13.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/97

Pranešėjas:

Cillian LOHAN

1.1.

2016–2019 m. ekologinio projektavimo darbo plano taikymo sritis yra pernelyg siaura, kad jis paskatintų visuotinį elgesio pasikeitimą prekių ir paslaugų tiekimo grandinėse tokiu spartumu, kuris atspindėtų Žiedinės ekonomikos veiksmų plano užmojus.

1.2.

Prekių ir paslaugų ekologinis projektavimas turi apimti ne vien tik energijos klausimus. Nors jie ir yra svarbūs, reikia sutelkti dėmesį į visą gaminių gyvavimo ciklą, įskaitant jų patvarumą, priežiūros ir taisymo paprastumą, dalijimosi ir skaitmeninimo potencialą, pakartotinį naudojimą, patobulinimo galimybę, perdirbimą ir faktinį antrinį panaudojimą antrinių žaliavų forma į rinką pateikiamuose gaminiuose.

1.3.

Skaitmeninimo, dalijimosi ir funkcinės ekonomikos kontekste į ekologinį projektavimą reikia įtraukti žiedinės ekonomikos principus, kad būtų užtikrintas įvairių strategijų, skirtų naujam ekonomikos modeliui kurti, nuoseklumas.

1.4.

Gaminys turėtų būti lengvai išardomas į sudedamąsias dalis, kurios būtų lengvai pakartotinai panaudojamos ir (arba) perdirbamos ir skatintų kurti stiprią antrinių žaliavų rinką.

1.5.

Ženklinimo reikalavimai gali skatinti geresnio ekologinio projektavimo strategijas ir padėti vartotojams priimti sprendimus bei tokiu būdu tapti elgsenos pokyčių varomąja jėga. Ženklinant reikėtų nurodyti numatomą gaminio naudojimo laiką ir (arba) svarbias jos sudedamąsias dalis.

1.6.

EESRK kartoja, kad remia didesnės gamintojo atsakomybės principo, kaip priemonės skatinti pereiti prie žiedinės ekonomikos verslo modelių, naudojimą, ir pabrėžia, kad tai taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį skatinant ekologinį projektavimą.

2.1.

2016–2019 m. Ekologinio projektavimo darbo planas prisideda prie naujos Komisijos iniciatyvos dėl žiedinės ekonomikos. Visaapimantis tikslas yra skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos modelio, kuris atsižvelgia į visą gaminių ir medžiagų, iš kurių jie pagaminti, gyvavimo ciklą.

2.2.

Jis yra pagrįstas ankstesnių 2009–2011 m. ir 2012–2014 m. laikotarpių ekologinio projektavimo darbo planais. Šio plano teisinis pagrindas yra pagrindų Direktyva 2009/125/EB dėl ekologinio projektavimo ir pagrindų Direktyva 2010/30/EB dėl energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo. Ekologinio projektavimo direktyvos 16 straipsnio 1 dalyje numatyta reguliariai rengti darbo planus.

2.3.

Tai numatyta, kaip priemonė didinti Europos konkurencingumą ir skatinti ekonomikos augimą kartu sukuriant daugiau darbo vietų.

2.4.

Buvo tikimasi, kad po kiekvienos Ekologinio projektavimo direktyvos peržiūros arba darbo plano atnaujinimo bus praplėsta ankstesnių ekologinio projektavimo iniciatyvų taikymo sritis.

3.1.

Ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo teisinis pagrindas turi dvejopą tikslą (1). Pirmasis tikslas yra užtikrinti, kad pasinaudojant ekologiniu projektavimu į ES rinką palaipsniui patektų energiją labiau taupantys gaminiai. Antrasis – energijos vartojimo efektyvumo ženklinimu suteikti galimybių vartotojams ir juos skatinti pirkti daugiausiai energijos sutaupančius gaminius.

3.2.

Dabartiniame darbo plane nurodomos priimtos įgyvendinimo priemonės, įskaitant 28 ekologinio projektavimo reglamentus, 16 energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo deleguotųjų reglamentų ir tris pripažintus savanoriškus susitarimus.

3.3.

Kitos darbo sritys apima ekologinio projektavimo priemonę, skirtą oro šildymo ir vėsinimo gaminiams, kuri taps reglamentu, ir keletą reglamentų pakeitimų, kuriais siekiama pagerinti gaminių bandymą bei sumažinti sukčiavimo pasinaudojant ekologiniu projektavimu ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimu mastą. Šios iniciatyvos papildo šį darbo planą ir yra nurodytos, tačiau nebūtinai į jį įtrauktos.

3.4.

Vertinant ir pristatant atliktą ir tęsiamą darbą daugiausiai dėmesio skiriama energijos vartojimo efektyvumo ženklinimui ir tik tam, kaip ekologinis projektavimas padeda pasiekti vartojimo efektyvumo rezultatų.

3.5.

Į gaminių grupių, kurioms skirti galiojantys ar peržiūrimi teisės aktai, sąrašą įtraukta naujų gaminių grupių. Tai:

4.1.

Ekologinis projektavimas gali prisidėti prie ekonomikos augimo atsiejimo nuo išteklių vartojimo mažinant medžiagų ir energijos naudojimą, daugiau perdirbant ir sukuriant mažiau atliekų (2). Žiedinės ekonomikos modelio privalumas yra tas, kad kartu užtikrinamas ekonomikos klestėjimas ir gaunama naudos socialinėje ir aplinkos srityse. Ekologinis projektavimas gali būti svarbus socialinio tvarumo veiksnys.

4.2.

Nors Ekologinio projektavimo direktyva buvo naudojamasi pagerinti gaminių energijos vartojimo efektyvumą, ja būtų galima naudotis dar aktyviau siekiant skatinti žiedinį gaminių projektavimą, pavyzdžiui, atmetant projektavimo strategijas, kurios trukdo taisyti arba pakeisti sugedusias dalis (3).

4.3.

Ekologinis projektavimas padeda kurti gaminių aptarnavimo sistemas ir gaminti produktus naudojant mažiau išteklių, naudojant perdirbtus, atsinaujinančius išteklius ir vengiant pavojingų medžiagų, taip pat užtikrinant, kad sudedamosios dalys tarnautų ilgiau ir jas būtų paprasta prižiūrėti, taisyti, atnaujinti ir perdirbti. Galima išskirti du požiūrius: gaminio perprojektavimas remiantis laipsnišku esamų gaminių tobulinimu ir naujų gaminių projektavimas, atspindintis naujų, taupiai išteklius naudojančių gaminių, kuriuos galima sutaisyti, atnaujinti ir perdirbti, kūrimą (4). Iki šiol įgyvendinant Ekologinio projektavimo direktyvą pirmenybė dažniausiai būdavo teikiama pirmajam laipsniškam požiūriui, tačiau dabar reikėtų aktyviau taikyti antrąjį požiūrį kartu rengiant peržiūrėtą tinkamą ženklinimą ir remiantis Europos standartizacijos organizacijų vykdomu darbu šiose srityse.

4.4.

Svarbus žiedinio projektavimo elementas yra tas, kad gaminys gali tapti paslauga pradedant akcentuoti, ne nuosavybę, o naudojimąsi, ne gaminio pardavimą, o naudingumu pagrįstų sutarčių sudarymą, pavyzdžiui, tai galėtų būti produkto-paslaugos sistemos (PSS) ir susitarimai dėl paslaugų lygio.

4.5.

Žemės ūkio ir maisto gamybos sektoriuje reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tvaraus maisto gamybos sistemos, pavyzdžiui, visų pirma ekologiškos sistemos, yra ir žiedinės ekonomikos, ir ekologinio projektavimo pavyzdžiai.

4.6.

Neseniai paskelbta EESRK ir Europos Komisijos bendra iniciatyva dėl daugelį subjektų apimančios Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformos įsteigimo gali padėti nustatyti geriausios patirties pavyzdžius šioje srityje ir išsiaiškinti, kokios politikos kliūtys trukdo pereiti prie ekologinio projektavimo.

5.1.1.

Prekių ir paslaugų ekologinis projektavimas turi apimti ne vien tik energijos klausimus. Nors jie ir yra svarbūs, reikia sutelkti dėmesį į visą gaminių gyvavimo ciklą, įskaitant jų patvarumą, priežiūros ir taisymo paprastumą, dalijimosi ir skaitmeninimo potencialą, pakartotinį naudojimą, patobulinimo galimybę, perdirbimą ir faktinį antrinį panaudojimą antrinių žaliavų forma į rinką pateikiamuose gaminiuose. Ekologinis projektavimas turėtų būti neatsiejamas nuo integruoto požiūrio, kai energijos vartojimo efektyvumas ir gaminių energinis naudingumas būtų vertinamas atsižvelgiant į ir vienodomis sąlygomis su efektyvumu ir naudingumu išteklių ir medžiagų naudojimo požiūriu.

5.1.2.

Esamame darbo plane pripažįstama, jog orientavimasis pirmiausia į energijos vartojimo efektyvumą turi trūkumų. Akivaizdu, kad tiek nuoseklumo, tiek aiškumo požiūriu reikalinga išsamesnė ekologinio projektavimo strategija. Pati Ekologinio projektavimo direktyva neapsiriboja su energija susijusių gaminių energiniu naudingumu, joje nagrinėjamas platesnis tokių gaminių materialiųjų sudedamųjų dalių klausimas ir nepakankamo energijos vartojimo efektyvumo platesnis poveikis ir sąnaudos.

5.1.3.

Pagal žiedinės ekonomikos principus prekės ir paslaugos turi būti patvarios, jas turi būti galima naudoti pakartotinai, taisyti ir perdirbti. Skaitmeninimo, dalijimosi (5) ir funkcinės ekonomikos (6) kontekste į ekologinį projektavimą reikia įtraukti šiuos principus, kad būtų užtikrintas įvairių strategijų, skirtų naujam ekonomikos modeliui (7) kurti, nuoseklumas. Su esamu nenuoseklumu susijusios grėsmės įmonių sektoriui gali sukelti netikrumą, kuris savo ruožtu užkerta kelią inovacijoms arba investicijoms į verslo modelius, paremtus išsamesniu žiedinės ekonomikos modeliu. Tai taip pat paskatins pokyčius, kuriais bus stengiamasi taupiai naudoti išteklius tuo pat metu suvartojant per daug energijos ir atvirkščiai. Esamą ir būsimą gaminių asortimentą, kuris iki šiol buvo grindžiamas energijos vartojimo neefektyvumu, reikėtų papildyti labai didelio išteklių naudojimo neefektyvumo gaminiais ir paslaugomis.

5.1.4.

Žiedinės ekonomikos kūrimui būtina stipri antrinių žaliavų rinka. Ekologinis projektavimas turėtų padėti kurti tokius gaminius ir paslaugas, kurie suteikia galimybę išardyti gaminį į sudedamąsias dalis. T. y. gaminio sudedamąsias dalis turėtų būti paprasta panaudoti pakartotinai ir (arba) pakartotinai apdirbti. Projektavimas turėtų sudaryti galimybę atgavus šias antrines žaliavas į rinką tiekti švarias ir aukštos kokybės medžiagas.

5.1.5.

Naudojant projektavimą siekiant sukurti stiprią antrinių žaliavų rinką reikėtų atsižvelgti į patvarumo ir moduliškumo svarbą projektavimui.

5.2.1.

Vartotojų elgesiui pakeisti reikėtų pasinaudoti keletu strategijų. Norint pasiekti plataus masto elgsenos pokyčių vien ženklinimo nepakaks. Ankstesnėse EESRK nuomonėse jau buvo nurodyta būtinybė naudotis ekonominėmis priemonėmis (8), gaminių naudojimo laiko nurodymu (9) ir elgesio ekonomika (10) (visų pirma „Nudge“ praktika (11)) kaip vienomis iš priemonių perėjimui užtikrinti.

5.2.2.

Elgseną turi keisti ne tik vartotojai ir galutiniai naudotojai. Norint skatinti permainas, įmonių sektorių reikia remti paskatomis ir užtikrinti politikos krypties aiškumą. Tai bus itin svarbu MVĮ sektoriui, kur mokymas ir paramos priemonės gali pagerinti ekologinio projektavimo principų supratimą ir taikymą ir užtikrinti, kad vykstant bet kokiam perėjimui darbuotojai būtų perskirstomi siekiant kiek įmanoma labiau sumažinti perkėlimus.

5.2.3.

EESRK kartoja, kad remia didesnės gamintojo atsakomybės principo, kaip priemonės skatinti pereiti prie žiedinės ekonomikos verslo modelių, naudojimą, ir pabrėžia, kad tai taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį skatinant ekologinį projektavimą.

5.2.4.

EESRK nuomonėje, skirtoje žiedinės ekonomikos dokumentų rinkiniui (12), minimas naujų nuosavybės modelių vaidmuo, kuris apima ir gaminio išperkamosios nuomos paslaugas. Tai taip pat gali būti ekologinio projektavimo kaip komercinės paskatos varomoji jėga, naudinga tiek aplinkai, tiek visai visuomenei.

5.3.1.

Daugumoje iki šiol priimtų ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo įgyvendinimo priemonių yra nuostatų dėl peržiūros, kuri turi būti atliktos per ateinančius kelerius metus. Peržiūros metu bus konkrečiai nagrinėjamas išteklių naudojimo efektyvumas, galimybės gaminius sutaisyti, perdirbti ir gaminių patvarumas.

5.3.2.

EESRK pabrėžia, kad šiuos principus svarbu taikyti vykdant dabartinius turimo gaminių sąrašo tyrimus, o ne tik naujoms gaminių grupėms, kurios bus įtrauktos į šį darbo planą.

5.3.3.

Šie principai turėtų būti taikomi ne tik peržiūrai, bet ir dabar įtraukti į ekologinio projektavimo darbo planą.

5.4.1.

EESRK nurodo, kad esamas ekologinio projektavimo darbo planas buvo peržiūrėtas atsižvelgiant į žiedinės ekonomikos veiksmų planą. Tačiau konsultacijos su Konsultacijų forumu dėl pasiūlymų dėl ekologinio projektavimo darbo plano projekto, kaip reikalaujama pagal Ekologinio projektavimo direktyvos 18 straipsnį, įvyko 2015 m. spalio mėn. pabaigoje. Tai buvo prieš pradedant įgyvendinti žiedinės ekonomikos veiksmų planą.

5.4.2.

Konsultacijų forumas turėtų atsižvelgti į oficialią organizuotos pilietinės visuomenės poziciją, kurią savo atliktame darbe pateikė EESRK.

5.4.3.

IRT produktai į darbo planą yra įtraukti tik kaip atskira grupė dėl komplikacijų ir sunkumų, susijusių su trumpo naudojimo gaminiais, ir būsimų rinkos pokyčių neaiškumo. Nurodoma, kad šių produktų ženklinimas užtrunka pernelyg ilgai (vidutiniškai 4 metus), o savanoriški susitarimai neduoda laukiamos aplinkos, ekonominės ir socialinės naudos pakankamai griežtai ir sparčiai.

5.4.4.

IRT produktų atskyrimas darbo plane yra labai reikšmingas. Šiam sektoriui reikia nustatyti konkrečią aiškią kryptį ir užmojus, kad būtų skatinamos inovacijos ir šių gaminių ekologinis projektavimas. Pavyzdžiui, dėl ekologinio projektavimo mobilieji telefonai galėtų tapti puikiais ekologinio projektavimo pavyzdžiais, kai ryšio priemonė plačiajai auditorijai parodytų ekologinio projektavimo privalumus ir jo jai teikiamą naudą.

5.4.5.

ES ir JAV susitarimas „Energy Star“ baigia galioti 2018 m. Jame nustatomi tie patys savanoriški biuro įrangos energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai abiem susitarimo šalims. Atsižvelgiant į naujas politines aplinkybes JAV, gali kilti pavojus, kad šis susitarimas nebus pratęstas. Atliekant peržiūrą reikėtų išnagrinėti konkurencinius tvirtos paramos ekologiniam projektavimui privalumus įmonėms Europoje. ES turi galimybę tapti pasaulio lydere šioje srityje. Siekiant ekologinio projektavimo integravimo negalima nuvertinti abipusiškumo principo ir tarptautinių susitarimų svarbos.

5.4.6.

Yra aiškių nuorodų, kad plane bus parengtas išsamesnis ekologinio projektavimo indėlio į žiedinę ekonomiką skyrius. Šis pripažinimas, jog būtina išplėsti taikymo sritį, yra vertintinas palankiai, tačiau jį reikėtų susieti su konkrečiais trumpais įgyvendinimo terminais.

5.4.7.

Parengus žiedinės ekonomikos ekologinio projektavimo priemonių, kaip antai Ellen MacArthur fondo neseniai paskelbtas „Žiedinio projektavimo vadovas“, rinkinį būtų galima paskatinti pokyčius, tačiau tam reikia tinkamų stipriai parengtų teisės aktų, pagrįstų pagrindinių aplinkybių moksliniais tyrimais, išsamiomis konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais ir standartizacijos parama. Tiek iš vartotojų, tiek iš įmonių perspektyvos, tokio priemonių rinkinio panaudojimą lems gaminio kaina ir ekonominės paskatos. Geriausia praktika šioje srityje galėtų remtis principu „teršėjas moka“.

5.4.8.

Nederėtų nuvertinti iššūkių, su kuriais susiduriama rinkos priežiūros ir tarptautinio bendradarbiavimo požiūriu. EESRK nurodo, kad valstybių narių lygiu išaugo įgyvendinimo ir ataskaitų teikimo būtinybė vykdant rinkos priežiūrą ir kad jei to negana, gali prireikti nacionaliniu lygiu įgyvendinti griežtesnių rinkos priežiūros priemonių jas koordinuojant netiesiogiai arba tiesiogiai pasinaudojant ES lygmens priežiūra. Taip pat gali prireikti apsvarstyti skirtingų priežiūros ar patikros priemonių naudojimo toms priemonėms, kurios šiuo metu naudojamos ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo srityje, galimybę siekiant kaip įmanoma labiau sumažinti neatsakingų gamintojų ir importuotojų skaičių ES rinkoje ir apsaugoti bei atlyginti už investicijas bendrovėms, kurios vadovaujasi gera ir skaidria praktika ekologinio projektavimo, ženklinimo ir informacijos apie gaminį ir deklaracijų teikimo srityje.

5.4.9.

Kalbant apie vartotojus ir skaidrumą, ženklinimas yra itin svarbus. Tačiau ženklinimas nėra vaistas nuo visų ligų ir gali nebūti pati tinkamiausia priemonė įmonių tarpusavio sandorių (angl. business-to-business) produktų ir (arba) paslaugų atveju. Jei reikia, ženklinant etiketėmis reikėtų nurodyti numatomą naudojimo laiką, o ne vien tik sutelkti dėmesį į energinį naudingumą. Pavyzdžiui, pastatas gali būti labai gerai vertinamas energinio naudingumo požiūriu ir būti nusipelnęs geresnio įvertinimo už jo statyboje naudotas medžiagas. Arba didelis sudėtingas gaminys (pvz., kokia nors šildymo, vėsinimo arba ventiliacijos sistema) gali gauti geresnį įvertinimą už naudotas medžiagas, jų patvarumą bei galimybes jas taisyti, keisti ir perdirbti.