This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52017AE1811
Opinion of the European Economic and Social Committee on the ‘Proposal for a Directive of the European Parliament and of the Council to empower the competition authorities of the Member States to be more effective enforcers and to ensure the proper functioning of the internal market’ (COM(2017) 142 final — 2017/0063 (COD))
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria siekiama valstybių narių konkurencijos institucijoms suteikti įgaliojimus, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrinimo institucijos ir užtikrintų tinkamą vidaus rinkos veikimą (COM(2017) 142 final – 2017/0063 (COD))
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria siekiama valstybių narių konkurencijos institucijoms suteikti įgaliojimus, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrinimo institucijos ir užtikrintų tinkamą vidaus rinkos veikimą (COM(2017) 142 final – 2017/0063 (COD))
OL C 345, 2017 10 13, p. 70–75
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
13.10.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 345/70 |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria siekiama valstybių narių konkurencijos institucijoms suteikti įgaliojimus, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrinimo institucijos ir užtikrintų tinkamą vidaus rinkos veikimą
(COM(2017) 142 final – 2017/0063 (COD))
(2017/C 345/11)
Pranešėjas: |
Juan MENDOZA CASTRO |
Konsultavimasis |
Europos Parlamentas, 2017 4 26 Taryba, 2017 3 27 |
Teisinis pagrindas |
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis |
|
|
Atsakingas skyrius |
Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius |
Priimta plenarinėje sesijoje |
2017 07 05 |
Plenarinė sesija Nr. |
527 |
Balsavimo rezultatai (už/prieš/susilaikė) |
130/0/2 |
1. Išvados ir rekomendacijos
1.1. |
EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą ir mano, kad tai yra labai svarbi priemonė užtikrinti veiksmingą Reglamento (EB) Nr. 1/2003 taikymą. |
1.2. |
Nors vis dar esama skirtumų, vykdant savanorišką derinimą remiantis ES taisyklėmis pasiekta didelė skirtingų valstybių narių sistemų konvergencija. |
1.3. |
Reikia vengti galimo bylų paskirstymo (angl. case allocation) per Europos konkurencijos tinklą (EKT) sistemos dubliavimosi su skirtingose valstybėse narėse vykdomais veiksmais. |
1.4. |
EESRK siūlo ateityje apsvarstyti galimybę reglamentu reguliuoti civilinės ir administracinės teisės turinį. |
1.5. |
Konkurencijos politika turi būti užtikrintos lygios galimybės. EESRK pažymi, jog svarbu, kad nacionalinės konkurencijos institucijos (NKI) turėtų teisinių priemonių ir būdų kovoti su slaptais karteliais, ir pabrėžia, kad piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi daro didelę žalą. |
1.6. |
Tiriamųjų pagrindinių teisių laikymasis turi derėti su visapusišku SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu. |
1.7. |
EESRK reiškia susirūpinimą dėl šiuo metu daugelyje valstybių narių pastebimo didelio NKI nepriklausomumo ir išteklių trūkumo. Labai svarbu, kad NKI būtų tikrai nepriklausomos nuo valdžios institucijų, todėl vadovaujantieji darbuotojai turi būti nepriklausomi ekspertai, turintys patvirtintos patirties. Darbuotojams turi būti užtikrintas stabilumas ir tinkamas profesinis mokymas. |
1.8. |
Antikonkurenciniais veiksmais padarytą žalą atlyginti dažnai yra sunku arba netgi neįmanoma, todėl EESRK rekomenduoja, kad NKI suteikiami įgaliojimai apimtų ir prevencinius veiksmus. |
1.9. |
Komitetas jau nurodė, kad baudų dydis „turi daryti atgrasomąjį poveikį, o už pasikartojančius pažeidimus turi būti skiriamos didesnės sankcijos“, ir sutinka, kad vykdymo užtikrinimo institucijų baudų skyrimo įgaliojimai yra esminis konkurencijos politikos aspektas. |
1.10. |
Komisijos, kuri paprastai taiko atleidimo nuo baudų priemones, patirtis gali būti laikoma teigiama, ir svarbu, kad NKI jas taikytų vienodai, kad būtų galima kalbėti apie tikrą Europos konkurencijos teisę. Tačiau atleidimas nuo baudų neturėtų trukdyti nukentėjusioms šalims (įskaitant vartotojus) gauti patirtos žalos atlyginimą kolektyvinių ieškinių atveju. |
1.11. |
Dėl tarptautinio NKI veiksmų pobūdžio šių institucijų savitarpio pagalba tampa būtina. |
1.12. |
Perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę, senaties terminų sustabdymas turi būti suderintas su bendrosiomis valstybių narių taisyklėmis dėl senaties terminų. |
1.13. |
Reikėtų NKI suteikti įgaliojimą pačioms pradėti teismo procesus, kadangi neturint tokio įgaliojimo kai kuriose valstybėse narėse nukenčia šių institucijų veiksmingumas. |
1.14. |
EESRK pabrėžia, kad svarbu užtikrinti galimybes NKI naudoti visų rūšių įrodymus, neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie laikomi. |
1.15. |
Kadangi didžioji visuomenės dalis nežino konkurencijos taisyklių, informavimo kampanijos yra būtinos. |
2. Komisijos pasiūlymas
2.1. |
ES valstybės narės yra itin svarbios Europos Komisijos partnerės užtikrinant ES konkurencijos taisyklių vykdymą. Nuo 2004 m. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1/2003 ES valstybių narių NKI suteikti įgaliojimai kartu su Komisija taikyti ES konkurencijos taisykles. Daugiau nei dešimtmetį Komisija ir NKI, glaudžiai bendradarbiaudamos su Europos konkurencijos tinklu (EKT), užtikrino ES konkurencijos taisyklių vykdymą. EKT buvo sukurtas 2004 m. būtent siekiant šio tikslo. |
2.2. |
Europos Komisijos ir NKI atliekamas ES konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimas yra vienas svarbiausių elementų kuriant atvirą, konkurencingą ir novatorišką vidaus rinką ir yra nepaprastai svarbus kuriant darbo vietas ir skatinant augimą svarbiuose ekonomikos sektoriuose, ypač energetikos, telekomunikacijų, skaitmeniniame ir transporto sektoriuose. |
2.3. |
ES konkurencijos taisyklės yra viena iš vidaus rinkos esminių ypatybių: jei konkurencija yra iškraipoma, negalima realizuoti viso vidaus rinkos potencialo ir sudaryti reikiamų sąlygų tvariam ekonomikos augimui. Vienas svarbiausių elementų, siekiant vidaus rinką padaryti gilesnę ir atviresnę, yra užtikrinti, kad vidaus rinkos taisyklių vykdymo užtikrinimas būtų veiksmingas, kad jų rezultatus pajustų piliečiai. |
2.4. |
Dabar ES konkurencijos taisyklių vykdymas užtikrinamas tokiu mastu, kokio vien Komisija nebūtų galėjusi pasiekti. Komisija paprastai tiria antikonkurencinius veiksmus arba susitarimus, kurie daro poveikį konkurencijai trijose ar daugiau valstybių narių, arba kai yra naudinga sukurti Europos masto precedentą. NKI paprastai turi puikias galimybes veikti, kai konkurencijai didelis poveikis daromas jų šalies teritorijoje. NKI turi praktinės patirties, kaip rinkos veikia jų valstybėje narėje. Šios žinios labai vertingos užtikrinant konkurencijos taisyklių vykdymą. |
2.5. |
Dar neišnaudotos visos galimybės NKI veiksmingiau užtikrinti ES konkurencijos taisyklių vykdymą. Reglamentu (EB) Nr. 1/2003 nebuvo nustatytos priemonės ir būdai, kaip NKI turėtų taikyti ES konkurencijos taisykles, ir daugelis jų neturi visų reikiamų priemonių ir būdų, kad galėtų veiksmingai užtikrinti SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymą. |
2.6. |
NKI turimų priemonių ir garantijų spragos bei apribojimai reiškia, kad vykdomų procesų rezultatai antikonkurencinius veiksmus atliekančioms bendrovėms gali būti labai skirtingi, priklausomai nuo valstybės narės, kurioje jos veikia: joms gali būti netaikomos jokios vykdymo užtikrinimo priemonės pagal SESV 101 arba 102 straipsnį arba vykdymo užtikrinimas gali būti neveiksmingas, pavyzdžiui, dėl to, kad negalima surinkti antikonkurencinių veiksmų įrodymų, arba dėl to, kad jos gali išvengti atsakomybės sumokėti baudas. Nevienodas ES konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimas iškraipo konkurenciją vidaus rinkoje ir kenkia Reglamentu (EB) Nr. 1/2003 nustatytai decentralizuotai vykdymo užtikrinimo sistemai. |
2.7. |
Todėl Komisija mano, kad pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turi būti siekiama dviejų strateginių tikslų:
|
2.8. |
Be to, sudarius galimybę NKI veiksmingai viena kitai teikti savitarpio pagalbą, bus užtikrintos vienodesnės sąlygos ir glaudus bendradarbiavimas Europos konkurencijos tinkle. |
3. Bendrosios pastabos
3.1. |
EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą ir mano, kad tai yra labai svarbi priemonė užtikrinti veiksmingą Reglamento (EB) Nr. 1/2003 taikymą. Norint sukurti Europos konkurencijos sistemą, reikia pašalinti šiuo metu kai kuriose valstybėse narėse esančias kliūtis ir spragas, trukdančias visapusiškai taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius. |
3.2. |
Reglamentu (EB) Nr. 1/2003 nustatyta decentralizuota konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimo sistema nepaskatino, kaip buvo baiminamasi, konkurencijos politikos vykdymo įgaliojimų susiskaidymo. Nors vis dar esama skirtumų, vykdant savanorišką remiantis ES taisyklėmis derinimą pasiekta didelė skirtingų valstybių narių sistemų konvergencija (1). |
3.3. |
EESRK pabrėžia, kad dėl esamų lygiagrečių įgaliojimų – ES ir valstybių narių – tam tikrais atvejais reikės pastangų suderinti teisės aktus ir nacionalines institucijas. Bet kuriuo atveju reikia vengti galimo bylų paskirstymo (angl. case allocation) per Europos konkurencijos tinklą (EKT) sistemos dubliavimosi su skirtingose valstybėse narėse vykdomais veiksmais. |
3.4. |
Komisija mano, kad direktyva yra tinkama priemonė, nes joje atsižvelgiama į „valstybių narių teisines tradicijas ir institucijų ypatumus“. Tačiau, norint pasiekti tikslą, kad NKI užtikrintų vienodą ir nuoseklų taisyklių, visų pirma susijusių su baudų katalogu (V skyrius) ir atleidimu nuo baudų ir baudų sumažinimu (VI skyrius), taikymą, būtina pašalinti šiuo metu esančią didelę įvairovę. Todėl EESRK siūlo ateityje apsvarstyti galimybę reglamentu reguliuoti civilinės ir administracinės teisės turinį paliekant valstybėms narėms visišką autonomiją baudžiamosios teisės srityje. |
3.5. |
Konkurencijos politika turi būti užtikrintos lygios galimybės. EESRK pabrėžia, jog svarbu, kad NKI turėtų pakankamai teisinių priemonių ir būdų kovoti su slaptais karteliais (apibrėžtais pasiūlymo 2 straipsnio 9 dalyje), ir pabrėžia, kad paprastai didelių įmonių arba jų asociacijų piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi daro didelę žalą kitoms įmonėms (ypač MVĮ), vartotojams ir naudotojams. |
3.6. |
Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę vykdyti informavimo kampanijas, kadangi didžioji visuomenės dalis nežino konkurencijos taisyklių. |
4. Konkrečios pastabos
4.1. Pagrindinės teisės
4.1.1. |
Komisijos pasiūlyme remiamasi bendraisiais ES teisės ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (2) principais siekiant užtikrinti įmonių teisių į gynybą, teisės vykdyti verslą, teisės į turto nuosavybę, teisės į gerą administravimą ir teisės į veiksmingą jų gynybą teisme (Chartijos 16, 17, 41 ir 47 straipsniai) laikymąsi. |
4.1.2. |
EESRK primena, kad plačių įgaliojimų, kuriuos turi turėti NKI, kad galėtų eiti savo pareigas, pripažinimas apima tiriamųjų apsaugos priemonių ir teisių užtikrinimo garantijų nustatymą ir turi derėti su visapusišku SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu. NKI ir prireikus nacionaliniai teismai turės užtikrinti šių garantijų taikymą. Pagal ES Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką nekaltumo prezumpcija yra bendrasis ES teisės principas (Chartijos 48 straipsnio 1 dalis), kurio valstybės narės privalo laikytis įgyvendindamos ES konkurencijos teisę (3). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo ruožtu patvirtino Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio taikymą (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) (4) ir išreiškė savo nuomonę dėl Komisijos teisėtumo (5) ir principo non bis in idem (6) taikymo konkurencijos bylose. |
4.2. Nepriklausomumas ir ištekliai
4.2.1. |
Nepriklausomumo garantijos reiškia, kad įgaliojimai vykdomi „nešališkai, siekiant veiksmingo ir vienodo taisyklių vykdymo užtikrinimo“ (4 straipsnio 1 dalis). |
4.2.2. |
Valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad NKI darbuotojai ir sprendimus priimančių organų nariai, vykdydami savo pareigas (4 straipsnio 2 dalis):
|
4.2.3. |
EESRK reiškia susirūpinimą dėl didelių šios srities spragų, kurios, Komisijos teigimu, šiuo metu pastebimos daugelyje valstybių narių. Kad NKI galėtų atlikti savo pareigas, joms būtini pakankami žmogiškieji, finansiniai ir techniniai ištekliai (5 straipsnis). Nepriklausomumas reiškia didelį savarankiškumą valstybės struktūroje (7) neišskiriant:
|
4.2.4. |
EESRK nuomone, labai svarbu, kad NKI būtų tikrai nepriklausomos nuo valdžios institucijų. Todėl vadovaujantieji darbuotojai turi būti nepriklausomi ekspertai, turintys patvirtintos patirties. Darbuotojams turi būti užtikrintas stabilumas ir tinkamas profesinis mokymas. |
4.3. Įgaliojimai
4.3.1. |
NKI turės būti suteikti šie įgaliojimai (6–11 straipsniai):
|
4.3.2. |
Antikonkurenciniais veiksmais padarytą žalą atlyginti dažnai yra sunku arba netgi neįmanoma, todėl EESRK rekomenduoja, kad NKI suteikiami įgaliojimai apimtų ir prevencinius veiksmus. |
4.4. Baudos už pažeidimus ir reguliariai mokamos baudos
4.4.1. |
„Veiksmingos, proporcingos ir teisingos“baudos už pažeidimus gali būti skiriamos, jeigu „tyčia ar dėl neapdairumo“ įvykdomi tam tikri veiksmai: neleidžiama atlikti patikrinimo, pažeidžiamos plombos, pateikiami neteisingi arba klaidinantys atsakymai, pateikiama neteisinga informacija arba nesilaikoma tarpinių priemonių. Reguliariai mokamos baudos skiriamos informacijos nepateikimo atvejais, pavyzdžiui, neleidžiant atlikti patikrinimo ir t. t. (12 ir 15 straipsniai). |
4.4.2. |
Pagal įprastą baudžiamosios teisės kriterijų baudos, kurias privalo nustatyti valstybės narės, turi būti skiriamos atsižvelgiant „ir į pažeidimo sunkumą, ir į trukmę“, o didžiausias baudos dydis turėtų būti „ne mažesnis nei 10 % jos bendros pasaulinės apyvartos per finansinius metus, ėjusius prieš sprendimo priėmimą“ (13 straipsnio 1 dalis ir 14 straipsnis). Įmonių asociacijų atveju numatyta skirtinga finansinė atsakomybė, susijusi su baudos mokėjimu (13 straipsnio 2 dalis). |
4.4.3. |
Reikia pabrėžti, kad išplečiant solidarią atsakomybę už baudų sumokėjimą visiems įmonių asociacijų ar grupių nariams (13 straipsnio 2 dalis) užpildoma galiojančių teisės aktų spraga (8). |
4.4.4. |
Pasiūlymo taikymo sritis apima tik tas įmones, kurioms gali būti skiriamos administracinės baudos. Veiksmai, kurie gali būti nusikalstama veika, priklauso valstybių narių kompetencijai. ES Teisingumo Teismas jau yra išreiškęs nuomonę dėl administracinių ir baudžiamųjų sankcijų atitikties (9). |
4.4.5. |
Komitetas jau nurodė, kad baudų dydis „turi daryti atgrasomąjį poveikį, o už pasikartojančius pažeidimus turi būti skiriamos didesnės sankcijos“ (10), ir sutinka, kad vykdymo užtikrinimo institucijų baudų skyrimo įgaliojimai yra esminis konkurencijos politikos aspektas. Be to, jis reiškia susirūpinimą dėl to, kad konkurencijos teisės vykdymas šiuo metu „užtikrinamas nepakankamai“ dėl didelės teisės aktų ir NKI struktūrų įvairovės. |
4.5. Atleidimas nuo baudų ir baudų sumažinimas
4.5.1. |
Valstybėms narėms suteikiami įgaliojimai nustatyti atleidimo nuo baudų arba baudų sumažinimo priežastis ir procedūras, tačiau laikantis išsamiai išdėstytos sistemos, kuri apima:
|
4.5.2. |
Pasiūlymas grindžiamas tuo, kad baudų neskyrimo programos yra pagrindinė slaptų kartelių nustatymo priemonė, dideli nacionalinės teisės aktų ir jų veiksmingo taikymo skirtumai sukuria teisinį netikrumą, ir mažina paskatas laikytis taisyklių ir lemia ES konkurencijos politikos neveiksmingumą. Be to, manoma, kad valstybės narės neįgyvendina EKT pavyzdinės programos (11), kurios pagrindiniai aspektai bus įtraukti į naująjį reglamentą. |
4.5.3. |
EESRK nuomone, NKI užtikrinamas vienodas atleidimo nuo baudų priemonių taikymas yra labai svarbus, kad būtų galima kalbėti apie tikrą Europos konkurencijos teisę, ir Komisijos, kuri paprastai taiko šios rūšies priemones (12), patirtis gali būti laikoma teigiama. Tačiau atleidimas nuo baudų neturėtų trukdyti nukentėjusioms šalims (įskaitant vartotojus) gauti patirtos žalos atlyginimą kolektyvinių ieškinių atveju. |
4.6. Savitarpio pagalba
4.6.1. |
Pagal šiuo pasiūlymu suteiktus naujus įgaliojimus NKI bendradarbiavimas turi apimti savitarpio pagalbą ir pagalbą atliekant patikrinimą (23 straipsnis), todėl valstybės narės privalo užtikrinti, kad būtų pranešama apie preliminarius prieštaravimus (24 straipsnis) ir būtų laikomasi prašymų užtikrinti sprendimų vykdymą (25 straipsnis). Apibrėžti įgaliojimai ginčų nagrinėjimo srityje (26 straipsnis). |
4.6.2. |
EESRK mano, kad būtina nustatyti reikalavimus atsižvelgiant konkurencijos politikos tarpvalstybinį pobūdį. |
4.7. Baudų skyrimo senaties terminų sustabdymas
4.7.1. |
Komisijos pasiūlyme numatomi du konkretūs tokių terminų sustabdymo atvejai: „tol, kol kitų valstybių narių nacionalinės konkurencijos institucijos arba Komisija vykdo procesą dėl pažeidimo, susijusio su tuo pačiu susitarimu, asociacijos sprendimu ar suderintais veiksmais“ (27 straipsnio 1 dalis) ir kai vyksta teismo procesas (27 straipsnio 2 dalis). |
4.7.2. |
EESRK pažymi, kad perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę reikia atsižvelgti į galimą prieštaravimą teisinei sistemai, pagal kurią taip pat numatomas terminų sustabdymas teismo proceso atvejais. |
4.8. Įgaliojimas NKI pačioms pradėti teismo procesus
4.8.1. |
Remiantis pasiūlymu, NKI turi turėti procesinę teisę tiesiogiai pareikšti ieškinį teisminei institucijai ir teisę pačios dalyvauti teismo procesuose kaip ieškovės arba atsakovės ir naudotis tomis pačiomis teisėmis, kurias turi kitos proceso šalys (28 straipsnis). |
4.8.2. |
EESRK mano, kad šiuo metu kai kuriose valstybėse narėse (13) NKI neturi tokio įgaliojimo, o tai apsunkina jų veiklą, todėl būtina jį suteikti siekiant patenkinti ES konkurencijos politikos joms keliamus reikalavimus. |
4.9. Įrodymų priimtinumas NKI bylose (14)
4.9.1. |
EESRK pabrėžia, kad svarbu sudaryti galimybę NKI kaip įrodymus naudoti „dokumentus, žodinius pareiškimus ir visus kitus objektus, kuriuose užfiksuota informacija, nesvarbu, kokioje laikmenoje informacija yra laikoma“ (30 straipsnis). |
Briuselis, 2017 m. liepos 5 d.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
Georges DASSIS
(1) An academic View on the Role and Powers of National Competition Authorities, Europos Parlamentas, 2016 m.
(2) Sprendimas Karlsson ir kiti byloje C-292/97, 37 punktas.
(3) Sprendimai bylose Eturas, C-74/14, 38 punktas; E.ON Energie prieš Komisiją, C 89/11 P, 72 punktas; VEBIC, C 439/08, 63 punktas.
(4) Byla Menarini Diagnostics S.R.L. prieš Italiją.
(5) Byla C-12/03P, Komisija prieš Tetra Laval (2005 m.).
(6) Byla Menarini Diagnostics S.R.L. prieš Italiją.
(7) Independence and accountability of competition authorities, UNCTAD, 2008 m.
(8) Sprendimas byloje Akzo Nobel NV prieš Komisiją, C-97/08 P, 45 ir 77 punktai.
(9) 2013 m. vasario 26 d. sprendimas byloje Åkerberg Fransson, C-617/10.
(10) Nuomonė „2014 m. konkurencijos politikos ataskaita“ (OL C 71, 2016 2 24, p. 33).
(11) Komisijos Pranešimas dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo kartelių bylose (OL C 298, 2006 12 8, p. 17).
(12) Žr. Cartel leniency in ES: overview, Thompson Reuters. Komisijos taikomų baudų sumažinimo ir panaikinimo pavyzdžiai: „Riberebro“ – 50 % (OL C 298, 2006 12 8, p. 17); „Hitachi“ ir kt. – 30 %; „Philipps“ – panaikinta; „Hitachi“ – 50 %; „Schenker“ ir kt. – 55–40 %; DHL – imunitetas (C-428/14, DHL/AGCM); „Eberspächer“ – 45 % ir „Webasto“ – imunitetas.
(13) Atsakydama į Komisijos klausimyną, Vokietijos NKI („Bundeskartellami“) šią spragą nurodė kaip vieną iš sistemos „itin prasto veikimo“ priežasčių.
(14) Informacijos naudojimo apribojimai (29 straipsnis) Komisija informuoja apie galimą šio straipsnio formuluotės pakeitimą.