13.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/11

1.

Europos visuomenė ir piliečiai nori patikimos, teisėtos ir atsparios ES. Daugiau kaip dešimtmetį ES patiria politinių, ekonominių ir socialinių sukrėtimų, o tai sukelia niūrias piliečių nuotaikas ir netikrumo jausmą. ES būtinos visa apimančios strategijos piliečių gerovei, patikimoms ir tvarioms investicijoms, kūrybiškumui ir verslumui skatinti, taip pat strategijos didėjančiam atotrūkiui tarp turtingųjų ir vargšų, skurdui bei turtinei nelygybei mažinti. Dabartinis ekonomikos atsigavimas jokiu būdu neturėtų būti pretekstas išlikti pasyviais. Priešingai, EESRK ragina apgalvotai ir darniai judėti į priekį siekiant sustiprinti pasitikėjimą, taip pat sutelkti dėmesį į apčiuopiamus rezultatus piliečiams ir į didžiulį Europos potencialą.

2.

Reikia vengti nepagrįstų lūkesčių. Visų pirma, turėtų būti siekiama, kad ES būtų pajėgi užtikrinti visavertes lygias galimybes visiems. Ekonominiai, socialiniai ir aplinkos veiksniai yra tarpusavyje susiję. Žemynui turi būti sudarytos galimybės prisitaikyti prie gilių permainų proceso ir nuožmios pasaulinės konkurencijos bei veiksmingai formuoti globalizaciją remiantis ES vertybėmis.

3.

Turi liautis „kaltas Briuselis“ žaidimas, kurį žaidė ir iki šiol žaidžia pernelyg daug veikėjų. Tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu būtinas bendras Europos institucijų ir įvairių suinteresuotųjų subjektų, taip pat ir socialinių partnerių ir pilietinės visuomenė organizacijų, įsipareigojimas. EESRK pabrėžia, kad ES sprendimų legitimumas galiausiai priklauso nuo demokratinio proceso kokybės.

4.

Sėkmingai judėti į priekį galima tik tuo atveju, jeigu tai įkvepia bendras tikslas, kuris atspindi Sąjungos steigėjų lūkesčius ir kurie vėliau atsispindėjo visuose tolesniuose svarbiuose žingsniuose. ES turėtų sutelkti teisėkūros priemones, vadovavimo įgūdžius, turimą finansavimą ir bendradarbiavimą, kad ES galėtų daryti pažangą visais pageidaujamais aspektais. Kelią rodo Lisabonos sutartis.

5.

EESRK nemano, kad galimybė rinktis iš kelių scenarijų (2) yra sėkmingas būdas skatinti siekti bendro tikslo ar būsimai raidos krypčiai nustatyti. Europa veiklą pradeda ne nuo nulio. Todėl Komisija turėtų pagrįsti savo pasiūlymus išsamiu ES istorijos – jos pasiekimų ir nesėkmių –kaip vertingo šaltinio ateičiai, tyrimu. Romos deklaracijoje prisiimti valstybių narių įsipareigojimai yra teigiamas ir palankus atskaitos taškas (3). Joje išdėstyti penki valstybėms narėms skirti scenarijai, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama instituciniams pokyčiams, todėl jie neturi tiesioginės reikšmės Europos piliečiams. Jie taip pat atrodo dirbtinai.

6.

EESRK nuomone, 1–asis scenarijus, arba, jo požiūriu, trypčiojimas vietoje, nėra išeitis. 5–asis scenarijus atrodo patraukliai daugeliui žmonių, tačiau dabartiniu metu yra nerealus. 2–asis scenarijus, kuriame visas dėmesys sutelktas į bendrą rinką, yra pernelyg ribotas. Pagal 4–ąjį scenarijų būtinas 27 valstybių narių susitarimas, dėl ko ES gali būti paralyžiuota ir kuriuo skatinamos išcentrinės tendencijos, keliančios grėsmę Sąjungos tikslams ir vertybėms. Pagal 3–iąjį scenarijų, diferencijuotos integracijos mechanizmai, pavyzdžiui, tvirtesnis bendradarbiavimas, galėtų būti naudinga priemonė kliūtims tam tikrose teritorijose įveikti ir teigiamam postūmiui ES integracijos procese paskatinti. Tačiau tai yra priemonės politikos tikslams pasiekti, o ne pats savaime tikslas. Nors jos turėtų būti rekomenduojamos kaip būdas paralyžiui arba kliūtims pageidaujamų ES teisės aktų įgyvendinimui įveikti, EESRK taip pat pabrėžia, kad reikia skatinti konvergenciją Sąjungoje ir kovoti su susiskaldymu ir pasidalijimu. Todėl šalių lyderių arba katalizatorių sutarimas turėtų būti visada atviras pageidaujantiems, tačiau svarbiausia turėtų būti noras siekti bendro tikslo.

7.

Strateginės temos turėtų turėti bendrą perspektyvą, kad būtų išvengta Europos à la carte arba išcentrinių tendencijų grėsmės. EESRK rekomenduoja keisti sąlygas, kad valstybės galėtų geriau dalytis politine galia. Tai pirmiausia priklauso nuo politinės valios, taigi ji turėtų būti pagrindinis tikrų debatų dėl ateities klausimas.

8.

Turėtų išnykti tradicinis skirtumas tarp nacionalinio ir europinio lygmens. Bendri iššūkiai ir persipynusios viso žemyno realijos pabrėžia bendros misijos būtinumą. Tam taip pat būtina pripažinti ir nacionalinę, ir Europos pilietybę. Formuojant politiką turi būti įtraukti ir dalyvauti visi visuomenės lygmenys. Tikslai turėtų būti bendri, o sprendimų ir politikos poveikis turėtų būti sistemingai vertinamas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, kad būtų užsitikrinta piliečių parama.

9.

Europos Parlamentas (EP) turi atlikti pagrindinį vaidmenį numatant tolesnę Europos raidos kryptį. Be to, labai svarbu skatinti nacionalinių parlamentų bendradarbiavimą, taip pat jų bendradarbiavimą su EP.

10.

Pagrindiniai tikslai turi būti neatsiejami nuo valstybių narių susitarimo dėl:

11.

Nepaisant to, kokia bus pasirinkta Europos raidos kryptis, EESRK nori darnios ir nuoseklios Europos Sąjungos. Daugelis dabartinių politikos sričių skirtos integracijai gilinti; tai – ilgalaikis procesas, kuriam EESRK visiškai pritaria. Dėl beveik jų visų EESRK visai neseniai pateikė išsamias pastabas ir pasiūlymus ateičiai.

12.

Bendroji rinka ir visi jos ekonominiai ir socialiniai aspektai pagal darnaus vystymosi modelį yra esminė Europos integracijos jungiamoji grandis. Ji turėtų užtikrinti tikrai vienodas veiklos sąlygas. Be to, EPS buvo laikoma ryžtingu žingsniu į priekį. Tačiau, nepaisant padarytos įspūdingos pažangos, jos struktūra tebėra pažeidžiama. EPS yra būsimų ES permainų centre, todėl jos stiprinimas yra esminės svarbos. EESRK pasisako už laipsnišką politinės sąjungos, apimančios makroekonomines ir mikroekonomines priemones ir nuostatas, taip pat socialinį aspektą, kūrimą. Galutiniam EPS sukūrimui būtinas tikras ES ekonomikos valdymas, įskaitant ES finansų sektoriaus valdymą ir gerai organizuotas reformas atitinkamose valstybėse narėse, ir bendras požiūris į darbo rinkos politiką. Geresnis valdymas turi padėti tvirtesnį pagrindą didesnei konvergencijai ir solidarumui visoje euro zonoje. Šiuo požiūriu gali būti naudingos labai kompetentingos ES viešosios paslaugos. euro zona turėtų pradėti glaudesnį bendradarbiavimą kitose srityse.

13.

EESRK taip pat pabrėžia, kad reikia siekti darnesnio valdymo, gilesnės integracijos ir tvirto valstybių narių įsipareigojimo šiose srityse:

14.

EESRK nuomone, socialiniai ir švietimo klausimai turi būti taip pat sistemingiau sprendžiami ES lygmeniu siekiant rasti įtikinamų sprendimų. Socialinei apsaugai ir švietimui dažniausia taikomas subsidiarumo principas, todėl šios sritys patenka į nacionalinių teisės aktų taikymo sritį ir sprendimų priėmimo procesus, kuriuose paprastai aktyviai dalyvauja socialiniai partneriai. Socialinių reikalų srityje ES ir valstybių narių pasidalijamoji kompetencija turi būti taikoma geriau. Atsižvelgiant į padidėjusią įtampą darbo rinkoje, visų pirma susijusią su skaitmenine revoliucija, darbo rinkų struktūriniais trūkumais ir globalizacija, EESRK ragina imtis matomų Europos masto veiksmų siekiant didinti kai kurių socialinių ir darbo sąlygų konvergenciją, kartu padedančių skatinti kurti kokybiškas darbo vietas, sąžiningą judumą ir pozityvų piliečių požiūrį. Būtina skirti ypatingą dėmesį jaunimui ir jaunimo nedarbui. Ne mažiau svarbus ir socialinių partnerių, plačiosios pilietinės visuomenės ir socialinio dialogo vaidmuo.

15.

Būtina didesnė ekonominė ir socialinė konvergencija ES. Vis dėlto socialinėse sistemose reikia atsižvelgti į nacionalinių ekonomikų, kultūros ir tradicijų skirtingumą. EESRK pabrėžia, kad ES turėtų užimti ne stebėtojos poziciją, o prisiimti tinkamai apibrėžtą atsakomybę. Prieš nustatant bendrą raidos kryptį, pirmiausia reikia socialinių partnerių (ir kitų suinteresuotųjų subjektų) tikrų diskusijų. Be to, EESRK pažymi, jog svarbu, kad valstybės narės veiksmingai įgyvendintų ES socialinės srities direktyvas.

16.

Švietimui taip pat yra taikomas subsidiarumo principas. Tačiau negalima paneigti, kad socialinė ir ekonominė Europos ateitis ir piliečių dalyvavimas glaudžiai siejasi su šiuolaikinėmis švietimo ir mokymo sistemomis visais lygmenimis. Jaunosios kartos ateitis labai priklauso nuo švietimo. Įgūdžiai yra labai svarbūs tiek jauniems, tiek vyresnės kartos žmonėms. Todėl ES turi aktyviai dalyvauti šiuo metu vykstančiame modernizavimo procese. Švietimui taip pat tenka svarbus vaidmuo komunikuojant apie Europą: EESRK pabrėžia, jog pradinėse ir vidurinėse mokyklose reikia tinkamos informacijos ir švietimo apie ES, įskaitant europines vertybes ir Europos pilietybę.

17.

Turi būti atkurtas laisvas asmenų judėjimas Šengeno erdvėje. Tai reiškia, kad turi būti veiksmingiau kontroliuojamos bendros sienos. Be to, būtina kovoti su išaugusiu tarptautiniu terorizmu, nusinešančiu žmonių gyvybes, taip pat su kibernetiniais nusikaltimais – rimta visuomenės nesaugumo jausmo priežastimi. Labiau nei bet kada būtinas policijos pajėgų ir teisminių institucijų bendradarbiavimas.

18.

Šios sritys tiesiogiai susijusios su užsienio politika ir žlungančių valstybių bei pilietinių karų Europos kaimyninėse šalyse keliama rimta problema, taip pat su jų sukeltais migracijos srautais, pastaruoju metu užgožiančiais visas kitas Europos problemas. EESRK palaiko bendrą migracijos politiką, kuri suteikia pabėgėliams apsaugą pagal tarptautinę teisę, bendrą prieglobsčio sistemą, veiksmus, skirtus kovoti su neteisėta migracija ir prekyba žmonėmis, bei propaguoja teisėtus patekimo į ES būdus. Be to, ES turi sukurti tinkamą partnerystę su kaimyninėmis šalimis, visų pirma ji turi iš naujo pradėti įgyvendinti tikrą Europos ir Viduržemio jūros regiono politiką.

19.

Europos uždavinys – rūpintis savo reikalais labiau nei bet kada nuo 1945 m. Santykiai su NATO ir Jungtinėmis Valstijomis ir veiksmingas bendras Europos problemų, susijusių su Europos Sąjungos kaimynystėje kylančiomis problemomis, valdymas reikalauja nedelsiant stiprinti ES bendrą užsienio ir saugumo politiką, nuo kurios neišvengiamai priklausys sėkmingo vidaus ir išorės saugumo lygis.