2.2.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 34/144

Pranešėjas:

José Antonio MORENO DÍAZ

1.1.

EESRK mano, kad būtina veiksmingai ir efektyviai reformuoti bendrą Europos prieglobsčio sistemą (BEPS) ir tobulinti teisėtus būdus patekti į Europos Sąjungą atsižvelgiant į pagarbą persekiojimą patiriančių asmenų teisėms.

1.2.

Šiuo atžvilgiu reikėtų siekti sukurti tikrą bendrą ir visoms valstybėms narėms privalomą sistemą, pagal kurią būtų suderinti visi nacionaliniai teisės aktai arba, jei to padaryti nepavyktų, bent nustatyti bendrą tarpusavio pripažinimo sistemą, taikomą sprendimams dėl prieglobsčio visose ES valstybėse narėse, taip sudarant sąlygas sukurti tikrą bendrą Europos prieglobsčio sistemą (BEPS).

1.3.

Bet kuriuo atveju EESRK palankiai vertina siūlomą tikslą patobulinti ir paspartinti nustatymo procedūras siekiant užtikrinti didesnį veiksmingumą, tačiau mano, kad reikia paaiškinti ir įtraukti apsaugines nuostatas, susijusias su klausimais dėl procedūros, atskiro prašymų nagrinėjimo, diskrecinių išlygų išlaikymo, laikotarpio, per kurį panaikinamas valstybės narės įpareigojimas perimti atsakomybę, išlaikymo, prašytojų teisių ir taisomojo paskirstymo mechanizmo apribojimų.

1.4.

Būtina užtikrinti reglamente siūlomų nuostatų derėjimą su šioje srityje galiojančiomis nuostatomis ir susijusiomis priemonėmis, kurias Europos Komisija ketina įgyvendinti iš esmės keisdama BEPS, taip pat su kitomis Sąjungos politikos kryptimis.

1.5.

Visos valstybės narės turi įsipareigoti prašytojams suteikti išsamią ir naujausią informaciją apie su Dublino sistema susijusias procedūras pagal 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

1.6.

Turi būti užtikrintas proporcingumo principas, kad sistema būtų tikrai tvari turint omenyje prašytojų galimybes greitai pasinaudoti prieglobsčio procedūra ir valstybių narių administracijų gebėjimą taikyti šią sistemą.

2.1.

2016 m. balandžio 6 d. Komisija paskelbė komunikatą, kuriame nurodo bendros Europos prieglobsčio sistemos koncepcijos ir taikymo trūkumus, visų pirma susijusius su Dublino nuostatomis, ir apibrėžia penkias prioritetines sritis siekiant pagerinti šią padėtį.

2.2.

Komisija siūlo reformuoti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, kad būtų sukurta teisingesnė, veiksmingesnė ir tvaresnė sistema, iš dalies keičiant dabartinį Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai.

2.3.

Komisija pažymi, kad Dublino sistema buvo sukurta ne tam, kad būtų užtikrintas tvarus, teisingas ir veiksmingas atsakomybės už tarptautinės apsaugos prašytojus visoje ES pasidalijimas. Vadinamoji Dublino sistema veikė netinkamai ir nevienodai: pastarųjų metų patirtis rodo, kad, esant dideliems migrantų srautams, kelios valstybės narės turi nagrinėti daugumą tarptautinės apsaugos prašymų, dėl to tam tikrais atvejais vis dažniau nesilaikoma Europos Sąjungos prieglobsčio taisyklių.

2.4.

Siekdama mažinti šiuos trūkumus, Komisija siūlo iš dalies pakeisti reglamentą, nustatant šiuos tikslus:

3.1.1.

Nepilnamečiai. Pasiūlyme dėl reformos išlaikomos nustatytos sąlygos, tačiau jos taikomos tik nelydimiems nepilnamečiams, kurie yra tarptautinės apsaugos prašytojai.

3.1.2.

Šeimos nariai. Pasiūlyme dviem atžvilgiais išplečiama šeimos narių apibrėžtis: šeimos nariais laikomi broliai ir (arba) seserys ir atsižvelgiama į šeimas, sukurtas prieš atvykstant į valstybes nares nebūtinai kilmės šalyje, kaip numatyta reglamente „Dublinas III“. Abu aspektai yra labai svarbūs. Ypač atkreipiame dėmesį į sudėtingą padėtį, kuri susidaro faktiškai dėl to, kad broliai ir (arba) seserys nelaikomi „šeimos nariais“ ir kad daugeliu atvejų tai turi įtakos nelydimiems nepilnamečiams, kurių vieninteliai šeimos ryšiai valstybėje narėje yra su broliais ir (arba) seserimis.

3.1.3.

Teisę gyventi šalyje patvirtinantis dokumentas arba viza. Pasiūlyme išlaikoma nuostata dėl valstybės narės atsakomybės nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymą, kai išduodami šie dokumentai, taip pat išdėstomos sąlygos siekiant paaiškinti atsakomybės kriterijus.

3.1.4.

Neteisėtas patekimas į valstybę narę. Pasiūlyme išbraukiamos nuostatos dėl atsakomybės panaikinimo praėjus dvylikai mėnesių nuo tokio neteisėto sienos kirtimo dienos.

3.1.5.

Diskrecinės išlygos. Pasiūlyme ribojami valstybių narių pajėgumai ir numatoma tik galimybė prisiimti atsakomybę dėl tarptautinės apsaugos prašymo, už kurį ji nėra atsakinga, remiantis šeimos narių apibrėžtyje nenumatytais šeimos ryšiais.

3.1.6.

Dėl išlaikomų asmenų pasiūlyme pakeitimų nėra, todėl kai dėl nėštumo, naujagimio, sunkios ligos, didelės negalios ar senyvo amžiaus prašytojas yra priklausomas nuo savo vaiko, brolio ir (arba) sesers arba tėvų, teisėtai gyvenančių vienoje iš valstybių narių, pagalbos, arba kai šie asmenys yra priklausomi nuo prašytojo pagalbos, valstybės narės juos laiko kartu arba sujungia, jeigu tie ryšiai juos siejo kilmės šalyje ir jeigu tie asmenys gali teikti šią pagalbą ir savo pageidavimą išreiškė raštu.

3.2.1.

Pasiūlymo dėl Dublino reglamento reformos tikslas yra nustatyti teisingesnę ir tvaresnę sistemą supaprastinant procedūrą ir didinant veiksmingumą, tačiau nustatyti pakeitimai ne visada skirti šiems tikslams įgyvendinti.

Pasiūlymo dėl reformos 3 straipsnyje numatoma tarptautinės apsaugos prašymo tinkamumo kriterijų analizė prieš nustatant atsakingą valstybę narę, tačiau neatsižvelgiama į tai, ar kitoje valstybėje narėje yra šeimos narių, arba į nepilnamečių poreikius.

Tinkamumo kriterijai, kuriuos galima įvertinti iš anksto, yra saugios trečiosios šalies, pirmosios prieglobsčio šalies, saugios kilmės šalies sąvokos ir abstrakti grėsmės saugumui teisinė sąvoka.

Pasiūlyme numatomi pakeitimai, kuriais gerokai sutrumpinami terminai ir paspartinamos readmisijos procedūros.

3.2.2.

Atliekant reformą išbraukiamos dabartinio 19 straipsnio prielaidos dėl atsakomybės panaikinimo (kai prašytojas savanoriškai išvyksta iš ES teritorijos ilgiau kaip trims mėnesiams arba buvo išsiųstas). Tai reiškia, kad ta pati valstybė narė yra atsakinga už bet kokį bet kuriuo metu asmens pateiktą prašymą, net jei jis ilgam laikui grįžo į savo kilmės šalį, tuo metu pasikeitė jo asmeninė arba šeiminė padėtis arba iš esmės pasikeitė tos valstybės narės sąlygos.

3.3.1.

Teisė į informaciją. 6 straipsnio 1 dalyje užtikrinama tarptautinės apsaugos prašytojų, kuriems taikoma atsakingos valstybės narės nustatymo procedūra, teisė į informaciją ir išsamiai nurodoma, kokia informacija turi būti suteikta.

3.3.2.

Teisė į veiksmingą teisinę gynybą. Reformos 27 straipsnyje reikalaujama, kad pranešimas apie sprendimą dėl perkėlimo atsakingai valstybei narei nedelsiant būtų pateikiamas raštu ir prašytojui būtų pranešama apie galimybę apskųsti šį sprendimą, o 28 straipsnyje užtikrinama, kad skundai dėl sprendimų dėl tarptautinės apsaugos prašytojų perkėlimo turėtų stabdomąjį poveikį, nustatant peržiūrėjimo procedūros terminus, nors ir per trumpus (numatomos tik septynios dienos, per kurias galima pateikti skundą).

3.3.3.

Teisė laisvai judėti ir prašytojų, kuriems taikoma atsakingos valstybės narės nustatymo procedūra, sulaikymas. Pasiūlymo 29 straipsnyje dvigubai sutrumpinami procedūrų terminai tuo atveju, kai prašytojas yra sulaikomas. Taip pat nuo šešių iki keturių savaičių sutrumpinamas perkėlimo laikotarpis, o jo nesilaikant prašytojas paleidžiamas.

3.4.1.

Pasiūlyme aiškiai nustatomi tarptautinės apsaugos prašytojų įsipareigojimai:

3.4.2.

5 straipsnyje, kuriame aptariami įsipareigojimų nesilaikymo atvejai, nustatyti neproporcingi procedūriniai ir su priėmimu susiję padariniai, kurie prieštarauja dabartinių direktyvų, susijusių su procedūra (Direktyva 2013/32/ES) ir priėmimu (Direktyva 2013/33/ES), ir ES pagrindinių teisių chartijos nuostatoms:

4.3.1.

EESRK nepritaria tam, kad išlyga taikoma tik tais atvejais, kai yra kitokie šeimos ryšiai nei numatoma šeimos narių apibrėžtyje, kadangi labai svarbu atsižvelgti į tai, kad tam tikroje valstybėje narėje gali atsirasti ne tik kiekybinių sutrikimų dėl tarptautinės apsaugos prašytojų skaičiaus, bet ir kokybinių sutrikimų, kurie susiję su veiksmingo Direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos taikymo klausimais, kaip antai galimybe tarptautinės apsaugos prašytojams naudotis prieglobsčio procedūra, informavimu ir konsultavimu, procedūrinėmis garantijomis ir specialiomis procedūromis asmenims, kuriems jos reikalingos. Be to, naujoje Direktyvos 2013/33/ES dėl priėmimo sąlygų redakcijoje pateikiamos bendrosios taisyklės, pagal kurias tarptautinės apsaugos prašytojams visose valstybėse narėse užtikrinamos panašios gyvenimo sąlygos ir visapusiška pagarba jų pagrindinėms teisėms.

4.3.2.

Gali susidaryti aplinkybės, kai kuri nors valstybė narė negali užtikrinti šiose direktyvose pateiktų nuostatų, todėl labai svarbu išlaikyti reglamento „Dublinas III“ formuluotes dėl bet kurios valstybės narės sprendimo nagrinėti jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą, net jei ji nėra atsakinga už jo nagrinėjimą.

4.3.3.

Be to, reikia turėti omenyje, kad daugelis tarptautinės apsaugos prašytojų serga sunkiomis ligomis ir (arba) turi didelę negalią ir neturi šeimos ryšių nė vienoje valstybėje narėje, tačiau dėl savo ypatingos padėties dėl medicininių priežasčių jie neperkeliami į atsakingą valstybę narę ir tampa priklausomi nuo valstybės narės, kurioje pateikė tarptautinės apsaugos prašymą. Šias prielaidas būtina įtraukti į naują pasiūlymą dėl diskrecinių išlygų formuluotės.

4.3.4.

Labai svarbu, kad būtų toliau prisiimama atsakomybė dėl humanitarinių arba kultūrinių priežasčių, siekiant užtikrinti, kad būtų skiriamas dėmesys ypač pažeidžiamoje padėtyje esantiems tarptautinės apsaugos prašytojams, kaip nustatyta Direktyvoje 2013/32/ES, ir taikomos skirtingos sąlygos atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

4.4.1.

Jei iš anksto neištyrus kitoje valstybėje narėje esančių šeimos ryšių arba nepilnamečių poreikių nutariama atmesti tarptautinės apsaugos prašymą, tai gali prieštarauti teisei į šeimos gyvenimą, kaip numatyta ES pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnyje.

4.4.2.

Automatiškai taikant saugios trečiosios šalies, pirmosios prieglobsčio šalies, saugios kilmės šalies sąvokas ir grėsmės saugumui teisinę sąvoką, gali susidaryti diskriminacinė padėtis dėl tautybės arba evakavimo maršrutų. Be to, jei kilmės šalis yra saugi ir kyla grėsmė saugumui, 3 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad turi būti taikoma paspartinta procedūra: taikant šį paspartintą nagrinėjimą dėl skubių terminų jokiu atveju negali būti pažeidžiamos procedūrinės garantijos. Be to, negali atsitikti taip, kad tarptautinės apsaugos prašymai būtų nagrinėjami neindividualiai; tai yra draudžiama Direktyvos 2013/32/ES 10 straipsnio 3 dalies a punkte.

4.4.3.

Pasiūlymo 33 straipsnyje nenumatoma jokių patobulinimų dėl valstybių narių keitimosi informacija apie pažeidžiamų asmenų atvejus, sveikatos būklę arba kitus prašytojų, kurie bus perduoti, ypatumus, nors tai yra vienas didžiausių trūkumų, nustatytų praktiškai taikant Dublino sistemą.

4.4.4.

Taikant nuostatą dėl atsakomybės panaikinimo, kai prašytojas savanoriškai išvyksta iš ES daugiau kaip trims mėnesiams arba buvo išsiųstas, gali susidaryti aplinkybės, kuriomis neatsižvelgiama į šeimos ryšius, sudarytus kilmės šalyje po to, kai buvo pateiktas pirmas tarptautinės apsaugos prašymas ES, arba kuriomis neužtikrinama, kad teikiant antrą prašymą būtų taikomos tokios priėmimo sąlygos ir procedūra atsakingoje valstybėje narėje, kokios buvo taikomos teikiant pirmą prašymą.

4.5.1.

Kalbant apie teisę į informaciją, nuostatoje dėl informacijos pateikimo informacinėse brošiūrose neatsižvelgiama į tai, kad daugumoje valstybių narių pateikiama tik bendroji informacija kalba, kurios beveik arba visiškai nesupranta prašytojai. Ši informacija visada turi būti pateikiama per pokalbį.

4.5.2.

Dėl teisės į veiksmingą teisinę gynybą manome, kad ši teisė neturi būti taikoma tik trimis numatytais atvejais, kadangi taip būtų ribojama galimybė gauti veiksmingą teisinę gynybą:

4.5.3.

Kalbant apie teisę laisvai judėti ir galimybę sulaikyti prašytojus, kuriems taikoma atsakingos valstybės narės procedūra, apribojus sulaikymo laiką (dvi savaitės) nenumatoma pakeitimų dėl to, kokiais išskirtiniais atvejais turi būti nurodoma sulaikyti prašytojus. Kadangi valstybių praktika, kurios laikosi pati Komisija, skiriasi, rekomenduojama nustatyti aiškius ir tikslius sulaikymo išskirtinumo ir priemonės būtinumo bei proporcingumo vertinimo kriterijus.

4.6.1.

Taikant tokį aukštą kriterijų – 150 % konkrečios valstybės narės pajėgumų – gali būti pažeidžiamos priėmimo ir procedūros sąlygos, taikomos tarptautinės apsaugos prašytojams, jau esantiems šioje valstybėje narėje, kol pasiekiamas šis skaičius. Jei pagal kriterijus buvo nustatyti priėmimo pajėgumai, atrodytų logiška pradėti taikyti šį mechanizmą, kai šie pajėgumai yra viršijami, ir nelaukti, kol bus pasiekta 150 % Be to, siekiant užtikrinti šio mechanizmo efektyvumą, paskirstymas turėtų būti taikomas visiems, turintiems teisę prašyti prieglobsčio, nepriklausomai nuo jų kilmės šalies.

4.6.2.

Šis mechanizmas taikomas prieš nustatant atsakingą valstybę narę, kurią vėliau nustato valstybė narė, į kurią buvo paskirti prašytojai. Tai reiškia, kad po to, kai buvo perkeltas iš perduodančiosios valstybės narės į paskyrimo valstybę narę, tarptautinės apsaugos prašytojas gali būti dar kartą perkeltas į trečiąją valstybę narę, kurioje yra jo šeimos nariai, todėl sistema nėra pakankamai veiksminga ir yra gerokai atidėliojama galimybė naudotis tarptautinės apsaugos statuso nustatymo procedūra.

4.6.3.

Be to, kadangi mechanizmas taikomas automatiškai, neatsižvelgiama į individualias tarptautinės apsaugos prašytojų aplinkybes ir ypatingus poreikius, pvz., pažeidžiamą padėtį, o tai gali paskatinti neperkelti prašytojo į paskyrimo valstybę narę.

4.6.4.

Taikant taisomąjį mechanizmą neatsižvelgiama į tarptautinės apsaugos prašytojus, kurie atvyko prieš įsigaliojant šiai reformai, ir nepaskiriami prašytojai, kurių prašymai buvo atmesti prieš pritaikant atsakingos valstybės narės nustatymo kriterijus pagal 3 straipsnį; taip pat neatsižvelgiama į prašytojus, kurie atvyko į valstybę narę prieš pasiekiant šiuos 150 % pajėgumų. Visa tai gali iškreipti pagrindinį šio mechanizmo tikslą ir turėti labai nedidelį poveikį paskirstant atsakomybę už prašymų nagrinėjimą ir priimant prašytojus.

4.6.5.

Dėl galimybės valstybėms narėms laikinai nedalyvauti taikant šį taisomąjį mechanizmą ir sumokėti tam tikrą sumą už kiekvieną į jų teritorijas nepaskirtą tarptautinės apsaugos prašytoją, gali susidaryti diskriminacinė padėtis, dėl kurios valstybės narės, remdamosi religiniu, etniniu arba tautiniu pagrindu, gali pasirinkti, kuriuos tarptautinės apsaugos prašytojus priimti į savo teritoriją, o kurių – ne.