This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62015CN0242
Case C-242/15 P: Appeal brought on 27 May 2015 by the Land Hessen against the judgment of the General Court (First Chamber) delivered on 17 March 2015 in Case T-89/09 Pollmeier Massivholz GmbH & Co. KG v European Commission
Byla C-242/15 P: 2015 m. gegužės 27 d. Land Hessen pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. kovo 17 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-89/09, Pollmeier Massivholz GmbH & Co. KG/Europos Komisija
Byla C-242/15 P: 2015 m. gegužės 27 d. Land Hessen pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. kovo 17 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-89/09, Pollmeier Massivholz GmbH & Co. KG/Europos Komisija
OL C 236, 2015 7 20, p. 30–31
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
20.7.2015 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 236/30 |
2015 m. gegužės 27 d.Land Hessen pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. kovo 17 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-89/09, Pollmeier Massivholz GmbH & Co. KG/Europos Komisija
(Byla C-242/15 P)
(2015/C 236/41)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantė: Land Hessen, atstovaujama advokatų U. Soltész, A. Richter
Kita proceso šalis: Pollmeier Massivholz GmbH & Co. KG
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
— |
panaikinti 2015 m. kovo 17 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimą byloje T-89/09 tiek, kiek juo panaikinamas 2008 m. spalio 21 d. Komisijos sprendimas C(2008) 6017 galutinis byloje „Valstybės pagalba N 512/2007 – Vokietija, Abalon Hardwood Hessen GmbH“, |
— |
atmesti visą ieškinį, |
— |
priteisti iš Pollmeier Massivholz GmbH & Co. KG apeliantės patirtas bylinėjimosi Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme išlaidas. |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė pateikia keturis pagrindus:
1. |
Pirmajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą neatsižvelgęs į Komisijos diskreciją. Garantijų pagalbos vertės nustatymas yra ekonomiškai sudėtingas klausimas, priskirtinas Komisijos diskrecijai. Šia diskrecija Komisija per ilgametę sprendimų priėmimo praktiką naudojosi taip, kad Vokietijos federacinių žemių teikiamų garantijų pagalbos vertę skaičiavo remdamasi Vokietijos valdžios institucijų taikoma 0,5 % garantuojamos sumos fiksuoto dydžio norma. Vėliau paskelbtas 2000 m. komunikatas dėl garantijų šios praktikos negali pakeisti. |
2. |
Be to, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai (antrasis apeliacinio skundo pagrindas), kad SESV 107 straipsnyje vartojama pagalbos sąvoka yra objektyvi ir jai negali daryti įtakos Komisijos pritarimas. Garantijos pagalbos vertė negali pakeisti Komisijos pritarimo pagalbos schemai. Tai visų pirma taikytina de minimis pagalbos atveju, nes joms netaikomas SESV 107 straipsnis ir dėl to Komisija dėl jų nepriima patvirtinamojo sprendimo. |
3. |
Trečiajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė teigia, kad pažeistas vienodo požiūrio principas. Apskaičiuojant garantijų pagalbos vertę remiantis tuo, ar pagalbos schemai pritarta, ar ne, vienodi dalykai nepagrįstai traktuoti nevienodai. Be to, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai taikydamas 0,5 % metodą atsižvelgė į tai, ar garantijos suteiktos prieš paskelbiant 2000 m. komunikatą dėl garantijų, ar po to. Tačiau Komisijos praktika Vokietijos atžvilgiu šiuo atveju yra labiau specifinė, nei bendrai nurodyta Komunikate dėl garantijų, ir šioje byloje ginčijamas apskaičiavimo metodas būtų leistinas ir tada, jei jį reikėtų vertinti pagal 2000 m. komunikate dėl garantijų nustatytus kriterijus. |
4. |
Galiausiai ketvirtajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė teigia, kad padaryta teisės klaida vertinant teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus. Visų pirma saugotinas Land Hessen lūkestis, kad Komisija savo ilgametėje sprendimų priėmimo praktikoje pritaria 0,5 % metodui ir tai aiškiai patvirtino 1998 m. rašte. Antra, per išsamią Heseno federalinės žemės gairių dėl garantijų tyrimo procedūrą Komisija neprieštaravo 0,5 % metodui. |