5.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 170/110

1.1

EESRK labai palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą iš dalies keisti Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 70 straipsnio 4c dalį dėl nukrypti leidžiančios nuostatos dėl didesnės bendro finansavimo normos taikymo toms valstybėms narėms, kurios patiria didelių finansinio stabilumo sunkumų, pratęsimo, kad jos galėtų pasinaudoti didesnėmis bendro finansavimo normomis ir visiškai įgyvendintų kaimo plėtros programas.

1.2

EESRK pritaria pasiūlymui, skirtam iki dabartinės 2007–2013 m. programos pabaigos ir tolesnei programai.

1.3

EESRK rekomenduoja užtikrinti, kad valstybės narės, kurios 2013–2020 m. programos galiojimo laikotarpiu dar vykdo finansinio stabilumo programas, galėtų pasinaudoti šiomis bendro finansavimo priemonėmis.

1.4

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad bendras biudžetas liks toks pat ir kartu pritaria teiginiui, kad mokėjimų asignavimų poreikį 2014 m. biudžete gali prireikti padidinti 90 mln. EUR, jei valstybės narės toliau taikytų didesnes bendro finansavimo normas.

1.5

EESRK, remdamasis savo ankstesnėmis nuomonėmis dėl paramos nuo finansinio nestabilumo kenčiančioms valstybėms narėms, rekomenduoja ir ateityje vadovautis teisingumo principu.

2.1

Europos Komisija yra pasiryžusi užtikrinti, kad kaimo plėtros programos pagal bendrą žemės ūkio politiką būtų visiškai įgyvendintos ir duotų didžiausią galimą naudą visoms kaimo bendruomenėms visose valstybėse narėse, ypač nuo finansų krizės nukentėjusiose valstybėse.

2.2

Akivaizdu, kad dėl finansų krizės ir griežtų finansinio konsolidavimo priemonių, kurias daugelis valstybių narių turi įgyvendinti, bus sunku bendrai finansuoti programas.

2.3

Kai kuriais atvejais dėl šių sunkumų gali sumažėti bendras gaunamos paramos lygis ir tai bus nenaudinga kaimo gyventojams.

2.4

Reikia pažymėti, kad tiesiogiai su tuo susijusios septynios šalys. Tai Airija, Graikija, Kipras, Latvija, Portugalija, Rumunija ir Vengrija, kurios dar vadinamos programos šalimis. Taip pat reikėtų pažymėti, kad Vengrija, Rumunija ir Latvija jau nebevykdo koregavimo programų.

2.5

Šio pasiūlymo tikslas – leisti šioms ir kitoms valstybėms narėms visiškai įgyvendinti kaimo plėtros programas, kad projektus būtų galima tęsti neprarandant paramos.

3.1

Į pasiūlymą įtrauktos nuostatos, kurios leistų šioms valstybėms narėms naudoti padidintą bendro finansavimo normą, nekeičiant jų bendrų pagal kaimo plėtros politiką 2007–2013 m. laikotarpiui skirtų asignavimų. Labai sunkioje padėtyje atsidūrusioms valstybėms narėms tai užtikrins papildomus finansinius išteklius ir bus lengviau programas toliau įgyvendinti vietos lygmeniu.

3.2

Pasiūlymas įsipareigojimų asignavimams poveikio neturi, nes jame nenumatyti jokie pakeitimai, susiję su didžiausiomis EŽŪFKP paramos sumomis, numatytomis veiksmų programose 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu. Tačiau mokėjimų asignavimų poreikį 2014 m. biudžete gali prireikti padidinti 90 mln. EUR, jei valstybės narės toliau taikytų didesnes bendro finansavimo normas.

3.3

Atsižvelgdama į valstybių narių prašymus pasinaudoti šia priemone ir į pokyčius, susijusius su tarpinių mokėjimų paraiškų teikimu, Komisija peržiūrės padėtį ir prireikus apsvarstys, ar reikia taikyti atitinkamas priemones.

3.4

EESRK jau yra parengęs panašių nuomonių, kuriose pripažįsta, kad valstybės narės, vykdančios finansinio stabilumo programas, susiduria su bendro finansavimo sunkumais. Tarp jų – NAT/613 „Fiskalinis konsolidavimas/Europos žuvininkystės fondas“ ir ECO/352 „Finansų valdymas ir įsipareigojimų panaikinimo taisyklės didelių sunkumų turinčioms valstybėms narėms“.

4.1

Parengta pakankamai dokumentų, įrodančių ekonominę ir socialinę kaimo plėtros programos svarbą visoms valstybėms narėms. Programa leidžia kaimiškiesiems regionams išlaikyti savo gyventojus sudarydama jiems sąlygas versle konkuruoti su arčiau centro esančiomis įmonėmis, o socialiniu požiūriu ji padeda gerinti gyvenimo kokybę atokesnėse kaimo vietovėse.

4.2

Dabartinė finansų krizė padarė didelę žalą tam tikrų valstybių narių ekonomikos augimui ir finansiniam stabilumui ir apskritai sumažino augimą ES.

4.3

Akivaizdu, kad valstybės narės, kurioms taikomos griežtos fiskalinės priemonės ir kurių išlaidas griežtai riboja išorės institucijos, pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas, Europos Centrinis Bankas ir pan., negalės garantuoti įsipareigojimų bendrai finansuoti kaimo plėtros programas, vykdymą, kaip yra numačiusi ES.

4.4

Svarbu, kad EESRK pareikštų, kad finansų krizė turėjo poveikio bendram finansavimui dabartinės 2007–2013 m. programos laikotarpiu. Tai turės rimtų padarinių projektams, kurie jau baigiasmi arba bus tęsiami iki 2015 m. pabaigos.

4.5

Norint išspręsti šią problemą, kuri gali būti kliūtis tam tikroms kaimo vietovėms, būtų galima užtikrinti sąlygas maksimaliai pasinaudoti turimomis EŽŪFKP lėšomis, kaip numatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 70 straipsnio 4c dalyje, jo taikymą pratęsiant iki 2007–2013 m. programavimo laikotarpio išlaidų atitikties reikalavimams nustatytos galutinės datos – 2015 m. gruodžio 31 d.

4.6

Tarpinių mokėjimų ir galutinio likučio mokėjimų terminai nustatomi atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo valstybė narė gauna finansinę paramą pagal Reglamentą (ES) Nr. 407/2010, Reglamentą (EB) Nr. 332/2002 arba Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartį. Deja, valstybės narės ir pasibaigus šiam laikotarpiui greičiausiai patirs finansinių sunkumų ir jų galimybės prisidėti prie bendro šių programų finansavimo bus ribotos.

4.7

Atsižvelgiant į 2013 m. vasario 7–8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas ir kaip numatyta Bendrų nuostatų reglamento 22 straipsnyje, bendro finansavimo norma padidinta 10 procentinių punktų. Ji bus taikoma 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui iki 2016 m. birželio 30 d., kai padidinimo galimybė bus persvarstyta. Kadangi 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. programavimo laikotarpiai iš dalies sutampa, reikėtų užtikrinti, kad abiem laikotarpiais finansinę paramą gaunančios valstybės narės būtų vertinamos suderintai ir vienodai. Todėl finansinę paramą gaunančios valstybės narės turėtų turėti galimybę pasinaudoti bendro finansavimo normos padidinimu iki išlaidų atitikimo reikalavimams laikotarpio pabaigos ir jį deklaruoti savo galutinio likučio prašymuose net tuo atveju, jeigu finansinė parama daugiau neteikiama.

4.8

Galimybė padidinti tarpinius mokėjimus ir galutinio likučio mokėjimus viršijant įprastą bendro finansavimo normą neturėtų būti teikiama tik laikotarpiu, kurį valstybė narė gauna finansinę paramą pagal Reglamentą (ES) Nr. 407/2010, Reglamentą (EB) Nr. 332/2002 arba Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartį, nes valstybė narė toliau patiria didelių sunkumų, siekdama užtikrinti bendrą finansavimą iš nacionalinio biudžeto net ir suteikus finansinę paramą.

4.9

Numatyta, kad susijusio Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 pakeitimas neturės jokio finansinio poveikio, nes bendras kaimo plėtrai skiriamas paketas lieka nepakitęs. Tačiau Komisija vėliau, artėjant prie bendrosios programos pabaigos, gali peržiūrėti mokėjimus valstybėms narėms.