5.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 170/1

1.1

EESRK mano, jog Viduržemio jūros regionui būtina makroregioninė strategija (ES VJMRS), norint šiems regionams padėti spręsti klausimus, kurių regionai ar šalys negali patys vieni savo įprastinėmis priemonėmis tinkamai išspręsti. Tokia strategija padėtų šiems regionams panaikinti Viduržemio jūros regione vyraujančias netikrumo priežastis didindama teigiamų rezultatų, pasiektų įgyvendinant kitas iniciatyvas ir strategijos „Europa 2020“ tikslus, pridėtinę vertę. VJMRS sėkmė turės teigiamą poveikį visai ES.

1.2

ES Viduržemio jūros pakrantės regionai (ES VJPR) idealiai tinka bendradarbiavimo platformai sukurti, kuri būtų svarbi strateginiu požiūriu stiprinant ekonominius, socialinius ir politinius ryšius, įskaitant su Viduržemio jūros regiono trečiosiomis šalimis, konkrečiose srityse (imigracija, jūrų transportas, jūrų saugumas, aplinkos apsauga ir kt.). VJPR turi potencialo katalizuoti ekonomikos augimo procesą ir pertvarką išskirtiniais novatoriškais būdais.

1.3

Atsižvelgdamas į teritorijos dydį, EESRK siūlo ES VJMRS padalyti į tris makroparegionius, nustatytus geografiniu pagrindu, (pagal regionų artumą), kuri būtų įgyvendinama pagal veiksmų planus, sudarytus bendriems klausimams spręsti funkcijų pagrindu.

1.4

EESRK pasisako už ES VJMRS, pagrįstą trijų „taip“ taisykle (daugiau papildomojo finansavimo, daugiau institucinio koordinavimo ir daugiau naujų projektų), kuri sustiprintų skirtingų ES politikos sričių sinergiją ir derintų didelio skaičiaus įvairių ES makroregione esančių suinteresuotųjų subjektų veiklą.

1.5

EESRK pritaria ES VJMRS sukūrimui; ji turėtų įtraukti visus strategijos „Europa 2020“ tikslus, ypač tokius prioritetus kaip pažangus augimas (skatinantis inovacijomis ir naujomis technologijomis grindžiamą žinių ekonomiką), tvarus ekonomikos augimas (skatinantis tvarią, ekologiškesnę ir konkurencingesnę ekonomiką), integracinis augimas (skatinantis ekonomiką, kurioje pagrindinis dėmesys būtų skiriamas darbo vietų kūrimui ir skurdo mažinimui – pagrindinėms socialinės ir teritorinės sanglaudos prielaidoms).

1.6

EESRK išskiria 5 permainas skatinančius veiksnius, kurie gali padėti sėkmingai įgyvendinti Europos sanglaudos politiką 2014–2020 m. Viduržemio jūros regione:

1.7

EESRK atkreipia dėmesį į mėlynojo augimo strategijos rėmimo svarbą, kadangi tai potencialus Viduržemio jūros regiono konkurencingumo didinimo, labiau į ekologiją orientuotos politikos ir perėjimo prie mažaanglės ekonomikos visuose sektoriuose veiksnys. Komitetas taip pat pritaria, kad ES VJMRS, turi būti atsižvelgta į Europos strategiją dėl negalios  (1) ir į Moterų ir vyrų lygybės strategiją  (2). Šios trys strategijos įgyvendinimo procese turėtų viena kitą sustiprinti.

1.8

EESRK palankiai vertiną Europos Komisijos pasiūlymą dėl Viduržemio jūros regiono Integruotos jūrų politikos kontekste. Tačiau norėtų pasiūlyti platesnio užmojo makroregioninę strategiją, kuri apimtų teritorinius ir jūrų aspektus ir kurioje būtų atsižvelgta į Baltijos jūros ir Dunojaus regionų patirtį ir į Europos Parlamento ataskaitą dėl Europos makroregioninių strategijų raidos Viduržemio jūros regione bei į Europos Komisijos ataskaitą dėl makroregioninių strategijų pridėtinės vertės.

1.9

EESRK pažymi, kad ES VJMRS valdymo struktūra turėtų būti grindžiama daugiapakopio valdymo principu, t.y.valdyme turėtų dalyvauti regioninės, nacionalinės ir viršnacionalinės institucijos, o ši veikla neturėtų būti laikoma papildoma šių institucijų veikla.

1.10

EESRK mano, kad ES VJMRS turi būti įgyvendinama laikantis integruoto požiūrio, suformuoto pirmiausia rengiant apskritojo stalo diskusijas, o vėliau įsteigiant Europos ir Viduržemio jūros regiono forumą (EVJMRF), kad būtų skatinamas aktyvus institucijų ir suinteresuotųjų pilietinės visuomenės atstovų dalyvavimas šiame procese ir kad dabartinė politika būtų suderinta su funkciniais tikslais, siekiant suformuoti bendrą visiems priimtiną politiką. Siūlomas EVJMR forumas pasinaudos patirtimi, sukaupta rengiant, stebint ir vertinant Viduržemio jūros regiono teritorinius ir jūrų klausimus. EVJMRF taps makroregionine priemone, kuri nustatys bendras strategines veiksmų gaires ir aktyviai dalyvaus nustatant prioritetinius teritorinės sanglaudos Viduržemio jūros regione projektus.

1.11

Atsižvelgdamas į ESSRK ir Regionų komiteto paramą Viduržemio jūros regiono sanglaudos plėtojimo strategijai, EESRK mano, jog strateginiu požiūriu būtų teisinga, jei šios dvi institucijos teiktų prieglobą ir imtųsi Viduržemio jūros regiono forumo lyderių vaidmens. Šiuo tikslu būtų įsteigta lyderių grupė sudaryta iš EP, Komisijos, EESRK ir RK atstovų. Ši lyderių grupė teiktų sisteminę paramą rengiat strategiją, o vėliau koordinuojant jos įgyvendinimą.

1.12

EESRK pritaria nuomonei, kad strategija neturi būti laikoma tik dokumentu. Pirmiausia tai turi būti procesas. Tai reiškia, kad strategija turi būti įgyvendinta per tam tikrą laiką. EESRK tikisi, kad makroregioninių Baltijos jūros ir Dunojaus regionų strategijų geroji patirtis bus taikoma Viduržemio jūros regione ir padės efektyviai ir deramu laiku įgyvendinti naują Viduržemio jūros makroregioninę strategiją, kad atitinkamų regionų gyventojai pajustų konkrečią jos naudą per pagrįstą laiką.

2.1

Svarbu nustatyti bendrą makroregiono apibrėžtį. Paprastai makroregionas apibrėžiamas kaip „teritorija, apimanti keleto šalių ar regionų teritorijas, turinčias vieną ar kelis bendrus geografinio, kultūrinio, ekonominio ar kito pobūdžio bruožus ar problemas (...)“ (3).

2.1.1

Komisija nustatė makroregioninės strategijos pagrindą, kuris apima tris elementus:

2.2

Dabartiniu metu ES yra priėmusi dvi makroregionines strategijas, vieną Baltijos jūro regiono, patvirtintą 2009 m., ir kitą Dunojaus regiono, patvirtintą 2011 m. Adrijos ir Jonijos jūrų makroregioninė strategija, kurią 2011 m. pasiūlė Regionų komitetas (RK) (4) yra šiuo metu tvirtinama, o Atlanto strategija, pagrįsta jūros baseino principu, jau patvirtinta.

2.2.1

Dėl ES MRS turėtų būti diskutuojama atsižvelgiant į įvairius ES politinės programos pokyčius: Lisabonos sutartis, teritorinė sanglauda tapo pagrindiniu ES politikos tikslu; patvirtinus strategiją „Europa 2020“, teritorinis valdymas tapo pagrindiniu ES sanglaudos politikos tikslų rėmimo veiksniu kitu programavimo laikotarpiu (2014–2020 m. daugiametė finansinė programa).

2.2.2

2012 m. Komisija paskelbė komunikatą, kuriame vertinami Adrijos ir Jonijos jūrų regione su jūra susijusios veiklos poreikiai ir jos potencialas ir nustatoma sistema, pagal kurią „bus siekiama iki 2013 m. parengti nuoseklią jūrų strategiją ir atitinkamą veiksmų planą“; komunikate taip pat sakoma, kad „jei ES valstybės narės nuspręstų paprašyti Komisijos parengti Adrijos ir Jonijos jūrų regionui skirtą ES strategiją, ji galėtų būti pirmoji ES makroregioninės strategijos, apimančios papildomas sritis, sudedamoji dalis“ (5).

2.3

Atsižvelgdamas į tai, kad ES politikoje vis labiau įsigali makroregioninis požiūris, EESRK mano, jog būtina apibrėžti pačią „makroregiono“ sąvoką. Be to, EESRK remia, kaip ir ankstesnėse savo nuomonėse (6), šią svarbią politinę strategiją bei Europos Parlamento rezoliuciją dėl makroregioninių perspektyvų Viduržemio jūros baseine (7).

2.3.1

Išskiriami du pagrindiniai makrostrategijų tikslai: pirmas tikslas – spręsti problemas, kurių regionai arba šalys negali gerai išspręsti veikdami pavieniui (pavyzdžiui, aplinkos apsauga); antras tikslas – atitinkamiems regionams ir šalims naudingas bendradarbiavimas. Ši klasifikacija atspindi tarptautinio klausimo skyrimą nuo bendro klausimo (buvo taikoma diskusijoje dėl ES finansavimo tarptautiškumo ir subsidiarumo). Viduržemio jūros regiono geografiniai, socialiniai–ekonominiai ir administraciniai ypatumai aiškiai rodo, jog MRS svarbiausia yra pirmoji tikslų kategorija.

2.4

Viduržemio jūros baseinas pasižymi panašiais aplinkos, istoriniais ir kultūriniais ypatumais, ir todėl jį būtų galima laikyti vienu makroregionu (8). EESRK nuomone, vieną bendrą makroregioninę strategiją reikia įgyvendinti Viduržemio jūros baseine, t.y. 149 (įskaitant 7 Kroatijos pakrantės regionus) ES Viduržemio jūros pakrantės regionuose (Ispanijos, Prancūzijos, Kroatijos, Italijos, Maltos Slovėnijos, Graikijos ir Kipro kaip apibrėžta NUTS 3) (9).

2.5

2009 m. ES VJPR aktyvūs gyventojai sudarė 32,4 milijono, 41 proc. iš jų yra moterys. Apskritai, šiems gyventojams iškilusi didesnė vidutinio nedarbo lygio grėsmė: ES VJPR vidutinis nedarbo lygis 2009 m. buvo apie 12,9 proc. (ES – 8,9 proc.). 2007 m. ES VJPR bendras vidaus produktas (BVP) buvo 1 715 mlrd. PGS (perkamosios galios standartas) arba 13,9 proc. ES BVP. Šiuose regionuose vidutinis BVP, tenkantis vienam gyventojui, buvo 23 000 PGS vienam gyventojui, t.y. žemesnis nei ES (24 000 PGS vienam gyventojui) (10).

2.5.1

Atsižvelgdamas į teritorijos dydį, EESRK laikosi nuomonės, kad ES Viduržemio jūros makroregionas (ES VJMR) turėtų būti suskaidytas mažiausiai į tris makroparegionius.- Pastarojo meto Europos Parlamento (EP) konsultacijos dėl makroregionų raidos parodė, kad linkstama prie nuomonės, jog reikia išsaugoti tris atskirus makroparegionius: i) vieną vakarinėje Viduržemio jūros dalyje, ii) antrą centrinėje Viduržemio jūros dalyje – Adrijos ir Jonijos jūros makroregionas – ir iii) trečią rytinėje Viduržemio jūros dalyje, su konkrečiais tarpusavyje suderintais veiksmų planais.

2.5.2

Kalbant apie makroparegionį centrinėje Viduržemio jūros dalyje ir atsižvelgiant į Europos Parlamento nuomones bei Eurostato nustatytą geografinį suskirstymą, EESRK mano, jog svarbu į Adrijos ir Jonijos makroregioną įtraukti Siciliją ir Maltą. Dar svarbiau, kad šalys ir regionai, esantys prie įsivaizduojamų makroparegionių sienų galėtų dalyvauti keliuose makroparegioniuose, kad būtų įmanoma geriau koordinuoti veiksmus ir išvengti jų dubliavimo bei konfliktų.

3.1

Viduržemio jūros regionas kaip visuma pergyveno ne vieną ES požiūrių kaitą bei įvairias, metai iš metų įgyvendinamas iniciatyvas ir priemones. Šios iniciatyvos davė ir teigiamų rezultatų, tačiau jomis nepavyko pasiekti visų užsibrėžtų socialinio, politinio ir ekonominio vystymosi tikslų. Dabar atėjo laikas papildyti tai, ką ES daro per Viduržemio jūros sąjungą ir savo kaimynystės politiką, kaip išorės politikos dalį, ir pradėti įgyvendinti geriau integruotą Sąjungai priklausančių Viduržemio jūros regionų politiką.

3.1.1

Aiškios ir bendros strategijos, skirtos regionui kaip visumai bei paregioniams, kartu su atitinkamais veiksmų planais galėtų padėti išspręsti kai kuriuos regioninės politikos neiaškumus, kilusius dėl nesėkmių, susijusių su ES išorės politika regione, pavyzdžiui Viduržemio jūros sąjunga ir ES kaimynystės politika. Aiškios strategijos taip pat gali padėti pasinaudoti kai kuriais teigiamais vykdomos ES išorės politikos rezultatais ir projektais ir išvengti jų nesėkmės.

3.2

EESRK pasisako už makroregioninį požiūrį, kuris sustiprintų skirtingų ES politikos sričių sinergiją ir suderintų daugybės įvairių ES makroregione esančių veiklos subjektų veiklą. Apskritai, makroregionine strategija turėtų būti siekiama suteikti pridėtinę vertę makroregione jau vykdomiems veiksmams Europos, nacionaliniams ir regioniniams ištekliams koordinuoti siekiant bendrų tikslų ir rodiklių, kad būtų sukurtas visų pagrindinių veikėjų bendro pasiekimo jausmas bei suburtos organizacijos ir bet kurio lygmens valdžios institucijos, kad galėtų pasinaudoti kai kuriomis svarbiomis galimybėmis ir atremti iššūkius. Konkrečiau, būtent šiuo didžiulių fiskalinių suvaržymų laikotarpiu, neigiamai veikiančiu privačiojo sektoriaus galimybes vėl paleisti ekonomikos variklį, gyvybiškai svarbu pasiekti turimų išteklių panaudojimo Pareto efektyvumą.

3.3

Esant dabartinei ekonomikos padėčiai, kurią lėmė 2008 m. kilusi pasaulinė finansų krizė, būtinos nuolatinės pastangos, skatinančios augimą naujose srityse, kurios galėtų padėti šalims išbristi iš ekonomikos krizės ir sudarytų joms galimybę kurti taip reikalingas darbo vietas. Pietinės ES pakrantės teritorijos dėl savo unikalių savybių turi galimybę tapti dinamiško augimo inovacijų centrais.

3.3.1

Tačiau tam reikia precedento neturinčių pastangų koordinuoti visą pagrindinių veiklos subjektų regione atliekamą darbą, sutelktą į didesnę šių teritorijų integraciją, bei įtraukti į jį socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę.

3.3.2

Mūsų nuomone, jau yra daugybė priemonių ir politikų, kurios galėtų svariai prisidėti prie makroregioninės strategijos įgyvendinimo. Tai projektai, finansuojami iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos socialinio fondo, vadinamųjų struktūrinių fondų ir fondų, skirstomų pagal Konvergencijos tikslą, Regionų konkurencingumo ir užimtumo tikslą, pagal transporto ir teritorinės sanglaudos programas (rezervuota strategijai „Europa 2020“), ypač turinčias konkretų jūrinį aspektą, pavyzdžiui Europos jūrų ir žuvininkystės fondas, Europos infrastruktūros tinklų priemonė, taip pat Europos investicijų banko ir nacionalinėmis lėšomis finansuojami projektai.

3.3.2.1

Šiuo požiūriu reikia pažymėti, kad visos ES valstybės narės (o konkrečiau 163 Viduržemio jūros regionai) šiuo metu rengia savo atskirus partnerysčių susitarimus, kuriuose bus numatyta, kaip kiekviena valstybė narė pasinaudos Bendros strateginės programos lėšomis. Nors reikia pripažinti, jog šie susitarimai turi teritorinio bendradarbiavimo elementą, EESRK mano, kad praleidžiama proga geriau suderinti Viduržemio jūros šalių ir regionų veiklą.

3.3.2.2

Be to, EERSK reikalauja, kad būtų sukurtos tarpinės makroregioninių strategijų įgyvendinimo priemonės, ir jos turėtų būti baigtos kurti iki ES valstybių narių sudarytų partnerystės susitarimų laikotarpio vidurio peržiūros.

3.3.3

Norint užtikrinti, kad šioms priemonėms būtų skiriamas dėmesys ir jos būtų optimalios, būtina koordinuoti susijusių institucijų veiksmus įvairiais lygmenimis, imtis proceso lyderio vaidmens ir užtikrinti, kad ištekliai būtų panaudoti efektyviausiu būdu bei išvengta dubliavimo. Regionų veiklos koordinavimas įgijo esminę svarbą ir yra neatidėliotinas, ypač kai su tokiais pačiais ištekliais (ar mažesniais) reikia nuveikti daugiau. Todėl norint užtikrinti koordinavimą ir efektyvumą, būtina turėti tinkamas ir efektyvias priemones.

3.3.3.1

Konkurencingame globalizuotame pasaulyje 163 regionai turi gebėti konkuruoti su artimais ir tolimais konkurentais, o tam būtina lyderystė ir savalaikiai sprendimai.

3.3.4

Periferiniai pajūrio regionai, kurie yra Periferinių pajūrio regionų konferencijos (CPMR) nariai ir RK ne kartą ragino Europos Komisiją įdiegti Teritorinį paktą, kad strategija „Europa 2020“ susilauktų didesnio visų ūkinės veiklos grupių pritarimo (11).

3.4

Visų pirma būtina derinti pagrindinę politiką su decentralizuotu sprendimų priėmimu, kadangi tai padėtų užtikrinti, kad ištekliai būtų koordinuojami taip, kad jie būtų naudojami ten, kur turėtų didžiausią poveikį ekonomikos augimui darbo vietų kūrimui.

3.4.1

Tik gerai apgalvota strategija, kuri būtų paprasta ir kuri sulauktų plačiausio įmanomo pritarimo, gali padėti ES VJPR pasirinkti kelią, kuriuo jie turėtų toliau eiti.

3.4.2

Svarbu sukurti politikos efektyvumo Viduržemio jūros makroregione vertinimo metodą, kad būtų galima laiku atlikti koreguojamuosius veiksmus. Anksčiau dėl politikos sėkmingumo/nesėkmingumo vertinimo kriterijų ir koordinavimo nebuvimo, pastangų dubliavimo ir švaistymo, atskaitomybės trūkumo nebuvo galima laiku imtis koreguojamųjų veiksmų ir tai galiausiai dar padidindavo politikos ydingumą.

3.4.3

Kartu su strategija turi būti parengtas ir veiksmų planas, kuriame būtų aiškiai nustatyti projektai, iš esmės pasirinkti dėl jų poveikio keliems regionams ir svarbumo ekonomikos augimui, bei nustatyti šiems projektams įgyvendinti būtini finansavimo šaltiniai. Tai itin svarbu ir pageidautina, kad būtų padaryta per pirmuosius dvejus metus nuo 2014–2020 m. DFP įgyvendinimo pradžios.

3.4.4

Ypač svarbu sumažinti ataskaitų teikimo ir formų apie suinteresuotuosius subjektus ir veiklos vykdytojus pildymo biurokratinius reikalavimus. NVO, MVĮ ir regionų valdžios institucijos, ypač mažesnių regionų, dažnai nenori dalyvauti dėl gebėjimų trūkumo ir gąsdinančios biurokratinių procedūrų naštos. Nors tikrinimai ir balansai yra būtini, tačiau kur kas svarbiau, kad projektų vystytojai savo laiką ir išteklius galėtų skirti rezultatams, kurie būtų iš tikrųjų naudingi visuomenei ir ekonomikai apskritai.

3.4.5

EESRK mano, kad jei veiksmų planai nebus parengti, regionai negalės pasinaudoti ekonomikos augimo didinimo galimybe. O tokios galimybės praradimo kaina ypač didelė šiais krizės laikais. EESRK yra įsitikinęs, jog inovatyvus bendradarbiavimas gali padėti gerokai padidinti augimui skatinti skiriamų išteklių panaudojimo efektyvumą. Veiksmų planų neparengimas kelia pavojų ir regionų politiniams vadovams bei jų piliečiams. Artimiausius dvejus metus daugumos susijusių regionų augimo perspektyvos nėra labai geros ir ši padėtis dar pablogės, jei regionai pasuks keliu, kuris nesudarys galimybės pasinaudoti makroregionine strategija ir regiono žmogiškaisiais bei gamtos ištekliais efektyviu ir tvariu būdu (12).

3.4.6

Šios strategijos atspirties taškas turėtų būti pagrindinių tikslų nustatymas ir esamų ES, nacionalinių ir regioninių programų, taip pat vietos valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės asociacijų, kurios galėtų atlikti koordinatoriaus funkciją, identifikavimas. Yra keletas ES finansuojamų projektų pagal ES makroregionines strategijas, kurie, jei būtų gerai koordinuojami, galėtų padidinti jų sukuriamą pridėtinę vertę. Tokie jau egzistuojantys, bent jau popieriuje, projektai ir nauji projektai, kurie, be abejonės, bus pradėti įgyvendinti ateityje, gali būti naudingi siekiant kai kurių ES makroregioninės strategijos tikslų.

4.1

Pagrindinis užmojis – paskatinti apibrėžti Viduržemio jūros makroregioną ir parengti jo makroregioninę strategiją; šiame regione veikla būtų vykdoma pagal konkrečius veiksmų planus, pagrįstus trijų „taip“ taisykle: daugiau papildomojo finansavimo, daugiau institucinio koordinavimo ir daugiau naujų projektų.

4.2

Viduržemio jūros regionams reikia bendro įsipareigojimo dirbti kartu strategijos srityje visais veiksmų lygmenimis, kad būtų galima pasinaudoti strategijos „Europa 2020“ tikslais, skatinančiais įvairių ES sričių politikos ir išteklių integraciją (teritorinis bendradarbiavimas). Makroregioninė strategija turėtų būti įgyvendinama siekiant padėti regionams ir teritorijoms spręsti klausimus, kurių jos negali išspręsti savo nacionalinėmis priemonėms.

4.3

EESRK nuomone, makroregioninės strategijos kūrimas turėtų būti paremtas trimis augimo ramsčiais. Tai:

4.3.1

Pažangųjį augimą sustiprins mėlynojo augimo koncepcija. 2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Komisija paskelbė komunikatą dėl mėlynojo augimo, kuriame išskyrė penkias vertės grandines. Tai: mėlynoji energija, akvakultūra, jūrų, pakrančių ir kruizų turizmas, jūrų mineraliniai ištekliai ir mėlynosios biotechnologijos (13).

4.3.1.1

Mėlynasis augimas atspindi jūrų ir pakrantės regionų pasirinkimą stiprinti savo konkurencingumą ir ekonomikos augimą pasinaudojant savo geografine padėtimi ir specifika, būtent jūrine veikla, arba kitaip tariant, tuo, ką jie gali daryti geriausiai.

4.3.1.2

Pažangusis augimas ES Viduržemio jūros makroregiono pakrantės regionams kelia dvigubą iššūkį:

4.3.1.3

Tvarus Viduržemio jūros regiono išteklių naudojimas sudaro galimybę kurti turtą ir naujas darbo vietas. Turėtų būti plėtojami pažangių aplinkosauginių sistemų ir technologijų moksliniai tyrimai, sustiprinantys nykstančią tradicinę Viduržemio jūros regiono veiklą, taigi ir atveriantys naujas galimybes.

4.3.1.4

Šiems iššūkiams atremti reikalingas mokslo, technologijų ir ekonominės bendruomenės, įskaitant socialinius partnerius, dalyvavimas. Reikėtų atsižvelgti į paramos teikimą tokiose srityse kaip infrastruktūra, pramonė, mokymas, moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, investicinė politika, universitetų bendradarbiavimas ir klasterių kūrimas.

4.3.1.5

Laivybos sektorius yra labai stiprus ir padeda įgyvendinti plėtros strategijas. Jūrų turizmas generuoja ekonominę veiklą ir darbo vietas, taip pat padeda plėtoti Europos ir Viduržemio jūros šalių tapatumą.

4.3.2

Pagrindinės tvaraus ekonomikos augimo varomosios jėgos ir sektoriai siejasi tarpusavyje daugeliu būdų. Pasiektas tvarumas ir ekologiškesnės politikos įgyvendinimas, taip pat perėjimas prie mažaanglės ekonomikos visuose sektoriuose padeda siekti klimato kaitos bei prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų. Reikia efektyviai naudoti išteklius, didinti įvairių sričių sinergiją, nustatyti išteklių švaistymo ir pastangų dubliavimo atvejus ir imtis priemonių, kad tokių atvejų būtų išvengta. Būtina nuolat modernizuoti svarbiausią infrastruktūrą, įskaitant jūrų ir antžeminio transporto, energijos perdavimo ir IT tinklų, kad būtų užtikrinta, jog nesusidarys veiklos trikdžių.

4.3.2.1

Pakrantės ir jūros tvarumas siejasi tarpusavyje ir lengvai pažeidžiamas žmogaus veiklos, įskaitant taršą iš sausumoje esančių šaltinių, kuri galiausiai patenka į Viduržemio jūrą, bei CO2 taršą iš laivų (14). Kompleksinė krantotvarka neturėtų apsiriboti ekonomine veikla kranto zonoje ir tarša. Kiekviena paskata privalo skatinti jūrų sektorių ir Viduržemio jūroje plaukiojančius laivus pereiti prie moderniausių „žaliųjų“ technologijų.

4.3.2.2

Europos Sąjunga ir aštuonios jos valstybės narės yra 1975 m. Barselonos konvencijos dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos ir jos protokolų, sudarytų globojant UNEP, šalys. 2012 m. pabaigoje patvirtintu Tarybos aktu ES tapo šios konvencijos Protokolo dėl atviroje jūroje vykdomos veiklos, kuriuo siekiama apsaugoti Viduržemio jūros pakrantės zonas nuo taršos, susidarančios dėl atviroje jūroje vykdomos veiklos, šalimi. Ši konvencija gali būti labai naudinga ES Viduržemio jūros regionams, be to turėtų jiems padėti siekti „mėlynojo augimo“ tikslų.

4.3.2.3

Viduržemio jūros atsinaujinančiosios energijos potencialas – tai didžiulis švarios vietinės energijos šaltinis, kuris vis dar neišnaudojamas. Į ES makroregioninę strategiją turėtų būti įtrauktos prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos prevencijos priemonės, atitinkančios strategijos „Europa 2020“ tikslus.

4.3.2.4

ES makroregioninėje strategijoje turi būti numatyti darniojo transporto veiksmai, kad būtų sumažintas išmetamo anglies dioksido kiekis. Dalis kelių transporto eismo turėtų būti perkelta į jūrų transportą (15). Savo ruožtu, jūrų transportas turi ir toliau siekti naudoti švaresnį kurą. Be to, į strategiją reikėtų įtraukti jūrų saugumo ir bendradarbiavimo nelaimių prevencijos srityje, taip pat veiksmų ištikus nelaimei, klausimus.

4.3.3

ES MRS turėtų būti numatytas stiprus socialinis matmuo, remiantis integracinį augimą ES Viduržemio jūros pakrantės regionuose. Ekonomikos vystymasis ir naujų darbo vietų kūrimas turėtų padėti gerinti šių regionų gyventojų gyvenimo kokybę. Regionų valdžios institucijos turėtų skatinti socialinį dialogą ir socialinių bei pilietinės visuomenės partnerių dalyvavimą. Remiantis integruotu požiūriu į teritorinę sanglaudą, reikėtų atsižvelgti į miestų, metropolinių zonų, kaimo vietovių, pajūrio miestelių ir salų integracijai palankias situacijas. Infrastruktūros, technologijų ir paslaugų prieinamumas žmonėms su negalia turėtų būti susietas su tvariu vystymusi kaip pagrindine integracinio augimo prielaida.

4.3.3.1

Informacinės technologijos privalo būti plėtojamos, ypač periferinėse vietovėse, gerinant jungtis, kad būtų remiama bendra Viduržemio jūros regionų teritorinė ir socialinė sanglauda laikantis įvairiomis temomis paremto požiūrio. Reikėtų skatinti plėtoti informacines ir ryšių technologijas.

4.3.3.2

Taip pat svarbu pabrėžti būtinumą toliau plėtoti oro uostus ir oro susisiekimo paslaugas Viduržemio jūros makroregione siekiant stiprinti regiono ekonominę integraciją. Oro susisiekimo paslaugos ir oro transporto infrastruktūra vis dar turi didelį neišnaudotą potencialą ir šioms sritims būtinos didesnės investicijos.

4.3.3.3

Švietimo ir mokymo institucijos atlieka svarbų vaidmenį remiant integracinį augimą Viduržemio jūros regione. Reikia nustatyti bendrus ES Viduržemio jūros makroregiono švietimo tikslus.

4.3.3.4

EESRK mano, jog būtina stiprinti socialinių bei pilietinių partnerių ir švietimo/mokymo institucijų dialogą. Pirmenybę būtina teikti mokymui jūrų ir laivybos srityse, taip pat universitetų ir mokymo centrų bendradarbiavimui.

4.3.3.5

ES VJPR bedarbiai taip pat neturi būti pamiršti rengiant būsimą strategiją, kuria siekiama sudaryti jiems galimybes grįžti į darbo rinką. Taip pat itin svarbu dėti tikras, apčiuopiamas pastangas siekiant įtraukti labiausiai pažeidžiamas „atskirtųjų“ grupes, pavyzdžiui migrantų bendruomenes, neįgaliuosius ir moterų organizacijas. EESRK besąlygiškai remia ES politiką, nukreiptą prieš diskriminaciją dėl rasinės ar etninės kilmės, neįgalumo, amžiaus, seksualinės orientacijos ar lyties.

4.3.3.6

Atsižvelgiant į Europos gyventojų senėjimo perspektyvas, į strategiją turėtų būti įtraukti konkretūs veiksmai, remiantys vyresnio amžiaus žmonių sveikatinimą ir aktyvumą ES Viduržemio jūros pajūrio regionuose. Viduržemio jūros regionai taip pat turi pradėti įgyvendinti perspektyvų ilgalaikį kontroliuojamos imigracijos ir sezoninių darbuotojų planą, siekiant užpildyti dėl gyventojų senėjimo atsiradusias spragas ir spręsti didėjančio bendrojo išlaikomo amžiaus žmonių koeficiento problemą. EESRK nuomone, ES turėtų aktyviau padėti Viduržemio jūros regionams spręsti sudėtingus migracijos ir migrantų integravimo į visuomenę klausimus.

4.3.3.7

EESRK mano, jog ES Viduržemio jūros makroregiono strategiją būtina plėtoti atsižvelgiant į Europos prioritetus, kuriais siekiama gerinti socialinę įtrauktį, gerovę, gerbti neįgaliųjų teises, taip pat skatinti lyčių lygybę Viduržemio jūros teritorijoje. Todėl būtina užtikrinti neįgaliųjų savarankiškumą, orumą bei laisvę ir didinti moterų vaidmenį Viduržemio jūros regiono darbo rinkoje, visuomenėje ir sprendimų priėmimo procese.

5.1

Viduržemio jūros makroregioninės strategijos įgyvendinimas gali pasiūlyti daug galimybių, pirmiausia pateikdamas sanglaudos politikai svarbų orientacinį pagrindą ir skatinantis paslaugų ir darbo požiūriu įvairių sektorių bendradarbiavimą bendroje teritorijoje. Ši strategija gali padėti papildyti finansavimą investicijomis ir daryti įtaką atitinkamiems to paties Europos makroregiono kiekvieno regioninio vystymosi plano prioritetams, užtikrindama bendrą viziją ir tikrą sinergiją laikantis integruoto požiūrio.

5.2

Bet kuri ES makroregioninė strategija užtikrintų platesnį įvairių ES intervencinių mechanizmų taikymą ir geresnį jų derinimą, neapsiribojant asignavimais sanglaudos politikai, o per daugiapakopį valdymą sutelktų regionų ir valstybių narių išteklius. Tai būtų visiems vietos lygmens susijusiems subjekatms „win-win“ strategija.

5.3

Viduržemio jūros makroregioninė strategija naudinga pirmiausia dėl savo labai išsamaus ir daugiasluoksnio integruojamojo pobūdžio; ji sudaro galimybę didinti įvairių ES sričių politikos ir programų sinergiją bei panaudoti papildomus finansavimo šaltinius.

5.4

Viduržemio jūros makroregioninė strategija padės įgyvendinti strateginę veiklą pakrantės ir salų zonose, taip pat plės Viduržemio jūros regionų, administracijų, miestų, uostų ir, prireikus, nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą.

5.5

Bus vykdoma su Integruota jūrų politika ir mėlynuoju augimu susijusi veikla, pabrėžianti, regis, su jūrų sektoriumi nesusijusios veiklos tarpusavio priklausomumą ir sinergiją.

5.6

Siūlomais veiksmais bus sprendžiami su pirmiau nustatytais trimis ekonomikos augimo ramsčiais susiję klausimai. Pasirenkant siūlomus veiksmus, kiekvienas jų privalo tenkinti šiuos kriterijus:

—

regionas, besiribojantis su jūra (šį kriterijų atitinka 372 regionai);

—

regionas, kurio daugiau kaip pusė gyventojų gyvena netoliau kaip 50 km. nuo jūros (šį kriterijų atitinka 73 regionai),

—

Hamburgas, Vokietijos regionas, netenkina apibrėžties kriterijų, tačiau jis įtrauktas į ES pakrantės regionų sąrašą dėl jo didelės įtakos jūrinei veiklai.