21.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/50

1.1

EESRK teigiamai vertina Europos Komisijos iniciatyvą ir mano, kad siekiant spręsti demografines ir ekonomines problemas būtina nauja šių dviejų direktyvų redakcija.

1.2

Europos Sąjungai nedelsiant būtina pažangi ir ryžtinga migracijos politika, jei ji nori įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžtus tikslus ir kitas svarbias iniciatyvas. Norėdama išlikti tvirtu inovacijų ir pramonės centru, ji turi gebėti pritraukti talentus ir užtikrinti tinkamą protų apykaitą.

1.3

Komitetas mano, kad migracijos ir judumo skatinimo politika turi būti labai glaudžiai susieta su pagrindinių žmogaus teisių sistema. Pagrindinių teisių chartijos principai turi būti taikomi visais lygmenimis.

1.4

EESRK ragina Europos Komisiją ir ES pagrindinių teisių agentūrą įvertinti opiausias trečiųjų šalių piliečių problemas ir pasiūlyti valstybėms narėms veiksmingas priemones joms išspręsti. Visais lygmenimis turi būti ryžtingai kovojama su diskriminacijos reiškiniais.

1.5

Komitetas tvirtai remia Europos Komisijos pastangas plėtoti dvišales judumo partnerystes ir siekti, kad jos atvertų Europos Sąjungos ir jai nepriklausančių visų pirma kaimyninių šalių bendradarbiavimo galimybes.

1.6

EESRK prašo Europos Komisijos ir valstybių narių atsižvelgti į lyčių aspektą ir parengti aktyvesnį moterų dalyvavimą skatinančias programas.

1.7

Būtina atidžiai įvertinti įvairaus pobūdžio kliūtis, susijusias su vizų išdavimo procedūromis, ir nustatyti priemones joms pašalinti. Vizų išdavimo tvarka turi būti paprasta, teisinga, prieinama ir nediskriminacinė.

1.8

Komitetas pabrėžia, kad labai svarbu trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu laikytis vienodo požiūrio, t. y. tokio paties, kuris taikomas priimančiosios valstybės narės piliečiams, kiek tai susiję su galimybe naudotis prekėmis ir paslaugomis.

1.9

EESRK atkreipia dėmesį į būtinybę suteikti vienodą apsaugą studentams, tyrėjams, savanoriams ir dirbantiems pagal au pair programą kai šie asmenys turi mokamą darbą arba yra aktyvūs darbo rinkos dalyviai. Po tokiu mokamu darbu dažnai slepiami tam tikri darbo santykiai ir tokiais atvejais reikėtų vengti galimo piktnaudžiavimo šiuo tikslu užtikrinant vienodą požiūrį į visas minėtas grupes. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas asmenims (visų pirma moterims), kurie dirbdami au pair auklėmis atlieka ir namų ruošos darbus.

1.10

Komitetas pritaria 24 straipsnio nuostatoms, pagal kurias trečiųjų šalių piliečiai turi teisę ieškoti darbo 12 mėnesių po to, kai jie užbaigia mokslinį tyrimą arba studijas. Tačiau į Direktyvą 2011/98 įtrauktose nuostatose dėl vienodo požiūrio numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos neatitinka abiejuose pasiūlymuose dėl naujos redakcijos išdėstytų direktyvų tikslų.

1.11

Komitetas mano, kad komunikacija yra svarbiausias veiksnys, galintis užtikrinti šios politikos sėkmę. Valstybės narės ir Europos institucijos turi palaikyti ryšius su trečiųjų šalių piliečiais ir užtikrinti jiems galimybes gauti kokybišką informaciją.

2.1

ES susiduria su dideliais struktūriniais demografinio ir ekonominio pobūdžio sunkumais. Mažėja darbingo amžiaus gyventojų ir įmonėms sunku rasti kvalifikuotų darbuotojų.

2.2

ES visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą (VPMJ) dokumente nustatyta visa apimanti ES išorės migracijos politikos struktūra, jame taip pat apibrėžta, kaip ES rengia dialogą ir bendradarbiauja su ES nepriklausančiomis šalimis.

2.3

ES taip pat reikia skubiai diegti inovacijas. Strategijoje „Europa 2020“ ir jos pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ nustatytas tikslas daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kurioms, kaip apskaičiuota, reikia vienu papildomu milijonu mokslinių tyrimų srities darbo vietų daugiau. Imigracija iš ES nepriklausančių šalių gali tapti būdu pritraukti aukštos kvalifikacijos ir talentingus darbuotojus, t. y. galimybe, kuria valstybės narės gali ir privalo pasinaudoti.

2.4

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 79 straipsniu Sąjungai patikėta kurti bendrą imigracijos politiką, kuria siekiama užtikrinti veiksmingą migrantų srautų valdymą ir palankų režimą teisėtai valstybėse narėse gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams.

2.5

Direktyvoje 2004/114/EB nustatytos trečiųjų šalių pilietybę turinčių studentų priėmimo privalomojo pobūdžio nuostatos. Valstybėms narėms palikta teisė savo nuožiūra taikyti šią direktyvą mokiniams, savanoriams ir be atlygio dirbantiems stažuotojams. Direktyvoje 2005/71/EB dėl tyrėjų numatyta trečiųjų šalių pilietybę turinčių tyrėjų priėmimo skubos tvarka; šie tyrėjai turi būti sudarę priėmimo susitarimą su valstybės narės patvirtinta mokslinių tyrimų organizacija.

2.6

2011 m. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikė ataskaitą dėl šių dviejų direktyvų įgyvendinimo ir nurodė, kad jose esama tam tikrų spragų.

2.7

Pagrindinė šiose direktyvose nustatyta problema yra susijusi su leidimais atvykti ir būti ES (pvz., ilgalaikės vizos arba leidimai gyventi), išduodamais trečiųjų šalių piliečiams. Su leidimų išdavimu susijusios teisinės nuostatos dažnai yra sudėtingos ir nepakankamai aiškios, o išdavimo procedūros pernelyg ilgos ir jas taikant ne visada laikomasi vienodo ir nuoseklaus požiūrio. Šiuo metu galiojančios imigracijos taisyklės nėra labai palankios Europos Sąjungos programoms, kuriose numatytos tokios judumo priemones kaip „Erasmus Mundus“ arba „Marie Curie“.

2.8

Užbaigę studijas trečiųjų šalių studentai turi nedaug galimybių patekti į darbo rinką ir rasti darbą; tai pasakytina ir apie mokslinių tyrimų projektus užbaigusius tyrėjus. Tam tikrais atvejais trečiųjų šalių piliečiai negali būti įdarbinti į universitetus, kadangi jie yra priklauso viešajam sektoriui. Visų pirma reikėtų skatinti sudaryti sąlygas moterims siekti mokslininkių karjeros pašalinant visas tiek tiesioginės, tiek netiesioginės diskriminacijos formas ir kitas kliūtis, trukdančias joms užimti aukštos kvalifikacijos reikalaujančias pareigybes mokslo sektoriuje.

3.1

EESRK teigiamai vertina Europos Komisijos iniciatyvą ir mano, kad būtina pateikti naujas šių dviejų direktyvų redakcijas.

3.2

Atviri ryšiai su pasauliu išlieka Europos Sąjungos prioritetu, net jei dabartinėmis sąlygomis šis tikslas yra sunkiai pasiekiamas. Todėl ji turi supaprastinti galimybes judėti ir taikyti visas turimas priemones, kuriomis galima sudaryti palankesnes sąlygas trečiųjų šalių piliečiams siekti mokslo, vykdyti mokslinius tyrimus ir patekti į darbo rinką.

3.3

Europos Sąjungai būtinas naujas požiūris į ekonominę migraciją, kad trečiųjų šalių piliečiams būtų sudarytos galimybės įgyti žinių ir įgūdžių. Bendradarbiavimas su šiomis valstybėmis turi skatinti tiek priimančioms, tiek siunčiančioms šalims naudingą protų apykaitą.

3.4

2010 m. spalio mėn. Europos Komisija priėmė iniciatyvą, kurioje pasiūlyti ryžtingi ir būtini veiksmai ir politikos kryptys, kurių reikia laikytis siekiant, kad Europos Sąjunga taptų „Inovacijų sąjunga“. Kad šis tikslas būtų pasiektas, Europos Sąjunga turi užtikrinti lankstesnes trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo taisykles.

3.5

Trečiųjų šalių piliečiai gali suteikti daugiau dinamiškumo ir įvairovės Europos švietimo, mokslinei, kultūrinei ir ekonominei veiklai. Komitetas mano, kad trečiųjų šalių piliečių judumo skatinimas – tai vienas iš galimų būdų spręsti Europos Sąjungos demografines ir ekonominio vystymosi problemas. Be to, EESRK laikosi nuomonės, kad judumo politika turi būti glaudžiai susieta su pagrindinių žmogaus teisių sistema.

3.6

Komitetas teigiamai vertina prisiimtus įsipareigojimus suvienodinti ir supaprastinti atvykimo į Europos Sąjungos teritoriją procedūras. Dabartinės ekonominės ir politinės sąlygos gali lemti su trečiųjų šalių piliečiais susijusių nacionalinių sistemų, politikos ir teisės aktų skirtumus.

3.7

Europos Sąjungos vaidmuo – organizuoti diskusijas, siūlyti bendrus sprendimus, skatinti gerąją praktiką ir remti valstybių narių, trečiųjų šalių ir jų piliečių pastangas.

3.8

Komitetas taip pat palankiai vertina trečiųjų šalių piliečių, kurie gali naudotis supaprastintomis atvykimo į Europos Sąjungą sąlygomis, grupių apibrėžtį. Ši iniciatyva užtikrina daugiau aiškumo ir numatomumo ir valstybėms narėms, ir trečiųjų šalių piečiams. Nors šių grupių atstovų priėmimo ir buvimo sąlygos skiriasi, jų įtraukimas į naująją direktyvą padeda stiprinti tam tikrus svarbiausius universalius aspektus, pavyzdžiui, pagarbą pagrindinėms teisėms.

3.9

Trečiųjų šalių piliečiai turi teises ir pareigas, kurias turi žinoti ir jų laikytis.

3.10

EESRK pritaria pastangoms kuo veiksmingiau susieti trečiųjų šalių piliečių atvykimą ir svarbiausias su migracija, švietimu ir moksliniais tyrimais susijusias veiklos sritis, pavyzdžiui, su programomis „Erasmus Mundus“ ir „Marie Curie“.

3.11

Komitetas taip pat palankiai vertina pagrindinėms trečiųjų šalių piliečių teisėms skiriamą dėmesį. Vis dėlto reikėtų dar daugiau veiksmingų priemonių, kuriomis jiems būtų užtikrinamos vienodos sąlygos. Dažnai trečiųjų šalių piliečių, visų pirma studentų ir au pair auklių, padėtis yra labai pažeidžiama. EESRK ragina Europos Komisiją ir ES pagrindinių teisių agentūrą įvertinti opiausias trečiųjų šalių piliečių problemas ir pasiūlyti valstybėms narėms veiksmingas priemones joms išspręsti.

3.12

Komitetas nerimauja dėl plintančio rasistinio ir ksenofobinio požiūrio į trečiųjų šalių piliečius. Šių asmenų judumo skatinimas nesiimant priemonių tokiam reiškiniui sustabdyti turėtų neigiamo poveikio visiems politiniams tikslams.

3.13

Komitetas atkreipia dėmesį, kad pasiūlyme pateikiamos konkrečios priemonės, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos trečiųjų šalių piliečiams integruotis į Europos mokslinių tyrimų ir švietimo erdvę, taip pat į darbo rinką.

3.14

Turėtų būti skatinamos trečiųjų šalių piliečių užimtumo galimybės, leidžiančios derinti darbą, studijas ir mokymąsi. Svarbu stiprinti vienodo požiūrio principą įdarbinant asmenis, kurių padėtis reglamentuojama aptariamomis direktyvomis, ir užtikrinant jiems darbo sąlygas.

3.15

EESRK prašo Europos Komisijos ir valstybių narių atsižvelgti į lyčių aspektą ir parengti aktyvesnį moterų dalyvavimą skatinančias programas. Siekiant šio tikslo, pirmenybė turėtų būti teikiama studentų, visų pirmą tyrėjų judumui.

3.16

Komitetas norėtų paraginti valstybes nares ir Europos institucijas numatyti daugiau sąveikos galimybių, įskaitant mokslinių tyrimų, švietimo ir užimtumo srityse. Europos erdvėje kūryba ir kūrybos sektorius yra socialinės integracijos ir pažangos, taip pat ekonominio vystymosi veiksniai.

3.17

EESRK ragina Europos Komisiją, valstybes nares ir Europos Parlamentą stiprinti dirbančių, įskaitant ir dalyvaujančių darbo rinkoje, trečiųjų šalių piliečių, kurie priimti į ES teritoriją studijų, mokslinių tyrimų ar darbo au pair auklėmis tikslais. Komitetas visų pirma mano, Direktyvos 2011/98 nukrypti leidžiančių nuostatų, susijusių su teise į vienodą požiūrį, reikėtų netaikyti studentams, tyrėjams ir pagal au pair programą dirbantiems asmenims.

4.1

Komitetas mano, kad tikslinga išplėsti bendrą direktyvos taikymo sritį į ją įtraukiant atlyginamus stažuotojus ir au pair aukles.

4.2

EESRK laikosi nuomonės, kad vis dar yra daug procedūrinių ir institucinių kliūčių judumui. Šios kliūtis iš esmės susiję su vizų išdavimo procedūromis, kurios yra ilgos, nenuspėjamos ar netgi savavališkos. Šios procedūros vizų prašytojams labai daug kainuoja, todėl gauti vizas jiems yra beveik neįmanoma. Galimybės patekti į ambasadas ar konsulines įstaigas yra dažnai ribotos. Būtina atidžiai įvertinti įvairaus pobūdžio kliūtis, susijusias su vizų išdavimo procedūromis, ir nustatyti priemones joms pašalinti. Vizų išdavimo tvarka turi būti paprasta, teisinga, prieinama ir nediskriminacinė.

4.3

Privatus sektorius atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant mokslinių tyrimų finansavimą ir plėtrą. Reikėtų skatinti įmones laikytis aktyvios pozicijos pritraukiant tyrėjus. Be to, valstybių narių valdžios institucijos turėtų bendradarbiauti su privataus sektoriaus įstaigomis ir įmonėmis ir parengti specialias priemones, kurios padėtų pašalinti trečiųjų šalių piliečių integraciją stabdančias praktines kliūtis. Kaip pavyzdį galima pateikti banko sąskaitos atidarymo procedūrą, kuri gali būti ilga ir sudėtinga.

4.4

Komitetas atkreipia dėmesį, kad procedūriniu požiūriu gauti vizą sudėtinga asmenims, užsiimantiems savanoriška veikla, kuri ypatinga tuo, kad nėra laikoma nei darbu, nei studijomis, bet iš dalies apima šias abi sritis. Savanoriška tarnyba turėtų būti oficialiai pripažinta veikla, pagrindžiančia vizos išdavimą.

4.5

Šiuo požiūriu Komitetas mano, kad būtų naudinga suvienyti atitinkamas vietos ir regionų valdžios institucijų pastangas.

4.6

Be to, Komitetas teigiamai vertina nuostatą, pagal kurią valstybėms narėms suteikiama galimybė sudaryti palankesnes sąlygas asmenims, kuriems taikomas pasiūlymas dėl direktyvos, kadangi ji leidžia valstybėms plėtoti savo konkrečią politiką siekiant į savo teritoriją pritraukti trečiųjų šalių piliečius. Net jei direktyvos taikymo sritis nekeičiama, valstybių narių politika neturėtų būti skatinama tam tikrų trečiųjų šalių piliečių grupių ar atskirų piliečių diskriminacija.

4.7

Komitetas pritaria šioje politikoje numatytų judumo partnerysčių plėtojimui ir tvirtai pabrėžia būtinybę gerinti ES ir trečiųjų šalių bendradarbiavimą siekiant užtikrinti veiksmingą protų apykaitą. Europos Sąjungos švietimo ir mokslinių tyrimų pažangos neturėtų būti siekiama pasisavinant trečiųjų šalių piliečių įgūdžius. Komisijos pasiūlyme aiškiai nenurodyti konkretūs veiksmai šioje srityje.

4.8

Komitetas pritaria pasiūlymui studentams ir naujos – atlyginamų stažuotojų – grupės atstovams leisti būti antrojoje valstybėje narėje nuo trijų iki šešių mėnesių, jeigu jie atitinka šioje direktyvoje nustatytas bendrąsias sąlygas.

4.9

ESRK remia pasiūlymą pagerinti studentų patekimą į darbo rinką pagal šioje direktyvoje išdėstytas sąlygas, pagal kurias studentai turi teisę dirbti mažiausiai 20 valandų per savaitę; kiekviena valstybė narė, vykdydama socialinį dialogą su socialiniais partneriais, nustato didžiausią valandų skaičių per savaitę arba dienų ar mėnesių skaičių per metus, kuriomis leidžiama užsiimti tokia veikla, bet ne mažiau kaip 20 valandų per savaitę arba atitinkamą dienų ar mėnesių skaičių per metus. Vis dėlto pagrindinis studentų tikslas – užbaigti studijas, todėl leidžiamas laikas dirbti turi būti atitinkamai ribotas, kad jie galėtų šį tikslą pasiekti. Reikėtų reguliariai pateikti įrodymų apie studijuojant padarytą pažangą.

4.10

Komitetas pabrėžia, kad labai svarbu trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu laikytis vienodo požiūrio, t. y. tokio paties, kuris taikomas priimančiosios valstybės narės piliečiams, kiek tai susiję su galimybe naudotis prekėmis ir paslaugomis.

4.11

Savo nuomonėje dėl 2006 m. priimtos žaliosios knygos dėl ekonominės migracijos (1) ir nuomonėje dėl 2008 m. įvesto vieno leidimo (2) Komitetas ragino užtikrinti teisėtiems migrantams teisę į švietimą ir profesinį mokymą, taip pat vienodą požiūrį darbo vietoje, įskaitant darbo sąlygas, užmokestį ir atleidimą iš darbo, darbuotojų sveikatą ir saugą, asociacijų laisvę ir pan.

4.12

Valstybės narės turi užtikrinti, kad bus praktiškai ir visapusiškai užtikrinamos pagrindinės trečiųjų šalių piliečių teisės.

4.13

Komitetas mano, kad komunikacija yra svarbiausias veiksnys, galintis užtikrinti šios politikos sėkmę. Valstybės narės ir Europos institucijos turi palaikyti ryšius su trečiųjų šalių piliečiais ir užtikrinti jiems galimybes gauti kokybišką informaciją.

4.14

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas toliau atliks savo institucinį tarpininko tarp organizuotos pilietinės visuomenės ir Europos institucijų vaidmenį ir skatins geriausią praktiką imigracijos ir integracijos srityse.