32004R0805

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004

2004 m. balandžio 21 d.

sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 61 straipsnio c punktą ir 67 straipsnio 5 dalies antrą įtrauką,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos [3],

kadangi:

(1) Bendrija yra nustačiusi sau tikslą prižiūrėti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas. Siekdama palaipsniui sukurti tokią erdvę, Bendrija be kitų dalykų turi priimti patikimam vidaus rinkos veikimui būtinas priemones, susijusias su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse bylose.

(2) 1998 m. gruodžio 3 d. Taryba priėmė Tarybos ir Komisijos veiksmų planą, kaip geriau įgyvendinti Amsterdamo sutarties nuostatas dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės [4] (Vienos veiksmų planas).

(3) 1999 m. spalio 15 ir 16 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime Tamperėje buvo pritarta, kad teisinių sprendimų abipusis pripažinimas yra kertinis akmuo kuriant patikimą teisminę erdvę.

(4) 2000 m. lapkričio 30 d. Taryba priėmė priemonių programą, skirtą civilinėse ir komercinėse bylose priimtų sprendimų abipusio pripažinimo principui įgyvendinti [5]. Pirmajame etape ši programa apima exequatur panaikinimą, tai yra, Europos vykdomojo rašto, skirto neginčytiniems reikalavimams, sukūrimą.

(5) Sąvoka "neginčytini reikalavimai" turėtų apimti visus atvejus, kai kreditorius, esant patvirtinimui, jog skolininkas neginčija piniginio reikalavimo pobūdžio ar masto, įgijo arba teismo sprendimą šio skolininko atžvilgiu, arba vykdomąjį dokumentą, reikalaujantį aiškaus skolininko sutikimo, ar tai būtų teismo susitarimas, ar autentiškas dokumentas.

(6) Skolininkui nepateikus prieštaravimo, kaip nustatyta 3 straipsnio 1 dalies b punkte, gali susidaryti tokia padėtis, kai neatvykstama į teismo posėdį arba neįvykdomas teismo prašymas raštu pateikti pranešimą apie ketinimą ginti bylą.

(7) Šis reglamentas turėtų būti taikomas teismo sprendimams, susitarimams bei autentiškiems dokumentams dėl neginčytinų reikalavimų ir sprendimams, paskelbtiems po Europos vykdomaisiais raštais pripažintų teismo sprendimų, susitarimų ir autentiškų dokumentų užginčijimo.

(8) Tamperėje padarytose išvadose Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad galimybė vykdyti sprendimą kitoje valstybėje narėje nei toje, kurioje priimtas teismo sprendimas, turėtų būti pagreitinta ir supaprastinta, išsiverčiant be pereinamųjų priemonių, iki vykdymo valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas. Teismo sprendimas, kurį jį priėmęs teismas yra pripažinęs Europos vykdomuoju raštu, vykdant turėtų būti laikomas kaip paskelbtas toje valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas. Todėl, pavyzdžiui, kitoje valstybėje pripažintas teismo sprendimas Jungtinėje Karalystėje bus registruojamas pagal tas pačias taisykles, kurios taikomos registruojant kitoje Jungtinės Karalystės dalyje priimtą teismo sprendimą, ir neperžiūrimas dėl jo esmės. Teismo sprendimai ir toliau turėtų būti vykdomi, remiantis nacionalinės teisės aktais.

(9) Tokia procedūra turėtų turėti daugiau privalumų palyginti su exequatur procedūra, numatyta 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo [6] ir vykdymo, nes nebūtinas kitos valstybės narės teisėjo patvirtinimas, reikalaujantis papildomo laiko ir išlaidų.

(10) Kai skolininkui nedalyvaujant procese valstybės narės teismas priėmė sprendimą dėl neginčytino reikalavimo, bet kokių kliūčių panaikinimas valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas, yra neatsiejamas ir priklauso nuo pakankamos garantijos, kad laikomasi gynybos teisių.

(11) Šiuo reglamentu siekiama remti pagrindines teises ir atsižvelgiama į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintus principus. Ypač juo siekiama užtikrinti visapusišką pagarbą teisei į teisingą teismo procesą, kaip pripažįstama Chartijos 47 straipsnyje.

(12) Turėtų būti nustatyti minimalūs reikalavimai procesams, kuriuose priimami teismo sprendimai, siekiant užtikrinti, kad skolininkas būtų informuojamas apie su juo susijusius teismo veiksmus, reikalavimą aktyviai dalyvauti procese ieškiniui užginčyti ir su jo nedalyvavimu susijusias pasekmes. Apie tai skolininkui pranešama tinkamu laiku ir būdu, kad jis turėtų galimybę pasiruošti gynybai.

(13) Dėl valstybių narių civilinio proceso taisyklių, ypač pagal kurias įteikiami dokumentai, skirtumų būtina konkrečiai ir išsamiai apibūdinti šiuos minimalius reikalavimus. Visų pirma jokie įteikimo būdai, pagrįsti teisine fikcija šių minimalių reikalavimų laikymosi atžvilgiu, negali būti laikomi pakankamais, kad teismo sprendimas būtų pripažintas Europos vykdomuoju raštu.

(14) Visiems 13 ir 14 straipsniuose išvardytiems įteikimo būdams būdingas arba visiškas užtikrinimas (13 straipsnis), arba didelė tikimybė (14 straipsnis), kad dokumentai, kuriuos reikia įteikti, pasiekė adresatą. Kitoje kategorijoje teismo sprendimas pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu tik tuo atveju, jei kilmės valstybė narė turi atitinkamą mechanizmą, leidžiantį skolininkui prašyti, kad būtų atliekama teismo sprendimo išsami peržiūra pagal 19 straipsnyje nustatytas sąlygas tais išimtiniais atvejais, kai, nepaisant, jog laikomasi 14 straipsnio nuostatų, dokumentas nepasiekė adresato.

(15) Turėtų būti susitarta, kad įteikimas asmeniškai tam tikriems kitiems nei skolininkas asmenims pagal 14 straipsnio 1 dalies a ir b punktus atitinka šių nuostatų reikalavimus tik tuo atveju, kai šie asmenys iš tikrųjų priėmė (gavo) atitinkamą dokumentą.

(16) 15 straipsnis turėtų būti taikomas tais atvejais, kai skolininkas pats negali dalyvauti teisme, kaip tai yra juridinio asmens atveju, o jam atstovaujantis asmuo paskiriamas įstatymu, taip pat tais atvejais, kai skolininkas įgalioja kitą asmenį, ypač teisininką, atstovauti jam konkrečiame teismo procese sprendžiant ginčą.

(17) Teismas, turintis įgaliojimus nagrinėti visišką minimalių procedūrinių reikalavimų atitikimą, turėtų, jei yra patenkintas, išduoti standartizuotą Europos vykdomojo rašto pažymėjimą, užtikrinantį minėto nagrinėjimo ir jo rezultato skaidrumą.

(18) Abipusis pasitikėjimas vykdant teisingumą valstybėse narėse pateisina vienos valstybės narės teismo įvertinimą, kad visos sąlygos Europos vykdomajam raštui pripažinti yra įvykdytos ir visose kitose valstybėse narėse suteikia galimybę vykdyti teismo sprendimą, neatliekant teisinės minimalių procedūrinių reikalavimų tinkamo taikymo peržiūros valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas teismo sprendimas.

(19) Šis reglamentas neįpareigoja valstybių narių nacionalinės teisės aktų pritaikyti prie jame nustatytų minimalių procedūrinių reikalavimų. Jis skatina tai daryti, sudarydamas galimybę veiksmingiau ir greičiau vykdyti teismo sprendimus kitose valstybėse narėse tik tuo atveju, jei laikomasi tų minimalių reikalavimų.

(20) Prašymas suteikti Europos vykdomojo rašto neginčytiniems reikalavimams pažymėjimą kreditoriui turėtų būti neprivalomas; vietoj jo pagal Reglamentą (EB) Nr. 44/2001 ar kitus Bendrijos dokumentus jis gali pasirinkti kitą pripažinimo ir vykdymo sistemą.

(21) Kai dokumentas iš vienos valstybės narės perduodamas kitai valstybei narei, kad būtų joje įteiktas, šis reglamentas, ypač jame nustatytos įteikimo taisyklės, turėtų būti taikomas kartu su 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse [7], ypač jo 14 straipsniu ir valstybių narių deklaracijomis, pareikštomis pagal jo 23 straipsnį.

(22) Kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti pasiūlytos veiklos tikslų, o Bendrija, dėl veiklos masto ar poveikio, juos pasiektų geriau, Bendrija gali priimti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šis reglamentas neviršija būtinų priemonių nurodytiems tikslams pasiekti.

(23) Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [8].

(24) Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 3 straipsnį, Jungtinė Karalystė ir Airija pareiškė savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą.

(25) Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius, Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, ir todėl jis jai neprivalomas arba joje netaikomas.

(26) Pagal Sutarties 67 straipsnio 5 dalies antrą įtrauką, šiame reglamente nustatytoms priemonėms bendrų sprendimų priėmimo procedūra taikoma nuo 2003 m. vasario 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

OBJEKTAS, TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

1 straipsnis

Objektas

Šio reglamento tikslas – sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Jis neišplečiamas, ypač pajamų, muitinių, administracinėms byloms arba valstybės atsakomybei už veiksmus ir aplaidumą vykdant valstybės įgaliojimus (acta iure imperii).

2. Šis reglamentas netaikomas:

a) fizinių asmenų statusui arba teisnumui ir veiksnumui, nuosavybės teisėms, susijusioms su santuokiniais ryšiais, testamentais ir paveldėjimu;

b) bankrotui, nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimo procesams, teisminėms priemonėms, kompromisiniams susitarimams ir panašiems procesams;

c) socialiniam draudimui;

d) arbitražui.

3. Šiame reglamente sąvoka "valstybė narė" reiškia valstybes nares, išskyrus Daniją.

3 straipsnis

Europos vykdomuoju raštu pripažįstami vykdomieji dokumentai

1. Šis reglamentas taikomas teismo sprendimams, susitarimams ir autentiškiems dokumentams dėl neginčytinų reikalavimų.

Reikalavimas laikomas neginčytinu, jeigu:

a) skolininkas, pripažinimu ar susitarimu, kurį patvirtino teismas arba kuris buvo sudarytas prieš teismą procesinių veiksmų metu, aiškiai sutiko su juo; arba

b) teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į atitinkamus procedūrinius reikalavimus pagal kilmės valstybės narės teisės aktus, skolininkas niekada jam neprieštaravo; arba

c) skolininkas nedalyvavo ar jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje, susijusiame su šiuo reikalavimu po to, kai teismo proceso metu iš pradžių prieštaravo reikalavimui, su sąlyga, kad toks elgesys prilygsta tyliam sutikimui su reikalavimu ar faktu, kreditoriaus pareikštu pagal kilmės valstybės narės teisės aktus; arba

d) skolininkas aiškiai sutiko su juo autentiškame dokumente.

2. Šis reglamentas taikomas sprendimams, priimtiems po Europos vykdomuoju raštu pripažintų teismo sprendimų, susitarimų ar autentiškų dokumentų užginčijimo.

4 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente taikomi šie sąvokų apibrėžimai:

1. "teismo sprendimas" – bet koks valstybės narės teismo sprendimas, nepaisant to, kaip jis įvardijamas, įskaitant dekretą, įsakymą, nutartį ar vykdomąjį raštą, taip pat teismo pareigūno nutarimą dėl su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ar sąnaudų;

2. "reikalavimas" – tai reikalavimas dėl konkrečios pinigų sumos mokėjimo, kuriam sukako terminas arba kuriam teismo sprendime, susitarime ar autentiškame dokumente yra nustatyta atitinkama data;

3. "autentiškas dokumentas":

a) dokumentas, kuris buvo formaliai parengtas arba užregistruotas kaip autentiškas dokumentas, ir kurio autentiškumas:

i) susijęs su parašu ir dokumento turiniu; ir

ii) buvo nustatytas valdžios institucijos ar kitos institucijos, kurią šiam tikslui įgaliojo šio dokumento kilmės valstybė narė;

arba

b) su administracinėmis institucijomis sudarytas arba jų patvirtintas susitarimas dėl įsipareigojimų vykdymo;

4. "kilmės valstybė narė" – valstybė narė, kurioje buvo priimtas ir Europos vykdomuoju raštu pripažintinas teismo sprendimas, patvirtintas ar sudarytas teismo susitarimas, parengtas ar užregistruotas autentiškas dokumentas;

5. "valstybė narė, kurioje vykdytinas teismo sprendimas" – valstybė narė, kurioje turi būti vykdomas Europos vykdomuoju raštu pripažintas teismo sprendimas, susitarimas ar autentiškas dokumentas;

6. "kilmės teismas" – tai teismas, kurio procesas vyksta tuo metu, kai vykdomos 3 straipsnio 1 dalies a, b ar c punktuose nustatytos sąlygos.

7. Švedijoje vykstančiuose supaprastintuose teismo procesuose dėl įsakymo sumokėti (betalningsföreläggande) "teismo" sąvoka apima Švedijos vykdomąją tarnybą (kronofogdemyndighet).

II SKYRIUS

EUROPOS VYKDOMASIS RAŠTAS

5 straipsnis

Exequatur panaikinimas

Kilmės valstybėje narėje Europos vykdomuoju raštu pripažintas teismo sprendimas kitose valstybėse narėse pripažįstamas ir vykdomas, nereikalaujant vykdomumo patvirtinimo ir nesuteikiant jokios galimybės nepritarti jo pripažinimui.

6 straipsnis

Reikalavimai dokumentui patvirtinti Europos vykdomuoju raštu

1. Bet kuriuo metu pateikiant prašymą kilmės teismui, valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu, jeigu:

a) teismo sprendimas yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje; ir

b) teismo sprendimas neprieštarauja jurisdikcijos taisyklėms, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 44/2001 II skyriaus 3 ir 6 skirsniuose; ir

c) kilmės valstybės narės teismo procedūros atitiko III skyriuje nustatytus reikalavimus, kai reikalavimas yra neginčytinas kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose; ir

d) teismo sprendimas buvo priimtas valstybėje narėje, kurioje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 44/2001 59 straipsnyje, tais atvejais, kai:

- reikalavimas yra neginčytinas kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose;

- jis susijęs su sutartimi, kurią sudarė asmuo, vartotojas, turėdamas tikslą, kuris gali būti laikomas nesusijusiu su jo amatu ar profesija; ir

- skolininkas yra vartotojas.

2. Kai Europos vykdomuoju raštu pripažintas teismo sprendimas nebevykdomas arba jo vykdymas buvo sustabdytas arba apribotas, pažymėjimas, nurodantis nevykdymą ar vykdymo apribojimą, bet kuriuo metu kreipiantis į kilmės teismą yra išduodamas, užpildant IV priede pateiktą standartinės formos blanką.

3. Nepažeidžiant 12 straipsnio 2 dalies, kai sprendimas buvo priimtas po Europos vykdomuoju raštu pagal šio straipsnio 1 dalį pripažinto teismo sprendimo užginčijimo, bet kuriuo metu paprašius, išduodamas V priede nurodytos standartinės formos pakeitimo pažymėjimas, jei sprendimas dėl užginčijimo yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje.

7 straipsnis

Teismo proceso išlaidos

Kai teismo sprendimas apima ir vykdomąjį sprendimą dėl su teismo procesu susijusių išlaidų, įskaitant palūkanų normas, jis patvirtinamas Europos vykdomuoju raštu taip pat atsižvelgiant į išlaidas, jei skolininkas, remdamasis kilmės valstybės narės teisės aktais, ypač neprieštaravo jo įpareigojimui prisiimti teismo proceso metu patiriamų išlaidų.

8 straipsnis

Dalinis Europos vykdomojo rašto pažymėjimas

Jei šio reglamento nuostatų reikalavimus atitinka tik tam tikros teismo sprendimo dalys, šioms dalims išduodamas dalinis Europos vykdomojo rašto pažymėjimas.

9 straipsnis

Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimas

1. Europos vykdomojo rašto pažymėjimas išduodamas užpildant I priede nurodytą standartinį blanką.

2. Europos vykdomojo rašto pažymėjimas išduodamas ta kalba, kuria priimamas teismo sprendimas.

10 straipsnis

Europos vykdomojo rašto pažymėjimo ištaisymas arba panaikinimas

1. Kilmės teismui pateikus prašymą, Europos vykdomojo rašto pažymėjimas:

a) ištaisomas, kai dėl esminės klaidos teismo sprendime ir pažymėjime yra neatitikimų;

b) panaikinamas, kai jis, atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus reikalavimus, buvo aiškiai neteisėtai išduotas.

2. Europos vykdomojo rašto pažymėjimui ištaisyti ar panaikinti taikomi kilmės valstybės narės teisės aktai.

3. Prašymas Europos vykdomojo rašto pažymėjimui ištaisyti arba panaikinti gali būti pateikiamas užpildant VI priede pateiktą standartinį blanką.

4. Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimas neskundžiamas.

11 straipsnis

Europos vykdomojo rašto pažymėjimo poveikis

Europos vykdomojo rašto pažymėjimas turi poveikį tik vykdant teismo sprendimą.

III SKYRIUS

MINIMALŪS REIKALAVIMAI NEGINČYTINŲ REIKALAVIMŲ PROCEDŪROMS

12 straipsnis

Minimalių reikalavimų taikymo sritis

1. Reikalavimui, kuris yra laikomas neginčytinu kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, teismo sprendimas Europos vykdomuoju raštu gali būti patvirtinamas tik tuo atveju, jeigu teismo procesiniai veiksmai kilmės valstybėje narėje buvo vykdomi laikantis šiame skyriuje nustatytų procedūrinių reikalavimų.

2. Tie patys reikalavimai taikomi ir išduodant Europos vykdomojo rašto pažymėjimą ar 6 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą pakeitimo pažymėjimą po teismo sprendimo užginčijimo priimtam sprendimui, kai šio sprendimo priėmimo metu buvo laikomasi 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose nustatytų sąlygų.

13 straipsnis

Dokumento įteikimas skolininkui patvirtinant jo gavimą

1. Bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas skolininkui gali būti įteikiamas šiais būdais:

a) įteikiant asmeniškai, kai skolininkas gavimą patvirtina, įskaitant gavimo datą, ir pasirašo;

b) įteikiant asmeniškai, kai šį įteikimą patvirtina dokumentą įteikusio kompetentingo asmens pasirašytas dokumentas, patvirtinantis, kad skolininkas gavo dokumentą arba be jokio teisinio pagrindo atsisakė jį gauti, ir kuriame įrašoma įteikimo data;

c) įteikimas paštu, kai skolininkas patvirtina, jog gavo dokumentą, įrašo gavimo datą, jį pasirašo ir grąžina;

d) įteikimas elektroninėmis priemonėmis, tokiomis kaip faksas arba e.paštas, kai skolininkas patvirtina, jog gavo dokumentą, įrašo gavimo datą, jį pasirašo ir grąžina.

2. Bet koks šaukimas į teismo posėdį skolininkui galėjo būti įteiktas ankstesniame teismo posėdyje (dėl to paties reikalavimo) pagal 1 dalies nuostatas arba žodžiu ir išdėstytas minėto ankstesnio teismo posėdžio protokoluose.

14 straipsnis

Dokumento įteikimas be skolininko patvirtinimo apie jo gavimą

1. Bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas arba šaukimas į teismo posėdį skolininkui taip pat gali būti įteikiami vienu iš toliau nurodytų būdų:

a) skolininko adresu asmeniškai įteikiant asmenims, gyvenantiems tame pačiame namų ūkyje, kaip ir skolininkas, arba jame dirbantiems;

b) kai skolininkas yra darbdavys arba juridinis asmuo: skolininko verslo patalpose asmeniškai įteikiant jam dirbantiems asmenims;

c) paliekant skolininko pašto dėžutėje;

d) dokumentą paliekant pašte arba kompetentingoje valdžios institucijoje ir į skolininko pašto dėžutę įdedant rašytinį pranešimą apie įstaigoje esantį dokumentą, jei raštiškas pranešimas aiškiai nurodo teisminį dokumento pobūdį arba, kad įteikiamas pranešimas turi teisinį poveikį ir pradeda skaičiuoti laiką iki nustatyto termino;

e) įteikiant paštu be patvirtinimo pagal 3 dalį, kai skolininko adresas yra kilmės valstybėje narėje;

f) elektroninėmis priemonėmis, automatiškai patvirtinančiomis apie išsiuntimą, jei skolininkas iš anksto aiškiai sutiko su šiuo įteikimo būdu.

2. Šiame reglamente įteikimas pagal 1 dalies nuostatas yra neleistinas, jei skolininko adresas tiksliai nežinomas.

3. Įteikimas pagal 1 dalies a – d punktus patvirtinamas:

a) įteikimą atlikusio kompetentingo asmens pasirašytu dokumentu, nurodant:

i) įteikimo būdą; ir

ii) įteikimo datą; ir

iii) kai dokumentas buvo įteiktas kitam, nei skolininkas, asmeniui: to asmens pavardė ir jo ryšys su skolininku,

arba

b) dokumentą gavusio asmens patvirtinimu, kai įteikiama pagal 1 dalies a ir b punktus.

15 straipsnis

Dokumento įteikimas skolininko atstovams

Pagal 13 ir 14 straipsnių nuostatas dokumentas taip pat galėjo būti įteikiamas ir skolininko atstovams.

16 straipsnis

Atitinkamos informacijos apie reikalavimą suteikimas skolininkui

Siekiant užtikrinti, kad skolininkui buvo suteikta tinkama informacija apie reikalavimą, bylos iškėlimo arba lygiaverčiame dokumente turi būti:

a) šalių pavardės ir adresai;

b) reikalavimo suma;

c) jei reikalavime numatytos palūkanos: palūkanų norma ir laikotarpis, už kurį numatytos palūkanos, jei pagal valstybės narės teisės aktus prie pagrindinės sumos nėra automatiškai pridėtų įstatymų numatytų palūkanų;

d) reikalavimo priežasties paaiškinimas.

17 straipsnis

Tinkamos informacijos apie reikalavimui užginčyti reikiamus procedūrinius veiksmus suteikimas skolininkui

Bylos iškėlimo, lygiaverčiame dokumente ar bet kokiame teismo šaukime arba kartu su jais turi būti pateikta ši informacija:

a) procedūriniai reikalavimai ieškiniui užginčyti, įskaitant laikotarpį reikalavimui užginčyti raštu arba teismo posėdžio laiką, kai taikoma, institucijos, kuriai reikia atsakyti arba į kurią atvykti, pavadinimas ir adresas, kai taikoma, ir ar teisininko atstovavimas yra būtinas;

b) prieštaravimo nebuvimo ar neatvykimo pasekmės, ypač, kai taikoma, galimybė, kad teismo sprendimas gali būti priimamas ar vykdomas skolininko nenaudai, ir atsakomybė už teismo proceso išlaidas.

18 straipsnis

Minimalių reikalavimų nesilaikymo atitaisymas

1. Jeigu teismo proceso metu kilmės valstybėje narėje nebuvo laikomasi 13–17 straipsniuose nustatytų procedūrinių reikalavimų, tai šis nesilaikymas atitaisomas, o teismo sprendimas gali būti patvirtinamas Europos vykdomuoju raštu, jeigu:

a) teismo sprendimas skolininkui buvo įteiktas laikantis 13 ar 14 straipsnio reikalavimų; ir

b) skolininkas turėjo galimybę užginčyti teismo sprendimą jį pilnai peržiūrint, o teismo sprendime arba kartu su juo skolininkui buvo pateikta atitinkama informacija apie šiam užginčijimui būtinus procedūrinius reikalavimus, įskaitant institucijos, kurioje jis turi būti pateiktas, pavadinimą ir adresą, ir, kai taikoma, tam skirtą laikotarpį; ir

c) skolininkas pagal atitinkamus procedūrinius reikalavimus neužginčijo teismo sprendimo.

2. Jeigu teismo proceso metu kilmės valstybėje narėje nebuvo laikomasi 13 arba 14 straipsniuose nustatytų procedūrinių reikalavimų, tai šis nesilaikymas atitaisomas, jeigu skolininkas savo elgesiu teismo procese įrodo, kad jis asmeniškai gavo dokumentą, kuris buvo įteiktas tinkamu laiku, kad būtų galima pasiruošti gynybai.

19 straipsnis

Minimalūs reikalavimai peržiūrai išimtiniais atvejais

1. Papildomai dėl 13–18 straipsnių: teismo sprendimas Europos vykdomuoju raštu gali būti patvirtinamas tik tuo atveju, jeigu pagal kilmės valstybės narės teisės aktus skolininkui suteikiama teisė prašyti teismo peržiūrėti sprendimą, kai:

a) i) bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas arba, kai taikoma, šaukimas į teismo posėdį buvo įteiktas vienu iš 14 straipsnyje numatytų būdų; ir

ii) ne dėl skolininko kaltės dokumentas buvo įteiktas netinkamu laiku, nesuteikiant jam galimybės pasiruošti gynybai;

arba

b) užginčyti reikalavimą skolininkui sutrukdė force majeure aplinkybės arba kai jis to negalėjo padaryti dėl nepaprastų aplinkybių, susidariusių ne dėl jo kaltės,

jeigu kiekvienu atveju jis veikia nedelsdamas.

2. Šis straipsnis nepažeidžia valstybių narių galimybės palankesnėmis, nei minimos 1 dalyje, sąlygomis leisti peržiūrėti teismo sprendimą.

IV SKYRIUS

VYKDYMAS

20 straipsnis

Vykdymo tvarka

1. Nepažeidžiant šio skyriaus nuostatų, vykdymo procedūros atliekamos vadovaujantis valstybės narės, kurioje vykdomas teismo sprendimas, teisės aktais.

Europos vykdomuoju raštu pripažintas teismo sprendimas yra vykdomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir teismo sprendimas, priimtas valstybėje narėje, kurioje vykdytinas teismo sprendimas.

2. Valstybės narės, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, kompetentingoms vykdymo institucijoms kreditorius turi pateikti:

a) autentiškumui nustatyti būtinas sąlygas atitinkančią teismo sprendimo kopiją; ir

b) autentiškumui nustatyti būtinas sąlygas atitinkančią Europos vykdomojo rašto pažymėjimo kopiją; ir

c) jei būtina, Europos vykdomojo rašto pažymėjimo kopiją arba jo vertimą į valstybės narės, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, valstybinę kalbą arba, jei toje valstybėje narėje yra kelios valstybinės kalbos, laikantis tos valstybės narės teisės aktų, į valstybinę kalbą ar vieną iš valstybinių kalbų, naudojamų teismo procese ten, kur reikalaujama vykdyti teismo sprendimą, arba į kitą valstybės narės, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, nurodymu jai priimtiną kalbą. Kiekviena valstybė narė gali nurodyti kitą, nei jos, valstybinę Europos bendrijos institucijos kalbą ar kalbas, kurią ji gali pripažinti pažymėjimui užbaigti. Vertimą patvirtina asmuo, įgijęs tam teisę vienoje iš valstybių narių.

3. Iš šalies, kuri vienoje valstybėje narėje paduoda prašymą, kad būtų vykdomas kitoje valstybėje narėje Europos vykdomuoju raštu pripažintas teismo sprendimas, nereikalaujama jokių garantijų, pasižadėjimo ar užstato, kad ir kaip tai apibrėžiama, remiantis tuo, kad jis yra užsienio pilietis arba nėra nuolatinis valstybės narės, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, gyventojas ar rezidentas.

21 straipsnis

Atsisakymas vykdyti teismo sprendimą

1. Skolininko prašymu, valstybės narės, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, kompetentingas teismas atsisako vykdyti teismo sprendimą, jei Europos vykdomuoju raštu patvirtintas teismo sprendimas yra nesutaikomas su bet kurioje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje anksčiau priimtu teismo sprendimu, jeigu:

a) ankstesnis teismo sprendimas buvo susijęs su ta pačia veiksmo priežastimi ir tomis pačiomis šalimis; ir

b) ankstesnis teismo sprendimas buvo priimtas valstybėje narėje, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, arba patenkina sąlygas, būtinas jam pripažinti valstybėje narėje, kurioje vykdytinas teismo sprendimas; ir

c) kilmės valstybėje narėje teismo proceso metu dėl nesutaikomumo nebuvo ir negalėjo būti prieštaraujama.

2. Valstybėje narėje, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, dėl jokių priežasčių teismo sprendimas ar jo patvirtinimas Europos vykdomuoju raštu negali būti peržiūrimi dėl jų esmės.

22 straipsnis

Susitarimai su trečiosiomis šalimis

Šis reglamentas neturi poveikio susitarimams, kuriais, prieš įsigaliojant Reglamentui (EB) Nr. 44/2001 pagal Briuselio konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų vykdymo civilinėse ir komercinėse bylose 59 straipsnį valstybės narės įsipareigojo nepripažinti teismo sprendimų, priimtų, ypač kitose minėtą Konvenciją pasirašiusiose valstybėse, tračiojoje šalyje nuolat gyvenančio ar joje turinčio įprastinę gyvenamąją vietą atsakovo atžvilgiu, kai minėtos Konvencijos 4 straipsnyje numatytais atvejais teismo sprendimas galėjo būti pagrįstas tik minėtos Konvencijos 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos jurisdikcijos pagrindu.

23 straipsnis

Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas arba apribojimas

Kai skolininkas:

- užginčijo Europos vykdomuoju raštu patvirtintą teismo sprendimą, įskaitant prašymą peržiūrai kaip apibrėžta 19 straipsnyje, arba

- kreipėsi dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo ištaisymo ar panaikinimo pagal 10 straipsnio nuostatas,

valstybės narės, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, kompetentingas teismas ar institucija gali, remdamasi skolininko prašymu:

a) apriboti vykdymo procesą iki apsaugos priemonių; arba

b) teismo sprendimo vykdymą paskelbti sąlyginiu su tokia saugumo sąlyga, kokią jis nustato; arba

c) esant nepaprastoms aplinkybėms – atidėti teismo sprendimo vykdymo procesą.

V SKYRIUS

TEISMINIAI SUSITARIMAI IR AUTENTIŠKI DOKUMENTAI

24 straipsnis

Teisminiai susitarimai

1. Teismo patvirtintas susitarimas dėl reikalavimo kaip apibrėžta 4 straipsnio 2 dalyje, arba kuris iki teismo buvo sudarytas procesinių veiksmų metu ir yra vykdytinas valstybėje narėje, kurioje buvo patvirtintas ar sudarytas, remiantis prašymu jį patvirtinusiam teismui arba iki kurio jis buvo sudarytas, patvirtinamas Europos vykdomuoju raštu užpildant II priede pateiktą standartinės formos blanką.

2. Kilmės valstybėje narėje Europos vykdomuoju raštu patvirtintą susitarimą vykdant kitoje valstybėje narėje nereikia paskelbti apie jo vykdymą ir nėra jokių galimybių šiam vykdymui prieštarauti.

3. Atitinkamai taikomos II skyriaus, išskyrus 5 straipsnį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnio 1 dalį, ir IV skyriaus, išskyrus 21 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnį, nuostatos.

25 straipsnis

Autentiški dokumentai

1. Autentiškas dokumentas dėl reikalavimo, kaip apibrėžta 4 straipsnio 2 dalyje, vykdytinas vienoje valstybėje narėje, remiantis kilmės valstybės narės paskirtai kompetentingai institucijai pateiktu prašymu patvirtinamas Europos vykdomuoju raštu užpildant III priede pateiktą standartinės formos blanką.

2. Kilmės valstybėje narėje Europos vykdomuoju raštu patvirtinto autentiško dokumento nuostatas vykdant kitoje valstybėje narėje nereikia paskelbti apie jų vykdymą ir nėra jokių galimybių šiam vykdymui prieštarauti.

3. Atitinkamai taikomos II skyriaus, išskyrus 5 straipsnį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnio 1 dalį, ir IV skyriaus, išskyrus 21 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnį, nuostatos.

VI SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATA

26 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

Šis reglamentas taikomas tik po šio reglamento įsigaliojimo priimamiems teismo sprendimams, patvirtinamiems ar sudaromiems teisminiams susitarimams ir oficialiai sudaromiems ar registruojamiems autentiškiems dokumentams.

VII SKYRIUS

RYŠYS SU KITAIS BENDRIJOS DOKUMENTAIS

27 straipsnis

Ryšys su Reglamentu (EB) Nr. 44/2001

Šis reglamentas netrukdo pagal Reglamentą (EB) Nr. 44/2001 siekti teismo sprendimo, teisminio susitarimo arba autentiško dokumento dėl neginčijamo sprendimo pripažinimo ar vykdymo.

28 straipsnis

Ryšys su Reglamentu (EB) Nr. 1348/2000

Šis reglamentas neturi poveikio taikant Reglamentą (EB) Nr. 1348/2000.

VIII SKYRIUS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

29 straipsnis

Informacija apie vykdymo procedūras ir vykdomąsias institucijas

Valstybės narės bendradarbiauja, pagrindinėms visuomenės ir specialistų grupėms teikdamos informaciją apie:

a) sprendimų vykdymo valstybėse narėse būdus ir procedūras; ir

b) valstybėse narėse paskirtas kompetentingas vykdomąsias institucijas;

ypač naudodamos Sprendimu 2001/470/EB [9] įkurtą Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose.

30 straipsnis

Su taisymo procedūromis, kalba ir institucijomis susijusi informacija

1. Valstybės narės Komisijai praneša apie:

a) 10 straipsnio 2 dalyje nurodytas ištaisymo ir panaikinimo bei 19 straipsnio 1 dalyje nurodytas peržiūros procedūras;

b) pagal 20 straipsnio 2 dalies c punktą pripažintas kalbas;

c) 25 straipsnyje nurodytų institucijų sąrašą.

ir tolesnius jų pakeitimus.

2. Pagal 1 dalį praneštą informaciją Komisija viešai skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kitomis atitinkamomis priemonėmis.

31 straipsnis

Priedų pakeitimai

Visi prieduose pateiktų standartinių formų blankų pakeitimai priimami laikantis 32 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

32 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda Reglamento (EB) Nr. 44/2001 75 straipsnyje numatytas komitetas.

2. Kai nuoroda daroma į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

33 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. sausio 21 d.

Jis taikomas nuo 2005 m. spalio 21 d., išskyrus 30, 31 ir 32 straipsnius, kurie taikomi nuo 2005 m. sausio 21 d.

Šia reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.

Priimta Strasbūre, 2004 m. balandžio 21 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

P. Cox

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. Roche

[1] OL C 203 E, 2002 8 27, p. 86.

[2] OL C 85, 2003 4 8, p. 1.

[3] 2003 m. balandžio 8 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 64 E, 2004 3 11, p. 79), 2004 m. vasario 6 d. Tarybos bendroji pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2004 m. kovo 30 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[4] OL C 19, 1999 1 23, p. 1.

[5] OL C 12, 2001 1 15, p. 1.

[6] OL L 12, 2001 1 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1496/2002 (OL L 225, 2002 8 22, p. 13).

[7] OL L 160, 2000 6 30, p. 37.

[8] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[9] OL L 174, 2001 6 27, p. 25.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

EUROPOS VYKDOMOJO RAŠTO PAŽYMĖJIMAS – TEISMO SPRENDIMAS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

EUROPOS VYKDOMOJO RAŠTO PAŽYMĖJIMAS – TEISMINIS SUSITARIMAS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

EUROPOS VYKDOMOJO RAŠTO PAŽYMĖJIMAS – AUTENTIŠKAS DOKUMENTAS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

NEVYKDYMO ARBA VYKDYMO APRIBOJIMO PAŽYMĖ JIMAS (6 straipsnio 2 dalis)

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

V PRIEDAS

EUROPOS VYKDOMOJO RAŠTO PAKEITIMO PAŽYMĖJIMAS PO UŽGINČIJIMO (6 straipsnio 3 dalis)

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

VI PRIEDAS

PRAŠYMAS EUROPOS VYKDOMOJO RAŠTO PAŽYMĖJIMUI IŠTAISYTI ARBA PANAIKINTI (10 straipsnio 3 dalis)

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------