1.

Ar 2012 m. gruodžio 12 d. Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 (1) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnio 1 dalis, siejama su principu, pagal kurį nacionalinis teismas privalo garantuoti procesines teises, kad būtų veiksmingai apgintos teisės, kylančios iš Europos Sąjungos teisės, turi būti aiškinama taip, kad nacionalinis teismas, nustatydamas skolininko įprastinę gyvenamąją vietą kaip sąlygą, kuri yra būtina pagal vidaus teisę vykdant vienašalį formalų procesą nerenkant įrodymų, kaip kad mokėjimo įsakymo dėl piniginės prievolės įvykdymo procedūra, privalo kiekvieną pagrįstą įtarimą, kad skolininko įprastinė gyvenamoji vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje, aiškinti kaip teisinio pagrindo priimti mokėjimo įsakymą nebuvimą arba atitinkamai – kaip pagrindą, dėl kurio mokėjimo įsakymas neįgyja teisinės galios?

2.

Ar 2012 m. gruodžio 12 d. Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnio 1 dalis, siejama su principu, pagal kurį nacionalinis teismas privalo garantuoti procesines teises, kad būtų veiksmingai apgintos teisės, kylančios iš Sąjungos teisės, turi būti aiškinama taip, kad, net jei to nėra aiškiai apibrėžusi teisės nuostata, pagal ją nacionalinis teismas privalo ex officio panaikinti priimtą mokėjimo įsakymą, jam po mokėjimo įsakymo dėl konkretaus skolininko priėmimo nustačius, kad šis skolininkas greičiausiai neturi įprastinės gyvenamosios vietos teismo valstybėje, ir su sąlyga, kad pagal nacionalinę teisę tai yra kliūtis dėl tokio skolininko priimti mokėjimo įsakymą?

3.

Jeigu atsakymas į [2] klausimą būtų neigiamas, ar jame nurodytos nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas nacionalinis teismas privalo panaikinti priimtą mokėjimo įsakymą, jei patikrino ir aiškiai nustatė, kad skolininkas teismo, į kurį buvo kreiptasi, valstybėje neturi įprastinės gyvenamosios vietos?