Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62007CA0478

Byla C-478/07: 2009 m. rugsėjo 8 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje ( Handelsgericht Wien prašymas priimti prejudicinį sprendimą (Austrija)) Budejovicky Budvar National Corporation prieš Rudolf Ammersin GmbH (Dvišalės valstybių narių sutartys — Valstybėje narėje suteikiama kitos valstybės narės geografinės kilmės nuorodos apsauga — Pavadinimas Bud — Prekių ženklo American Bud naudojimas — EB 28 ir 30 straipsniai — Reglamentas (EB) Nr. 510/2006 — Bendrijos geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos sistema — Čekijos Respublikos įstojimas — Pereinamojo laikotarpio priemonės — Reglamentas (EB) Nr. 918/2004 — Bendrijos sistemos taikymo sritis — Išsamus pobūdis)

OL C 267, 2009 11 7, p. 12–13 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

7.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/12


2009 m. rugsėjo 8 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Handelsgericht Wien prašymas priimti prejudicinį sprendimą (Austrija)) Budejovicky Budvar National Corporation prieš Rudolf Ammersin GmbH

(Byla C-478/07) (1)

(Dvišalės valstybių narių sutartys - Valstybėje narėje suteikiama kitos valstybės narės geografinės kilmės nuorodos apsauga - Pavadinimas „Bud“ - Prekių ženklo „American Bud“ naudojimas - EB 28 ir 30 straipsniai - Reglamentas (EB) Nr. 510/2006 - Bendrijos geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos sistema - Čekijos Respublikos įstojimas - Pereinamojo laikotarpio priemonės - Reglamentas (EB) Nr. 918/2004 - Bendrijos sistemos taikymo sritis - Išsamus pobūdis)

2009/C 267/21

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Handelsgericht Wien

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Budejovicky Budvar National Corporation

Atsakovė: Rudolf Ammersin GmbH

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Handelsgericht Wien — EB 28 ir 30 straipsnių bei 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 918/2004, nustatančio pereinamojo laikotarpio priemones, skirtas žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugai ir susijusias su Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos įstojimu, (OL L 163, p. 88; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 46 t., p. 255) ir 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (OL L 93, p. 12) išaiškinimas — Pavadinimas, nenurodantis nei kilmės valstybės regiono, nei vietovės, kuris šioje valstybėje narėje saugomas kaip kvalifikuota geografinė nuoroda ir kuriam taip pat taikoma prekių ženklo apsauga — 2003 m. lapkričio 18 d. Teisingumo Teismo sprendime Budějovický Budvar (C-216/01) nustatytos sąlygos, kuriomis absoliuti tokio pavadinimo apsauga kaip geografinės nuorodos gali būti laikoma suderinama su EB 28 straipsniu — Tokio pavadinimo neįregistravimo Bendrijos lygmeniu poveikis iki šiol egzistuojančiai nacionalinei jo apsaugai ir dvišale sutartimi jam suteikiamai apsaugai kitoje valstybėje narėje

Rezoliucinė dalis

1.

Iš 2003 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Budějovický Budvar (C-216/01) 101 punkto išplaukia, jog:

siekdamas nustatyti, ar toks pavadinimas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, gali būti laikomas paprasta ir netiesiogine geografinės kilmės nuoroda, kurios apsauga pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamas dvišales sutartis gali būti pateisinama pagal EB 30 straipsnio kriterijus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar remiantis Čekijos Respublikoje susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis ir vyraujančia samprata šis pavadinimas, nors savaime nėra geografinis pavadinimas, bent jau gali vartotojui suteikti informacijos, jog juo žymimas produktas kilęs iš tam tikro šios valstybės narės regiono ar vietovės,

be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, vėl remdamasis Čekijos Respublikoje susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis ir vyraujančia samprata, turi patikrinti ar, kaip nurodyta minėto sprendimo 99 punkte, pagrindinėje byloje aptariamas pavadinimas šioje byloje nagrinėjamų dvišalių sutarčių įsigaliojimo dieną arba vėliau šioje valstybėje narėje nėra tapęs bendriniu, atsižvelgiant į tai, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismas to paties sprendimo 99 ir 100 punktuose jau buvo nusprendęs, jog šiomis sutartimis nustatytos apsaugos sistemos tikslas yra EB 30 straipsnyje numatytos pramoninės ir komercinės nuosavybės apsauga,

nesant jokių Bendrijos teisės nuostatų šioje srityje, nuspręsti, ar reikia užsakyti nuomonės apklausą, skirtą išsiaiškinti Čekijos Respublikoje susiklosčiusias faktines aplinkybes ir vyraujančią sampratą, siekiant patikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamas pavadinimas „Bud“ gali būti laikomas paprasta ir netiesiogine geografinės kilmės nuoroda ir ar šioje valstybėje narėje jis nėra tapęs bendriniu, turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis savo nacionaline teise. Manydamas, jog nuomonės apklausą užsakyti būtina, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atlikdamas tokius patikrinimus, turi nustatyti, koks procentas vartotojų laikytinas pakankamu, ir šiuo atveju remdamasis savo nacionaline teise, ir

EB 30 straipsniu nenumatytas konkretus reikalavimas dėl kokybės ir pavadinimo naudojimo trukmės kilmės valstybėje narėje tam, kad pavadinimo apsauga būtų pateisinama pagal šį straipsnį. Klausimą, ar toks reikalavimas taikomas pagrindinėje byloje, turi išspręsti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į taikytiną nacionalinę teisę, visų pirma į pagrindinėje byloje nagrinėjamų dvišalių sutarčių numatytą apsaugos sistemą.

2.

2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos numatyta Bendrijos apsaugos sistema yra išsami ir todėl šis reglamentas draudžia taikyti dvi valstybes nares saistančiomis sutartimis, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamos dvišalės sutartys, numatytą apsaugos sistemą, pagal kurią pavadinimui, pripažįstamam vienos valstybės narės teisėje kaip sudarančiam kilmės vietos nuorodą, suteikiama apsauga kitoje valstybėje narėje, kurioje šią apsaugą reikalaujama faktiškai taikyti, jei šios kilmės vietos nuorodos nebuvo prašyta įregistruoti pagal minėtą reglamentą.


(1)  OL C 22, 2008 1 26.


Top