12.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 311/15

1.1

EESRK įsitikinęs, kad siekiant sustabdyti Sąjungos ekonomikos nuosmukį, reikia suteikti postūmį pramonei, visų pirma apdirbamajai, kuri yra svarbiausia visos pramonės struktūros grandis. Šioje nuomonėje savo iniciatyva siūloma keletas naudingų priemonių, skirtų paremti Europos Komisijos iniciatyvą reindustrializuoti Europos Sąjungą, įskaitant į kitas šalis įmonių perkeltos veiklos sugrąžinimą į ES. Europos Komisija taip pat pradėjo svarstyti į kitas šalis perkeltos veiklos sugrąžinimo į ES klausimą. EESRK teigiamai vertina tai, kad pradėjus rengti šią nuomonę Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondui (Eurofound) buvo pavesta pateikti duomenis, kurie padėtų suprasti į kitas šalis perkeltos veiklos sugrąžinimo reiškinį ir pasiūlyti galimus sprendimus.

1.2

Komitetas pritaria Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo Antonio Tajani pasiūlytam planui sukurti Sąjungos reindustrializacijos politiką ir dabartinę ES BVP 15,1 proc. pramonės dalį padidinti bent jau iki 20 proc., taip pat siūlo išplėsti planą ir jį sustiprinti įtraukinat tikslą sudaryti Europos socialinį paktą dėl naujos tvarios ir konkurencingos pramonės. Neseniai paskelbtame komunikate (1) Komisija nustatė šiuos prioritetus:

1.3

EESRK prašo ES šiais klausimais parengti Europos veiksmų planą ir norėtų pateikti savo konkrečias rekomendacijas:

EESRK ragina valstybes nares:

1.4

EESRK mano, kad ypač svarbu vykdyti integruotą pramonės politiką ir nustatyti aiškesnius Europos, nacionalinio, regionų ir vietos lygmens tikslus, kad ši politika padėtų pritraukti investicijas į visus (aukštųjų ir žemųjų technologijų) apdirbamosios pramonės sektorius. Pagrindinis šios politikos dėmesys turėtų būti sutelktas į bendrą vertės grandinę, taip pat apimti mokslinius tyrimus, inovacijas ir taikomąją plėtrą.

1.5

Komitetas yra įsitikinęs, kad būtina nustatyti plataus užmojo, tačiau realius, iki 2020 m. galimus įgyvendinti Europos reindustrializacijos tikslus. Į kitas šalis perkeltos gamybinės veiklos sugrąžinimą skatinanti politika gali padėti pasiekti minėtus tikslus.

1.6

Svarbiausiais gamybos sugrąžinimo iš Kinijos į Vakarus argumentais galima laikyti šiuos:

1.7

Apdirbamajai pramonei svarbu užtikrintas ir lankstus tiekimas, kad jos galėtų konkuruoti šiuolaikinėse rinkose. Gamybos sugrąžinimas yra vienas galimų įmonių sprendimų minėtam poreikiui patenkinti. EESRK mano, kad svarbiausiose srityse vykdoma politika, kuria siekiama paremti apdirbamosios pramonės įmones, nusprendusias sugrąžinti į kitas šalis perkeltą veiklą arba išplėsti savo veiklą Europoje, turi būti sukuriama palanki aplinka investuojančioms įmonėms, skatinama plėtoti profesinius įgūdžius, užtikrinti konkurencingas energijos kainas, galimybes gauti finansavimą ir patekti į rinkas.

1.8

Komisija nurodė, kad „2008–2012 m. pramonei taikomos ES mažmeninės elektros energijos kainos kasmet vidutiniškai didėjo 3,5 proc., o dujų kainos – 1 proc. Todėl ES pramonės mokamos elektros energijos kainos yra apytikriai du kartus didesnės nei JAV ir Rusijoje, ir 20 proc. didesnės nei Kinijoje, remiantis Tarptautinės energijos agentūros duomenimis (2). Dujų kainų skirtumai dar didesni: ES dujos ES pramonei tris keturis kartus brangesnės nei JAV, Rusijos ir Indijos konkurentams, 12 proc. brangesnės nei Kinijoje, tačiau pigesnės nei Japonijoje. Tačiau pramonės vartotojų faktiškai mokamos kainos skirtingose valstybėse narėse gali skirtis.“ (3)

1.9

EESRK išsamiai išnagrinėjo daug energijos suvartojančių sektorių Europoje (4) klausimą ir pasiūlė priemonių bei rekomendacijų, kaip jiems užtikrinti galimybę toliau vykdyti gamybą Europoje; taip pat pakartoja raginimą Europos institucijoms sukurti bendrą energetikos politiką ir spręsti kapitalo ir energijos veiksnių konkurencingumo problemą. Ragina socialinius partnerius dar glaudžiau bendradarbiauti rengiant vystymosi paktą, kuriame būtų atsižvelgta į Europos socialinio modelio ypatumus ir užtikrinama jo gynyba, taip pat garantuojamas Lisabonos sutartyje iškeltų socialinės rinkos ekonomikos tikslų įgyvendinimas.

1.10

Labai svarbu derinti įvairių sričių politiką. Visų pirma atsižvelgiant į tai, kad tolesnis vystymasis siejamas su perėjimu prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomika, o šiam tikslui pasiekti būtina derinti mokslinių tyrimų, reglamentavimo ir paramos programų politiką. Antra, šis derinimas svarbus socialiniu požiūriu tvariam vystymuisi, t. y. konkurencingumo ir užimtumo sąsajai: kvalifikuotos, įtraukios, visiems prieinamos darbo vietos, padeda siekti kokybiško vystymosi, taigi ir kurti pridėtinę vertę konkurencingumo požiūriu.

1.11

EESRK pabrėžia, kad geresni įmonių ir bankų santykiai, kurių tikslas realioji ekonomika, gali sukurti naudingą sinergiją ir suteikti galimybę pasinaudoti konkurenciniais jų dalyvavimo užsienio rinkose pranašumais.

1.12

Europos įmonės turėtų visų pirma dėmesį skirti inovacijoms ir savo gaminių kokybei, patikimumui, savybėms ir funkcionalumui, taip pat įvertinti savo produktų aplinkosauginį pėdsaką ir, galiausiai, savo gamybos procesuose taikyti įmonės socialinės atsakomybės principus. Vis dėlto, siekiant įmonių konkurencingumo, būtina kontroliuoti sąnaudas, visų pirma darbo ir energijos sąnaudas ir taikyti atitinkamas priemones.

1.13

ES gamybos, infrastruktūros ir ekonomikos sistemų perėjimas prie tvarumo principų, demografiniai pokyčiai, naujų kartų mokymas ir Europos darbo jėgos prisitaikymas prie tarptautinio darbo pasidalijimo – tai veiksniai, kuriems suderinti ir koordinuoti Europos lygmeniu būtinos didelės investicijos.

1.14

Svarbu išlaikyti platų ir įvairų Europos gamybos bazę, kad būtų išsaugoti įgūdžiai, kuriuos praradus bus sunku vėl sukurti. Žvelgiant plačiau, kai kuriuose apdirbamosios pramonės sektoriuose sukaupti specifiniai įgūdžiai galėtų būti labai naudingi kuriant naujus produktus.

1.15

Būtina stiprinti ir išlaikyti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų gebėjimus, kurie užtikrina stabilų ir ilgalaikį tvarų vystymąsi, todėl reikėtų pažangių, veiksmingų ir efektyvių taisyklių, kurios padėtų užtikrinti geresnes sąlygas, užimti pirmaujančią poziciją technologijų srityje, kurti kokybiškas darbo vietas mokslinių tyrimų ir inovacijų bei apdirbamajame sektoriuje, skatinti saugumą ir tvarumą (5).

1.16

Svarbiausi veiksniai, skatinantys sugrąžinti į kitas šalis perkeltą veiklą, pateikti 1.6 punkte.

1.17

EESRK džiaugiasi, kad Europos Komisija į pramonės darbotvarkę įtraukė veiklos sugrąžinimo klausimą, nurodydama, kad tai yra vienas veiksnių, galinčių paspartinti pramonės veiklą ir naujų darbo vietų kūrimą, o apdirbamosios pramonės sektorių padaryti svarbiausia ES ateities varomąja jėga. Neseniai su Eurofound sudarytas susitarimas – tai pirmas mažas žingsnis teisinga kryptimi.

2.1

„Negalime ir toliau leisti mūsų pramonei trauktis iš Europos. Mūsų turimi duomenys aiškiai rodo, kad Europos pramonė gali skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas. Šiandien nurodėme sąlygas, kurios būtinos tvariai Europos reindustrializacijai, investicijų į naujas technologijas skatinimui, pasitikėjimo ir verslumo aplinkos atkūrimui. Bendros pastangos ir sugrąžintas pasitikėjimas gali padėti mus sugrąžinti pramonę į Europą (6).“

2.2

Pastaruosius keletą metų vyko laipsniškas Europos apdirbamosios pramonės perkėlimas iš Europos į trečiąsias šalis ir laipsniškas pramonės nykimas, kas lėmė pramonės dalies Europos BVP sumažėjimą: vos per keletą metų ji nuo 20 proc. sumažėjo iki 15 proc. Nuo 2008 m. ES apdirbamosios pramonės sektoriuje prarasta 3,5 mln. darbo vietų.

2.3

Nuo aštuntojo dešimtmečio ir vėliau sprendimas perkelti gamybos procesus į užsienio šalis (angl. offshoring) buvo viena labiausiai paplitusių apdirbamosios pramonės įmonių strategijų svarbiausiose pramoninėse Vakarų valstybėse. Dažnai tokį vadybos sprendimą lydėdavo apdirbamojo proceso perdavimas užsakovui (angl. outsourcing). Taip susiformuodavo tokie ekonomikos reiškiniai, kaip pasaulinis fabrikas (angl. Global factory), tarptautinė tiekimo grandinė (angl. International supply chain), pasaulinės prekių grandinės (angl. Global commodity chains), pastarosios vėliau buvo pervadintos pasaulinėmis vertės grandinėmis (angl. Global value chains) (7).

2.4

Turto iš EBPO šalių perkėlimo į vidutinių pajamų ir daug gyventojų turinčias šalis procesas pradžioje daugiausia vyko Kinijoje ir Indijoje, tačiau į jį buvo įtrauktos ir kitos šalys, pavyzdžiui, Brazilija ir Pietų Afrikos Respublika. Pasaulyje nuo 1990 m. dvidešimt pagrindinių JAV ir ES (Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos ir Nyderlandų) gamintojų labai sumažino savo pramoninę gamybą. JAV nuo 1987 m. privačiame apdirbamosios pramonės sektoriuje dirbančiųjų skaičius sumažėjo nuo 21 iki 11 proc (8).

2.5

„Euro zonos šalių krizės įveikimo politika turi būti persvarstyta, kadangi ji gali dar labiau pabloginti padėtį.“„Jei šios krizės priežastys glūdi didėjančiuose euro zonos šalių ekonomikos skirtumuose, turime keisti mūsų griežto taupymo politiką. Vien tik šia politika negalime išspręsti konkurencingumo trūkumo Europoje problemos, priešingai ji gali dar labiau pabloginti padėtį (9).“

2.6

Dėl besitęsiančios ekonomikos ir valstybės skolos krizės šalyse, kuriose svarbus vaidmuo tenka apdirbamajam sektoriui, dar labiau sumažėjo antrinės pramonės veikla. Dėl aukštų energijos kainų buvo atsisakyta investicijų ir kai kuriais atvejais paskatino veiklą perkelti į kitas šalis, visų pirma daug energijos vartojančiuose sektoriuose (pvz., plieno gamybos).

2.7

Europos Sąjunga turėtų sutelkti pastangas į didelio poveikio technologijas ir automatizavimą. Ekologiškos ir pažangios gamybos technologijos, investicijos į pažangius tinklus, efektyvus energijos vartojimas ir tvarus judumas taip pat yra Europos pramonės ateičiai svarbūs veiksniai, kadangi trumpuoju laikotarpiu jie atveria galimybes kurti naujas darbo vietas.

3.1

Dabartinės Europos Sąjungos pramonės politikos tikslas – pagerinti galiojančią teisinę sistemą ir padidinti įmonių konkurencingumą, kad jos ir toliau galėtų išlikti svarbiausiu tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo veiksniu. ES pramonės politikos teisins pagrindas – SESV 173 straipsnis.

3.2

2012 m. Europos Komisija patvirtino Europos reindustrializacijos strategiją ir nustatė tikslą iki 2020 m. apdirbamosios pramonės BVP dalį Europos ekonomikoje nuo 15 proc. padidinti iki 20 proc. Ši iniciatyva pagrįsta keturiais veiksniais: didesnės investicijos į inovacijas, mokymas atsižvelgiant į įmonės poreikius, geresnė prieiga prie finansavimo ir rinkų (12).

3.3

EESRK mano, kad Sąjunga turi parengti bendrą strategiją, t. y. Europos pramonės politiką, kuri leistų nustatyti sektorius, kuriems tenka strateginis vaidmuo siekiant stiprinti visą gamybos grandinę, apimančią ir galutinius produktus, ir pusgaminius. Komitetas parengė nuomonę (13) dėl Komisijos komunikato dėl Europos plieno pramonės veiksmų plano (14), kurioje apibrėžė konkrečias ir skubias priemones vienam iš svarbiausių gamybos sektorių paremti: užtikrinti aukštos kokybės pagrindinius produktus, kurie turi didelės pridėtinės vertės žemesnės grandies pramonės šakoms, visų pirma, mašinų gamybos, tiksliosios mechanikos, elektronikos, inžinerijos, automobilių, statybų pramones ir laivų statybos ir dar daugeliui kitų.

3.4

Daugelyje nuomonių pramonės permainų tema EESRK pateikė pasiūlymus ir galimus būdus Europos pramonės veiklai sugrąžinti ir leisti atlikti jai priklausantį vaidmenį. Komitetas yra tvirtai įsitikinęs, kad pramonės atgaivinimas turės lemiamos įtakos ekonomikos vystymuisi, augimui ir gerovės kūrimui, t. y. pagrindiniams Europos socialinio modelio aspektams.

3.5

Apdirbamoji pramonė išlieka ekonomikos augimo variklis: regionuose, kuriuose išaugo gamybos mastas išaugo, padidėjo ir BVP. Tokį rezultatą galima paaiškinti tuo, kad produktų ir gamybos procesų inovacijos leidžia pasiekti didesnį našumą ne tik apdirbamosios pramonės, bet ir kituose sektoriuose, pavyzdžiui, paslaugų nebūtų pavykę kompiuterizuoti, jei nebūtų sukurtas toks produktas kaip kompiuteris. Juo labiau, kad būtent šiame sektoriuje daugiausia dėmesio skiriama moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, kurie sudaro inovacijų pagrindą.“ (15)  (16).

3.6

Padidinti turimi Europos finansiniai ištekliai. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ biudžetas padidintas nuo 54 iki 80 mlrd. EUR. Numatyta, kad valstybėms narėms investicijoms į inovacijas, atsižvelgiant į pramonės politikos prioritetus, iš Europos struktūrinių fondų ir investicijų fondo lėšų bus skirta apie 100 mlrd. EUR. Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programos COSME biudžetui 2014–2020 m. laikotarpiu skirta 2,3 mlrd. EUR. SPIRE (angl. Sustainable Process Industry through Resource and Energy Efficiency – Tvari procesų pramonė efektyviai naudojant išteklius ir energiją) – tai nauja 2013 m. gruodžio mėn. patvirtinta ir pagal „Horizontas 2020“ programą įgyvendinama viešojo ir privataus sektorių partnerystė, kuriai per ateinančius septynerius metus Europa numatė skirti 900 mln. EUR biudžetą (17).

3.7

„Nanotechnologija, mikroelektronika ir nanoelektronika, taip pat puslaidininkiai, pažangiosios medžiagos, biotechnologijos ir fotonika, robotika ir trimatis spausdinimas – tai sritys, kuriose Europos Sąjungoje veikla vystoma labai sparčiai. Gebėjimas valdyti šias technologijas užtikrins galimybę pereiti prie žiniomis grindžiamos ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos (18).“

3.8

Europos Parlamento pranešimo dėl Europos reindustrializacijos siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą projekte (19) pabrėžiama, kad „Europos pramonės jėga ateityje priklauso nuo strategijos „Pramonės renesansas kuriant tvarią Europą“ (angl. RISE – Renaissance of Industry for a Sustainable Europe), kuria siekiama per technologijų, verslo ir socialines inovacijas įvykdyti trečiąją pramonės revoliuciją, įskaitant ir modernizacijos kampaniją siekiant mažo anglies dioksido kiekio.“

3.9

Mūsų bendras ateities uždavinys – pasiekti, kad Europa taptų modernios pramonės regionu, tačiau tam būtinos ryžtingos pastangos modernizuoti bent jau šias penkias sritis: sustiprinti technologijų ir gamybos inovacijas investuojant į mokslinius tyrimus ir konkurencingumą; mažinti viešojo administravimo procedūrų vėlavimą, neskaidrumą ir sudėtingumą, supaprastinti sąlygas MVĮ; atkurti IT ir kelių infrastruktūrą (Europos infrastruktūros tinklų priemonė Ten-T, Ten-E ir Skaitmeninė darbotvarkė); užtikrinti kapitalo judėjimą, kad jis būti prieinamas, naudojamas privačiojo sektoriaus lėšoms pritraukti ir siekti vidutinės trukmės investicinių tikslų.

4.1

Į kitas šalis perkeltos veiklos sugrąžinimas (angl. reshoring) yra savanoriška įmonių strategija, kuria jos siekia sugrąžinti į kilmės šalį arba regioną visą arba dalį anksčiau perkeltos (pačioje grupėje arba pas subrangovus) gamybos veiklos (20). Perkėlimu įmonė siekia perkelti savo gamybą arba jos dalį iš Europos šalies į užsienio valstybę.

4.2

Pastaruosius keletą metų labai daug įmonių pradžioje norėdamos būti arčiau besiformuojančių rinkų, vėliau dėl mažesnių darbo sąnaudų ir išteklių artumo nusprendė perkelti dalį savo gamybos grandinės už Sąjungos ribų. Ši tendencija lėmė tai, kad šiuo metu 500 mln. gyventojų Europos rinkoje vartoja ne Europoje pagamintus pramonės produktus. Ar šie veiksniai galėtų turėti įtakos į kitas šalis perkeltos šių įmonių veiklos sugrąžinimui? Nacionaliniu ir ES lygmeniu dalies šių įmonių perkeltos veiklos sugrąžinimas galėtų būti naudingas šiais svarbiais aspektais: būtų kuriamos darbo vietos, prarandama mažiau praktinės patirties ir stiprinamas ženklas made in. Atsižvelgiant į daugelį svarbių pokyčių ir veiksnių, kurie lemia sprendimą perkelti ir (arba) sugrąžinti į kitas šalis perkeltą veiklą, tikslinga atlikti išsamią analizę ir įvertinti šių veiksmų privalumus ir trūkumus tiek nacionaliniu, tiek įmonės lygmeniu.

4.3

Veiklos perkėlimo iš Europos į Aziją procesas tęsiasi. 2007–2009 m. laikotarpiu apie 40 proc. įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų, perkėlė tam tikrą dalį savo gamybos, ypač susijusios su dideliu energijos suvartojimu. Kita vertus, tam tikros Vidurio ir Rytų Europos šalys išsaugojo nemažą dalį savo apdirbamosios pramonės.

4.4

Dėl besitęsiančios krizės Europos įmonės yra kur kas apdairesnės ir vengia planuoti tolesnes investicijas arba keisti tiekėjus.

4.5

Įvairūs veiksniai Europos Sąjungoje turi neigiamos įtakos veiklos sugrąžinimo procesui, visų pirma:

4.6

4.6.1

JAV įmonės palaipsniui susigrąžina savo gamybą. Toks pokytis rodo, kad praėjus keletui metų, per kuriuos sparčiai didėjo darbo užmokestis, ir dėl kitų veiksnių Kinija praranda savo kaip nebrangios gamybos centro konkurencinį pranašumą. Vienas iš veiklos veiksnių, paskatinusių sugrąžinti į kitas šalis perkeltą veiklą, yra susijęs su energijos kainų sumažėjimu Jungtinėse Valstijose.

4.6.2

Naują tendenciją grąžinti veiklą iš Kinijos lėmė išaugusios darbo sąnaudos ir energijos kainos, poveikis inovacijoms, intelektinės nuosavybės vagystės ir vis plačiau taikoma sąnaudų analizės technika, kurioje atsižvelgiama į visas sąnaudas ir riziką ir jos įvertinamos. Naudojant TCO (angl. Total Cost of Ownership – bendra nuosavybės kaina) analitine veikla užsiimančios įmonės padeda realiai išsiaiškinti visas su veiklos perkėlimu susijusias išlaidas.

4.6.3

Veiklą grąžina šie pramonės sektoriai: įrankių ir automobilių, pirminių metalų, mašinų, robotikos, medicinos ir mokslinių prietaisų, sveikatos, kompiuterių ir elektronikos, chemijos produktų, plastiko, pakavimo ir t. t.

4.6.4

Veiklos sugrąžinimas yra visų apdirbamosios pramonės bendrovių sprendimų veiksnys. Kadangi įmonės atlieka išsamesnę bendrų sąnaudų analizę, jos pastebi, kad išaugus darbo sąnaudoms ir kartu įvertinus „paslėptas“ perkeltos veiklos sąnaudas dažnai visiškai prarandamas konkurencinis pranašumas.

4.6.5

Yra judėjimas, kuriame Jungtinių Valstijų vyriausybė ir įvairios asociacijos dalyvauja kuriant naują ženklą „vėl pagaminta Amerikoje“ siekiant įtikinti klientus pirkti amerikietiškus produktus ir įrangą. „Sugrąžinkime veiklą nedelsiant“ – tai dar viena nacionalinio lygmens iniciatyva, kuria siekiama sugrąžinti įmones į JAV teritoriją (21).

4.6.6

Veiklą perkėlusioms įmonėms dažniausiai pavyksta sukauptas atsargas sumažinti 50 proc.; kai kuriais atvejais šio mažinimo veiksniai yra 3 ir 6. Atsargų sumažinimo priežastys gali būti: geresnės apmokėjimo sąlygos, mažesnis kiekis atsargų, trumpesnis ir patikimesnis pristatymo terminas.

4.6.7

Masačusetso technologijos instituto (angl. Massachusetts Institute of Technology – MIT) atliktos apklausos metu įmonių paprašyta išskirti joms naudingus valdžios veiksmus. Penkios pagal svarbą priemonės, kurių galėtų imtis JAV vyriausybė, kad paskatintų į kitas šalis perkeltos veiklos sugrąžinimą:

4.6.8

Pasak Boston Consulting Group pagrindiniai trys sprendimą sugrąžinti į kitas šalis perkeltą veiklą lemiantys veiksniai yra: (i) darbo jėgos sąnaudos, (ii) artumas klientams ir (iii) gaminio kokybė. Kiti veiksniai: galimybės rasti kvalifikuotos darbo jėgos, transporto sąnaudos, pristatymo terminai ir palankios sąlygos pradėti verslą. Be to, rodikliai rodo, kad Jungtinės Valstijos tampa pigiu išsivysčiusio pasaulio gamintoju, todėl vis didėja jų patrauklumas.

4.7

Kokios yra tyrimų ir apklausų apie į kitas šalis perkeltos veiklos sugrąžinimą į ES išvados? Yra labai mažai apklausų arba tyrimų apie į kitas šalis perkeltos veiklos sugrąžinimą į Europos Sąjungą. Tyrimas apie Vokietijos įmonių perkėlimą rodo, kad per ketverių metų laikotarpį sugrąžinta šeštadalio arba ketvirtadalio į kitas šalis perkeltų įmonių veikla; informacinių technologijų srityje veiklą vykdančios Prancūzijos įmonės, kurios buvo perkėlusios savo veiklą, skundėsi nenumatytomis išlaidomis, kokybe ir teigė susidūrusios su logistikos problemomis. Tyrimas apie Jungtinės Karalystės įmones, kurios 2008–2009 m. buvo perkėlę savo gamybą, rodo, kad 14 proc. šių įmonių jau sugrąžino į kitas šalis perkeltą savo veiklą (22). Europos Komisija savo komunikate COM(2010) 614 „Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui“ jau minėjo šį faktą, tačiau jo aiškiai neįvardijo kaip į kitas šalis perkeltos veiklos sugrąžinimo.

5.1

Briuselyje ir Bergame EESRK surengtuose viešuose klausymuose pristatyta veiklos perkėlimo ir į kitas šalis perkeltos veiklos sugrąžinimo patirtis ir galimi įvairių apdirbamosios pramonės sektorių scenarijai vykdant reindustrializacijos procesą Europoje.

5.2

Pasaulio ekonomika iš esmės priklauso nuo rinkos jėgų, kurios turi lemiamos įtakos Europos įmonės sprendimui perkelti arba sugrąžinti į kitas šalis perkeltą savo apdirbamąją pramonę.

5.3

JK atliktas tyrimas rodo, kad veiklos perkėlimas į šalį, kurioje pigi darbo jėga, ne visada garantuoja sėkmę. Neatsiejama šios sėkmės dalis – vertės grandinės ir tiekimo grandinės struktūra. Nors kaina išlieka svarbiausias veiksnys, ją lemia ne tik darbo, bet ir logistikos bei valdymo sąnaudos. Tyrimas patvirtino, kad trys pagrindinės priežastys, paskatinusios įmones sugrąžinti veiklą yra: sąnaudų taupymo galimybės mažesnės nei tikėtasi (50 proc.), su kokybe susijusios problemos (43 proc.) ir rinkos artumas (36 proc.). Tarp kitų priežasčių – gebėjimas laikytis trumpų pristatymo terminų, tiekėjų profilis ir stabilumas, taip pat intelektinės nuosavybės apsauga.

5.4

Prieiga prie rinkų ir klientų yra ir bus vienas iš svarbiausių veiksnių priimant sprendimą. Kai kurie sektoriai norėdami prasiskverbti į užsienio rinkas susiduria su geografinėmis kliūtimis, taip pat vietos reikalavimais; todėl nusprendžiama perkelti gamybą ir įsitvirtinti vietos rinkoje.

5.5

Įmonėms ypač svarbu turėti prieigą prie infrastruktūros, energijos ir transporto. Šiuo metu yra modernią ir prieinamą infrastruktūrą turinčių šalių, kurios netgi galėtų konkuruoti su Europos šalių infrastruktūra. Todėl ateityje reikėtų deramai apsvarstyti investicijų į šį sektorių klausimą.

5.6

Profesiniam rengimui ir mokymui tenka labai svarbus vaidmuo, į kurį negalima neatsižvelgti. Besivystančios šalys jau investavo ir toliau daug investuoja į jaunimo švietimą, taip sukurdamos konkurenciją mūsų jaunimui. Europos jaunimas emigruoja, kadangi Europoje nėra pakankamai kvalifikuoto darbo galimybių. Šiuo metu EESRK rengia nuomonę apie švietimo, profesinio mokymo ir verslo santykius.

5.7

2013 m. lapkričio 7 d. ETUC (Europos profesinių sąjungų konfederacija) patvirtino investicijų, tvaraus augimo ir kokybiškų darbo vietų planą, kurio tikslas – atgaivinti Europoje augimą, sukurti iki 11 milijonų darbo vietų ir skatinti augančią paklausą turinčias tarptautines bendroves perkelti savo veiklą į Europą.

5.8

Pagrindinių pramonės šakų įmonių veiklos perkėlimas turėjo netiesioginio poveikio MVĮ. Tai rodo sumažėję dalių gamybos užsakymai. Pavyzdžiui, automobilių sektorius perkėlė savo gamybą dažniausiai į besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis, visų pirma dėl didėjančios paklausos šiose rinkose. Numatoma, kad automobilių pramonėje bus prarasta apie 70  000–85  000 darbo vietų.

5.9

Metalurgijos sektoriuje numatoma, kad padidės jo gaminamų produktų paklausa, kurios du trečdaliai iki 2025 m. bus iš besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių. Todėl šis sektorius turi sukurti pasaulinių ryšių tinklą ir užtikrinti savo buvimą rinkoje. Europos metalurgijos ir inžinerijos pramonės sektoriai perkelia veiklą į besivystančias rinkas ne tik dėl sąnaudų, bet norėdami patenkinti paklausą laikantis strategijos „gaminti šalyje šaliai“ (angl. in country for country) siekiant tiekti produktus ir teikti paslaugas vietos gamintojams ir vartotojams.

5.10

Bergame vykusiame viešame klausyme prieita prie šių išvadų (23):