4.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 299/29

1.1

Reikėtų išanalizuoti, įvertinti ir skatinti žemės ūkio sektoriuje ir kaimo vietovėse dirbančių moterų ir (arba) moterų verslininkių potencialą visose be išimties Europos Sąjungos politikos srityse, kadangi tai yra būtina sąlyga siekiant, kad moterys galėtų tapti vystymosi ir inovacijų procesų dalyvėmis ir padėti visame sektoriuje įveikti krizę.

1.2

Vienodas požiūris, lygios galimybės ir priemonės gerinti moterims sąlygas turi būti užtikrinta visuose ES teisės aktuose ir programose, visų pirma veiksmingai įtraukiant lyčių aspektą, supaprastinant procedūras finansavimui gauti ir reguliariai vertinant rezultatus.

1.3

Moterys turi dalyvauti rengiant sektoriaus teritorinius ir regioninius vystymosi planus, t. y joms turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti, reikšti savo poreikius, dalytis patirtimi ir supažindinti su projektais (gebėjimų stiprinimas).

1.4

Universitetai, mokslinių tyrimų centrai turėtų bendradarbiauti su suinteresuotosiomis moterimis, kad galėtų išanalizuoti galimybes ir poreikius, pasiūlyti technologines ir mokymo priemones ir taip paremti moterų vadovaujamų įmonių vystymąsi, pagerinti žemės ūkio sektoriuje dirbančių moterų darbo ir gyvenimo sąlygas.

1.5

IRT (1) atlieka labai svarbų vaidmenį vystant ir gerinant moterų veiklos sąlygas žemės ūkyje, tačiau šios priemonės turi būti veiksmingos, tinkamai taikomos visoje teritorijoje, prieinamos ir įperkamos (plačiajuostis ryšys). Šių technologijų diegimas gali prisidėti prie darbo vietų IRT specialistams kūrimo.

1.6

Moterų tinklai, sukurti naudojant veiksmingas IRT, padeda užmegzti ryšius, didina dalyvavimo galimybes, skatina ES ir šalių kandidačių ir trečiųjų šalių moteris bendrauti ir dalytis gerąją patirtimi, taigi kartu prisideda prie tarptautinio bendradarbiavimo ir prekybos plėtojimo.

1.7

Mokymas turėtų būti susietas su žemės ūkio sektoriaus ir kaimo vietovių moterų poreikiais ir jų potencialu. Pačioms moterims gali būti patikėta skleisti žinias taikant novatoriškus metodus (diskusijų ir savišvietos grupės, laikraščių rubrikų rengimas, paskaitos švietimo įstaigose ir t. t.).

1.8

Kad moterys galėtų burtis į organizacijas ir jose dalyvauti, taigi plėtoti savo potencialą, būtina užtikrinti veiksmingas, prieinamas ir lanksčias paslaugas, kad jos galėtų dalį namų ruošos darbams skiriamo laiko skirti dalyvaujamajai veiklai. Šios paslaugos apima ne tik sveikatos priežiūros, transporto, paskolų, platinimo ir rinkodaros sektorius, vyresnio amžiaus žmonių ir vaikų priežiūrą, bet ir socialinių paslaugų sektorius, kurie užtikrina apsaugą jos neturinčioms moterims. Be to, minėtose srityse taip pat gali būti kuriamos su atitinkamomis paslaugomis susijusios darbo vietos.

1.9

Visos ES valstybės narės turėtų skatinti teisiškai pripažinti sutuoktinių pagalbininkų statusą siekiant, kad jiems būtų užtikrinta socialinė ir sveikatos apsauga. ES lygmeniu reikėtų sukurti bendrą nuosavybę reglamentuojančią sistemą, pavyzdžiui, priimti statutą, skirtą moterims žemės ūkyje ir kaimo vietovėse.

1.10

Moterys galės prisidėti prie žemės ūkio ir aplinkos tvarumo skatinimo, jei jos turės reikiamų žinių ir technologinių priemonių (ekologiškos technologijos, efektyvus išteklių valdymas, ekologiškos energijos gamyba ir pan.). Norinčioms pradėti inovatyvų ir tvarų verslą turėtų būti numatyta skubos tvarka (angl. fast track), kuri užtikrintų paprastesnes sąlygas gauti finansavimą (visų pirma, BŽŪP II ramsčio lėšų).

1.11

Moterys gali atlikti lemiamą vaidmenį atgaivinant amatininkystę, kokybiškų ir ekologiškų tradicinių produktų gamybą, tačiau šiuo tikslu reikėtų skatinti glaudesnius moterų gamintojų ir vartotojų ryšius, jiems skirti daugiau dėmesio ir juos plėtoti (kaip trumpų tiekimo grandinių atveju).

1.12

BŽŪP reformos ir kaimo plėtros politikos priemonės turėtų padėti skatinti moterų darbą ir veiklą – tam visų pirma reikėtų įgyvendinti moterims skirtas temines programas (II ramstis).

1.13

Valstybės narės, regionai, vietos valdžios institucijos ir socialiniai partneriai yra bendrai atsakingi už žemės ūkio ir kaimo vietovėse gyvenančių moterų potencialo stiprinimą – turi užtikrinti, kad būtų vykdomi teisės aktai, ir įdiegti tinkamą teisinę sistemą, kuria garantuotų, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio ir atstovavimo principų (taip pat ir savose institucijose). Teigiami kai kurių valstybių narių pavyzdžiai turėtų skatinti, kad moterims – kaip ragino ir Europos Parlamentas – būtų tinkamai atstovaujama visuose žemės ūkio sektoriaus ir kaimo vietovių politiniuose, ekonominiuose ir socialiniuose organuose.

2.1

Moterų potencialas žemės ūkio ir kaimo vietovėse nepakankamai įvertintas: 2010 m. BŽŪP ataskaitoje (2) vieninteliai duomenys apie moteris pateikiami Eurostato statistikoje, 2010 m. kaimo plėtros ataskaitoje užsimenama tik apie vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumus (76 proc. vyrų ir 62 proc. moterų (3)). Netgi įdomiame 2006 m. vasario 20 d. Tarybos sprendime dėl Bendrijos kaimo plėtros strateginių gairių (4) moterys minimos tik pabrėžiant būtinybę skatinti moterų galimybes įsidarbinti.

2.2

2011 m. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl moterų vaidmens žemės ūkyje ir kaimo vietovėse (5) nurodomi svarbiausi sunkumai, kurių patiria moterys, ir siūloma keletas strateginių būdų, kaip moterims padėti jų socialinio ir ekonominio gyvenimo srityse. Komitetas pritaria EP analizei ir sutinka su pateiktomis išvadomis, taip pat norėtų priminti keletą savo paties nuomonių (6).

2.3

Komitetas vertina Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl bendrųjų struktūrinių fondų nuostatų ir prie jo pridedamus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (7), taip pat komunikatą dėl Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partnerystės (8). Šiuose dokumentuose pateikiama įdomių pastabų, kurios leidžia tikėtis, kad ES institucijos skirs daugiau dėmesio lyčių lygybės klausimams ir Taryba priims atitinkamus sprendimus.

2.4

EESRK labai vertina kaimo moterų organizacijų ir panašių tinklų veiklą daugelyje valstybių narių: vienos šių organizacijų veikia savarankiškai, kitos yra integruotos į ūkininkų asociacijas. Egzistuoja ir kaimo jaunimo organizacijų, kurios yra labai aktyvios lyčių lygybės srityje. Tokiu būdu daug moterų įgyja tam tikrą kvalifikaciją ir motyvuojamos toliau dalyvauti verslo, socialinėje, profesinėje ir politinėje veikloje. Be to, jos daug prisidėjo prie iki šiol pasiektos pažangos, pavyzdžiui, užtikrinant ūkininkų šeimų socialinę apsaugą. Kai kuriose ūkininkų asociacijose – kuriose tradiciškai dominavo vyrai – moterys šiuo metu turi labai daug įtakos (9). Tokiais pavyzdžiais turėtų sekti visos valstybės narės.

2.5

Kaip ir minėtuose dokumentuose, šioje nuomonėje siekiama nustatyti tam tikrus kriterijus ir priemones, kurie galėtų padėti išlaisvinti moterų darbo ir gebėjimo vadovauti įmonėms potencialą, paskatinti naujoves, reikalingas tvariam vystymuisi ir kokybiškoms darbo vietoms kurti. Geriau išanalizavus moterų galimybes, su darbu ir verslu susijusius jų poreikius žemės ūkio ir kaimo vietovėse, būtų galima padidinti ir pagerinti gamybą, kurti gamybos strategijas, įvairinti veiklą ir pasiekti, kad BŽŪP labiau derėtų su kaimo plėtros ir teritorinės sanglaudos politika.

3.1

Dėl viena po kitos sekusių BŽŪP reformų tapo sudėtinga įžvelgti sąvokų „žemės ūkio ekonomika“, „kaimo ekonomika“ ir „žemės valdymas ir naudojimas“ skirtumus. Taigi, dar labiau išsiplėtė tyrimų, susijusių su moterų problemomis, sritys (10), o jiems atlikti reikalingi tikslūs, surūšiuoti ir kokybiniai duomenys, kuriems surinkti reikalingos dar didesnės Eurostato pastangos. 2011 m. EP rezoliucijoje teigiama, kad iš 26,7 mln. „nuolat žemės ūkyje dirbančių“ asmenų, įskaitant visą žemės ūkio ir kaimo vietovėse vykdomą veiklą (kuri dažnai yra ne vienintelė ir nepagrindinė veikla), 42 proc. (t. y. 11,2 mln.) sudaro moterys. Eurostato tyrimuose žemės ūkio darbuotojai skaičiuojami taikant metinio darbo vieneto (MDV) metodiką, todėl ši agentūra nurodo mažesnį skaičių: 2010 m. iš viso žemės ūkyje (žemės ūkio, miškininkystės, medžioklės ir žūklės sektoriuose) dirbo 11,1 mln. vyrų ir moterų, iš jų apie 4,7 mln. moterų (11).

3.2

Ši statistinė metodologija rodo, kad problema yra svarbi ne dėl skaičių, o dėl žemės ūkio ir kaimo vietovių sektoriaus strateginio pobūdžio, nes jis yra susijęs su miestų ir priemiesčių zonomis ir su jų tvariu (aplinkos ir socialiniu) vystymusi. Taigi nuomonėje moterų padėtis žemės ūkyje ir kaimo vietovėse bus vertinama atsižvelgiant į du aspektus: aukštus Europos žemės ūkio gamybos standartus ir moterų potencialą, kuri galima išlaisvinti pasitelkiant ribotus, tačiau veiksmingai ir tikslingai naudojamus išteklius. Be to, nereikia pamiršti, kad vis dar tęsiasi sudėtinga krizė, dėl kurios kyla sunkumų (tačiau taip pat ir atsiranda naujų galimybių) žemės ūkio ir kaimo vietovėse gyvenančios ir dirbančioms moterims.

4.1

Paskutiniai duomenys apie padėtį žemės ūkio ir kaimo vietovėse rodo, kad po to, kai dėl sumažėjusio vartojimo ir eksporto krito gamybos ir užimtumo lygis, sektoriuje vėl pastebimas augimas ir pajamų didėjimas. Vidaus rinkoje pastebimos tendencijos vadovautis kokybės ir tvarumo kriterijais, pavyzdžiui, kai kuriuose regionuose vartotojai vis dažniau teikia pirmenybę vietos („nulinės maisto mylios“ ir trumpos tiekimo grandinės (12)) ir (arba) ekologiškiems gaminiams.

4.2

Kalbant apie užimtumą, reikėtų priminti, kad 2007–2008 m. žemės ūkio sektoriuje buvo panaikinta 900 000 darbo vietų, tuo tarpu 2008–2009 m. prarasta jau tik 200 000 MDV (13). Taigi neigiama užimtumo tendencija galėtų stabilizuotis, kai būtų pasiekta natūralaus darbuotojų mažėjimo riba dėl įmonių veiklos racionalizavimo, kas skatina mažinti nekvalifikuotų ir didinti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų skaičių.

4.3

Nepaisant šių viltį teikiančių ženklų, krizė dar toli gražu neįveikta ir moterų padėtis nepagerėjo: žemės ūkio gamybos sektoriuje tebėra daug neoficialiai ir labai nepalankiomis sąlygomis tiek visą darbo dieną (iš visą darbo dieną dirbančių darbuotojų 26 proc. yra moterys, 52 proc. vyrų), tiek ir ne visą darbo dieną (9,7 proc. vyrų ir 11,8 proc. moterų) dirbančių moterų (14); be to, nereikėtų pamiršti sezoninio darbo (šioje srityje dirbantys darbuotojai sudaro didelę darbuotojų dalį, o nuolatinių darbuotojų yra mažiau), taip pat neoficialaus ir neteisėto darbo – tai vis dar plačiai paplitęs ir problemiškas bei kiekybiškai neįvertintas reiškinys, su kuriuo turi būti kovojama skatinant deklaruoti neteisėtai dirbančius darbuotojus ir kiek įmanoma stabilizuojant dirbančių moterų padėtį.

4.3.1

Didelį susirūpinimą kelia moterų imigrančių padėtis (tiek atvykstančių iš kitų ES valstybių, tiek ir iš trečiųjų šalių), dažnai pažeidžiamos jų pagrindinės teisės, pavyzdžiui, joms vėluojama išmokėti atlyginimą arba jis nepagrįstai ir nepateisinamai sumažinamas. Ši padėtis prasidėjus krizei dar pablogėjo, jos negalima pateisinti tuo, kad mažoms žemės ūkio ir perdirbimo įmonėms sunku gauti paskolas. Daugeliu atvejų darbuotojos buvo priverstos grįžti į savo kilmės šalis negavusios atlygio arba atsidūrė kai kuriose ES valstybėse narėse vis dar nebaudžiamai veikiančių išnaudotojų, nusikaltėlių ar nelegalių prekeivių darbo jėga valioje.

4.3.2

Ūkiai yra plačiai išsibarstę, daugelis jų yra maži, todėl gali būti sunku kontroliuoti juose susiklosčiusias darbo sąlygas. Vis dėlto, atidus valdymas, kurį vykdytų vietos valdžios atstovai bendradarbiaudami su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, galėtų būti pirmas žingsnis kovojant su pažeidimais ir nusikalstamumu bei užtikrinant visų teises ir saugumą.

5.1

Moterys – gamintojos, pagalbininkės, vartotojos, senųjų tradicijų, patirties ir kūrybiškumo puoselėtojos – atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant žemės ūkio produkcijos kokybę. Siekiant pasinaudoti šiuo moterų potencialu, būtini sprendimai vietos lygmeniu.

5.2

Pažangių gamybos technologijų vystymo ir taikymo, mokslinių tyrimų, profesinio orientavimo ir mokymo srityse turi būti plėtojamas mokslinių tyrimų centrų ir universitetų bendradarbiavimas su žemės ūkio ir kaimo vietovių subjektais, o atliekant tyrimus būtina atsižvelgti į moterų poreikius ir analizuoti jų potencialą.

5.3

Dažnai manoma, kad visus kokybės gerinimo ir konkurencingumo skatinimo klausimus galima išspręsti kokiomis nors mokymo priemonėmis. Toks požiūris gali paskatinti ne kokybinį ir tikslinį, o kiekybinį mokymą, kuris dažnai neatitinka nei konkrečių ekonomikos, nei suinteresuotųjų socialinių subjektų poreikių ir nedera su tvaraus vystymosi strategijomis. Žemės ūkio ir kaimo sektoriaus augimui būtinas kvalifikuotų moterų darbuotojų ir įmonių vadovių dalyvavimas, tačiau vien mokymo priemonėmis nebus galima užtikrinti aukštesnės darbo, veiklos ir gyvenimo sąlygų kokybės, jei trūks struktūrų ir paslaugų ir jei nebus kuriamos tvarios ir kokybiškos darbo vietos.

6.1

Visos mokymo priemonės, paslaugos ir racionalizavimo veiksmai turi būti grindžiami žemės ūkio ir kaimo vietovėse gyvenančių ir dirbančių moterų padėties ir moterų žmogiškųjų išteklių analizės rezultatais. Todėl reikia atlikti išsamią padėties, galimybių ir vietos gyventojų lūkesčių analizę aktyviai bendradarbiaujant su suinteresuotomis vietos moterimis. Dalyvavimas – tai procesas, už kurį atsakingos ne tik nacionalinės regionų ir vietos valdžios institucijos, bet ir visuomeninės bei profesinės organizacijos. Bendromis bet kurio regiono galimybėmis bus galima dar daugiau pasinaudoti, jei bus išlaisvintas ten gyvenančių moterų potencialas. Tikslinės ir veiksmingos programos, skirtos skatinti naujoves, moterų verslumą ir užimtumą, gali sudaryti galimybes kurti darbo vietas (visų pirma jaunimui) ir sustabdyti ar net pakeisti gyventojų kaimo vietovėse mažėjimo tendenciją.

6.1.1

Reikėtų skatinti universitetų ir regionų bendradarbiavimą atliekant minėtų galimybių analizę: mokslinių tyrimų centrai turėtų dalyvauti rengiant ir vertinant vystymosi planus. Šiuo tikslu būtina naudoti pažangias bei prieinamas IRT ir užmegzti produktyvius universitetų ir moterų ryšius, kad būtų galima atlikti mokslinius tyrimus ir patikrinti jų rezultatus vietos lygmeniu (15).

6.1.2

Regionų vystymosi planuose turėtų būti numatytos konkrečios moterims darbuotojoms, sutuoktinėms pagalbininkėms ir įmonių vadovėms skirtos mokymo programos, padedančios ugdyti jų gebėjimą prisitaikyti, skatinti naujoves ir perduoti žinias bei patirtį. Mokymo programose dalyvavusios moterys turėtų būti skatinamos perduoti įgytas žinias kitoms moterims įvairiais būdais: formaliais (per kooperatyvus, vietos valdžios institucijų sprendimų priėmimo procesuose dalyvaujančias organizacijas, kaimo plėtros veiklos grupes ir pan.) ir neformaliais (diskusijų ir savišvietos grupių organizavimas, paskaitos švietimo įstaigose, dalyvavimas radijo ir televizijos laidose, straipsniai laikraščiuose, socialinio verslo skatinimas ir t. t.). Šioms iniciatyvoms įgyvendinti moterims reikalingos ne tik lėšos, bet ir laisvas laikas, kurio jos galėtų turėti, jei jų gyvenamoje vietoje būtų užtikrinamos tinkamos sąlygos ir paslaugos (pvz., mokamos atostogos, vaikų priežiūros struktūros, gerai organizuotas ir nemokamas transportas (16), asmenis prižiūrinčių moterų laikinas pavadavimas, vaikų lopšeliai kaimo vietovėse ir t. t.)

6.2

Veiksmingos, sparčios (plačiajuosčio ryšio) ir nebrangios interneto paslaugos yra būtina sąlyga turint omenyje tai, kad kai kuriose ES valstybėse narėse internetinį ryšį turi mažiau nei 60 proc. gyventojų. Platesnis IRT naudojimas gali atverti didesnes galimybes užtikrinti nuotolinį mokymą, palengvina geografiškai nutolusių regionų komunikaciją bei sukuria sąlygas bendrauti su kitų šalių žemės ūkio ir kaimo sektoriuje dirbančiomis moterimis, taigi skatina domėjimąsi užsienio kalbomis ir norą dalintis patirtimi.

6.2.1

Be to, IRT atveria galimybes kurti įmonių vadovių, sutuoktinių pagalbininkių ir moterų darbuotojų tinklus; vykstant migracijai iš ne ES valstybių narių, šios moterys palaiko ryšius ir bendradarbiauja su moterimis iš šalių kandidačių ir trečiųjų šalių. Šie tinklai gali tapti naudinga priemone dalytis patirtimi, stiprinti vystomąjį bendradarbiavimą ir netgi skatinti perkybos integraciją, taip pat padėti spręsti globalines aprūpinimo maistu problemas.

6.3

Vienas prioritetų – tai žemės ūkio sektoriaus ir kaimo vietovių moterų sveikata. Veiksmingų sveikatos priežiūros paslaugų, įskaitant nuotolines medicinines konsultacijas ir diagnostiką, ir kokybiškas paslaugas teikiančių medicinos punktų tikslas – vykdyti sveikatos, saugos ir profesinių susirgimų darbo vietose stebėseną; šioje srityje taip pat gali būti kuriamos darbo vietos specialistams. Sveikatos priežiūros paslaugos (visų pirma reprodukcinės ir ginekologinės sveikatos priežiūra) turėtų būti nemokamos arba kainos turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į moterų pajamas ir šeimos padėtį. Viena didžiausių problemų – didelis skaičius vyresnio amžiaus moterų: dalyje šalių, kuriose pagrindinė veikla yra žemės ūkis, moterų gyvenimo trukmė yra gerokai ilgesnė nei vyrų, todėl vyresnių negu 60-ies metų moterų yra daugiau nei tokio paties amžiaus vyrų (17). Šioms moterims būtina užtikrinti sveikatos, priežiūros ir pagalbos paslaugas dar ir todėl, kad neapsunkintų jaunesnio amžiaus moterų papildomais šeiminiais įsipareigojimais.

6.4

Žemės ūkyje padedančių sutuoktinių sąlygos valstybėse narėse vis dar labai skiriasi. Nors šiame sektoriuje sunkiai dirba daug tokių moterų, oficialiai jos nepripažintos darbuotojomis ir kai kuriose valstybėse narėse vis dar nepriklauso jokiai sveikatos apsaugos ir pensijų sistemai (išskyrus tais atvejais, kai pagal šalies socialinės apsaugos sistemą užtikrinamas visuotinis sveikatos draudimas). Būtina priimti priemones, kurios šioms moterims užtikrintų socialinę apsaugą, pavyzdžiui, steigti specialius pensijų fondus, kuriuos remtų socialiniai partneriai arba vietos ar regiono valdžios institucijos. Būtų naudinga nustatyti bendros nuosavybės taisykles, pavyzdžiui, parengti Europos žemės ūkio ir kaimo sektoriuose dirbančių moterų statutą.

6.5

Racionalus energijos vartojimas ir atliekų šalinimas – tai sritys, kuriose moterys, valdydamos šeimos ūkio biudžetą, gali atlikti svarbų vaidmenį. Atliekų rūšiavimas, tinkama kompostavimo ir perdirbimo (biomasė) infrastruktūra gali būti derinami su energijos taupymo tikslais ir efektyviais ekologiškos žemės ūkio gamybos, kuriai būdingas savarankiškas apsirūpinama energija, ciklais. Turėtų būti sudarytos galimybės gamyboje naudoti ekologiškas technologijas ir efektyviai vartoti išteklius, taip pat taikyti specialias paskatas moterų vadovaujamoms įmonėms ir veiklai.

6.6

Daugelyje šalių moterų grupės įgyvendino įdomias kaimo turizmo kooperatyvų iniciatyvas ir pasiekė puikių vadovavimo rezultatų. Kadangi nuolat auga domėjimasis šios rūšies turizmu, reikėtų sukurti šiai veiklai skirtą tinklą ir skleisti gerąją patirtį.

6.7

Siekiant prisidėti prie tvarus vystymosi ir skatinti moterų veiklą (kuri dažnai vykdoma mažuose ūkiuose), reikėtų užtikrinti kokybišką, veiksmingą ir lanksčią platinimo sistemą, pavyzdžiui, kurti mažai sąnaudų reikalaujančius platinimo kooperatyvus, kurie sudarytų geresnes sąlygas parduoti kokybiškus tradicinius gaminius už prieinamą kainą. Be to, reikėtų paminėti ir tokiems gaminiams populiarinti skirtų renginių naudą.

6.8

Būtina populiarinti amatininkų gaminamus tradicinius produktus, kurių nuolat mažėja. Tikslinės informavimo ir rinkodaros kampanijos gali prisidėti prie veiklos ir darbo vietų kūrimo arba išsaugojimo, sustabdyti masinį gyventojų išvykimą iš kaimo vietovių ir produktų kokybės blogėjimą, kurį skatina masinis importas. Taigi, reikalinga veiksminga paslaugų, technologijų ir tinkamo transporto sąveika, užtikrinanti žemės ūkio ir kaimo vietovių galimybes susisiekti su miestų rinkomis (18).

6.9

Reikėtų palankesnių sąlygų norintiems gauti paskolas žemės ūkio įmonėms ir kooperatyvams kurti, todėl būtina sustiprinti tradicinę veiklą vykdančių bankų (visų pirma žemės ūkio kredito unijų ir vietos taupomųjų bankų) įsipareigojimus, taip pat skatinti moterims skirtas mikrokredito programas.

7.1

Laukiant kol bus priimtas pasiūlymas dėl reglamento dėl bendrųjų struktūrinių fondų nuostatų (19), norėtume priminti, kad EŽŪKPF reglamente pabrėžiama būtinybė fondų lėšomis remti lyčių lygybės iniciatyvas ir numatomas šio tikslo siekiančių organizacijų informavimas ir dalyvavimas (20). Naujasis bendras reglamentas galėtų būti sustiprintas įtraukiant nuostatą dėl finansavimo skyrimo skubos tvarka (fast track) moterų vadovaujamoms novatoriškoms ir tvarioms žemės ūkio ar amatų įmonėms. Tai sustiprintų visuomenės organizacijų, dalyvaujančių minėto reglamento 6 straipsnyje nurodytoje partnerystėje, vaidmenį ir iniciatyvumą.

7.2

Komitetas nerimauja dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl bendrųjų struktūrinių fondų nuostatų (EESRK jau yra parengęs nuomonę dėl šio pasiūlymo (21)) 21 straipsnyje numatytų makroekonominių sąlygų galimo poveikio projektams, kurių tikslas plėtoti moterims skirtas iniciatyvas. EESRK prašo priimti specialias teisines nuostatas, kurios neleistų pakenkti pažeidžiamiausių visuomenės narių, įskaitant moteris, interesams.

7.3

EESRK ragina Komisiją be pirmiau minėtuose pasiūlymuose prisiimtų įsipareigojimų greičiau reaguoti į besikeičiančias moterų sąlygas ir poreikius, visų pirma stengtis, kad programos, skatinančios moterų vaidmenį žemės ūkio ir kaimo vietovėse, nebūtų pernelyg griežtos nei turinio, nei metodologijos požiūriais.

7.4

Aktyvesnis ir kokybiškesnis moterų dalyvavimas žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymosi procesuose turėtų būti numatytas visose Europos mokslinių tyrimų ir vystymosi, mokymo (Europos socialinis fondas ir kt.) ir darbuotojų judumo programose, jos taip pat turėtų dalyvauti įgyvendinant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politiką.

7.5

Vykdant BŽŪP stebėseną, turi būti reguliariai tikrinama, ar laikomasi su II ramsčių susijusių taisyklių siekiant įsitikinti, kad jos veiksmingai padeda užtikrinti lygias galimybes ir tinkamą išteklių naudojimą.

7.6

Kaimo plėtros politikoje turėtų būti numatyti moterų klausimams skirti teminiai paprogramiai, be to reikėtų pasinaudoti patirtimi, įgyta įgyvendinant Leader iniciatyvą ir šią patirtį skleisti.

7.7

Norint plėtoti programas, skirtas išlaisvinti moterų potencialą, svarbus vaidmuo – geografiniu, administraciniu ir sociologiniu požiūriu – skatinant dalyvavimą turi tekti regionui. Socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijoms teks bendra atsakomybė už šių programų rengimą ir įgyvendinimą. Todėl šios organizacijos turės įrodyti sugebančios teisingai ir veiksmingai atstovauti moterų interesams ir jas įtraukti į visų lygmenų organizacijų veiklą bei skirti ypatingą dėmesį jų gebėjimų stiprinimui.

7.7.1

EESRK ragina visas organizacijas, kurioms jis atstovauja, skirti dėmesio moterų, dirbančių ir gyvenančių žemės ūkio ir kaimo vietovėse, klausimams ir informuoti apie jų poreikius ir lūkesčius bei įtraukti jas įvairias horizontalios ir vertikalios partnerystės struktūras.