4.10.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 299/103

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Teisingumo programa

(COM(2011) 759 final – 2011/0369 (COD))

2012/C 299/19

Pranešėjas Edouard DE LAMAZE

Taryba, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2012 m. vasario 9 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Teisingumo programa

COM(2011) 759 final – 2011/0369 (COD).

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. birželio 28 d. priėmė savo nuomonę.

482-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. liepos 11–12 d. (2012 m. liepos 11 posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 126 nariams balsavus už, 1 – prieš ir 5 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Palankiai vertindamas šio reglamento pasiūlymo tikslą – padaryti programas paprastesnes ir racionalesnes – EESRK pritaria Komisijos sprendimui pasirinkti galimybę B. Civilinės teisenos ir Baudžiamosios teisenos programų sujungimas į vieną programą pateisinamas tuo, kad abiejų tikslai, dalyviai ir veiksmų, kuriuos reikia finansuoti, pobūdis yra labai artimi.

1.2   Tačiau, (nors šiame pasiūlyme pateiktas teisinis tokio sprendimo pagrindimas) EESRK abejoja, ar naujojoje 2014–2020 m. Teisingumo programoje tikslinga prie dviejų pirmųjų konkrečiųjų tikslų – skatinti veiksmingą Sąjungos teisės taikymą teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose srityje ir paprastinti teisę kreiptis į teismą – tikslinga pridėti dar ir trečią tikslą – užtikrinti narkotikų paklausos ir pasiūlos prevenciją ir jas sumažinti. Laikydamas pastarąjį tikslą pirmojo tikslo dalimi, EESRK atkreipia dėmesį į taip apibrėžto tikslo įtraukimo į reguliuojamojo pobūdžio dokumentą pasekmes – jo tiesioginį, greitą ir stiprų poveikį asmenims, kurių bylos nagrinėjamos, asociacijoms, NVO ir kitiems potencialiems dotacijų gavėjams, sudarant įspūdį, kad kiti ne mažiau svarbūs klausimai, tokie kaip, pvz., kova su prekyba žmonėmis, Komisijai rūpi mažiau.

1.3   EESRK labiau sunerimęs dėl Komisijos išreikštos pozicijos – jis dar kartą pabrėžia savo ne kartą išsakytą nuostatą, kad kovojant su narkotikais pirmiausia turi būti laikomasi auklėjamojo, sveikatą saugančio ir socialinio, bet ne baudžiamojo pobūdžio veikla grindžiamo požiūrio (1).

1.4   EESRK pritaria Komisijos pasiryžimui užtikrinti kuo lankstesnį šios programos lėšų valdymą, kad būtų kuo geriau tenkinami pilietinės visuomenės poreikiai, potencialiems kandidatams suteikta kuo daugiau laisvės, skatinamas projektų kūrybiškumą ir atsižvelgiama į vėlesnės įvairių sričių politikos tikslus.

1.5   Nors skirtingiems prioritetams negalima iš anksto nustatyti konkrečių sumų, EESRK pabrėžia, kad labai svarbu preliminariai (kad ir apytikriai) paskirstyti biudžeto lėšas atskiriems tikslams.

1.6   EESRK pažymi, kad Komisija nusprendė su narkotikais susijusiam konkrečiam tikslui nenumatyti daugiau lėšų nei tam skirta biudžeto dalis. Jis ragina Komisiją tvirtai laikytis savo įsipareigojimų ir siūlo lėšomis, kurios bus gautos įšaldžius ir konfiskavus iš prekybos narkotikais įgytas pajamas (tai leis būsimoji direktyva dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų įšaldymo ir konfiskavimo), iš dalies finansuoti šį tikslą.

1.7   Nors galiojantis finansinis reglamentas gana sudėtingas, EESRK pabrėžia, kad su finansavimo gavimo sąlygomis būtina aiškiai ir suprantamai supažindinti visus suinteresuotus piliečius, pateikiant informaciją visomis Sąjungos kalbomis. Taip tikrai bus užtikrintas didesnis projektų tinkamumas ir tuo pačiu paskatinta juos rengti, taip pat ir šalyse narėse, kurios iki šiol menkai dalyvavo atrinktose programose. EESRK primygtinai ragina visiems ES piliečiams užtikrinti vienodas prieigos prie šių programų sąlygas.

1.8   Be to, jo požiūriu, derėtų geriau apibrėžti papildomos Europos naudos sąvoką, kuri yra pagrindinis programų atrankos kriterijus. Kadangi programai skirti finansiniai ištekliai riboti (nors EESRK su pasitenkinimu pažymi, kad jie padidinti), EESRK pabrėžia, kad labai svarbu dotacijas skirti būtent tiems projektams, kurių papildoma Europos nauda bus aiškiai patvirtinta. Turėtų būti skatinami tarpvalstybiniai projektai.

1.9   Kadangi metinėse darbo programose reikės patikslinti tam tikrus esminius visos programos įgyvendinimo aspektus (visų pirma biudžeto lėšų paskirstymą), EESRK mano, kad Komisija jas priimti vykdomaisiais aktais turėtų pagal nagrinėjimo procedūrą, o ne pagal patariamąją procedūrą, kaip tai numatyta šiame pasiūlyme. Taip būtų užtikrinta, kad Komisija negalės priimti šių programų, jei jos neatitiks remiantis Reglamento Nr. 182/2011 nuostatomis iš valstybių narių atstovų sudaryto komiteto nuomonės.

1.10   Pabrėždamas, kad būtina tiksliau nurodyti, kurie iš finansuoti tinkamų veiksmų (6 straipsnis) yra prioritetiniai, EESRK mano, kad daugiau dėmesio reikia skirti e. teisingumui, nes siekiant pagerinti naudojimosi juo sąlygas, šią sritį dar reikia rimtai patobulinti.

1.11   EESRK pritaria šiame pasiūlyme pastebimam naujam požiūriui, pagal kurį visus teisminių institucijų darbuotojus ir visų pirma advokatus siekiama įtraukti į Europos teisininkų mokymo programas – kaip ir teisėjai bei teisminių institucijų darbuotojai, jie prisideda, kad būtų tinkamai taikoma Sąjungos teisė. Be to, jie yra pirmoji prieigos prie teisingumo pakopa subjektams, kurių bylos nagrinėjamos. Kaip tik jie pateikia prašymą nagrinėti bylą.

1.12   EESRK taip pat pabrėžia, kad į tarpvalstybinio teisminio bendradarbiavimo tinklus būtina įtraukti įvairius teisės srities darbuotojus suteikiant reikiamą finansinę paramą. Kad būtų užtikrinta dermė su neseniai išreikšta politine valia stiprinti teisę į gynybą, EESRK ragina kuo skubiau ištaisyti padėtį, kurią jis laiko nepriimtina – faktinį ar teisinį draudimą advokatams priklausyti daugumai tarpvalstybinio teisminio bendradarbiavimo tinklų.

1.13   EESRK pabrėžia, kad kuriant bendrą teisingumo erdvę, ir visų pirma siekiant užtikrinti šeimos teises, „derinimo kompasu“ turėtų būti Pagrindinių teisių chartijos nuostatos. Dabartinėmis sąlygomis, kurioms būdinga vis dar didelė teisinės kultūros ir koncepcijų įvairovė EESRK daugelį kartų (pastaruoju metu – išreikšdamas savo poziciją dėl turtinių režimų ir turtinių pasekmių (2)) pabrėžė, kad tikslinga skatinti taikyti neprivalomą europinę alternatyvą, t. y., taip vadinamąjį „28-ąjį režimą“.

2.   Pasiūlymo turinys

2.1   Siekdama supaprastinimo ir racionalizavimo, Komisija nusprendė sumažinti savo finansavimo programų, skirtų Europos teisių ir teisingumo erdvės kūrimui, skaičių, kad kiekvienas asmuo, ar jis būtų pilietis, partneris ar praktikuojantis teisininkas, galėtų gerai žinoti savo teises, kaip jomis naudotis ar jas taikyti. Greta Teisių ir pilietybės programos (3) į 2014–2020 m. Teisingumo programą įtraukta Civilinės teisenos programa, Baudžiamosios teisenos programa ir programa „Narkotikų prevencija ir informacija apie juos“.

2.2   Nagrinėjamame reglamento pasiūlyme šiai programai skiriama 472 mln. eurų, kuriais turėtų būti finansuojami tie veiksmai, kuriuos vykdant Sąjungos intervencija duoda papildomos naudos palyginti su pavieniais valstybių narių veiksmais. Bendrasis programos tikslas – padėti sukurti Europos teisingumo erdvę skatinant teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Šis bendrasis tikslas suskirstytas į keletą konkrečių tikslų – skatinti veiksmingą Sąjungos teisės taikymą šioje srityje (pagal SESV 81 ir 82 straipsnius), stiprinti teisę kreiptis į teismą ir užkirsti kelią narkotikų paklausai bei ją sumažinti, pastarąjį aspektą laikant ne sveikatos apsaugos, bet kovos su nusikalstamumu objektu (pagal SESV 84 straipsnį).

2.3   Šie tikslai pateisina paramą teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų (įskaitant advokatus ir notarus) mokymui, bendradarbiavimo veiklos plėtojant tinklus, užtikrinančius geresnį tarpusavio pažinimą ir pasitikėjimą, stiprinimui bei visuomenės informuotumo didinimo veiksmams.

2.4   Be to, skirtas finansinis paketas taip pat bus panaudotas parengti analitiniam pagrindui Sąjungos politikos sritims remti ir formuoti. Siekiant didesnio lankstumo, pasiūlyme nenumatytos konkrečios sumos atskiroms veiklos sritims.

2.5   Metinius programos prioritetus nustato Komisija, pagal patariamąją procedūrą priimdama įgyvendinimo aktus.

2.6   Pasiūlyme numatytos pareigos vykdyti stebėseną ir atlikti vertinimą (taip pat ir vidurio laikotarpio).

3.   Bendrosios pastabos

3.1   Europos teisingumo erdvės sukūrimas yra ES viešoji vertybė, kurios privalumus galės įvertinti kiekvienas pilietis ar partneris. Ji svarbi esminiams kasdienio gyvenimo ir reikalų aspektams (tokiems kaip skyrybos, teisė į vaikų apgyvendinimą ir jų lankymą, paveldėjimas, globa, komerciniai ginčai, vartotojų ginčai ir t. t., bet taip pat ir teisių apsauga baudžiamosiose bylose) ir skatindama bendradarbiauti kovojant su nusikalstamumu užtikrina saugumo Europos erdvėje stiprinimą.

3.2   Primindamas, kad Teisingumo programa funkcionaliai papildo Teisių ir pilietybės programą, EESRK mano, kad Europos teisingumo ir laisvės erdvė įgaus prasmę tik tada, kai kiekvienas ES pilietis, kad ir kur būdamas, galės konkrečiai naudotis savo teisėmis, todėl ši programa turės būti vertinama kaip tik šių teisių atžvilgiu.

3.3   EESRK pabrėžia, kad kuriant bendrą teisių erdvę, ir visų pirma siekiant užtikrinti šeimos teises, „derinimo kompasu“ turėtų būti Pagrindinių teisių chartijos nuostatos. Dabartinėmis sąlygomis, kurioms būdinga vis dar didelė teisinės kultūros ir koncepcijų įvairovė EESRK daugelį kartų (paskutinį kartą – išreikšdamas savo poziciją dėl turtinių režimų ir turtinių pasekmių (4)) pabrėžė, kad tikslinga taikyti neprivalomą europinę alternatyvą, t. y. taip vadinamąjį „28-ąjį režimą“. Nustačius šią tvarką bus pasiekta pažanga pripažįstant ES piliečių teises ir veiksmingai kovojant su diskriminacija, kurios aukomis jie gali tapti tais atvejais, kai valstybės narės, kurios piliečiai jie yra, teisės aktais jiems suteikta mažiau teisių, nei jie turėtų kitose valstybėse narėse.

3.4   Esminis tikslas – visoje ES užtikrinti pagarbą teisėms, visų pirma, pagrindinėms teisėms, ir jį pasiekti turi padėti teisminis bendradarbiavimas civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Tačiau bendrajai rinkai gali būti daromas reikšmingas su augimu ir užimtumu susijęs grandininis poveikis, kurį būtina tinkamai skatinti, visų pirma remiant teisės srities darbuotojų mokymosi pastangas (5). EESRK primena, kad įmonių atveju geresnis bendradarbiavimas civilinių bylų srityje, t. y., ir greitesnis tarpvalstybinių ginčų sprendimas, turėtų reikšmingą poveikį įmonių tarpvalstybinės veiklos dinamikai.

3.5   Nors atliktas poveikio vertinimas patvirtino ankstesniojo 2007–2013 m. laikotarpio programų (Civilinės teisenos, Baudžiamosios teisenos programų ir programos „Narkotikų prevencija ir informacija apie juos“) veiksmingumą, jų skaičiaus, tuo pačiu ir jų valdymo nuostatų, sumažinimas yra naudingas pats savaime. Bus palengvintos skirtingų tikslų įgyvendinimo galimybės. EESRK taip pat pabrėžia, kad, be procedūrų suderinimo, labai svarbu ir jas pačias supaprastinti.

3.6   Todėl EESRK labai palankiai vertina tokią supaprastinimo ir racionalizavimo priemonę kaip Civilinės teisenos ir Baudžiamosios teisenos programų sujungimas, pagrįstas tuo, kad Lisabonos sutartyje atsisakyta trečiojo ramsčio, o šių dviejų teisės sričių tikslai, dalyviai ir finansuojamieji veiksmai (visų pirma e. teisingumo ir mokymo srityse) yra labai artimo pobūdžio.

3.7   EESRK rekomenduoja skatinti baudžiamosios teisenos srities projektus, ypač tose valstybėse narėse, kurios iki šiol menkai naudojosi galimybėmis gauti dotacijas. Kadangi šis skyrius dar palyginti naujas, europinė metodika šioje srityje iki galo neparengta ir turėtų būti tobulinama.

3.8   EESRK daug atsargiau vertina programą „Narkotikų prevencija ir informacija apie juos“, kurios teisinis pagrindas susijęs su visuomenės sveikatos apsauga. Rūpindamasis, kad prioritetu išliktų su visuomenės sveikata susiję aspektai, jis vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad laikantis požiūrio, orientuoto į baudžiamuosius veiksmus, atsiranda tikimybė, jog analogiškus veiksmus finansuos ir būsimasis Vidaus saugumo fondas. Jis dar kartą primena savo nuostatą, kad kovojant su narkotikais svarbu laikytis visų pirma į prevenciją orientuoto požiūrio, suteikiančio nuo narkotikų priklausomiems asmenims galimybę gauti pagalbą ir gydytis. Labai svarbu, kad į šiuos aspektus būtų atkreiptas teisėjų ir advokatų dėmesys.

3.9   Siekdamas, kad su narkotikais susijęs konkretus tikslas nepareikalautų neproporcingai didelės visų skirtų lėšų dalies, EESRK siūlo šį tikslą iš dalies finansuoti lėšomis, gautomis įšaldžius ir konfiskavus iš prekybos narkotikais įgytas pajamas, kaip tai numatyta numatomoje priimti direktyvoje dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų įšaldymo ir konfiskavimo (6).

3.10   Vis dėlto, keldamas klausimą dėl tikslios veiksmų, kurie bus finansuojami su neteisėtu narkotikų platinimu susijusio nusikalstamumo prevencijos srityje, apibrėžties, EESRK su pasitenkinimu pažymi, kad šios programos įgyvendinimui skirtas 472 mln. eurų paketas atrodytų reiškia reikšmingą Komisijos paramos padidėjimą.

3.11   EESRK, siekdamas užtikrinti, kad „ES biudžetas turėtų būti naudojamas finansuoti ES viešosioms gėrybėms, veiklai, (…) kur juo užtikrinami geresni rezultatai“ (7), primena, jog išteklius būtina visų pirma skirti projektams, kurie iš tikrųjų gali suteikti papildomos Europos naudos (3 straipsnis), t. y. ypač baudžiamųjų bylų srityje, kur daugelis valstybių narių vis dar gana nenoriai taiko Sąjungos teisės nuostatas.

3.12   EESRK taip pat pabrėžia, kad norint, kad ES biudžeto lėšos būtų skiriamos veiksmingai, labai svarbu užtikrinti skirtingų finansavimo programų tarpusavio derėjimą, papildomumą ir sinergiją (ypač su 2014–2020 m. laikotarpio Teisių ir pilietybės programa). Kita vertus, ypatingą dėmesį reikia skirti stebėsenai, kad nebūtų kartojimosi pavojaus.

3.13   EESRK su pasitenkinimu pažymi, kad metinėse darbo programose numatyti projektai gali būti įgyvendinami keletą metų, o tai reiškia, kad pakaks laiko jiems išplėtoti ir pasiekti jų tikslus. Jis pritaria pačiam bendro finansavimo principui, tačiau kelia klausimą, ar pagrįstai tam tikrais atvejais būtų leidžiama keisti finansavimo proporcijas (8).

3.14   Nors galiojantis finansinis reglamentas gana sudėtingas, EESRK pabrėžia, jog labai svarbu užtikrinti, kad finansavimo gavimo sąlygos būtų prieinamos visiems suinteresuotiems piliečiams, aiškiai ir suprantamai pateikiant informaciją visomis Sąjungos kalbomis. EESRK mano, kad būtų galima gauti daugiau papildomos Europos naudos geriau apibrėžus jos sąvoką. Tai neabejotinai pagerintų projektų tinkamumą ir kartu paskatintų juos rengti, taip pat ir tose valstybėse narėse, kurios iki šiol menkai dalyvauja atrinktose programose. EESRK primygtinai ragina visiems ES piliečiams sudaryti vienodas prieigos prie šių programų sąlygas.

3.15   EESRK taip pat stebisi, kodėl finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje net apytikriai nenurodyta, kaip biudžeto lėšos paskirstomos konkretiems tikslams. Neginčydamas teisėto poreikio lanksčiai valdyti išteklius, Komitetas pabrėžia išankstinių gairių šiuo klausimu tikslingumą.

4.   Konkrečios pastabos

4.1   Dėl Europos teisininkų mokymo

4.1.1   Kadangi veiksminga pažanga negalima be abipusio pasitikėjimo, EESRK ragina skatinti veiksmus, kuriais siekiama diegti bendrą Europos kultūrą, tvirtai orientuotą į teisės nuostatų laikymąsi ir vykdymą ir grindžiamą geru nacionalinių teisės sistemų žinojimu ir supratimu. Kad ES viduje veiktų savitarpio pagalba, visų pirma būtina užtikrinti asmenų, esančių kitų nacionalinių sistemų bylų subjektais, procedūrinių teisių apsaugą.

4.1.2   EESRK mano, kad praktikuojančių teisininkų mokymas Europos teisės srityje yra svarbus naujosios programos aspektas, kurį derėtų labiau pabrėžti. Europos teisė valstybėse narėse vis dar taikoma labai nevienodai, neretai todėl, kad praktikuojantys teisininkai ja menkai domisi ir stokoja informuotumo. Tai ypač pastebima muitinės reikalų srityje. Šiuo atžvilgiu EESRK primena, kad būtina nuosekliai didinti paramą Europos teisininkų mokymui. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į Komisijos nustatytą tikslą iki 2020 m. apmokyti 20 000 teisininkų per metus, t. y., iš viso 700 000 teisininkų (9). Kaip teisingai pabrėžia Komisija, visų pirma būtina mokyti kalbų, nes tai užtikrins geresnį praktikuojančių teisininkų tarpvalstybinį bendravimą Europos teisingumo ir laisvės erdvėje.

4.1.3   EESRK nuomone, į mokymą ypač būtina įtraukti advokatus, juolab kad kai kuriose valstybėse narėse jie rengiami kartu su teisėjais. Advokatai yra pirmoji prieigos prie teisingumo pakopa. Nuo jų tinkamų patarimų priklausys, kaip vystysis kaltinamų asmenų santykiai su teisėju. Todėl jie, kaip ir teisėjai bei prokurorai, privalo turėti galimybę gauti ES finansavimą. Nuo to priklauso teisės kreiptis į teismą kokybė Europos teisės erdvėje. Jų dalyvavimas mokyme būtinas taip pat ir siekiant užtikrinti palankesnes sąlygas teisei į gynybą

4.1.4   Apgailestaudamas dėl neaiškumų, atsiradusių dėl sąvokos „teisminių institucijų darbuotojai“ (10), EESRK palankiai vertina Komisijos siekį šiame reglamento pasiūlyme patikslinti, kad ši sąvoka apima visus teisės srities darbuotojus, įskaitant advokatus ir notarus, kurie iš tikrųjų atlieka esminį vaidmenį veiksmingai taikant Sąjungos teisę. EESRK džiaugiasi, kad Komisija, atrodo, yra pasiryžusi laikytis šio požiūrio įgyvendinant bandomąjį Europos teisininkų mokymo projektą, kuris bus pradėtas šiais metais.

4.1.5   EESRK nuomone, būtų tikslinga apibrėžti tam tikrus objektyvius kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatomas mokymo teisės srityje programų tinkamumas gauti finansavimą. Vienu iš kriterijų turėtų būti šio mokymo sąsaja su ES pagrindinių teisių chartija. Turėtų būti nuolat ir nuodugniai stebima ir kontroliuojama, ar šios programos atitinka nustatytus kriterijus. EESRK primygtinai ragina šių dotacijų gavimo sąlygas susieti su programų, kurias reikės nuodugniai įvertinti, tikrąja kokybe.

4.1.6   Ypatingą dėmesį EESRK skiria poreikiui teisėjų ir advokatų mokymo programose nagrinėti konkrečius su priklausomybe nuo narkotikų susijusius aspektus, kurie leis išugdyti teisinį požiūrį į šią problemą, derantį su sveikatos priežiūros ir socialiniu požiūriu, orientuotu į recidyvo prevenciją.

4.2   Dėl tarpvalstybinio teisminio bendradarbiavimo

4.2.1   EESRK ragina kuo skubiau ištaisyti, jo nuomone, nepriimtiną padėtį, kai advokatai negali priklausyti teisminio bendradarbiavimo tinklams. Nors teisminis tinklas baudžiamosiose bylose pavaldus Eurojustui ir nepatenka į šios programos taikymo sritį, tai, kad advokatai negali į jį patekti, yra susirūpinimą keliantis faktas. Finansiniais sunkumais negalima pateisinti dabartinio netolygumo, kai persvarą turi kaltinimo atstovai. Net ribotais ištekliais reikia užtikrinti, kad tarpvalstybinių bylų atvejais būtų kaltinimo ir gynybos galimybių pusiausvyra.

4.2.2   Šiuo reikalavimu siekiama užtikrinti, visų pirma Europos arešto orderio vykdymo atveju, kad advokatai galėtų kitoje valstybėje narėje skubiai surasti kompetentingą advokatą, kuris galėtų susipažinti su byla ir suteikti konsultaciją dėl toje valstybėje narėje galiojančios procedūrinės teisės aspektų bei dėl visų kitų vietinių bylos aspektų. Naujosios nuostatos, pateiktos direktyvos dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui pasiūlyme, ir numatančios, kad vykdant Europos arešto orderį reikia laikytis teisės turėti du advokatus principo (vieną – orderį išdavusioje valstybėje narėje, kitą – orderio vykdymo valstybėje narėje), yra, jei prireiktų, papildomas argumentas, pateisinantis aktyvų advokatų dalyvavimą Europos teisminio bendradarbiavimo tinkluose. Šiuo požiūriu EESRK palankiai vertina paramą, kurią būsimasis tarpvalstybinis gynybos advokatų tinklas galės suteikti nuolat didėjant skaičiui advokatų, sprendžiančių tarpvalstybinių bylų klausimus. Siekdamas užtikrinti nuoseklumą ir veiksmingumą, jis ragina Komisiją įsipareigoti jam suteikti poreikius atitinkantį finansavimą.

4.2.3   Kalbėdamas apie teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose EESRK apgailestauja, kad praktiškai jame advokatai ir notarai atlieka tik antraeilį vaidmenį, nors teisės aktuose numatyta, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. šis tinklas turi būti atviras tiek pirmiau minėtiems teisininkams, tiek ir antstoliams, t. y., visiems darbuotojams, tiesiogiai prisidedantiems prie bendrijos teisės aktų ir tarpvalstybinių priemonių taikymo. Šiuo atveju taip pat tik tinkamas finansavimas užtikrins gerą tinklo veikimą.

4.2.4   Daugybei teisininkų imantis iniciatyvos steigti smulkias dažnai brangiai kainuojančias struktūras, EESRK rekomenduoja gerinti šių tinklų derinimą ir koordinavimą siekiant sukurti „darnumo vienetus“ (11), kurie taps tikros Europos teisminės struktūros pagrindu.

4.3   E. teisingumas

4.3.1   EESRK nuomone, teisingumo dematerializavimas yra esminis aspektas, kuris šiame pasiūlyme išnagrinėtas nepakankamai išsamiai. Turėtų būti nuodugniai ištirtas jo poveikis teisei kreiptis į teismą, taip pat ir sudėtingoje socialiniu požiūriu padėtyje esančių ar neįgalių piliečių. Siekiant užtikrinti bendruosius tiek besibylinėjančiųjų, tiek ir praktikuojančių teisininkų interesus, šioje srityje būtina atlikti daug patobulinimų.

4.3.2   EESRK tikisi, kad Komisija pateiks aiškias su šia sritimi susijusias gaires – šiuo metu prieinamų e. teisingumo priemonių skatinimas, Komiteto nuomone, skirtas labiau plačiajai visuomenei, nei specialistams. Siekiant užtikrinti teismų sprendimų kokybę ir jų atitiktį Europos teisei praktikuojantiems teisininkams būtina sudaryti palankias sąlygas naudotis šiomis priemonėmis, juos skatinti tai daryti ir atitinkamai apmokyti.

4.3.3   EESRK su pasitenkinimu pažymi, kad šiame pasiūlyme numatyto finansinio paketo lėšos gali būti naudojamos ir šio sektoriaus IT tinklų tobulinimui (8 straipsnio 2 dalis). Komitetas ypač vertina advokato paieškos e. teisingumo portale programos projektą ir e. CODEX projektą, kuriuo siekiama užtikrinti nacionalinių elektroninio teisingumo sistemų sąveiką. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant užtikrinti šių tinklų saugumą ir veiksmingumą, profesinė advokatų tapatybė turės būti patvirtinta advokatų kolegijos.

4.4   Rodikliai

4.4.1   Akivaizdu, kad rodiklių klausimą reikės apsvarstyti nuodugniau. EESRK su pasitenkinimu pažymi, kad Komisija jau ėmėsi šio svarstymo tiek metinės stebėsenos, tiek ir poveikio vertinimos, atliekamo laikotarpio viduryje ir pabaigoje atžvilgiu. Ypač papildymo reikalauja labai subjektyvus teisės kreiptis į teismą rodiklis (kaip Europoje suvokiama ši teisė). Mūsų nuomone, mokymo srityje deramą dėmesį reikia skirti viešojo ir privataus sektorių partnerystei, į kurią būtų įtraukiami universitetai, teisės mokslų institutai ir advokatų kolegijos. Nors numatoma, kad kontrolės (plačiausia sąvokos prasme) veiklai skiriamos sąnaudos programos įgyvendinimo metu ilgainiui sumažės, EESRK laikosi nuomonės, kad turėtų būti nustatyta šių sąnaudų, kurioms finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje skirta 3–6 procentai biudžeto lėšų, viršutinė riba.

4.5   Metinių darbo programų priėmimo tvarka

4.5.1   Dėl metinių darbo programų, kurias Komisija nustato priimdama įgyvendinimo aktus, EESRK abejoja patariamosios procedūros pasirinkimo tikslingumu. Jo nuomone, geriau tiktų nagrinėjimo procedūra, užtikrinanti, kad Komisija negalės priimti šių programų, jei jos neatitiks remiantis Reglamento Nr. 182/2011 nuostatomis iš valstybių narių atstovų sudaryto komiteto nuomonės.

---

(1)  Žr. EESRK nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Ryžtingesnė Europos kova su narkotikais“, priimtą 2012 m. gegužės 24 d. (OL 229, 2012 07 31, p. 85).

(2)  OL C 376, 2011 12 22, p. 87–91.

(3)  OL C 191, 2012 6 29, p. 108–110.

(4)  Žr. 2 išnašą.

(5)  Savo pranešime Nauja bendrosios rinkos strategija (2010 m. gegužės 9 d.) Mario Monti pabrėžė, kaip svarbu, siekiant pagerinti bendrosios rinkos veiksmingumą, užtikrinti tinkamą Sąjungos teisės taikymą ir plėtoti teisėjų mokymą šioje srityje.

(6)  Žr. EESRK nuomonę (žr. OL p. ).

(7)  COM(2010) 700 final.

(8)  Šiuo metu reikia įnešti 20 proc. norint gauti likusius 80 proc. dotacijos pavidalu.

(9)  COM(2011) 551 final.

(10)  Pagal SESV 81 straipsnio 2 punkto h papunktį ir 82 straipsnio 1 punkto c papunktį, atitinkamai dėl teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baud iamosiose bylose, kuriuose vartojamos sąvokos „teisėjai ir teisminių institucijų darbuotojai“.

(11)  2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisėjų mokymo (2012/2575 (RSP).

---