Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52010IP0265

Bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, direktorių atlyginimai ir finansinių paslaugų sektoriaus atlyginimų nustatymo politika 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, direktorių atlyginimų nustatymo ir finansinių paslaugų sektoriaus atlyginimų nustatymo politikos (2010/2009(INI))

OL C 351E, 2011 12 2, p. 56–61 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

2.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 351/56


2010 m. liepos 7 d., trečiadienis
Bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, direktorių atlyginimai ir finansinių paslaugų sektoriaus atlyginimų nustatymo politika

P7_TA(2010)0265

2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, direktorių atlyginimų nustatymo ir finansinių paslaugų sektoriaus atlyginimų nustatymo politikos (2010/2009(INI))

2011/C 351 E/08

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 30 d. Komisijos rekomendaciją dėl finansinių paslaugų sektoriaus atlyginimų nustatymo politikos (C(2009)3159),

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 30 d. Komisijos rekomendaciją, papildančią rekomendacijas 2004/913/EB ir 2005/162/EB dėl bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, direktorių atlyginimų nustatymo tvarkos griežtinimo (C(2009)3177),

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatas, susijusias su kapitalo poreikiu prekybos knygai ir pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, taip pat su atlyginimų nustatymo politikos priežiūriniu tikrinimu (COM(2009)0362),

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 2 d. Finansinio stabilumo forumo (FST) patikimos kompensavimo praktikos principus ir 2009 m. rugsėjo 25 d. papildomus įgyvendinimo standartus,

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 20 d. Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto (toliau – EBPIK) dokumentą „Aukšto lygio atlyginimo politikos principai“,

atsižvelgdamas į 2010 birželio 11 d. EBPIK dokumentą „Aukšto lygio atlyginimo politikos principai“,

atsižvelgdamas į 2010 m. sausio mėn. Bazelio bankininkystės priežiūros komiteto patvirtintus Kompensavimo principus ir Standartų vertinimo metodiką,

atsižvelgdamas į 2010 m. vasario mėn. EBPO dokumentą „Įmonių valdymas ir finansų krizė: išvados ir nauja geroji patirtis siekiant gerinti principų įgyvendinimą“,

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl deontologijos klausimų, susijusių su įmonių valdymu (1),

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 2 d. Komisijos žaliąją knygą „Bendrasis finansų įstaigų valdymas ir atlyginimų politika“ (COM(2010)0284),

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 2 d. Komisijos ataskaitą „Komisijos rekomendacijos 2009/385/EB (2009 m. rekomendacija dėl direktorių atlyginimų nustatymo), kuria papildomos rekomendacijos 2004/913/EB ir 2005/162/EB dėl bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, direktorių atlyginimų nustatymo tvarkos, taikymas ES valstybėse narėse“ (COM(2010)0285),

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 2 d. Komisijos ataskaitą „Komisijos rekomendacijos 2009/384/EB dėl finansinių paslaugų sektoriaus atlyginimų nustatymo politikos (2009 m. rekomendacijos dėl finansinių paslaugų sektoriaus atlyginimų nustatymo politikos) taikymas ES valstybėse narėse“ (COM(2010)0286),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0208/2010),

A.

kadangi finansų sektoriuje ir kai kuriose bendrovėse, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, tų kategorijų darbuotojų, kurių profesinė veikla daro esminį poveikį bendrovės rizikos pobūdžiui, atlyginimais buvo skatinama vykdyti operacijas, kuriomis siekiama greito pelno, ir tuo tikslu buvo kuriami vis rizikingesni verslo modeliai šitaip darant žalą darbuotojams, taupantiems žmonėms ir investuotojams bei apskritai tvariam augimui,

B.

kadangi Komisijos žalioje knygoje „Bendrasis finansų įstaigų valdymas ir atlyginimų politika“ pabrėžiama, kad veiksmingų kontrolės mechanizmų nebuvimas labai prisidėjo prie pernelyg rizikingų finansų įstaigų veiksmų ir kad valdant įstaigas reikėtų atsižvelgti į finansinės sistemos stabilumą, kuris priklauso nuo daugelio dalyvių veiksmų,

C.

kadangi netinkamos kai kurių finansų institucijų atlyginimų struktūros, skatinančios per didelę ir neapgalvotą riziką, prisidėjo prie rizikos padidėjimo tiek, kad kilo dabartinė finansų, ekonomikos ir socialinė krizė, ir todėl politikos formuotojams ir reguliavimo institucijoms tai yra pagrindinis susirūpinimą keliantis klausimas,

D.

kadangi finansų institucijos, vykdydamos savo įmonės socialinės atsakomybės politiką, turi visapusiškai atsižvelgti į socialinę aplinką, kurioje institucija vykdo veiklą, taip pat į visų dalyvaujančių subjektų, pvz., savo klientų, akcininkų ir darbuotojų, interesus,

E.

kadangi pasaulio, Europos ir nacionaliniu lygmenimis pradėta daug iniciatyvų siekiant atkreipti dėmesį į problemiškus atlyginimų praktikos principus ir kadangi vienodoms sąlygoms užtikrinti, taip pat Europos pasauliniam konkurencingumui užtikrinti bei tvariai ir sąžiningai rinkų konkurencijai skatinti yra būtinas pasaulio mastu suderintas požiūris,

F.

kadangi FST patikimos kompensavimo praktikos principais, kuriems pritarė Didžiojo dvidešimtuko (G20) vadovai, nustatyti penki patikimos atlyginimų nustatymo praktikos elementai, taip pat pabrėžia, kad svarbu skatinti ir tuo pat metu įgyvendinti šiuos principus,

G.

kadangi principai, dėl kurių susitarta, ir priemonės, kurios jau yra priimtos atlyginimų nustatymo politikos klausimais, turi būti nuolat peržiūrimi ir prireikus koreguojami siekiant sudaryti vienodas sąlygas visoje Europoje ir užtikrinti Europos finansų sektoriaus konkurencingumą pasaulyje,

H.

kadangi iš keleto mokslinių tyrimų, taip pat praktinės patirties matomas ribotas neprivalomų rekomendacijų dėl atlyginimų politikos poveikis, todėl aišku, kad reikia taikyti griežtesnę priemonę, kuria būtų užtikrinama, jog būtų laikomasi principų,

I.

kadangi Komisijos ataskaitoje nurodoma, kad nepaisant esminės reformos atlyginimų nustatymo politikos srityje poreikio, kuris atsirado dėl krizės, Komisijos rekomendaciją visiškai arba iš dalies pradėjo taikyti tik 16 valstybių narių,

Bendrosios pastabos

1.

palankiai vertina Komisijos ir FST iniciatyvas dėl atlyginimų nustatymo politikos finansų sektoriuje ir apskritai bendrovėse, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į biržos sąrašus; tačiau laikosi nuomonės, kad nustatant finansų institucijoms papildomą atlyginimo politikos ir kapitalo reikalavimų reguliavimą reikėtų proporcingai atsižvelgti ir į finansų institucijos dydį, tad ir į tai, kiek jos veikla prisideda prie sisteminės rizikos;

2.

atkreipia dėmesį į ataskaitoje dėl kapitalo poreikių direktyvų pateiktus pasiūlymus dėl privalomųjų atlyginimų politikos finansinių paslaugų sektoriuje principų;

Veiksmingas kompensavimo valdymas

3.

pabrėžia, kad priežiūros institucijos turėtų nuspręsti, ar finansų institucijoje arba bendrovėje, kurios vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, turi būti įsteigtas atlyginimų komitetas; jos turėtų tai daryti atsižvelgdamos į savo dydį, vidinę organizacinę sandarą ir veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą; laikosi nuomonės, kad priežiūros institucijai nusprendus atlyginimų komitetas turėtų nustatyti atlyginimų politiką, būti nepriklausomas ir atskaitingas akcininkams bei priežiūros institucijoms ir vertindamas iniciatyvas, kurios kyla iš kompensavimo sistemos, turėtų glaudžiai bendradarbiauti su bendrovės rizikos komitetu;

4.

pabrėžia, kad atlyginimų komitetas turi turėti prieigos teisę prie sutarčių dalyko – šio komiteto nagrinėjamos sutartys turi būti sudarytos taip, kad už šiurkštų aplaidumą būtų galima bausti išskaičiuojant iš atlyginimo; šiurkštus aplaidumas yra tuomet, kai visų pirma nesilaikoma būtino pareigingumo, tuo atveju atlyginimų komitetas užtikrina, kad išskaita yra ne simbolinio, o tokio dydžio, kad padengtų didelę dalį padarytų nuostolių; be to, finansų institucijos turėtų būti raginamos taikyti netesybų principą, pagal kurį nuo veiklos efektyvumo priklausanti kompensacija turi būti grąžinama, jei paaiškėja, kad efektyvumas nebuvo geras;

5.

mano, kad atlyginimų komiteto pirmininkas ir balsuojantys nariai turi būti valdymo institucijos nariai, neatliekantys jokių vykdomųjų funkcijų atitinkamoje finansų institucijoje arba susijusioje bendrovėje, kurios vertybiniai popieriai įtraukti į biržos sąrašus; laikosi nuomonės, kad direktoriai ir valdybos nariai turėtų vengti tuo pat metu priklausyti kitų įmonių valdyboms, jeigu yra galimybė, kad gali atsirasti interesų konfliktas;

6.

laikosi nuomonės, kad, kai tinka, akcininkams turėtų būti sudaryta galimybė dalyvauti nustatant tvarią atlyginimų politiką ir todėl jiems turėtų būti sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl atlyginimų politikos neprivalomu balsavimu dėl atlyginimų ataskaitos per visuotinį bendrovės susirinkimą;

7.

pabrėžia, kad ne vykdomųjų tarybos narių kompensavimą turėtų sudaryti tik fiksuotas užmokestis ir į jį neturėtų būti įtrauktas nuo veiklos rezultatų ar turimų akcijų priklausantis užmokestis;

8.

pabrėžia, kad rizikos valdyme dalyvaujantys nariai turėtų būti nepriklausomi nuo jų valdomų padalinių, turėti tinkamus įgaliojimus ir būti kompensuojami nepriklausomai nuo tų padalinių veiklos rodiklių;

Veiksmingas kompensavimo ir protingos rizikos suderinimas

9.

pabrėžia, kad atlyginimai turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į visas rizikos rūšis, simetriškai su rizikos padariniais, ir į esamos ir galimos rizikos, turinčios įtakos bendriems bendrovės rezultatams ir stabilumui, trukmę;

10.

primena, kad vadovai, vadovaudami bendrovėms, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, neturėtų siekti savo asmeninių finansinių interesų; mano, kad vadovų asmeniniai finansiniai interesai, susijęs su kintamąja jų atlyginimo dalimi, daugeliu atvejų kertasi su įmonės ilgalaikiais interesais, visų pirma su jos darbuotojų ir akcininkų interesais;

11.

mano, kad kompensavimo sistemos turėtų būti proporcingos finansų institucijos dydžiui, vidinei organizacinei sandarai ir sudėtingumui ir turėtų atspindėti įvairių finansinės veiklos sektorių – bankų, draudimo ir fondų valdymo – įvairovę;

12.

pabrėžia, kad vyriausiųjų vadovų, sprendimus dėl rizikos prisiėmimo priimančių darbuotojų ir kontrolės funkcijas vykdančių darbuotojų operacinės rizikos valdymo sistemą turėtų persvarstyti ir nuolat tikrinti priežiūros institucija; laikosi nuomonės, kad tokios procedūros taip pat turėtų būti taikomos bet kokiems darbuotojams, kurie pagal gaunamą visą atlyginimą, įskaitant nuostatas dėl pensijų, patenka į to paties lygmens atlyginimo grupę kaip minėtų kategorijų darbuotojai;

13.

mano, kad kintamojo atlyginimo lygiai turėtų būti pagrįsti iš anksto nustatytais ir išmatuojamais veiklos efektyvumo kriterijais, kurie turėtų padėti didinti ilgalaikį bendrovės tvarumą;

14.

pabrėžia, kad nustatant nuo veiklos efektyvumo priklausantį atlyginimą premijų fondo dydis turėtų būti susietas su bendru bendrovės veiklos efektyvumu ir kapitalo baze, o atskirų darbuotojų nuo veiklos efektyvumo priklausantis atlyginimas turėtų būti grindžiamas darbuotojo, atitinkamo padalinio ir visos bendrovės veiklos efektyvumo vertinimu;

15.

mano, kad vadovų asmeniniai finansiniai interesai, kurie susiję su kintamąja jų atlyginimo dalimi, daugeliu atvejų kertasi su įmonės ilgalaikiais interesais; pabrėžia, kad vadovų ir kitų darbuotojų, atsakingų už rizikingus sprendimus, atlyginimų politika turėtų atitikti suderintą ir deramai veikiančią rizikos valdymo sistemą ir kad tarp kintamojo ir fiksuoto atlyginimo turėtų būti tinkama pusiausvyra; primygtinai ragina, kad būtų visais atvejais numatomos priemonės, kurios leistų sumažinti ar netgi panaikinti tų kategorijų darbuotojų, dėl kurių veiklos rezultatų suprastėjo įmonės rezultatai, atlyginimo kintamąsias dalis;

16.

laikosi nuomonės, kad, norint nustatyti kintamos kompensacijos lygį, reikėtų atsižvelgti ne tik į kiekybinius rodiklius, bet ir į veiklos efektyvumo kriterijus, susijusius su kokybe, bei į žmogiškąją nuomonę;

17.

mano, kad garantuojamosios premijos neturėtų būti įtrauktos į kompensavimo planus;

18.

laikosi nuomonės, kad ne tik dėl etinių priežasčių, bet ir siekiant socialinio teisingumo ir ekonominio tvarumo didžiausių ir mažiausių atlyginimų įmonėje skirtumai turėtų būti pagrįsti;

19.

pabrėžia, kad siekiant spręsti bet kokius konfliktus, kurie gali kilti tarp jų rizikos valdymo ir operacinio padalinių, bendrovės turėtų nustatyti vidinę procedūrą, kurią tvirtintų priežiūros institucija;

20.

pabrėžia, kad šių principų taikymą reikia išplėsti ir juos taikyti visų darbuotojų, kurių profesinė veikla gali turėti esminį poveikį bendrovės, kurioje jie dirba, rizikos pobūdžiui, atlyginimams, įskaitant vyriausiųjų vadovų, sprendimus dėl rizikos prisiėmimo priimančių darbuotojų ir kontrolės funkcijas vykdančių darbuotojų bei visų kitų darbuotojų, kurie pagal visą savo atlyginimą, įskaitant pensijų nuostatas, patenka į minėtų darbuotojų kategoriją, atlyginimus;

21.

pabrėžia, kad direktorių ir kitų atsakingų darbuotojų civilinės atsakomybės draudimas, kuriuo siekiama bendrovių direktorius ir kitus atsakingus ir vadovaujančius darbuotojus apsaugoti nuo pretenzijų dėl rizikingų ar aplaidžių sprendimų ir veiksmų, kuriuos jie priima ir atlieka vadovaudami savo veiklai, yra nesuderinamas su tvariu rizikos valdymu atlyginimų srityje;

Suderinta atlyginimo struktūra

22.

pabrėžia, kad tarp kintamojo ir fiksuoto atlyginimo turi būti tinkama pusiausvyra;

23.

siūlo, kad kintamasis atlyginimas būtų mokamas tik jeigu jis yra tvarus institucijos finansinės padėties ir kapitalo bazės požiūriu ir pagrįstas ilgalaikio bendrovės veiklos efektyvumo požiūriu; mano, kad kompetentinga priežiūros institucija turėtų teisę finansų institucijoms nustatyti bendros kintamojo atlyginimo sumos ribą, kad būtų galima sustiprinti akcinį kapitalą;

24.

pabrėžia, kad didelės kintamosios atlyginimo dalies didžiosios dalies mokėjimas turėtų būti atidedamas tinkamam laikotarpiui; atidėtos dalies dydis ir atidėjimo laikotarpio trukmė turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į verslo ciklą, verslo pobūdį, jo riziką ir atitinkamų darbuotojų veiklą; pagal atidėjimo tvarką mokami atlyginimai skiriami ne greičiau negu atlyginimai pro rata pagrindu; turėtų būti atidedama ne mažiau kaip 40 proc. kintamosios atlyginimo dalies; ypač didelės kintamosios atlyginimo dalies atveju, turėtų būti atidedama ne mažiau kaip 60 proc. sumos ir atidėjimo laikotarpis turėtų būti ne trumpesnis kaip penkeri metai;

25.

mano, kad didelė kintamosios kompensacijos dalis turėtų būti teikiama ne grynaisiais pinigais, o tokiomis priemonėmis, kaip subordinuotoji skola, neapibrėžtasis kapitalas, akcijomis arba su akcijomis susijusiomis priemonėmis, jeigu šiomis priemonėmis suteikiamos paskatos, atitinkančios ilgalaikį vertės kūrimą ir rizikos ateitį;

26.

mano, kad siekiant išvengti vadinamojo priemokų spekuliavimo atlyginimų politika turėtų būti taikoma viso atlyginimo atžvilgiu, įskaitant pensijas ir darbo užmokestį; taip pat mano, kad siekiant suderinti ilgalaikes paskatas pensijų priemokos turėtų būti skiriamos ne grynaisiais pinigais, o tokiomis priemonėmis, kaip subordinuotoji skola, neapibrėžtasis kapitalas, akcijos arba su akcijomis susijusios priemonės;

27.

siūlo nustatyti direktorių atlyginimų fiksuotosios dalies didžiausią dvejų metų ribą mokant išeitines išmokas (vadinamieji „auksiniai parašiutai“) ankstyvo darbo sutarties nutraukimo atveju ir draudžiant mokėti išeitines išmokas prastų rezultatų ar savanoriško darbo sutarties nutraukimo atvejais;

28.

ragina nustatant atlyginimų politiką atsižvelgti į moterų ir vyrų lygybę;

29.

pakartoja, kad reikia bausti už bet kokią diskriminaciją, ypač nustatant atlyginimų politiką, įmonėse karjeros metu ir priimant į darbą vadovus;

Veiksminga priežiūra ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas

30.

mano, kad bendrovės turėtų aiškiai, išsamiai ir laiku paskelbti informaciją apie savo kompensavimo praktiką ir kad priežiūros institucijoms turėtų būti suteikta teisė į visą informaciją, kuri yra reikalinga įvertinti, ar laikomasi taikytinų principų;

31.

ragina valstybines įmones, kaip kitos įmonės, užtikrinti visišką atlyginimų ir priemokų politikos skaidrumą;

32.

taip pat ragina skelbti išsamią informaciją apie įmonių, įskaitant valstybines įmones, pensijų ir papildomų pensijų kaupimo priemones;

33.

ragina Komisiją sustiprinti 2009 m. balandžio 30 d. rekomendacijas dėl atlyginimų struktūros ir rizikos išlyginimo, kaip reikalaujama pagal Finansinio stabilumo tarybos principus, kuriuos 2009 m. rugsėjo mėn. parėmė Didysis dvidešimtukas (G20);

34.

ragina Komisiją patvirtinti griežtus privalomuosius principus dėl finansinių paslaugų sektoriaus atlyginimų nustatymo politikos, pagal pasiūlymus dėl bankų sektoriaus, išdėstytus Kapitalo poreikių direktyvos ataskaitoje, ir paskelbimu grindžiamą tvarką, remiantis procedūra, pagal kurią reikia arba laikytis reikalavimų, arba viešai paaiškinti, kodėl jų nesilaikoma, bendrovėms, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, kai jos nesilaiko šių principų;

35.

ragina finansų sektoriaus vadovus taikyti 2010 m. sausio mėn. Bazelio bankų priežiūros komiteto pasiūlytą kompensacijos principų ir vertinimo standartų metodiką;

36.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti kurti bendrą tarptautinę sistemą, pagal kurią būtų viešinama, kiek žmonių gauna 1 mln. EUR ar didesnį atlyginimą, įskaitant pagrindines darbo užmokesčio dalis, priemokas, ilgalaikes premijas ir pensijas;

37.

ragina Komisiją apsvarstyti vidaus ir išorės auditorių vaidmenį siekiant užtikrinti visą spektrą veiksmingo įmonių valdymo priemonių;

38.

ragina Komisiją išnagrinėti galimybę sustiprinti ne vykdomųjų direktorių vaidmenį, taip pat užtikrinti, kad bendrovės rūpintųsi nuolatiniu mokymu ir siūlytų nepriklausomo atlyginimo paketus, atspindinčius nepriklausomą ne vykdomųjų direktorių vaidmenį, bei priežiūros institucijoms būtų suteiktas įgaliojimas rengti vadinamųjų patvirtintų asmenų apklausas;

39.

ragina Komisiją savo teisėkūros pasiūlymuose išaiškinti priežiūros institucijų vaidmenį atlyginimų nustatymo politikos srityje;

40.

pabrėžia, kad kintamasis atlyginimas neturėtų būti mokamas pasitelkiant tokias priemones, kaip transporto priemonės, ar būdus, kai sudaromos sąlygos išvengti pajamų mokesčio nuo atlyginimo mokėjimo;

41.

ragina užtikrinti, kad, kai atlyginimai reguliuojami, nebūtų pažeidžiamos pagrindinės Sutartyse užtikrintos teisės, visų pirma socialinių partnerių teisė – pagal nacionalinius įstatymus ir praktiką – sudaryti ir vykdyti kolektyvinius susitarimus;

42.

ragina Komisiją, atsižvelgiant į tarptautinių institucijų, pvz., G20 ir TVF, iniciatyvas, sukurti ES krizių valdymo sistemą, kad būtų išvengta naujos finansų krizės;

43.

ragina Komisiją skatinti valstybes nares, kad jos primintų įmonėms, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, ir finansines paslaugas teikiančioms įmonėms jų socialinę atsakomybę, jų prastėjantį įvaizdį ir būtinybę būti geru pavyzdžiu klestinčioje tarptautinėje bendruomenėje;

44.

mano, kad tolesnė komercinė veikla ar filialų veiklos išlaikymas nebendradarbiaujančiose šalyse apskritai prieštarauja įmonių ilgalaikiams interesams, ir ragina parengti Europos kovos su mokesčių rojais strategiją siekiant įgyvendinti G20 Londone ir Pitsburge priimtus nutarimus;

*

* *

45.

paveda pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei ES ir nacionalinėms priežiūros institucijoms.


(1)  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0165.


Top