11.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/23

1.1

EESRK palankiai vertina pirmininkaujančios Belgijos iniciatyvą pasinaudoti horizontaliąja socialinės apsaugos sąlyga ir tvirtesniu atviruoju koordinavimo metodu (AKM), nes taip pabrėžiama, kad socialinė sanglauda neturi atsilikti nuo tvirtesnio ekonominės politikos koordinavimo siekiant visų strategijos Europa 2020 tikslų.

1.2

Labai svarbus realus organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas visais etapais ir lygiais, kad būtų užtikrintas veiksmingas horizontaliosios sąlygos ir AKM taikymas. EESRK siūlo Komisijai parengti metinę tokio dalyvavimo „valdymo ataskaitą“. EESRK gali padėti ją parengti ir dar siūlo bandomuosius dalyvavimo projektus finansuoti iš PROGRESS programos. Be to, Komitetas siūlo parengti AKM Dalyvaujamojo valdymo geros praktikos kodeksą.

1.3

EESRK pabrėžia didelę koordinavimo proceso, kuris apima visų tikslų ir politikos sričių sąveiką, būtinybę. Tai turėtų būti visa apimančia gaire įgyvendinti socialinės apsaugos sąlygą ir AKM. Komisija turėtų inicijuoti šį koordinavimą, jai turėtų padėti Socialinės apsaugos komitetas ir Užimtumo komitetas. Abu komitetai turėtų leisti dalyvauti ir išorės suinteresuotiesiems subjektams.

1.4

Horizontalioji socialinės apsaugos sąlyga turi būti įgyvendinta veiksmingai. Socialinio poveikio vertinimai turėtų apimti visas dešimt integruotų užimtumo ir ekonominės politikos gairių, kurios turės būti paskelbtos ir integruotos į AKM procesą. Dėmesys turėtų būti nukreiptas į poveikį užimtumui, skurstančių žmonių skaičių ir socialinę riziką.

1.5

EESRK remia tvirtesnį AKM, kad šios krizės metu užimtumo, socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties sritys nebūtų pamirštos. AKM turėtų būti labiau orientuotas į vietos lygį, taip susiejant jį su tiksliniais veiksmais, įgyvendinamais Europos socialiniam fondui remiant. Tarpusavio vertinimai, pagrįsti abipusiu mokymusi, turėtų sudaryti galimybes parengti nacionalinius socialinės sanglaudos planus. Be to, nustatant rodiklius pagrindinis dėmesys turėtų būti kreipiamas į kokybinius gerovės kriterijus. EESRK remia Europos kovos su skurdu platformą, tačiau mano, kad AKM ir horizontalioji sąlyga taip pat gali padėti vystyti kitas pavyzdines iniciatyvas.

2.1

ES pirmininkaujanti Belgija paprašė EESRK parengti tiriamąją nuomonę tema „Kaip būtų galima Europos socialinę sanglaudą įgyvendinti pasitelkus strategiją „Europa 2020“ ir sustiprinus atvirąjį koordinavimo metodą, koks galėtų būti praktinis horizontaliosios socialinės apsaugos sąlygos vaidmuo Europos politikos socialinio matmens srityje ir kaip būtų galima tai įgyvendinti?“

2.2

Nuomonė bus aptariama 2010 m. rugsėjo 14–15 d. įvyksiančioje pirmininkaujančios Belgijos konferencijoje „ES koordinavimas socialinėje srityje atsižvelgiant į Europa 2020“.

2.3

Europos Komisija savo komunikate „Europa 2020“ pabrėžia būtinybę įtraukti socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės atstovus visais lygiais. Jame teigiama, kad „reikėtų taip pat įtraukti ir Ekonomikos ir socialinių reikalų ir Regionų komitetus“.

2.4

Kad būtų įgyvendinta strategija „Europa 2020“, birželio 17 d. Europos Vadovų Taryba susitarė dėl penkių pagrindinių tikslų (užimtumo lygio, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, švietimo ir socialinės aprėpties) ir padarė išvadą, kad visi jie tarpusavyje susiję bei vienas kitą paremia. Pagrindas „tvirtesniam ekonomikos valdymui“ buvo padėtas pirmenybę suteikus „sustiprintam ūkio politikos derinimui“. Veiksmingi stebėsenos mechanizmai yra itin svarbūs sėkmingam tikslų įgyvendinimui. Taryba pritarė siekiui 20 mln. žmonių panaikinti skurdo grėsmę ir leisti valstybėms narėms pačioms nustatyti savo tikslus remiantis bent vienu iš trijų rodiklių: skurdo grėsmė, materialiniai nepritekliai ir namų ūkiai, kurių nė vienas narys nedirba.

2.5

„Europa 2020“ užsimenama apie ES lygio ir nacionalinių priemonių derinį siekiant „pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo“. Dešimt integruotų ekonominės ir užimtumo politikos gairių remia penkis pagrindinius tikslus, be to, turi būti inicijuotos septynios pavyzdinės iniciatyvos. Valstybės narės nustatys nacionalinius tikslus ir įgyvendinimo priemones, kuriomis atsižvelgs į nacionalines aplinkybes, taip pat parengs nacionalines reformų programas (NRP).

2.6

Horizontalioji „socialinės apsaugos sąlyga“ (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnis) buvo įtraukta į Lisabonos sutartį ir ji skamba taip: „Nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga“.

2.7

Ši sąlyga siejasi su kitomis horizontaliosiomis Sutarties sąlygomis (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8, 10, 11 ir 12 straipsniais) – lyčių lygybės, aplinkos ir vartotojų teisių apsaugos – kurios pirmą kartą buvo įtrauktos į Amsterdamo sutartį, ir kovos su diskriminacija – įrašyta į Lisabonos sutartį.

2.8

Atvirasis koordinavimo metodas (AKM) 2000 m. buvo apibrėžtas kaip Lisabonos strategijos priemonė. Trumpai tariant, Taryba nustatė tikslus, kurie įtraukti į nacionalinius veiksmų planus ir reformų programas, o pažanga vertinama lyginamąja analize, rodikliais, tarpusavio vertinimais ir keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais. Lisabonos sutartyje taip pat numatytas teisinis pagrindas AKM modelio taikymui tam tikrose politikos srityse (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 149, 153, 156, 168, 173 ir 181 straipsniai).

3.1

Kad Europa atsigautų iš dabartinės gilios ekonomikos ir socialinės krizės, ji siekia tvirčiau koordinuoti ekonominę politiką. EESRK pabrėžia, kad socialinė pažanga neturi atsilikti nuo ekonominių reformų, jeigu siekiama visų strategijos „Europa 2020“ tikslų. Todėl būtina susieti tarpusavyje strategijos ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį matmenis. Integruotoms, viena kitą papildančioms politikos sritims prireiks, kad visos priemonės būtų visapusiškai panaudotos, koordinuojamos ir sustiprintos.

3.2

Atsižvelgdamas į tai, EESRK palankiai vertina pirmininkaujančios Belgijos dėmesį valdymui ir socialinei sanglaudai, pabrėžiant horizontaliąją socialinę sąlygą ir tvirtesnį AKM. Toks dėmesys turėtų būti ilgalaikis. Komitetas primygtinai ragina Vengrijos vyriausybę savo pirmininkavimo laikotarpiu šiam klausimui suteikti pirmenybę.

3.3

Be to, Komitetas nori pabrėžti, kad turėtų būti atsižvelgta į Pagrindinių teisių chartijos nuostatas, kai sustiprinamos priemonės socialinei pažangai siekti.

3.4

EESRK nuolat pabrėžia, kad realus piliečių ir organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas visais proceso etapais ir lygiais yra neatsiejama valdymo dalis. Socialiniai partneriai ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai turėtų susitarti dėl ekonominių ir socialinių reformų, taip padidindami galimybes pasiekti pagrindinius tikslus.

3.5

EESRK pabrėžia, kad labai svarbu aktyviau įtraukti socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės atstovus nustatant nacionalinius tikslus ir rengiant nacionalines reformų programas bei stiprinant AKM ir įgyvendinant horizontaliąją socialinės apsaugos sąlygą. Komisija ir Taryba, patvirtindamos tikslus ir vertindamos pažangą, taip pat turėtų atsižvelgti į organizuotos pilietinės visuomenės nuomonę.

3.6

Strategija „Europa 2020“ turi būti įgyvendinta visais teritoriniais lygiais. „Iš apačios į viršų“ paremtas požiūris turėtų sąveikauti su ES iniciatyvų modeliu „iš viršaus į apačią“, kai formuojama ir įgyvendinama ES socialinė politika . Todėl organizuota pilietinė visuomenė turi kurti realias ir veiksmingas partnerystes su regioniniais ir vietos parlamentais ir (arba) valdžios institucijomis, kad nustatytų regioninius tikslus ir apibrėžtų atitinkamas politines priemones. Tai susiję su veiksmingu partnerystės principo, kuriuo ateityje turėtų būti remiamasi naudojant ir skirstant ES struktūrinius fondus, įgyvendinimu, taip pasinaudojant strategijos „Europa 2020“ ir Europos socialinio fondo (ESF) sąveika (1).

3.7

Be to, EESRK palankiai vertina aktyvų nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų ir panašių organizacijų dalyvavimą.

3.8

EESRK siūlo, kad kartu su metinėmis pažangos ataskaitomis dėl NRP valstybėse narėse, Europos Komisija turėtų rengti „valdymo ataskaitą“, pagrįstą AKM dalyvaujamuoju valdymu ir horizontaliąja socialine sąlyga, dėl kurios turėtų būti konsultuojamasi su Europos Parlamentu, EESRK ir RK. EESRK galėtų pasinaudoti savo nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų tinklu ir panašiomis organizacijomis tam, kad stebėtų organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimą. EESRK net galėtų skelbti savo ataskaitas.

3.9

Itin būtinas yra koordinavimo procesas, apimantis pagrindinių tikslų, integruotų gairių ir pavyzdinių iniciatyvų tarpusavio sąveiką. Komisijai tenka strategiškai svarbus vaidmuo inicijuoti šį „koordinavimo proceso koordinavimą“. Integruotos gairės turėtų būti „integruotos“ tikrąja žodžio prasme, o tai reiškia, kad visa politika turėtų būti nuosekli ir nukreipta į visus tikslus. Tokia integracija turėtų būti visa apimančia gaire nustatant horizontaliosios socialinės apsaugos sąlygos įgyvendinimo ir AKM sustiprinimo mechanizmą. Kad sąsaja tarp šių dviejų priemonių taptų glaudesnė, horizontaliosios socialinės sąlygos įgyvendinimo rezultatai turėtų būti įtraukti į AKM procesą.

3.10

Todėl EESRK tvirtai remia 2010 m. gegužės 21 d. pateiktą pasiūlymą Socialinės apsaugos komiteto (SAK) dokumente dėl naujosios Europos strategijos (2). SAK nori, kad horizontalioji socialinės apsaugos sąlyga būtų įtraukta į ekonominės politikos gairių preambulę. Joje teigiama, kad teminis vertinimas ir su socialiniu matmeniu susijusios pažangos ataskaitų teikimas yra būtina integruotos „Europa 2020“ vizijos savybė.

3.11

EESRK vertina SAK ir Užimtumo komiteto (EMCO) atliktą darbą ir mano, kad jų vaidmuo turėtų būti didesnis, kai stiprinamos socialiniam matmeniui įgyvendinti skirtos priemonės. EESRK siūlo, kad ne tik vyriausybės būtų atstovaujamos komitetuose, bet ir socialiniai partneriai bei kitos susijusios pilietinės visuomenės organizacijos. EESRK siūlo komitetams reguliariau rengti susitikimus su šių Europos ir valstybių narių lygmens suinteresuotųjų subjektų atstovais. Be to, SAK ir EMCO dalyvaujantys vyriausybės atstovai privalo organizuoti konsultacijas bei jose dalyvauti su socialiniais partneriais ir kitais susijusiais savo šalių pilietinės visuomenės suinteresuotaisiais subjektais.

3.12

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui parengti komunikacijos priemones, skirtas piliečiams, darbuotojams, įmonėms ir jiems atstovaujančioms organizacijoms įtraukti. Komisijos iniciatyva įvertinti socialinę tikrovę gali tapti vienu iš pavyzdžių ir galėtų būti parengta ilgesniam laikui, taip pat taikoma ir vietos lygiu. Tačiau socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos pačios turi aktyviai ieškoti būdų, kaip būtų galima taikyti horizontaliąją socialinės apsaugos sąlygą ir AKM. Todėl EESRK siūlo tokius bandomuosius projektus finansuoti iš PROGRESS programos.

4.1

Horizontaliųjų sąlygų dėl aplinkos, lyčių lygybės ir vartotojų teisių apsaugos, kurios Sutartyje jau įrašytos prieš daugiau kaip dešimt metų, poveikis pirmiausia yra neoficialus.

4.2

EESRK pabrėžia, kad socialinio poveikio vertinimai yra esminė strategijos „Europa 2020“ stebėsenos dalis. Jie turėtų tapti veiksminga socialinės rizikos vertinimo priemone, turėtų būti skelbiami ir aptariami viešai. EESRK nori pabrėžti, kad pirmiausia turėtų būti vertinamas poveikis užimtumui ir žmonių, kuriems gresia skurdas, skaičiui.

4.3

To turėtų imtis Komisija, kuriai turėtų padėti SAK ir EMCO. Turėtų aktyviai dalyvauti Europos socialiniai partneriai ir kiti pagrindiniai suinteresuotieji subjektai. Nuomonės turėtų būti skelbiamos kartu su vertinimais (juos pridedant). Atsižvelgiant į tai, reikėtų atkreipti dėmesį, kad Komisija jau sukūrė socialinio poveikio vertinimo priemones pasitelkusi integruotą poveikio vertinimą, tačiau jų naudos demonstravimas ir taikymas dar nėra pakankamo lygio.

4.4

EESRK nuomone, reikia užtikrinti, kad ekonominė politika ir biudžeto konsolidavimas lemtų didesnį užimtumo lygį, mažesnį skurstančių žmonių skaičių ir geresnes socialines teises. Todėl pirmiausia socialiniai vertinimai turėtų apimti visas dešimt integruotų užimtumo ir ekonominės politikos gairių. Tačiau prireikus turėtų būti įvertintos ir kitos priemonės penkiems pagrindiniams tikslams pasiekti.

4.5

Socialinio poveikio vertinimai turėtų būti atliekami ir nacionaliniu, ir regioniniu lygiu.

4.6

Iki 2010 m. gruodžio mėn. turėtų būti parengta pradinė ataskaita, kad ji galėtų būti įtraukta į pirmąjį metinį strategijos „Europa 2020“ persvarstymą.

5.1

EESRK dažnai kritikuodavo AKM, kad nebuvo pasiekta lauktų rezultatų. Šis metodas neveiksmingas ir nematomas nacionaliniu lygiu. Jis nepakankamai įtraukia socialinius partnerius ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas.

5.2

Kita vertus, buvo pastebėta, kad padėtis pagerėjo, pirmiausia socialinės aprėpties srityje, ir EESRK jau kelete nuomonių tvirtai parėmė nuostatą AKM taikyti naujoms politikos sritims (pavyzdžiui, sveikatos, jaunimo politikos, demografinių pokyčių, imigracijos ir prieglobsčio).

5.3

EESRK tvirtai laikosi nuomonės, kad dabartinės krizės metu AKM turėtų būti sustiprintas siekiant užtikrinti, kad nebūtų pamiršta socialinė apsauga ir socialinės aprėpties politika.

5.4

EESRK visapusiškai remia „Europos kovos su skurdu platformos“ sukūrimą, laikydamas ją priemone, kuri paskatins įmones, darbuotojus ir plačiąją visuomenę aktyviau įsipareigoti sumažinti socialinę atskirtį praktinėmis priemonėmis. Platforma ir AKM papildys vienas kitą. Tačiau EESRK mano, kad AKM gali padėti plėtoti kitas pavyzdines iniciatyvas, ypač tais atvejais, kai atliekami horizontaliosios sąlygos socialinio poveikio vertinimai.

5.5

EESRK siūlo sustiprinti AKM nustatant valstybių narių lygiu privalomus tikslus, kad būtų įgyvendinta strategija „Europa 2020“. Toks požiūris jau yra pabrėžtas kelete EESRK nuomonių, pavyzdžiui, neseniai parengtoje nuomonėje dėl užimtumo gairių (3), kurioje raginama nustatyti gerokai aukštesnius ir lengviau įvertinamus tikslus užimtumo, švietimo ir socialinės aprėpties srityse, kartu geriau koordinuojant politiką. Be to, EESRK ryžtingai pritaria kas dveji metai vykstančioje konferencijoje Florencijoje pateiktam reikalavimui, kad į strategiją „Europa 2020“ būtų įtraukti konkretūs rodikliai, kurie būtų skirti įvertinti ankstyvojo ugdymo poveikį sumažinant socialinę atskirtį vėlesniame gyvenimo etape.

5.6

Tačiau vis tik EESRK pabrėžia, kad kai valstybės narės gali nevaržomai pasirinkti tinkamiausius rodiklius (žr. pirmiau 2.4 punktą), po AKM turėtų būti atlikta visų susijusių rodiklių lyginamoji analizė. Nė vienai valstybei narei neturėtų būti sudaryta galimybė vengti pagrindinių ES tikslų. EESRK nuomone, žmonių, kuriems pagal santykinį pajamų rodiklį (4), kyla skurdo pavojus, skaičius yra aktualus kiekvienai valstybei narei. Be to, svarbu, kad nacionaliniai tikslai būtų nustatyti remiantis iš tikrųjų vykdomu dalyvaujamuoju dialogu su suinteresuotaisiais subjektais.

5.7

EESRK mano, kad turėtų būti geresnės paskatos valstybėms narėms vykdyti savo įsipareigojimus, pavyzdžiui, pasitelkiant aiškesnes sąsajas su asignavimais iš ESF. Toks požiūris taptų tvirtesnis, jeigu ESF veiklos programos būtų dar labiau nukreiptos į socialinę aprėptį, pagrįstą veiksminga partneryste su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis.

5.8

AKM turėtų būti labiau orientuotas į „vietos lygį“, rengiant vietos ir regionų veiksmų planus kartu su vietos valdžios institucijomis ir organizacijomis, taip atspindėdamas dalyvaujamojo pobūdžio „iš apačios į viršų“ principą bei partnerių ir politikos sričių derinimą, taip pat pasinaudojant struktūriniais fondais. Tokiu būdu decentralizuojant metodą padidėtų politikos integracijos, kuri labai reikalinga, prestižas.

5.9

EESRK tvirtai laikosi nuomonės, kad remiantis rodikliais, tarpusavio vertinimu, abipusiu mokymusi ir keitimusi geros praktikos pavyzdžiais turėtų būti atliekama AKM dalyvaujamojo valdymo – visų pirma organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimo – lyginamoji analizė. EESRK siūlo Komisijai ir Socialinės apsaugos komitetui, kartu su svarbiausiais Europos suinteresuotaisiais subjektais, tokią lyginamąją analizę parengti kaip Geros praktikos kodeksą. Ji galėtų remtis tokiais kriterijais (5):

5.10

Turėtų būti nustatyta aiški sąsaja tarp pasiūlymų, pagrįstų „bendraisiais principais“ ir AKM. Bendrieji principai – tai valstybėms narėms skirtos rekomendacijos, kurios, pavyzdžiui, buvo taikomos vykdant ES politiką dėl teminių lankstumo ir užimtumo garantijų, aktyviosios aprėpties ir aktyvaus senėjimo strategijų.

5.11

Remiantis AKM rezultatais galiausiai turėtų būti rengiami pasiūlymai taikyti kitas priemones, pavyzdžiui, valstybių narių „glaudesnį tarpusavio bendradarbiavimą“, taikyti Bendrijos metodą ir kitas priemones.

5.12

EESRK pabrėžia, kad rodikliai turėtų apimti ne tik ekonominės veiklos rezultatus; reikėtų nustatyti ir visuomenės gerovės rodiklius, kuriuos pasiūlė J. Stiglitz komisija (6). EESRK jau anksčiau yra nustatęs kiekybinius ir kokybinius socialinės politikos rodiklius, pavyzdžiui, dėl lyčių lygybės, jaunimo užimtumo, skurstančių dirbančiųjų, žmonių su negalia, kokybiškų darbo vietų, vaikų ir jaunimo skurdo, pajamų pasiskirstymo, minimalios algos ir (arba) minimalių pajamų sistemų bei galimybių pasinaudoti sveikatos ir socialinėmis paslaugomis. Buvo pasiūlytas ir praktiškai pritaikomas „gyvenimo kokybės“ rodiklis, apimantis šešias skirtingas sritis (7). Be to, buvo pasiūlyti kokybiniai rodikliai, kuriais įvertinamos galimybės ir kokybė, susijusi su žmonių dalyvavimu ir palankiomis vartotojui sąlygomis.

5.13

Kadangi rodikliai turi būti nustatinėjami Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygiu, EESRK pabrėžia, kad suinteresuotieji subjektai turėtų būti pakviesti dalyvauti kuriant ir vertinant rodiklius.

5.14

EESRK manymu, svarbu, kad valstybės narės nuolat praneštų apie kiekvieno tikslo įgyvendinimo pažangą pasinaudodamos palyginamais, bet koreguojamais Europos rodikliais, ne tik tam, kad būtų galima parengti lyginamąją lentelę, kaip siūloma W. Kok pranešime (8), bet ir tam, kad ir nacionaliniai bei vietos subjektai galėtų juos panaudoti kaip diagnostinę priemonę gerindami padėtį ir savarankiškai koreguodami veiksmus.

5.15

Veiksmingas abipusis mokymasis ir geriausios praktikos pavyzdžių perdavimas bei neteisėkūros priemonių panaudojimas turi apimti visų lygių sprendimus priimančius asmenis. Kadangi socialiniai partneriai ir kiti susiję pilietinės visuomenės suinteresuotieji subjektai turi išskirtinių žinių ir plačią socialinės ir užimtumo politikos patirtį, jie turi dalyvauti nustatant ir įvertinant geriausios praktikos pavyzdžių, pirmiausia novatoriškų priemonių perdavimo galimybes.

5.16

Valstybių narių tarpusavio vertinimai turėtų būti sustiprinti įtraukiant socialinius partnerius ir kitus suinteresuotuosius subjektus. Vertinimai, pagrįsti abipusiu mokymusi ir geriausia praktika, turėtų leisti parengti valstybėms narėms, teikiančioms socialinės sanglaudos planą, skirtas viešąsias rekomendacijas.