52006DC0334

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2006.6.29

COM(2006) 334 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos persvarstymo {SEC(2006) 816}{SEC(2006) 817}

Šiuo komunikatu ir pridedamu Komisijos tarnybų darbo dokumentu pradedamos viešos konsultacijos dėl elektroninių ryšių reguliavimo sistemos ateities, vyksiančios iki 2006 m. spalio 27 d. Žr.http://ec.europa.eu./information_society/policy/ecomm/tomorrow/index_en.htmPastabos, pateikiamos naudojantis pirmiau nurodytu URL adresu pateiktu šablonu, turėtų būti siunčiamos el. paštu:

infso - 2006review@ec.europa.eu

Pastabos bus skelbiamos, jei nebus atskirai paprašyta jų viešai neskelbti. Prašom pateikti jūsų organizacijos asmens ryšiams, į kurį būtų galima kreiptis, jei kiltų klausimų dėl jūsų pateiktų pastabų, vardą ir pavardę. Pranešimas apie pastabų gavimą turėtų būti jums išsiųstas el. paštu per 2 darbo dienas. Jei jo negavote, prašom kreiptis adresu:

Unité Conception des politiques (B1)DG Société de l'information et médiasB-1049 BruxellesBelgiqueTel. + 32 2 296 8633

Per šias konsultacijas surinkti asmens duomenys bus tvarkomi vadovaujantis taikomais duomenų apsaugos teisės aktais. Žr. http://ec.europa.eu./information_society/policy/ecomm/info_centre/documentation/public_consult/privacy_statement/index_en.htm

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos persvarstymo (Tekstas svarbus EEE)

SANTRAUKA

Šiame komunikate pateikiama penkių elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos direktyvų veikimo ataskaita, kaip reikalaujama šiose direktyvose[1]. Šiuo komunikatu taip pat pradedamos viešos konsultacijos dėl elektroninių ryšių reguliavimo sistemos ateities. Pastabas prašoma pateikti iki 2006 m. spalio 27 d. Jame paaiškinama, kaip buvo įgyvendinti sistemai keliami uždaviniai, ir nurodomos keistinos sritys. Siūlomi pakeitimai aptariami susijusiame Komisijos tarnybų darbo dokumente. Laikantis geresnio reglamentavimo principų, buvo pasinaudota galimybe pasiūlyti sumažinti administracinę naštą ir panaikinti pasenusias priemones. Susijusiame poveikio vertinime pateikiamos įvairiausios galimybės, apsvarstytos prieš padarant čia pateiktas išvadas. Atsižvelgdama į gautas pastabas, Komisija parengs teisės aktų pasiūlymus dėl sistemos pakeitimo, kurie bus pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai kartu su specialiais poveikio vertinimais.

PAGRINDINIAI FAKTAI

Bendros Europos informacinės erdvės su atvira ir konkurencinga vidaus rinka kūrimas yra vienas pagrindinių Europos uždavinių[2] įgyvendinant platesnę ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją. Elektroniniais ryšiais paremta visa ekonomika, ir ES lygiu jie yra stiprinami 2003 m. įsigaliojusia reguliavimo sistema. Šia sistema siekiama skatinti konkurenciją, stiprinti elektroninių ryšių vidaus rinką ir teikti naudos vartotojams bei naudotojams. Ji yra sukurta atsižvelgiant į konvergenciją, todėl joje dėmesys telkiamas į rinkas, o ne technologijas. Rinkos yra apibrėžiamos remiantis konkurencijos teisės principais, apsvarsčius tiek bendrąją paklausą, tiek pasiūlą, ir nepriklauso nuo technologijų pokyčių. Sistemoje yra numatytas laipsniškas reguliavimo panaikinimas konkurencijai tampant veiksminga. Rinkos, kurių reguliavimą, Komisijos nuomone, galima pateisinti, ir tokioms rinkoms nustatyti taikomi kriterijai yra išvardyti Komisijos rekomendacijoje[3], kuri taip pat yra persvarstoma[4]. Šis bendras požiūris leidžia sistemai reaguoti į besikeičiančias technologijas ir rinkos sąlygas.

Atsižvelgiant į tarptinklinio judriojo ryšio ypatumus Bendrijoje, Komisija pateiks Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymą, kuriame bus nagrinėjamas šis konkretus klausimas. Į tai bus atsižvelgta persvarstant Rekomendaciją dėl atitinkamų rinkų.

Reguliavimo sprendimus priima nacionalinės reguliavimo institucijos (NRI), tačiau vidaus rinką ES lygiu apsaugo persvarstymo mechanizmas (vadinamoji „procedūra pagal 7 straipsnį“), padedantis užtikrinti nuoseklų ex ante reguliavimą visoje ES. Komisija ataskaitą apie šios procedūros veikimą paskelbė 2006 m. vasario mėn.[5]

Be pirmiau aprašyto „ekonominio“ reguliavimo, sistema siekiama apsaugoti vartotojus, nustatant teisines pareigas privatumo ir duomenų apsaugos, universaliųjų paslaugų ir naudotojų teisių srityse. Sistema nėra skirta turinio paslaugoms, kurioms ES lygiu taikomos kitos taisyklės, tačiau ji suteikia NRI įgaliojimus imtis veiksmų nekonkurencingose rinkose, kai turinio paslaugos teikiamos kartu su elektroninių ryšių paslaugomis.

SISTEMOS VERTINIMAS: UžDAVINIų įGYVENDINIMAS

Rinkos plėtra

Elektroniniai ryšiai ES ir toliau tebėra sėkminga sritis. Nuo 1998 m., kai rinkos buvo visiškai atvertos konkurencijai, naudotojai ir vartotojai gavo naudos iš didesnio pasirinkimo, mažesnių kainų ir novatoriškų produktų bei paslaugų. Pasiekta didelė judriojo ryšio paslaugų skvarba, sparčiai plinta plačiajuostis ryšys. Bendras sektoriaus augimas, vertinant pagal pajamas, ir toliau yra spartus bei lenkia ES ekonomikos augimą. Remiantis Komisijos 11-ąja įgyvendinimo ataskaita, kurioje pateikiama daugiau informacijos apie šią raidą[6], 2005 m. IRT sektoriaus vertė buvo 614 mlrd. €. Makroekonominiu požiūriu IRT taip pat padeda didėti visos Europos ekonomikos našumui ir konkurencingumui, taigi skatina ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Atsiliepimai į Komisijos „Kvietimą pareikšti nuomonę“[7] dėl reguliavimo sistemos poveikio apskritai buvo teigiami, nors ir buvo manančiųjų, kad dar per anksti daryti galutines išvadas. Vartotojai ir pramonės grupės pritarė sistemos principui, nors pateikė kritikos dėl jos įgyvendinimo. Kelios suinteresuotosios šalys manė, kad net jei tam tikrus aspektus ir reikia atnaujinti, dėl šios sistemos reguliavimas tapo tvirtesnis. Daugelis ragino supaprastinti rinkos tyrimų procedūras ir apskritai pritarė naujoms spektrui suderinti skirtoms institucinėms priemonėms[8].

Nauji rinkos dalyviai, kabelinio ryšio operatoriai, interneto paslaugų teikėjai ir programinės įrangos bei įrenginių gamintojai pažymėjo, kad sistema leido plėtotis konkurencijai ir naujovių diegimui visoje Europoje, palengvindama investicijas ir plačiajuosčio ryšio skvarbą. Tačiau dauguma įsitvirtinusių rinkos dalyvių manė, kad ex-ante reguliavimas kliudė naujoms investicijoms ir turėtų būti laipsniškai panaikintas iki 2015 m.

Naujovių diegimas, investicijos ir konkurencija

Turimi duomenys rodo, kad Europos investicijos į šį sektorių pastaraisiais metais buvo ne mažesnės, o gal ir didesnės negu kituose pasaulio regionuose (2005 m. – 45 mlrd. €)[9]. Ir naujieji, ir įsitvirtinę rinkos dalyviai, reaguodami į konkurenciją, investuoja į fiksuotojo ir bevielio tinklo infrastruktūros plėtrą bei modernizavimą, siekdami teikti novatoriškas paslaugas. Pagal apyvartą nauji rinkos dalyviai investuoja daugiau negu įsitvirtinusieji. Investicijų gali būti daug esant įvairiai reguliavimo padėčiai, tačiau pagrindinė varomoji jėga vis dėlto yra konkurencija. Remiantis Komisijos užsakymu atliktu tyrimu, veiksmingai ir konkurenciją skatinančiu būdu ES reguliavimo sistemą taikiusios valstybės pritraukė daugiausia investicijų[10].

Tapo aišku, kad tarp investavimo į plačiajuostį ryšį ir konkurencijos infrastruktūros srityje yra ryšys. Didžiausia plačiajuosčio ryšio skvarba dažniausiai būdinga valstybėms, kuriose yra stipri įsitvirtinusių rinkos dalyvių ir kabelinio ryšio operatorių konkurencija[11].

Šiame sektoriuje reikia didelių investicijų į tinklų modernizavimą, tačiau racionalizavimas ir modernių technologijų naudojimas taip pat labai sumažina eksploatavimo sąnaudas[12]. Buvo raginusių reguliuoti pakančiau, siekiant skatinti investicijas į naują tinklų infrastruktūrą, tačiau maža įrodymų, kad reguliavimo pauzė pritrauktų naujų investicijų, jei nėra kitų veiksnių, pvz., konkurencijos.

Reguliavimo sistemoje pažymima, kad naujos atsirandančios rinkos neturėtų būti netinkamai reguliuojamos[13]. Komisija atsirandančiomis rinkomis laiko rinkas, kurios yra tokios naujos ir sparčiai augančios, kad dar per anksti spręsti, ar jos atitinka tris jos rekomendacijoje nurodytus ex-ante reguliavimo kriterijus[14]. Tačiau rinkoms tapus brandesnėmis, jei jos atitinka šiuos kriterijus, sistema reguliavimo institucijoms leidžia pakankamai lanksčiai atlyginti už novatoriškas ir rizikingas investicijas[15]. Iš tiesų sistemoje aiškiai nurodoma, kad reguliuotojai turi suteikti galimybę pakankamai padengti sąnaudas turimu turtu ir tinkamai atlyginti už naujovių diegimą bei naujas, rizikingas investicijas: NRI raginami „ atsižvelgti ... į pradines priemonių savininko investicijas, turint galvoje investicijų riziką “[16].

Santrauka

Galima pastebimai pagerinti spektro valdymo būdą. Komisija mano, kad efektyvesniu spektro valdymu ypač būtų atskleistas visas jo potencialas, o tai skatintų teikti novatoriškas, įvairias ir prieinamas paslaugas Europos piliečiams ir sustiprintų Europos IRT pramonės konkurencingumą. Kitais atžvilgiais Komisija mano, kad tinkamiausias investicijų, naujovių diegimo ir rinkos plėtros skatinimo būdas yra visiškai ir veiksmingai taikomi reguliavimo sistemos principai ir lanksčios priemonės. Tačiau Komisija ir NRI vis dėlto gali nurodyti gaires, kaip taisyklės turėtų būti taikomos, kad padidėtų suinteresuotųjų šalių galimybės prognozuoti ateitį.

TECHNOLOGIJOS IR RINKOS RAIDA

Šio persvarstymo uždavinys yra užtikrinti, kad sistema ir toliau tenkintų sektoriaus poreikius ateinančiame dešimtmetyje.

Numatoma, kad šiuo laikotarpiu pagrindinės technologijų raidos tendencijos bus perėjimas prie „visų interneto protokolo (IP)“ tinklų, plačiau naudojamas bevielis ryšys ir bevielės prieigos platformos (pvz., 3G, WiFi, WiMAX ir palydovinės), vietos prieigos tinkle diegiamos optinio pluošto ryšio linijos ir perėjimas prie skaitmeninės televizijos. Tikėtinas plataus masto poveikis esamai tinklų architektūrai, paslaugoms ir vartotojų įrenginiams. Rinkos dalyviai turi varžytis su naujais konkurentais ir ieško naujų verslo modelių, artėjant neišvengiamiems šiandieninės elektroninių ryšių rinkos pokyčiams.

Visa tai leis teikti naujas ir novatoriškas paslaugas naudotojams; dabar teikiamos „trigubos“ paslaugos (balso, interneto ir televizijos) taps sudėtingesnių paslaugų paketų pirmtakais. Toliau nyks ribos tarp elektroninių ryšių produktų ir paslaugų; atsiras naujų formų judriųjų ir nešiojamųjų įrenginių, turinčių sąveikos ir transliavimo funkcijų. Naudotojams ir toliau bus svarbūs privatumo bei duomenų saugumo klausimai.

Iki šiol buvo įsitikinta, kad sistema yra tinkama naujoms technologijoms, pvz., balso signalo perdavimo internetu (VoIP), ir gali prisitaikyti prie ateities technologijų ir rinkos raidos poreikių. Tačiau radijo dažnių išteklių, kurie yra labai svarbūs novatoriškiems bevielio ryšio produktams bei paslaugoms ir kuriais dalijamasi su daugeliu kitų sektorių, valdymą reglamentuojančias nuostatas būtina pritaikyti, siekiant išvengti netinkamo reguliavimo.

SIūLOMI PAKEITIMAI

Dabartinė reguliavimo sistema davė nemažai naudos, tačiau kai kurioms jos sritims būtina skirti dėmesio, kad ji būtų veiksminga ir kitą dešimtmetį. Pagrindinės dvi sritys, kuriose reikėtų pakeitimų, yra dvi:

- Komisijos spektro valdymo politikos principo taikymas elektroniniams ryšiams, kaip išdėstyta 2005 m. rugsėjo mėn. komunikate[17];

- procedūrų naštos, susijusios su rinkų, kurioms taikomas ex ante reguliavimas, tyrimu, mažinimas.

Be šių dviejų sričių, komunikate įvardijami kiti pakeitimai, kuriais siekiama:

- stiprinti vieną bendrą rinką,

- stiprinti vartotojų ir naudotojų interesus,

- pagerinti saugumą ir

- panaikinti pasenusias nuostatas.

Šiame komunikate ir prie jo pridėtame tarnybų darbo dokumente pateikiama Komisijos analizė ir dabartiniai pasiūlymai dėl pakeitimų. Jie bus tikslinami atsižvelgiant į viešąsias konsultacijas, ypač dėmesys bus kreipiamas į veiksmingos konkurencijos stiprinimo būdus pereinant nuo monopolijos prie visiškos konkurencijos.

Daugelyje pasiūlymų numatoma, kad Europos Parlamentas ir Taryba turės apibrėžti reguliavimo uždavinius, o Komisija turės priimti išsamias technines priemones šiems uždaviniams įgyvendinti. Tai leidžia užtikrinti, kad taikant ex ante reguliavimą būtų atsižvelgiama į sektoriaus pokyčius, kartu laikantis teisės aktų leidėjo apibrėžtų uždavinių ir principų.

Tinkamesnis elektroninių ryšių spektro valdymo principas

Elektroninių ryšių paslaugos teikiamos dalijantis spektru su kitais sektoriais (aeronautikos, jūrų laivybos, kosmoso, saugumo, gynybos, žemės stebėjimo ir kt.). Dėl to turi būti derinami šie su spektru siejami interesai ir atsižvelgiama į europinį aspektą.

Sparti technologijų plėtra ir konvergencija pabrėžė spektro, kaip vertingo ištekliaus, svarbą, tačiau spektro valdymas ES atsiliko nuo šios raidos. Manoma, kad bendra ES elektroninių ryšių paslaugų, priklausančių nuo radijo spektro naudojimo, vertė viršija 200 mlrd. € – tai sudaro 2–2,5 % Europos metinio BVP[18]. Kad būtų galima pasiekti ES i2010 politikos tikslus ir paremti atnaujintą ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją, būtina pasitelkti visą socialinį ir ekonominį radijo spektro naudojimo potencialą. Be to, dabartinės spektro valdymo sistemos patobulinimai ES lygiu leis operatoriams veiksmingiau naudotis vidaus rinka.

Reikalinga nauja spektro valdymo sistema, kurioje greta būtų galima taikyti skirtingus spektro licencijų išdavimo modelius (tradicinį administracinį, be leidimų ir naujus rinka pagrįstus požiūrius), o tai skatintų ekonominį ir techninį šio vertingo išteklio naudojimo veiksmingumą. Remiantis bendrosiomis ES taisyklėmis, spektro valdymą būtų galima padaryti lankstesnį, kai įmanoma, sustiprinant bendrųjų leidimų naudojimą. Jei tai neįmanoma, spektro naudojimo teisių turėtojai neturėtų būti nepagrįstai varžomi, bet jiems turėtų būti taikomos tam tikros apsaugos priemonės, jie turėtų galėti laisvai teikti bet kurios rūšies elektroninių ryšių paslaugas („paslaugų neutralumas“), bendrosiomis sąlygomis taikydami bet kurią technologiją ar standartą („technologinis neutralumas“).

Taikant ekonominiu naudingumu grindžiamus kriterijus, būtų galima naudotis tam tikromis ES lygiu taikant komiteto procedūrą suderintomis dažnių juostomis pagal bendruosius leidimus, arba būtų vykdoma antrinė prekyba jomis visoje ES. Atitinkamais atvejais bendrųjų leidimų naudoti radijo spektrą sąlygos taip pat būtų nustatomos pagal šią procedūrą (žr. 5.3.3 skirsnį).

Administracinis modelis tebeliks svarbus ypač tais atvejais, kai prioritetais taps teisinis tikrumas ir trikdžių valdymo klausimai bei iškils pavojui visuomenės interesui.

Rinkos tyrimų supaprastinimas

2006 m. vasario mėn. Komisija paskelbė savo „procedūros pagal 7 straipsnį“ taikymo patirties ataskaitą[19], kurioje padarė išvadą, kad ši procedūra – svarbus žingsnis kuriant elektroninių ryšių vidaus rinką. Imantis tolesnių veiksmų po šios ataskaitos, šiame komunikate siūloma mažinti rinkos tyrimų procedūros administracinę naštą, supaprastinant pranešimo apie tam tikrus nacionalinių priemonių projektus reikalavimus; jei iki tol tokie pakeitimai bus visiškai įgyvendinti, NRI bus kur kas labiau patyrusios šiame procese.

Toks požiūris atitinka Komisijos reglamentavimo gerinimo programą, kuria siekiama tuos pačius politikos tikslus pasiekti paprasčiau. Reguliavimo institucijos vis tiek turėtų atlikti rinkos tyrimus ir vykdyti konsultacijas nacionaliniu bei Europos lygiu, tačiau nebebūtų reikalaujama, kad tam tikros rinkos analizės ir pranešimai būtų tokie išsamūs, kaip dabar. Tam tikrais iš anksto nustatytų kategorijų atvejais būtų pradėta taikyti supaprastinta pranešimo procedūra. Tai leistų Komisijai ir NRI daugiausia dėmesio skirti tiems atvejams, kuriais gali kilti didelių problemų.

Trumpuoju laikotarpiu siūloma paskelbti peržiūrėtą procedūrinės rekomendacijos redakciją, siekiant pradėti taikyti supaprastintas pranešimo procedūras nuo 2007 m., o ilgesniuoju laikotarpiu siūloma pakeisti sistemą, įtraukiant visus procedūrinius elementus į vieną reglamentą.

Vidaus rinkos stiprinimas

Kad pritrauktų investicijas ir pasinaudotų vidaus rinkos teikiama nauda, 25 valstybių narių Europa turi laikytis nuoseklaus reguliavimo principo. Suvienyta bendroji rinka suteiktų ES tiekėjams svarbią vidaus bazę novatoriškiems produktams kurti; tai ypač svarbu tokiose srityse kaip bevielis ryšys, kurioms yra svarbi masto ekonomija. Nors pažangos jau pasiekta, Europos elektroninių ryšių ir radijo įrangos vidaus rinka[20] dar netapo tikrove, todėl siūlomos tolesnės priemonės.

„Procedūros pagal 7 straipsnį“ teisės gynimo priemonės

„Procedūra pagal 7 straipsnį“ padėjo NRI nuosekliau apibrėžti rinkas ir vertinti „didelę įtaką rinkoje“. Tačiau Komisija nurodė, kad teisės gynimo priemones reikia taikyti nuosekliau[21] .

Daug Komisijos pateiktų pastabų dėl NRI priemonių projektų buvo susijusios su siūlomų teisės gynimo priemonių tinkamumu. Visų pirma Komisija išreiškė susirūpinimą dėl teisės gynimo priemonių, kuriomis išsprendžiama tik dalis nustatytos konkurencijos problemos[22], taip pat teisės gynimo priemonių, kurios pasirodė esančios netinkamos[23], ir teisės gynimo priemonių, kurios veiksmingų rezultatų galėjo duoti per vėlai[24]. Siekiant užtikrinti vidaus rinkos teikiamą naudą, siūloma išplėsti Komisijos veto teisės įgaliojimus, kad šie būtų taikomi ir siūlomoms teisės gynimo priemonėms.

Apeliaciniai skundai

Didžiausias sunkumas įgyvendinant sistemą yra teismų praktika, kai, nepaisant Pagrindų direktyvos 4 straipsnio nuostatų, nuolat stabdomas reguliavimo sprendimų vykdymas. Teismai labai įvairiai taiko tarpines teisių gynimo teisme priemones. Reguliavimo sprendimų vykdymo nuolatinio stabdymo kai kuriuose nacionaliniuose teismuose apeliacinio skundo pateikimo laikotarpiu problemą siūloma spręsti ES lygiu nustatant kriterijus, kuriais remiantis bus leidžiama stabdyti reguliavimo sprendimų vykdymą.

Bendras požiūris į leidimą teikti paslaugas visos Europos arba vidaus rinkos mastu

Už leidimų elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms išdavimą yra atsakingos valstybės narės. Įvairių valstybių narių įmonėms taikomos sąlygos, įskaitant teises naudotis numeriais ir radijo dažniais, skiriasi, todėl sunku pradėti teikti paslaugas visos Europos arba vidaus rinkos mastu.

Siūloma tokioms paslaugoms taikyti Bendrijos procedūrą, siekiant susitarimo ES lygiu dėl bendrųjų naudojimo sąlygų ir bendrųjų leidimų suteikimo principų, kad paslaugas būtų galima diegti koordinuotai. Ši leidimų sistema papildytų esamą sistemą ir būtų taikoma tam tikrais atvejais (pvz., palydovinio ryšio paslaugoms). Leidimų direktyva būtų iš dalies keičiama, kad Komisija galėtų priimti sprendimus padedama komiteto, o leidimo teikti tokias paslaugas sąlygų laikymosi stebėseną ir įgyvendinimo užtikrinimą toliau vykdytų valstybės narės nacionaliniu lygiu. Pagal šį bendrą mechanizmą suderinus leidimų suteikimą, vienoje valstybėje narėje suteikto leidimo užtektų paslaugoms diegti visoje Europoje.

Kiti siūlomi pakeitimai

Kitais vidaus rinkai stiprinti skirtais pakeitimais siekiama užtikrinti, kad naudotojai galėtų naudotis informacinės visuomenės paslaugomis, teikiamomis kitose valstybėse narėse (pvz., nemokamais telefono ryšio numeriais); stiprinti NRI gebėjimą imtis sankcijų dėl reguliavimo įsipareigojimų pažeidimo; išplėsti techninių įgyvendinimo priemonių, kurių gali imtis Komisija, taikymo sritį, pvz., tokiose srityse kaip numeracija; įdiegti priemonių, kurių imasi NRI pagal Prieigos ir Sujungimo direktyvų 5 straipsnio 1 dalį, Komisijos patvirtinimo mechanizmą; reikalauti, kad privalomojo programų siuntimo įpareigojimai būtų persvarstomi iki tam tikro termino; taip pat nustatyti procedūrą, kuri palengvintų pasiekti susitarimą ES lygiu dėl bendrųjų reikalavimų, susijusių su tinklais ir paslaugomis.

Vartotojų ir naudotojų teisių stiprinimas

Pagrindinis reguliavimo sistemos tikslas yra suteikti apčiuopiamos naudos vartotojams. Šis tikslas didele dalimi pasiekiamas remiantis tuo, kad didesnė konkurencija suteiks vartotojams pasirinkimo galimybių, novatoriškų paslaugų ir gerą vertės bei kainos santykį. Tai papildo konkrečios vartotojų apsaugos priemonės, įskaitant universaliųjų paslaugų teikėjų įsipareigojimus garantuoti vartotojų poreikių apsaugą.

Atsiliepimai į Komisijos kvietimą teikti pastabas dėl persvarstymo, taip pat nuomonės, pareikštos dėl Komisijos konsultacijų dėl universaliųjų paslaugų taikymo srities[25], rodo, kad reikia iš esmės apsvarstyti universaliųjų paslaugų vaidmenį bei sąvoką XXI amžiuje, ir kelia klausimus dėl konkretiems sektoriams skirtų ir „horizontaliųjų“ taisyklių, skirtų vartotojams apsaugoti, derinimo, taip pat vieno visoms universaliosioms paslaugoms taikomo požiūrio tikslingumo 25 valstybių narių Sąjungoje. Todėl, siekdama pradėti plačias diskusijas, 2007 m. Komisija ketina paskelbti Žaliąją knygą dėl universaliųjų paslaugų.

Nepriklausomai nuo šių diskusijų baigties, daugelis Universaliųjų paslaugų direktyvos nuostatų yra susijusios su tradicinėmis telefono ryšio paslaugomis ir turi būti modernizuojamos. Kiti siūlomi pakeitimai pagerins vartotojams prieinamos informacijos apie tarifus kokybę, leis trečiosioms šalims imtis teisinių veiksmų prieš nepageidaujamos informacijos platintojus el. paštu (angl. spammers ), užtikrinti, kad informaciją apie skambinančiojo buvimo vietą galėtų gauti pagalbos tarnybos, ir sudarys geresnes sąlygas neįgaliesiems vartotojams susisiekti su pagalbos tarnybomis.

Saugumo didinimas

Saugumas i2010 politikoje įvardijamas kaip vienas iš keturių uždavinių, siekiant sukurti bendrą Europos informacinę erdvę. Šiuolaikiški elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos tampa būtini kasdieniame gyvenime, versle ir namuose. Ryšių paslaugų teikimui gali kilti grėsmė dėl techninių, organizacinių arba žmonių klaidų. IP technologijų plėtros tendencija taip pat reiškia, kad tinklai apskritai yra atviresni ir labiau pažeidžiami negu anksčiau. Nepageidaujamo el. pašto, virusų, programų-šnipų ir kitokių kompiuteriams kenkiančių programų rūšių, griaunančių vartotojų pasitikėjimą elektroniniais ryšiais, iš dalies daugėja dėl šio atvirumo ir iš dalies dėl tinkamų saugumo priemonių trūkumo. Komunikate dėl saugios informacinės visuomenės strategijos (COM(2006) 251) pabrėžiamas poreikis užtikrinti tinkamą technologijų plėtros, savireguliacijos ir reguliavimo priemonių pusiausvyrą. Atsižvelgiant šį persvarstymą, siūlomos konkrečios reguliavimo priemonės.

.

Siekiant stiprinti verslo atstovų ir individualių vartotojų pasitikėjimą elektroniniais ryšiais, siūlomos kelios priemonės: 1) elektroninių ryšių tiekėjams nustatyti konkrečius reikalavimus pranešti apie tam tikrus saugumo pažeidimus ir informuoti apie juos vartotojus; 2) kompetentingas nacionalines institucijas įgalioti reikalauti konkrečių saugumo priemonių, kurios įgyvendintų Komisijos rekomendacijas arba sprendimus, taikymo; ir 3) modernizuoti nuostatas dėl tinklų vientisumo.

Reglamentavimo gerinimas panaikinant pasenusias nuostatas

Siūloma panaikinti Universaliųjų paslaugų direktyvos nuostatas dėl minimalaus skirtųjų linijų paslaugų rinkinio, nes yra ir kitų nuostatų, kuriomis remdamosi NRI gali spręsti šios srities problemas. Reglamentas dėl atsietos prieigos prie vietinės linijos[26] (ULL) taip pat turi būti panaikintas, nes visoms NRI užbaigus šio sektoriaus rinkos analizę, šis reglamentas taps nebereikalingas ir jį bus galima panaikinti.

Kitos naikintinos nuostatos – tai Universaliųjų paslaugų direktyvos nuostatos dėl Europos telefonijos numeracijos erdvės (ETNS) ir įvairūs kiti pasenę straipsniai, išsamiai išvardyti susijusiame darbo dokumente.

IšVADA

Dabartinė reguliavimo sistema davė nemažai naudos, tačiau kai kurioms jos sritims būtina skirti dėmesio, kad ji būtų veiksminga ir kitą dešimtmetį. Svarbiausi du pasiūlymai yra įgyvendinti Komisijos politikos požiūrį į spektro valdymą ir, supaprastinant procedūras, sumažinti atitinkamų rinkų tyrimui reikalingus išteklius. Kitais siūlomais pakeitimais būtų stiprinama vidaus rinka, remiami vartotojų interesai, didinamas saugumas ir apskritai atnaujinama visa sistema.

Komisijos tarnybų darbo dokumente šie pasiūlymai aprašomi išsamiau. Šių pakeitimų bei kitų apsvarstytų galimybių vertinimas pateikiamas susijusiame Poveikio vertinimo dokumente.

[1] Direktyvos 2002/19/EB, 2002/20/EB, 2002/21/EB, 2002/22/EB (OL L 108, 2002 4 24, p. 7) ir 2002/58/EB (OL L 201, 2002 7 31, p. 37). Taip pat žr. Poveikio vertinimo I priedą.

[2] COM(2005) 24, 2005 2 2.

[3] Komisijos rekomendacija dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms taikomas ex ante reguliavimas, C(2003) 497.

[4] Komisijos tarnybų darbo dokumentas dėl Rekomendacijos dėl atitinkamų rinkų.

[5] COM(2006) 28, 2006 2 6.

[6] COM(2006) 68, 2006 2 20.

[7] Pareikštos nuomonės pateiktoshttp://ec.europa.eu/information_society/policy/ecomm/info_centre/documentation/public_consult/review/index_en.htm.

[8] Sprendime 676/2002/EB dėl radijo spektro numatomas techninis spektro naudojimo sąlygų suderinimas (per Radijo spektro komitetą); strateginės konsultacijos dėl radijo spektro politikos teikiamos per Radijo spektro politikos grupę.

[9] Žr. 6 išnašą.

[10] „London Economics“ kartu su „PricewaterhouseCoopers“ Europos Komisijos Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generalinio direktorato užsakymu atliktas tyrimas „An assessment of the Regulatory Framework for Electronic Communications – Growth and Investment in the EU e-communications sector“ (turi būti paskelbtas).

[11] Žr. susijusio Komisijos tarnybų darbo dokumento 2 skirsnį.

[12] Ten pat.

[13] Pagrindų direktyvos 27 konstatuojamoji dalis.

[14] Šie 3 kriterijai yra: a) didelės ir nuolatinės patekimo į rinką kliūtys; b) rinkai būdingos ypatybės, dėl kurių laikui bėgant negali susikurti veiksminga konkurencija; c) vien konkurencijos teisės nepakanka rinkos ydai pašalinti (nėra ex ante reguliavimo). Žr. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl Rekomendacijos dėl atitinkamų rinkų.

[15] Prieigos direktyvos 12 straipsnio 2 dalis .

[16] Ten pat.

[17] COM(2005) 411, 2005 9 6.

[18] Žr. Analysys et al. tyrimą „Conditions and options in introducing secondary trading of radio spectrum in the European Community“, 2004 m., p. 12.

[19] Žr. 5 išnašą.

[20] Direktyva 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo (OL L 91 1999 4 7, p. 10) suderinami reikalavimai įrangai, bet nesuderinamas spektro paskirstymas.

[21] Žr. 5 išnašą.

[22] Kaip tuo atveju, kai buvo reguliuojamos tik tos judriojo ryšio skambučio užbaigimo kainos, kai skambinama iš judriojo ryšio tinklų arba iš užsienio, bet ne iš fiksuotojo ryšio tinklų.

[23] Pvz., kaip tais atvejais, kai kainos reguliavimas buvo paremtas ne pačiu tinkamiausiu išlaidų modeliu arba kai įmonėms buvo leidžiama pačioms pasirinkti išlaidų modelį ir išlaidų apskaitos taisykles.

[24] Pvz., kaip tuo atveju, kai pirmiausia buvo leista operatoriams privačių derybų metu tartis dėl į išlaidas orientuotų judriojo ryšio skambučio užbaigimo kainų, skaičiuojant jas pagal LRIC (laipsniško išlaidų didėjimo per ilgą laikotarpį) modelį prieš tai, kai reguliuotojas įsiterpė, kai reikėjo spręsti ginčą.

[25] COM(2005) 203, 2005 5 24.

[26] OL L 336, 2000 12 30, p. 4.