16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 309/35

1.1

Komisijos pasiūlymas apima reikalavimus, taisykles ir procedūras, pagal kurias įmonės, universitetai, mokslinių tyrimų centrai ir kiti juridiniai subjektai galėtų gauti finansavimą pagal Septintąją MTTP pagrindų programą.

1.2

Komitetas pritaria daugeliui pasiūlytų taisyklių ir vertina jas kaip patobulinimus, galinčius gerokai supaprastinti administracines procedūras. Komitetas, atsižvelgdamas į siekį supaprastinti tvarką, taip pat rekomenduoja labiau suderinti ir nuosekliau įgyvendinti (pvz., numatant taikytinus kriterijus) Komisijos vidaus įgyvendinimo taisykles, kurios dar nėra pateiktos.

1.3

Tačiau dar negalima įvertinti tam tikro pasiūlytų taisyklių poveikio, kadangi kol kas nėra pateiktos Komisijos vidaus įgyvendinimo taisyklės. Tokiais atvejais (pvz., papildomų išlaidų kompensavimo atvejais) Komitetas rekomenduoja bent kol kas taikyti ankstesnes taisykles, kad atitinkami paramos gavėjai išvengtų blogesnių sąlygų taikymo.

1.4

Komitetas pritaria naujoms viršutinėms finansavimo riboms, nustatytoms atitinkamoms veiklos sritims ir paramos gavėjams. Jis taip pat itin palankiai vertina tai, kad naujoji tvarka padeda geriau remti MVĮ.

1.5

Komitetas rekomenduoja vienodai vertinti visas daugiausia valstybės lėšomis finansuojamas mokslinių tyrimų organizacijas, nepaisant jų teisinio statuso.

1.6

Komitetas rekomenduoja suteikti daugiau laisvės būsimiems dalyviams sudarant sutartis bei pasirenkant priemones. Tai visų pirma taikytina dalyvių teisei naudotis įgytomis žiniomis ir (arba) pirminėmis žiniomis. Šiuo atveju nemokamo naudojimosi teisės turėtų būti siūlomos kaip papildoma galimybė, o ne nustatomos be išlygų, kaip siūloma daryti tam tikrais atvejais.

1.7

Daugiau informacijos pateikiama 4 skyriuje.

2.1

Komisija savo pasiūlyme dėl Septintosios MTTP pagrindų programos (2007–2013 m.) (1) (sutrumpintai — PP7) išdėstė šiuo laikotarpiu numatyto skirti mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos finansavimo tikslus, turinį, temas bei nurodė biudžeto dydį. Šia tema ir dėl parengiamųjų bei papildomų Komisijos pasiūlymų, ypač dėl vadinamųjų specialiųjų programų (2), Komitetas jau priėmė nuomones (3).

2.2

Nagrinėjamas Komisijos pasiūlymas apima reikalavimus, taisykles ir procedūras, pagal kurias įmonės, universitetai, mokslinių tyrimų centrai ir kiti juridiniai subjektai gali dalyvauti Septintosios MTTP pagrindų programos veiksmuose, t. y. gali gauti finansavimą pagal šią programą.

2.3

Vienas svarbiausių aspektų yra Komisijos ketinimas supaprastinti su mokslinių tyrimų finansavimu susijusias administracines procedūras. Savo ankstesnėse nuomonėse Komitetas palankiai įvertinto ir pritarė šiam ketinimui; jis taip pat pakartotinai rekomendavo supaprastinti administracines procedūras, sumažinti su tuo susijusias sąnaudas ir taip padidinti Europos mokslinių tyrimų programų veiksmingumą. „Dabartinės darbo sąnaudos ir išlaidos, tenkančios paraiškų nagrinėjimo ir tvirtinimo procedūroms, yra per didelės ir sukelia problemų mokslo ir pramonės sričių naudotojams. Dalyviams turi apsimokėti dalyvauti Europos mokslinių tyrimų programoje, įvertinant su paraiškų pateikimu susijusią riziką. Tai ypač pasakytina apie mažuosius dalyvius, tokius kaip MVĮ, arba mažesnes mokslinių tyrimų grupes, įsikūrusias universitetuose ir mokslinių tyrimų centruose (4)“. Taigi pasiūlytos dalyvavimo taisyklės taip pat turi padėti siekti supaprastinimo.

2.4

Nagrinėjamas Komisijos pasiūlymas nustato pagrindines taisykles, padedančias kuo veiksmingiau, sėkmingiau ir teisingiau panaudoti moksliniams tyrimams ir plėtrai (PP7) skirtas Bendrijos lėšas.

2.5

Taigi pasiūlytos įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir aukštojo mokslo įstaigų dalyvavimo taisyklės turėtų užtikrinti suderintą ir skaidrų pagrindą veiksmingam Septintosios pagrindų programos įgyvendinimui ir suteikti visiems dalyviams galimybę be apribojimų joje dalyvauti. Šios taisyklės padėtų remti įvairių sričių įmones, mokslinių tyrimų centrus ir universitetus bei subjektams iš labiausiai nutolusių Bendrijos regionų suteiktų galimybę dalyvauti programoje.

3.1

Komisijos pasiūlytos dalyvavimo Septintojoje pagrindų programoje taisyklės turi įgyvendinti daugelį šio supaprastinimo aspektų ir kartu remtis Šeštojoje pagrindų programoje (PP6) nustatytais principais. Šiame skyriuje bus trumpai apibendrinti kai kurie svarbūs aspektai.

3.2

Komisijos pasiūlymą sudaro tokios dalys: įžanginės nuostatos, dalyvavimo netiesioginėje veikloje reikalavimai ir su tuo susijusios procedūros, Bendrijos finansinis indėlis, sklaida ir pritaikymas, naudojimosi teisės, taip pat naudojimosi pirminėmis bei įgytomis žiniomis teisės ir Europos investicijų bankas.

3.3.1

Netiesioginėje veikloje privalo dalyvauti ne mažiau kaip trys juridiniai subjektai, kiekvienas iš jų turi būti įsteigtas valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje, o du iš jų negali būti įsteigti toje pačioje valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje.

3.3.2

Minimalus reikalavimas, taikomas koordinavimo ir paramos veiklai ir veiklai, skirtai mokslo darbuotojų mokymui ir karjeros plėtrai, — vieno juridinio subjekto dalyvavimas.

3.3.3

Minimalus reikalavimas, taikomas netiesioginei veiklai remti netirtų sričių mokslinių tyrimų projektus, vykdomus mokslinių tyrimų bendruomenės iniciatyva, kuriuos finansuoja Europos mokslinių tyrimų taryba, — vieno juridinio subjekto, įsteigto valstybėje narėje arba asocijuotoje šalyje, dalyvavimas.

3.4.1

Bendrijos finansavimas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklai gali siekti daugiausia 50 proc. visų finansuotinų išlaidų.

3.4.1.1

Tačiau kai tokią veiklą vykdo valstybinės įstaigos, vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigos, mokslinių tyrimų organizacijos (5) ir MVĮ, tokia riba gali siekti daugiausia 75 proc. visų finansuotinų išlaidų.

3.4.2

Bendrijos finansavimas demonstravimo veiklai gali siekti daugiausia 50 proc. visų finansuotinų išlaidų.

3.4.3

Bendrijos finansavimas veiklai, kurią sudaro netirtų sričių mokslinių tyrimų veikla, koordinavimo ir paramos veikla ir mokslo darbuotojų mokymo ir karjeros plėtros veikla, gali siekti daugiausia 100 proc. visų finansuotinų išlaidų.

3.4.4

Bendrijos finansavimas valdymui ir audito sertifikatams ir kitai veiklai, neįtrauktai į 1, 2 ir 3 pastraipas, gali siekti daugiausia 100 proc. visų finansuotinų išlaidų.

3.4.5

Kompetencijos tinklus siūloma finansuoti išmokant nustatyto dydžio vienkartines sumas. Vienkartinės sumos dydis apskaičiuojamas pagal mokslo darbuotojų, kurie bus įtraukti į kompetencijos tinklus, skaičių ir veiklos trukmę.

—

Taisyklėse nurodyta kvietimo teikti paraiškas paskelbimo tvarka bei paraiškų teikimo, vertinimo, atrankos ir finansavimo skyrimo tvarka.

—

Ankstesnėse pagrindų programose sukurtas vertinimo procesas bus ir toliau taikomas be esminių pakeitimų. Komisija parengs dotacijos sutarties pavyzdį, kuriame bus nustatytos dalyvių teisės ir pareigos Bendrijos ir vienas kito atžvilgiu.

—

Siūlomos trys dotacijų, sudarančių Bendrijos teikiamą finansavimą, formos: finansuotinų išlaidų padengimas, vienkartinių išmokų ir vienodo dydžio sumų išmokėjimas. Europos mokslinių tyrimų tarybos Mokslo taryba siūlys atitinkamą finansavimo tvarką netirtų sričių moksliniams tyrimams.

3.6

Turi būti užtikrinamas maksimalus sklaidos ir pritaikymo taisyklių bei naudojimosi teisių (nuosavybės, apsaugos, skelbimo, sklaidos ir pritaikymo bei teises naudotis pirminėmis ir įgytomis žiniomis) tęstinumas. Pakeitimai turėtų užtikrinti dalyviams didesnį lankstumą vykdant projektus. Ir toliau galima naudotis galimybe neįtraukti pirminių žinių ir numatyti kitokias sąlygas, nei nustatyta dalyvavimo taisyklėse. Labiau suderinti sklaidos ir skelbimo reikalavimai.

3.7

Kaip ir vykdant 6-ąją MTTP pagrindų programą (PP6), konsorciumo dalyviai bus atsakingi už jiems skirtų užduočių vykdymą, net jei vienas iš dalyvių tų užduočių neįvykdo. Tačiau PP6 daugeliui veiksmų nustatytas kolektyvinės finansinės atsakomybės principas toliau nebus taikomas. Priklausomai nuo rizikos, būdingos Europos mokslinių tyrimų finansavimui iš Bendrijos biudžeto, vertinimo, gali būti įdiegtas mechanizmas pagal kurį būtų padengiama finansinė rizika, kai dalyvis negali grąžinti Bendrijai jai priklausančių lėšų. Todėl tik retais atvejais, kai išankstinį finansavimą sudarys daugiau nei 80 proc. dotacijos sumos, bus prašoma pateikti bankų garantijas.

4.1

Supaprastinimas. Komitetas pritaria ypač svarbiam tikslui supaprastinti visas procedūras, kurias iki šiol Komisija taikė arba kurių reikalavo iš MTTP veiklos dalyvių. Tolesnes savo pastabas Komitetas vertina kaip konstruktyvų įnašą siekiant šio tikslo ir supranta, kad atsižvelgiant į bendrąsias biudžeto taisykles ir Komiteto remiamą reikalavimą užtikrinti skaidrumą, tai yra nelengva užduotis. Ypač pageidautina, laikantis teisinių reikalavimų, supaprastintas administracines procedūras išbandyti su atrinktais bandomaisiais projektais. Taip sukaupta patirtis galėtų padėti priimti sprendimus dėl būsimų priemonių.

4.1.1

Patobulinimai. Komitetas vertina Komisijos pastangas siekti šio tikslo ir užtikrinti kuo geresnį mokslinių tyrimų finansavimą Bendrijoje. Todėl daugelis pateiktų pasiūlymų, jo nuomone, akivaizdžiai patobulina ankstesnes procedūras, pvz., susijusias su išlaidų finansavimu (30 ir 31 straipsniai) bei dotacijų forma arba taip pat su dotacijos sutartimis, sutartimis ir paskyrimo laiškais (18 ir 19 straipsniai); tačiau pastaruoju atveju taisyklės bus patobulintos tik tada, kai bus supaprastinta finansavimo ir visų pirma ataskaitų pateikimo tvarka. Atsižvelgdamas į tai, Komitetas atkreipia dėmesį į savo ankstesnes rekomendacijas dėl supaprastinimo (6), susijusias su Komisijos reikalaujamų procedūrų ir kitų paramos teikėjų bei priežiūros institucijų procedūrų turinio ir terminų suderinimu (7).

4.1.2

Suvienodinimas. Pastangos labiau suvienodinti Komisijos taikomas arba reikalaujamas procedūras (pvz., išlaidų pateikimas arba finansinio pajėgumo tikrinimas) padeda siekti tikslo — supaprastinti tvarką. Komitetas, atsižvelgdamas į Bendrijos vidaus rinką ir pagerėjusį teisinį tikrumą, gali visiškai tam pritarti (8). Deja, visiškai suvienodinti procedūrų nepavyks, kol įvairūs skirtingų valstybių narių paramos gavėjai, pvz., universitetai, nepradės taikyti suvienodintos arba tokią atitinkančios apskaitos sistemos.

4.2

Kitos taisyklės ir priemonės. Tačiau siekiant supaprastinti ir suvienodinti tvarką, Komisija taip pat turi imtis kitų priemonių, apie kurias pateiktame pasiūlyme užsiminė tik bendrais bruožais, pvz., 16 straipsnio 4 dalyje: „Komisija priima ir skelbia taisykles, siekdama užtikrinti, kad būtų nuolatos tikrinamas netiesioginės veiklos dalyvių juridinis statusas bei finansinis pajėgumas.“ Kadangi tokios taisyklės, šiame dokumente vadinamos „Komisijos vidaus įgyvendinimo taisyklėmis“, dar nėra pateiktos, šiuo metu kai kuriais atvejais neįmanoma įvertinti, kokią įtaką turės su jomis susiję Komisijos pasiūlymai.

4.2.1

Vienodas aiškinimas ir vienodi kriterijai. Be to, Komitetas tikisi, kad visose atitinkamose Komisijos tarnybose bus užtikrintas vienodas Komisijos vidaus įgyvendinimo taisyklių, ypač su projektais susijusių teisinių ir finansinių nuostatų, aiškinimas ir šios taisyklės taps kitu svarbiu žingsniu siekiant supaprastinti ir suvienodinti tvarką, o atitinkamiems MTTP veiklos dalyviams nebus sudarytos blogesnės sąlygos, palyginti su anksčiau galiojusia tvarka. Apskritai Komitetas rekomenduoja tais atvejais, kai pateiktas Komisijos pasiūlymas suteikia skirtingo aiškinimo galimybę, šią spragą panaikinti patikslinant Komisijos vidaus įgyvendinimo taisykles ir taip užtikrinant teisiįn tikrumą.

4.2.2

Paramos priemonės. Komisijos pasiūlytos pagalbos tarnybos ir informacijos centrai turi užtikrinti, kad Komisijos pateikta informacija būtų nuosekli ir vienoda. Komitetas mano, kad tai yra svarbi ir naudinga priemonė. Tačiau turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kad atitinkami projektų vadovų reikalavimai bei sprendimai vykdant Komisijos vidaus procedūras būtų nuoseklūs.

4.2.3

Ataskaitų pateikimo tvarka. Taip pat reikėtų vengti, pvz., greta taisyklėse numatytų ataskaitų, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus, iš projektų vadovų reikalauti pateikti papildomas tarpines ataskaitas arba keliose ataskaitose išdėstytą visiškai vienodą informaciją pateikti kitu pavidalu (9). Taigi svarbu, kad būtų suvienodinta ataskaitų pateikimo tvarka, nes svarbus jų turinys, o ne formalumai.

4.2.4

Tarpinis vertinimas. Atsižvelgdamas į numatytą septynerių metų trukmės Septintosios pagrindų programos vykdymo laikotarpį, Komitetas taip pat rekomenduoja, praėjus pusei laikotarpio, atlikti tiek programos, tiek dalyvavimo taisyklių tarpinį vertinimą, kad prireikus būtų galima jas tinkamai pritaikyti.

4.2.5

Projektų vadovai. Be to, svarbi tvarkos supaprastinimo, suvienodinimo ir apskritai veiksmingų administracinių procedūrų sąlyga, taip pat padedanti išlaikyti tęstinumą (žr. kitą dalį) yra puikios projektų vadovų atitinkamos srities profesinės žinios ir žinios apie projekto dalyvius; nepakaktų, jei projektų vadovai apsiribotų vien administracine veikla, neturėtų dalykinių žinių ir nebūtų susipažinę su aplinka. Komitetas pateikia nuorodą į savo pakartotines rekomendacijas (10). (11)

4.3

Tęstinumas. Kadangi kiekviena nauja tvarka pažeidžia tęstinumą ir sukelia tam tikrą trintį ir nuostolius, reikia atidžiai apsvarstyti, ar Komisijos pasiūlyti pakeitimai iš tiesų turėtų žymiai geresnį poveikį, kuris kompensuotų minėtus nuostolius, ar ir toliau reikėtų taikyti ankstesnę tvarką. Komitetas pripažįsta, kad Komisijos pasiūlyme turi išlikti daugelis jau pasitvirtinusių taisyklių. Tačiau kai kurių siūlomų pakeitimų atveju yra neaišku, ar jie labiau pagerina tvarką nei iki šiol galiojančios taisyklės. Tokiais atvejais Komitetas rekomenduoja pirmenybę teikti tęstinumui.

4.4

Finansinis Bendrijos indėlis — išlaidų finansavimas ir finansavimo programos. Jeigu bus tinkamai išspręsti kol kas atviri klausimai (pvz., 4.5 dalis), Komitetas atitinkamus Komisijos pasiūlymus vertina kaip esminius patobulinimus ir jiems pritaria.

4.4.1

MVĮ. Komitetas pritaria tam, kad (33 straipsnio 1 dalies antras sakinys) finansavimo riba, pvz., MVĮ (12), turi būti padidinta nuo 50 iki 75 proc. visų finansuotinų išlaidų. Jis mano, kad tai iš dalies buvo pasiekta atsižvelgus į jo ankstesnes rekomendacijas sukurti daugiau ir geresnių paskatų MVĮ dalyvauti Septintojoje MTTP pagrindų programoje ir taip skatinti glaudesnius ryšius tarp MVĮ ir mokslinių tyrimų institucijų (13).

4.4.2

Aukštojo mokslo įstaigos ir kt. Komitetas taip pat pritaria nuostatai, kad valstybinių įstaigų, vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigų bei mokslinių tyrimų organizacijų finansavimo riba turėtų siekti 75 proc. visų finansuotinų išlaidų (taip pat 33 straipsnio 1 dalies antras sakinys). Jis rekomenduoja parengti aiškesnę 33 straipsnio redakciją, kad pelno siekiančius dalyvius būtų galima geriau atskirti nuo dalyvaujančių ne pelno organizacijų.

4.4.3

Vidutinės išlaidos personalui. Komitetas mano, kad galimybė dalyviams naudoti vidutines išlaidas personalui (31 straipsnio 3 dalies a punktas) yra naudinga siekiant supaprastinti tvarką.

4.4.4

Valdymo išlaidos. Siekdamas išsaugoti būtiną tęstinumą, Komitetas taip pat pritaria tam, kad kaip ir anksčiau būtų finansuojama 100 proc. valdymo išlaidų. Atrodo, kad pasiūlymas besąlygiškai panaikinti ligšiolinę viršutinę 7 proc. ribą šiai išlaidų rūšiai gali kelti sunkumų, jei kitu būdu nebus taikomi griežčiausi reikalavimai būtinoms valdymo išlaidoms. Iš tiesų, ligšiolinė 7 proc. riba pasirodė esanti per žema būtent dėl vis dar didelių administravimo, koordinavimo ir kt. sąnaudų, todėl ji turėtų būti padidinta. Kita vertus, reikėtų vengti, kad valdymo sąnaudos dėl neriboto administravimo išlaidų finansavimo ne sumažėtų, o išaugtų.

4.5

Papildomos universitetų išlaidos. Remiantis Komisijos pasiūlymu, turėtų būti panaikinta iki dabar buvusi galimybė 100 proc. finansuoti papildomas universitetų ir panašių mokslinių tyrimų organizacijų išlaidas (14). Nors vietoje to yra siūlomi kiti apskaitos metodai, Komitetas mano, kad siūlymas panaikinti minėtą galimybę gali kelti sunkumų, kadangi šios institucijos dažniausiai neturi tinkamos analitinės buhalterinės apskaitos sistemos, galinčios apskaičiuoti visas išlaidas (15). Be to, kol kas negalima vertinti, ar kaip galima alternatyva Komisijos pasiūlyta „vienodo dydžio suma“ labai nepablogins sąlygų, nes dar nėra sukurtos šiuo tikslu numatytos Komisijos vidaus įgyvendinimo taisyklės (žr. pirmiau). Todėl Komitetas rekomenduoja šioms institucijoms, jei jos neturi bendrųjų išlaidų apskaitos sistemų, ir toliau taikyti 100 proc. papildomų išlaidų finansavimo tvarką, bent jau tol, kol bus užtikrinta, kad kiti apskaitos metodai (16) nepablogina sąlygų, palyginti su dabar galiojančia tvarka.

4.6

Teisinis mokslinių tyrimų organizacijų statusas. Komiteto nuomone, visas mokslinių tyrimų organizacijas, kurių pagrindinį finansavimą užtikrina valstybė, visais požiūriais (ir visuose straipsniuose, pvz.: 33 straipsnio 1 dalyje ir 38 straipsnio 2 dalyje) būtina vienodai vertinti nepaisant jų teisinio statuso. Tai reiškia, pvz., kad pagal privatinę teisę įsteigtos ne pelno mokslinių tyrimų organizacijos arba mokslinių tyrimų centrai, kurių pagrindinį finansavimą užtikrina valstybė (17), turi būti prilyginamos pagal viešąją teisę įsteigtoms organizacijoms. Pagaliau tinkamiausios — valstybių narių požiūriu — tokių mokslinių tyrimų institucijų teisinės formos pasirinkimas priklauso valstybių narių teisėkūros kompetencijai ir dėl to vykdant Bendrijos mokslinių tyrimų finansavimą jokiu būdu neturėtų būti diferencijuojama.

4.7

Intelektinė nuosavybė. Siūlomomis taisyklėmis (39 — 43 straipsniai) turėtų būti užtikrinama, kad intelektinės nuosavybės teisės, pagrįstos ES biudžeto lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatais, negalėtų būti nekontroliuojamai perduodamos ne Europoje esančioms užsienio bendrovėms.

4.7.1

Atviroji programinė įranga. Programinė įranga, kuri buvo sukurta vykdant Bendrijos finansuojamus mokslinių tyrimų projektus, šiuo metu gali būti plačiai skleidžiama ir naudojama, o kartu ir plėtojamos šia įranga paremtos komercinės versijos arba paslaugos tik tada, jei ji siūloma kaip atviroji programinė įranga. Šiuo tikslu konsorciumui turi būti suteikiama kuo daugiau laisvės nustatyti licenzijų sąlygas.

4.8

Naudojimosi teisės. Kalbant apie naudojimosi įgytomis žiniomis ir (arba) pirminėmis žiniomis teises (48 — 52 straipsniai) (18), turimos omenyje dalyvių (pvz., universiteto arba mokslinių tyrimų centro) teisės naudotis ne visomis žiniomis, o tik tomis žiniomis, kurios yra susijusios su atitinkamame bendrame projekte dalyvaujančių organizacijos padalinių arba grupių darbais arba parengiamaisiais darbais ir kurios yra būtinos kitiems dalyviams tam, kad šie galėtų vykdyti savo su netiesiogine veikla susijusius darbus. Todėl Komitetas pritaria 48 straipsnio nuostatoms, kurios leidžia šį naudojimosi teisių klausimą spręsti atskirai kiekvieno konkretaus projekto atveju ir dalyviams jas apibrėžti teigiamame ir (arba) neigiamame sąraše  (19). Teigiamas sąrašas gali padėti išvengti tokių pirminių žinių atskleidimo, kurių konfidencialumas turi būti užtikrintas. Tačiau, kad nebūtų bereikalingai uždelsta pradėti vykdyti projektą, vertėtų numatyti, pvz., ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo projekto pradžios.

4.9

Teisės nemokamai naudotis žiniomis. Komitetas abejoja dėl nuostatų, kurios turėtų be išimčių suteikti teisę nemokamai naudotis žiniomis. Iš esmės jis rekomenduoja užtikrinti projekto dalyviams kuo didesnę veikimo laisvę pasirinkti kiekvienu atveju tinkamiausią sutartį. Pvz., vertėtų ir MTTP dalyviams suteikti nemokamo naudojimosi teises.

4.9.1

Pirminės žinios, skirtos veiklai įgyvendinti. Iš esmės pritariama pasiūlymui MTTP dalyviams visada suteikti teisę nemokamai naudotis pirminėmis žiniomis, jei šios žinios būtinos netiesioginei veiklai įgyvendinti. Tačiau tam tikrais atvejais tokia išimtis susijusiems dalyviams gali kelti sunkumų. Todėl Komitetas rekomenduoja pakeisti 50 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį (20).

4.9.2

Pirminės žinios, skirtos naudotis įgytomis žiniomis. Vis dėlto pasiūlymas visais atvejais MTTP dalyviams užtikrinti teisę nemokamai naudotis pirminėmis žiniomis, jei šios žinios būtinos naudojimuisi įgytomis žiniomis, gali kelti tam tikrų sunkumų. Pirminės žinios buvo įgytos naudojant nuosavas MTTP dalyvių lėšas, ankstesniųjų paramos teikėjų lėšas arba atitinkamų valstybių narių biudžeto lėšas, ir šioms žinioms yra taikomi su jomis susiję įpareigojimai ir sąlygos (21). Jeigu būtų pradėta taikyti Komisijos pasiūlyta tvarka, iškiltų pavojus, kad pajėgiausi MTTP dalyviai ir didelę praktinę patirtį turintys dalyviai negalėtų arba nenorėtų dalyvauti projektuose ir tokiu būdu nedalyvautų šiame procese. Todėl Komitetas siūlo visiškai panaikinti 51 straipsnio 5 dalį arba ją pakeisti (22).

4.9.3

Netirtų sričių moksliniai tyrimai. Nors netirtų sričių mokslinių tyrimų atveju dažniausiai kalbama apie darbus, susijusius su moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra fundamentaliųjų mokslinių tyrimų srityje, Komitetas ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad daugeliu atvejų (23) ribos tarp fundamentaliųjų mokslinių tyrimų ir taikymo yra neapibrėžtos. Todėl šiuo atveju galimas toks pats, jau pirmiau minėtas neigiamas poveikis, kurio būtina išvengti ir į jį tinkamai atsižvelgti taisyklėse. Todėl Komitetas rekomenduoja visiškai panaikinti 52 straipsnio 1 dalį arba ją atitinkamai pakeisti (24).

4.9.4

Konkrečios grupės. Komisijos pasiūlyme nėra apibrėžti konkrečių grupių vykdomi darbai. Šių darbų vykdymas jokiu būdu neturėtų būti siejamas su netirtų sričių moksliniais tyrimais arba netgi jiems prilyginamas.

4.10

Laisvas priemonių pasirinkimas. Komitetas pakartotinai rekomenduoja (25), kad projektuose taikomos konkrečios priemonės neturėtų būti nustatomos iš anksto, tačiau „pareiškėjams, norintiems įgyvendinti atitinkamus uždavinius, turėtų būti suteikta galimybė instrumentus pritaikyti optimaliai projektų struktūrai ir dydžiui. Tik tokiu būdu galima išvengti, kad naujai kuriami projektai, jų dydis ir struktūra remtųsi ne vien tik jau nustatytais instrumentais, bet ir orientuotųsi į optimalius mokslinius techninius reikalavimus. Instrumentai turi tarnauti darbo sąlygoms ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros tikslams, o ne atvirkščiai.“ Todėl turėtų būti ir toliau rengiami ypač specialiosios paskirties mokslinių tyrimų projektai, kadangi jie yra visų pirma skirti dalyvaujančioms MVĮ ir mažesnėms mokslinių tyrimų grupėms.

4.11

Finansinės kolektyvinės atsakomybės panaikinimas. Komitetas pritaria tam, kad būtų panaikintas finansinės kolektyvinės atsakomybės principas; Komitetas primena, kad jau savo atitinkamuose pasiūlymuose (26) dėl 6–osios pagrindų programos jis atkreipė dėmesį į kolektyvinės finansinės atsakomybės problemą.

4.11.1

Rizikos fondas. Komitetas taip pat atitinkamai remia ketinimą steigti rizikos fondą, skirtą galimoms negrąžintoms sumoms padengti, į kurį (38 straipsnio 1 dalis) turi būti įmokama nedidelė netiesioginei veiklai vykdyti skirtos finansinės paramos procentinė dalis. Tačiau patartina Komisijai, skelbiant paraiškų teikimo konkursą, nurodyti numatomą procentinę įmokų maržą, nustatomą pagal įvertintos rizikos dydį. Komitetas taip pat pritaria tam, kad galimi perviršiai, susidarę iš numatytų atidėjimų, vėl būtų grąžinami pagrindų programai kaip atidėtosios įplaukos.

4.11.2

Atleidimas. Tačiau Komitetas rekomenduoja (pagal 38 straipsnio 2 dalį) atleisti nuo mokesčio visas mokslinių tyrimų organizacijas, kurioms pagrindinį finansavimą teikia valstybė (27), nepaisant jų teisinio statuso.

4.11.3

Projekto nutraukimas. Komitetas taip pat atkreipia dėmesį į (18 straipsnio 4 dalyje) siūlomą dalyvių techninio pobūdžio finansinę kolektyvinę atsakomybę. Komiteto nuomone, konsorciumui taip pat turi būti suteikiama teisė spręsti dėl galimo projekto nutraukimo, jeigu dėl mokslinių ir techninių priežasčių arba dėl pernelyg didelių finansinių sąnaudų toliau vykdyti projektą yra nenaudinga arba netikslinga. Todėl 18 straipsnio 4 ir 5 dalys turėtų būti atitinkamai pakeistos.

4.12

Programų komitetai. Siekiant sutrumpinti procedūras pagal Komisijos pasiūlymą, programų komitetai turi būti atleidžiami nuo užduoties tvirtinti siūlomus finansuoti projektus. Komiteto nuomone, tvirtinti projektus reikia tik tuo atveju, jei atrinkdama projektus Komisija remtųsi ekspertų vertinimais. Kitais atvejais bei priimant darbo programas ir skirstant biudžetą atsakingi programų komitetai ir toliau turi duoti savo sutikimą. Kompromisinis sprendimas galėtų būti toks: atlikus vertinimą, programų komitetui būtų pateikiamas konkurso įgyvendinimo planas, kurį programų komitetas aptartų ir dėl jo priimtų oficialų sprendimą. Taip nebūtų vilkinamas laikas, nes programų komitetas daugiau nepriimtų sprendimų dėl atskirų projektų.

4.13

Dotacijos sutartis. Šiuo klausimu svarbi 19 straipsnio 8 dalis remiasi Europos mokslininkų chartija ir Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodeksu. Komitetas atkreipia dėmesį, kad ši chartija yra tik rekomendacinio pobūdžio ir todėl neįpareigojanti. Be to, jis primena, kad pritaria daugeliui Chartijos sudedamųjų dalių, tačiau tuo pat metu, ypač dėl pernelyg didelio taisyklių skaičiaus ir kai kurių neaiškių kriterijų, rekomendavo ją persvarstyti (28).

4.14

Europos investicijų bankas. Komitetas pritaria pasiūlymui (ir kartu pasiūlytoms taisyklėms) suteikti Europos investicijų bankui finansinę paramą, skirtą paskolų, išduotų Septintosios MTTP pagrindų programos mokslinių tyrimų tikslams vykdyti, rizikai padengti. Tokios paskolos visų pirma turėtų būti naudojamos demonstravimo veiklos projektams (pvz., moksliniams tyrimams energetikos arba saugumo srityje) finansuoti.