52005DC0629

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 1.12.2005

KOM(2005) 629 galutinis

BALTOJI KNYGA

2005–2010 m. finansinių paslaugų politika {SEC(2005) 1574}

TURINYS

TRUMPA APŽVALGA: ĮVADAS/TIKSLAI/LEITMOTYVAS .........……………………………………………………..3

1. LAIPSNIŠKA FINANSINIŲ PASLAUGŲ KONSOLIDACIJA 4

2. GERESNIS REGLAMENTAVIMAS 4

2.1. Atviros ir skaidrios konsultacijos 4

2.2. Poveikio įvertinimas 4

2.3. Įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas 5

2.4. Ex-post vertinimas 5

2.5. Supaprastinimas, kodifikavimas ir aiškinimas 6

2.6. Finansinių paslaugų vartotojai: įtraukimas, švietimas ir žalos atlyginimas 7

2.7. Tolesnis sąveikos su kitomis politikos kryptimis stiprinimas 7

3. TEISINGŲ EB REGLAMENTAVIMO IR PRIEŽIŪROS STRUKTŪRŲ UŽTIKRINIMAS 8

3.1. Lamfalussy proceso įgyvendinimas 8

3.2. Priežiūros srities užduotys 9

3.2.1 Didesnis aiškumas dėl kilmės ir registracijos valstybių priežiūros institucijų vaidmenų ir atsakomybės 9

3.2.2 Užduočių perdavimo tarp priežiūros institucijų nagrinėjimas 10

3.2.3 Keli praktiniai veiksmai priežiūros veiksmingumui gerinti 10

3.2.4 Priežiūros kultūros vystymas visos Europos mastu 10

4. DABARTINĖS IR BŪSIMOS TEISĖS AKTŲ LEIDYBOS INICIATYVOS (2005–2010 M.) 11

4.1. Dabartiniai projektai 11

4.1.1. Mažmeninė bankininkystė 11

4.1.2. Mokumas II 11

4.1.3. Akcijų paketų peržiūra 11

4.1.4. Tarpuskaita ir atsiskaitymai 11

4.2. Dabartiniai svarstymai 12

4.2.1. Nepagrįstų kliūčių tarpvalstybinei konsolidacijai pašalinimas 12

4.2.2. Elektroninių pinigų direktyva 12

4.2.3. Draudimo garantijų sistemos 12

4.2.4. Hagos vertybinių popierių konvencija 12

4.2.5. Neprivalomos priemonės 12

4.3. Sritys, kuriose šiuo metu naujų teisės aktų rengti neplanuojama 13

4.4. Būsimos iniciatyvos 13

4.4.1. Investiciniai fondai 13

4.4.2. Mažmeninės finansinės paslaugos: bankų sąskaitos ir kredito tarpininkai 13

5. IŠORĖS ASPEKTAI 14

6. STEBĖSENOS TVARKA 15

Trumpa apžvalga

Šioje baltojoje knygoje pristatomi Europos Komisijos (toliau – Komisija) finansinių paslaugų politikos prioritetai iki 2010 m. Pridedama konkrečių užduočių ir veiksmų apžvalga (I priedas).

Konsultacijos dėl žaliosios knygos[1] parodė, kad šie politikos prioritetai yra plačiai remiami. Šioje baltojoje knygoje taip pat atsižvelgiama į 2005 m. liepos 18 d. vykusio „Pasikeitimo nuomonėmis“[2] rezultatus ir lygiagrečias iniciatyvas, tarp jų – Finansinių paslaugų komiteto finansinės integracijos ataskaitą[3], 2005 m. spalio 11 d. ECOFIN tarybos išvadas ir Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų reikalų komiteto ataskaitą apie dabartinę ES finansų rinkų integracijos padėtį[4]. Šis dokumentas papildytas atitinkamu poveikio įvertinimu (žr. II priedą).

Artimiausių penkerių metų Komisijos finansinių paslaugų politikos tikslai yra šie: palaipsniui didinti integruotų, atvirų, visa apimančių, konkurencingų ir ekonomiškai veiksmingų ES finansų rinkų konsolidaciją; pašalinti likusias ekonomiškai svarbias kliūtis, kad finansinės paslaugos būtų teikiamos ir kapitalas laisvai judėtų po visą ES mažiausiomis įmanomomis sąnaudomis, veiksmingai reglamentuojant rizikos ribojimą ir verslo etiką, sukuriant aukštą finansinio stabilumo lygį, naudą vartotojams ir jų apsaugą; įgyvendinti ir užtikrinti esamos teisės aktų sistemos vykdymą bei nuolatinį vertinimą, visose būsimose iniciatyvose griežtai laikytis geresnio reglamentavimo principų; glaudžiau bendradarbiauti ir padidinti konvergenciją ES priežiūros srityje, gilinti ryšius su kitomis pasaulinėmis finansų rinkomis ir sustiprinti Europos įtaką jose. |

- Laipsniška konsolidacija yra Komisijos pozicijos – praktiškos, daug aprėpiančios ir atspindinčios suinteresuotųjų šalių nuomones pozicijos – leitmotyvas.

2005–2010 M. FINANSINIŲ PASLAUGŲ BALTOJI KNYGA

1. LAIPSNIŠKA FINANSINIŲ PASLAUGŲ KONSOLIDACIJA

Finansų rinkos yra gyvybiškai svarbios modernių valstybių ūkių veikimui. Kuo labiau jos integruotos, tuo veiksmingesnis ekonominių resursų paskirstymas ir ilgesnė ekonominio augimo perspektyva. Todėl bendros finansinių paslaugų rinkos sukūrimas yra svarbi Lisabonos ekonominės reformos proceso dalis[5], būtina ES pasauliniam konkurencingumui.

Europos finansų rinkų integracija buvo skatinama 1999–2005 metų Finansinių paslaugų veiksmų planu (FPVP). Pagrindinė šio plano filosofija pasitvirtino: pagerėjo finansų sektoriaus veiklos rezultatai, pasiekta didesnio likvidumo, stipresnės konkurencijos, didesnio pelningumo ir finansinio stabilumo, nepaisant didelio išorės veiksnių nepastovumo. Ateinančiais metais pažangiai įgyvendinant FPVP priemones, nauda bus dar didesnė.

Tačiau reikalingos ir tolesnės pastangos. ES finansinių paslaugų sektoriuje dar nepanaudotas didelis ekonomikos ir užimtumo augimo potencialas. Skubiai reikia dar labiau padidinti bendros Europos ilgalaikių taupymo produktų rinkos veiksmingumą. Pagrindinė ES ekonomikos struktūrinė problema – reikalingas didelio pensijų deficito finansavimas. Dar toli gražu nebaigta kurti mažmeninių paslaugų vidaus rinka. Reikalinga veiksmingesnė rizikos kapitalo rinka, kuri remtų naujas ir novatoriškas įmones ir skatintų ekonomikos augimą[6].

Taigi pažangos konsolidavimas, nebaigtų darbų užbaigimas, sustiprintas bendradarbiavimas ir konvergencija priežiūros srityje, taip pat likusių ekonomiškai svarbių kliūčių pašalinimas yra pagrindinės Komisijos artimiausių penkerių metų politikos kryptys.

2. GERESNIS REGLAMENTAVIMAS

Komisija įgyvendins patį atviriausią, skaidriausią, faktais pagrįstą politikos formavimą, pagrįstą įsipareigojimais viešai konsultuotis ir atlikti poveikio vertinimus, tokiu būdu apibrėždama aiškias taisykles, kuriančias pridėtinę vertę ES finansinėms paslaugoms ir vartotojams.

2.1. Atviros ir skaidrios konsultacijos

Atviros konsultacijos (su visomis suinteresuotosiomis grupėmis) ir toliau atliks pagrindinį vaidmenį bei išliks privalomos sprendžiant, ar yra reikalingas vienas ar kitas teisės aktas. Komisija ir toliau skelbs konsultacijose išsakytas nuomones, praktines santraukas ir pranešimus su pastabomis.

2.2. Poveikio įvertinimas

Bet kuris naujas Komisijos pasiūlymas bus papildytas poveikio įvertinimu, kuriame bus nagrinėjamas kiekvienas klausimas ir nurodytas tinkamiausias variantas. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas sąnaudoms ir naudai visais ekonominiais, socialiniais ir aplinkos aspektais ir, jei reikalinga, poveikiui finansiniam stabilumui, sklandžiam rinkų veikimui ir vartotojų apsaugai.

Jeigu įmanoma, prieš skelbiant poveikio įvertinimą suinteresuotosios šalys bus supažindintos su jo metodika. Komisija taip pat įvertins (kiekvienu atveju atskirai), ar techninėms įgyvendinimo priemonėms (2 lygmuo) taip pat reikia atlikti poveikio įvertinimą.

Be to, Komisija tikisi, kad Europos Parlamentas ir Taryba laikysis savo įsipareigojimų pagerinti Bendrijos teisės aktų kokybę ir atliks poveikio įvertinimus pateikdami reikšmingas Komisijos pasiūlymų pataisas[7]. Iki šiol to nebuvo laikomasi ir tai yra silpnoji geresnio reglamentavimo grandinės dalis[8].

2.3. Įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas

Tenka apgailestauti, kad prastai laikomasi terminų perkeliant Bendrijos teisę į valstybių narių nacionalinę teisę[9]. Valstybės narės privalo griežtai laikytis savo įsipareigojimų ir užtikrinti jų įgyvendinimą laiku. Vykdymo užtikrinimo mechanizmai privalo būti sustiprinti ir suderinti tarp valstybių narių. Tokia bendra atsakomybė yra pagrindinė problema, su kuria susiduria 25 valstybes nares apimanti Europos Sąjunga, kurios dar laukia nauji plėtros etapai.

Komisija aktyviai dirbs su valstybėmis narėmis, stebėdama pažangą, užtikrindama tikslų įgyvendinimą ir vengs „aplipdyti“ teisės aktus įvairiais normų papildymais (vadinamasis „paauksinimo“ procesas). Komisija reguliariai atnaujins FPVP teisės perkėlimo į nacionalinę teisę matricą internete ir sudės nuorodas į pačių valstybių narių įgyvendinimo dokumentus. Bendra perkėlimo į nacionalinę teisę padėtis bus apžvelgta ir metinėje pažangos ataskaitoje apie finansines paslaugas[10].

Teisės perkėlimo praktiniai užsiėmimai su valstybėmis narėmis ir Europos reglamentavimo institucijomis ir toliau išliks diskusijų vieta, kurioje bus ieškoma bendro sutarimo dėl konkrečių EB teisės aktų nuostatų ir iš anksto sprendžiamos galimos problemos. Komisija skelbs teisės perkėlimo praktinių užsiėmimų apibendrinančiąsias pastabas ir, prireikus, papildomus paaiškinimus.

Šie praktiniai procesai padės atlikti veiksmingą stebėseną. Neteisingo įgyvendinimo atveju Komisija nedelsdama pradės tirti pažeidimą. Suinteresuotosios šalys pabrėžė, kad joms turi būti skirta pakankamai laiko perkelti ES teisę į nacionalinę teisę. Komisija su tuo sutinka. Tačiau vystant 2 lygmens priemones, jei įmanoma, turi būti lygiagrečiai dirbama teisinio ir techninio teisės perkėlimo įgyvendinimo lygmenyse (1 ir 2 lygmenyse).

2.4. Ex-post vertinimas

Pagrindinis klausimas – ar taisyklėmis išties pasiekiamas pageidaujamas rezultatas. Komisija kasmet apžvelgs bendrą finansų rinkų integracijos padėtį Finansinės integracijos ataskaitoje (FIA)[11]. Tarpinstitucinė tikrinimo grupė[12] įneš savo indėlį, vertindama Lamfalussy procesą visuose finansinių paslaugų sektoriuose[13].

FPVP ir naujų teisinių priemonių ex-post vertinimas – pagrindinis Komisijos prioritetas artimiausiems penkeriems metams. Iki 2009 m. Komisija stengsis pabaigti visų FPVP priemonių[14] išsamų ekonominį ir teisinį įvertinimą. Tyrimas bus pradėtas 2007–2008 m.[15] Pagrindinių priemonių įvertinimas bus atliekamas praėjus maždaug ketveriems metams nuo kiekvienos iš šių priemonių įgyvendinimo termino.

Jeigu laikui bėgant kruopštus įvertinimas ir analizė atskleistų, kad tam tikri teisės aktai tinkamai neveikia, jie bus pataisyti arba panaikinti pagal teisinę procedūrą[16].

2.5. Supaprastinimas, kodifikavimas ir aiškinimas

Bendrijos ir nacionalinės finansinių paslaugų įgyvendinimo normos turi veikti kaip vienas rišlus teisės aktų rinkinys. Nors Komisija stengėsi, kad FPVP teisės aktai būtų kuo paprastesni ir suderinti, juos dar reikia patobulinti. Todėl Komisija atliks šio ir kitų sektorių nuoseklumo patikrinimus, užtikrindama, kad atitinkamuose įstatymuose būtų naudojama vienoda terminologija ir numatomas toks pats poveikis. Tiriant teisės aktų suderinamumą būtinai bus išnagrinėti valstybių narių pasirinkti modeliai, siekiant geriau suprasti, kaip Bendrijos teisė taikoma praktikoje, ir užtikrinti, kad realiai būtų pasiektas rinkoms reikalingas teisės aktų suderinamumo lygis. Bus pradėta nuo pagrindinio atskaitos taško – Bendrijos teisės – ir iškart patikrinta, kaip ji perkeliama ir įgyvendinama nacionaliniu lygmeniu.

Komisijos darbas šioje srityje, truksiantis kelerius metus, bus pradėtas šiais praktiniais veiksmais:

- Bus sukurta paprasta prieiga prie Bendrijos teisės, pateikiant duomenis internete[17] tokia forma, kuri būtų patogi ir specialistams, ir visiems gyventojams;

- Pirmasis sektoriaus suderinamumo patikrinimas bus atliekamas vertybinių popierių srityje. Bus sudaryta specialistų ir rinkos ekspertų grupė, padėsianti Komisijai išnagrinėti pagrindines problemas. Panašią užduotį jau pradėjo įgyvendinti Komisijos teisinio aiškumo grupė, nagrinėjanti tarpvalstybinius vertybinių popierių teisių ir perdavimų aspektus;

- Šiuo metu vartotojui teikiamos informacijos įvairovė ir gausa gali suklaidinti ir vartotojus, ir paslaugų teikėjus. 2008 m. bus atliktas išsamus tyrimas, kuriame bus apžvelgti galimi dabartinių EB normų neatitikimai ir informacijos reikalavimų pagrįstumas;

- Toks neapibrėžtumas ypatingai ryškus kolektyvinio investavimo priemonių srityje. Joje kartu su likusiais reklamos reikalavimais taikomos ir sektoriaus, ir bendrosios taisyklės. Iš sektoriaus atstovų atsiliepimų galima spręsti, kad tokia padėtis stabdo veiksmingą tarpvalstybinį investicinių fondų reklamavimą. Be to, nėra aišku, ar fondo paslaugas reklamuojantis, ar jas platinantis subjektas yra atsakingas už paslaugų reklamą arba teikimą investuotojams. Siekdama išaiškinti kai kuriuos iš šių klausimų, Komisija 2006 m. paskelbs komunikatą arba rekomendacijas. Šis darbas gali tapti atskaitos tašku panašiems tyrimams kitose srityse;

- Pagal projektą „Mokumas II“ šiuo metu atliekamas pagrindinis kodifikavimo darbas. Šešiolika draudimo direktyvų bus sujungta į vieną EB draudimo direktyvą, iš naujo nesvarstant dabartinio acquis . Tai galėtų būti pavyzdys panašioms kodifikavimo iniciatyvoms kitose finansinių paslaugų srityse;

- Be to, nustačius neteisingo Bendrijos teisės įgyvendinimo atvejus, Komisija imsis reikiamų veiksmų, įskaitant pažeidimų procedūras, siekdama užtikrinti suderintą ir veiksmingą reglamentavimo sistemą visoje ES.

2.6. Finansinių paslaugų vartotojai: įtraukimas, švietimas ir žalos atlyginimas

Finansinių paslaugų vartotojų forumas FIN-USE vaidina svarbų vaidmenį, perteikiant vartotojų lūkesčius dėl EB politikos vystymo[18]. Be to, Komisija pasirūpins, kad visi vartotojai būtų deramai atstovaujami visose būsimose konsultacinėse grupėse.

Kadangi viešasis sektorius palaipsniui nutraukia kai kurių socialinių sistemų dalių finansavimą, reikia, kad gyventojai daugiau sužinotų ir tiesiogiai dalyvautų finansiniuose reikaluose. Norint sustiprinti paklausos pusę ir skatinti gerus investavimo sprendimus, pvz., pensijoms, būtina padidinti skaidrumą ir palyginamumą bei padėti vartotojams suprasti finansinių produktų esmę. Nors didžiausia atsakomybė už vartotojų švietimą tenka valstybėms narėms, Komisija gali ne tik skatinti keitimąsi nuomonėmis apie finansinį švietimą, vartotojų raštingumą ir geriausią praktiką ES mastu, bet ir prisidėti prie bendrų projektų. 2007 m. pradžioje Komisija šia tema ketina surengti konferenciją.

Be to, norėdama vartotojus geriau informuoti apie pažangą finansinių paslaugų srityje, Komisija ketina leisti periodinį informacinį biuletenį, akcentuodama vartotojams ir naudotojams įdomiausius savo vykdomo darbo aspektus. Taip pat planuojama sukurti nuolatinę vartotojų atstovų iš visos Europos grupę, su kuria bus aptariamos vartotojams ypatingai svarbios finansinių paslaugų temos. Ir toliau bus palaikomas nuolatinis kontaktas su UNI-EUROPA, atstovaujančia finansinių paslaugų sektorių darbuotojams.

FIN-NET[19] tenka svarbus vaidmuo sudarant naudotojams ir vartotojams galimybę lengvai pradėti neteisminių skundų procedūras tarpvalstybinėse bylose[20]. Komisija pradėjo FIN-NET vaidmens peržiūrą, ketindama dar labiau padidinti jo veiksmingumą. Komisija taip pat atliks nacionalinių žalos atlyginimo sistemų finansinių paslaugų srityje tyrimą, siekdama išsiaiškinti bet kokius neatitikimus.

2.7. Tolesnis sąveikos su kitomis politikos kryptimis stiprinimas

Labai svarbu, kad būtų maksimaliai panaudota finansinių paslaugų ir kitų politikos krypčių sąveika. Per artimiausius penkerius metus turėtų būti dar labiau sustiprintas glaudus bendradarbiavimas su kitomis politikos kryptimis, ypač konkurencija (sektorių tyrimais[21]), vartotojų politika (vartotojų apsauga, sutarčių teise[22]) ir mokesčiais.

Neseniai atliktame Komisijos tyrime apie kliūtis tarpvalstybinei konsolidacijai[23] Europoje pagrindine kliūtimi finansinių paslaugų integracijai buvo įvardyta su apmokestinimo normomis susijusi diskriminacija ir neapibrėžtumas, ypač su restruktūrizavimu susijęs PVM[24]. Po išsamių konsultacijų su visomis suinteresuotosiomis šalimis Komisija ketina pateikti teisės akto pasiūlymą pritaikyti finansinėms paslaugoms naudojamas PVM taisykles bendros finansų rinkos vystymui[25]. Tyrime taip pabrėžtas poreikis veikti ir kitomis Komisijos pasirinktomis politikos kryptimis[26].

3. TEISINGŲ EB REGLAMENTAVIMO IR PRIEŽIŪROS STRUKTŪRŲ UŽTIKRINIMAS

3.1. Lamfalussy proceso įgyvendinimas

ES finansų rinkų integracija greitėja. Nors kai kurios mažmeninių paslaugų įmonės apsiribos vietos rinkomis, kitos įmonės vis labiau siekia pasinaudoti visos ES masto ekonomijos teikiamais pranašumais, daugeliu atveju net neįsisteigdamos užsienio šalyse – panaudodamos rizikos valdymo ir administravimo funkcijų centralizavimą, tarpvalstybinius susijungimus ir interneto teikiamas galimybes. Todėl tam turi būti pritaikytos ES reglamentavimo ir priežiūros struktūros ir, jei įmanoma, sumažintos reglamentavimo išlaidos. EB finansinių paslaugų reglamentavimo ir priežiūros metodo esmė yra apibrėžta keturių lygmenų Lamfalussy procese[27]. Šis procesas susilaukė didelės paramos ir yra laikomas sėkmingu. Sprendimų priėmimas ir priežiūros veiksmai dabar tapo daug veiksmingesni ir lankstesni.

Pagrindinė Komisijos politika – laikytis šio proceso tikslų ir per artimiausius penkerius metus jį tobulinti, išnaudojant visą jo potencialą. Pagrindiniai reglamentavimo klausimai yra šie :

1. ypatingai svarbi diskusija dėl komitetų procedūros reformos;

2. viso proceso atsiskaitomybės ir skaidrumo pagerinimas (tai taip pat taikytina Europos Parlamentui bei Tarybai), atsižvelgiant į nustatytas institucines ribas ir į tai, kad nacionalinių priežiūros institucijų komitetai yra Komisijos patariamieji organai;

3. tarpvalstybinio bendradarbiavimo plėtojimas reglamentavimo srityje, įtraukiant vis daugiau tarpvalstybinių finansų klausimų;

4. tikslo visuose keturiuose Lamfalussy proceso lygmenyse atsižvelgti į geresnio reglamentavimo darbotvarkę įgyvendinimas, tokiu būtu užtikrinant reikalingų normų kūrimą, suderintą įgyvendinimą ir vykdymą. Nepaisydama 3 lygmens komitetų gerai atlikto darbo ir pripažindama jų išteklių ribotumą, Komisija mano, kad jų patarimai, kurie galėtų gerokai padidinti reglamentavimo išlaidas, duotų naudos, jei juos papildomai peržiūrėtų ekonomikos ekspertų grupė, įvertindama jų poveikį ir proporcingumą;

5. darbas su pagrindiniais partneriais, derinant pasaulinius standartus, jei tai tikslinga.

3.2. Priežiūros srities užduotys

Reikia sugriežtinti priežiūros institucijų prievolę bendradarbiauti ir keistis informacija. Krizių atveju reikia užtikrinti bendradarbiavimo saugumą.

Kelios pagrindinės artimiausių penkerių metų užduotys yra šios:

integracijai spartėjant ir siekiant rasti sprendimą, kaip paskleisti galimą poveikį, reikia išaiškinti ir optimizuoti kilmės ir registracijos valstybių institucijų atsakomybę (3.2.1); reikia išnagrinėti užduočių ir atsakomybės perdavimą, užtikrinant, kad priežiūros institucijos turėtų reikalingą informaciją ir abipusį pasitikėjimą (3.2.2); reikia pagerinti priežiūros veiksmingumą, išvengiant besikartojančių atskaitomybės ir informacijos teikimo reikalavimų (3.2.3); reikia labiau derinti ir laiku atlikti bendradarbiavimo veiksmus bei kurti tikrąją priežiūros kultūrą visoje ES (3.2.4). |

6. 3.2.1. Didesnis aiškumas dėl kilmės ir registracijos valstybių priežiūros institucijų vaidmenų ir atsakomybės

EB priežiūros sistemos pagrindas yra abipusiu pripažinimu pagrįstas kilmės ir registracijos valstybių principas ir bendra priežiūra. Reikia rasti tinkamą sprendimą poveikiui paskleisti, pvz., kai savo funkcijų tinkamai nevykdo grupė, dirbanti visos Europos Sąjungos mastu, arba metodiškai svarbi institucija, dirbanti vienoje valstybėje narėje, o už grupės priežiūrą atsakinga institucija kitoje valstybėje narėje[28].

Bet koks rizikos ribojimo principais pagrįstos priežiūros sistemos raidos nukrypimas nuo dabartinių normų kelią sudėtingus politinės ir finansinės atskaitomybės klausimus, ypač tokiais atvejais, kai numatoma teisė į valstybės paramą. Komisija pasisako už raidos metodą, spręsdama iškilusias problemas, ieškodama pusiausvyros tarp veiksmingesnių ir sutelktų priežiūros priemonių bei finansinio stabilumo visoje ES užtikrinimo.

Vartotojų apsaugai taip pat svarbios indėlių garantijų sistemos. Reikia tęsti darbą ir padaryti dabartines priemones veiksmingas tarpvalsatybiniu mastu ir suderinamas su kitomis priemonėmis, kaip antai su galutinio skolintojo sąlygomis ir atsakomybe už finansavimą finansinių krizių atvejais. Komisija išnagrinės pagrindinius tarpusavyje susijusius klausimus ir 2006 m. šia tema paskelbs komunikatą.

3.2.2. Užduočių perdavimo tarp priežiūros institucijų nagrinėjimas

Bankų veiklą reglamentuojantys teisės aktai jau suteikia galimybę priežiūros institucijoms perduoti visą priežiūros institucijos prisiimtą atsakomybę už antrinę įmonę pirminę įmonę prižiūrinčiai institucijai. Tačiau praktiškai ši galimybė dar neveikia. Panašiai vertybinių popierių teisės aktuose, pvz., dėl piktnaudžiavimo rinka ir prospektų, leidžiama kai kurias funkcijas perduoti kitoms reglamentavimo institucijoms. Tačiau galima dar patobulinti informacijos mainus ir veiksmingesnį užduočių atlikimą[29].

Siekiant greitai ir veiksmingai išspręsti kasdieninius tarpvalstybinių priežiūros institucijų ginčus galima naudoti tarpininkavimo sistemą. Tai sustiprintų priežiūros institucijų veiklos konvergenciją[30].

3.2.3. Keli praktiniai veiksmai priežiūros veiksmingumui gerinti

Pakartotinos atskaitomybės reikalavimai tarpvalstybinėms grupėms padidina nereikalingas išlaidas. Tokią situaciją reikia pakeisti suvienodinta bendra atskaitomybe, nereikalaujant nacionalinių papildymų. Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai (IFRS), Finansinių priemonių rinkų direktyva (MiFID) ir naujos rizikos ribojimo normos bankininkystės ir draudimo srityse sukuria išskirtinę galimybę racionalizuoti atskaitomybės formatus.

Komisija mano, kad laikas suvienodinti duomenų ir atskaitomybės reikalavimus, o tam tikrais atvejais ir bendras priežiūros duomenų bazes. 3 lygmens komitetai turėtų rimtai padirbėti, sukurdami supaprastintus bendrų duomenų ir atskaitomybės modelius, pagrįstus realiais nacionalinių priežiūros institucijų informacijos mainais. Komisija tikisi, kad tokių svarbių veiksmingumo patobulinimų nauda bus juntama 2008 m. Nuo 2009 m. visi ES bankai, draudimo ir pagrindinės investicinės bendrovės turėtų vykdyti savo atskaitomybės prievolę siųsdamos tik vieną išsamų ataskaitų paketą kompetentingai priežiūros institucijai konsoliduotame lygmenyje.

3.2.4. Priežiūros kultūros vystymas visos Europos mastu

Per ateinančius penkerius metus turi būti įgyvendinta sunki užduotis sukurti bendrą sprendimų priėmimo ir vykdymo užtikrinimo sistemą, ypač taikomą keletui šalių arba įvairioms sektorių grupėms, apimančią bendrus patikrinimus, tarpusavio apžvalgą[31] ir praktines priemones (pvz., darbuotojų mainus, bendrus priežiūros institucijų darbuotojų apmokymus, keitimąsi informacija ir patirtimi).

4. DABARTINĖS IR BŪSIMOS TEISĖS AKTŲ LEIDYBOS INICIATYVOS (2005–2010 M.)

4.1. Dabartiniai projektai

4.1.1. Mažmeninė bankininkystė

Jau vykdomos trys iniciatyvos mažmeninės bankininkystės srityje:

- hipotekos kreditų srityje 2006 m. bus paskelbta baltoji knyga, apimsianti įvairiausias iniciatyvas, reikalingas ir ekonomiškai pagrįstas integruojant ES hipotekos kreditų rinką;

- vartotojų kreditų srityje 2005 m. spalio 10 d. buvo paskelbtas pakeistas direktyvos projektas, kuriuo siekiama sukurti tikrą vartotojų kreditų vidinę rinką ir pagerinti vartotojų apsaugą[32];

- mokėjimų paslaugų direktyvos pasiūlymas sustiprins konkurenciją ir patikslins vartotojų ir paslaugų teikėjų teisių ir pareigų taisykles. Ši iniciatyva palengvins ir parems sektoriaus pastangas iki 2010 m. sukurti bendrą Europos mokėjimų zoną (SEPA). Iki 2007 m. Komisija išnagrinės, kokių dar priemonių gali prireikti užtikrinant, kad SEPA būtų pristatyta nustatytu laiku.

4.1.2. Mokumas II

Projekto „Mokumas II“ tikslas – peržiūrėti EB reglamentavimą ir priežiūrą draudimo srityje. Bus pateiktas mokumo reikalavimų draudimo įmonėms rizikos apskaičiavimas. Bus labiau suderintas draudimo įsipareigojimų (techninių normų) apskaičiavimas, stiprinant priežiūros veiklos konvergenciją.

Šis plačiai remiamas projektas yra glaudžiai susijęs su tarptautinėmis tendencijomis atskaitomybės, priežiūros ir statistikos mokslo srityje; jame bus atsižvelgta į svarbius pokyčius bankininkystės srityje pagal „Bazelis II“ reikalavimus.

Komisija planuoja pateikti vienintelio dokumento pasiūlymą 2007 m. viduryje; tada struktūra bus baigta naudojant 2 lygmens priemones, patvirtintas pagal komitetų procedūrą.

4.1.3. Akcijų paketų peržiūra

Priežiūros institucijos gali užkirsti kelią investicijoms, įmonių susijungimams ar perėmimui finansų sektoriuje. Todėl šiai priežiūros institucijų užduočiai peržiūrėti akcijų paketus turi būti suteikta daugiau aiškumo, skaidrumo ir viešumo. Komisija ir priežiūros komitetai (CEBS ir CEIPOS) jau pradėjo peržiūrėti Bankininkystės direktyvos 16 straipsnį ir Draudimo direktyvos 15 straipsnį, siekdami nustatyti bendrus rizikos ribojimo kriterijus. Pasiūlymas bankininkystės sektoriuje turėtų būti pateiktas 2006 m. viduryje; draudimo sektoriuje šį darbą ketinama atlikti kartu su „Mokumas II“ projektu.

4.1.4. Tarpuskaita ir atsiskaitymai

Tarpvalstybinės tarpuskaitos ir atsiskaitymų infrastruktūros yra daug brangesnės nei nacionalinės, be to, jų saugumo ir veiksmingumo lygis žemesnis. Tarpvalstybinių sandorių didelių sąnaudų priežastis yra techninės, teisinės ir mokesčių kliūtys[33]. ES lygmeniu nepriimtas atitinkamas reglamentavimas.

Komisija 2004 m. komunikate nurodė, kad veiksmingam, saugiam ir pigiam tarpvalstybinės tarpuskaitos ir atsiskaitymų sektoriui gali būti reikalinga pagrindų direktyva. Tirdama šią galimybę Komisija atlieka išsamias konsultacijas ir poveikio įvertinimą. Pabaigusi šį procesą Komisija, atsižvelgdama į naujas rinkos tendencijas, per 2006 m. nuspręs, kokios krypties laikytis, ir pateiks oficialų pasiūlymą.

4.2. Dabartiniai svarstymai

4.2.1. Nepagrįstų kliūčių tarpvalstybinei konsolidacijai pašalinimas

Komisija nustatė ir išnagrinėjo galimas kliūtis tarpvalstybiniam investavimui ir ekonominiam racionalizavimui Europoje[34]. Taip pat Komisija peržiūrėjo, kaip laikomasi Sutartimi nustatytos laisvo kapitalo judėjimo teisės[35]. Šių nepagrįstų kliūčių panaikinimas arba bent sumažinimas sustiprintų finansų sektoriaus ir visos ekonomikos konkurencingumą ir prisidėtų prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. 2006 m. pradžioje numatoma imtis tolesnių veiksmų (žr. taip pat 4.1.3 skirsnį).

4.2.2. Elektroninių pinigų direktyva

Šiuo metu atliekamas elektroninių pinigų direktyvos įvertinimas be kita ko nurodo, kad ja negarantuojamas pakankamas teisinis tikrumas ir gali būti apribotas rinkų vystymasis. Ataskaita bus paskelbta 2006 m. pavasarį kartu su atitinkamomis politikos krypčių rekomendacijomis.

4.2.3. Draudimo garantijų sistemos

2006 m. Komisija nuspręs, ar pateikti teisės akto pasiūlymą šioje srityje.

4.2.4. Hagos vertybinių popierių konvencija

Tarybos užsakytas įvertinimas dėl kai kurių Hagos vertybinių popierių konvencijos[36] aspektų padės Tarybai nuspręsti, ar pasirašyti dabartinį Komisijos pasiūlymą.

4.2.5. Neprivalomos priemonės

Konsultacijos parodė, kad neprivalomų priemonių ( 26-ųjų nuostatų ) galimybės ir naudingumas finansinių paslaugų srityje daugelio vertinamos gana skeptiškai. Šių priemonių rėmėjai privalo išsamiau paaiškinti savo idėjas ir tokių neprivalomų priemonių teisines bei praktines galimybes ir pranašumus. Komisija išlieka atvira pasiūlymams[37], tačiau nėra įsitikinusi, kad neprivalomos priemonės gali duoti pastebimos naudos rinkos dalyviams.

4.3. Sritys, kuriose šiuo metu naujų teisės aktų rengti neplanuojama

Pagrindinės sritys, kuriose nenumatoma priimti naujų teisės aktų, yra šios: reitingų agentūros; finansų analitikai; 2 lygio priemonės, susijusios su Įmonių perėmimo pasiūlymų direktyva dėl pasiūlymo dokumentui keliamų reikalavimų ir kapitalo reikalavimai reguliuojamoms rinkoms. Komisija mano, kad šiuo metu pakanka dabartinių teisės aktų reikalavimų (arba jau rengiamų, pvz., MiFID 2 lygmens priemonės), ir kad pačios valstybės narės turi geresnį pagrindą, o rinkos dalyvių savireguliacija labiau prisitaikiusi tinkamai reaguoti į rinkos tendencijas.

4.4. Būsimos iniciatyvos

Komisija nustatė dvi pagrindines sritis, kuriose tikslingos ir įrodymais pagrįstos iniciatyvos būtų naudingos ES ekonomikai: investiciniai fondai ir mažmeninės finansinės paslaugos. Darbas šiose srityse bus vykdomas pagal metodą „nuo apačios į viršų“ ir grindžiamas nuodugniomis konsultacijomis bei rinkos tendencijomis, atsižvelgiant į esamų teisės aktų ir naujų iniciatyvų sąveiką.

4.4.1. Investiciniai fondai

ES teisinė sistema turėtų sudaryti sąlygas, kad fondų sektoriuje, kuriame valdomo turto suma šiuo metu viršija 5 trilijonus eurų, būtų galima vystyti struktūrizuotas ir gerai administruojamas kolektyvinio investavimo priemones, kurios užtikrintų didžiausią įmanomą investicijų grąžą, atitinkančią investuotojų finansinį pajėgumą ir pasirengimą rizikuoti, investuotojams teikiant visą reikalingą informaciją apie riziką ir sąnaudas.

Jau nemažai nuveikta nuosekliai įgyvendinant kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) teisę, inter alia , užtikrinant geresnį KIPVPS pažymėjimų taikymą, aiškesnį supratimą apie investavimo apribojimus ir labiau suderintą esamų KIPVPS teisės aktų perkėlimą.

2005 m. liepos mėn. Komisijos žaliojoje knygoje dėl investicinių fondų sistemos gerinimo įvertinta dabartinė KIPVPS[38] sistema atsižvelgiant į naujausius pokyčius fondų sektoriuje.

Vadovaudamasi atsiliepimais apie žaliąją knygą[39] ir atliekamu darbu, Komisija gaus pakankamai informacijos, kad galėtų priimti tvirtą, įrodymais pagrįstą nuomonę apie turinį ir nuspręsti dėl tolimesnių veiksmų. Komisijos nuomonė bus išdėstyta baltojoje knygoje, kuri bus paskelbta 2006 m. antrojoje pusėje.

4.4.2. Mažmeninės finansinės paslaugos: bankų sąskaitos ir kredito tarpininkai

Siekiant atverti susiskaldžiusias mažmeninių finansinių paslaugų rinkas, reikia imtis tolesnių veiksmų. Komisija laikysis tikslingo ir konsultacinio metodo, įtraukdama rinkos dalyvius į kiekvieną sprendimų priėmimo etapą. Komisija nusprendė, kad toliau minimoms mažmeninių paslaugų sritims turėtų būti skirtas didesnis dėmesys.

Banko sąskaitos atidarymas yra pirmasis daugelio finansinių paslaugų ir rinkų vartotojų žingsnis, tampantis vis svarbesnis gyventojams, norintiems dalyvauti rinkoje ir visuomenėje; tai ypač aktualu elektroninių atsiskaitymų bendroje mokėjimų zonoje atveju. Turi būti pašalintos nereikalingos kliūtys[40], susijusios su visomis banko sąskaitų rūšimis (einamosiomis, taupomosiomis, vertybinių popierių sąskaitomis), padidintos vartotojų pasirinkimo galimybės ir pagerinta paslaugų teikėjų konkurencija.

Komisija sudarys ekspertų grupę iš sektoriaus ir vartotojų atstovų, kuri identifikuos dabartines problemas, susijusias su naudotojų mobilumu (pvz., sąskaitų atidarymu kitoje valstybėje (taip pat internetu), sąskaitų uždarymo mokesčiais ir pervedimais iš vieno banko į kitą), ir išnagrinės alternatyvios standartinės banko sąskaitos naudingumą. Ekspertų grupės išvados turėtų būti paskelbtos 2007 m. pradžioje. Komisija remdamasi atliekamais sektoriaus tyrimais konkurencijos srityje[41] išnagrinės, kokios iniciatyvos reikalingos verslo požiūriu Nespręsdama dėl Vartotojų kredito direktyvos priėmimo proceso rezultatų Komisija mano, kad reikalingas tolesnis tyrimas kredito tarpininkų srityje. Komisija pradės tyrimą, kuris bus paskelbtas 2008 m., kad surinktų informaciją apie taikomas nacionalines normas ir nustatytų, kokias problemas kelia skirtingos arba besikartojančios normos. Bus atsižvelgta patirtį, sukauptą leidžiant draudimo ir vertybinių popierių tarpininkavimo teisės aktus.

5. IŠORĖS ASPEKTAI

Vis dažniau pasauliniu lygmeniu nustatomi bendri standartai ir geriausios praktikos pavyzdžiai, pavyzdžiui, atskaitomybės, audito arba banko kapitalo reikalavimai. Įvertindama ES rinkos dydį, Europos patirtį praktiškai sujungiant teisiškai pagrįstą poreikį suderinti normas su skirtingų rinkų, kultūrų ir veikėjų skirtingomis reikmėmis, ES privalo imtis pagrindinio vaidmens, nustatydama standartus pasauliniu lygmeniu.

ES finansų rinka yra pati atviriausia pasaulyje, o tai yra didėjanti jėga. Euro įvedimas ir laisvas kapitalo judėjimas nustato atvirumo ir skaidrumo standartus pasauliniu mastu. Kitos valstybės turėtų sekti šiuo pavyzdžiu. ES turi aukštus siekius visiškai atverti pasaulines finansinių paslaugų rinkas. Šis įsipareigojimas yra ginamas Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis derybose PPO Dohos raunde ir kitose prekybos derybose.

Komisijos požiūris į dialogą reglamentavimo klausimais – informacijos mainus, galimų reglamentavimo problemų nustatymą ir abipusiai priimtinų sprendimų ieškojimą – susilaukia didelės paramos. Todėl Komisija dar labiau plėtos sėkmingą finansų rinkų problemų sprendimo dialogą tarp ES ir JAV, tinkamai informuodama apie tai valstybes nares, Europos Parlamentą, privatų sektorių ir kitas suinteresuotąsias šalis.

Be to, Komisija ketina išplėsti dialogus ir bendradarbiavimą finansų klausimais su kitomis šalimis, pvz., Japonija, Kinija, Rusija ir Indija, aptardama galimus sektoriaus prioritetus.

Todėl EB turi būti aktyviai atstovaujama tarptautiniuose organuose, kur vienbalsiai pasisakytų už kovą prieš įmonių ir komercinį sukčiavimą, pinigų plovimą, terorizmo finansavimą, mokesčių vengimą, korupciją ir kitus neteisėtus veiksmus. Bendradarbiavimas ir informacijos mainai turi būti veiksmingi, taip pat ir ofšorinių finansinių centrų atžvilgiu. Prieš dalyvaujant tarptautiniuose forumuose, pvz., Bazelio komitete, IAIS, IOSCO, UNIDROIT, turi būti atliekami koordinavimo veiksmai ir dar prieš susitikimus apibrėžiamos tikslios Europos derybinės pozicijos. Be to, Komisija taip pat turi dalyvauti Finansinio stabilumo forume, iš kurio ji šiuo metu yra be priežasties išbraukta.

6. STEBĖSENOS TVARKA

Komisija kasmet skelbs išsamią ataskaitą apie pažangą ir pokyčius šioje baltojoje knygoje apibrėžtose srityse.

Annex I: Concrete tasks or activities contained in White Paper Financial Services |

What | Who | When |

BETTER REGULATION – CONSULTATION AND IMPACT ASSESSMENTS (2.1 / 2.2) |

Transparent consultation procedures | European Commission | ongoing |

Ex ante evaluations (impact assessments) in preparation of all new proposals | European Commission | ongoing |

Ex ante evaluations (impact assessments) in preparation of significant level-2 measures | European Commission | ongoing |

Ex ante evaluations (impact assessments) in preparation of substantive amendments to European Commission proposals | European Parliament and Council | ongoing |

IMPLEMENTATION AND ENFORCEMENT (2.3) |

Improve timely and accurate transposition and enforcement of EC Directives | Member States | ongoing |

Update transposition matrix of FSAP measures (web-site) | European Commission | ongoing |

Complete transposition matrix with hyper-links to national transposing legislation | European Commission | 10/2005 until 02/2006 |

Convene and run transposition workshops | European Commission | ongoing |

Publication summary notes of transposition workshops and interpretative guidance for transposition | European Commission | ongoing |

Launch infringement procedures in case of faulty transposition and incorrect enforcement | European Commission | ongoing |

Set adequate (aligned) transposition time for level-1 and level-2 measures | European Commission, European Parliament and Council | ongoing |

EX-POST EVALUATION (2.4) |

Publication of Financial Integration Monitor Report | European Commission | annually |

Assistance to the Inter-Institutional Monitoring Group | European Commission | 2005-2007 |

External study on impact of FSAP (measuring empirical and economic effects) | European Commission | 2007-2008 |

Workshop with economic experts (as input for full evaluation of FSAP measures) | European Commission | autumn 2006 |

Ex-post evaluations of all new legislative measures | European Commission | 4 years after transposition |

SIMPLIFICATION, CODIFICATION AND CLARIFICATION (2.5) |

Setting up and running an Advisory Committee to assist the European Commission in the Economic and legal evaluation of securities legislation | European Commission | 2005 and beyond |

Running of Legal Certainty Group in the area of Clearing and Settlement, consisting of practitioners and market experts: support work of the network and ensure secretariat | European Commission | 2005 and beyond |

Consistency check on information requirements and marketing and distribution requirements in financial services legislation: launch of external study | European Commission | 2008 |

Communication/Recommendation on marketing of investment funds | European Commission | 2006 |

Solvency II – codification of Insurance Directives + technical work on modernising solvency requirements | European Commission | ongoing; proposal 2007 |

USERS OF FINANCIAL SERVICES: INPUT, EDUCATIONS AND REDRESS (2.6) |

FIN-USE: support work of the group and ensure secretariat | European Commission | Ongoing 6/7 meetings per year |

Conference to discuss financial education and consumer literacy | European Commission | Early 2007 |

Periodic newsletter pointing to ongoing work/initiatives of relevance for consumers/users/SME’s | European Commission | 2006 and beyond; twice a year |

Establishment and running of Financial Services Consumer Group (representatives from all MS) | European Commission | 2006; 2/3 meetings per year |

Continuation of regular contacts with UNI-EUROPA (Trade Unions – financial services employees) | European Commission | Ongoing; twice a year |

FIN-NET: support work of the network and ensure secretariat | European Commission | Ongoing; 2 meetings per year |

FIN-NET: Task Force with a view to maximise FIN-NET’s efficiency | European Commission | Ongoing; 2-3 meetings |

Dolceta project: web-based tool for educational institutions, governments to use for financial training | European Commission | Ongoing |

Investigation of redress systems in the area of financial service in place in Member States | European Commission | 2006 |

FURTHER REINFORCING THE INTERACTION WITH OTHER POLICY AREAS (2.7) |

Reinforcing interaction with other policy areas, e.g. competition, consumer policy and taxation. | European Commission | ongoing |

Fiscal Compliance Experts’ group in area of Clearing and Settlement: support work of the group and ensure secretariat | European Commission | ongoing |

ENSURING THE RIGHT EC REGULATORY AND SUPERVISORY STRUCTURES – MAKING THE LAMFALUSSY PROCESS WORK (3.1) |

Aim at permanent inter-institutional stability to maintain the Lamfalussy arrangements | Council, European Parliament and European Commission | Ongoing |

Improve the accountability and transparency applied in the Lamfalussy process | Supervisory Committees: CEBS, CEIOPS, CESR, while informing the European Commission | Ongoing |

Develop cross-sectoral regulatory cooperation | Regulatory Committees: EBC, EIOPS, ESC | Ongoing |

Consultation + ex ante evaluations (impact assessments) in preparation of draft advice to the European Commission | Supervisory Committees: CEBS, CEIOPS, CESR | 2006 and beyond |

SUPERVISORY CHALLENGES (3.2) |

Assessment of roles and responsibilities of home/host supervisors | European Commission in co-op with respective Supervisory Committees: CEBS, CEIOPS, CESR | Ongoing |

Study on liquidity management in banks and Member States’ prudential requirements | European Commission | 2006 |

Communication on Deposit Guarantee Schemes (including impact assessment) | European Commission | mid-2006 |

Explore delegation of tasks and responsibilities between supervisors | Supervisory Committees: CEBS, CEIOPS, CESR | Ongoing |

Conference on Supervisory Convergence in the banking sector | European Commission in co-op with CEBS and banking industry | 2007 |

Mediation mechanisms at supervisory level | Supervisory Committees: CEBS, CEIOPS, CESR; in co-op with the European Commission | Ongoing |

Improving efficiency of supervision by common data and reporting templates | Supervisory Committees: CEBS, CEIOPS, CESR | By 2008 |

Deliver common decision-making and enforcement practices (joint inspections, peer reviews, staff exchanges, joint training, exchange of information/expertise) | Supervisory Committees: CEBS, CEIOPS, CESR | By 2010 |

FUTURE INITIATIVES – ONGOING PROJECTS (4.1) |

White Paper on mortgage credit | European Commission | End 2006 |

Concrete actions in mortgage credit (follow-up White Paper) | European Commission | 2007and beyond |

Modified proposal for a Consumer Credit Directive | European Commission | 2005 |

Proposal for a Payments Directive | European Commission | End 2005 |

Examination if further measures are necessary to ensure a Single European Payments Area | European Commission | By 2007 |

Proposal for a Solvency II Directive | European Commission | Mid-2007 |

Revision of Art. 16 Banking Directive | European Commission | proposal by mid-2006 |

Revision of Art. 15 Insurance Directive | European Commission | In parallel to revision Art. 16 BD; in context of Solvency II work |

(possible) initiatives on Clearing and Settlement | European Commission | 2006 |

REFLECTIONS UNDERWAY (4.2) |

(possible) follow up actions after ECOFIN discussions on x-border consolidation | European Commission | 2006 and beyond |

Report on the functioning of the E-money Directive | European Commission | spring 2006 |

(possibly) Insurance Guarantee schemes | European Commission | A decision will be taken 1st half 2006 |

Legal assessment on the Hague Securities Convention | European Commission | Ongoing |

Optional instruments ("26th regime"): ongoing work on CFR and impact assessment on optional instruments | European Commission | 2005 and beyond |

Optional instruments ("26th regime"): possible forum group, once more groundwork has been done, based on a specific product | European Commission | Possibly in 2006 |

FUTURE INITIATIVES (4.4) |

White Paper on investment funds | European Commission | autumn 2006 |

Regulation to clarify the definitions of eligible assets for UCITS | European Commission | 2006and beyond |

Communication on marketing of UCITS | European Commission | 2006 and beyond |

Other concrete actions in investment funds (follow-up White Paper) | European Commission | 2007 and beyond |

Expert group on Bank Accounts | European Commission | early 2007 |

External study, assessing whether EU-level action on bank accounts is advisable | European Commission | end 2007 |

Studying access to banking services throughout the EU | European Commission | 2006 and beyond |

Work on Credit Intermediaries, building on evaluations of insurance and securities intermediation: study | European Commission | 2008 |

THE EXTERNAL DIMENSION (V) |

Strive for an ambitious opening of global financial services markets in the WTO | European Commission | ongoing |

Further deepening the Financial Markets Regulatory Dialogue with the US | European Commission | ongoing |

Widen dialogues and cooperation with other countries, including Japan, China, Russia and India | European Commission | ongoing |

Improve representation and manage co-ordination of EU-positions in international bodies | European Commission | ongoing |

MONITORING PROGRESS (VI) |

Publication of annual Progress Report to monitor progress and main developments in financial services | European Commission | December 2005 + every year |

-o-

[1] Žalioji knyga apie 2005–2010 m. finansinių paslaugų politiką, paskelbta 2005 m. gegužės 3 d. Ji išlieka galiojančiu pagrindu politiniams sprendimams. Žr.: http://europa.eu.int/comm/internal_market/finances/docs/actionplan/index/green_en.pdf. 2005 m. rugpjūčio 1 d. konsultacijose buvo pateikta daugiau kaip 150 pastabų. Dokumentas su pastabomis skelbiamas kartu su šia baltąja knyga.

[2] Žr.: http://europa.eu.int/comm/internal_market/finances/docs/actionplan/infosession/results_en.pdf.

[3] 2004 m. birželio 2 d. ES finansų ministrų svarstymui pateikta ataskaita (tik riboto platinimo).

[4] Žr.: http://www.europarl.eu.int/meetdocs/2004_2009/documents/PR/553/553131/55311en.pdf.

[5] „Bendri veiksmai augimui ir užimtumui skatinti: Bendrijos Lisabonos programa“ (KOM(2005) 330 galutinis), 2005 7 20, http://europa.eu.int/growthandjobs/pdf/COM2005_330_en.pdf; „Dirbti kartu augimo ir darbo vietų labui: tolesni atnaujintos Lisabonos strategijos įgyvendinimo žingsniai“, SEK (2005) 622, http://europa.eu.int/growthandjobs/pdf/SEC2005_622_en.pdf.

[6] Nors ir nenagrinėjama šioje baltoje knygoje, bet kokių tolesnių iniciatyvų rizikos kapitalo srityje prioritetų nustatymas bus nepaprastai svarbus, ir Komisija ateinančius penkerius metus jam teiks neabejotiną pirmenybę.

[7] Žr. tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros (OL C 321/1, 2003 12 31) ir Konkurencingumo tarybos išvadas dėl geresnio reglamentavimo (9501/05).

[8] Iki šiol Komisija pateikė beveik 80 poveikio įvertinimų, o Parlamentas ir Taryba – tik 1. Nebuvo atliktas joks valstybių narių įstatymų leidybos iniciatyvų vidaus ar teismo reikalų srityje įvertinimas.

[9] Žr.: http://europa.eu.int/comm/internal_market/en/finances/actionplan.

[10] Kita pažangos ataskaita numatyta 2006 m. sausio mėn.

[11] Žr. http://europa.eu.int/comm/internal_market/finances/cross-sector/index_en.htm#monitor.

[12] Žr. http://europa.eu.int/comm/internal_market/finances/cross-sector/index_en.htm#interinstitutional.

[13] Lamfalussy procesas taikomas bankininkystės, draudimo, darbo pensijų, vertybinių popierių ir kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) sektoriuose; horizontalūs klausimai, pvz., valdymas, auditas ir apskaita, Lamfalussy procese iš esmės nesvarstomi, jeigu iniciatyvos šiose srityse nėra tiesiogiai susijusios su finansinių paslaugų sritimis.

[14] Išskyrus priemones, kurių įgyvendinimo terminas nustatytas vėliau nei 2005 m.

[15] Komisija, rengdamasi šiam darbui, 2006 m. rudenį ketina surengti praktinį užsiėmimą su ekonomikos ekspertais.

[16] Konsultacijų dėl žaliosios knygos metu nebuvo nustatyta dokumentų, kuriuos nedelsiant reikėtų panaikinti.

[17] Su nuorodomis į nacionalinius įgyvendinimo teisės aktus. Žr. 2.3 skirsnį.

[18] ˇr.: http://europa.eu.int/comm/internal_market/finservices-retail/finuse_en.htm.

[19] Žr.: http://europa.eu.int/comm/internal_market/finservices-retail/finnet/index_en.htm

[20] Bylų skaičius didėja (2001 m. – 335, 2002 m. – 601, 2003 m. – 796).

[21] 2005 m. birželio 13 d. Komisija nusprendė pradėti tyrimus finansinių paslaugų sektoriuje – mažmeninės bankininkystės ir verslo draudimo srityse. Bus tiriama, ar šiuose sektoriuose tinkamai veikia konkurencija (ypač tarpvalstybinė konkurencija).

[22] Komisija kuria Bendrą pagrindų sistemą kaip priemonę Europos sutarčių teisės nuoseklumui padidinti.

[23] ˇr.: http://europa.eu.int/comm/internal_market/finances/docs/cross-sector/mergers/cross-border-consolidation_en.pdf.

[24] Žr.: http://europa.eu.int/comm/internal_market/finances/docs/cross-sector/mergers/survey-results_en.pdf: under B.1.2 Tax Barriers.

[25] Komunikatas „Mokesčių ir muitų politikos vaidmuo įgyvendinant Lisabonos strategiją“.

[26] Investicinių fondų srityje fondų susijungimų traktavimas kaip „apmokestinamas sandoris“ yra didžiausia kliūtis racionalizuojant Europos perpildytų fondų sritį.

[27] Žr.: http://europa.eu.int/rapid/pressReleasesAction.do?reference=IP/02/195&format=HTML&aged=1&language=EN&guiLanguage=en

[28] Komisija atliks likvidumo valdymo bankuose ir valstybių narių veiklos riziką ribojančių reikalavimų tyrimą.

[29] 2007 m. bus surengta konferencija apie priežiūros konvergenciją bankininkystės sektoriuje.

[30] Šios priemonės turi būti savanoriškos, pagrįstos bendru bendradarbiavimo pareigos principu. Privalu laikytis konfidencialumo reikalavimų ir Europos institucinės sistemos apribojimų.

[31] Tai turėtų būti skelbiama viešai.

[32] Žr.: http://europa.eu.int/comm/consumers/cons_int/fina_serv/cons_directive/2ndproposal_en.pdf.

[33] Taip vadinamos Giovannini kliūtys. Komisija ir toliau stengsis pašalinti šias kliūtis, trukdančias tarpvalstybinei tarpuskaitai ir atsiskaitymams, pasitelkdama į pagalbą įvairias grupes (CESAME< FISCO).

[34] ˇr.: http://europa.eu.int/comm/internal_market/finances/cross-sector/index_en.htm#obstacles bei 2.7. skirsnį.

[35] Žr.: http://europa.eu.int/comm/internal_market/capital/docs/communication_en.pdf.

[36] Daugiašalis susitarimas dėl įstatymų kolizinių normų, susijusių su tarpininko laikomais vertybiniais popieriais.

[37] 2004 m. spalio mėn. Komunikate dėl Europos sutarčių teisės ir acquis persvarstymo Komisija paskelbė, kad ji atliks neprivalomų priemonių poveikio įvertinimą.

[38] ˇr.: http://europa.eu.int/comm/internal_market/securities/ucits/index_en.htm.

[39] Atsiliepimai bus paskelbti 2006 m. rudenį.

[40] Be tų aspektų, kurie jau buvo nagrinėti mokėjimų iniciatyvoje.

[41] Žr. 2.7 skirsnį.