1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   kiekis– masė tonomis;

b)   tikslinės medžiagos– komunalinių atliekų medžiagos, kurios per tam tikrą perdirbimo operaciją perdirbamos į atliekomis nelaikomus produktus, žaliavas ar medžiagas;

c)   netikslinės medžiagos– atliekų medžiagos, kurios per tam tikrą perdirbimo operaciją neperdirbamos į atliekomis nelaikomus produktus, žaliavas ar medžiagas;

d)   pradinis apdorojimas– bet kuri apdorojimo operacija, atliekama su komunalinių atliekų medžiagomis prieš perdirbimo operaciją, per kurią tos medžiagos perdirbamos į atliekomis nelaikomus produktus, žaliavas ar medžiagas. Šis apdorojimas apima tikrinimą, rūšiavimą ir kitas parengiamąsias operacijas, atliekamas siekiant pašalinti netikslines medžiagas ir užtikrinti kokybišką perdirbimą;

e)   skaičiavimo vieta– vieta, kurioje pradedama komunalinių atliekų medžiagų perdirbimo operacija, per kurią atliekos perdirbamos į atliekomis nelaikomus produktus, žaliavas ar medžiagas, arba vieta, kurioje atliekų medžiagos nustoja būti laikomos atliekomis, nes prieš perdirbimą su jomis atliekama parengiamoji operacija;

f)   matavimo vieta– vieta, kurioje išmatuojama atliekų medžiagų masė siekiant nustatyti atliekų kiekį skaičiavimo vietoje;

g)   susidarymo vietoje atskirtos ir perdirbtos komunalinės biologinės atliekos– komunalinės biologinės atliekos, perdirbtos vietoje, kurioje jos susidarė dėl jas gaminančių asmenų veiklos.

2 straipsnis

Pakartotiniam naudojimui parengtų komunalinių atliekų kiekio apskaičiavimas pagal Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnio 1 dalį

Į pakartotiniam naudojimui parengtų komunalinių atliekų kiekį įskaičiuojami tik tie produktai arba produktų komponentai, kurie po tikrinimo, valymo ar taisymo operacijų gali būti pakartotinai panaudoti be tolesnio rūšiavimo ar išankstinio apdirbimo. Į pakartotiniam naudojimui parengtų komunalinių atliekų kiekį gali būti įskaičiuotos per taisymo operacijas pašalintos tų produktų arba tų produktų komponentų dalys.

3 straipsnis

Perdirbtų komunalinių atliekų kiekio apskaičiavimas pagal Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnio 1 dalį, 11a straipsnio 2 dalį ir 11a straipsnio 5 dalį

4 straipsnis

Perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekio apskaičiavimas pagal Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnio 4 dalį

5 straipsnis

Perdirbtų metalų, atskirtų sudeginus komunalines atliekas, kiekio apskaičiavimas pagal Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnio 6 dalį

6 straipsnis

Duomenų rinkimas

7 straipsnis

Duomenų pateikimas

8 straipsnis

Panaikinimas

Įgyvendinimo sprendimas C(2012) 2384 panaikinamas. Nuorodos į panaikintą įgyvendinimo sprendimą laikomos nuorodomis į šio sprendimo 7 straipsnio 1 dalį.

9 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Valstybės narės ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 30 d. pateikia Komisijai 2016 ataskaitinių metų ir, kai taikytina, 2017 ataskaitinių metų duomenis apie Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalies a ir b punktų įgyvendinimą. 2018 ataskaitinių metų ir, kai taikytina, 2019 ataskaitinių metų duomenys pateikiami per 18 mėnesių nuo kiekvienų atitinkamų ataskaitinių metų pabaigos. Šiame straipsnyje nurodyti duomenys perduodami Komisijai laikantis Sprendimo 2011/753/ES 5 straipsnio 4 dalyje nurodyto keitimosi duomenimis standarto.

10 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

I PRIEDAS

3 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTOS SKAIČIAVIMO VIETOS

Medžiaga	Skaičiavimo vieta
Stiklas	Rūšiuotas stiklas, kuris toliau neapdorojamas prieš lydymą stiklo krosnyje arba perdavimą filtravimo terpėms, šlifavimo medžiagoms, stiklo pluošto izoliacinėms ar statybos medžiagoms gaminti.
Metalai	Rūšiuotas metalas, kuris toliau neapdorojamas prieš lydymą metalo lydkrosnėje ar krosnyje.
Popierius/kartonas	Rūšiuotas popierius, kuris toliau neapdorojamas prieš plaušinimo operaciją.
Plastikai	Polimerais atskirtas plastikas, kuris toliau neapdorojamas prieš granuliavimo, ekstruzijos ar formavimo operacijas. Plastiko gabalėliai, kurie toliau neapdorojami prieš juos naudojant galutiniame produkte.
Mediena	Rūšiuota mediena, kuri toliau neapdorojama prieš ją naudojant smulkinių plokštėms gaminti. Rūšiuota mediena prieš kompostavimo operaciją.
Tekstilė	Rūšiuota tekstilė, kuri toliau neapdorojama prieš ją naudojant tekstilės pluoštui, skudurams ar granulėms gaminti.
Atliekos, sudarytos iš kelių medžiagų	Plastikas, stiklas, metalas, mediena, tekstilė, popierius bei kartonas ir kitos atskiros sudedamosios medžiagos, kurios atskiriamos tvarkant atliekas, sudarytas iš kelių medžiagų, ir kurios toliau neapdorojamos iki pasiekia pagal šį priedą arba Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnį ir šio sprendimo 3 straipsnį nustatytą konkrečios medžiagos skaičiavimo vietą.
Elektros ir elektroninės įrangos atliekos (EEĮ atliekos)	EEĮ atliekos, patenkančios į perdirbimo įrenginį po to, kai jos tinkamai apdorojamos ir užbaigiamos preliminarios operacijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/19/ES (1) 11 straipsnį.
Baterijos	Pradinės frakcijos, pateiktos baterijų perdirbimo procesui pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 493/2012 (2).

---

(1)  2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL L 197, 2012 7 24, p. 38).

(2)  2012 m. birželio 11 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 493/2012, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/66/EB nustatomos išsamios baterijų ir akumuliatorių atliekų perdirbimo procesų veiksmingumo skaičiavimo taisyklės (OL L 151, 2012 6 12, p. 9).

II PRIEDAS

4 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTA SUSIDARYMO VIETOJE ATSKIRTŲ IR PERDIRBTŲ KOMUNALINIŲ BIOLOGINIŲ ATLIEKŲ KIEKIO APSKAIČIAVIMO METODIKA

1.

Susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekis apskaičiuojamas pagal šią formulę: m MBWRS = Σ n ARUi × (m Fi + m Gi) čia: m MBWRS susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų masė; n ARUi aktyvių perdirbimo įrenginių, komunalines biologines atliekas perdirbančių jų susidarymo vietoje, skaičius dalinėje imtyje i; m Fi komunalinių biologinių maisto ir virtuvės atliekų, kurias į dalinę imtį i patenkantis aktyvus perdirbimo įrenginys perdirba jų susidarymo vietoje, masė; m Gi komunalinių biologinių sodų ir parkų atliekų, kurias į dalinę imtį i patenkantis aktyvus perdirbimo įrenginys perdirba jų susidarymo vietoje, masė.

2.

Aktyvių perdirbimo įrenginių, komunalines biologines atliekas perdirbančių jų susidarymo vietoje, skaičius apima tik tuos perdirbimo įrenginius, kuriuos naudoja atliekų gamintojai. Tas skaičius gaunamas iš tokių įrenginių registrų arba atliekant namų ūkių apklausas.

3.

Komunalinių biologinių atliekų, kurias jų susidarymo vietoje perdirba aktyvus perdirbimo įrenginys, kiekis nustatomas tiesiogiai arba netiesiogiai išmatuojant į aktyvius perdirbimo įrenginius pristatomų biologinių atliekų kiekį, kaip nurodyta 4 ir 5 punktuose.

4.

Atliekant tiesioginį matavimą, į aktyvų perdirbimo įrenginį pristatomų atliekų arba to įrenginio perdirbamų atliekų kiekis išmatuojamas laikantis šių sąlygų: a) kai įmanoma, matavimą atlieka valdžios institucijos arba jis atliekamas jų vardu; b) jeigu matavimą atlieka patys atliekų gamintojai, valstybės narės užtikrina, kad būtų atliekamos praneštų kiekių patikimumo patikros ir kad tie kiekiai būtų pakoreguoti taip, kad vienam asmeniui tenkantis susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų biologinių atliekų kiekis jokiu atveju neviršytų vienam gyventojui tenkančio vidutinio atliekų tvarkymo subjektų nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu surenkamų komunalinių biologinių atliekų kiekio; c) jei matuojamas aktyvaus perdirbimo įrenginio perdirbtų atliekų kiekis, siekiant apskaičiuoti į jį pristatomų atliekų kiekį taikomas patikimas koeficientas.

5.

Atliekant netiesioginį matavimą, vykdomi surinktų komunalinių atliekų sudėties tyrimai, per kuriuos atsižvelgiama į atskirai surinktų komunalinių biologinių atliekų kiekį ir komunalinių biologinių atliekų, kurios atskirai nesurenkamos, kiekį, siekiant išmatuoti toliau nurodytus kiekius: a) biologinių atliekų, esančių surinktose komunalinėse atliekose, kiekį, susidariusį namų ūkiuose arba vietovėse, kur atliekos atskiriamos ir perdirbamos jų susidarymo vietoje; b) biologinių atliekų, esančių surinktose komunalinėse atliekose, kiekį, susidariusį namų ūkiuose arba vietovėse, kurių charakteristikos panašios į a punkte nurodytų namų ūkių ar vietovių charakteristikas, kur atliekos nėra atskiriamos ir perdirbamos jų susidarymo vietoje. Susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekis nustatomas remiantis a ir b punktuose nurodytų kiekių skirtumu.

6.

Metodika, kuria remiantis pagal 3–5 punktus nustatomas susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekis, visų pirma ėminių ėmimo metodai, naudojami atliekant tyrimus, kuriais siekiama surinkti duomenis, turi būti pagrįsta bent šiais elementais: a) namų ūkių, naudojančių aktyvų perdirbimo įrenginį maisto ir virtuvės atliekoms perdirbti, dydžiu ir tipu; b) sodų ir parkų, kurių atliekas perdirba aktyvus perdirbimo įrenginys, dydžiu ir tvarkymo būdu; c) esama atliekų surinkimo sistema, visų pirma papildomomis galimybėmis naudotis biologinių atliekų ir mišrių komunalinių atliekų surinkimo paslaugomis; d) komunalinių biologinių atliekų susidarymo lygiu ir sezoniškumu.

7.

Jei susidarymo vietoje atskirtos ir perdirbtos komunalinės biologinės atliekos nacionaliniu lygmeniu sudaro mažiau kaip 5 % visų susidariusių komunalinių atliekų, valstybės narės gali taikyti supaprastintą metodiką susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekiui apskaičiuoti pagal šią formulę: mMBWRS = nP × mBWpp × qRS čia: m MBWRS susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų masė; n P asmenų, susijusių su komunalinių biologinių atliekų perdirbimu jų susidarymo vietoje, skaičius; m BWpp vienam gyventojui tenkanti susidariusių komunalinių biologinių atliekų masė; q RS koeficientas, žymintis, kokią viso susidariusių komunalinių biologinių atliekų kiekio dalį sudaro susidariusios komunalinės biologinės atliekos, kurios, tikėtina, bus atskirtos ir perdirbtos.

8.

Taikydamos 7 punkte nustatytą formulę, valstybės narės užtikrina, kad: a) mBWpp būtų apskaičiuojamas, priklausomai nuo atvejo, nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu, remiantis atskirai surinktų ir mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimais; b) qRS nustatomas atsižvelgiant į 6 punkto a–d papunkčiuose išvardytus elementus.

9.

Šiame priede nustatytos formulės gali būti taikomos visoms susidarymo vietoje atskirtoms ir perdirbtoms komunalinėms biologinėms atliekoms arba tik susidarymo vietoje atskirtoms ir perdirbtoms komunalinėms biologinėms maisto ir virtuvės atliekoms.

10.

Tyrimai, kuriais siekiama surinkti duomenis, kad būtų galima taikyti šiame priede nustatytas formules, atliekami pirmaisiais duomenų apie susidarymo vietoje atskirtas ir perdirbtas komunalines biologines atliekas teikimo metais ir vėliau bent kas penkerius metus, taip pat kitais metais, kai yra priežasčių tikėtis didelių susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekio pokyčių. Valstybės narės gali atnaujinti pateiktus duomenis apie susidarymo vietoje perdirbtų komunalinių atliekų kiekį tais metais, kurių duomenys nerenkami, naudodamos atitinkamus įverčius.

11.

Tyrimai, kuriais siekiama surinkti duomenis, kad būtų galima taikyti šiame priede nustatytas formules, grindžiami reprezentatyviomis imtimis ir atitinkamomis dalinėmis imtimis. Šių tyrimų rezultatai privalo būti statistiškai reikšmingi pagal moksliškai pripažintus statistinius metodus.

12.

Valstybės narės imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad praneštas susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekis nebūtų pervertintas.

III PRIEDAS

5 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTA PERDIRBTŲ METALŲ, ATSKIRTŲ SUDEGINUS KOMUNALINES ATLIEKAS, KIEKIO SKAIČIAVIMO METODIKA

1.

Šiame priede nustatytose formulėse vartojami taip apibrėžti dėmenys: m total IBA metals bendra metalų masė deginimo nuosėdiniuose pelenuose atitinkamais metais; m IBA metal concentrates metalų koncentratų, atskirtų nuo neapdorotų komunalinių atliekų deginimo nuosėdinių pelenų atitinkamais metais, masė; c IBA metals metalų koncentracija metalų koncentratuose; m IBA metals metalų masė metalo koncentrate atitinkamais metais; m non-metallic nemetalo medžiagų masė metalo koncentrate atitinkamais metais; m MSW komunalinių atliekų, patenkančių į deginimo operaciją, masė atitinkamais metais; c metals MSW metalų koncentracija komunalinėse atliekose, patenkančiose į deginimo operaciją; m W visų atliekų, patenkančių į deginimo operaciją, masė atitinkamais metais; c metals MSWI metalų koncentracija visose atliekose, patenkančiose į deginimo operaciją; m MSW IBA metals iš komunalinių atliekų gautų metalų masė atitinkamais metais.

2.

Atskyrus metalo koncentratą nuo neapdorotų deginimo nuosėdinių pelenų, bendra metalų masė deginimo nuosėdiniuose pelenuose atitinkamais metais apskaičiuojama pagal šią formulę:

3.

Duomenys apie metalų koncentratų masę gaunami iš įrenginių, kuriuose metalų koncentratai atskiriami nuo neapdorotų deginimo nuosėdinių pelenų.

4.

Metalų koncentracija metalų koncentratuose apskaičiuojama naudojantis duomenimis, reguliariai atliekant tyrimus surinktais iš įrenginių, kuriuose metalų koncentratai apdorojami ir iš kurių jie pristatomi į metalo gaminių gamybos įrenginius. Atskirai apskaičiuojama juodųjų metalų, spalvotųjų metalų ir nerūdijančiojo plieno koncentracija. Metalų koncentracija metalų koncentratuose apskaičiuojama pagal šią formulę:

5.

Jei komunalinės atliekos deginamos kartu su kitomis atliekomis, metalų koncentracija deginamose iš įvairių šaltinių gautose atliekose nustatoma tiriant į deginimo operaciją patenkančių atliekų ėminius. Toks tyrimas atliekamas bent kas penkerius metus ir tais atvejais, kai yra priežasčių manyti, kad atliekų sudėtis reikšmingai pasikeitė. Iš komunalinių atliekų gautų metalų masė apskaičiuojama pagal šią formulę:

6.

Nukrypstant nuo 5 punkto, kai komunalinės atliekos sudaro daugiau kaip 75 % visų deginamų atliekų, iš komunalinių atliekų gautų metalų masė gali būti apskaičiuojama pagal šią formulę:

IV PRIEDAS

7 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTI DUOMENYS APIE BUITINES ATLIEKAS BEI PANAŠIAS KITOS KILMĖS ATLIEKAS IR DUOMENYS APIE STATYBOS BEI GRIOVIMO ATLIEKAS

A.   DUOMENŲ APIE DIREKTYVOS 2008/98/EB 11 STRAIPSNIO 2 DALIES A PUNKTO ĮGYVENDINIMĄ, SUSIJUSIŲ SU BUITINIŲ ATLIEKŲ IR PANAŠIŲ KITOS KILMĖS ATLIEKŲ PARENGIMU PAKARTOTINIAM NAUDOJIMUI IR PERDIRBIMU, TEIKIMO FORMA

Skaičiavimo metodas (1)	Susidariusios atliekos (2) (t)	Parengimas pakartotiniam naudojimui ir perdirbimas (3) (t)

B.   KOKYBĖS PATIKROS ATASKAITOS, TEIKIAMOS SU A DALYJE NURODYTAIS DUOMENIMIS, FORMA

I.   Ataskaitos tikslas

Šios ataskaitos tikslas – surinkti informaciją apie duomenų rinkimo metodus ir pateiktų duomenų aprėptį. Ši ataskaita turėtų padėti geriau suprasti valstybių narių taikomus metodus, taip pat įvairiose šalyse surinktų duomenų lyginimo galimybes ir ribas.

II.   Bendroji informacija

1.   Valstybė narė:

2.   Duomenis ir aprašymą teikianti organizacija:

3.   Asmuo ryšiams/kontaktiniai duomenys:

4.   Ataskaitiniai metai:

5.   Pateikimo data/versija:

III.   Informacija apie buitines atliekas ir panašias kitos kilmės atliekas

1.   Kaip, siekiant su atliekomis susijusio tikslo, nustatomi susidariusių atliekų kiekiai?

2.   Ar atlikta buitinių atliekų ir panašių kitos kilmės atliekų rūšiuojamoji analizė? Taip/Ne

3.   Jei taikomi kiti metodai, apibūdinkite juos:

4.   Kaip A dalyje nurodytas atliekų kiekis susijęs su atliekų statistiniais duomenimis, teikiamais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2150/2002 (4)?

5.   Nurodykite buitinių atliekų ir panašių kitos kilmės atliekų sudėtį ir šaltinius, lentelėje pažymėdami atitinkamus langelius.

Atliekų medžiagos	Atliekų kodai (5)		Susidarė
			Namų ūkiuose	Mažose įmonėse	Restoranuose ir valgyklose	Viešose zonose	Kitose vietose (nurodyti)
Popierius ir kartonas	20 01 01 ,	15 01 01
Metalai	20 01 40 ,	15 01 04
Plastikas	20 01 39 ,	15 01 02
Stiklas	20 01 02 ,	15 01 07
Biologiškai skaidžios virtuvių ir valgyklų atliekos	20 01 08
			Įskaitant kompostavimą namuose? taip/ne
Biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos	20 02 01
			Įskaitant kompostavimą namuose? taip/ne
Biologiškai neskaidžios sodų ir parkų atliekos	20 02 02 ,	20 02 03
Mediena	20 01 38 ,	15 01 03
Tekstilė	20 01 10 , 15 01 09	20 01 11 ,
Baterijos	20 01 34 ,	20 01 33 *
Nebenaudojama įranga	20 01 21 *, 20 01 35 *,	20 01 23 *, 20 01 36
Kitos komunalinės atliekos	20 03 01 , 20 03 07 ,	20 03 02 , 15 01 06
Pirmiau nenurodytos komunalinės atliekos (nurodyti)

6.   Jei taikomas 1 ir 2 skaičiavimo metodai: tolesnėse a–c eilutėse nurodykite atitinkamus kiekius ar dalis ir atliekų kodus, naudojamus susidarančių atliekų kiekiui apskaičiuoti, tokia tvarka:

a)	popieriaus, metalo, plastiko, stiklo (ir, jei taikomas 2 metodas, kitų vienarūšių atliekų srautų) procentinė dalis buitinėse atliekose (ir, jei taikomas 2 metodas, panašiose atliekose), nustatyta atliekant rūšiuojamąją analizę, ×

b)	metinis susidariusių buitinių atliekų (ir, jei taikomas 2 metodas, panašių atliekų) kiekis +

c)	popierius, metalas, plastikas ir stiklas (ir, jei taikomas 2 metodas, kiti vienarūšių atliekų srautai), atskirai surinktas iš namų ūkių (ir, jei taikomas 2 metodas, atskirai surinktos panašios kitos kilmės atliekos) (atliekų kodai 15 01, 20 01)

a)
b)
c)

7.   Kaip renkami duomenys apie parengimą pakartotiniam naudojimui ir perdirbimą?

a)	Ar duomenys grindžiami į pradinio apdorojimo įrenginius (pvz., rūšiavimo įmonę, mechaninio biologinio apdorojimo įmonę) pristatomų atliekų kiekiu? Taip/Ne Jei taip, pateikite informaciją apie perdirbimo veiksmingumą:

b)	Ar duomenys grindžiami į galutinio perdirbimo procesą patenkančių atliekų kiekiu? Taip/Ne

c)	Aprašykite duomenų patvirtinimo procesą:

8.   Ar kilo problemų taikant biologiškai skaidžių atliekų kiekio apskaičiavimo taisykles? Taip/Ne

Jei taip, aprašykite problemą (-as):

9.   Ar atliekos buvo

a)	išvežtos į kitą valstybę narę? (Taip/Ne)

b)	išvežtos apdoroti už Sąjungos ribų? (Taip/Ne)

Jeigu į a ir (arba) b punktuose pateiktą klausimą atsakėte teigiamai, kaip buvo gauti, stebimi ir patvirtinti tų išvežtų ar eksportuotų kiekių parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo rodikliai?

C.   DUOMENŲ APIE DIREKTYVOS 2008/98/EB 11 STRAIPSNIO 2 DALIES B PUNKTO ĮGYVENDINIMĄ, SUSIJUSIŲ SU STATYBOS IR GRIOVIMO ATLIEKOMIS, TEIKIMO FORMA

Skaičiavimo metodas (6)	Susidariusios atliekos (t)	Parengimas pakartotiniam naudojimui (t)	Perdirbimas (t)	Užpildymas (t)	Naudojimas kitoms medžiagoms gauti (7) (t)	Bendras medžiagoms gauti panaudotų atliekų kiekis (8) (t)

D.   KOKYBĖS PATIKROS ATASKAITOS, TEIKIAMOS SU C DALYJE NURODYTAIS DUOMENIMIS, FORMA

I.   Ataskaitos tikslas

Šios ataskaitos tikslas – surinkti informaciją apie duomenų rinkimo metodus ir pateiktų duomenų aprėptį. Ši ataskaita turėtų padėti geriau suprasti valstybių narių taikomus metodus, taip pat įvairiose šalyse surinktų duomenų lyginimo galimybes ir ribas.

II.   Bendroji informacija

1.   Valstybė narė

2.   Duomenis ir aprašymą teikianti organizacija:

3.   Asmuo ryšiams/kontaktiniai duomenys:

4.   Ataskaitiniai metai:

5.   Pateikimo data/versija:

III.   Informacija apie statybos ir griovimo atliekas

1.   Kaip nustatomi susidariusių statybos ir griovimo atliekų kiekiai? Kaip tie kiekiai susiję su duomenimis, teikiamais pagal Reglamentą (EB) Nr. 2150/2002?

2.   Kaip renkami duomenys apie parengimą pakartotiniam naudojimui, perdirbimą, užpildymą ir kitą naudojimą?

Aprašykite, kaip taikoma užpildymo apibrėžtis, pateikta Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 17a punkte, teikiant duomenis apie statybos ir griovimo atliekas, ir apibūdinkite įvairias atliekų apdorojimo operacijas, nurodytas C dalies lentelėje prie kategorijos „kitas naudojimas“, bei nurodykite jų procentinę dalį.

3.   Ar duomenys grindžiami į pradinio apdorojimo įrenginius pristatomų atliekų kiekiu? Taip/Ne

Jei taip, pateikite informaciją apie pradinio apdorojimo veiksmingumą:

4.   Ar duomenys grindžiami į galutinio perdirbimo procesą patenkančių atliekų kiekiu? Taip/Ne

5.   Aprašykite duomenų patvirtinimo procesą:

6.   Ar atliekos buvo

a)	išvežtos į kitą ES valstybę narę? Taip/Ne

b)	išvežtos apdoroti už Sąjungos ribų? Taip/Ne

Jei taip, kaip buvo gauti, stebimi ir (arba) patvirtinti tų išvežtų arba eksportuotų kiekių pakartotinio naudojimo bei perdirbimo rodikliai ir naudojimo rodikliai?

---

(1)  Skaičiavimo metodas, pasirinktas pagal Sprendimą 2011/753/ES: įrašomas pasirinkto skaičiavimo metodo numeris (1–4), nurodytas to sprendimo I priedo antroje skiltyje.

(2)  Buitinės atliekos arba buitinės ir panašios kitos kilmės atliekos, kaip reikalaujama pagal pasirinktą skaičiavimo metodą.

(3)  Pakartotiniam naudojimui parengtos ir perdirbtos buitinės atliekos arba buitinės ir panašios kitos kilmės atliekos, kaip reikalaujama pagal pasirinktą skaičiavimo metodą.

(4)  2002 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos (OL L 332, 2002 12 9, p. 1).

(5)  2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimas 2000/532/EB, keičiantis Sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a dalį, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį (OL L 226, 2000 9 6, p. 3).

(6)  Skaičiavimo metodas, pasirinktas pagal Sprendimo 2011/753/ES II priedą:

(7)  Tai apima ir kitokį naudojimą medžiagoms gauti nei parengimas pakartotiniam naudojimui, perdirbimas ir užpildymas.

(8)  Kiekių, kurie nurodyti prie parengimo pakartotiniam naudojimui, perdirbimo, užpildymo ir naudojimo kitoms medžiagoms gauti, suma.

V PRIEDAS

7 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTI DUOMENYS APIE KOMUNALINES ATLIEKAS

A.   DUOMENŲ TEIKIMO FORMA

Komunalinės atliekos	Susidariusių atliekų kiekis (1) (t)	Atskirai surinktos atliekos (t)	Parengimas pakartotiniam naudojimui (t)	Perdirbimas (t)	Naudojimas energijai gauti (2) (t)	Kitas naudojimas (3) (t)
Iš viso
Metalai
Metalai, atskirti sudeginus komunalines atliekas (4)
Stiklas
Plastikas
Popierius ir kartonas
Biologinės atliekos
Susidarymo vietoje atskirtos ir perdirbtos biologinės atliekos (5)
Mediena
Tekstilė
Elektros ir elektroninė įranga
Baterijos
Stambiosios atliekos (6)
Mišrios atliekos
Kita
Tamsūs laukeliai – duomenų teikti nereikia. Šviesūs laukeliai – duomenys teikiami savanoriškai, išskyrus duomenis apie metalus, atskirtus ir perdirbtus sudeginus komunalines atliekas, ir susidarymo vietoje atskirtas ir perdirbtas biologines atliekas, jei valstybės narės į tuos atliekų srautus atsižvelgia apskaičiuodamos perdirbimo tikslus.

B.   KOKYBĖS PATIKROS ATASKAITOS, TEIKIAMOS SU A DALYJE NURODYTAIS DUOMENIMIS, FORMA

I.   Ataskaitos tikslai

Kokybės patikros ataskaitos tikslai yra šie:

1.	patikrinti, ar valstybės narės nuosekliai taiko komunalinių atliekų apibrėžtį;

2.	įvertinti duomenų rinkimo procesų kokybę, įskaitant administracinių duomenų šaltinių mastą ir pripažinimą bei tyrimais grindžiamų metodų statistinį patikimumą;

3.	suprasti reikšmingus skirtingų ataskaitinių metų duomenų skirtumus ir užtikrinti pasitikėjimą tų duomenų tikslumu;

4.	užtikrinti, kad sudeginus komunalines atliekas atskirtų metalų kiekis būtų matuojamas pagal taisykles ir bendrą metodiką, ir

5.	patikrinti atitiktį konkretiems reikalavimams, nustatytiems perdirbimo tikslų įgyvendinimo pažangos skaičiavimo taisyklėse.

II.   Bendroji informacija

1.   Valstybė narė

2.   Duomenis ir aprašymą teikianti organizacija:

3.   Asmuo ryšiams/kontaktiniai duomenys:

4.   Ataskaitiniai metai:

5.   Pateikimo data/versija:

6.   Nuoroda į valstybės narės paskelbtus duomenis (jei yra):

III.   Informacija apie komunalines atliekas

1.   Renkant duomenis dalyvaujančių subjektų aprašymas

Institucijos pavadinimas	Pagrindinių pareigų aprašymas

Jei reikia, įterpkite daugiau eilučių.

2.   Ar A dalyje nurodyti duomenys apie komunalines atliekas naudotini siekiant įrodyti, kad laikomasi Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto tikslo? Taip/Ne

3.   Naudojamų metodų aprašymas

3.1.   Susidariusių komunalinių atliekų kiekis

3.1.1.   Susidarančių komunalinių atliekų nustatymo metodai (pažymėkite kryžiuku arba nurodykite paskutinėje skiltyje)

Komunalinių atliekų komponentas	Administraciniai duomenys	Tyrimai	Elektroninis registras	Iš atliekų tvarkymo subjektų gauti duomenys	Iš savivaldybių gauti duomenys	Iš didesnės gamintojo atsakomybės sistemų gaunami duomenys	Kita (nurodyti)
Iš viso
Metalai
Stiklas
Plastikas
Popierius ir kartonas
Biologinės atliekos
Mediena
Tekstilė
Elektros ir elektroninė įranga
Baterijos
Stambiosios atliekos
Mišrios atliekos
Kita (nurodyti)

3.1.2.   Metodikos, kuria siekiama, kad komunalinių atliekų apibrėžtis būtų taikoma nacionalinėse duomenų rinkimo sistemose (įskaitant metodiką, pagal kurią renkami duomenys apie nebuitinę komunalinių atliekų frakciją), aprašymas.

3.1.3.   Statistiniai kodai, atliekų kodų naudojimas ir duomenų apie komunalinių atliekų susidarymą patikra

Komunalinių atliekų komponentas	Atliekų kodai (7)	Kita naudota klasifikacija	Patikros procesas
			Kryžminė patikra (taip/ne)	Laiko eilutės patikra (taip/ne)	Auditas (taip/ne)	Patikros proceso aprašymas
Metalai	20 01 40 , 15 01 04 , 15 01 11 *
Stiklas	20 01 02 , 15 01 07
Plastikas	20 01 39 , 15 01 02
Popierius ir kartonas	20 01 01 , 15 01 01
Biologinės atliekos	20 01 08 , 20 01 25 , 20 02 01
Mediena	20 01 37 *, 20 01 38 , 15 01 03
Tekstilė	20 01 10 , 20 01 11 , 15 01 09
Elektros ir elektroninė įranga	20 01 21 *, 20 01 23 *, 20 01 35 *, 20 01 36
Baterijos	20 01 33 *, 20 01 34
Stambiosios atliekos	20 03 07
Mišrios atliekos	20 03 01 , 15 01 06
Kita (nurodyti)	20 01 13 *, 20 01 14 *, 20 01 15 *, 20 01 17 *, 20 01 19 *, 20 01 26 *, 20 01 27 *, 20 01 28 , 20 01 29 *, 20 01 30 , 20 01 31 *, 20 01 32 , 20 01 41 , 20 01 99 , 20 02 03 , 20 03 02 , 20 03 03 , 20 03 99 , 15 01 05 , 15 01 10 *

3.1.4.   Metodai, taikyti susidariusių mišrių komunalinių atliekų sudėčiai įvertinti pagal kiekvieną medžiagą

3.1.5.   Apskaičiuota buitinių atliekų procentinė dalis komunalinėse atliekose ir aprašymas, kaip ta dalis apskaičiuota

3.1.6.   Atliekų, kurios savo pobūdžiu ir sudėtimi nėra panašios į buitines atliekas, neįtraukimo metodai, visų pirma susiję su:

—	pakuočių atliekomis ir elektros ir elektroninės įrangos atliekomis iš komercinių ir pramoninių šaltinių, kurios nėra panašios į buitines atliekas, ir

—	atliekų, kurios susidaro namų ūkiuose, bet nėra komunalinės atliekos, pvz., statybos ir griovimo atliekos, rūšimis.

3.1.7.   Įverčių, naudojamų užpildyti duomenų apie susidariusias komunalines atliekas spragoms, susijusioms su buitinių atliekų kiekiu (pvz., dėl to, kad surinkimo sistemos apima ne visus namų ūkius) ir panašių atliekų kiekiu (pvz., dėl to, kad duomenys apie atliekų surinkimą nepakankamai apima panašias atliekas), paaiškinimas

3.1.8.   Skirtumai, palyginti su ankstesniais metais pateiktais duomenimis

Reikšmingų metodinių einamaisiais ataskaitiniais metais taikomo duomenų apie komunalines atliekas rinkimo metodo pakeitimų, palyginti su ankstesniais ataskaitiniais metais taikytu metodu, paaiškinimas (visų pirma nurodykite retrospektyviai atliktus pataisymus, jų pobūdį ir ar tam tikrų metų duomenys buvo atskirti duomenų eilučių segmentų skirtuku).

Jei kurio nors komunalinių atliekų komponento kiekis tonomis daugiau kaip 10 % skiriasi nuo ankstesniais ataskaitiniais metais gautų duomenų, išsamus tokio skirtumo priežasčių paaiškinimas.

Komunalinių atliekų komponentas	Skirtumas (%)	Pagrindinės skirtumo priežastys

Jei reikia, įterpkite daugiau eilučių.

3.2.   Komunalinių atliekų tvarkymas

3.2.1.   Apdorojimo operacijų klasifikacija

Informacija apie apdorojimo operacijų klasifikaciją (jei naudojama standartinė klasifikacija, kaip antai šalinimo operacija ar naudojimo operacija, Direktyvos 2008/98/EB I ir II prieduose nustatytais kodais nurodomi operacijų pavadinimai arba nurodomos ir apibūdinamos visos atitinkamos taikomos kategorijos).

3.2.2.   Apdorotų komunalinių atliekų kiekio nustatymo metodų aprašymas (pažymėti kryžiuku)

Duomenų rinkimo metodai/Komunalinių atliekų rūšis	Administraciniai duomenys	Tyrimai	Elektroninis registras	Iš atliekų tvarkymo subjektų gauti duomenys	Iš savivaldybių gauti duomenys	Iš didesnės gamintojo atsakomybės sistemų gaunami duomenys	Kita (nurodyti)
Iš viso
Metalai
Stiklas
Plastikas
Popierius ir kartonas
Biologinės atliekos
Mediena
Tekstilė
Elektros ir elektroninė įranga
Baterijos
Stambiosios atliekos
Mišrios atliekos
Kita (nurodyti)

Papildoma informacija apie metodiką, įskaitant kelių metodų naudojimą.

3.2.3.   Parengimas pakartotiniam naudojimui

Aprašymas, kaip apskaičiuoti užregistruoti pakartotiniam naudojimui parengti kiekiai.

3.2.4.   Taikytų perdirbamų atliekų kiekio matavimo vietų, pvz., apskaičiavimo vietoje, rūšiavimo operacijos pabaigoje (jei taikytina, atėmus netikslines medžiagas) ir atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijų ir pan., įskaitant skirtumus regiono ir vietos lygmenimis, taip pat, jei taikoma, buitinėms ir panašioms atliekoms, aprašymas.

Komunalinių atliekų komponentas	Naudojamų matavimo vietų aprašymas
Metalai
Metalai iš DNP
Stiklas
Plastikas
Popierius ir kartonas
Biologinės atliekos
Mediena
Tekstilė
Elektros ir elektroninė įranga
Baterijos
Stambiosios atliekos
Kita

Išsamus netikslinių medžiagų, pašalintų tarp matavimo ir skaičiavimo vietų, kiekio apskaičiavimo metodikos aprašymas (jei taikoma)

3.2.5.   Metodikos, pagal kurią nustatoma, koks kiekvienos atliekose, sudarytose iš kelių medžiagų, esančios medžiagos kiekis perdirbamas, aprašymas

3.2.6.   Vidutinių nuostolių koeficientų (VNK) naudojimas

Rūšiuotų atliekų, kurioms taikomi VNK, rūšiavimo įmonių, kurioms taikomi skirtingi VNK, VNK skaičiavimo tokioje (-se) vietoje (-se) metodikos, įskaitant atliekamų tyrimų statistinį tikslumą, arba bet kokių techninių specifikacijų aprašymas.

Rūšiuota atliekų medžiaga ir rūšiavimo įmonės tipas	Taikomas VNK (%)	Aprašymas

Jei reikia, įterpkite daugiau eilučių.

3.2.7.   Atliekų priskyrimas komunaliniams šaltiniams ir nekomunaliniams šaltiniams matavimo vietoje.

Nekomunalinių atliekų atskyrimo metodikos aprašymas (panašių įrenginių duomenis galima apibendrinti).

Atliekų medžiagos/atliekų kodai	Įrenginio tipas	Komunalinių atliekų dalis (%)	Metodų, kuriais apskaičiuota ta procentinė dalis, aprašymas

Jei reikia, įterpkite daugiau eilučių.

3.2.8.   Atliekų priskyrimas skirtingoms valstybėms narėms matavimo vietoje

Kitose valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse susidariusių atliekų atskyrimo metodikos aprašymas (panašių įrenginių duomenis galima apibendrinti).

Atliekų medžiagos/atliekų kodai	Įrenginio tipas	Valstybės narės atliekų dalis (%)	Metodų, kuriais apskaičiuota ta procentinė dalis, aprašymas

Jei reikia, įterpkite daugiau eilučių.

3.2.9.   Komunalinių biologinių atliekų, kurios nėra atskirai surenkamos ar atskiriamos ir perdirbamos jų susidarymo vietoje, perdirbimas (taikoma iki 2026 m.)

Informacija apie priemones, kuriomis užtikrinama, kad būtų laikomasi Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų sąlygų, susijusių su komunalinių biologinių atliekų, kurios nėra atskirai surenkamos ar atskiriamos ir perdirbamos jų susidarymo vietoje, perdirbimu.

3.2.10.   Susidarymo vietoje atskiriamos ir perdirbamos komunalinės biologinės atliekos

Bendras taikytos metodikos aprašymas, įskaitant tiesioginį ir netiesioginį matavimą ir supaprastintą metodiką, skirtą susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekiui matuoti.

Metodų, kuriais iš registrų ar per apklausas gaunamas aktyvių perdirbimo įrenginių skaičius arba asmenų, susijusių su susidarymo vietoje atskirtų komunalinių biologinių atliekų perdirbimu, skaičius, ir kuriais užtikrinama, kad į aktyvių perdirbimo įrenginių skaičių būtų įtraukti tik tie perdirbimo įrenginiai, kuriuos aktyviai naudoja atliekų gamintojai, aprašymas.

Metodų, kuriais nustatomas susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekis, kuris turi būti įrašytas į II priede pateiktas formules, aprašymas.

Išsamus tyrimų aprašymas, įskaitant jų periodiškumą, dalines imtis, pasikliovimo lygius ir pasikliautinuosius intervalus.

Priemonių, kuriomis užtikrinama, kad pranešti komunalinių biologinių atliekų, atskirtų ir perdirbtų jų susidarymo vietoje, kiekiai nebūtų pervertinti, aprašymas (įskaitant taikomą koeficientą, susijusį su drėgmės praradimu).

Priemonių, kuriomis užtikrinama, kad susidarymo vietoje atskirtos ir perdirbtos komunalinės biologinės atliekos būtų tinkamai apdorojamos ir kad perdirbtos atliekos būtų naudojamos ir teiktų naudą žemės ūkiui ar ekologinę naudą.

3.2.11.   Perdirbtų metalų, atskirtų sudeginus komunalines atliekas, kiekio apskaičiavimas

Išsamus duomenų, kurių reikia nuo deginimo nuosėdinių pelenų atskirtų metalų kiekiui apskaičiuoti, rinkimo metodo aprašymas.

Metodo, pagal kurį matuojamas bendras iš deginimo įrenginio nuosėdinių pelenų gautas metalo koncentrato kiekis, aprašymas.

Metodo, pagal kurį apskaičiuojamas vidutinis metalo kiekis bendrame metalo koncentrato kiekyje, aprašymas, įskaitant visų atliktų tyrimų patikimumą.

Metodo, pagal kurį nustatomas į deginimo įmones patenkančių komunalinių atliekų dalies įvertis, aprašymas, įskaitant visų atliktų tyrimų patikimumą.

3.2.12.   Kitas atliekų naudojimas

Įvairių atliekų apdorojimo operacijų, nurodytų A dalies lentelėje prie kategorijos „kitas naudojimas“, aprašymas ir jų procentinė dalis.

3.2.13.   Informacija apie laikino atliekų saugojimo svarbą sutvarkytų atliekų kiekiui atitinkamais metais, bet kokie einamaisiais ataskaitiniais metais perdirbtų atliekų, kurios buvo laikinai saugomos ankstesniais ataskaitiniais metais, įverčiai, taip pat einamaisiais ataskaitiniais metais laikinai saugoti perduotų atliekų kiekio įverčiai

3.2.14.   Skirtumas, palyginti su ankstesnių ataskaitinių metų duomenimis.

Reikšmingi metodiniai einamaisiais ataskaitiniais metais taikomo skaičiavimo metodo pakeitimai, palyginti su ankstesniais ataskaitiniais metais taikytu skaičiavimo metodu, jei jų yra (visų pirma nurodykite retrospektyviai atliktus pataisymus, jų pobūdį ir ar tam tikrų metų duomenys buvo atskirti duomenų eilučių segmentų skirtuku).

Jei kurio nors perdirbtų komunalinių atliekų komponento kiekis tonomis daugiau kaip 10 % skiriasi nuo ankstesniais ataskaitiniais metais gautų duomenų, išsamus tokio skirtumo priežasčių paaiškinimas (t. y. dėl kurių atliekų srautų, sektorių ar įverčių atsirado skirtumai ir kokia gilesnė jų priežastis) kiekvieno komponento atveju

Komunalinių atliekų sudedamoji dalis	Skirtumas (%)	Pagrindinės skirtumo priežastys

Jei reikia, įterpkite daugiau eilučių.

3.2.15.   Komunalinių atliekų perdirbimo duomenų tikrinimas

Komunalinių atliekų komponentas	Patikros procesas
	Kryžminė patikra (taip/ne)	Laiko eilutės patikra (taip/ne)	Auditas (taip/ne)	Patikros proceso aprašymas
Metalai
Metalai iš DNP
Stiklas
Plastikas
Popierius ir kartonas
Biologinės atliekos
Mediena
Tekstilė
Elektros ir elektroninė įranga
Baterijos
Stambiosios atliekos
Mišrios atliekos
Kita

4.   Duomenų tikslumas

4.1.1.   Pagrindinių problemų, darančių poveikį komunalinių atliekų susidarymo ir apdorojimo duomenų tikslumui, aprašymas, įskaitant klaidas, susijusias su ėminių ėmimu, aprėptimi, matavimu, apdorojimu ir atsakymų negavimu

4.1.2.   Tyrimų, skirtų komunalinių atliekų susidarymo ir apdorojimo duomenims surinkti, aprėpties ir patikimumo aprašymas

4.1.3.   Statistiniai tyrimai, atlikti renkant komunalinių atliekų susidarymo ir apdorojimo duomenis

Komunalinių atliekų komponentas	Metai	Tiriamosios visumos procentinė dalis	Duomenys (tonomis)	Pasikliovimo lygis	Paklaidos riba	Išsami informacija apie korekcijas, atliktas nuo tyrimo metų iki einamųjų metų	Kiti duomenys

Jei reikia, įterpkite daugiau eilučių.

IV.   Konfidencialumas

Jei prašoma neskelbti tam tikrų šios kokybės patikros ataskaitos dalių, tokio prašymo pagrindimas.

V.   Pagrindinės nacionalinės interneto svetainės, informaciniai dokumentai ir publikacijos

C.   PRIEMONIŲ, KURIŲ IMTASI PAGAL DIREKTYVOS 2008/98/EB 11A STRAIPSNIO 3 DALĮ IR 11A STRAIPSNIO 8 DALĮ, ATASKAITŲ TEIKIMO FORMA

1.   Išsamus Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnio 3 dalyje ir 11a straipsnio 8 dalyje nurodytos kokybės kontrolės ir komunalinių atliekų atsekamumo sistemos aprašas

2.   Už valstybės narės ribų apdorojamų komunalinių atliekų kokybės kontrolė ir atsekamumas

Komunalinių atliekų komponentas	Galutinis apdorojimas valstybėje narėje (taip/ne)	Išvežamos į kitą ES valstybę narę (taip/ne)	Eksportuojamos už ES ribų (taip/ne)	Specialių kokybės kontrolės ir komunalinių atliekų atsekamumo priemonių, visų pirma susijusių su duomenų rinkimu, stebėsena ir patikra, aprašymas
Metalai
Metalai iš DNP
Stiklas
Plastikas
Popierius ir kartonas
Biologinės atliekos
Mediena
Tekstilė
Elektros ir elektroninė įranga
Baterijos
Stambiosios atliekos
Mišrios atliekos
Kita

3.   Išsamus priemonių, kuriomis užtikrinama, kad eksportuotojas gali įrodyti, kad atliekų siunta atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 (8) reikalavimus ir kad atliekos už Sąjungos ribų buvo apdorojamos tokiomis sąlygomis, kurios iš esmės atitinka susijusiuose Sąjungos aplinkos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, aprašymas.

---

(1)  Susidariusių kiekvienos medžiagos atliekų kiekis gali būti grindžiamas duomenimis apie atskirai surinktas atliekas ir įverčiais, gautais per reguliariai atnaujinamus komunalinių atliekų sudėties tyrimus. Jei tokių tyrimų nėra, galima naudoti mišrių atliekų kategoriją.

(2)  Tai apima deginimą energijai gauti ir atliekų perdirbimą siekiant jas naudoti kaip kurą ar kitas priemones energijai gauti. Kiekvienos atliekų, kurios naudojamos energijai gauti, medžiagos svoris gali būti grindžiamas įverčiais, gautais taikant reguliariai atnaujinamus komunalinių atliekų sudėties tyrimus. Jei tokių tyrimų nėra, galima naudoti mišrių atliekų kategoriją.

(3)  Tai neapima parengimo pakartotiniam naudojimui, perdirbimo ir naudojimo energijai gauti, bet apima užpildymą.

(4)  Metalai, atskirti sudeginus komunalines atliekas, nurodomi atskirai ir neįtraukiami į metalams skirtą eilutę ir į bendrą atliekų, patenkančių į naudojimo energijai gauti operacijas, kiekį.

(5)  Susidarymo vietoje atskirtos ir perdirbtos biologinės atliekos nurodomos atskirai ir neįtraukiamos į biologinėms atliekoms skirtą eilutę.

(6)  Tai apima stambiąsias atliekas, kurioms reikalingas specialus surinkimas ir apdorojimas, pvz., baldus ir čiužinius.

(7)  Atliekų kodai, nustatyti Sprendimu 2000/532/EB.

(8)  2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL L 190, 2006 7 12, p. 1).

VI PRIEDAS

7 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTI DUOMENYS APIE MINERALINĮ IR SINTETINĮ TEPALĄ, PRAMONINES ALYVAS IR ALYVŲ ATLIEKAS

A.   DUOMENŲ TEIKIMO FORMA

1 lentelė

Duomenų apie mineralinio ir sintetinio tepalo ir pramoninių alyvų tiekimą rinkai ir apie alyvų atliekų apdorojimą teikimas

1

2

3

4

5

6

7

8

9

Rinkai tiekiamos alyvos (5) (t)

Susidariusios alyvų atliekos (6) (sausos alyvos) (t)

Atskirai surinktos (7) alyvų atliekos (t)

Eksportas (8) Alyvų atliekos (t)

Importuotos (9) alyvų atliekos (t)

Regeneravimas (10) (t)

Kitas perdirbimas (11) (t)

Naudojimas energijai gauti (12) (R1) (t)

Šalinimas (13) (t)

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos (14)

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos (14)

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos (14)

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Variklio ir pavarų dėžės alyvos (1)

Pramoninės alyvos (2)

Pramoninės alyvos (tik emulsijos) (3)

Atskyrimo būdu gauta alyva ir koncentratai (4)

Tamsūs laukeliai – duomenų teikti nereikia. (10–13) Nurodomi atskirai surinktų alyvų atliekų kiekiai. 6–9 skiltyse nurodytų sausų alyvų verčių suma turėtų būti lygi 3 skiltyje nurodytoms sausų alyvų vertėms, pakoreguotoms eksportuotų ir importuotų alyvų atliekų atveju (3 skiltis – 4 skiltis + 5 skiltis = 6 skiltis + 7 skiltis + 8 skiltis + 9 skiltis). Vadovaujantis Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 18 punkte pateikta alyvų atliekų regeneravimo apibrėžtimi, išskyrus regeneruotas alyvas, kurios naudojamos energijai gauti arba kaip kuras.

2 lentelė

Duomenų apie alyvų atliekų apdorojimą teikimas

1	2	3	4	5
Naudojimo rezultato rūšis	Regeneravimas (10) (t)	Kitas perdirbimas (t)	Naudojimas energijai gauti arba perdirbimas į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras (įskaitant regeneruotas alyvas, kurios naudojamos kaip kuras) (t)	Šalinimas (D10) (t)
Regeneruota bazinė alyva – I grupė (11)  (12)
Regeneruota bazinė alyva – II grupė (13)
Regeneruota bazinė alyva – III grupė (14)
Regeneruota bazinė alyva – IV grupė (15)
Perdirbti produktai (16) (nurodyti)
Kuro gaminiai, naudojami ne vietoje energijai gauti. Lengvasis kuras
Kuro gaminiai, naudojami ne vietoje energijai gauti. Distiliacinis kuras
Kuro gaminiai, naudojami ne vietoje energijai gauti. Mazutas
Kuro gaminiai, naudojami ne vietoje energijai gauti. Regeneruotas kuras
Kuro gaminiai, naudojami ne vietoje energijai gauti. Perdirbtas kuras
Naudojimas vietoje energijai gauti (17)
Kita (prireikus nurodykite ir įterpkite eilučių)
Tamsūs laukeliai – duomenų teikti nereikia.

3 lentelė

Duomenų apie mineralinio ir sintetinio tepalo ir pramoninių alyvų tiekimą rinkai ir apie alyvų atliekų apdorojimą, išskyrus nurodytuosius 1 lentelėje, teikimas

1

2

3

4

5

6

7

Surinktos (1) alyvų atliekos (t)

Eksportas (2) Alyvų atliekos (t)

Importuotos (3) alyvų atliekos (t)

Šalinimas (4) (D10) (t)

Regeneravimas (5) (t)

Kitas perdirbimas (6) (t)

Naudojimas energijai gauti (7) (t)

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Apdirbimo operacijoms naudojamos alyvos

Netepamosios pramoninės alyvos

Tepalai

Perdirbus tepalus gauti ekstraktai

Triumų alyvos

Šviesūs laukeliai – duomenys teikiami savanoriškai. (1–7) Vartojamų terminų paaiškinimai pateikti 1 lentelės 3–9 skiltyse ir atitinkamose pastabose.

4 lentelė

Susidariusių alyvų atliekų kiekio apskaičiavimo pamatinės vertės

	1
	Rinkai tiekiama alyvų frakcija (%)
Variklio ir pavarų dėžės alyvos
Variklio alyvos	52
Pavarų dėžės alyvos	76
Pramoninės alyvos
Mašininės alyvos	50
Hidraulinės alyvos	75
Turbinų alyvos	70
Transformatorių alyvos	90
Šilumą perduodančios alyvos	90
Kompresorių alyvos	50
Bazinės alyvos	50
Emulsijose naudojamos metalo apdirbimo alyvos	49

B.   KOKYBĖS PATIKROS ATASKAITOS, TEIKIAMOS SU A DALYJE NURODYTAIS DUOMENIMIS, FORMA

I.   Bendroji informacija

1.   Valstybė narė

2.   Duomenis ir aprašymą teikianti organizacija:

3.   Asmuo ryšiams/kontaktiniai duomenys:

4.   Ataskaitiniai metai:

5.   Pateikimo data/versija:

6.   Nuoroda į valstybės narės paskelbtus duomenis (jei yra):

II.   Informacija apie rinkai tiekiamas alyvas ir alyvų atliekas

1.   Duomenų rinkimo metodai (atitinkama skiltis turėtų būti pažymėta kryžiuku, o paskutinė skiltis – užpildyta)

Duomenų rinkimo metodai/Duomenų rinkinys	Administraciniai duomenys	Tyrimai	Elektroninis registras	Iš atliekų tvarkymo subjektų gauti duomenys	Iš didesnės gamintojo atsakomybės sistemų gaunami duomenys	Kita (nurodyti)	Išsamus metodikos aprašymas
Rinkai tiekiamos alyvos
Surinktos alyvų atliekos
Alyvų atliekų regeneravimas
Kitas alyvų atliekų perdirbimas
Alyvų atliekų naudojimas energijai gauti
Alyvų atliekų šalinimas

Prireikus įterpkite eilučių ir jose nurodykite tam tikrų rūšių alyvų atliekų apdorojimą

2.   Susidariusių alyvų atliekų kiekio nustatymo metodikos aprašymas

3.   Metodo, pagal kurį nustatomas alyvų atliekose esančios sausos alyvos kiekis, aprašymas (pvz., vandens kiekio cheminė analizė, ekspertų žinios ir t. t.).

4.   Alyvų atliekų, nurodytų prie kategorijos „kitas perdirbimas“, apdorojimo rezultatų aprašymas ir jų kiekis

5.   Bazinių alyvų, kurios naudojamos kaip kuras, kiekio nustatymo metodikos aprašymas

6.   Duomenys apie alyvų atliekų apdorojimą už valstybės narės ribų

7.   Išsamus specialių kokybės kontrolės ir alyvų atliekų atsekamumo priemonių, visų pirma susijusių su duomenų stebėsena ir patikra, aprašymas

8.   Duomenų apie alyvų atliekų apdorojimą kitoje valstybėje narėje arba už Sąjungos ribų šaltinių (pvz., Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 arba apdorojimo operacijų vykdytojo pateikti pirminiai duomenys) ir duomenų kokybės aprašymas

9.   Sunkumų, su kuriais susiduriama renkant duomenis iš apdorojimo operacijų vykdytojų, esančių kitoje valstybėje narėje arba už Sąjungos ribų, aprašymas

10.   Priemonių, kuriomis užtikrinama, kad už Sąjungos ribų esantis alyvų atliekų eksportuotojas gali įrodyti, kad atliekų siunta atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 reikalavimus ir kad atliekos už Sąjungos ribų buvo apdorotos tokiomis sąlygomis, kurios iš esmės atitinka susijusiuose Sąjungos aplinkos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, aprašymas.

11.   Duomenų tikslumas

11.1.   Pagrindinių problemų, darančių poveikį alyvų atliekų susidarymo, surinkimo ir apdorojimo duomenų kokybei ir tikslumui, aprašymas, įskaitant klaidas, susijusias su ėminių ėmimu, aprėptimi, matavimu, apdorojimu ir atsakymų negavimu

11.2.   Duomenų apie mineralinius ir sintetinius tepalus, pramonines alyvas ir alyvų atliekas rinkimo išsamumas

Išsami informacija apie tai, kaip duomenų šaltiniai apima visus rinkai tiekiamo mineralinio ir sintetinio tepalo ir pramoninių alyvų kiekius ir surinktų bei apdorotų alyvų atliekų kiekius, taip pat visus kiekius, pridėtus naudojant įverčius, įskaitant informaciją apie tai, kaip tie įverčiai nustatomi ir kokią atitinkamų duomenų rinkinio bendro kiekio dalį jie sudaro.

11.3.   Skirtumai, palyginti su ankstesnių ataskaitinių metų duomenimis

Reikšmingi metodiniai einamaisiais ataskaitiniais metais taikomo apskaičiavimo metodo pokyčiai, palyginti su praėjusiais metais taikytu skaičiavimo metodu.

Jei kurios nors kategorijos apdorotų alyvų atliekų kiekis tonomis daugiau kaip 10 % skiriasi nuo ankstesniais ataskaitiniais metais gautų duomenų, išsamus tokio skirtumo priežasčių paaiškinimas (t. y. dėl kurių alyvų atliekų, sektorių ar įverčių atsirado skirtumai ir kokia gilesnė jų priežastis) kiekvienos kategorijos atveju

Alyvų atliekų kategorija ir apdorojimas	Skirtumas (%)	Pagrindinės skirtumo priežastys

Jei reikia, įterpkite daugiau eilučių.

III.   Konfidencialumas

Jei prašoma neskelbti tam tikrų šios ataskaitos dalių, tokio prašymo pagrindimas.

IV.   Pagrindinės nacionalinės interneto svetainės, informaciniai dokumentai ir publikacijos

Tai apima ataskaitas, kuriose nagrinėjami duomenų kokybės, aprėpties ar kiti vykdymo užtikrinimo aspektai, pavyzdžiui, alyvų atliekų surinkimo ir apdorojimo geriausios praktikos ataskaitas ir alyvų importo, eksporto ar nuostolių ataskaitas.

---

(1)  Įskaitant variklių alyvą ir pavarų dėžės alyvą (automobilių, aviacijos, jūrų, pramonės ir kitų sektorių); išskyrus tepalus ir triumų alyvas.

(2)  Įskaitant mašinines alyvas, hidraulines alyvas, turbinų alyvas, transformatorių alyvas, šilumą perduodančias alyvas, kompresorių alyvas, bazines alyvas; išskyrus tepalus ir emulsijoms naudojamas alyvas.

(3)  Įskaitant metalo apdirbimo alyvas; jei nacionalinėse ataskaitose nėra išskiriamos emulsijose ar kitais būdais naudojamos pramoninės alyvos, gali būti pateikiami suvestiniai duomenys apie pramonines alyvas (eilutėje „pramoninės alyvos“).

(4)  Tik alyvų atliekos, kurių kodas pagal Sprendimą 2000/532/EB yra 190207*.

(5)  Alyvos, tiekiamos rinkai valstybėje narėje, atsižvelgiant į eksportuojant (pvz., lengvuosius automobilius) išvežtą kiekį ir importuojant (pvz., lengvuosius automobilius) įvežtą kiekį.

(6)  Alyvų atliekų kiekis, atsižvelgiant į tvarkant ir naudojant patirtus nuostolius. Susidarančių alyvų atliekų kiekis gali būti apskaičiuojamas remiantis nacionaliniais statistiniais duomenimis arba 4 lentelėje nurodytomis pamatinėmis vertėmis.

(7)  Atskirai surinktos alyvų atliekos. Jei nustatytas surinktų alyvų atliekų tūris, atitinkama masė nustatoma taikant konversijos koeficientą, lygų 0,9 t/m3.

(8)  Į kitą šalį eksportuotos alyvų atliekos (pagal Reglamente (EB) Nr. 1013/2006 nustatytas atliekų kategorijas).

(9)  Kitoje šalyje susidariusios ir iš jos importuotos alyvų atliekos (pagal Reglamente (EB) Nr. 1013/2006 nustatytas atliekų kategorijas).

(11)  Perdirbimas, išskyrus regeneravimą, pvz., kaip sunkusis skiediklis.

(12)  Įskaitant alyvas, kurios naudojamos kaip kuras, vadovaujantis Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 15 punkte pateikta naudojimo apibrėžtimi.

(13)  Šalinimo operacija D10 „deginimas sausumoje“, nustatyta Direktyvos 2008/98/EB I priede.

(14)  Alyvų atliekos, išskyrus vandens kiekį. Sausos alyvos kiekis nustatomas išmatuojant vandens kiekį. Kitose alyvų atliekose, išskyrus emulsijas, esančios sausos alyvos kiekis gali būti nustatytas ir remiantis 8 % vandens kiekiu. Pramoninių alyvų emulsijose esančios sausos alyvos kiekis gali būti nustatytas ir remiantis 90 % vandens kiekiu.

(10)  Regeneruotų alyvų kiekis. 2 lentelės 2 skilties verčių suma, padalyta iš 1 lentelės 6 skilties verčių sumos, atitinka alyvų regeneravimo konversijos efektyvumą.

(11)  I grupės bazinėse alyvose yra mažiau kaip 90 % sočiųjų riebalų rūgščių ir (arba) daugiau kaip 0,03 % sieros ir jų klampos indeksas yra ne mažesnis kaip 80, bet mažesnis kaip 120.

(12)  Jei nacionalinėse ataskaitose nėra išskiriamos I–IV grupės, gali būti pateikiami suvestiniai duomenys apie regeneruotas bazines alyvas (eilutėje „kita“).

(13)  II grupės bazinėse alyvose yra ne mažiau kaip 90 % sočiųjų riebalų rūgščių ir (arba) ne daugiau kaip 0,03 % sieros ir jų klampos indeksas yra ne mažesnis kaip 80, bet mažesnis kaip 120.

(14)  III grupės bazinėse alyvose yra ne mažiau kaip 90 % sočiųjų riebalų rūgščių ir (arba) ne daugiau kaip 0,03 % sieros ir jų klampos indeksas yra ne mažesnis kaip 120.

(15)  IV grupės bazinės alyvos yra polialfaolefinai. I–IV grupėms nepriskirta bazinė alyva nurodoma eilutėje „kita“.

(16)  Apima perdirbtus produktus, gautus perdirbus kitas alyvų atliekas, nurodytus 1 lentelės 7 skiltyje.

(17)  Naudojimas vietoje energijai gauti – alyvų atliekų naudojimas energijos vartojimo vidaus reikmėms, pvz., naftos perdirbimo gamykloje.