Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 32018R1563

2018 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) 2018/1563 dėl Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos (2019–2020 m.), kuria papildoma bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (Euratomas) Nr. 1314/2013

ST/12431/2018/INIT

OL L 262, 2018 10 19, p. 1–19 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 31/12/2020; panaikino 32021R0765

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1563/oj

Date of document:
15/10/2018; Priėmimo data
Date of effect:
22/10/2018; įsigaliojimas paskelbimo data +3 žr. str. 24
Deadline:
31/12/2022; žr. str. 22.1
Date of end of validity:
31/12/2020; panaikino 32021R0765
Author:
Europos Sąjungos Taryba
Form:
Reglamentas
Treaty:
Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis
Legal basis:
Proposal:
Link
Link
Link
Link
Link
Select all documents mentioning this document
Modifies:
Relation Act Comment Subdivision concerned From To
Repeal 32013R1314 01/01/2019
Modified by:
Relation Act Comment Subdivision concerned From To
Corrected by 32018R1563R(01) (IT)
Repealed by 32021R0765 01/01/2021
Instruments cited:
Link

19.10.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 262/1

TARYBOS REGLAMENTAS (Euratomas) 2018/1563

2018 m. spalio 15 d.

dėl Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos (2019–2020 m.), kuria papildoma bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (Euratomas) Nr. 1314/2013

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 7 straipsnio pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavusi su Mokslo ir technikos komitetu,

kadangi:

(1)

vienas iš Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Bendrija) tikslų – padėti kelti gyvenimo lygį valstybėse narėse, be kita ko, skatinant vykdyti branduolinius mokslinius tyrimus ir sudarant jiems palankesnes sąlygas valstybėse narėse, taip pat papildant tuos mokslinius tyrimus pasitelkus vykdomą Bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programą;

(2)

branduoliniai moksliniai tyrimai gali padėti didinti branduolinę saugą, saugumą bei radiacinę saugą ir taip prisidėti prie socialinės bei ekonominės gerovės ir aplinkos tvarumo. Ne mažiau svarbus yra galimas branduolinių mokslinių tyrimų indėlis į saugos, efektyvumo ir saugumo principus atitinkantį ilgalaikį energetikos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą;

(3)

atlikus Bendrijos 2014–2018 m. mokslinių tyrimų ir mokymo programos, sukurtos Tarybos reglamentu (Euratomas) Nr. 1314/201313 (2) (toliau – 2014–2018 m. programa), tarpinį vertinimą, prieita prie išvados, kad veikla yra svarbi ir tebėra reikalinga sprendžiant branduolinės saugos, saugumo ir saugos priemonių, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, radiacinės saugos ir branduolių sintezės energijos uždavinius;

(4)

siekiant užtikrinti branduolinių mokslinių tyrimų Bendrijos lygiu tęstinumą, reikia sukurti Bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programą laikotarpiui nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (toliau – 2019–2020 m. programa). 2019–2020 m. programos tikslai turėtų būti tokie patys, kaip 2014–2018 m. programos, ji turėtų remti tokią pačią veiklą ir naudoti tokį patį įgyvendinimo būdą, kuris pasitvirtino kaip efektyvus ir tinkamas 2014–2018 m. programos tikslams pasiekti;

(5)

2019–2020 m. programa remiant branduolinius mokslinius tyrimus bus prisidėta siekiant bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (toliau – bendroji programa „Horizontas 2020“), sukurtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (3), tikslų ir bus sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir jai veikti;

(6)

nepaisant branduolinės energijos poveikio energijos tiekimui bei ekonominei plėtrai potencialo, didelės branduolinės avarijos gali sukelti pavojų žmonių sveikatai. Todėl 2019–2020 m. programoje kuo daugiau dėmesio turėtų būti skiriama branduolinės saugos ir, kai tinkama, saugumo aspektams, kuriuos nagrinėja Jungtinis tyrimų centras (toliau – JTC);

(7)

pagal Europos strateginį energetikos technologijų planą (toliau – SET planas), išdėstytą 2008 m. vasario 28 d. Tarybos posėdžio Briuselyje išvadose, spartinamas mažo anglies dioksido kiekio technologijų portfelio kūrimas. 2011 m. vasario 4 d. susitikime Europos Vadovų Taryba susitarė, kad Sąjunga ir jos valstybės narės skatins investicijas į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, saugias ir tvarias mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir daug dėmesio skirs SET plane nustatytų technologijų prioritetų įgyvendinimui. Kiekviena valstybė narė gali pasirinkti, kokių tipų technologijas ji remtų;

(8)

branduolinės energetikos objektų turi arba radioaktyviąsias medžiagas naudoja (visų pirma medicinos reikmėms) visos valstybės narės, todėl Briuselyje 2008 m. gruodžio 1 ir 2 d. posėdžiavusi Taryba savo išvadose pripažino, kad reikia nuolatos tobulinti branduolinės srities gebėjimus, visų pirma organizuojant tinkamą švietimo ir mokymo veiklą, susietą su moksliniais tyrimais ir koordinuojamą Bendrijos lygiu;

(9)

sprendimą, ar naudoti branduolinę energiją, priima kiekviena valstybė narė, tačiau kartu pripažįstama, kad branduolinė energija skirtingose valstybėse narėse atlieka skirtingą vaidmenį;

(10)

pasirašiusi Susitarimą dėl sprendimo įsteigti Tarptautinę ITER branduolio sintezės energijos organizaciją siekiant bendrai įgyvendinti ITER projektą (4), Bendrija įsipareigojo dalyvauti statant tarptautinį termobranduolinį eksperimentinį reaktorių (ITER) ir ateityje jį eksploatuojant. Bendrijos indėlis valdomas pasitelkus Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę (toliau – Branduolių sintezės energetikos bendroji įmonė), įsteigtą Tarybos sprendimu 2007/198/Euratomas (5);

(11)

kad branduolių sintezė taptų patikimu komercinės energijos gamybos būdu, visų pirma būtina sėkmingai ir laiku užbaigti ITER statybą ir pradėti jį eksploatuoti. Antra, reikia parengti plataus užmojo, tačiau realistišką elektros energijos gamybos iki 2050 m. veiksmų planą. Kad minėti tikslai būtų pasiekti, Europos branduolių sintezės programa turi būti orientuota į bendrą veiklos programą, kuria būtų įgyvendinamas tas veiksmų planas. Siekiant išsaugoti šiuo metu vykdomos branduolių sintezės mokslinių tyrimų veiklos pasiekimus ir užtikrinti ilgalaikį branduolių sintezės srities suinteresuotųjų šalių įsipareigojimą bei bendradarbiavimą, reikėtų užtikrinti Bendrijos paramos tęstinumą. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama visų pirma ne tik ITER rėmimo veiklai, bet ir su demonstracinio reaktoriaus kūrimu susijusiems veiksmams, atitinkamais atvejais įskaitant didesnį privačiojo sektoriaus dalyvavimą. Toks racionalizavimas ir prioritetų perorientavimas turėtų būti įgyvendinti nepakenkiant Europos lyderystei branduolių sintezės mokslo bendruomenėje;

(12)

JTC turėtų toliau teikti nepriklausomą, į užsakovų poreikius orientuotą mokslinę ir technologinę pagalbą, kuri reikalinga formuojant, plėtojant, įgyvendinant Bendrijos politiką ir vykdant jos stebėseną, visų pirma branduolinės saugos ir saugumo mokslinių tyrimų bei mokymo srityje. Siekiant optimizuoti žmogiškuosius išteklius ir užtikrinti, kad moksliniai tyrimai Sąjungoje nebūtų dubliuojami, visa nauja JTC veikla turėtų būti analizuojama siekiant patikrinti jos suderinamumą su valstybėse narėse vykdoma veikla. Bendrosios programos „Horizontas 2020“ saugumo aspektai turėtų apimti tik tiesioginius JTC veiksmus;

(13)

JTC ir toliau turėtų kurti papildomus išteklius vykdydamas konkurencinę veiklą, kuri, be kita ko, apimtų dalyvavimą netiesioginiuose 2019–2020 m. programos veiksmuose, trečiųjų šalių veikloje ir, mažesne apimtimi, intelektinės nuosavybės naudojimą;

(14)

atsižvelgiant į visų jos valstybių narių interesus, Sąjungos vaidmuo yra parengti sistemą, pagal kurią būtų remiami bendri pažangiausi moksliniai tyrimai, žinių apie branduolių dalijimosi technologijas kaupimas ir išsaugojimas, ypač daug dėmesio skiriant saugai, saugumui, radiacinei saugai ir branduolinių ginklų neplatinimui. Tam reikalingi nepriklausomi moksliniai įrodymai, kuriuos rengiant JTC gali atlikti itin svarbų vaidmenį. Tai pripažinta Komisijos 2010 m. spalio 6 d. komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui dėl Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“, kuriame Komisija pareiškė ketinanti su JTC pagalba sustiprinti politikai formuoti reikalingus mokslinius įrodymus. Tą užduotį JTC siūlo atlikti jo vykdomus branduolinės saugos ir saugumo srities mokslinius tyrimus orientuojant į Sąjungos politikos prioritetus;

(15)

siekiant sustiprinti mokslo bei visuomenės ryšius ir padidinti visuomenės pasitikėjimą mokslu, 2019–2020 m. programoje pirmenybė turėtų būti teikiama sąmoningam piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimui mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimų sprendime, propaguojant mokslinį švietimą, didinant mokslinių žinių prieinamumą, rengiant atsakingas mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, kuriose atsižvelgiama į piliečiams bei pilietinei visuomenei susirūpinimą keliančius klausimus ir lūkesčius, ir sudarant palankias sąlygas jiems dalyvauti veikloje pagal 2019–2020 m. programą;

(16)

įgyvendinant 2019–2020 m. programą turėtų būti atsižvelgiama į kintančias mokslo ir technologijų, pramonės, politikos ir visuomenės galimybes ir poreikius. Todėl darbotvarkės turėtų būti rengiamos palaikant glaudžius ryšius su visų susijusių sektorių suinteresuotaisiais subjektais ir turėtų būti pakankamai lanksčios, kad būtų galima atsižvelgti į naujus pokyčius. Įgyvendinant 2019–2020 m. programą galėtų būti naudojamasi išorės konsultacijomis, be kita ko, pasitelkiant atitinkamas struktūras, pavyzdžiui, Europos technologijų platformas;

(17)

būtinybė tęsti branduolinius mokslinius tyrimus Europos lygiu buvo pripažinta debatų, vykusių 2013 m. vasario 26 ir 27 d. Briuselyje Komisijos ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bendrai organizuotame simpoziume „Branduolių dalijimosi mokslinių tyrimų nauda ir suvaržymai kuriant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką“, kurio pagrindas – tarpdisciplininė studija, kurią rengiant dalyvavo, be kita ko, energetikos, ekonomikos ir socialinių mokslų sričių ekspertai, išvadose reikia;

(18)

įgyvendinant 2019–2020 m. programą turėtų būti prisidėta didinant mokslininko tyrėjo profesijos patrauklumą Sąjungoje. Deramas dėmesys turėtų būti skiriamas 2005 m. kovo 11 d. Komisijos rekomendacijai dėl Europos mokslininkų chartijos ir dėl Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodekso (6), taip pat kitų susijusių bazinių gairių, nustatytų kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę, kartu atsižvelgiant į jų savanorišką pobūdį;

(19)

plėtojant veiklą pagal 2019–2020 m. programą turėtų būti siekiama skatinti laikytis moterų ir vyrų lygybės principo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, visų pirma šalinant pagrindines lyčių nelygybės priežastis, išnaudojant visą abiejų lyčių mokslininkų tyrėjų potencialą ir įtraukiant lyčių aspektą į projektų turinį, kad būtų pagerinta mokslinių tyrimų kokybė ir skatinamos inovacijos. Vykdant veiklą taip pat turėtų būti siekiama įgyvendinti su vyrų ir moterų lygybe susijusius principus, įtvirtintus Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsniuose ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnyje;

(20)

vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, remiamą pagal 2019–2020 m. programą, turėtų būti laikomasi svarbiausių etikos principų. Atitinkamais atvejais turėtų būti atsižvelgiama į Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupės nuomonę energetikos klausimais. Vykdant mokslinius tyrimus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į SESV 13 straipsnį ir mažinamas gyvūnų naudojimas moksliniuose tyrimuose ir bandymuose, siekiant ilgainiui jo atsisakyti. Visa veikla turėtų būti vykdoma užtikrinant aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį;

(21)

didesnio poveikio taip pat turėtų būti pasiekta, jei 2019–2020 m. programos ir privačiojo sektoriaus lėšos būtų bendrai skiriamos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei svarbiausiose srityse, kur moksliniai tyrimai ir inovacijos galėtų padėti siekti Sąjungos platesnių konkurencingumo tikslų. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimui;

(22)

2019–2020 m. programa turėtų būti skatinamas bendrais interesais ir abipuse nauda grindžiamas bendradarbiavimas, visų pirma saugos srityje, su trečiosiomis valstybėmis, ypač siekiant propaguoti nuolatinį branduolinės saugos gerinimą;

(23)

siekiant sudaryti vienodas sąlygas visoms vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms, 2019–2020 m. programoje numatytas finansavimas turėtų atitikti valstybės pagalbos taisykles, kad būtų užtikrintas viešųjų išlaidų veiksmingumas ir išvengta rinkos iškraipymo, pavyzdžiui, privačiojo sektoriaus finansavimo išstūmimo, neveiksmingų rinkos struktūrų kūrimo ar neefektyvių įmonių išlaikymo;

(24)

2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba savo išvadose pripažino, kad reikia naujo požiūrio į kontrolės bei rizikos valdymą Sąjungos mokslinių tyrimų finansavimo srityje, ir paragino susitarti dėl naujos pusiausvyros tarp pasitikėjimo bei kontrolės ir tarp rizikavimo bei rizikos vengimo. Europos Parlamentas 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo (7) paragino imtis pragmatinių postūmių, siekiant administracinio ir finansinio supaprastinimo, ir pareiškė, kad Sąjungos mokslinių tyrimų finansavimo valdymas turėtų būti labiau pagrįstas pasitikėjimu ir rizikos toleravimu dalyvių atžvilgiu;

(25)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti proporcingomis priemonėmis saugomi per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, kai tinkama, sankcijas. Persvarstyta kontrolės strategija, kurioje daugiausia dėmesio skiriama nebe klaidų dažnumo mažinimui, o rizika grindžiamai kontrolei ir sukčiavimo atvejų nustatymui, turėtų sumažinti dalyviams tenkančią kontrolės naštą;

(26)

svarbu užtikrinti 2019–2020 m. programos patikimą finansinį valdymą ir tai, kad ji būtų įgyvendinama kuo veiksmingiau ir naudotojams priimtiniausiu būdu, kartu užtikrinant teisinį tikrumą ir 2019–2020 m. programos prieinamumą visiems dalyviams. Būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (8) (toliau – Finansinis reglamentas) atitinkamų nuostatų ir supaprastinimo bei geresnio reglamentavimo reikalavimų;

(27)

siekiant užtikrinti, kad 2019–2020 m. programa būtų įgyvendinama kuo efektyviau, kad taikant supaprastintas procedūras visiems dalyviams būtų sudarytos palankios sąlygos dalyvauti programoje ir kad jiems būtų taikoma nuosekli, išsami ir skaidri sistema, dalyvavimui Euratomo programoje ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidai turėtų būti taikomos bendrajai programai „Horizontas 2020“ galiojančios taisyklės, nustatytos Reglamente (ES) Nr. 1291/2013, su tam tikrais pataisymais arba išimtimis;

(28)

kad paskolų ir akcinio kapitalo finansines priemones, sukurtas pagal bendrąją programą „Horizontas 2020“, būtų galima naudoti kuo efektyviau, kartu išsaugant išskirtinį veiksmų pagal 2019–2020 m. programą pobūdį ir visapusiškai pasinaudojant turimu biudžetu, su bet kuria iš tų finansinių priemonių susijusios sumos, grąžintos dėl to, kad buvo nepanaudotos lėšos, skirtos pagal 2019–2020 m. programą arba 2014–2018 m. programą, turėtų būti tiesiogiai skirtos 2019–2020 m. programai;

(29)

svarbu ir toliau gerinti naudojimosi dalyvių sukurta intelektine nuosavybe sąlygas, kartu apsaugant kitų dalyvių ir Bendrijos teisėtus interesus pagal Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties (toliau – Euratomo sutartis) 2 skyrių;

(30)

Komisijos valdomi dalyvių garantijų fondai, įsteigti pagal Tarybos reglamentą (Euratomas) Nr. 1908/2006 (9) ir Tarybos reglamentą (Euratomas) Nr. 139/2012 (10), pasirodė esantys svarbus apsaugos mechanizmas, mažinantis riziką, susijusią su sumomis, kurias įsipareigojimų nevykdantys dalyviai yra skolingi ir kurių jie nesumoka. Dalyvio garantijų fondas, įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1290/2013 (11), taip pat turėtų apimti veiksmus, vykdomus pagal šį reglamentą;

(31)

siekiant užtikrinti vienodas pagal 2019–2020 m. programą vykdomų netiesioginių veiksmų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai patvirtinti darbo programas ir priimti sprendimą dėl netiesioginių veiksmų finansavimo patvirtinimo. Tais įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (12);

(32)

norint pasiekti 2019–2020 m. programos tikslus atitinkamose srityse, būtina remti kompleksinę veiklą, vykdomą tiek vien pagal 2019–2020 m. programą, tiek kartu su bendrosios programos „Horizontas 2020“ veikla;

(33)

norint užtikrinti efektyvų veiklos rezultatų valdymą, įskaitant vertinimą ir stebėseną, reikia parengti konkrečius veiklos rezultatų rodiklius, kuriuos būtų galima išmatuoti per tam tikrą laiką, kurie būtų realistiški, atspindėtų intervencijos logiką ir kurie būtų suderinami su atitinkama tikslų ir veiksmų hierarchija. Turėtų būti įdiegti tinkami 2019–2020 m. programos įgyvendinimo bei stebėsenos ir Europos mokslinių tyrimų erdvės pažangos, pasiekimų bei veikimo stebėsenos koordinavimo mechanizmai;

(34)

dėl JTC tiesioginių veiksmų mokslinio ir technologinio turinio konsultuotasi su JTC valdytojų taryba, kuri sudaryta Komisijos sprendimu 96/282/Euratomas (13);

(35)

siekiant teisinio tikrumo, Reglamentas (Euratomas) Nr. 1314/2013 turėtų būti panaikintas;

(36)

neprivaloma tvarka buvo pasikonsultuota su Europos Parlamentu, kuris pareiškė nuomonę (14),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

PROGRAMOS SUKŪRIMAS

1 straipsnis

Programos sukūrimas

Šiuo reglamentu 2019 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui sukuriama Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programa (toliau – 2019–2020 m. programa) ir nustatomos dalyvavimo toje programoje taisyklės, kurios taikomos ir dalyvavimui finansavimo įstaigų, administruojančių pagal šį reglamentą suteiktas lėšas, programose, taip pat veikloje, kuri bendrai vykdoma pagal šį reglamentą ir pagal bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ (toliau – bendroji programa „Horizontas 2020“), Reglamentu (ES) Nr. 1291/2013.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla– visų rūšių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros, demonstracinė ir inovacijų veikla, įskaitant bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis propagavimą, rezultatų sklaidą ir optimizavimą, taip pat mokslininkų tyrėjų mokymo ir judumo Europos atominės energijos bendrijoje (toliau – Bendrija) skatinimą;

b)   tiesioginiai veiksmai– mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kurią Komisija vykdo pasitelkdama savo Jungtinį tyrimų centrą (toliau – JTC);

c)   netiesioginiai veiksmai– mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kuriai Bendrija arba Sąjunga (toliau – Sąjunga) skiria finansinę paramą ir kurią vykdo dalyviai;

d)   viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė– partnerystė, pagal kurią privačiojo sektoriaus partneriai, Bendrija ir, kai tinkama, kiti partneriai, pavyzdžiui, viešojo sektoriaus įstaigos, įsipareigoja bendrai remti mokslinių tyrimų ir inovacijų programos ar mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos plėtojimą ir įgyvendinimą;

e)   viešojo sektoriaus subjektų partnerystė– partnerystė, pagal kurią viešojo sektoriaus įstaigos ar viešųjų paslaugų srityje veikiančios įstaigos vietos, regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu lygiu su Bendrija įsipareigoja bendrai remti mokslinių tyrimų ir inovacijų programos ar mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos plėtojimą ir įgyvendinimą.

3 straipsnis

Tikslai

1.   Bendrasis 2019–2020 m. programos tikslas – vykdyti branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo veiklą, itin akcentuojant nuolatinį branduolinės saugos, saugumo ir radiacinės saugos gerinimą, visų pirma siekiant potencialiai prisidėti prie saugos, efektyvumo ir saugumo principus atitinkančio ilgalaikio energetikos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Bendrojo tikslo siekiama vykdant I priede nurodytų rūšių veiklą, apimančią tiesioginius ir netiesioginius veiksmus, kuriais siekiama šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų konkrečių tikslų.

2.   2019–2020 m. programos netiesioginių veiksmų konkretūs tikslai yra šie:

a)

didinti branduolinių sistemų saugą;

b)

prisidėti prie galutinių branduolinių atliekų tvarkymo, įskaitant galutinį geologinį laidojimą, išskyrimą ir transmutaciją, saugių ilgesnio laikotarpio sprendimų kūrimo;

c)

remti ekspertinių žinių ir pavyzdinės kompetencijos branduolinėje srityje plėtojimą ir užtikrinti jų tvarumą Sąjungoje;

d)

didinti radiacinę saugą ir remti spinduliuotės naudojimo būdų medicinoje plėtojimą, įskaitant, inter alia, patikimą ir saugų radioaktyviųjų izotopų tiekimą ir naudojimą;

e)

eksploatuojant esamus ir būsimus branduolių sintezės objektus padėti įrodyti, kad branduolių sintezė gali būti naudojama energijos gamybos reikmėms;

f)

padėti būsimoms branduolių sintezės jėgainėms reikalingus pagrindus, kuriant medžiagas, technologijas ir koncepciją;

g)

skatinti inovacijas ir pramonės konkurencingumą;

h)

užtikrinti, kad europinės svarbos mokslinių tyrimų infrastruktūra būtų prieinama ir ja būtų naudojamasi.

3.   2019–2020 m. programos tiesioginių veiksmų konkretūs tikslai yra šie:

a)

didinti branduolinę saugą, įskaitant: branduolinių reaktorių ir kuro saugą, atliekų tvarkymą, įskaitant galutinį geologinį laidojimą ir išskyrimą bei transmutaciją; eksploatavimo nutraukimą ir avarinę parengtį;

b)

didinti branduolinį saugumą, įskaitant: branduolinės saugos priemones, branduolinių ginklų neplatinimą, kovą su neteisėta prekyba ir branduolinę ekspertizę;

c)

didinti standartizacijos reikmėms naudojamos branduolinių mokslų bazės kokybę;

d)

sudaryti palankias žinių valdymo, švietimo ir mokymo sąlygas;

e)

remti Sąjungos branduolinės saugos ir saugumo politiką.

Visa JTC pavedama nauja veikla išanalizuojama JTC valdytojų tarybos, kad būtų patikrintas jos suderinamumas su valstybėse narėse vykdoma veikla.

4.   2019–2020 m. programa įgyvendinama taip, kad būtų užtikrinta, kad prioritetai bei remiama veikla atitiktų kintančius poreikius ir jais būtų atsižvelgiama į mokslo, technologijų, inovacijų, politikos formavimo, rinkų ir visuomenės pokyčius, siekiant optimizuoti žmogiškuosius bei finansinius išteklius ir išvengti veiklos dubliavimo vykdant branduolinius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą Sąjungoje.

5.   Įgyvendinant 2 ir 3 dalyse nurodytus konkrečius tikslus gali būti atsižvelgiama į 2019–2020 m. programos įgyvendinimo laikotarpiu iškilusius naujus ir nenumatytus poreikius. Tinkamai pagrįstais atvejais tai gali apimti veiksmus, vykdomus atsižvelgiant į naujas galimybes, krizes bei grėsmes, į poreikius, susijusius su naujų sričių Sąjungos politikos formavimu, ir į veiksmų, kuriuos numatoma finansuoti pagal būsimas programas, valdymą.

4 straipsnis

Biudžetas

1.   2019–2020 m. programai įgyvendinti skiriamas 770 220 000 EUR finansinis paketas. Ta suma paskirstoma taip:

a)

branduolių sintezės mokslinių tyrimų ir plėtros programos netiesioginiams veiksmams – 349 834 000 EUR;

b)

branduolių dalijimosi, saugos ir radiacinės saugos netiesioginiams veiksmams – 151 579 000 EUR;

c)

tiesioginiams veiksmams – 268 807 000 EUR.

Komisijos administracinės išlaidos, susijusios su 2019–2020 m. programos netiesioginių veiksmų įgyvendinimu, per 2019–2020 m. programos vykdymo laikotarpį vidutiniškai negali viršyti 6 % bendros sumos, nurodytos pirmos pastraipos a ir b punktuose.

2.   Iš 2019–2020 m. programos finansinio paketo gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su tai programai valdyti ir jos tikslams pasiekti būtina parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, visų pirma su tyrimais ir ekspertų susitikimais susijusios išlaidos, jeigu jos susijusios su bendraisiais šio reglamento tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, daugiausia skirtais informacijos tvarkymui ir keitimuisi ja, taip pat visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama 2019–2020 m. programą. Nuolatiniams ir pasikartojantiems veiksmams, tokiems kaip kontrolė, auditas ir IT tinklai, skirtos išlaidos dengiamos laikantis 1 dalyje nurodytų Komisijos administracinių išlaidų ribų.

3.   Jei būtina ir tinkamai pagrindžiama, asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2020 m. techninės ir administracinės pagalbos išlaidoms padengti, kad būtų sudarytos galimybės administruoti veiksmus, dar nebaigtus iki 2020 m. gruodžio 31 d.

4.   Jeigu tiesioginiais veiksmais prisidedama prie subjektų, kuriems pagal 6 straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnį Komisija patikėjo atlikti įgyvendinimo užduotis, parengtų iniciatyvų, tas indėlis nelaikomas toms iniciatyvoms skiriamo finansinio įnašo dalimi.

5.   Biudžetiniai įsipareigojimai gali būti padalyti į metines dalis. Kiekvienais metais Komisija nustato metines įsipareigojimų dalis atsižvelgdama į pažangą vykdant veiksmus, kuriems skiriama finansinė parama, numatomus poreikius ir turimą biudžetą.

5 straipsnis

Trečiųjų šalių asocijavimas

1.   2019–2020 m. programoje asocijuotų šalių teisėmis gali dalyvauti:

a)

stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir galimos kandidatės; jos laikosi tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendrųjų principų ir bendrųjų nuostatų ir sąlygų, nustatytų atitinkamuose asociacijos tarybų bendruosiuose susitarimuose ir sprendimuose ar panašiuose susitarimuose;

b)

Europos laisvosios prekybos asociacijos (toliau – ELPA) narės arba Europos kaimynystės politikos šalys ar teritorijos, kurios atitinka visus toliau išvardytus kriterijus:

i)

geri mokslo, technologijų ir inovacijų srities pajėgumai;

ii)

geri iki šiol pasiekti dalyvavimo Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programose rezultatai;

iii)

sąžiningas ir teisingas intelektinės nuosavybės teisių taikymas;

c)

Euratomo septintosios bendrosios programos arba 2014–2018 m. Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programos asocijuotosios šalys arba teritorijos.

2.   Konkrečios asocijuotųjų šalių dalyvavimo 2019–2020 m. programoje sąlygos, įskaitant finansinį įnašą, apskaičiuotą pagal asocijuotosios šalies bendrąjį vidaus produktą, nustatomos tarptautiniuose Sąjungos ir asocijuotųjų šalių susitarimuose.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮGYVENDINIMAS

I SKYRIUS

Įgyvendinimas, valdymas ir paramos rūšys

6 straipsnis

Valdymas ir Bendrijos paramos rūšys

1.   2019–2020 m. programa įgyvendinama vykdant netiesioginius veiksmus ir taikant vieną ar kelias iš finansiniame reglamente numatytų finansavimo rūšių, visų pirma dotacijas, prizus, viešuosius pirkimus ir finansines priemones. Bendrijos paramą taip pat sudaro tiesioginiai veiksmai, t. y. JTC vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla.

2.   Nedarant poveikio Euratomo sutarties 10 straipsniui, Komisija gali patikėti dalį 2019–2020 m. programos įgyvendinti finansavimo įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte.

Komisija taip pat gali patikėti netiesioginių veiksmų pagal 2019–2020 m. programą įgyvendinimą įstaigoms, sukurtoms pagal bendrąją programą „Horizontas 2020“ arba joje nurodytoms.

3.   Komisija, taikydama 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą, priima įgyvendinimo aktus, kuriais priimamas sprendimas dėl netiesioginių veiksmų finansavimo patvirtinimo.

7 straipsnis

Dalyvavimo ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisyklės

1.   Atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teisės subjektų dalyvavimui netiesioginiuose pagal 2019–2020 m. programą vykdomuose veiksmuose taikomos Reglamente (ES) Nr. 1290/2013 nustatytos taisyklės.

2.   Įgyvendinant 2019–2020 m. programą saugumo taisyklės, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1290/2013 43 straipsnio 2 dalyje, apima valstybių narių gynybinius interesus, kaip apibrėžta Euratomo sutarties 24 straipsnyje.

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1290/2013 44 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, Komisija arba finansavimo įstaiga, atsižvelgdama į Bendrijos finansinį įnašą gavusių dalyvių pasiektus rezultatus, gali paprieštarauti nuosavybės teisių perdavimui arba išimtinės ar neišimtinės licencijos suteikimui tretiesiems asmenims, įsisteigusiems trečiojoje šalyje, kuri nedalyvauja 2019–2020 m. programoje asocijuotosios šalies teisėmis, jeigu ji mano, kad toks nuosavybės teisių perdavimas ar licencijos suteikimas neatitinka Sąjungos ekonomikos konkurencingumo didinimo interesų arba nedera su etikos principais ar saugumo reikalavimais. Saugumo reikalavimai apima valstybių narių gynybinius interesus, kaip apibrėžta Euratomo sutarties 24 straipsnyje.

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1290/2013 49 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos, Bendrija ir jos bendros įmonės, rengdamos, įgyvendindamos ir stebėdamos Bendrijos politiką ir programas arba įsipareigojimus, prisiimtus tarptautiniu lygiu bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, turi teisę naudotis Bendrijos finansinį įnašą gavusio dalyvio gautais rezultatais. Tokios naudojimosi teisės apima teisę įgalioti trečiuosius asmenis naudotis rezultatais viešuosiuose pirkimuose ir teisę išduoti sublicencijas; tokiomis teisėmis galima naudotis tik nekomerciniais ir ne konkuravimo tikslais, ir jos suteikiamos nemokamai.

3.   Dalyvio garantijų fondo, įsteigto pagal Reglamentą (ES) Nr. 1290/2013, lėšomis dengiama rizika, susijusi su Komisijos arba finansavimo įstaigų dotacijomis pagal šį reglamentą finansuojamos veiklos dalyvių mokėtinų sumų nesusigrąžinimu.

8 straipsnis

Kompleksinė veikla

1.   Kad būtų pasiekti 2019–2020 m. programos tikslai ir sprendžiami 2019–2020 m. programai ir bendrajai programai „Horizontas 2020“ bendri uždaviniai, Sąjungos finansinis įnašas gali būti skiriamas veiklai, apimančiai įvairius I priede nurodytus netiesioginius veiksmus ir netiesioginius veiksmus, kuria įgyvendinama bendrosios programos „Horizontas 2020“ specialioji programa, nustatyta Tarybos sprendimu 2013/743/ES (15).

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą finansinį įnašą gali sudaryti finansiniai įnašai netiesioginiams veiksmams, nurodytiems šio reglamento 4 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 6 straipsnyje, ir jis gali būti skiriamas taikant bendrąją finansavimo schemą.

9 straipsnis

Lyčių lygybė

Įgyvendinant 2019–2020 m. programą užtikrinamas veiksmingas lyčių lygybės principo laikymosi skatinimas ir lyčių aspekto įtraukimas į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį.

10 straipsnis

Etikos principai

1.   Visa pagal 2019–2020 m. programą vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla atitinka etikos principus ir atitinkamus nacionalinės, Sąjungos ir tarptautinės teisės aktus, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją bei jos papildomus protokolus.

Ypač daug dėmesio skiriama proporcingumo principui, teisei į privatumą, teisei į asmens duomenų apsaugą, teisei į asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, teisei į nediskriminavimą ir būtinybę užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį.

2.   Pagal 2019–2020 m. programą vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla yra skirta tik civilinėms reikmėms.

11 straipsnis

Darbų programos

1.   Komisija, taikydama 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato netiesioginių veiksmų įgyvendinimui skirtas darbo programas. Tokiomis darbo programomis suteikiama galimybė taikyti principą „iš apačios į viršų“, pagal kurį tikslų siekiama naujoviškais būdais.

Darbo programose nurodomi veiksmams įgyvendinti reikalingi pagrindiniai elementai pagal Finansinį reglamentą, įskaitant išsamius veiksmų tikslus, susijusį finansavimą ir grafiką, daugiametę strategiją ir strategines gaires, skirtas tolesniems įgyvendinimo metams.

2.   Tiesioginiams veiksmams Komisija pagal Sprendimą 96/282/Euratomas parengia daugiametę darbo programą, kurioje išsamiau išdėsto tikslus ir mokslinius bei technologinius prioritetus, nurodytus I priede, ir įgyvendinimo grafiką.

Pirmoje pastraipoje nurodytoje daugiametėje darbo programoje taip pat atsižvelgiama į atitinkamą mokslinių tyrimų veiklą, kurią vykdo valstybės narės, asocijuotosios šalys ir Europos bei tarptautinės organizacijos. Prireikus ji atitinkamai atnaujinama.

3.   Darbo programose, nurodytose 1 ir 2 dalyse, atsižvelgiama į mokslo, technologijų ir inovacijų padėtį nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu mastu, taip pat į atitinkamus politikos, rinkos ir visuomenės pokyčius. Prireikus jos atitinkamai atnaujinamos.

4.   Į darbo programas, nurodytas 1 ir 2 dalyse, įtraukiamas skirsnis, kuriame nurodoma 8 straipsnyje minima kompleksinė veikla.

12 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Komitetas į posėdžius renkasi dviejų skirtingų sudėčių: vienos sudėties komitetas nagrinėja su branduolių dalijimusi, kitos sudėties komitetas – su branduolių sinteze susijusius 2019–2020 m. programos aspektus.

Kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti 2019–2020 programą, Komisija pagal savo nustatytas gaires padengia po vieno atstovo ir po vieno eksperto arba patarėjo iš kiekvienos valstybės narės dalyvavimo kiekviename darbotvarkėje nustatytame komiteto posėdyje, kuriame svarstomi tie darbotvarkės klausimai, kuriais valstybei narei reikalingos specialios ekspertinės žinios, išlaidas.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikoma nagrinėjimo procedūra pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnį.

4.   Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprastoji komiteto narių dauguma.

13 straipsnis

Informacijos teikimas komitetui

Komisija reguliariai informuoja 12 straipsnyje nurodytą komitetą apie bendrą 2019–2020 m. programos įgyvendinimo pažangą ir laiku pateikia jam informaciją apie visus pagal 2019–2020 m. programą pasiūlytus ar finansuojamus netiesioginius veiksmus.

14 straipsnis

Išorės konsultacijos ir visuomenės dalyvavimas

1.   Įgyvendinant 2019–2020 m. programą atsižvelgiama į konsultacijas ir informaciją, kurių šaltiniai atitinkamais atvejais yra:

a)

Euratomo mokslo ir technikos komitetas – pagal Euratomo sutarties 134 straipsnį;

b)

Komisijos sudarytos nepriklausomos aukšto lygio ekspertų patariamosios grupės;

c)

pagal tarptautinius mokslo ir technologijų susitarimus sukurtos dialogo struktūros;

d)

prognozavimo veikla;

e)

tikslinės viešos konsultacijos (prireikus įskaitant regionines ir nacionalines valdžios institucijas arba suinteresuotąsias šalis) ir

f)

skaidrūs bei interaktyvūs procesai, kuriais užtikrinamas atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimas.

2.   Taip pat visapusiškai atsižvelgiama į mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, parengtas, inter alia, Europos technologijų platformų, remiantis bendromis programavimo iniciatyvomis ir Europos inovacijų partnerystes įgyvendinančių įstaigų.

II SKYRIUS

Konkrečios veiksmų sritys

15 straipsnis

Mažosios ir vidutinės įmonės

Ypač daug dėmesio skiriama siekiant užtikrinti deramą mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir apskritai privačiojo sektoriaus subjektų dalyvavimą 2019–2020 m. programoje ir atitinkamą inovacinį poveikį jiems. Taikant vertinimo ir stebėsenos priemones atliekami kiekybiniai ir kokybiniai MVĮ dalyvavimo vertinimai.

16 straipsnis

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė ir viešojo sektoriaus subjektų partnerystė

Siekiant šio reglamento 3 straipsnyje nurodytų tikslų, konkreti 2019–2020 m. programos veikla gali būti įgyvendinta pasitelkiant:

a)

pagal Euratomo sutarties 5 skyrių įsteigtas bendras įmones;

b)

viešojo sektoriaus subjektų partnerystes, kurių veikla grindžiama finansavimo schema „Programos bendro finansavimo veiksmai“;

c)

sutartines viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 25 straipsnyje.

17 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis

1.   Trečiosiose šalyse įsisteigę subjektai ir tarptautinės organizacijos turi teisę dalyvauti netiesioginiuose 2019–2020 m. programos veiksmuose, laikydamiesi Reglamente (ES) Nr. 1290/2013 nustatytų sąlygų. Tuo tikslu šio reglamento 7 straipsnyje nustatytos bendrojo principo išimtys. Įgyvendinant 2019–2020 m. programą tarptautinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis skatinamas siekiant:

a)

didinti Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų pažangumą ir patrauklumą bei jos ekonomikos ir pramonės konkurencingumą;

b)

veiksmingai spręsti bendrus visuomenės uždavinius;

c)

remti Sąjungos išorės ir vystymosi politikos tikslus papildant išorės ir vystymosi programas ir ieškoti sinergijos su kitų sričių Sąjungos politika.

2.   Tiksliniai veiksmai, kuriais siekiama skatinti bendradarbiavimą su konkrečiomis trečiosiomis šalimis ar trečiųjų šalių grupėmis, įgyvendinami remiantis strateginiu požiūriu, taip pat bendruoju interesu, prioritetais ir abipuse nauda, atsižvelgiant į jų mokslinius ir technologinius pajėgumus, rinkos galimybes ir numatomą poveikį.

Turėtų būti skatinama abipusiai naudotis trečiųjų šalių programomis. Siekiant kuo labiau padidinti poveikį, skatinamas koordinavimas ir sinergija su valstybių narių ir asocijuotųjų šalių iniciatyvomis. Bendradarbiavimo pobūdis gali skirtis priklausomai nuo konkrečių šalių partnerių.

Nustatant bendradarbiavimo prioritetus atsižvelgiama į Sąjungos politikos pokyčius, bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis galimybes ir sąžiningą ir teisingą intelektinės nuosavybės teisių traktavimą.

18 straipsnis

Informavimas, komunikacija, naudojimasis rezultatais ir jų sklaida

1.   Įgyvendinant 2019–2020 m. programą, komunikacijos ir sklaidos veikla laikoma sudėtine pagal 2019–2020 m. programą remiamų veiksmų dalimi.

2.   1 dalyje nurodyta komunikacijos veikla gali apimti:

a)

iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti informuotumą ir sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą pagal 2019–2020 m. programą visų pirma tiems regionams ar tų tipų dalyviams, kuriems palyginti mažai atstovaujama;

b)

tikslinę paramą projektams ir konsorciumams, siekiant užtikrinti jiems galimybę naudotis būtinais gebėjimais, kad būtų įmanoma optimizuoti komunikaciją, naudojimąsi rezultatais ir jų sklaidą;

c)

iniciatyvas, kurias įgyvendinant būtų skatinamas dialogas ir diskusijos su visuomene mokslo, technologijų ir inovacijų klausimais bei skatinama pasinaudoti socialinės žiniasklaidos ir kitų inovacinių technologijų bei metodikų teikiamomis galimybėmis;

d)

informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus, jei jie susiję su šio reglamento tikslais; visų pirma Komisija laiku teikia išsamią informaciją valstybėms narėms.

3.   Laikantis Euratomo sutarties ir atitinkamų Sąjungos teisės aktų, 1 dalyje nurodyta sklaidos veikla gali apimti:

a)

veiksmus, kuriais sujungiami kelių projektų, įskaitant projektus, kurie gali būti finansuojami iš kitų šaltinių, rezultatai, siekiant sukurti vartotojams patogias duomenų bazes ir parengti ataskaitas su pagrindinių išvadų santraukomis;

b)

politiką formuojančių asmenų, įskaitant standartizacijos įstaigas, informavimą apie rezultatus, siekiant paskatinti atitinkamas tarptautinio, Sąjungos, nacionalinio ir regioninio lygmens įstaigas naudotis politikos formavimui svarbiais rezultatais.

III SKYRIUS

Kontrolė

19 straipsnis

Kontrolė ir auditas

1.   Šiam reglamentui įgyvendinti parengiama tokia kontrolės sistema, kuri suteiktų pakankamų garantijų dėl tinkamo rizikos, susijusios su operacijų veiksmingumu ir efektyvumu bei pagrindinių sandorių teisėtumu ir tvarkingumu, valdymo, atsižvelgiant į daugiametį programų pobūdį ir susijusių mokėjimų pobūdį.

2.   Taikant 1 dalyje nurodytą kontrolės sistemą, užtikrinama tinkama pasitikėjimo ir kontrolės pusiausvyra, atsižvelgiant į administracines ir kitokias visais lygmenimis vykdomos kontrolės sąnaudas, ypač dalyvių patiriamas sąnaudas, kad 2019–2020 m. programos tikslai galėtų būti pasiekti ir kad būtų galima pritraukti kompetentingiausius mokslininkus tyrėjus bei novatoriškiausias įmones.

3.   Pagal 2019–2020 m. programą vykdomų netiesioginių veiksmų išlaidų audito strategija, kuri yra 1 dalyje nurodytos kontrolės sistemos dalis, grindžiama visos 2019–2020 m. programos išlaidų reprezentatyviosios imties finansiniu auditu. Ta reprezentatyvioji imtis gali būti papildyta rinkiniu, sudarytu įvertinus su išlaidomis susijusią riziką.

Pagal 2019–2020 m. programą vykdomų netiesioginių veiksmų išlaidų auditas atliekamas nuosekliai, laikantis ekonomijos, efektyvumo ir veiksmingumo principų, taip siekiant kuo labiau sumažinti audito naštą dalyviams.

20 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.   Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad vykdant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, susigrąžinant neteisingai sumokėtas sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines bei finansines sankcijas.

2.   Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal šį reglamentą, auditą, pasitelkiant dokumentų auditą ir patikrinimus vietoje.

Nedarant poveikio 3 daliai, Komisija auditą gali atlikti ne vėliau kaip per dvejus metus po galutinio mokėjimo.

3.   Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (16) ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (17) nuostatų ir juose nustatytų procedūrų, gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimą vietoje, siekdama nustatyti, ar vykdant susitarimą dėl dotacijos, sprendimą dėl dotacijos arba pagal 2019–2020 m. programą finansuojamą sutartį nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos atvejų.

4.   Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, į bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, sutartis, susitarimus dėl dotacijų bei sprendimus dėl dotacijų, sudaromus ir priimamus įgyvendinant šį reglamentą, įtraukiamos nuostatos, kuriomis Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokius auditus ir tyrimus pagal jų atitinkamą kompetenciją.

IV SKYRIUS

Stebėsena ir vertinimas

21 straipsnis

Stebėsena

1.   Komisija kasmet atlieka 2019–2020 m. programos įgyvendinimo, įskaitant pažangą ir laimėjimus, stebėseną. Komisija 12 straipsnyje nurodytam komitetui teikia informaciją tuo klausimu.

2.   Komisija praneša ir paskelbia 1 dalyje nurodytos stebėsenos rezultatus.

22 straipsnis

Vertinimas

1.   Vertinimai atliekami pakankamai iš anksto, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

Ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, atrinktų taikant skaidrią procedūrą, atlieka 2019–2020 m. programos vertinimą ex post. Tas vertinimas apima priemonių pagrindimą, įgyvendinimą ir pasiekimus bei jų ilgesnio laikotarpio poveikį ir tvarumą, o tokio vertinimo rezultatai naudojami priimant sprendimą dėl galimo tolesnės priemonės atnaujinimo, keitimo ar taikymo sustabdymo.

2.   Nedarant poveikio 1 daliai, tiesioginiai ir netiesioginiai 2019–2020 m. programos veiksmai vertinami atskirai.

3.   Atliekant 1 ir 2 dalyse nurodytus vertinimus vertinama 3 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimo pažanga, atsižvelgiant į II priede nustatytus atitinkamus veiklos rezultatų rodiklius.

4.   Tam tikrais atvejais, jei įmanoma, valstybės narės pateikia Komisijai duomenis ir informaciją, kurie būtini atitinkamų priemonių stebėjimui atlikti ir joms įvertinti.

5.   Komisija 1 ir 2 dalyje nurodytų vertinimų išvadas, papildytas savo pastabomis, perduoda Europos Parlamentui, Tarybai bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS IR PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

23 straipsnis

Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Reglamentas (Euratomas) Nr. 1314/2013 panaikinamas nuo 2019 m. sausio 1 d.

2.   Nepažeidžiant 1 dalies, veikla arba veiksmai, kuriems skiriama Bendrijos finansinė parama pagal Reglamentą (Euratomas) Nr. 1314/2013, toliau reglamentuojami taisyklėmis, kurios taikomos tai veiklai arba veiksmams, iki jų nutraukimo, užbaigimo arba įgyvendinimo pabaigimo. Prireikus visas likusias Tarybos reglamentu (Euratomas) Nr. 1314/2013 įsteigto komiteto užduotis atlieka šio reglamento 12 straipsnyje nurodytas komitetas.

3.   Iš 4 straipsnyje nurodyto finansinio paketo taip pat gali būti dengiamos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, būtinos siekiant užtikrinti perėjimą nuo 2019–2020 m. programos prie pagal Reglamentą (Euratomas) Nr. 1314/2013 patvirtintų priemonių.

4.   Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 209 straipsnio 3 dalies antros pastraipos, metinės grąžinamos sumos, gautos naudojantis pagal Reglamentą (ES) Nr. 1291/2013 sukurta finansine priemone ir dėl to, kad nebuvo panaudotos lėšos, skirtos pagal šį reglamentą arba Reglamentą (Euratomas) Nr. 1314/2013, yra priskiriamos 2019–2020 m. programai.

24 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge 2018 m. spalio 15 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

F. MOGHERINI

(1)  2018 m. liepos 6 d. nuomonė (OL C 237, 2018 7 6, p. 38).

(2)  2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1314/2013 dėl Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos (2014–2018 m.), kuria papildoma bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (OL L 347, 2013 12 20, p. 948).

(3)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).

(4)  OL L 358, 2006 12 16, p. 62.

(5)  2007 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimas 2007/198/Euratomas, įsteigiantis Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantis jai lengvatas (OL L 90, 2007 3 30, p. 58).

(6)  OL L 75, 2005 3 22, p. 67.

(7)  OL C 74E, 2012 3 13, p. 34.

(8)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(9)  2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1908/2006, nustatantis įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) septintosios bendrosios programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2011 m.) (OL L 400, 2006 12 30, p. 1).

(10)  2011 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 139/2012, kuriuo nustatomos įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo vykdant netiesioginius veiksmus pagal 2012–2013 m. Europos atominės energijos bendrijos bendrąją programą ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisyklės (OL L 47, 2012 2 18, p. 1).

(11)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 81).

(12)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(13)  1996 m. balandžio 10 d. Komisijos sprendimas 96/282/Euratomas dėl Jungtinio tyrimų centro reorganizavimo (OL L 107, 1996 4 30, p. 12).

(14)  2018 m. rugsėjo 11 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(15)  2013 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimas 2013/743/ES, dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), sukūrimo ir panaikinantis Sprendimus 2006/971/EB, 2006/972/EB, 2006/973/EB, 2006/974/EB ir 2006/975/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 965).

(16)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(17)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

I PRIEDAS

VEIKLA

2019–2020 m. programos pagrindimas – rengiantis 2020 metams

Pasiekus 3 straipsnyje nustatytus 2019–2020 m. programos tikslus, bus pasiekta geresnių rezultatų trijose prioritetinėse bendrosios programos „Horizontas 2020“ srityse: pažangaus mokslo, pramonės pirmavimo ir visuomenės uždavinių.

Branduolinė energija yra vienas iš diskusijos apie priemones, skirtas kovoti su klimato kaita ir Europos priklausomumui nuo energijos importo sumažinti, punktų. Platesniame kontekste, ieškant ateityje tvaraus energijos rūšių derinio, 2019–2020 m. programa, vykdant joje numatytą mokslinių tyrimų veiklą, bus taip pat prisidedama prie debatų apie branduolių dalijimosi energijos teikiamą naudą ir galimybių ribas mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikoje. Užtikrinant nuolatinį branduolinės saugos gerinimą, pažangesnės branduolinės technologijos galėtų taip pat suteikti galimybių labai pagerinti išteklių veiksmingumą ir naudojimą ir sumažinti atliekų kiekį, palyginti su dabartinėmis technologijomis. Branduolinės saugos aspektams bus teikiama kuo daugiau dėmesio.

Įgyvendinant 2019–2020 m. programą bus stiprinama branduolinės srities mokslinių tyrimų ir inovacijų sistema ir koordinuojami valstybėse narėse vykdomi moksliniai tyrimai, taip siekiant išvengti veiklos kartojimosi, išlaikyti kritinę masę svarbiausiose srityse ir užtikrinti optimalų viešųjų finansų naudojimą. Vis dėlto veiklos koordinavimas neužkirs kelio valstybėms narėms vykdyti programas, skirtas jų nacionaliniams poreikiams tenkinti.

Strategija, kurią įgyvendinant bus siekiama plėtoti branduolių sintezę kaip patikimą komercinės energijos gamybos neišskiriant anglies dioksido alternatyvą, turės atitikti veiksmų planą, kuriame nurodyti etapai siekiant elektros energijos gamybos tikslo iki 2050 m. Kad ta strategija galėtų būti įgyvendinta, reikia restruktūrizuoti Sąjungoje vykdomą su branduolių sinteze susijusį darbą (įskaitant valdymą, finansavimą ir administravimą) ir taip užtikrinti, kad pirmenybė būtų teikiama nebe vien tik moksliniams tyrimams, o ir būsimų objektų (pvz., ITER, DEMO ir kitų) projektavimo, statymo ir eksploatavimo veiklai. Tam bus būtinas glaudus visos Sąjungos branduolių sintezės bendruomenės, Komisijos ir nacionalinių finansavimo agentūrų bendradarbiavimas.

Siekiant neprarasti Sąjungos specialiųjų žinių, būtinų minėtiems tikslams pasiekti, turi būti dar labiau sustiprintas 2019–2020 m. programos vaidmuo mokymo srityje, steigiant europinės svarbos mokymo įstaigas, kurios vykdys specializuotas programas. Tokia veikla padės toliau kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir geriau integruoti naujas valstybes nares ir asocijuotąsias šalis.

Programos tikslams įgyvendinti būtina veikla

Netiesioginiai veiksmai

Siekiant užtikrinti, kad vykdant netiesioginius 2019–2020 m. programos veiksmus būtų tarpusavyje stiprinama valstybių narių ir privačiojo sektoriaus mokslinių tyrimų srities veikla, darbo programų prioritetai turi būti nustatomi atsižvelgiant į atitinkamus atsiliepimus, gautus iš nacionalinių valstybinių institucijų ir branduolinių mokslinių tyrimų srities suinteresuotųjų subjektų, kurie yra susibūrę į įstaigas ar struktūras, pavyzdžiui, į technologijų platformas ir techninius forumus branduolinių sistemų ir saugos, galutinių atliekų tvarkymo ir radiacinės saugos ir mažos dozės rizikos ir branduolių sintezės mokslinių tyrimų klausimais, arba bet kurios kitos branduolinės srities suinteresuotųjų subjektų organizacijos ar forumo.

a)

Didinti branduolinių sistemų saugą (visuomenės uždaviniai, pažangus mokslas, pramonės pirmavimas)

Atsižvelgiant į bendrąjį tikslą, padėti vykdyti bendrą mokslinių tyrimų veiklą, susijusią su Sąjungoje naudojamų reaktorių sistemų (įskaitant kuro ciklo objektus) arba, jei tai būtina norint išlaikyti plačias specialiąsias branduolinės saugos žinias Sąjungoje, atitinkamų tipų reaktorių, kurie gali būti naudojami ateityje, saugiu eksploatavimu ir eksploatavimo nutraukimu, dėmesį skiriant tik saugos aspektams, įskaitant visus kuro ciklo aspektus, pavyzdžiui, išskyrimą ir transmutaciją.

b)

Prisidėti prie galutinių branduolinių atliekų tvarkymo, įskaitant galutinį geologinį laidojimą ir išskyrimą bei transmutaciją, saugių ilgesnio laikotarpio sprendimų kūrimo (pažangus mokslas, visuomenės uždaviniai)

Vykdyti bendrą ir (arba) koordinuotą mokslinių tyrimų veiklą, susijusią su dar neištirtais pagrindiniais panaudoto kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų geologinio laidojimo aspektais, ir tam tikrais atvejais vykdyti su technologijomis ir sauga susijusią demonstracinę veiklą. Tokia veikla turi padėti formuoti bendrą Sąjungos nuomonę pagrindiniais klausimais, susijusiais su atliekų tvarkymu nuo kuro išmetimo iki šalinimo.

Vykdyti mokslinius tyrimus, susijusius su kitų radioaktyviųjų atliekų, kurioms kol kas nėra parengta išbaigtų pramoninių procesų, tvarkymu.

c)

Remti specialiųjų žinių ir pažangumo branduolinėje srityje plėtojimą ir užtikrinti jų tvarumą Sąjungoje (pažangus mokslas)

Skatinti mokslinių tyrimų centrus ir įmones, taip pat įvairias valstybes nares ir asocijuotąsias valstybes vykdyti bendrą mokymo ir judumo veiklą, taip pat padėti išsaugoti daugiadalykę branduolinės srities kompetenciją, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos branduoliniame sektoriuje ilgainiui nepritrūktų tinkamą kvalifikaciją turinčių mokslininkų tyrėjų, inžinierių ir darbuotojų.

d)

Didinti radiacinę saugą ir remti spinduliuotės naudojimo būdų medicinoje plėtojimą, įskaitant, inter alia, patikimą ir saugų radioaktyviųjų izotopų tiekimą ir naudojimą (pažangus mokslas, visuomenės uždaviniai)

Siekiant sukurti tvirtai, teisingai ir socialiniu požiūriu priimtinai apsaugos sistemai reikalingą europinį mokslinį ir technologinį pagrindą, vykdyti bendrą ir (arba) koordinuotą mokslinių tyrimų veiklą, visų pirma susijusią su rizika, kurią sukelia mažų dozių pramoninė, medicininė arba gamtinė apšvita, ekstremaliųjų situacijų (avarijų, kurių metu išsiskiria radiacija) valdymo ir radiacinės ekologijos srityse.

Mokslinių tyrimų veikla, susijusi su jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimo būdais medicinoje ir radiacinės saugos praktiniais saugos aspektais ir jų taikymu.

e)

Eksploatuojant esamus ir būsimus branduolių sintezės objektus padėti įrodyti, kad branduolių sintezė gali būti naudojama energijos gamybos reikmėms (pramonės pirmavimas, visuomenės uždaviniai)

Padėti „EUROfusion“ nariams ir visiems i punkte nurodytiems subjektams vykdyti bendrus mokslinius tyrimus, siekiant kuo greičiau pradėti labai veiksmingai eksploatuoti ITER (taip pat naudoti tam tikrus objektus, tarp kurių yra ir Jungtinis Europos toras (angl. JET, Joint European Torus)), taikyti, be kita ko, itin našių kompiuterių naudojimu pagrįstą integruotą modeliavimą, taip pat padėti vykdyti mokymo veiklą, kad būtų parengta nauja mokslininkų tyrėjų ir inžinierių karta.

f)

Padėti būsimoms branduolių sintezės jėgainėms reikalingus pagrindus, kuriant medžiagas, technologijas ir koncepciją (pramonės pirmavimas, visuomenės uždaviniai)

Padėti „EUROfusion“ nariams ir visiems i punkte nurodytiems subjektams vykdyti bendrą veiklą, kuria siekiama sukurti ir patvirtinti demonstracinei jėgainei skirtas medžiagas; tai, inter alia, apima parengiamąjį darbą, susijusį su tinkama medžiagų bandymo infrastruktūra, ir derybas dėl Sąjungos dalyvavimo tinkamoje tarptautinėje su šia infrastruktūra susijusioje programoje. Kuriant ir tvirtinant medžiagas turi būti naudojamasi visais turimais eksperimentiniais, skaičiavimo ir teoriniais gebėjimais.

Padėti Europos branduolių sintezės susitarimo nariams ir visiems i punkte nurodytiems subjektams vykdyti bendrą mokslinių tyrimų veiklą, kuria bus siekiama spręsti reaktorių eksploatavimo klausimus ir kurti bei demonstruoti visas su branduolių sintezės demonstracine jėgaine susijusias technologijas. Vykdant tokią veiklą, be kita ko, rengiama išsami demonstracinės jėgainės koncepcija ir tiriamos galimybės naudoti stelaratorius kaip vieną iš jėgainių technologijų.

g)

Skatinti inovacijas ir pramonės konkurencingumą (pramonės pirmavimas)

Valdyti žinias, gautas atlikus pagal 2019–2020 m. programą bendrai finansuojamus mokslinius tyrimus, ir perduoti sukurtas technologijas pramonei, panaudojant visus inovacinius mokslinių tyrimų aspektus, arba remti tokį žinių valdymą ir technologijų perdavimą.

Remti inovacijas, inter alia, atveriant prieigą prie mokslo leidinių ir sukuriant žinių valdymui ir sklaidai skirtą duomenų bazę, taip pat įtraukti daugiau technologijoms skirtų temų į švietimo programas.

Ilgainiui pagal 2019–2020 m. programą turi būti remiamas konkurencingo branduolių sintezės pramonės sektoriaus kūrimas, prireikus sudarant palankesnes sąlygas dalyvauti privačiajam sektoriui ir MVĮ, ir jo plėtojimas, visų pirma įgyvendinant branduolių sintezės jėgainės statybai reikalingų technologijų veiksmų planą ir pramonės atstovams aktyviai dalyvaujant projektavimo ir plėtojimo projektuose.

h)

Užtikrinti, kad europinės svarbos mokslinių tyrimų infrastruktūra būtų prieinama ir ja būtų naudojamasi (pažangus mokslas)

Vykdyti veiklą, kuria remiama svarbiausios mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų statyba, atnaujinimas, naudojimas ir nuolatinis prieinamumas pagal 2019–2020 m. programą, taip pat sudaryti tinkamas sąlygas naudotis ta infrastruktūra ir užtikrinti tokių infrastruktūros objektų sąveiką.

i)

Europos branduolių sintezės programa

Bendra veiklos programa, kuria įgyvendinamas veiksmų planas siekiant elektros energijos gamybos tikslo iki 2050 m. ir kuri yra bendrai finansuojama iš „EUROfusion“ dotacijos (programos bendro finansavimo veiksmas), kuri teisės subjektams, kuriuos įsteigia ar paskiria valstybės narės ir 2019–2020 m. programoje asocijuotųjų šalių teisėmis dalyvaujančios trečiosios šalys, suteikiama pagal Reglamentą (Euratomas) Nr. 1314/2013. „EUROfusion“ dotacija gali būti toliau finansuojama pagal 2019–2020 m. programą. Bendra programa gali apimti Bendrijos įnašus natūra, pavyzdžiui, mokslinį ir techninį JET įrenginio eksploatavimą pagal Eurqtoéo sutarties 10 straipsnį arba Komisijos darbuotojų komandiravimą.

JTC tiesioginiai veiksmai

Tiesioginių veiksmų prioritetai turi būti nustatomi konsultuojantis su politiniais Komisijos generaliniais direktoratais ir JTC valdytojų taryba.

JTC vykdomos branduolinės veiklos tikslas – padėti įgyvendinti Tarybos direktyvas 2009/71/Euratomas (1), 2011/70/Euratomas (2) ir Tarybos išvadas, pirmenybę teikiant aukščiausiems Sąjungos ir tarptautiniams branduolinės saugos standartams.

JTC visų pirma turi prisidėti prie branduolinės saugos srities mokslinių tyrimų, reikalingų saugiam, apsaugotam ir taikiam branduolinės energijos naudojimui ir kitiems su branduolių dalijimusi nesusijusiems naudojimo būdams. JTC suteiks mokslinį pagrindą atitinkamai Sąjungos politikai ir prireikus atsižvelgdamas į misijos tikslus ir pagal kompetenciją reaguos įvykus branduoliniams įvykiams, incidentams ir avarijoms. Tuo tikslu JTC atliks mokslinius tyrimus ir vertinimus, rengs gaires ir standartus, organizuos specializuotą mokymo ir švietimo veiklą. Prireikus bus siekiama užtikrinti sąveiką su atitinkamomis kompleksinėmis iniciatyvomis siekiant optimaliai išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius ir vengti mokslinių tyrimų ir plėtros pastangų dubliavimosiSąjungoje. JTC veikla šiose srityse bus vykdoma atsižvelgiant į atitinkamas regionų, valstybių narių arba Sąjungos lygio iniciatyvas, siekiant suformuoti Europos mokslinių tyrimų erdvę.

a)

Didinti branduolinę saugą, įskaitant branduolinių reaktorių ir kuro saugą, atliekų tvarkymą, įskaitant galutinį geologinį laidojimą ir išskyrimą bei transmutaciją, eksploatavimo nutraukimą ir avarinę parengtį

JTC padės rengti priemones ir metodus, būtinus aukštiems aktualiems Europoje branduolinės energetikos objektų ir kuro ciklų saugos standartams užtikrinti. Tos priemonės ir metodai apims:

1.

branduolinės energetikos objektų eksploatavimo saugos riboms vertinti naudojamą didelių avarijų analizės modeliavimą ir metodikas; paramą formuojant bendrą Europos koncepciją dėl pažangių kuro ciklų ir projektų vertinimo, išvadų, susijusių su eksploatavimo patirtimi, nagrinėjimą ir jų sklaidą. JTC tęs Europos informavimo apie branduolinių elektrinių eksploatavimo patirtį centro, kurį įsteigė, veiklą, kad galėtų reaguoti į naujus branduolinės saugos iššūkius po incidento Fukušimoje; jis prašys valstybių narių prisidėti savo kompetencija šioje srityje;

2.

neaiškumų, susijusių su branduolinių atliekų būklės kaitos per ilgą laikotarpį ir radionuklidų sklaidos aplinkoje prognozėmis moksliniuose duomenyse, sumažinimą iki minimumo ir pagrindinius branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo mokslinių tyrimų aspektus;

3.

keitimąsi informacija su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais siekiant stiprinti Sąjungos pajėgumą likviduoti branduolines avarijas ir incidentus, plėtojant įspėjimo apie radionuklidų sklaidą ore sistemas ir modelius ir sutelkiant išteklius ir specialiąsias žinias branduolinių avarijų analizės ir modeliavimo tikslais.

b)

Didinti branduolinį saugumą, įskaitant branduolinės saugos priemones, branduolinių ginklų neplatinimą, kovą su neteisėta prekyba ir branduolinę ekspertizę

Branduolinių ginklų neplatinimo sričiai turi būti skiriama kuo daugiau dėmesio. JTC:

1.

rengs pažangesnes metodikas ir nustatymo (tikrinimo) metodus bei technologijas, kad padėtų taikyti Bendrijos saugos priemones ir sustiprintų tarptautines saugos priemones;

2.

rengs ir taikys branduolinių ir radioaktyviųjų incidentų prevencijai, nustatymui ir jų padarinių likvidavimui skirtus pažangesnius metodus ir technologijas, įskaitant nustatymo technologijų tvirtinimą ir branduolinės ekspertizės metodų ir priemonių, skirtų kovai su neteisėta prekyba, kūrimą; vykdydamas šią veiklą jis užtikrins sąveiką su pasauline cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių medžiagų sistema;

3.

padės įgyvendinti Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį ir su Sąjunga susijusių strategijų įgyvendinimą pasitelkdamas analizės tyrimus ir tolesnius veiksmus, susijusius su eksporto kontrolės tvarkos technine raida, kad padėtų atitinkamoms Komisijos ir Sąjungos tarnyboms.

c)

Didinti standartizacijos reikmėms naudojamos branduolinės srities mokslo bazės kokybę

JTC toliau plėtos branduolinės saugos ir saugumo mokslinį pagrindą. Daugiausia dėmesio bus skiriama aktinoidų, struktūrinių ir branduolinių medžiagų pagrindinių savybių ir funkcionavimo moksliniams tyrimams. Remdamas Sąjungos standartizacijos veiklą JTC rengs pažangiausius branduolinius standartus, etaloninius duomenis ir matavimo priemones, taip pat kurs ir taikys atitinkamas duomenų bazes ir vertinimo priemones. JTC padės toliau plėtoti naudojimo medicinoje būdus, konkrečiai alfa spinduliuote pagrįstus naujus vėžio gydymo būdus.

d)

Sudaryti palankias žinių valdymo, švietimo ir mokymo sąlygas

JTC turi domėtis naujausiais mokslinių tyrimų ir matavimo įtaisų, saugos ir aplinkos srities teisės aktų pokyčiais. Tuo tikslu turi būti įgyvendinamas koreguojamasis investicijų į mokslinę infrastruktūrą planas.

Kad išlaikytų Sąjungos lyderystę branduolinės saugos ir saugumo srityje, JTC turi kurti žinių valdymo priemones, atlikti Sąjungos tendencijų žmogiškųjų išteklių srityje stebėseną (tai daro jo Branduolinio sektoriaus žmogiškųjų išteklių stebėjimo centras) ir kurti specializuotas mokymo ir švietimo programas, kurios apima ir eksploatavimo nutraukimo aspektus.

e)

Remti Sąjungos branduolinės saugos ir saugumo politiką

JTC turi plėsti specialiąsias žinias ir didinti pažangumą, kad galėtų suteikti nepriklausomus mokslinius ir techninius įrodymus, kurie gali būti reikalingi Sąjungos politikai branduolinės saugos ir saugumo srityje remti.

JTC, kaip Euratomo sutarties įgyvendinimo įstaiga, paskirta nagrinėti Ketvirtosios kartos tarptautinio forumo klausimus, ir toliau koordinuos Bendrijos dalyvavimą šiame forume. Propaguodamas Sąjungos branduolinės saugos ir saugumo politiką, JTC vykdys ir toliau plėtos tarptautinį mokslinių tyrimų srities bendradarbiavimą su pagrindinėmis šalimis partnerėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Branduolinės energijos agentūra (NEA.

Pagal 2019–2020 m. programą vykdoma kompleksinė veikla

Kad būtų pasiekti bendrieji 2019–2020 m. programos tikslai, pagal Euratomo programą bus remiama papildoma veikla (tiesioginė ir netiesioginė, koordinavimas ir bendro programavimo skatinimas), kurią vykdant užtikrinama mokslinių tyrimų sinergija sprendžiant bendrus uždavinius, pavyzdžiui, uždavinius, susijusius su medžiagomis, aušinimo technologijomis, baziniais branduolinės srities duomenimis, modeliavimu ir imitavimu, nuotoliniu tvarkymu, atliekų tvarkymu ir radiacine sauga.

Kompleksinė veikla ir sąveika su bendrąja programa „Horizontas 2020“

Kad būtų pasiekti 2019–2020 m. programos tikslai, bus užtikrinti tinkami ryšiai ir sąveika su bendrosios programos „Horizontas 2020“ specialiąja programa, pavyzdžiui, skelbiami bendri kvietimai.

Įgyvendinant 2019–2020 m. programą gali būti prisidedama prie skolos ir nuosavo kapitalo priemonių, sukurtų pagal bendrąją programą „Horizontas 2020“, – kurios bus išplėstos, kad apimtų 3 straipsnyje nurodytus tikslus.

Tarptautinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis

Tarptautinis bendradarbiavimas branduolinių tyrimų ir inovacijų srityje, grindžiamas bendrais tikslais ir abipusiu pasitikėjimu, turi būti toliau plėtojamas, siekiant suteikti akivaizdžios ir didelės naudos Sąjungai ir jos aplinkai. Prisidėdama prie 3 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų, Bendrija stengsis išplėsti Sąjungos mokslines ir technines specialiąsias žinias, sudarydama tarptautinio bendradarbiavimo susitarimus, ir sudaryti sąlygas Sąjungos branduolinės pramonės atstovams patekti į naujas besiformuojančias rinkas.

Tarptautinis bendradarbiavimas bus skatinamas su daugiašaliais forumais (pavyzdžiui, TATENA, EBPO, ITER ir Ketvirtosios kartos tarptautiniu forumu) ir plėtojant esamą arba naują dvišalį bendradarbiavimą su šalimis, turinčiomis stiprią mokslinių tyrimų ir plėtros bei pramoninę bazę ir mokslinių tyrimų infrastruktūrą, kuri yra jau eksploatuojama ar dar tik kuriama arba statoma.

(1)  2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema (OL L 172, 2009 7 2, p. 18).

(2)  2011 m. liepos 19 d. Tarybos direktyva 2011/70/Euratomas, kuria nustatoma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo Bendrijos sistema (OL L 199, 2011 8 2, p. 48).

II PRIEDAS

VEIKLOS REZULTATŲ RODIKLIAI

Šiame priede pateikiami kiekvienam konkrečiam 2019–2020 m. programos tikslui skirti keli pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai, naudojami rezultatams ir poveikiui vertinti; jie gali būti tikslinami per 2019–2020 m. programos įgyvendinimo laikotarpį.

1.   Netiesioginiams veiksmams skirti rodikliai

a)

Didinti branduolinių sistemų saugą

—

Projektų (bendrų mokslinių tyrimų ir (arba) koordinuotų veiksmų), kurių naudą branduolinei saugai Europoje galima pagrįsti įrodymais, skaičius.

b)

Prisidėti prie galutinių branduolinių atliekų tvarkymo, įskaitant galutinį geologinį laidojimą, išskyrimą ir transmutaciją, saugių ilgesnio laikotarpio sprendimų kūrimo

—

Projektų, kuriais prisidedama prie galutinių branduolinių atliekų tvarkymo saugių ilgalaikių sprendimų kūrimo, skaičius.

c)

Remti specialiųjų žinių ir pažangumo branduolinėje srityje plėtojimą ir užtikrinti jų tvarumą Sąjungoje

—

Moksliniais tyrimais grindžiamas mokymas – doktorantūros studentų ir baigusių doktorantūros studijas mokslininkų tyrėjų, paremtų pagal Euratomo branduolių dalijimosi projektus, skaičius.

—

Euratomo branduolių sintezės programoje dalyvaujančių stipendininkų ir stažuotojų skaičius.

d)

Didinti radiacinę saugą ir remti spinduliuotės naudojimo medicinoje būdų plėtojimą, įskaitant, inter alia, patikimą ir saugų radioaktyviųjų izotopų tiekimą ir naudojimą

—

Projektų, galinčių padaryti įrodymais pagrįstą poveikį radiacinės saugos reguliavimo praktikai ir spinduliuotės naudojimo medicinoje būdų plėtojimui, skaičius.

e)

Eksploatuojant esamus ir būsimus branduolių sintezės objektus padėti įrodyti, kad branduolių sintezė gali būti naudojama energijos gamybos reikmėms

—

Publikacijų recenzuojamuose didelio poveikio žurnaluose skaičius.

f)

Padėti būsimoms branduolių sintezės jėgainėms reikalingus pagrindus, kuriant medžiagas, technologijas ir koncepciją

—

Branduolių sintezės veiksmų plano pagrindinių etapų, nustatytų 2014–2020 m. laikotarpiui ir įvykdytų pagal 2019–2020 m. programą, procentinė dalis.

g)

Skatinti inovacijas ir pramonės konkurencingumą

—

Naujų įmonių padalinių, įsteigtų vykdant branduolių sintezės mokslinius tyrimus pagal 2019–2020 m. programą, skaičius.

—

Remiantis pagal 2019–2020 m. programą remiamų mokslinių tyrimų veikla pateiktos paraiškos gauti patentą ir suteikti patentai.

h)

Užtikrinti, kad europinės svarbos mokslinių tyrimų infrastruktūra būtų prieinama ir ja būtų naudojamasi

—

Mokslininkų tyrėjų, kurie turi prieigą prie mokslinių tyrimų infrastruktūros, pasitelkiant paramą pagal 2019–2020 m. programą, skaičius.

2.   Tiesioginiams veiksmams skirti rodikliai

a)

JTC politikos rėmimui skirtas poveikio rodiklis

—

Konkretaus pamatuojamo poveikio, kurį Europos politikai daro JTC teikiama techninė ir mokslinė pagalba formuojant politiką, atvejų skaičius.

b)

JTC mokslinio našumo rodiklis

—

Recenzuojamų publikacijų skaičius.

Rodikliai, nurodyti a ir b punktuose, gali būti pasiekti vadovaujantis tokiais Bendrijos tiesioginių veiksmų tikslais:

—

didinti branduolinę saugą, įskaitant branduolinių reaktorių ir kuro saugą, atliekų tvarkymą, įskaitant galutinį geologinį laidojimą ir išskyrimą bei transmutaciją, eksploatavimo nutraukimą ir avarinę parengtį;

—

didinti branduolinį saugumą, įskaitant branduolinės saugos priemones, branduolinių ginklų neplatinimą, kovą su neteisėta prekyba ir branduolinę ekspertizę;

—

didinti standartizacijos reikmėms naudojamos branduolinės srities mokslo bazės kokybę;

—

sudaryti palankias žinių valdymo, švietimo ir mokymo sąlygas;

—

remti Sąjungos branduolinės saugos ir saugumo politiką.
Top