21.7.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 199/21

---

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2006 m. liepos 12 d.

dėl specialiųjų reikalavimų, taikomų tam tikrų maisto produktų, kurie gali būti užteršti aflatoksinais, importui iš tam tikrų trečiųjų šalių

(pranešta dokumentu Nr. C(2006) 3113)

(Tekstas svarbus EEE)

(2006/504/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (1), ypač į jo 53 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktį,

kadangi:

(1)	Maisto produktų mokslinis komitetas pažymėjo, kad aflatoksinas B1 yra stiprus genotoksiškas kancerogenas ir net labai maži jo kiekiai padidina kepenų vėžio riziką.

(2)

2001 m. kovo 8 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 466/2001, nustatančiame didžiausius leistinus tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekius (2), nustatomi didžiausi leistini tam tikrų teršalų, ypač aflatoksinų, kiekiai maisto produktuose. Šis didžiausias leistinas aflatoksinų kiekis buvo nuolat viršijamas tam tikruose maisto produktuose iš tam tikrų trečiųjų šalių.

(3)	Ši tarša kelia rimtą grėsmę Bendrijos gyventojų sveikatai, todėl tikslinga Bendrijos lygiu priimti specialiuosius reikalavimus.

(4)

1999 m. gruodžio 6 d. Komisijos sprendime 2000/49/EB, panaikinančiame Sprendimą 1999/356/EB ir nustatančiame ypatingas sąlygas iš Egipto importuojamiems ar iš ten siunčiamiems žemės riešutams ir tam tikriems iš jų pagamintiems produktams (3), nustatomi specialieji reikalavimai iš Egipto importuojamų ar iš ten siunčiamų žemės riešutų ir tam tikrų iš jų pagamintų produktų importui.

(5)

2002 m. vasario 4 d. Komisijos sprendime 2002/79/EB, nustatančiame Kinijoje išaugintų arba iš jos siunčiamų žemės riešutų ir tam tikrų žemės riešutų produktų importo specialiuosius reikalavimus (4), nustatomi specialieji reikalavimai Kinijoje išaugintų arba iš jos siunčiamų žemės riešutų ir tam tikrų žemės riešutų produktų importui.

(6)

2002 m. vasario 4 d. Komisijos sprendime 2002/80/EB, nustatančiame specialius reikalavimus Turkijoje išaugintų arba iš jos siunčiamų figų, lazdynų riešutų, pistacijų ir tam tikrų jų produktų importui (5), nustatomi specialieji reikalavimai Turkijoje išaugintų arba iš jos siunčiamų figų, lazdynų riešutų, pistacijų ir tam tikrų jų produktų importui.

(7)	2003 m. liepos 4 d. Komisijos sprendime 2003/493/EB, nustatančiame specialiąsias Brazilijoje išaugintų arba iš jos siunčiamų riešutų su kevalais importo sąlygas (6), nustatomi specialieji reikalavimai Brazilijoje išaugintų arba iš jos siunčiamų riešutų su kevalais importui.

(8)

2005 m. sausio 26 d. Komisijos sprendime 2005/85/EB, nustatančiame specialiąsias Irano kilmės arba iš Irano siunčiamų pistacijų ir iš pistacijų pagamintų produktų importo sąlygas (7), nustatomi specialieji reikalavimai Irano kilmės arba iš Irano siunčiamų pistacijų ir iš pistacijų pagamintų produktų importui.

(9)

Daugelis specialiųjų reikalavimų maisto produktų importui iš Brazilijos, Kinijos, Egipto, Irano ir Turkijos, nustatytų sprendimuose 2000/49/EB, 2002/79/EB, 2002/80/EB, 2003/493/EB ir 2005/85/EB, yra vienodi. Todėl, siekiant Bendrijos teisės aiškumo, specialiuosius reikalavimus dėl užterštumo aflatoksinais šių maisto produktų importui iš šių trečiųjų šalių yra tikslinga sutraukti į vieną sprendimą.

(10)

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (8), Bendrijos lygiu nustatomas oficialios kontrolės organizavimo bendrųjų taisyklių suderintas pagrindas.

(11)	Tam tikriems maisto produktams iš tam tikrų trečiųjų šalių būtina taikyti specialias papildomas priemones.

(12)

Šiame sprendime nustatytos priemonės, ypač kalbant apie maisto produktus iš Irano ir Brazilijos, daro didelį poveikį valstybių narių kontrolės ištekliams. Todėl teisinga reikalauti, kad visas mėginių ėmimo, tyrimo, sandėliavimo išlaidas ir visas oficialių priemonių taikymo išlaidas, susijusias su netinkamomis siuntomis, dėl kurių pagal šį sprendimą atliekama oficiali maisto produktų iš Irano ir Brazilijos kontrolė, apmokėtų importuotojai arba atitinkami maisto verslo subjektai.

(13)

Iš Komisijos Maisto ir veterinarijos tarnybos (MVT) delegacijos patikrinimo rezultatų galima daryti išvadą, kad šiuo metu Brazilija negali užtikrinti patikimų tyrimo rezultatų arba garantuoti riešutų su kevalais iš Brazilijos partijos vientisumo sertifikuotose siuntose. Be to, galima daryti išvadą, kad dabartinė oficiali atmestų partijų kontrolė yra nepakankama. Todėl tyrimus tikslinga atlikti oficialioje laboratorijoje, galinčioje užtikrinti tyrimo rezultatus ir reikalavimų neatitinkančių partijų grąžinimo atžvilgiu taikyti griežtus reikalavimus. Jei nesilaikoma šių griežtų reikalavimų, tai reikalavimų neatitinkančios partijos turėtų būti sunaikintos.

(14)

Remdamosi visuomenės sveikatos interesu valstybės narės informuos Komisiją, teikdamos šiame sprendime nurodytų maisto produktų siuntų oficialios kontrolės visų rezultatų ketvirčio ataskaitas. Tokios ataskaitos papildo įsipareigojimus pranešti apie pavojų, pagal maisto ir pašarų skubaus įspėjimo apie pavojų sistemą, nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 178/2002.

(15)

Svarbu užtikrinti, kad šiame sprendime nurodytų maisto produktų siuntų mėginių ėmimas ir tyrimas visoje Bendrijoje būtų vykdomas suderintu būdu. Be to, pagal šį sprendimą imtini ir tirtini mėginiai turėtų būti imami ir tiriami remiantis 2006 m. vasario 23 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 401/2006, nustatančio ėminių ėmimo ir tyrimo metodus, skirtus oficialiai mikotoksinų kiekio maisto produktuose kontrolei (9), nuostatomis.

(16)

Šio sprendimo vykdymas turėtų būti nuolat tikslinamas atsižvelgiant į kompetentingų atitinkamų trečiųjų šalių institucijų teikiamas garantijas, taip pat į valstybių narių vykdomos oficialios kontrolės, kuria siekiama įvertinti, ar specialieji reikalavimai suteikia pakankamą visuomenės sveikatos apsaugą Bendrijoje ir ar šie reikalavimai tebėra reikalingi, rezultatus.

(17)	Sprendimai 2000/49/EB, 2002/79/EB, 2002/80/EB, 2003/493/EB ir 2005/85/EB turėtų būti atitinkamai panaikinti.

(18)	Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šis sprendimas taikomas maisto produktams, nurodytiems a–e punktuose ir perdirbtiems bei sudėtiniams maisto produktams, pagamintiems iš (arba kurių sudėtyje yra) maisto produktų, nurodytų a–e punktuose.

Laikoma, kad maisto produktuose yra maisto produktų, jei pastarieji yra nurodyti etiketėje arba ant pakuotės kaip komponentai pagal 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo (10), 6 straipsnį.

a)	Šie iš Brazilijos importuoti maisto produktai: i) braziliniai riešutai su kevalais, klasifikuojami KN kodu 0801 21 00; ii) riešutų arba džiovintų vaisių mišiniai, klasifikuojami KN kodu 0813 50, kurių sudėtyje yra brazilinių riešutų su kevalais;

b)

šie iš Kinijos importuoti maisto produktai: i) žemės riešutai, klasifikuojami KN kodu 1202 10 90 arba 1202 20 00; ii) žemės riešutai, klasifikuojami KN kodu 2008 11 94 (tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė didesnė kaip 1 kg) arba 2008 11 98 (tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg); iii) skrudinti žemės riešutai, klasifikuojami KN kodu 2008 11 92 (tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė didesnė kaip 1 kg) arba 2008 11 96 (tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg);

c)

šie iš Egipto importuoti maisto produktai: i) žemės riešutai, klasifikuojami KN kodu 1202 10 90 arba 1202 20 00; ii) žemės riešutai, klasifikuojami KN kodu 2008 11 94 (tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė didesnė kaip 1 kg) arba 2008 11 98 (tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg); iii) skrudinti žemės riešutai, klasifikuojami KN kodu 2008 11 92 (tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė didesnė kaip 1 kg) arba 2008 11 96 (tiesiogiai supakuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg);

d)

šie iš Irano importuoti maisto produktai: i) pistacijos, klasifikuojamas KN kodu 0802 50 00; ii) skrudintos pistacijos, klasifikuojamos KN kodu 2008 19 13 (tiesiogiai supakuotos į pakuotes, kurių neto masė didesnė kaip 1 kg) arba 2008 19 93 (tiesiogiai supakuotos į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg);

e)

šie iš Turkijos importuoti maisto produktai: i) džiovintos figos, klasifikuojamos KN kodu 0804 20 90; ii) lazdyno riešutai (Corylus sp) su kevalais arba be kevalų, klasifikuojami KN kodu 0802 21 00 arba 0802 22 00; iii) pistacijos, klasifikuojamas KN kodu 0802 50 00; iv) riešutų arba džiovintų vaisių mišiniai, klasifikuojami KN kodu 0813 50, kurių sudėtyje yra figų, lazdyno riešutų arba pistacijų; v) figų pastos ir lazdyno riešutų pastos, klasifikuojamos KN kodu 2007 99 98; vi) lazdynų riešutai, figos ir pistacijos, paruoštos arba konservuotos, įskaitant mišinius, klasifikuojamus KN kodu 2008 19; vii) lazdyno riešutų, figų ir pistacijų miltai, rupiniai ir milteliai, klasifikuojami KN kodu 1106 30 90; viii) skaldyti, supjaustyti ir susmulkinti lazdyno riešutai.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime taikomos apibrėžtys, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 178/2002 2 ir 3 straipsniuose bei Reglamento (EB) Nr. 882/2004 2 straipsnyje.

Paskirtosios importo vietos – tai vietos, tik per kurias į Bendriją galima importuoti 1 straipsnyje nurodytus maisto produktus. Išsamus paskirtųjų importo vietų sąrašas yra pateiktas II priede.

3 straipsnis

Mėginių ėmimo ir tyrimo rezultatai bei sveikumo sertifikatas

1.   Valstybės narės gali leisti importuoti 1 straipsnyje nurodytus maisto produktus (toliau – maisto produktus) tik tuo atveju, jei prie siuntos yra pridedami mėginių ėmimo ir tyrimo rezultatai bei sveikumo sertifikatas (11) pagal I priede pateikiamą pavyzdį, kurį užpildo, pasirašo ir patvirtina įgaliotas šių institucijų atstovas:

a)	Ministério da Agricultura, Pecuária e Abastecimento (MAPA) – maisto produktams iš Brazilijos;

b)	Kinijos Liaudies Respublikos įvežimo ir išvežimo kontrolės ir karantino valstybinė administracija – maisto produktams iš Kinijos;

c)	Egipto žemės ūkio ministerija – maisto produktams iš Egipto;

d)	Irano sveikatos ministerija – maisto produktams iš Irano;

e)	Turkijos Respublikos žemės ūkio ir kaimo reikalų ministerijos apsaugos ir kontrolės generalinis direktoratas – maisto produktams iš Turkijos.

2.   1 dalyje nurodytas sveikumo sertifikatas maisto produktų importui į Bendriją galioja ne ilgiau kaip keturis mėnesius nuo jo išdavimo datos.

3.   Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad maisto produktų dokumentai yra tikrinami siekiant užtikrinti, kaip/ar laikomasi 1 dalyje reikalavimų, susijusių su mėginių ėmimo ir tyrimo rezultatais bei sveikumo sertifikatu. Dokumentai tikrinami pirmojo įvežimo į Bendrijos teritoriją vietoje.

4.   Jei prie maisto produktų siuntos nėra pridedami 1 dalyje nurodyti mėginių ėmimo ir tyrimo rezultatai bei sveikumo sertifikatas, siunta negali būti įvežta į Bendriją tranzitui į paskirtąją importo vietą ir negali būti importuojama į Bendriją bei privalo būti grąžinta į kilmės šalį arba sunaikinta.

5.   1 dalyje nurodytas mėginių ėmimas ir tyrimas privalo būti atliekamas pagal Reglamento (EB) Nr. 401/2006 nuostatas.

6.   Kiekviena maisto produktų siunta žymima tokiu pat kodu, koks nurodytas 1 dalyje išvardintuose mėginių ėmimo ir tyrimų rezultatuose bei sveikumo sertifikate. Tuo kodu paženklinamas kiekvienas siuntos maišelis arba kito pavidalo pakuotė.

4 straipsnis

Paskirtosios importo į Bendriją vietos

1.   Maisto produktai gali būti įvežami į Bendriją tik per paskirtąsias importo vietas, išvardytas II priede.

2.   Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad paskirtosios importo vietos (12), išvardytos II priede, atitinka šiuos reikalavimus:

a)	jose turi dirbti darbuotojai, parengti atlikti oficialią maisto produktų siuntų kontrolę;

b)	jose turi būti imami mėginiai ir siunčiami į laboratoriją vadovaujantis išsamiomis instrukcijomis parengtomis pagal Reglamento (EB) Nr. 401/2006 I priedo nuostatas;

c)

jose turi būti sudarytos sąlygos iškrauti krovinį ir paimti jo mėginį dengtoje aikštelėje paskirtojoje importo vietoje; jose kompetentingai institucijai turi būti sudaryta galimybė atlikti oficialią maisto produktų siuntos kontrolę, jei siunta turi būti pervežama iš paskirtosios importo vietos siekiant paimti mėginius;

d)	jose turi būti įrengtos laikymo patalpos ir sandėliai, kuriuose sulaikymo laikotarpiu tinkamomis sąlygomis būtų laikomi sulaikyti kroviniai, kol bus gauti tyrimo rezultatai;

e)	jose turi būti naudojama iškrovimo įranga ir tinkama mėginių ėmimo įranga;

f)

jose turi veikti oficiali akredituota (13) aflatoksinų tyrimo laboratorija – tokioje vietoje, į kurią mėginiai galėtų būti nuvežti per trumpą laiką; laboratorija turi turėti tinkamą smulkinimo įrangą, kuria galima homogenizuoti 10–30 kg mėginius (14). Laboratorija turi turėti galimybių ištirti mėginį per pagrįstą laikotarpį, kuris neviršytų 15 dienų – ilgiausio galimo krovinių sulaikymo laiko.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad maisto tvarkymo subjektai skirs pakankamai darbuotojų ir materialinio techninio aprūpinimo priemonių maisto produktų siuntai iškrauti, kad galima būtų paimti tipinius mėginius.

Jei yra naudojamos specialios transporto priemonės ir (arba) specifinės pakuočių rūšys, subjektas (maisto tvarkymo subjektas) turi aprūpinti oficialiai paskirtą valstybinį pareigūną tinkama mėginių ėmimo įranga, jei tipinių mėginių negalima paimti naudojant įprastą mėginių ėmimo įrangą.

5 straipsnis

Oficiali kontrolė

1.   Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos, prieš išleisdamos maisto produktus iš paskirtosios importo vietos į laisvą Bendrijos apyvartą, ima mėginius tyrimui pagal Reglamento (EB) Nr. 401/2006 I priedo nuostatas iš maisto produktų siuntų ir atlieka aflatoksino B1 bei viso užterštumo aflatoksinais tyrimą.

2.   1 dalyje nurodyti mėginiai tyrimui imami:

a)	iš kiekvienos Brazilijos maisto produktų siuntos;

b)	iš apie 10 % Kinijos maisto produktų siuntų;

c)	iš apie 20 % Egipto maisto produktų siuntų;

d)	iš kiekvienos Irano maisto produktų siuntos;

e)	iš apie 5 % kiekvienos kategorijos lazdyno riešutų, nurodytų 1 straipsnio e punkto ii, iv ir vi papunkčiuose, ir šių lazdyno riešutų produktų iš Turkijos siuntų bei apie 10 % kitų kategorijų maisto produktų iš Turkijos siuntų.

3.   Bet kuri maisto produktų siunta, kurios mėginiai turi būti paimti ir atliktas jų tyrimas, prieš ją išleidžiant iš paskirtosios importo vietos į laisvą Bendrijos apyvartą gali būti sulaikyta daugiausia 15 darbo dienų nuo to laiko, kai siunta yra pateikiama importui ir fiziškai galima paimti mėginius.

Importuojančios valstybės narės kompetentingos institucijos išduoda oficialų kartu su siunta pateikiamą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad iš maisto produktų siuntos buvo paimtas mėginys ir atliktas tyrimas bei nurodomas tyrimo rezultatas.

4.   Kas tris mėnesius valstybės narės pateikia Komisijai visų maisto produktų siuntų oficialios kontrolės tyrimo rezultatų ataskaitą. Ši ataskaita pateikiama pirmą kiekvieno metų ketvirčio mėnesį (balandį, liepą, spalį ir sausį).

6 straipsnis

Siuntos padalijimas

Jei siunta padalijama į kelias dalis, kiekvienai jos daliai išduodamos 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto sveikumo sertifikato ir 5 straipsnio 3 dalyje nurodyto oficialaus kartu su siunta iki pat didmeninės prekybos etapo pateikiamo dokumento kopijos, patvirtintos valstybės narės, kurios teritorijoje siunta buvo padalinta, kompetentingos institucijos.

7 straipsnis

Papildomi reikalavimai maisto produktų importui iš Brazilijos

1.   3 straipsnio 1 dalyje nurodytas tyrimas turi būti atliekamas Brazilijoje, Belo Horizonte valstybinėje kontrolės laboratorijoje Laboratório de Controle de Qualidade de Segurança Alimentar (LACQSA), skirtoje aflatoksinams maisto produktuose iš Brazilijos nustatyti.

2.   Brazilinių riešutų su kevalais siuntos, kuriose aflatoksino B1 ir bendrojo aflatoksino kiekiai viršija didžiausią leistiną ribą, nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 466/2001, gali būti grąžinamos į kilmės šalį tik tada, kai Ministério da Agricultura, Pecuária e Abastecimento (MAPA) dėl kiekvienos netinkamos siuntos raštu pateikia šiuos dokumentus:

a)	aiškų pritarimą atitinkamos siuntos grąžinimui, nurodydama siuntos kodą;

b)	įsipareigojimą vykdyti oficialią grąžintos siuntos kontrolę nuo jos pristatymo dienos;

c)	atskirai nurodo: i) grąžintos siuntos paskirties vietą; ii) numatomą grąžintos siuntos panaudojimą bei iii) numatomus paimti grąžintos siuntos mėginius ir tyrimą.

Tačiau jei Ministério da Agricultura, Pecuária e Abastecimento (MAPA) nesilaiko reikalavimų, apibrėžtų a, b ir c punktuose, visas vėlesnes siuntas, kuriose aflatoksino B1 ir bendrojo aflatoksino kiekiai viršija didžiausią leistiną ribą, nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 466/2001, sunaikina importuojančios valstybės narės kompetentingos institucijos.

8 straipsnis

Papildomi reikalavimai maisto produktų importui iš Brazilijos ir Irano

1.   Visos mėginių ėmimo, tyrimo, sandėliavimo, pridedamų oficialių dokumentų ir sveikumo sertifikato bei kitų pridedamų dokumentų kopijų išdavimo išlaidos pagal 3 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 3 dalį, susidariusios dėl maisto produktų iš Brazilijos ir Irano, nurodytų 1 straipsnio a ir d punktuose, ir perdirbtų bei sudėtinių maisto produktų, pagamintų iš maisto produktų (arba jų turinčių), nurodytų tuose punktuose, priskiriamos už siuntą atsakingam maisto tvarkymo subjektui arba jo atstovui.

2.   Visos išlaidos, susijusios su kompetentingų institucijų taikomomis priemonėmis, kai tai susiję su netinkamomis maisto produktų siuntomis iš Brazilijos ir Irano, nurodytomis 1 straipsnio a ir d punktuose, ir perdirbtiems bei sudėtiniams maisto produktams, pagamintiems iš maisto produktų (arba jų turintiems), nurodytiems tuose punktuose, priskiriamos už siuntą atsakingam maisto tvarkymo subjektui arba jo atstovui.

9 straipsnis

Persvarstymas

Šis sprendimas persvarstomas atsižvelgiant į 5 straipsnio 4 dalyje nurodytas ataskaitas ir maisto produktus eksportuojančių valstybių kompetentingų institucijų garantijas bei valstybių narių atlikto mėginio ėmimo ir tyrimo, siekiant įvertinti, ar 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 straipsniuose nurodyti reikalavimai suteikia pakankamą visuomenės sveikatos apsaugą Bendrijoje ir ar šie reikalavimai tebėra reikalingi, rezultatus.

10 straipsnis

Teisės aktų panaikinimas

Sprendimai 2000/49/EB, 2002/79/EB, 2002/80/EB, 2003/493/EB ir 2005/85/EB panaikinami.

11 straipsnis

Taikymas

Šis sprendimas taikomas nuo 2006 m. spalio 1 d.

Valstybės narės priima ir paskelbia būtinas priemones, įgyvendinančias šį sprendimą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

12 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

---

(1)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 575/2006 (OL L 100, 2006 4 8, p. 3).

(2)  OL L 77, 2001 3 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 199/2006 (OL L 32, 2006 2 4, p. 34).

(3)  OL L 19, 2000 1 25, p. 46. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/429/EB (OL L 154, 2004 4 30, p. 19).

(4)  OL L 34, 2002 2 5, p. 21. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/429/EB.

(5)  OL L 34, 2002 2 5, p. 26. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/429/EB.

(6)  OL L 168, 2003 7 5, p. 33. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/428/EB (OL L 154, 2004 4 30, p. 14).

(7)  OL L 30, 2005 2 3, p. 12.

(8)  OL L 165, 2004 4 30, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 776/2006 (OL L 136, 2006 5 24, p. 3).

(9)  OL L 70, 2006 3 9, p. 12.

(10)  OL L 109, 2000 5 6, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/89/EB (OL L 308, 2003 11 25, p. 15).

(11)  Sveikumo sertifikatai parengiami tokia kalba, kurią moka juos tvirtinantis pareigūnas, kad jis visiškai suprastų kiekvieno pasirašomo sertifikato turinio prasmę, ir tokia kalba, kurią supranta importuojančios valstybės kontrolės pareigūnas.

(12)  Šie reikalavimai taikomi paskirtosioms importo vietoms arba vietai, kurioje faktiškai imami mėginiai, jei siunta oficialiai kontroliuojant pervežama iš importo vietos į minėtą vietą paimti mėginius.

(13)  Akredituota ir oficiali laboratorija (priklausanti kompetentingos institucijos struktūrai) arba kompetentingos institucijos paskirta laboratorija.

(14)  Šis homogenizacijos etapas – smulkinimas, kaip mėginio paruošimo dalis, gali būti atliekamas ne laboratorijoje, tačiau patalpose, kuriose smulkinama, turi būti tinkama smulkinimo įranga, aplinka ir sudaromas homogenizacijos protokolas.

---

---

---