32004D0277

Komisijos sprendimas

2003 m. gruodžio 29 d.

nustatantis Tarybos sprendimo 2001/792/EB, Euratomas, nustatančio Bendrijos mechanizmą sustiprintam bendradarbiavimui teikiant civilinės saugos pagalbą palengvinti, įgyvendinimo taisykles

(pranešta dokumentu Nr. C(2003) 5185)

(tekstas svarbus EEE)

(2004/277/EB, Euratomas)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimą 2001/792/EB, Euratomas, nustatantį Bendrijos mechanizmą sustiprintam bendradarbiavimui teikiant civilinės saugos pagalbą palengvinti [1], ypač į jo 8 straipsnio 2 dalies a-e ir g punktus,

kadangi:

(1) Sprendimu 2001/792/EB nustatytas Bendrijos mechanizmas, toliau – mechanizmas, yra skirtas teikti paramą susidarius nepaprastoms ekstremalioms situacijoms, kuriose gali prireikti greito reagavimo, įskaitant ekstremalias situacijas, susidarančias Europos Sąjungos sutarties V antraštinėje dalyje nurodyto krizių valdymo kontekste. Tokių situacijų atveju bus atsižvelgta į Tarybos ir Komisijos bendrą deklaraciją dėl Bendrijos civilinės saugos mechanizmo naudojimo Europos Sąjungos sutarties V antraštinėje dalyje nurodytam krizių valdymui.

(2) Šis mechanizmas yra skirtas padėti užtikrinti geresnę pirmiausia žmonių, taip pat aplinkos ir turto apsaugą susidarius nepaprastoms ekstremalioms situacijoms, įskaitant atsitiktinę jūros taršą, kaip numatyta 2000 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 2850/2000/EB, nustatančiame Bendrijos bendradarbiavimo atsitiktinės arba tyčinės jūros taršos srityje pagrindus [2].

(3) Dalyvavimas Bendrijos mechanizme yra atviras valstybėms narėms, bet taip pat turėtų būti atviras Norvegijai, Islandijai ir Lichtenšteinui atsižvelgiant į 2002 m. rugsėjo 27 d. EEE Jungtinio komiteto sprendimą Nr. 135/2002, iš dalies keičiantį EEE dėl bendradarbiavimo konkrečiose srityse, nesusijusiose su keturiomis laisvėmis, 31 protokolą [3]. Kalbant apie šalis kandidates, dalyvavimas turėtų būti atviras šalims, su Komisija pasirašiusioms susitarimo memorandumą.

(4) Turėtų būti nustatyta patikslintos informacijos apie mechanizme dalyvaujančių šalių turimus išteklius įvairių tipų pagalbai teikti teikimo tvarka, kad būtų sudarytos palankios sąlygos, susidarius ekstremaliai situacijai, mobilizuoti pagalbos teikimo komandas, ekspertus ir kitus išteklius bei užtikrinti geresnį tų išteklių panaudojimą.

(5) Turėtų būti įsteigtas monitoringo ir informavimo centras, su kuriuo galima būtų susiekti ir kuris galėtų nedelsdamas reaguoti visą parą, kad tarnautų mechanizme dalyvaujančioms valstybėms narėms ir Komisijai.

(6) Monitoringo ir informavimo centras yra pagrindinis mechanizmo elementas, nes jis užtikrina nenutrūkstamą ryšį su mechanizme dalyvaujančių valstybių civilinės saugos susižinojimo punktais. Monitoringo ir informavimo centras, susidarius ekstremaliai situacijai, turėtų teikti pagrindinę informaciją apie ekspertus, pagalbos teikimo komandas ir kitą galimą paramos teikimą.

(7) Turėtų būti įsteigta bendra ekstremalių situacijų susižinojimo ir informavimo sistema (CECIS), leidžianti monitoringo ir informavimo centrui ir valstybių narių specialiai nustatytiems susižinojimo punktams susižinoti ir keistis informacija.

(8) CECIS yra pagrindinis mechanizmo elementas, nes ji turėtų garantuoti informacijos, kuria keičiasi mechanizme dalyvaujančios valstybės įprastinėmis sąlygomis ir susidarius ekstremaliai situacijai, autentiškumą, vientisumą ir konfidencialumą.

(9) CECIS turėtų būti sukurta remiantis visuotiniu įgyvendinimo planu (GIP), kuris yra dalis PROCIV-NEP projekto, vykdomo ir finansuojamo duomenų keitimosi tarp administracijų programos, IDA programos, kontekste, kaip numatyta 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1719/1999/EB dėl transeuropinių tinklų gairių, apimančių ir bendros svarbos projektus, skirtų elektroniniu būdu keistis duomenimis tarp administracijų (IDA) [4] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 2046/2002/EB [5], ir 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1720/1999/EB, kuriuo patvirtinamas veiksmų ir priemonių paketas siekiant užtikrinti transeuropinių tinklų sąveikos gebą ir galimybę jais naudotis elektroniniams duomenų mainams tarp valstybės valdymo institucijų (IDA) [6] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 2045/2002/EB [7].

(10) Ekspertų, galinčių organizuoti ir koordinuoti pagalbos teikimo komandas, buvimas yra svarbus Bendrijos mechanizmo elementas. Kad būtų galima efektyvi reikiamų ekspertų atranka, reikia susitarti dėl bendrų atrankos kriterijų.

(11) Turėtų būti apibrėžti ekspertų uždaviniai ir nustatyta jų siuntimo tvarka.

(12) Turėtų būti nustatyta mokymo programa, kuria siekiama gerinti civilinės saugos pagalbos teikimo koordinavimą užtikrinant pagalbos teikimo komandų suderinamumą ir papildomumą ir gerinant ekspertų kompetenciją. Programa turėtų apimti jungtinius kursus ir pratybas, mainų sistemą, derinama su paskaitomis, konkrečių atvejų tyrimus, darbo grupes, imitavimus ir praktinio pobūdžio pratybas, atitinkančias kiekvieno veiksmo turinį. Tokios mokymo programos nustatymas taip pat atitinka 2002 m. sausio 28 d. Tarybos rezoliucijos 2002/C 43/01 dėl bendradarbiavimo sustiprinimo civilinės saugos mokymo srityje [8] esmę.

(13) Pagal Bendrijos mechanizmą svarbu nustatyti aiškias pagalbos teikimo taisykles, kad būtų užtikrinta efektyvi pagalba susidarius ekstremaliai situacijai.

(14) Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka komiteto, įsteigto pagal Tarybos sprendimo 1999/847/EB [9] 4 straipsnio 1 dalį, nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Šis sprendimas nustato Sprendimo 2001/792/EB, Euratomas įgyvendinimo taisykles, kurios reglamentuoja:

1. informaciją apie atitinkamų išteklių turėjimą civilinės saugos pagalbai teikti;

2. monitoringo ir informavimo centro steigimą;

3. bendros ekstremalių situacijų susižinojimo ir informavimo sistemos, toliau – CECIS, steigimą;

4. įvertinimo ir (arba) koordinavimo komandas, įskaitant ekspertų atrankos kriterijus;

5. mokymo programos nustatymą;

6. pagalbos teikimą Bendrijoje viduje ir už jos ribų.

2 straipsnis

Šiame sprendime taikomos šios sąvokos:

a) dalyvaujančios valstybės – tai valstybės narės, susitarimo memorandumą su Komisija pasirašiusios šalys kandidatės ir Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas;

b) trečiosios šalys – tai šiame mechanizme nedalyvaujančios šalys.

II SKYRIUS

TURIMI IŠTEKLIAI

3 straipsnis

1. Dalyvaujančios valstybės teikia Komisijai informaciją apie turimus išteklius civilinės saugos pagalbai teikti:

a) apie pagalbos teikimo komandas, nustatytas laikantis Sprendimo 2001/792/EB, Euratomas 3 straipsnio a punkto, būtent:

i) komandų dydį ir numatytą mobilizavimo laiką,

ii) jų pasirengimą teikti pagalbą dalyvaujančiose valstybėse ir trečiosiose šalyse,

iii) jų pasirengimą trumpalaikėms, vidutinės trukmės ar ilgalaikėms misijoms,

iv) jų transporto priemones ir apsirūpinimo laipsnį,

v) bet kokią kitą susijusią informaciją.

b) apie ekspertus, atrinktus laikantis Sprendimo 2001/792/Euratomas 3 straipsnio b punkto.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija reguliariai atnaujinama.

3. Laikantis 4 straipsnio įsteigtas Monitoringo ir informacijos centras renka šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ir daro ją prieinamą per CECIS, įkurtą laikantis 7 straipsnio.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija yra grindžiama misijos planu dalyvaujančių valstybių viduje ir už šių valstybių ribų.

III SKYRIUS

MONITORINGO IR INFORMAVIMO CENTRAS

4 straipsnis

Įsteigiamas monitoringo ir informavimo centras, su kuriuo galima susisiekti ir kuris gali nedelsdamas reaguoti visą parą, kuris įkurdinamas Komisijos patalpose.

5 straipsnis

Į kasdienines Monitoringo ir informavimo centro pareigas visų pirma įeina:

1. reguliariai atnaujinti dalyvaujančių valstybių teikiamą informaciją apie pagalbos teikimo komandas ir ekspertus, nustatytus ir atrinktus laikantis Sprendimo 2001/792/EB, Euratomas 3 straipsnio a ir b punktų, taip pat apie kitą teikiamą paramą ir medicinos išteklius, kurių gali prireikti teikiant pagalbą;

2. rinkti informaciją apie dalyvaujančių valstybių pajėgumus išlaikyti serumų ir vakcinų ar kitų būtinų medicinos išteklių gamybą ir atsargas, kurių gali prireikti teikiant pagalbą nepaprastos ekstremalios situacijos metu ir kaupti šią informaciją tinkamai apsaugotoje informavimo sistemoje;

3. reguliariai atnaujinti savo darbo ir ekstremalių situacijų procedūras;

4. palaikyti ryšį su dalyvaujančių valstybių susižinojimo punktais, kad prireikus būtų galima parengti ataskaitą dėl nepaprastų ekstremalių situacijų;

5. dalyvauti "įgytos patirties" programoje ir skleisti jos rezultatus;

6. dalyvauti rengiant, organizuojant ir vėliau papildant mokymo kursus;

7. dalyvauti rengiant, organizuojant ir vėliau papildant lauko ir stendines pratybas.

6 straipsnis

Susidarius ekstremaliai situacijai, Monitoringo ir informavimo centras veikia laikydamasis VII skyriuje numatytų nuostatų.

IV SKYRIUS

BENDRA EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ SUSIŽINOJIMO IR INFORMAVIMO SISTEMA

7 straipsnis

Įsteigiama bendra ekstremalių situacijų susižinojimo ir informavimo sistema (CECIS).

8 straipsnis

CECIS sudaro trys sudedamosios dalys:

a) tinklo lygmuo, kurį sudaro fizikinis tinklas, jungiantis dalyvaujančių valstybių kompetentingas institucijas bei susižinojimo punktus ir Monitoringo ir informavimo centrą;

b) taikomasis lygmuo, kurį sudaro duomenų bazės ir kitos informacinės sistemos, reikalingos civilinės saugos pagalbos teikimui funkcionuoti, ypač tos, kurių reikia:

i) pranešimams perduoti,

ii) Monitoringo ir informavimo centro ir kompetentingų institucijų bei susižinojimo punktų susiekimui ir informacijos mainams užtikrinti;

iii) informacijai apie serumų ir vakcinų ar kitus būtinus medicinos išteklius ir atsargas kaupti ir tvarkyti;

iv) pagalbos teikimo patirčiai skleisti;

c) apsaugos lygmuo, kurį sudaro sistema, taisyklės ir procedūros, užtikrinančios CECIS laikomų duomenų ir per ją vykstančių duomenų mainų konfidencialumą.

9 straipsnis

1. CECIS įsteigiama ir veikia laikantis Sprendimo Nr. 1719/1999/EB ir Sprendimo Nr. 1720/1999/EB.

2. Tinklo lygmuo veikia naudojant transeuropines valstybės valdymo institucijų telematinių tinklų paslaugas (TESTA), IDA bendrą paslaugą, kaip nustatyta Sprendimo Nr. 1720/1999/EB 4 straipsnyje.

3. Taikomasis lygmuo yra tinklinė daugiakalbė duomenų bazė, prieinama per TESTA ir sujungta su normalaus SMTP elektroninio pašto taikymo naudojimu.

4. Apsaugos lygmuo yra grindžiamas viešosios pagrindinės infrastruktūros uždaroms naudotojų grupėms (IDA PKI-CUG), IDA bendros paslaugos, kaip nustatyta Sprendimo Nr. 1720/1999/EB 4 straipsnyje, naudojimu.

10 straipsnis

CECIS tvarkant dokumentus, duomenų bazes ir informacines sistemas, iki "ES RIBOTO NAUDOJIMO" kategorijos, laikomasi nuostatų, nustatytų Tarybos sprendime 2001/264/EB [10] ir Komisijos sprendime 2001/844/EB, EAPB, Euratomas [11].

Dokumentai ir informacija, įslaptinami kaip "ES KONFIDENCIALIAI" ir aukštesnės kategorijos, perduodami laikantis specialių susitarimų tarp informacijos teikėjo ir gavėjo(-ų).

CECIS apsaugos klasifikacija atitinkamai patobulinama.

11 straipsnis

1. Dalyvaujančios valstybės teikia Komisijai atitinkamą informaciją naudodamos priede pateiktą "šalies kortelės šabloną".

2. Dalyvaujančios valstybės teikia informaciją apie susižinojimo punktus, susijusius su civiline sauga, ir, tam tikrais atvejais, kitas tarnybas, šaukiamas į stichinių, technologinių, radiologinių ar aplinkos nelaimių ar avarijų vietas, įskaitant atsitiktinę jūros taršą.

3. Dalyvaujančios valstybės Komisijai nedelsdamos praneša apie visus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos pasikeitimus.

12 straipsnis

Įsteigiama naudotojų grupė, kurią sudaro dalyvaujančių valstybių paskirti atstovai. Ji padeda Komisijai patvirtinti ir išbandyti CECIS.

13 straipsnis

1. CECIS įgyvendinti nustatomas visuotinis įgyvendinimo planas (GIP). Laikantis GIP Komisija:

a) sudaro konkrečius susitarimus dėl atitinkamų IDA pamatinių sutarčių tinklo ir apsaugos lygmenims įgyvendinti;

b) atviro konkurso tvarka nustato susitarimus taikomajam lygmeniui kurti ir patvirtinti, taip pat galimybių studijoms;

c) užtikrina, kad visi asmenys, dalyvaujantys parengimo ir tvirtinimo etapuose, taip pat paskesniuose įgyvendinamumo tyrimuose, būtų atitinkamai patikrinti, kad galėtų naudotis informacija, įslaptinta kaip "ES KONFIDENCIALIAI" laikantis Tarybos sprendimo 2001/264/EB ir Komisijos sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas;

d) užtikrina projekto valdymą siekiant galutinio CECIS įrengimo. Dėl to Komisija pateikia ir atnaujina bendrąjį planą ir koordinuoja parengimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo etapus su dalyvaujančiomis valstybėmis ir pasirinktu rangovu(-ais). Komisija taip pat atsižvelgia į dalyvaujančių valstybių poreikius ir reikalavimus;

e) naudotojų grupės padedama, tobulina, tvirtina ir išbando atskirus lygmenis ir visą CECIS;

f) užtikrina instruktorių mokymą ir kad dalyvaujančios valstybės būtų reguliariai informuojamos apie projekto vykdymo eigą;

g) užtikrina projekto saugumą, pirmiausia neleisdama be leidimo skleisti slaptą informaciją;

h) per Komisijos duomenų centrą užtikrina, kad serveris būtų tinkamai sujungtas su TESTA ir būtų naudojamas bent tuo pačiu eksploatavimo lygiu kaip likusi tinklo dalis;

i) užtikrina PKI įgyvendinimą per Telekomunikacijų centrą;

j) teikia visą reikiamą paramą projekto įgyvendinamo etapui ir užtikrina po to reikiamą priežiūrą ir paramą.

2. Dalyvaujančios valstybės užtikrina įsipareigojimų, prisiimtų pagal šalies kortelės šabloną, vykdymą, pavyzdžiui, dėl prisijungimo prie TESTA II tinklo, atitinkamų tinklo naršyklių turėjimo ir elektroninio pašto klientų bei PKI procedūrų vykdymo laikantis patvirtinto plano.

V SKYRIUS

ĮVERTINIMO IR (ARBA) KOORDINAVIMO GRUPĖS, ĮSKAITANT EKSPERTŲ ATRANKOS KRITERIJUS

14 straipsnis

Dalyvaujančios valstybės teikia ir reguliariai atnaujina informaciją apie ekspertus, atrinktus laikantis Sprendimo 2001/792/EB, Euratomas 3 straipsnio b punkto.

15 straipsnis

Ekspertai klasifikuojami pagal šias kategorijas:

a) techniniai ekspertai;

b) vertinimo ekspertai;

c) koordinavimo grupės nariai;

d) koordinavimo vadovas.

16 straipsnis

1. Techniniai ekspertai turi sugebėti teikti patarimus konkrečiais labai specializuotais klausimais ir dėl galimų pavojų bei dalyvauti misijose.

2. Vertinimo ekspertai turi sugebėti pateikti situacijos įvertinimą ir patarti dėl atitinkamų veiksmų, kurių turi būti imamasi, bei dalyvauti misijose.

3. Koordinavimo grupės nariais gali būti koordinavimo vadovo pavaduotojas, asmenys, atsakingi už logistiką ir ryšius, bei kitas reikalingas personalas. Prireikus į koordinavimo grupę gali būti įtraukiami techniniai ekspertai ir vertinimo ekspertai, kurie padėtų koordinavimo vadovui per visą misijos laiką.

4. Koordinavimo vadovas yra atsakingas už vadovavimą įvertinimo ir koordinavimo grupei per visą pagalbos teikimo laiką. Jis užmezga tinkamą ryšį su paveiktos šalies institucijomis, Monitoringo ir informavimo centru, kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir, jei civilinės saugos pagalba teikiama ne dalyvaujančiose valstybėse, taip pat su valstybe nare, pirmininkaujančia Europos Sąjungos Tarybai arba jos atstovais ir Komisijos delegacija toje šalyje bei su toje šalyje esančia Europos bendrijos humanitarinės tarnybos (ECHO) įstaiga ar jos oficialiu atstovu.

17 straipsnis

Informaciją apie ekspertus Komisija kaupia ekspertų duomenų bazėje, o ji turi būti prieinama per CECIS.

18 straipsnis

Ekspertai, jei būtina, išklauso laikantis 21 straipsnio sudarytos mokymo programos.

19 straipsnis

Gavusios pagalbos prašymą, dalyvaujančios valstybės atsako už turimų ekspertų mobilizavimą ir padeda jiems susisiekti su Monitoringo ir informavimo centru.

20 straipsnis

1. Dalyvaujančioms valstybėms mobilizavus ekspertus, Monitoringo ir informavimo centras turi sugebėti juos skubiai mobilizuoti ir išsiųsti.

2. Monitoringo ir informavimo centras laikosi siuntimo tvarkos, remiantis patvirtinta misija, kuria naudojasi Komisija komandiruodama ekspertus susidarius ekstremalioms situacijoms, kuri apima šiuos elementus:

a) misijos rašytinį patvirtinimą;

b) misijos tikslus;

c) numatomą misijos trukmę;

d) informaciją apie asmenį pasiteirauti vietoje;

e) draudimo sąlygas;

f) kompensacinę kasdieninę išmoką išlaidoms padengti;

g) konkrečias mokėjimo sąlygas;

h) gaires techniniams ekspertams, vertinimo ekspertams, koordinavimo ekspertams ir vadovams.

VI SKYRIUS

MOKYMO PROGRAMA

21 straipsnis

1. Sudaroma civilinės saugos pagalbos teikimo mokymo programa. Programa apima bendruosius ir specialiuosius kursus, pratybas ir ekspertų mainų sistemą. Programa skirta 22 straipsnyje nustatytoms tikslinėms grupėms.

2. Komisija atsako už mokymo programos koordinavimą ir organizavimą bei mokymo programos turinio nustatymą ir tvarkaraštį.

22 straipsnis

Mokymo programos tikslinės grupės:

a) dalyvaujančių valstybių pagalbos teikimo komandos;

b) dalyvaujančių valstybių pagalbos teikimo komandų vadovai, jų pavaduotojai ir ryšių palaikymo pareigūnai;

c) dalyvaujančių valstybių ekspertai, kaip nustatyta 15 straipsnyje;

d) nacionalinių susižinojimo punktų pagrindinis personalas;

e) Bendrijos institucijų pareigūnai.

23 straipsnis

Bendrieji ir specialieji kursai skiriami skirtingoms 22 straipsnio b–e punktuose nustatytoms tikslinėms grupėms.

24 straipsnis

Pratybomis, ypač skirtomis 22 straipsnio a punkte nustatytai tikslinei grupei, siekiama:

a) tobulinti komandų, atitinkančių dalyvavimo teikiant civilinės saugos pagalbą kriterijus, reagavimo pajėgumą ir sudaryti sąlygas joms reikalingai praktikai;

b) tobulinti bei patikrinti procedūras, nustatyti civilinės saugos pagalbos teikimo koordinavimo bendrą kalbą ir sumažinti reagavimo laiką susidarius nepaprastoms ekstremalioms situacijoms;

c) stiprinti dalyvaujančių valstybių civilinės saugos tarnybų operatyvinį bendradarbiavimą;

d) dalintis pagalbos teikimo patirtimi.

25 straipsnis

Mainų sistema apima keitimąsi ekspertais tarp dalyvaujančių valstybių ir (arba) Komisijos siekiant, kad ekspertai galėtų:

1. įgyti patirties kitose srityse;

2. susipažinti su įvairiais naudojamais metodais ir veikimo procedūromis;

3. įvertinti požiūrius, kurių laikosi kitos dalyvaujančios avarinės tarnybos ir institucijos.

26 straipsnis

Tam tikrais atvejais turi būti suteikiamos papildomos palankios mokymo galimybės, tenkinančios nustatytas sklandaus ir operatyvaus civilinės saugos pagalbos teikimo reikmes.

27 straipsnis

1. Komisija užtikrina mokymo lygio ir jo turinio darnumą.

2. Dalyvaujančios valstybės ir Komisija kiekvienai mokymo sesijai paskiria instruktorius.

3. Komisija organizuoja atitinkamą organizuotų mokymo renginių įvertinimo sistemą.

VII SKYRIUS

PAGALBOS TIEKIMAS BENDRIJOJE IR UŽ JOS RIBŲ

28 straipsnis

Parengties etapas

1. Susidarius nepaprastai ekstremaliai situacijai dalyvaujančiose valstybėse arba iškilus jos neišvengiamai grėsmei, kuri turi arba gali turėti padarinių keliose valstybėse ar dėl kurios gali prireikti per Monitoringo ir informavimo centrą prašyti pagalbos iš vienos ar daugiau šalių, valstybės, kuriai gresia arba kurioje jau susidarė ekstremali situacija, kompetentinga institucija ir (arba) susižinojimo punktai nustatytais ryšių kanalais nedelsdami informuoja Monitoringo ir informavimo centrą.

2. Jei Komisijai buvo pranešta apie trečiojoje šalyje susidariusią nepaprastą ekstremalią situaciją, dėl kurios gali prireikti civilinės saugos pagalbos, Monitoringo ir informavimo centras susisiekė su Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės kompetentingomis institucijomis ir kitomis atitinkamomis Komisijos tarnybomis, kad informuotų jas apie tą situaciją.

3. Monitoringo ir informavimo centras surenka pagrindinę informaciją apie išankstinį perspėjimą ir nustatytais ryšių kanalais ir tinklais ją perduoda visų dalyvaujančių valstybių kompetentingoms civilinės saugos institucijoms ir (arba) jų susižinojimo punktams.

4. Dalyvaujanti valstybė, kurią palietė nepaprasta ekstremali situacija, apie situaciją nuolat informuoja Monitoringo ir informavimo centrą, jei gali atsirasti padarinių keliose valstybėse. Po to Monitoringo ir informavimo centras informuoja kitas dalyvaujančias valstybes ir atitinkamas Komisijos tarnybas bei nuolat atnaujina savo informaciją apie situacijos eigą.

29 straipsnis

Pagalbos prašymai

1. Dalyvaujanti valstybė ar trečioji šalis, paliesta nepaprastos ekstremalios situacijos, jei reikalinga pagalba per Bendrijos mechanizmą, Monitoringo ir informavimo centrui siunčia oficialų civilinės saugos pagalbos prašymą.

2. Jei nepaprasta ekstremali situacija susidaro trečiojoje šalyje, kuri gali prašyti civilinės saugos pagalbos, Komisija gali savo iniciatyva nuspręsti informuoti tą trečiąją valstybę apie galimą Bendrijos pagalbą, jei jos prireiktų. Monitoringo ir informavimo centras nuolat informuoja Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę apie situacijos eigą.

3. Pagalbos prašanti valstybė Monitoringo ir informavimo centrui pateikia visą reikiamą informaciją apie situaciją ir, visų pirma, apie konkrečius poreikius, reikalingą paramą ir vietovę.

Jei pagalbos prašoma ekspertų ir (arba) pagalbos teikimo komandų bei išteklių forma, prašančioji valstybė informuoja Monitoringo ir informavimo centrą apie pagalbos teikimo laiką bei atvykimo vietą ir toje vietoje veikiantį susižinojimo punktą, kontroliuojantį avarinę situaciją.

4. Monitoringo ir informavimo centrui ir prašančiajai valstybei suderinus, Monitoringo ir informavimo centras pagalbos prašymą siunčia dalyvaujančioms valstybėms ir, tam tikrais atvejais, peržvelgia informaciją išteklių duomenų bazėje ir informuoja atitinkamas Komisijos tarnybas. Apie bet kokius prašančiosios valstybės padarytus pradinio pagalbos prašymo pakeitimus nedelsiant pranešama visoms dalyvaujančioms valstybėms.

5. Gavusios oficialų prašymą, dalyvaujančios valstybės nedelsdamos informuoja Monitoringo ir informavimo centrą apie savo esamą pagalbos teikimo pajėgumą, įskaitant pagalbos mastą ir terminus.

6. Monitoringo ir informavimo centras nedelsdamas surenka šio straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją ir perduoda prašančiajai valstybei bei kitoms dalyvaujančioms valstybėms.

7. Prašančioji valstybė praneša Monitoringo ir informavimo centrui, kurias pagalbos teikimo komandas ir išteklius ji pasirinko.

8. Kalbant apie pagalbos teikimo komandas ir išteklius, Monitoringo ir informavimo centras praneša dalyvaujančioms valstybėms apie prašančiosios valstybės pasirinkimą. Pagalbą teikiančios dalyvaujančios valstybės nuolat praneša Monitoringo ir informavimo centrui apie išsiųstas pagalbos teikimo komandas ir išteklius.

9. Kalbant apie prašymus atsiųsti ekspertus, Monitoringo ir informavimo centras:

a) naudodamasis laikantis 17 straipsnio sukurtos "ekspertų duomenų bazės", susisiekia su dalyvaujančiomis valstybėmis ir pateikia užklausą dėl ekspertų pasiruošimo išvykti, kai būtina, per tris valandas nuo jų paskyrimo;

b) pasikonsultavęs su prašančiąja valstybe, iš turimų ekspertų daro atranką ir atitinkamai praneša dalyvaujančioms valstybėms;

c) nedelsiant susisiekia su tais ekspertais ir organizuoja jų siuntimą 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;

d) remdamasis prašančiosios valstybės patvirtinta atnaujinta ataskaita, Monitoringo ir informavimo centras prieš ekspertų ir pagalbos teikimo komandų vadovų siuntimą surengia jiems instruktažą.

10. Susidarius nepaprastai ekstremaliai situacijai trečiojoje šalyje, Monitoringo ir informavimo centras dirba glaudžiai konsultuodamasis su Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančia valstybe nare ir atitinkamomis Komisijos tarnybomis.

11. Prašančioji valstybė mobilizuoja savo pačios priemones, leidžiančias koordinuoti atsiųstą pagalbą šalies ar regioniniu lygiu. Prašančioji valstybė sudaro palankias sąlygas teikiamai pagalbai kirsti valstybės sieną ir užtikrina logistinę paramą.

30 straipsnis

Vadovavimas teikiamai pagalbai

1. Susidarius nepaprastai ekstremaliai situacijai Bendrijos viduje, prašančioji valstybė vadovauja teikiamai pagalbai pagal Sprendimo 2001/792/EB, Euratomas 5 straipsnio 3 ir 4 dalis.

2. Susidarius nepaprastai ekstremaliai situacijai už Bendrijos ribų, vertinimo ir koordinavimo grupės savo užduotis atlieka laikydamosi 16 straipsnio. Koordinavimą užtikrina Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė arba jos paskirtas atstovas.

31 straipsnis

Pagalbos teikimas trečiosiose šalyse

Trečiosiose šalyse Bendrijos pagalbos teikimas gali būti vykdomas arba kaip savarankiška operacija tarp paleistos trečiosios šalies ir Monitoringo ir informavimo centro ir Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės, arba kaip įnašas į ES ar tarptautinei organizacijai vadovaujant teikiamą pagalbą.

32 straipsnis

Ekspertų misijos

1. Nusiųsti ekspertai atlieka užduotis, nustatytas 16 straipsnyje. Apie tai jie reguliariai praneša prašančiosios valstybės institucijoms ir Monitoringo ir informavimo centrui.

2. Monitoringo ir informavimo centras nuolat informuoja dalyvaujančias valstybes apie ekspertų misijos eigą.

3. Kalbant apie ekspertų misijos eigą trečiosiose šalyse, Monitoringo ir informavimo centras nuolat informuoja Komisijos delegaciją atitinkamoje šalyje ir Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovą, taip pat atitinkamas Komisijos tarnybas.

4. Prašančioji šalis reguliariai informuoja Monitoringo ir informavimo centrą apie ekstremalios situacijos vietovėje vykdomos veiklos eigą.

5. Pagalbos teikimo trečiosiose šalyse atveju koordinavimo vadovas reguliariai informuoja Monitoringo ir informavimo centrą apie ekstremalios situacijos vietovėje vykdomos veiklos eigą.

6. Monitoringo ir informavimo centras kaupia visą gautą informaciją ir skirsto ją dalyvaujančių valstybių susižinojimo punktams ir kompetentingoms institucijoms.

33 straipsnis

Veiklos nutraukimas

1. Prašančioji valstybė arba bet kuri iš dalyvaujančių valstybių, teikiančių pagalbą, informuoja Monitoringo ir informavimo centrą bei atsiųstus Bendrijos ekspertus ir pagalbos teikimo komandas, kada jų pagalba tampa nereikalinga arba ilgiau negali būti teikiama. Veiklos nutraukimą atitinkamu būdu organizuoja prašančioji valstybė ir dalyvaujančios valstybės; apie tai pranešama Monitoringo ir informavimo centrui.

2. Trečiosiose šalyse koordinavimo vadovas praneša Monitoringo ir informavimo centrui, kada pagalba tampa nereikalinga arba ilgiau negali būti teikiama. Monitoringo ir informavimo centras šią informaciją perduoda Komisijos delegacijai toje šalyje ir Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovui, taip pat atitinkamoms Komisijos tarnyboms. Monitoringo ir informavimo centras, kartu su Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančia valstybe nare ir prašančiąja valstybe, užtikrina efektyvų veiklos nutraukimą.

34 straipsnis

Ataskaitos ir įgyta patirtis

1. Prašančiosios valstybės ir dalyvaujančių valstybių, suteikusių pagalbą, kompetentingos institucijos, taip pat nusiųsti Bendrijos ekspertai Monitoringo ir informavimo centrui pateikia savo išvadas dėl visų pagalbos teikimo aspektų. Vėliau Monitoringo ir informavimo centras parengia trumpą pagalbos teikimo ataskaitą.

2. Monitoringo ir informavimo centras skleidžia įgytą patirtį, kad būtų galima įvertinti ir tobulinti civilinės saugos pagalbos teikimą.

35 straipsnis

Išlaidos

1. Jei nesusitarta kitaip, pagalbos prašančioji valstybė padengia dalyvaujančių valstybių patirtas suteiktos pagalbos išlaidas.

2. Dalyvaujanti valstybė, kuri teikia pagalbą, gali, turėdama omenyje ekstremalios situacijos pobūdį ir žalos dydį, pasiūlyti visiškai ar iš dalies nemokamą pagalbą. Tačiau tokia valstybė bet kuriuo metu gali atsisakyti nuo patirtų išlaidų atlyginimo.

3. Jei nesusitarta kitaip, pagalbos teikimo metu prašančioji valstybė rūpinasi iš dalyvaujančių valstybių atvykusių pagalbos teikimo komandų apgyvendinimu ir maitinimu ir, jei jų turimos atsargos ir ištekliai pasibaigia, papildo jas savo sąskaita. Nepaisant to, pradžioje padedančios komandos logistikos požiūriu yra savarankiškos ir atitinkamą laikotarpį apsirūpina pačios atsižvelgiant į naudojamus išteklius bei atitinkamai informuoja Monitoringo ir informavimo centrą.

4. Siunčiamų Bendrijos ekspertų išlaidos tvarkomos laikantis 20 straipsnio. Šias išlaidas padengia Komisija.

36 straipsnis

Žalos atlyginimas

1. Prašančioji valstybė neprašo dalyvaujančių valstybių atlyginti žalą, padarytą jos turtui ar tarnybų personalui tais atvejais, kai tokia žala padaryta teikiant pagalbą, numatytą šiame sprendime, nebent įrodoma, kad ji buvo padaryta dėl sukčiavimo ar sunkaus nusižengimo.

2. Trečiosioms šalims patyrus žalą dėl pagalbos teikimo, prašančioji valstybė ir dalyvaujančios valstybės, teikiančios pagalbą, bendradarbiauja siekdamos palengvinti tokios žalos atlyginimą.

37 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2003 m. gruodžio 29 d.

Komisijos vardu

Margot Wallström

Komisijos narė

[1] OL L 297, 2001 11 15, p. 7.

[2] OL L 332, 2000 12 28, p. 1.

[3] OL L 336, 2002 12 12, p. 36.

[4] OL L 203, 1999 8 3, p. 1.

[5] OL L 316, 2002 11 20, p. 4.

[6] OL L 203, 1999 8 3, p. 9.

[7] OL L 316, 2002 11 20, p. 1.

[8] OL C 43, 2002 2 16, p. 1.

[9] OL L 327, 1999 12 21, p. 53.

[10] OL L 101, 2001 4 11, p. 1.

[11] OL L 317, 2001 12 3, p. 1.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------