7.6.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/9

(1)

Direktyvos 2008/105/EB 8b straipsnio 1 dalyje numatyta sudaryti medžiagų, kurių visos Sąjungos lygmeniu vykdomos stebėsenos duomenys turi būti renkami siekiant jais pagrįsti būsimus medžiagų prioritetiškumo nustatymus, vykdomus pagal Direktyvos 2000/60/EB (2) 16 straipsnio 2 dalį, stebėjimo sąrašą. Pirmajame tokiame stebėjimo sąraše turėjo būti nurodytos stebėsenos terpės ir galimi analizės metodai, dėl kurių nepatiriama pernelyg didelių išlaidų.

(2)

Direktyvos 2008/105/EB 8b straipsnyje, be kita ko, nustatytos į stebėjimo sąrašą įtrauktų medžiagų stebėsenos ir valstybių narių atliekamos stebėsenos rezultatų ataskaitų teikimo sąlygos ir tvarka;

(3)

į stebėjimo sąrašą įtraukiamos medžiagos turi būti atrenkamos iš tų medžiagų, kurios, remiantis turima informacija, Sąjungos lygmeniu gali kelti didelę grėsmę vandens aplinkai arba per ją, tačiau nepakanka jų stebėsenos duomenų, kad būtų galima padaryti išvadą apie keliamą faktinę grėsmę. Derėtų apsvarstyti galimybę į stebėjimo sąrašą įtraukti daugelyje valstybių narių naudojamas ir į vandens aplinką išleidžiamas itin toksiškas medžiagas, kurių stebėsena nevykdoma arba vykdoma retai. Atrenkant medžiagas derėtų atsižvelgti į informaciją, nurodytą Direktyvos 2008/105/EB 8b straipsnio 1 dalies a–e punktuose, ypač daug dėmesio skiriant naujiems teršalams;

(4)

vykdant į stebėjimo sąrašą įtrauktų medžiagų stebėseną turėtų būti gaunama kokybiškų duomenų apie jų koncentraciją vandens aplinkoje, kurie – atliekant atskirą peržiūrą pagal Direktyvos 2000/60/EB 16 straipsnio 4 dalį – būtų tinkami rizikos vertinimui, kuriuo remiantis nustatomos prioritetinės medžiagos, pagrįsti. Per tokią peržiūrą nustačius, kad medžiagos kelia didelę grėsmę, jos galėtų būti įtraukiamos į prioritetinių medžiagų sąrašą. Kartu būtų nustatytas aplinkos kokybės standartas, kurio valstybės narės turėtų laikytis. Pasiūlymas įtraukti medžiagą į prioritetinių medžiagų sąrašą turėtų būti grindžiamas poveikio vertinimu;

(5)

pirmasis stebėjimo sąrašas nustatytas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2015/495 (3); į jį buvo įtraukta dešimt medžiagų ar medžiagų grupių, nurodyta stebėjimo terpė, galimi pernelyg didelių išlaidų nereikalaujantys analizės metodai ir didžiausios priimtinos metodo aptikimo ribos;

(6)

Direktyvos 2008/105/EB 8b straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad stebėjimo sąrašą Komisija turi atnaujinti kas dvejus metus. Sąrašą atnaujindama Komisija turi išbraukti visas medžiagas, kurių rizikos vertinimą, kaip nurodyta Direktyvos 2000/60/EB 16 straipsnio 2 dalyje, galima atlikti be papildomos stebėsenos duomenų.

(7)

2017 m. Komisija išanalizavo į pirmąjį sąrašą įtrauktų medžiagų pirmųjų metų stebėsenos duomenis. Remdamasi šia analize Komisija padarė išvadą, kad apie medžiagas trialatą, oksadiazoną, 2,6-di-tret-butil-4-metilfenolį ir diklofenaką turima pakankamai kokybiškų stebėsenos duomenų ir todėl tas medžiagas iš stebėjimo sąrašo reikėtų išbraukti;

(8)

kaip nurodyta Įgyvendinimo sprendime (ES) 2015/495, būtų tikslinga stebėti medžiagą 2-etilheksil-4-metoksicinamatą nuosėdose. Tačiau dauguma surinktų stebėsenos duomenų yra susiję su vandens terpe, o surinktų su nuosėdų terpe susijusių duomenų nepakanka, kad apie šią terpę būtų galima padaryti galutines išvadas. Siekdama užtikrinti, kad apie šią medžiagą surinkti duomenys visiškai atspindėtų jos keliamą riziką, Komisija toliau aiškinsis, ar valstybės narės galėtų patikimai ir palyginamu būdu stebėti ją nuosėdose. Kol kas ta medžiaga iš sąrašo turėtų būti pašalinta;

(9)

apie makrolidų grupės antibiotiką azitromiciną ir du neonikotinoidus, būtent imidaklopridą ir tiametoksamą, reikia surinkti papildomų aukštos kokybės stebėsenos duomenų, kad jais būtų galima pagrįsti Direktyvos 2000/60/EB 16 straipsnio 2 dalyje numatytą tikslinį rizikos vertinimą. Todėl šios medžiagos turėtų likti stebėjimo sąraše. Makrolidų grupės antibiotikai ir neonikotinoidai į pirmąjį stebėjimo sąrašą įtraukti kaip grupės atsižvelgiant į tai, kad tokio paties veikimo būdo medžiagos gali turėti adityvųjį poveikį. Dėl šio argumento abi grupes pagrįstai galima palikti stebėjimo sąraše, nors apie tam tikras šioms grupėms priskiriamas medžiagas (makrolidų grupės antibiotikus klaritromiciną ir eritromiciną ir neonikotinoidus acetamipridą, klotianidiną ir tiaklopridą) turimi stebėsenos duomenys yra pakankamai kokybiški;

(10)

2017 m. Komisija taip pat rinko duomenis apie įvairias kitas medžiagas, kurias būtų galima įtraukti į stebėjimo sąrašą. Ji atsižvelgė į įvairių rūšių svarbią informaciją, nurodytą Direktyvos 2008/105/EB 8b straipsnio 1 dalyje, ir konsultavosi su valstybių narių ekspertais bei suinteresuotųjų subjektų grupėmis. Į sąrašą neturėtų būti įtraukiamos medžiagos, dėl kurių toksiškumo kyla abejonių, arba kurių prieinami stebėsenos metodai yra nepakankamai jautrūs, patikimi ar palyginami. Kaip tinkamos įtraukti į sąrašą nustatytos šio medžiagos: insekticidas metaflumizonas ir antibiotikai amoksicilinas ir ciprofloksacinas. Amoksicilino ir ciprofloksacino įtraukimas dera ir su Bendros sveikatos koncepcija grindžiamu Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų planu (4), kuriame pritariama tam, kad stebėjimo sąrašas būtų naudojamas siekiant pagerinti žinias apie antimikrobinių medžiagų atsiradimą ir plitimą aplinkoje;

(11)

pagal Direktyvos 2008/105/EB 8b straipsnio 1 dalį Komisija nustatė galimus siūlomų medžiagų analizės metodus. Metodo aptikimo riba kiekvienos medžiagos atveju turėtų būti bent ne mažesnė nei prognozuojama poveikio nesukelianti atitinkamos medžiagos koncentracija atitinkamoje terpėje;

(12)

peržiūrėdama pirmąjį stebėjimo sąrašą Komisija rado naujos ekotoksikologinės informacijos apie makrolidų grupės antibiotikus klaritromiciną ir azitromiciną, metiokarbą, neonikotinoidus imidaklopridą, tiaklopridą ir tiametoksamą, kuria remiantis teko peržiūrėti šių medžiagų prognozuojamos poveikio nesukeliančios koncentracijos vertes. Todėl reikėtų atitinkamai atnaujinti stebėjimo sąraše nurodytas šių medžiagų didžiausias priimtinas metodo aptikimo ribas;

(13)

laikoma, kad stebėjimo sąraše nurodytiems analizės metodams pernelyg didelių išlaidų nereikės. Jei ateityje gavus naujos informacijos tam tikrų medžiagų prognozuojama poveikio nesukelianti koncentracija būtų mažinama, gali tekti mažinti į sąrašą įrašytų medžiagų didžiausias priimtinas metodo aptikimo ribas;

(14)

siekiant, kad rezultatus būtų galima palyginti, visos medžiagos turėtų būti stebimos analizuojant visą vandens mėginį;

(15)

Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/495 turėtų būti panaikintas;

(16)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2000/60/EB 21 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,