EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 11 30

COM(2022) 677 final

2022/0396(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020 ir Direktyva (ES) 2019/904 ir panaikinama Direktyva 94/62/EB

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2022) 425 final} - {SWD(2022) 384 final} - {SWD(2022) 385 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

2020 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadose 4 palankiai įvertintas Komisijos ketinimas užtikrinti, kad iki 2030 m. būtų pasiekta, jog visos pakuotės būtų tinkamos pakartotinai naudoti arba perdirbti ekonomiškai perspektyviu būdu, ir mažinti pakuočių kiekį, perteklinių pakuočių naudojimą ir, atitinkamai, pakuočių atliekų kiekį. 2021 m. vasario 10 d. Parlamento rezoliucijoje dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano 5 pakartotas šis tikslas ir Komisija paraginta pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuris apimtų atliekų mažinimo priemones ir tikslus, didelio užmojo reikalavimus mažinti perteklinių pakuočių naudojimą, taip pat priemones, kuriomis būtų gerinamas perdirbamumas ir mažinamas pakuočių sudėtingumas, didinama naudojamų perdirbtųjų medžiagų dalis, laipsniškai nustojama naudoti pavojingas ir kenksmingas chemines medžiagas ir skatinamas pakartotinis pakuočių naudojimas nepažeidžiant maisto saugos ir higienos standartų.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsnis.

Laikantis naujojo Europos žaliojo kurso1 komunikate ir Žiedinės ekonomikos veiksmų plane paskelbto požiūrio į gaminius, šis pasiūlymas apima visą pakuočių gyvavimo ciklą. Jame laikomasi „tradiciniams“ vidaus rinkos teisės aktams būdingo požiūrio, nes sudaromos suderintos pakuočių pateikimo rinkai sąlygos. Vis dėlto, atsižvelgiant į visą pakuočių gyvavimo ciklą, šis vidaus rinkos teisės aktams būdingas požiūris išplečiamas, kad apimtų viską iki gyvavimo ciklo pabaigos etapo, taip sukuriant tikrą pakuočių vidaus rinką be laisvo judėjimo kliūčių ir su vienodomis gamybos, prekybos ir atliekų tvarkymo sąlygomis visoje ES.

SESV 114 straipsnis yra dabartinės Direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų teisinis pagrindas. Pagal šį straipsnį ES gali suderinti taisykles ir administracines priemones visose valstybėse narėse. Remiantis šiuo teisiniu pagrindu bus galima išspręsti kelias esmines vidaus rinkos problemas, kliudančias suderintai taikyti taisykles dėl pakuočių, įskaitant: i) tvarumo reikalavimus, ii) suderintus mokesčių ekologinio diferencijavimo didesnės gamintojo atsakomybės sistemose kriterijus, iii) suderintus ženklinimo reikalavimus; iv) gyvavimo ciklo pabaigoje keliamus reikalavimus pagal šį visuminį gyvavimo ciklo principą.

Išsamius administracinius reikalavimus paliekant nustatyti valstybėms narėms, šiuo pasiūlymu reglamentuojami tie aspektai, kuriuos suderinus bus išvengta rinkos iškraipymų ir laisvo judėjimo kliūčių. Vienas toks aspektas yra didesnė gamintojo atsakomybė: suderintomis su tuo susijusiomis taisyklėmis, be kita ko, dėl duomenų teikimo, bus pašalintos dėl skirtingų valstybių narių taisyklių kilusios kliūtys ekonominės veiklos vykdytojams, parduodantiems pakuotes keliose valstybėse narėse arba visoje ES. Taip pat būtina nustatyti bendrą pakuočių surinkimo, užstato sistemų bei pakartotinio naudojimo sistemų pagrindą, kad būtų pasiekti aplinkos apsaugos tikslai ir sudarytos vienodos sąlygos atitinkamose rinkose veikiančioms įmonėms. Šis bendras pagrindas turės didelį poveikį pakuočių perdirbamumui ir antrinių žaliavų prieinamumui.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju) 

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

Dabartiniais teisės aktais, nepaisant juose numatytų konkrečių priemonių, nepavyko pasiekti juose iškeltų aplinkos apsaugos ir vidaus rinkos tikslų. Dėl skirtingų nacionalinių požiūrių, kuriais grįstas perkėlimas į nacionalinę teisę, ir dėl pakuočių srities politikos priemonių, kurių vienašališkai ėmėsi kai kurios valstybės narės, susiformavo nevienodos nacionalinės reglamentavimo sistemos. Atsižvelgiant į poveikio vertinimo ataskaitoje nurodytus sunkumus pasiekti pakuočių tvarumą, visų pirma didėjantį pakuočių atliekų kiekį, kliūtis pakuočių žiediškumui ir per mažą naudojamų perdirbtųjų medžiagų dalį plastikinėse pakuotėse, prognozuojama, kad ši tendencija tęsis ir ateityje. Nacionalinių taisyklių skirtumai mažina šios srities politikos veiksmingumą ir kliudo sėkmingai įdiegti žiedinę ekonomiką.

Dėl reglamentavimo dabartine direktyva trūkumų (pvz., netinkamai suformuluotų esminių reikalavimų, keliamų pakuotėms, ir valstybėms narėms kylančių sunkumų užtikrinti jų vykdymą) tapo aišku, kad suderinimas yra būtinas ir kad suderintos taisyklės turėtų būti nustatomos ne dabartinės direktyvos peržiūra, o reglamentu. Siekiant toliau skatinti perėjimą prie mažo anglies dioksido pėdsako ir žiedinės ekonomikos ir panaikinti kliūtis vidaus rinkai, reikia naujo visapusiško reglamentavimo priemonių rinkinio, apimančio konkrečius reikalavimus įmonėms. Visos verslo suinteresuotosios šalys labai pritaria tam, kad būtų pereita prie reglamento, kuriuo būtų nustatytos suderintos taisyklės.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

2014 m. atlikus tinkamumo patikrą 17 nustatyti pakuotėms keliamų esminių reikalavimų trūkumai ir rekomenduota, kad tie reikalavimai „būtų konkretesni ir būtų lengviau užtikrinamas jų vykdymas“, pažymint, kad esminių reikalavimų sugriežtinimas būtų „svarbi priemonė pasiekti geresnius pakuočių aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius“. Vis dėlto 2018 m. iš dalies keičiant Direktyvą 94/62/EB tie trūkumai nebuvo tiesiogiai ištaisyti, o vietoj to priimtos trys nuostatos dėl peržiūros: 1) ištirti galimybes griežtinti esminius reikalavimus siekiant, inter alia, gerinti pakartotiniam naudojimui pritaikytą projektavimą ir skatinti aukštos kokybės grąžinamąjį perdirbimą, taip pat sustiprinti šių reikalavimų vykdymo užtikrinimą; 2) ištirti galimybes nustatyti pakartotinio pakuočių naudojimo kiekybinius tikslus ir papildomas priemones pakartotiniam pakuočių naudojimui skatinti; 3) įvertinti sunaudojamam lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių kiekiui mažinti skirtų priemonių veiksmingumą ir ištirti kitus galimus būdus pasiekti šį tikslą. Nuostatomis dėl peržiūros taip pat suteikti įgaliojimai Komisijai prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų sprendžiami šie klausimai.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

(1)Susidarančių pakuočių atliekų kiekio didėjimas 24 . Šios tendencijos nepavyko pakeisti Direktyva 94/62/EB, nepaisant konkrečių nuostatų dėl pakuočių kiekio mažinimo. Šią augimo tendenciją ypač išryškino nauji vartojimo įpročiai (pvz., išsinešti skirtų produktų vartojimas, didesni pardavimo internetu ir pristatymo į namus mastai).

(2)Pakuočių grąžinamojo perdirbimo ir pakartotinio naudojimo kliūtys. Tai apima tokius veiksnius kaip dažnesnis grąžinamajam perdirbimui kliudančių elementų naudojimas projektuojant pakuotes, didesnė kompostuojamųjų atliekų perdirbimo srautų kryžminė tarša, potencialiai pavojingos cheminės medžiagos pakuočių sudėtyje ir neaiškus pakuočių ženklinimas rūšiavimo tikslais. Todėl dar nevisiškai pasiekta, kad pakartotiniam naudojimui ir grąžinamajam perdirbimui būtų teikiama pirmenybė prieš atliekų naudojimą ir šalinimą sąvartynuose.

(3)Nepakankama plastikinių pakuočių grąžinamojo perdirbimo kokybė ir antrinių žaliavų naudojimas. Tai riboja ES gebėjimą mažinti pirminių medžiagų naudojimą naujoms pakuotėms. Rinkos nepakankamumo problemos ir dabartinės reglamentavimo sistemos trūkumai kliudo pelningai vykdyti grąžinamojo perdirbimo veiklą ir apsunkina investicijas į technologijas ir tiekimo logistiką, reikalingas kokybiškam pakuočių surinkimui, rūšiavimui ir grąžinamajam perdirbimui užtikrinti.

Poveikio vertinime visos galimos priemonės apibendrintos atliekant analizę, remiantis trimis išorės konsultanto atliktais tyrimais, praktiniais seminarais su suinteresuotosiomis šalimis, internetu vykusiomis viešomis konsultacijomis ir tiksliniais pokalbiais. Įvairios, kompleksinės ir dažnai tarpusavyje susijusios priemonės sugrupuotos pagal tris politikos galimybes, kurios palygintos su įprastinės veiklos scenarijumi. 1–3 galimybės išdėstytos jų aplinkosauginio veiksmingumo ir kartu jų įgyvendinimo naštos ir intervenciškumo didėjimo seka:

·1 galimybė – nustatomos priemonės, kuriomis didinama standartizacija, ir nustatomi aiškesni esminiai reikalavimai (kurie paprastai yra būtini pagal kitų grupių priemones);

·2 galimybė – nustatomi privalomi atliekų mažinimo, pakartotinio naudojimo tam tikruose sektoriuose ir minimalios naudojamų perdirbtųjų medžiagų dalies plastikinėse pakuotėse tikslai, reikalavimai iki 2030 m. užtikrinti visišką perdirbamumą ir suderintos gaminius reglamentuojančios taisyklės;

·3 galimybė – nustatomi didesni (palyginti su 2 galimybe) privalomi tikslai ir papildomi gaminiams keliami reikalavimai.

Pagrindinės galimybės sprendimus priimantiems asmenims 27 ES valstybėse narėse renkantis politiką trijose atitinkamose intervencijos srityse yra nacionaliniai atliekų mažinimo tikslai, pakartotinio naudojimo tikslai, nustatomi ekonominės veiklos vykdytojams tam tikruose sektoriuose, perdirbamumo didinimo priemonės, taip pat tikslai dėl tam tikros perdirbtųjų medžiagų dalies plastikinėse pakuotėse. Iš įgyvendinimo priemonių geriausios galimybės renkantis politiką yra privalomos užstato sistemos ir ženklinimo taisyklės, kad vartotojams būtų lengviau rūšiuoti atliekas.

Priemonės, kurias apima kiekviena politikos galimybė, išdėstytos toliau pateiktoje lentelėje. Siekiant parodyti sąsajas tarp jų, alternatyvios priemonės sunumeruotos taip pat, pvz., M2b ir M2c. Su pagrindinėmis politikos pasirinkimo galimybėmis susietos priemonės pažymėtos paryškintuoju šriftu.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pridedamoje finansinėje pažymoje parodytas detalizuotas poveikis biudžetui ir reikiami žmogiškieji bei administraciniai ištekliai pagal šį pasiūlymą.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

• Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

1 straipsnyje nustatomas šio reglamento dalykas. Jame paaiškinama, kad juo nustatomi per visą pakuočių gyvavimo ciklą keliami reikalavimai dėl jų aplinkosauginio tvarumo ir ženklinimo, kad pakuotes būtų galima pateikti rinkai, taip pat reikalavimai dėl didesnės gamintojo atsakomybės, pakuočių atliekų surinkimo, apdorojimo ir grąžinamojo perdirbimo. Jame paaiškinama, kad šiuo reglamentu prisidedama prie efektyvaus vidaus rinkos veikimo, kartu siekiant aplinkosauginių tikslų – pakuočių ir pakuočių atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai prevencijos arba mažinimo. Taip šis reglamentas prisideda prie to, kad būtų pereita prie žiedinės ekonomikos, laikantis atliekų hierarchijos.

2 straipsniu nustatoma, kad šis reglamentas taikomas visoms pakuotėms, nepriklausomai nuo joms naudojamų medžiagų, ir visoms pakuočių atliekoms.

3 straipsniu nustatomos pagal šį reglamentą reikalingos terminų apibrėžtys. Kai kurios iš šių apibrėžčių paimtos iš naujosios teisės aktų sistemos (Reglamento (EB) Nr. 765/2008 ir Sprendimo 768/2008/EB), iš panaikinamos Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvos arba iš galiojančių Sąjungos teisės aktų (kaip antai Atliekų pagrindų direktyvos ir Rinkos priežiūros reglamento). Įtraukiamos kelios naujos apibrėžtys, visų pirma skirtos vartoti įgyvendinant pagrindines šios iniciatyvos priemones, ypač daug dėmesio skiriant grąžinamajam perdirbimui tinkamoms pakuotėms, naudojamų perdirbtųjų medžiagų daliai plastikinėse pakuotėse, daugkartinėms pakuotėms ir pakuočių atliekų prevencijai.

4 straipsniu nustatomas laisvo judėjimo bendrojoje rinkoje principas, taikomas pakuotėms, atitinkančioms tvarumo reikalavimus ir ženklinimo reikalavimus, nustatomus šiame reglamente.

II skyrius apima pakuočių tvarumo reikalavimus.

5 straipsniu nustatomi reikalavimai dėl pakuotėse esančių cheminių medžiagų, visų pirma švino, kadmio, gyvsidabrio ir šešiavalenčio chromo koncentracijos lygių apribojimas. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų sumažintas šio apribojimo lygis ir nustatytos jo išimtys.

6 straipsnyje reikalaujama, kad pakuotės būtų tinkamos grąžinamajam perdirbimui, ir nustatoma, kokius reikalavimus reikės atitikti laikantis dviejų pakopų požiūrio. Nuo 2030 m. sausio 1 d. pakuotės turės atitikti grąžinamajam perdirbimui pritaikyto projektavimo kriterijus, o nuo 2035 m. sausio 1 d. tie reikalavimai bus papildomai patikslinti siekiant užtikrinti, kad grąžinamajam perdirbimui tinkamos pakuotės taip pat būtų pakankamai ir veiksmingai surenkamos, rūšiuojamos ir perdirbamos (didelio masto grąžinamasis perdirbimas). Grąžinamajam perdirbimui pritaikyto projektavimo kriterijai ir vertinimo, ar pakuotės perdirbamos dideliu mastu, metodika bus nustatyti deleguotaisiais aktais, kuriuos priims Komisija. Diferencijuotas šių nuostatų taikymas yra būtinas siekiant priimti reikiamus teisės aktus, kuriais būtų išsamiai nustatyti perdirbamumo reikalavimai, ir suteikti pakankamai laiko pramonei prisitaikyti prie naujųjų taisyklių. Be to, šia nuostata nustatoma taisyklė, kad finansiniai įnašai, kuriuos gamintojai turi mokėti vykdydami didesnės gamintojo atsakomybės pareigas, yra diferencijuojami remiantis perdirbamumo klasėmis pagal grąžinamajam perdirbimui pritaikyto projektavimo kriterijus, kurie bus atnaujinti įtraukiant perdirbamumo dideliu mastu slenkstines ribas, taikytinas nuo 2035 m. Galiausiai nustatomos konkrečios taisyklės inovatyvioms pakuotėms – jų perdirbamumo reikalavimai turi būti patvirtinti dokumentais tik praėjus 5 metams nuo jų pirmojo pateikimo rinkai. Be to, atsižvelgiant į žmonių ir gyvūnų sveikatos ir saugos aspektus, pirminėms pakuotėms, atitinkančioms pirminės pakuotės apibrėžtį Reglamento (ES) 2019/6 4 straipsnio 25 punkte, ir liestis su jautriais produktais skirtoms plastikinėms medicinos priemonių, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2017/745, ir in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2017/746, pakuotėms perdirbamumo reikalavimai pagal šį straipsnį netaikomi iki 2034 m.

7 straipsnyje reikalaujama, kad nuo 2030 m. sausio 1 d. plastikinėse pakuotėse būtų tam tikra minimali perdirbtųjų medžiagų, gautų iš vartotojų plastiko atliekų, dalis plastikinės pakuotės vienetui; tam tikroms pakuotėms, kai tinkama, taikoma šio reikalavimo išimtis. Atitinkamos dalys bus padidintos iki 2040 m. sausio 1 d., o šios nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti peržiūrėtos. Komisija priims įgyvendinimo aktą, kuriuo bus nustatyta naudojamų perdirbtųjų medžiagų, gautų iš vartotojų plastiko atliekų, procentinės dalies apskaičiavimo ir tikrinimo metodika ir susijusių techninių dokumentų forma. Šia nuostata Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies pakeista naudojamų perdirbtųjų medžiagų, gautų iš vartotojų plastiko atliekų, minimali procentinė dalis.

8 straipsniu kartu su apibrėžtimi, pateikta 3 straipsnyje, nustatomos sąlygos, kuriomis pakuotė laikoma kompostuojamąja pakuote, ir nurodoma, kad filtriniai kavos maišeliai, prie vaisių ir daržovių klijuojamos lipnios etiketės ir labai lengvi plastikiniai pirkinių maišeliai turi tapti kompostuojamais per 24 mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo. Kitos pakuotės (išskyrus lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius, dėl kurių valstybėms narėms suteikta lankstumo) turi būti tinkamos medžiagų grąžinamajam perdirbimui. Taip pat Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies pakeistas kompostuojamųjų pakuočių sąrašas.

9 straipsnyje reikalaujama, kad, deramai atsižvelgiant į pakuotės saugą ir funkcionalumą, pakuočių svoris ir tūris būtų minimalūs. Šios pareigos laikymasis įrodomas techniniais dokumentais.

10 straipsniu nustatomi reikalavimai daugkartinėms pakuotėms. Pavyzdžiui, vienas iš reikalavimų yra toks, kad kuriant, projektuojant ir pateikiant rinkai pakuotę būtų siekiama tikslo ją pakartotinai naudoti arba pakartotinai pripildyti kuo daugiau kartų. Daugkartinės pakuotės taip pat turi būti įtrauktos į pakartotinio naudojimo sistemą, atitinkančią minimalias šio reglamento VI priede nustatytas sąlygas.

III skyriuje nustatomi ženklinimo, žymėjimo ir informacijos reikalavimai.

11 straipsnyje reikalaujama, kad pakuotė būtų paženklinta ženklu, kuriame būtų pateikta informacija apie jos sudėtyje esančias medžiagas, kad vartotojams būtų lengviau rūšiuoti atliekas. Tais pačiais ženklais turi būti ženklinamos atliekų talpyklos, kad vartotojas lengvai nustatytų tinkamą atliekų šalinimo būdą (12 straipsnis). Taip pat sukuriamas suderintas ženklas, kurį gamintojas (pakuočių naudotojas) gali pasirinkti naudoti informuodamas apie perdirbtųjų medžiagų dalį plastikinėse pakuotėse. Ant daugkartinės pakuotės turi būti QR kodas ar kitoks duomenų saitas, kuriuo suteikiama prieiga prie reikiamos informacijos, kad būtų lengviau tą pakuotę pakartotinai naudoti. Komisijai suteikiami įgaliojimai įgyvendinimo aktais nustatyti suderintus ženklinimo reikalavimus ir formas, taikomus pakuotėms ir atliekų talpykloms, taip pat taikomus nurodant pakuotės sudėtyje esančias medžiagas skaitmeninio žymėjimo technologijomis.

IV skyriuje nustatomos ekonominės veiklos vykdytojų pareigos, o jo nuostatos yra daugiausia standartinės, paimtos iš Sprendimo 768/2008/EB 27 . Vis dėlto vertėtų paminėti 14 straipsnį ir 21–28 straipsnius.

14 straipsnyje reikalaujama, kad pakuočių ar pakuočių medžiagų tiekėjai gamintojui (pakuočių naudotojui) pateiktų visą informaciją ir dokumentus, reikalingus tam, kad gamintojas (pakuočių naudotojas) įrodytų pakuotės atitiktį reikalavimams.

21 straipsniu nustatoma, kad ekonominės veiklos vykdytojai, grupinėse, transportavimo ar elektroninės prekybos siuntų pakuotėse tiekiantys produktus galutiniams platintojams ar galutiniams naudotojams, turi užtikrinti, kad tuščia ertmė pakuotėje, palyginti su joje supakuotu produktu ar produktais, būtų ne didesnė kaip 40 proc.

22 straipsniu nustatoma, kad ekonominės veiklos vykdytojai neturėtų pateikti rinkai šio reglamento V priede nurodytų formų ir paskirčių pakuočių. Komisijai suteikiami įgaliojimai šį sąrašą iš dalies pakeisti priimamu deleguotuoju aktu.

23 ir 24 straipsniuose reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojas, pateikiantis rinkai daugkartines pakuotes, užtikrintų, kad būtų įdiegta tų pakuočių pakartotinio naudojimo sistema. Daugkartines pakuotes naudojantys ekonominės veiklos vykdytojai taip pat sukuria tokių pakuočių pakartotinio naudojimo sistemą arba joje dalyvauja. Daugkartinių pakuočių pakartotinio naudojimo ir atnaujinimo sistemai keliami reikalavimai nustatomi šio reglamento VI priede.

25 straipsnyje reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojai, siūlantys pirkti produktus pakartotinai pripildant tarą, suteiktų tam tikrą informaciją galutiniams naudotojams ir užtikrintų, kad pakartotinio pripildymo punktai atitiktų VI priedo C dalyje nustatytus reikalavimus.

26 straipsniu nustatomi keli pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo tikslai įvairiems sektoriams ir įvairių formų pakuotėms. Juo taip pat nustatomos pareigos pasiekti pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo tikslus išimtys. Komisija gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatomi konkretesni pakartotinio naudojimo tikslai ir daugiau išimčių.

27 ir 28 straipsniais nustatomos taisyklės, pagal kurias apskaičiuojama įvairių 26 straipsnyje nustatytų pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo tikslų siekimo pažanga ir kompetentingai institucijai teikiamos ataskaitos dėl tų tikslų. Ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomos išsamios su 26 straipsnyje nustatytais tikslais susijusios apskaičiavimo taisyklės ir metodika.

V skyriuje (29 straipsnis) nustatoma, kad ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. turi būti užtikrinta, kad vienam asmeniui tenkantis metinis sunaudojamas lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių kiekis neviršytų 40 maišelių. Vykdydamos pareiga pasiekti šį tikslą valstybės narės gali daryti išimtį labai lengviems plastikiniams pirkinių maišeliams, kurie reikalingi higienos tikslais arba kurie pateikiami kaip prekinė pakuotė nefasuotiems maisto produktams supakuoti, kad būtų išvengta maisto švaistymo.

VI skyrių dėl pakuočių atitikties reikalavimams sudaro daugiausia iš Sprendimo 768/2008/EB paimtos standartinės nuostatos, kaip vertinti pakuočių atitiktį reikalavimams. Juo reglamentuojama:

–    patikimų, tikslių ir atkuriamų bandymų, matavimų ir skaičiavimo metodų naudojimas (30 straipsnis);

–     darnieji standartai, kuriais remiantis daroma atitikties prielaida (31 straipsnis);

–    galimybė Komisijai priimti bendrąsias technines specifikacijas, kai nėra darniųjų standartų (32 straipsnis);

–    atitikties vertinimo procedūra (33 straipsnis); taip pat

–    ES atitikties deklaracija (34 straipsnis).

VII skyriuje reglamentuojamas pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymas.

35 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės paskirtų kompetentingą instituciją pareigoms pagal 26–29 straipsnius ir VII skyrių vykdyti ir jų vykdymui užtikrinti.

36 straipsnyje numatyta ankstyvojo perspėjimo ataskaita, kurią turi parengti Komisija, bendradarbiaudama su Europos aplinkos agentūra, dėl pažangos siekiant 38 ir 46 straipsniuose nustatytų tikslų.

37 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės į savo atliekų tvarkymo planus, reikalaujamus Direktyvos 2008/98/EB 28 straipsnyje, įtrauktų skyrių dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo.

38 straipsnyje reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė laipsniškai mažintų susidarančių pakuočių atliekų kiekį, tenkantį vienam gyventojui, palyginti su 2018 m. susidariusių pakuočių atliekų kiekiu vienam gyventojui: iki 2030 m. jį sumažintų 5 proc., iki 2035 m. – 10 proc. ir iki 2040 m. – 15 proc. Valstybės narės turi įgyvendinti priemones, kaip antai ekonomines ir kitas priemones, kuriomis suteiktų paskatų taikyti atliekų hierarchiją, kad būtų išvengta pakuočių atliekų susidarymo ir būtų kuo labiau sumažintas pakuočių poveikis aplinkai.

39 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės sukurtų registrą, kuris bus naudojamas stebėsenai, kaip pakuočių gamintojai laikosi VII skyriaus reikalavimų. Gamintojai, gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos (tuo atveju, jei gamintojas yra paskyręs tokią organizaciją) arba paskirtasis atstovas didesnės gamintojo atsakomybės klausimams registruojami valstybės narės, kurioje gamintojas pirmą kartą tiekia pakuotę, registre. Neregistruoti gamintojai netiekia pakuočių valstybės narės rinkai.

40 straipsniu nustatoma, kad gamintojai, pirmą kartą tiekiantys pakuotes rinkai valstybės narės teritorijoje, turės didesnę gamintojo atsakomybę už savo pakuotes pagal Direktyvos 2008/98/EB 8 ir 8a straipsnius.

41 straipsnis yra dėl gamintojo atsakomybę perimančių organizacijų. Jeigu yra kelios gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, turi būti užtikrinta, kad jos vykdytų savo pareigas visoje valstybės narės teritorijoje.

42 straipsnyje reikalaujama, kad gamintojai arba paskirta gamintojo atsakomybę perimanti organizacija prašytų kompetentingos institucijos leidimo.

43 straipsnyje valstybėms narėms keliamas reikalavimas užtikrinti, kad būtų sukurtos sistemos, kurios teiktų galimybę grąžinti ir (arba) surinkti visas pakuotes ir pakuočių atliekas iš vartotojo, kito galutinio naudotojo ar iš atliekų srauto.

44 straipsnyje reikalaujama taikyti užstato sistemą iki trijų litrų talpos vienkartiniams plastikiniams gėrimų buteliams ir iki trijų litrų talpos vienkartinei metalinei ir aliumininei gėrimų tarai. Jame taip pat nustatomos šios taisyklės išimtys. Ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. valstybės narės turi užtikrinti, kad visos užstato sistemos atitiktų X priede nustatytus minimaliuosius reikalavimus. Valstybėms narėms taip pat leidžiama į užstato sistemą įtraukti stiklo tarą ir jos turėtų užtikrinti, kad vienkartinėms pakuotėms, visų pirma vienkartiniams stikliniams gėrimų buteliams, skirtas užstato sistemas būtų galima vienodai taikyti ir daugkartinėms pakuotėms, kai tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai perspektyvu.

45 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi priemonių skatinti plėtoti sistemas, kuriomis suteikiama pakartotinio naudojimo galimybė. Tokios priemonės gali būti, pavyzdžiui, užstato sistemų taikymas pakuotėms, kurios nėra įtrauktos į pagal 44 straipsnį privalomas užstato sistemas.

46 straipsniu nustatomi pakuočių atliekų grąžinamojo perdirbimo tikslai, kuriuos valstybės narės turi pasiekti iki 2025 m. gruodžio 31 d. ir iki 2030 m. gruodžio 31 d.; jie yra tie patys kaip Direktyvoje 94/62/EB. Jeigu valstybės narės pavėlintų terminus, iki kurių numatoma pasiekti 2025 m. tikslus, jos privalėtų pateikti įgyvendinimo planą pagal XI priedą. Komisija gali prašyti, kad valstybė narė savo įgyvendinimo planą peržiūrėtų.

47 ir 48 straipsniais nustatomos taisyklės, pagal kurias apskaičiuojama 46 straipsnio 1 dalyje nustatytų grąžinamojo perdirbimo tikslų siekimo pažanga.

49 straipsnyje reikalaujama, kad gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos padarytų prieinamą informaciją apie pakuočių atliekų, siejamų su pakuotėmis, jų tiekiamomis valstybės narės teritorijoje, prevenciją ir tvarkymą.

50 straipsnyje numatytas valstybių narių duomenų teikimas Komisijai kiekvienais kalendoriniais metais dėl:

–    grąžinamojo perdirbimo tikslų pasiekimo,

–    labai lengvų, lengvųjų ir storųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo,

–    pakuočių, dėl kurių taikoma pareiga sukurti užstato sistemas, surinkimo lygio, taip pat

–    II priedo 3 dalies 3 lentelėje nurodytų formų ir rūšių pakuočių, pateiktų rinkai, ir tokių pakuočių perdirbimo lygio.

51 straipsniu nustatomos taisyklės dėl pakuočių duomenų bazių ir dėl privalomos informacijos jose.

VIII skyriuje yra numatytos apsaugos procedūros; jis pagrįstas standartinėmis nuostatomis.

IX skyrius (57 straipsnis) yra dėl žaliųjų viešųjų pirkimų ir, konkrečiau, dėl galimybės Komisijai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatyti reikalavimai, taikytini viešosioms sutartims (pvz., techninės specifikacijos, atrankos kriterijai, sutarties skyrimo kriterijai ir kt.), pagrįsti tvarumo reikalavimais, nustatytais šiame reglamente.

X skyrius yra standartinis skyrius su straipsniais dėl deleguotųjų aktų (58 straipsnis) ir dėl įgyvendinimo aktų (59 straipsnis).

XI skyriuje nustatomi Reglamento (ES) 2019/1020 ir Direktyvos (ES) 2019/904 pakeitimai.

XII skyrius yra standartinis baigiamųjų nuostatų skyrius su straipsniais dėl sankcijų (62 straipsnis), dėl šio reglamento vertinimo praėjus 8 metams nuo tada, kai jis priimtas (63 straipsnis), taip pat dėl panaikinimo ir pereinamojo laikotarpio nuostatų (64 straipsnis).

2022/0396 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020 ir Direktyva (ES) 2019/904 ir panaikinama Direktyva 94/62/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 28 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 29 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)produktus reikia supakuoti, kad jie būtų apsaugoti ir lengvai transportuojami iš ten, kur jie yra pagaminti, į jų naudojimo ar vartojimo vietą. Produktų vidaus rinkos veikimui itin svarbu, kad būtų išvengta kliūčių, trukdančių veikti pakuočių vidaus rinkai. Dėl nenuoseklių taisyklių ir neaiškių reikalavimų ekonominės veiklos vykdytojai patiria papildomų išlaidų;

(2)be to, pakuotėms sunaudojama daug pirminių medžiagų (40 proc. plastiko ir 50 proc. popieriaus, sunaudojamo ES, tenka pakuotėms) ir jos sudaro 36 proc. kietųjų komunalinių atliekų 30 . Dideli ir nuolat didėjantys pakuočių kiekiai, taip pat nepakankamas jų pakartotinis naudojimas ir prasti grąžinamojo perdirbimo rodikliai yra reikšmingos kliūtys, trukdančios pereiti prie mažo anglies dioksido pėdsako žiedinės ekonomikos. Dėl šių priežasčių šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos taisyklės, taikomos per visą pakuočių gyvavimo ciklą, kuriomis prisidedama prie efektyvaus vidaus rinkos veikimo, tuo tikslu suderinant nacionalines priemones, o kartu išvengiant pakuočių ir pakuočių atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai ir jį mažinant. Nustatant priemones, atitinkančias atliekų hierarchiją, šiuo reglamentu turėtų būti padedama pereiti prie žiedinės ekonomikos;

(3)Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/62/EB 31 nustatyti reikalavimai valstybėms narėms dėl pakuočių, kaip antai esminiai reikalavimai dėl pakuočių sudėties ir jų daugkartinio pobūdžio bei tinkamumo naudoti, taip pat naudojimo ir grąžinamojo perdirbimo tikslai;

(4)2014 m. atlikus su Direktyva 94/62/EB susijusią tinkamumo patikrą 32 rekomenduota pritaikyti esminius reikalavimus, kad jie „būtų konkretesni ir būtų lengviau užtikrinamas jų vykdymas“, ir juos sugriežtinti, laikant juos svarbia priemone pasiekti geresnius pakuočių aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius;

(5)laikantis žaliojo kurso 33 , naujajame Žiedinės ekonomikos veiksmų plane (toliau – ŽEVP) 34  įsipareigota sugriežtinti esminius reikalavimus dėl pakuočių, kad iki 2030 m. būtų pasiekta, kad visos pakuotės būtų daugkartinės arba tinkamos grąžinamajam perdirbimui, ir apsvarstyti kitas priemones, kuriomis galėtų būtų mažinamas (perteklinių) pakuočių ir pakuočių atliekų kiekis, skatinamas pakartotiniam naudojimui ir grąžinamajam perdirbimui pritaikytas pakuočių projektavimas, mažinamas pakuočių medžiagų sudėtingumas ir nustatomi reikalavimai dėl perdirbtųjų medžiagų dalies plastikinėse pakuotėse. Jame Komisija įpareigota įvertinti galimybes Sąjungos mastu taikyti ženklinimą, kuriuo būtų palengvintas tinkamas pakuočių atliekų atskyrimas jų susidarymo vietoje;

(6)plastikinės pakuotės yra medžiaga, kuriai būdingas didžiausias taršos anglies dioksidu intensyvumas, o plastiko atliekų perdirbimas, kalbant apie iškastinio kuro naudojimą, yra maždaug penkis kartus geresnė alternatyva nei tas atliekas deginti ir panaudoti taip gautą energiją 35 . Taip, kaip nurodyta Europos plastikų strategijoje 36 , ŽEVP įsipareigojama didinti perdirbto plastiko naudojimą ir prisidėti prie to, kad plastikas būtų naudojamas tvariau. Sąjungos biudžetas ir nuosavų išteklių sistema prisideda prie taršos plastiko pakuočių atliekomis mažinimo 37 . 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimu (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos nuo 2021 m. sausio 1 d. nustatytas nacionalinis įnašas, proporcingas kiekvienoje valstybėje narėje neperdirbamų plastiko pakuočių atliekų kiekiui. Šie nuosavi ištekliai priskiriami prie paskatų mažinti vienkartinių plastikinių gaminių sunaudojimą, skatinti grąžinamąjį perdirbimą ir stiprinti žiedinę ekonomiką;

(7)Taryba savo 2020 m. gruodžio mėn. išvadose 38 pabrėžė, kad peržiūrint Direktyvą 94/62/EB turėtų būti atnaujintos ir nustatytos konkretesnės, veiksmingesnės ir lengviau įgyvendinamos nuostatos, kuriomis būtų sudaromos palankesnės sąlygos naudoti tvarias pakuotes vidaus rinkoje ir būtų kuo labiau sumažintas pakuočių sudėtingumas siekiant skatinti ekonomiškai perspektyvius sprendimus, būtų pagerintos pakartotinio naudojimo galimybės ir perdirbamumas ir būtų kuo labiau sumažintas susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų kiekis pakuočių (ypač maisto pakuočių) medžiagose, taip pat būtų numatyta lengvai suprantamu būdu ženklinti pakuotes, taip informuojant vartotojus apie jų perdirbamumą ir apie tai, kur reikėtų šalinti pakuočių atliekas, kad būtų lengviau jas rūšiuoti ir perdirbti;

(8)2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano 39 pakartotas tikslas iki 2030 m. pasiekti, kad visos pakuotės būtų daugkartinės arba tinkamos grąžinamajam perdirbimui ekonomiškai perspektyviu būdu, ir Komisija paraginta pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, apimantį atliekų mažinimo priemones bei tikslus ir didelio užmojo esminius reikalavimus, nustatytus Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvoje, siekiant mažinti perteklinių pakuočių kiekį, taip pat elektroninėje prekyboje, didinti perdirbamumą ir sumažinti pakuočių sudėtingumą, padidinti perdirbtųjų medžiagų dalį, laipsniškai atsisakyti pavojingų ir kenksmingų medžiagų ir skatinti pakartotinį naudojimą;

(9)šiuo reglamentu papildomas [Tvarių gaminių ekologinio projektavimo] reglamentas 40 , pagal kurį pakuotės nelaikomos atskira gaminių kategorija. Vis dėlto reikėtų priminti, kad pagal [Tvarių produktų ekologinio projektavimo] reglamentą priimamais deleguotaisiais aktais dėl konkrečių gaminių gali būti nustatomi papildomi arba išsamesni reikalavimai jų pakuotėms, visų pirma dėl pakuočių kiekio mažinimo, kai projektuojant ar perprojektuojant gaminius galima pasiekti, kad būtų naudojamos mažesnio poveikio aplinkai pakuotės;

(10)šis reglamentas turėtų būti taikomas visoms pakuotėms, pateikiamoms Sąjungos rinkai, ir visoms pakuočių atliekoms, nepriklausomai nuo pakuotės rūšies ar naudojamų medžiagų. Siekiant teisinio aiškumo, pagal ankstesnę Direktyvą 94/62/EB vartota pakuotės apibrėžtis turėtų būti performuluota nekeičiant jos esmės. Prekinės pakuotės, grupinės pakuotės ir transportavimo pakuotės turėtų būti atskirai apibrėžtos vengiant terminų dubliavimo. Tuo tikslu pirminės pakuotės atitikmuo yra prekinė pakuotė, antrinės pakuotės – grupinė pakuotė, o tretinės pakuotės – transportavimo pakuotė;

(11)gaminys, kuris yra neatskiriama produkto dalis ir yra būtinas tam produktui patalpinti, išlaikyti ar išsaugoti per visą jo naudojimo laiką ir kurio visi elementai skirti naudoti, vartoti ar šalinti kartu, neturėtų būti laikomas pakuote, nes jo funkcijos yra nedalomai susietos su tuo, kad jis yra produkto dalis. Vis dėlto, atsižvelgiant į vartotojų elgseną šalinant arbatos ir kavos maišelius, taip pat kavos ar arbatos ruošimo sistemų vienos porcijos pakuotes, kurios praktiškai šalinamos kartu su produkto liekanomis ir taip užteršia kompostuojamų ir perdirbamų atliekų srautus, tie konkretūs gaminiai turėtų būti laikomi pakuotėmis. Tai atitinka tikslą didinti atskirai surenkamų biologinių atliekų kiekį, kaip reikalaujama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB 41 22 straipsnyje. Be to, siekiant užtikrinti su finansinėmis ir veiklos pareigomis gyvavimo ciklo pabaigoje susijusį nuoseklumą, pakuotėmis taip pat turėtų būti laikomos visos kavos ar arbatos ruošimo sistemų vienos porcijos pakuotės, reikalingos kavai ar arbatai laikyti;

(12)laikantis Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos atliekų hierarchijos ir vadovaujantis gyvavimo ciklo principu, kad būtų apskritai pasiekta optimalių aplinkos apsaugos rezultatų, šiame reglamente numatytomis priemonėmis siekiama mažinti rinkai pateikiamų pakuočių kiekį jų tūrio ir svorio atžvilgiais ir užkirsti kelią pakuočių atliekų susidarymui, ypač mažinant pakuočių kiekį, vengiant naudoti pakuotes, kai jos nebūtinos, ir didinant pakartotinai naudojamų pakuočių kiekį. Be to, tomis priemonėmis siekiama didinti naudojamų perdirbtųjų medžiagų dalį pakuotėse, ypač plastikinėse pakuotėse, kuriose naudojamų perdirbtųjų medžiagų dalis yra labai maža, taip pat padidinti visų pakuočių grąžinamojo perdirbimo lygius ir pasiekti aukštą taip gaunamų antrinių žaliavų kokybę, kartu mažinant kitais būdais naudojamų ir galutinai pašalinamų pakuočių kiekį;

(13)pakuotės turėtų būti projektuojamos, gaminamos ir komercializuojamos taip, kad būtų galimas jų pakartotinis naudojimas ar aukštos kokybės grąžinamasis perdirbimas ir būtų kuo labiau sumažintas jų poveikis aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą ir produktų, kuriems pakuotė skirta, gyvavimo ciklą;

(14)laikantis Žiedinės ekonomikos veiksmų plano 42 ir Cheminių medžiagų strategijos tvarumui užtikrinti 43 tikslų ir siekiant užtikrinti patikimą cheminių medžiagų valdymą per visą jų gyvavimo ciklą ir perėjimą prie žiedinės ekonomikos be toksinių medžiagų, taip pat atsižvelgiant į pakuočių svarbą kasdieniame gyvenime, būtina, kad šiuo reglamentu būtų sprendžiami klausimai, susiję su poveikiu žmonių sveikatai bei aplinkai ir bendresniems tvarumo rezultatams, įskaitant žiediškumą, dėl susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų poveikio per visą pakuočių gyvavimo ciklą nuo gamybos iki naudojimo ir gyvavimo ciklo pabaigos, įskaitant atliekų tvarkymą;

(15)atsižvelgiant į mokslo ir technologijų pažangą, pakuotės turėtų būti projektuojamos ir gaminamos taip, kad būtų ribojamas kai kurių sunkiųjų metalų ir kitų susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų kiekis jų sudėtyje. Kaip nurodyta Cheminių medžiagų strategijoje tvarumui užtikrinti, susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų turi būti kuo mažiau ir jos turi būti, kiek įmanoma, keičiamos kitomis medžiagomis, laipsniškai atsisakant kenksmingiausių medžiagų naudojimo neesminėms visuomenės reikmėms, visų pirma vartojimo prekėse. Taigi, pakuotės medžiagų ar bet kokių pakuotės sudedamųjų dalių sudėtyje susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų turėtų būti kuo mažiau, siekiant tikslo užtikrinti, kad pakuotės ir perdirbant pakuotes gautos medžiagos per visą savo gyvavimo ciklą nedarytų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar aplinkai;

(16)pagal Nulinės taršos veiksmų planą 44 Sąjungos politika turėtų būti grindžiama principu, kad prevencinių veiksmų turėtų būti imamasi taršos šaltinio vietoje. Cheminių medžiagų strategijoje tvarumui užtikrinti Komisija pabrėžė, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 45 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 46 turėtų būti įtvirtinti kaip cheminių medžiagų reglamentavimo Sąjungoje pagrindai ir kad juos reikėtų papildyti nuosekliais cheminių medžiagų vertinimo ir valdymo metodais galiojančiuose konkrečių sektorių teisės aktuose. Todėl cheminių medžiagų kiekis pakuotėse ir pakuočių sudedamosiose dalyse ribojamas jų kilmės vietoje ir visų pirma reglamentuojamas Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 pagal jo VIII antraštinėje dalyje nustatytas taisykles ir procedūras, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, visais cheminės medžiagos gyvavimo ciklo etapais, įskaitant atliekų etapą. Taigi reikėtų priminti, kad to reglamento nuostatos taikomos nustatant ar iš dalies keičiant apribojimus, taikomus cheminėms medžiagoms, kurios gaminamos kaip skirtos naudoti arba yra naudojamos gaminant pakuotes ar pakuočių sudedamąsias dalis, taip pat pakuočių ar jų sudedamųjų dalių sudėtyje esančių cheminių medžiagų pateikimo rinkai apribojimus. Dėl pakuočių, patenkančių į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1935/2004 47 taikymo sritį, reikėtų priminti, kad tas reglamentas taikomas siekiant užtikrinti supakuoto maisto vartotojų aukšto lygio apsaugą;

(17)kartu su Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priede nustatytais apribojimais ir, kai taikytina su maistu besiliečiančioms pakuotėms, su Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 nuostatomis tikslinga, siekiant nuoseklumo, palikti galioti esamus švino, kadmio, gyvsidabrio ir šešiavalenčio chromo koncentracijos pakuotėse ar pakuočių sudedamosiose dalyse apribojimus;

(18)švino, kadmio, gyvsidabrio ir šešiavalenčio chromo koncentracijos pakuotėse ar pakuočių sudedamosiose dalyse lygių taikymo išimtys nustatytos Komisijos sprendime 2001/171/EB 48 ir Komisijos sprendime 2009/292/EB 49 , priimtuose pagal Direktyvą 94/62/EB, ir turėtų būti paliktos galioti pagal šį reglamentą. Tačiau pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kad būtų galima iš dalies pakeisti ar panaikinti tas išimtis, taip pat prireikus nustatyti papildomas švino, kadmio, gyvsidabrio ir šešiavalenčio chromo koncentracijos pakuotėse ar pakuočių sudedamosiose dalyse lygių taikymo išimtis arba iš dalies pakeisti šiame reglamente nustatytą tų metalų koncentracijos ribinę vertę siekiant prisitaikyti prie technikos ir mokslo pažangos;

(19)pagal šį reglamentą neturėtų būti galima nustatyti cheminėms medžiagoms taikomų apribojimų dėl cheminės saugos ar su maisto sauga susijusių priežasčių, išskyrus švinui, kadmiui, gyvsidabriui ir šešiavalenčiam chromui taikomus apribojimus, kurie jau buvo nustatyti pagal Direktyvą 94/62/EB ir turėtų būti toliau taikomi pagal šį reglamentą, atsižvelgiant į tai, kad tokie apribojimai jau yra reglamentuojami kitais Sąjungos teisės aktais. Tačiau pagal šį reglamentą turėtų būti galima nustatyti apribojimus, visų pirma dėl kitų nei cheminės saugos ar maisto saugos priežasčių, taikytinus cheminėms medžiagoms, esančioms pakuotėse ar pakuočių sudedamosiose dalyse arba naudojamoms jų gamybos procesų metu, kurios neigiamai veikia pakuočių tvarumą, visų pirma jų žiediškumo atžvilgiu, ypač kiek tai susiję su pakartotiniu naudojimu ar grąžinamuoju perdirbimu;

(20)pakuočių projektavimas siekiant jas perdirbti, kai jos taps pakuočių atliekomis, yra viena efektyviausių priemonių gerinti pakuočių žiediškumą, didinti jų grąžinamojo perdirbimo lygį ir pakuotėse naudojamų perdirbtųjų medžiagų dalį. Grąžinamajam perdirbimui pritaikyto pakuočių projektavimo kriterijai kai kurių formų pakuotėms yra nustatyti pagal savanoriškas pramonės programas arba kai kuriose valstybėse narėse, siekiant diferencijuoti su didesne gamintojo atsakomybe susijusius mokesčius. Siekiant išvengti kliūčių vidaus rinkai ir sudaryti pramonės subjektams vienodas sąlygas, taip pat siekiant tikslo skatinti pakuočių tvarumą, svarbu nustatyti privalomus pakuočių perdirbamumo reikalavimus, Sąjungos lygmeniu suderinant pakuočių perdirbamumo vertinimo kriterijus ir metodiką remiantis grąžinamajam perdirbimui pritaikyto projektavimo metodika. Kad būtų įgyvendintas ŽEVP nustatytas tikslas iki 2030 m. pasiekti, kad visos pakuotės būtų tinkamos grąžinamajam perdirbimui arba pakartotiniam naudojimui ekonomiškai perspektyviu būdu, turėtų būti nustatytos pakuočių perdirbamumo klasės remiantis grąžinamajam perdirbimui pritaikyto projektavimo kriterijais, skirtais II priede nurodytų kategorijų pakuotėms. Vis dėlto pakuotės turėtų tas klases atitikti tik nuo 2030 m. sausio 1 d., kad ekonominės veiklos vykdytojams pakaktų laiko prisitaikyti;

(21)kadangi grąžinamajam perdirbimui pritaikyto projektavimo vertinimu iš esmės neužtikrinamas pakuočių perdirbimas praktikoje, būtina nustatyti vienodą metodiką ir kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinamas pakuočių perdirbamumas praktikoje remiantis pažangiausiais Sąjungoje realiai prieinamais atskiro surinkimo, rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo procesais ir infrastruktūra. Susijęs valstybių narių ir, kai aktualu, ekonominės veiklos vykdytojų duomenų teikimas turėtų padėti nustatyti didelio masto grąžinamojo perdirbimo slenkstines ribas ir, tuo remiantis, atnaujinti iš konkrečių medžiagų pagamintų ir tam tikroms kategorijoms priskiriamų pakuočių perdirbamumo klases;

(22)siekiant nustatyti suderintas pakuočių projektavimo taisykles, skirtas jų perdirbamumui užtikrinti, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatyti išsamūs grąžinamajam perdirbimui pritaikyto pakuočių projektavimo kriterijai pagal pakuočių medžiagas ir kategorijas, taip pat kriterijai, pagal kuriuos būtų vertinamas pakuočių, įskaitant šiame reglamente nenurodytų kategorijų pakuotes, perdirbamumas dideliu mastu. Siekiant suteikti ekonominės veiklos vykdytojams ir valstybėms narėms pakankamai laiko surinkti ir pateikti duomenis, reikalingus didelio masto grąžinamojo perdirbimo metodikai nustatyti, gamintojai (pakuočių naudotojai) turėtų užtikrinti, kad pakuočių didelio masto grąžinamasis perdirbimas būtų atliekamas nuo 2035 m. Taip turėtų būti užtikrinta, kad pakuotės atitiktų grąžinamajam perdirbimui pritaikyto projektavimo kriterijus ir būtų praktiškai perdirbamos pagal pažangiausius atskiro surinkimo, rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo procesus;

(23)siekiant skatinti inovacijas pakuočių srityje, tikslinga leisti, kad pakuotėms, pasižyminčioms novatoriškomis savybėmis, kuriomis reikšmingai patobulinama pagrindinė pakuotės funkcija, ir duodančioms įrodomos naudos aplinkai, būtų suteiktas ribotas papildomas penkerių metų laikotarpis atitikčiai perdirbamumo reikalavimams pasiekti. Tos novatoriškos savybės turėtų būti paaiškintos prie pakuotės pridedamuose techniniuose dokumentuose;

(24)siekiant apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą ir užtikrinti saugą, atsižvelgiant į supakuotų produktų pobūdį ir susijusius reikalavimus, tikslinga netaikyti perdirbamumo reikalavimų pirminėms pakuotėms, apibrėžtoms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB 50 1 straipsnyje ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/6 51 4 straipsnio 25 punkte, kurios tiesiogiai liečiasi su vaistu, taip pat j liestis su jautriais produktais skirtoms plastikinėms medicinos priemonių, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/745 52 , ir in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/746 53 , pakuotėms. Šios išimtys turėtų būti taikomos iki 2035 m. sausio 1 d.;

(25)kai kurios valstybės narės imasi veiksmų, kuriais siekiama skatinti pakuočių perdirbamumą diferencijuojant su didesne gamintojo atsakomybe susijusius mokesčius; tokios nacionalinio lygmens iniciatyvos gali lemti reguliavimo neužtikrintumą ekonominės veiklos vykdytojams, ypač kai jie tiekia pakuotes keliose valstybėse narėse. Su didesne gamintojo atsakomybe susijusių mokesčių diferencijavimas kartu yra veiksminga ekonominė priemonė skatinti projektuoti tvaresnes pakuotes ir taip pasiekti, kad pakuotės būtų geriau perdirbamos, kartu gerinant vidaus rinkos veikimą. Todėl būtina suderinti su didesne gamintojo atsakomybe susijusių mokesčių reguliavimo kriterijus pagal perdirbamumo klasę, kuriai pakuotė priskiriama atlikus perdirbamumo vertinimą, tačiau nenustatant konkrečių tokių mokesčių sumų. Kadangi tie kriterijai turėtų būti susieti su pakuočių perdirbamumo kriterijais, tikslinga suteikti Komisijai įgaliojimus patvirtinti tokius suderintus kriterijus tuo pačiu metu, kai bus nustatyti išsamūs grąžinamajam perdirbimui pritaikyto projektavimo kriterijai pagal pakuočių kategorijas;

(26)siekiant užtikrinti pakuočių žiediškumą, pakuotės turėtų būti projektuojamos ir gaminamos taip, kad būtų galima daugiau keisti pirmines medžiagas perdirbtosiomis medžiagomis. Naudojant daugiau perdirbtųjų medžiagų, padedama plėtoti žiedinę ekonomiką su gerai veikiančiomis perdirbtųjų medžiagų rinkomis, sumažinamos išlaidos, įvairi priklausomybė ir neigiamas poveikis aplinkai, susiję su pirminių žaliavų naudojimu, ir galima efektyviau naudoti išteklius medžiagoms. Iš įvairių pakuočių medžiagų mažiausias perdirbtųjų medžiagų kiekis yra plastikinėse pakuotėse. Siekiant tinkamiausiu būdu spręsti šias problemas, būtina didinti iš atliekų perdirbto plastiko panaudojimą nustatant privalomus perdirbtųjų medžiagų dalies plastikinėse pakuotėse tikslus įvairiais lygiais, priklausomai nuo skirtingoms reikmėms naudojamų plastikinių pakuočių tinkamumo liestis su jautriais produktais 54 , ir užtikrinant, kad tie tikslai iki 2030 m. taptų privalomi. Siekiant laipsniškai užtikrinti pakuočių žiediškumą, didesni tikslai turėtų būti taikomi nuo 2040 m.;

(27)turėtų būti išaiškinta, kad medienos plaušinimo proceso metu gaunama popieriaus medžiaga nelaikoma įeinančia į 3 straipsnio 43 punkte pateiktą plastiko apibrėžtį;

(28)siekiant užtikrinti žmonių ir gyvūnų sveikatos aukšto lygio apsaugą pagal Sąjungos teisės aktų reikalavimus ir išvengti bet kokio pavojaus, galinčio kilti tiekimo saugumui ir vaistų bei medicinos priemonių saugai, tikslinga numatyti minimalios perdirbtųjų medžiagų dalies plastikinėse pakuotėse užtikrinimo pareigos išimtį, taikomą pirminėms pakuotėms, apibrėžtoms Direktyvos 2001/83/EB 1 straipsnio 23 punkte ir Reglamento (ES) 2019/6 4 straipsnio 25 punkte, taip pat liestis su jautriais produktais skirtoms plastikinėms medicinos priemonių, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2017/745, ir liestis su jautriais produktais skirtoms in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2017/746, pakuotėms. Ši išimtis taip pat turėtų būti taikoma žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų antrinėms pakuotėms, apibrėžtoms Direktyvos 2001/83/EB 1 straipsnio 24 punkte ir Reglamento (ES) 2019/6 4 straipsnio 26 punkte, tais atvejais, kai tokios pakuotės turi atitikti specialius reikalavimus tam, kad būtų išlaikyta vaisto kokybė;

(29)siekiant išvengti kliūčių vidaus rinkai ir užtikrinti, kad pareigos būtų vykdomos efektyviai, ekonominės veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti, kad kiekvieno pakuotės vieneto plastikinėje dalyje būtų bent tam tikra minimali perdirbtųjų medžiagų, gautų iš vartotojų plastiko atliekų, procentinė dalis;

(30)ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti suteikta paskata didinti perdirbtųjų medžiagų dalį pakuotės plastikinės dalies sudėtyje. Tinkamiausias būdas tai pasiekti – užtikrinti su didesne gamintojo atsakomybe susijusių mokesčių diferencijavimą pagal perdirbtųjų medžiagų procentinę dalį pakuotėse. Toks mokesčių diferencijavimas turėtų būti pagrįstas bendromis perdirbtųjų medžiagų dalies tokiose pakuotėse apskaičiavimo ir tikrinimo taisyklėmis;

(31)siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, kuriomis būtų taikomos taisyklės, pagal kurias apskaičiuojama ir tikrinama vienam vartotojų plastiko atliekų vienetui pakuotėse tenkanti perdirbtųjų medžiagų, gautų iš vartotojų plastiko atliekų , dalis, ir kad būtų nustatyta techninių dokumentų forma, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo nuostatas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 55 5 straipsnį; 

(32)likus pakankamai laiko iki datos, nuo kurios bus pradėti taikyti atitinkami reikalavimai dėl perdirbtųjų medžiagų dalies, reikės pakartotinai įvertinti plastikinėms pakuotėms, išskyrus tas, kurios gaminamos iš polietilentereftalato (PET), tinkamų grąžinamojo perdirbimo technologijų prieinamumą, taip pat atsižvelgiant į leidimo pagal atitinkamas Sąjungos taisykles statusą ir į tokios technologijos įdiegimą praktikoje. Remiantis šiuo vertinimu gali reikėti numatyti nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo reikalavimų dėl perdirbtųjų medžiagų dalies, taikomas konkrečioms liestis su jautriais produktais skirtoms plastikinėms pakuotėms, arba tokias nukrypti leidžiančias nuostatas peržiūrėti. Šiuo tikslu pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus;

(33)siekiant atsižvelgti į riziką, siejamą su galimu konkrečių plastikinių atliekų tiekimo grąžinamajam perdirbimui nepakankamumu, galinčiu lemti per dideles kainas arba neigiamą poveikį sveikatai, saugai ir aplinkai, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų laikinai pakeisti su privaloma perdirbtųjų medžiagų dalimi plastikinėse pakuotėse susiję tikslai. Vertindama tokio deleguotojo akto priėmimo pagrįstumą Komisija turėtų įvertinti tinkamai argumentuotus fizinių ir juridinių asmenų prašymus;

(34)kitų nei plastikas medžiagų, tokių kaip stiklas ar aliuminis, atvejais yra akivaizdi tendencija keisti pirminę žaliavą perdirbtosiomis medžiagomis, ir numatoma, kad dėl teisinės ir ekonominės aplinkos raidos ir vartotojų lūkesčių ši tendencija nesikeis. Vis dėlto Komisija turėtų atidžiai stebėti perdirbtųjų medžiagų naudojimą pakuočių medžiagų, kitų nei plastikas, sudėtyje ir turėtų įvertinti tinkamumą siūlyti nustatyti daugiau priemonių, įskaitant tikslų iškėlimą, siekiant padidinti naudojamų perdirbtųjų medžiagų dalį ne plastikinėse, o kitokiose pakuotėse;

(35)biologinių atliekų srautas dažnai užteršiamas įprastiniu plastiku, o medžiagų grąžinamojo perdirbimo srautai dažnai užteršiami kompostuojamuoju plastiku. Dėl šios kryžminės taršos švaistomi ištekliai ir gaunamos prastesnės kokybės antrinės žaliavos, todėl tam turėtų būti užkertamas kelias atliekų susidarymo vietoje. Kadangi vartotojams tampa vis sunkiau suprasti, kokiu būdu derėtų šalinti kompostuojamąsias plastikines pakuotes, yra pagrįsta ir reikalinga nustatyti aiškias ir bendras kompostuojamųjų plastikinių pakuočių naudojimo taisykles, nurodant jas naudoti tik kai tai aiškiai naudinga aplinkai ar žmonių sveikatai. Tai ypač aktualu tuo atveju, kai naudojant kompostuojamąsias pakuotes padedama surinkti arba pašalinti biologines atliekas;

(36)tam tikroms ribotoms reikmėms naudojant pakuotes iš biologiškai skaidžių plastiko polimerų, aplinkai akivaizdžiai naudinga, kad būtų naudojamos kompostuojamosios pakuotės, patenkančios į kompostavimo įrenginius, įskaitant anaerobinio skaidymo įrenginius, kuriuose apdorojimo procesas vyksta kontroliuojamomis sąlygomis. Be to, jei valstybėje narėje yra prieinamos tinkamos atliekų surinkimo sistemos ir atliekų tvarkymo infrastruktūra, turėtų būti palikta šiek tiek galimybių lanksčiau spręsti, ar reikia nurodyti naudoti kompostuojamąjį plastiką lengviesiems plastikiniams pirkinių maišeliams tos valstybės narės teritorijoje. Siekiant, kad vartotojams nekiltų painiavos dėl tinkamo šalinimo būdo, ir atsižvelgiant į anglies žiediškumo naudą aplinkai, visos kitos plastikinės pakuotės turėtų patekti į medžiagų grąžinamojo perdirbimo srautą ir tokių pakuočių projektavimu turėtų būti užtikrinama, kad jos nepaveiktų kitų atliekų srautų perdirbamumo;

(37)pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies pakeistas ar papildytas kompostuojamųjų pakuočių sąrašas, kai tai pagrįsta ir tikslinga dėl technologijų ir reglamentavimo pokyčių, turinčių įtakos kompostuojamojo plastiko šalinimui, ir laikantis konkrečių sąlygų, kuriomis užtikrinama, kad tokių medžiagų naudojimas būtų naudingas aplinkai ir žmonių sveikatai;

(38)kad būtų lengviau vertinti atitiktį reikalavimams dėl kompostuojamųjų pakuočių, būtina numatyti, kad būtų daroma atitikties prielaida dėl kompostuojamųjų pakuočių, atitinkančių darniuosius standartus, priimtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 56 siekiant nustatyti išsamias technines specifikacijas pagal tuos reikalavimus, taip pat atsižvelgti į parametrus, apimančius kompostavimo trukmę ir leistinus užteršimo lygius ir atspindinčius realias sąlygas biologinių atliekų apdorojimo įrenginiuose, įskaitant anaerobinio skaidymo procesus, pagal naujausią mokslo ir technikos pažangą;

(39)reikėtų priminti, kad visos kompostuojamosios pakuotės, kurios yra su maistu besiliečiančios medžiagos, turi atitikti Reglamente (EB) Nr. 1935/2004 nustatytus reikalavimus;

(40)pakuotė turėtų būti suprojektuota taip, kad jos tūris ir svoris būtų minimalūs, tačiau būtų išlaikytas jos tinkamumas atlikti pakuotės funkcijas. Gamintojas (pakuočių naudotojas) turėtų įvertinti pakuotę pagal šio reglamento IV priede nurodytus eksploatacinius kriterijus. Atsižvelgiant į šio reglamento tikslą mažinti pakuočių kiekį ir susidarančių pakuočių atliekų kiekį ir gerinti pakuočių žiediškumą visoje vidaus rinkoje, tikslinga papildomai patikslinti ir sugriežtinti esamus kriterijus. Todėl dabartiniame darniajame standarte EN 13428:2000 57 pateiktas pakuočių eksploatacinių kriterijų sąrašas turėtų būti iš dalies pakeistas. Nors rinkodara ir vartotojų pritarimas tebėra reikšmingi projektuojant pakuotes, šie dalykai neturėtų būti įtraukti į eksploatacinius kriterijus kaip motyvai, kuriais savaime pateisinamas papildomas pakuotės svoris ir tūris. Vis dėlto tai neturėtų kliudyti laikytis produktų specifikacijų, nustatytų amatininkų ir pramonės gaminiams ir maisto bei žemės ūkio produktams, kurie yra registruoti ir saugomi pagal ES geografinių nuorodų apsaugos sistemą siekiant Sąjungos tikslo apsaugoti kultūros paveldą ir išsaugoti tradicines žinias. Kita vertus, papildomas pakuotės svoris ar tūris gali būti pagrįstas dėl jos perdirbamumo, naudojamų perdirbtųjų medžiagų dalies joje ir pakartotinio naudojimo, ir tai turėtų būti įtraukta į eksploatacinius kriterijus. Pakuotės su dvigubomis sienelėmis, netikru dugnu ir kitomis ypatybėmis, kuriomis siekiama tik sudaryti įspūdį, kad produkto kiekis yra didesnis, neturėtų būti pateikiamos rinkai, nes neatitinka pakuočių kiekio mažinimo reikalavimo. Ta pati taisyklė turėtų būti taikoma ir perteklinėms pakuotėms, nebūtinoms pakavimo funkcijai užtikrinti;

(41)siekiant laikytis pakuočių kiekio mažinimo reikalavimų reikėtų ypač daug dėmesio skirti tuščios ertmės ribojimui, grupinėms ir transportavimo pakuotėms, įskaitant elektroninės prekybos siuntų pakuotes;

(42)kad būtų lengviau vertinti atitiktį reikalavimams dėl pakuočių kiekio mažinimo, būtina numatyti, kad būtų daroma atitikties prielaida dėl pakuočių, atitinkančių darniuosius standartus, priimtus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 siekiant nustatyti išsamias technines specifikacijas pagal tuos reikalavimus, taip pat nurodyti įvertinamus projektavimo kriterijus, įskaitant, kai tikslinga, didžiausią konkrečių formų pakuočių svorį ar tuščios ertmės apribojimus, taip pat pagrindinius, standartizuotus pakuočių modelius, atitinkančius pakuočių kiekio mažinimo reikalavimą;

(43)siekiant skatinti pakuočių žiediškumą ir tvarų pakuočių naudojimą reikėtų skatinti naudoti daugkartines pakuotes ir pakartotinio naudojimo sistemas. Tuo tikslu būtina išaiškinti daugkartinių pakuočių sampratą ir užtikrinti, kad ji būtų susieta ne vien su pakuočių projektavimu, kuriuo turėtų būti suteikta galimybė pasiekti maksimalų reisų ar naudojimo ciklų skaičių ir laikytis saugos, kokybės bei higienos reikalavimų ištuštinant, iškraunant, pakartotinai pripildant ar perkraunant pakuotes, bet ir su pakartotinio naudojimo sistemų, atitinkančių minimalius šiame reglamente nustatytus reikalavimus, sukūrimu. Kad būtų lengviau vertinti atitiktį reikalavimams dėl daugkartinių pakuočių, būtina numatyti, kad būtų daroma atitikties prielaida dėl pakuočių, atitinkančių darniuosius standartus, priimtus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 siekiant nustatyti išsamias technines specifikacijas pagal tuos reikalavimus, taip pat apibrėžti daugkartinėms pakuotėms taikomus kriterijus ir tokių pakuočių formas, įskaitant minimalų jų reisų ar naudojimo ciklų skaičių, standartizuotus jų modelius ir pakartotinio naudojimo sistemoms keliamus reikalavimus, įskaitant higienos reikalavimus;

(44)būtina informuoti vartotojus ir suteikti jiems galimybę tinkamai šalinti pakuočių atliekas, įskaitant kompostuojamuosius lengvuosius ir labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius. Tinkamiausias būdas tai daryti – sukurti suderinto pakuočių sudėtyje esančiomis medžiagomis pagrįsto ženklinimo sistemą atliekų rūšiavimo tikslu ir ją derinti su atitinkamais ženklais ant atliekų talpyklų;

(45)kad vartotojams būtų lengviau rūšiuoti ir šalinti pakuočių atliekas, turėtų būti įdiegta suderintų simbolių sistema ir turėtų būti reikalaujama tais simboliais ženklinti ir pakuotes, ir atliekų talpyklas, kad vartotojai galėtų rasti atitinkamus simbolius šalindami atliekas. Naudojant tuos simbolius turėtų būti galima tinkamai tvarkyti atliekas, nes vartotojai iš jų turėtų gauti informaciją apie tokių pakuočių kompostavimo savybes, visų pirma siekiant, kad vartotojams nekiltų neaiškumų dėl to, kad kompostuojamosios pakuotės iš esmės nėra tinkamos kompostuoti namų sąlygomis. Toks požiūris turėtų padėti padidinti atskirai surenkamų pakuočių atliekų kiekį ir taip užtikrinti kokybiškesnį pakuočių atliekų perdirbimą, ir jo laikantis turėtų būti nustatytas tam tikras pakuočių atliekų surinkimo sistemų suderinimo vidaus rinkoje lygis. Taip pat būtina suderinti su privalomomis užstato sistemomis susietus simbolius. Tų simbolių neturėtų būti privaloma naudoti transportavimo pakuotėms, išskyrus elektroninės prekybos siuntų pakuotes, žymėti, atsižvelgiant į tai, kad transportavimo pakuotės nėra surenkamos komunalinių atliekų surinkimo sistemose;

(46)neturėtų būti privaloma ženklinant nurodyti perdirbtųjų medžiagų dalies pakuotėse, nes ši informacija nėra būtina tinkamam pakuočių tvarkymui gyvavimo ciklo pabaigoje užtikrinti. Vis dėlto gamintojai (pakuočių naudotojai) privalės pasiekti perdirbtųjų medžiagų dalies tikslus pagal šį reglamentą ir jie gali pageidauti nurodyti tą informaciją ant savo pakuočių, kad apie tai būtų informuoti vartotojai. Siekiant užtikrinti, kad ši informacija būtų suderintai teikiama visoje Sąjungoje, turėtų būti nustatytas suderintas ženklas, kuriame būtų nurodoma perdirbtųjų medžiagų dalis;

(47)siekiant informuoti galutinius naudotojus apie pakartotinio naudojimo galimybę, prieinamas pakartotinio naudojimo sistemas ir daugkartinių pakuočių surinkimo punktų buvimo vietą, ant tokių pakuočių turėtų būti nurodytas QR kodas ar kitas duomenų saitas, kuriuo būtų suteikta prieiga prie tokios informacijos. QR kodas taip pat turėtų palengvinti sekimą ir reisų bei naudojimo ciklų skaičiavimą. Be to, daugkartinės prekinės pakuotės pardavimo vietoje turėtų būti aiškiai identifikuojamos;

(48)neturėtų daugėti ženklų ant pakuočių. Siekiant to išvengti, tais atvejais, kai kituose Sąjungos teisės aktuose reikalaujama, kad informacija apie supakuotą produktą būtų prieinama skaitmeniniu būdu per duomenų saitą, pagal šį reglamentą reikalaujama informacija apie pakuotes ir reikalaujama informacija apie supakuotą produktą turėtų būti prieinama naudojant tą patį duomenų saitą. Tas duomenų saitas turėtų atitikti reikalavimus pagal šį reglamentą arba kitus taikomus Sąjungos teisės aktus. Visų pirma, kai supakuotam produktui taikomas [Tvarių gaminių ekologinio projektavimo] reglamentas ar kiti Sąjungos teisės aktai, kuriuose reikalaujama skaitmeninio produkto paso, tas skaitmeninis produkto pasas taip pat turėtų būti naudojamas atitinkamai informacijai pagal šį reglamentą teikti;

(49)siekiant padėti įgyvendinti šio reglamento tikslus, vartotojai turėtų būti apsaugoti nuo klaidinančios ir painios informacijos apie pakuočių savybes ir tinkamą jų tvarkymą gyvavimo ciklo pabaigoje, naudojant suderintus ženklus, kurie tuo tikslu nustatyti pagal šį reglamentą. Į didesnės gamintojo atsakomybės sistemą įtrauktas pakuotes turėtų būti galima identifikuoti pagal akreditavimo simbolį visoje teritorijoje, kurioje ta sistema taikoma. Tas simbolis turėtų vartotojams arba naudotojams aiškiai ir nedviprasmiškai rodyti pakuotės perdirbamumą. Šiuo atžvilgiu galima manyti, kad „Green Dot“ (žaliojo taško) simbolis, naudojamas kai kuriose valstybėse narėse žymint, kad gamintojas finansiškai prisidėjo prie nacionalinės pakuočių atliekų naudojimo sistemos 58 , galėtų skatinti vartotojus klaidingai manyti, kad tokiu simboliu paženklintos pakuotės visada yra tinkamos grąžinamajam perdirbimui;

(50)kad būtų užtikrinamos vienodos ženklinimo reikalavimų įgyvendinimo sąlygos, pagal Sutarties 291 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus siekiant toliau gerinti atliekų rūšiavimą, nustatyti sąlygas, kuriomis pakuotės sudėtyje esančios medžiagos nurodomos naudojant skaitmeninio žymėjimo technologijas, ir nustatyti išsamias suderintas specifikacijas pagal pakuočių ir atliekų talpyklų ženklinimo reikalavimus, nustatytus pagal šį reglamentą. Rengdama šias specifikacijas Komisija turėtų atsižvelgti į mokslo žinias ar kitą prieinamą techninę informaciją, įskaitant atitinkamus tarptautinius standartus. Atsižvelgiant į naująją sistemą, Komisijos sprendimas 97/129/EB 59 turėtų būti panaikintas praėjus 42 mėnesiams po šio reglamento įsigaliojimo dienos, o jo turinys turėtų būti įtrauktas į šį įgyvendinimo aktą;

(51)ekonominės veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti, kad pakuotės atitiktų reikalavimus pagal šį reglamentą. Jie turėtų imtis tinkamų priemonių užtikrinti tokią atitiktį atlikdami savo atitinkamus vaidmenis tiekimo grandinėje, kad būtų užtikrintas laisvas pakuočių judėjimas vidaus rinkoje ir padidintas šios srities tvarumas;

(52)gamintojas (pakuočių naudotojas), turintis išsamių žinių apie projektavimo ir gamybos procesą, gali geriausiai atlikti šiame reglamente nustatytą atitikties vertinimo procedūrą. Taigi, toks atitikties vertinimas ir toliau turėtų būti tik gamintojo (pakuočių naudotojo) pareiga;

(53)turėtų būti užtikrinama, kad pakuočių ar pakuočių medžiagų tiekėjai pateiktų gamintojui (pakuočių naudotojui) visą informaciją ir dokumentus, reikalingus, kad gamintojas (pakuočių naudotojas) įrodytų tų pakuočių ir pakuočių medžiagų atitiktį reikalavimams. Ta informacija ir dokumentai turėtų būti pateikiami popierine arba elektronine forma;

(54)siekiant apsaugoti vidaus rinkos veikimą būtina užtikrinti, kad pakuotės iš trečiųjų valstybių, patenkančios į Sąjungos rinką, atitiktų šį reglamentą nepriklausomai nuo to, ar jos importuojamos kaip atskiros pakuotės, ar kartu su supakuotu produktu. Visų pirma būtina įsitikinti, kad gamintojai (pakuočių naudotojai) yra atlikę tinkamas tokių pakuočių atitikties vertinimo procedūras. Todėl importuotojai turėtų įsitikinti, kad pakuotės, kurias jie pateikia rinkai, atitinka tuos reikalavimus ir kad gamintojų (pakuočių naudotojų) parengti dokumentai yra prieinami kompetentingoms nacionalinėms institucijoms patikrinti;

(55)kiekvienas importuotojas pateikdamas pakuotę rinkai turėtų ant jos nurodyti savo pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą, taip pat savo pašto adresą ir, jei yra, elektronines ryšio priemones, kuriomis galima su juo susisiekti. Turėtų būti numatytos išimtys tais atvejais, kai šios informacijos nurodyti ant pakuotės neįmanoma;

(56)kadangi platintojas tiekia pakuotę rinkai po to, kai ją rinkai pateikė gamintojas (pakuočių naudotojas) ar importuotojas, jis turėtų vykdyti veiklą deramai laikydamasis taikomų šio reglamento reikalavimų. Platintojas taip pat turėtų įsitikinti, kad tai, kaip jis tvarko pakuotes, nedaro neigiamo poveikio jų atitikčiai tiems reikalavimams;

(57)kadangi platintojai ir importuotojai yra artimi rinkai ir atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant pakuočių atitiktį reikalavimams, jie turėtų padėti kompetentingoms nacionalinėms institucijoms atlikti rinkos priežiūros užduotis ir turėtų būti pasirengę aktyviai dalyvauti suteikdami toms institucijoms visą reikiamą su atitinkamu produktu susijusią informaciją;

(58)bet kuris importuotojas ar platintojas, kuris pateikia rinkai pakuotę savo vardu ar naudodamas savo prekių ženklą arba pakeičia tokį gaminį taip, kad tai gali paveikti atitiktį šiam reglamentui, turėtų būti laikomas gamintoju (pakuočių naudotoju) ir turėtų prisiimti gamintojo pareigas;

(59)pakuotės atsekamumo visoje tiekimo grandinėje užtikrinimas palengvina rinkos priežiūros institucijų užduotį atsekti tuos ekonominės veiklos vykdytojus, kurie rinkai pateikė arba tiekė reikalavimų neatitinkančias pakuotes. Taigi, ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti privaloma tam tikrą laiką saugoti informaciją apie savo sandorius;

(60)perteklinių pakuočių atliekų susidarymo problemos neįmanoma visiškai išspręsti vien nustatomomis su pakuočių projektavimu susijusiomis pareigomis. Tam tikrų rūšių pakuočių atveju turėtų būti nustatytos ekonominės veiklos vykdytojų pareigos sumažinti tuščią ertmę, susidarančią naudojant tokias pakuotes. Grupinėse, transportavimo ir elektroninės prekybos siuntų pakuotėse, naudojamose tiekiant produktus galutiniams platintojams ar galutiniam naudotojui, tuščios ertmės santykinė dalis neturėtų viršyti 40 proc. Laikantis atliekų hierarchijos, ekonominės veiklos vykdytojus, naudojančius prekines pakuotes kaip elektroninės prekybos siuntų pakuotes, turėtų būti įmanoma atleisti nuo šios pareigos;

(61)siekiant vidaus rinkoje užtikrinti aukšto lygio aplinkos apsaugą, taip pat aukštą maisto saugos ir higienos lygį, ir tam, kad būtų lengviau pasiekti pakuočių atliekų prevencijos tikslus, neturėtų būti leidžiama pateikti rinkai pakuočių, kurios yra nebūtinos arba kurių naudojimo galima išvengti. Tokių pakuočių formų sąrašas pateikiamas šio reglamento V priede. Siekiant suderinti šį sąrašą su technikos ir mokslo pažanga, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis sąrašas būtų iš dalies pakeistas;

(62)toliau siekiant žiediškumo ir tvaraus pakuočių naudojimo tikslo būtina riboti riziką, kad pakuotės, kurios parduodamos kaip daugkartinės, praktiškai gali nebūti pakartotinai naudojamos, ir užtikrinti, kad vartotojai grąžintų daugkartines pakuotes. Tinkamiausias būdas tai pasiekti – įpareigoti ekonominės veiklos vykdytojus, naudojančius daugkartines pakuotes, užtikrinti, kad būtų įdiegta pakartotinio naudojimo sistema, taigi tokias pakuotes būtų galima platinti, keisti ir pakartotinai naudoti. Siekiant užtikrinti kuo didesnį tokių sistemų naudingumą, turėtų būti nustatyti minimalieji reikalavimai atvirojo ciklo ir uždarojo ciklo sistemoms. Daugkartinių pakuočių tinkamumo esamai pakartotinio naudojimo sistemai patvirtinimas taip pat turėtų būti įtrauktas į tokių pakuočių techninius dokumentus;

(63)daugkartinės pakuotės turi būti saugios jų naudotojams. Todėl ekonominės veiklos vykdytojai, siūlantys savo produktus daugkartinėse pakuotėse, turi užtikrinti, kad prieš vėl naudojant daugkartinę pakuotę būtų atliktas jos atnaujinimo procesas, ir turėtų būti nustatyti tokio atnaujinimo reikalavimai;

(64)daugkartinės pakuotės tampa atliekomis, apibrėžtomis Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 1 punkte, kai jų turėtojas jas pašalina arba ketina ar privalo pašalinti. Daugkartinės pakuotės jų atnaujinimo proceso metu paprastai nelaikomos atliekomis;

(65)siekiant skatinti atliekų prevenciją reikėtų pradėti vartoti naują – pakartotinio pripildymo – sąvoką. Pakartotinis pripildymas turėtų būti laikomas konkrečia atliekų prevencijos priemone, kuri yra svarbi ir būtina pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo tikslams pasiekti. Tačiau vartotojui priklausanti tara, pakartotinio pripildymo metu atliekanti pakuotės funkciją, tokia kaip daugkartiniai puodeliai, bokalai, buteliai ar dėžutės, nelaikomi pakuotėmis pagal šiame reglamente pateiktą pakuotės apibrėžtį;

(66)kai ekonominės veiklos vykdytojai teikia galimybę pirkti produktus pakartotinai pripildant tarą, jie turėtų užtikrinti, kad jų pakartotinio pripildymo punktai atitiktų tam tikrus reikalavimus vartotojų sveikatos ir saugos užtikrinimo tikslais. Todėl tokiomis aplinkybėmis, kai vartotojai naudoja savo tarą, ekonominės veiklos vykdytojai turėtų informuoti apie saugaus tos taros pakartotinio pripildymo ir naudojimo sąlygas. Kad būtų skatinama pakartotinai pripildyti tarą, ekonominės veiklos vykdytojai neturėtų pakartotinio pripildymo punktuose tiekti nemokamų ar į užstato sistemą neįtrauktų pakuočių;

(67)siekiant sumažinti vis didėjančią vienkartinių pakuočių dalį ir augantį susidarančių pakuočių atliekų kiekį, būtina nustatyti kiekybinius pakuočių pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo tikslus tuose sektoriuose, kuriuose, kaip įvertinta, yra didžiausias potencialas mažinti pakuočių atliekas, t. y. maisto ir gėrimų tiekimo išsinešti, didelių buitinių prietaisų ir transportavimo pakuočių sektoriuose. Tai įvertinta remiantis tokiais veiksniais kaip esamos pakartotinio naudojimo sistemos, pakuočių naudojimo būtinumas ir gebėjimas įvykdyti funkcinius reikalavimus, susijusius su produkto laikymu, švara, sveikata, higiena ir sauga. Taip pat atsižvelgta į produktų ir jų gamybos bei platinimo sistemų skirtumus. Nustatant atitinkamus tikslus tikimasi remti inovacijas ir padidinti atvejų, kai pasirenkami pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo sprendimai, dalį. Vienkartinių pakuočių neturėtų būti leidžiama naudoti maistui ir gėrimams, kurie patiekiami taroje ir suvartojami viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo įstaigų (HORECA) sektoriaus įmonių patalpose;

(68)siekiant padidinti pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo tikslų veiksmingumą ir užtikrinti vienodą požiūrį į ekonominės veiklos vykdytojus, tokie tikslai turėtų būti nustatyti ekonominės veiklos vykdytojams. Tais atvejais, kai tikslai nustatomi dėl gėrimų, pareiga juos pasiekti turėtų būti papildomai taikoma ir gamintojams (pakuočių naudotojams), nes šie subjektai geba kontroliuoti savo siūlomiems produktams naudojamų pakuočių formą. Tie tikslai turėtų būti apskaičiuojami kaip tam tikra produktų pardavimo daugkartinėse pakuotėse, įtrauktose į pakartotinio naudojimo ar pakartotinio pripildymo sistemą, procentinė dalis arba, jei tai transportavimo pakuotės, jų naudojimo kartų procentinė dalis. Tie tikslai turėtų būti neutralūs medžiagų atžvilgiu. Siekiant užtikrinti vienodas pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo tikslų įgyvendinimo sąlygas, pagal Sutarties 291 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktą dėl jų apskaičiavimo metodikos;

(69)naudoti vienkartinių transportavimo pakuočių tam tikroms reikmėms nebūtina, nes yra daug veiksmingų alternatyvų, tinkamų naudoti daug kartų. Siekiant užtikrinti veiksmingą tokių alternatyvų naudojimą tikslinga reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai, transportuodami produktus iš vienos to paties ekonominės veiklos vykdytojo veiklos vietos į kitą arba tarp įvairių ekonominės veiklos vykdytojo ir su juo susijusių įmonių ar įmonių partnerių veiklos vietų, naudotų tik daugkartines transportavimo pakuotes, kai tai yra tokių formų pakuotės kaip padėklai (angl. pallets), sulankstomos plastikinės dėžės, plastikinės grotelinės dėžės, vidutinio dydžio piltinių produktų talpyklos (tiek standžios, tiek lanksčios) arba statinės. Ta pati pareiga turėtų būti dėl tų pačių priežasčių taikoma ekonominės veiklos vykdytojams, transportuojantiems produktus vienoje valstybėje narėje;

(70)smulkesniems ekonominės veiklos vykdytojams gali būti sunku pasiekti pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo tikslus. Taigi, tam tikri ekonominės veiklos vykdytojai turėtų būti atleidžiami nuo pareigos pasiekti pakuočių pakartotinio naudojimo tikslus, jeigu jų pateikiamų rinkai pakuočių kiekis nesiekia tam tikro nustatyto lygio, arba jie atitinka labai mažos įmonės apibrėžtį pagal Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB 60 , arba jų prekybos plotas, apimantis visas prekių sandėliavimo ir išvežimo zonas, nesiekia tam tikros ribos. Pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų nustatyti kitiems produktams taikomi pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo tikslai, papildomos kitiems ekonominės veiklos vykdytojams daromos išimtys arba išimtis konkrečių formų pakuotėms, kurias apima pakartotinio naudojimo ar pakartotinio pripildymo tikslai, tokiu atveju, kai pasiekti tuos tikslus kliudo didelės su higiena, maisto sauga ar aplinkos apsauga susijusios problemos;

(71)siekiant tikrinti, kaip laikomasi pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo tikslų, būtina, kad atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai teiktų duomenis kompetentingoms institucijoms. Ekonominės veiklos vykdytojai turėtų pateikti atitinkamus duomenis už kiekvienus kalendorinius metus, pradedant nuo 2030 m. sausio 1 d. Valstybės narės turėtų padaryti šiuos duomenis viešai prieinamus;

(72)atsižvelgiant į tai, kad plastikinių pirkinių maišelių tebėra sunaudojama labai daug, ir į susijusį neefektyvų išteklių naudojimą ir šiukšlinimo potencialą, tikslinga palikti galioti nuostatas, kuriomis siekiama tvariai mažinti sunaudojamą plastikinių pirkinių maišelių kiekį, kaip jau nustatyta Direktyvoje 94/62/EB su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/720 61 . Turint omenyje dabartinius skirtingus požiūrius ir ribotus duomenų apie plastikinius pirkinių maišelius teikimo reikalavimus, sunku įvertinti, ar sunaudojamo jų kiekio mažinimo priemonėmis, kurių ėmėsi valstybės narės, pasiektas tikslas tvariai sumažinti sunaudojamą tokių maišelių kiekį ir ar dėl tų priemonių nepadidėjo sunaudojamas kitų rūšių plastikinių pirkinių maišelių kiekis. Todėl būtina suderinti naudojimo tvaraus sumažinimo apibrėžtį ir nustatyti bendrą tikslą, taip pat naujus ataskaitų teikimo reikalavimus;

(73)atsižvelgiant į vertinamojo tyrimo, atlikto dėl plastikinių pirkinių maišelių 62 , rezultatus reikia imtis tolesnių priemonių mažinti sunaudojamą lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių kiekį ir įvertinti galimą jų pakeitimo labai lengvais plastikiniais pirkinių maišeliais ir storesniais plastikiniais pirkinių maišeliais, kurių sienelės storesnės kaip 50 mikronų, poveikį;

(74)priemonės, kuriomis valstybės narės siekia savo teritorijoje tvariai sumažinti sunaudojamą lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių kiekį, gali apimti nacionalinių mažinimo tikslų taikymą, nustatomas ar paliekamas galioti ekonomines priemones, taip pat prekybos apribojimus, jei tie apribojimai yra proporcingi ir nediskriminaciniai. Tokios priemonės gali skirtis priklausomai nuo lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių poveikio aplinkai, kai jie naudojami ar šalinami, jų kompostavimo savybių, patvarumo ar numatytos specialios paskirties;

(75)siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai ir suderintai taikomi tvarumo reikalavimai, nustatyti pagal šį reglamentą, atitiktis tiems reikalavimams turėtų būti vertinama patikimais, tiksliais ir atkuriamais metodais, taikomais atsižvelgiant į visuotinai pripažintus pažangiausius metodus;

(76)siekiant užtikrinti, kad nebūtų kliūčių prekybai vidaus rinkoje, turėtų būti Sąjungos lygmeniu suderinti reikalavimai dėl pakuočių tvarumo, be kita ko, dėl susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų pakuotėse, kompostuojamųjų pakuočių, pakuočių kiekio mažinimo, daugkartinių pakuočių ir pakartotinio naudojimo sistemų. Kad būtų lengviau vertinti atitiktį tokiems reikalavimams, be kita ko, bandymų, matavimo ar apskaičiavimo metodais, būtina numatyti, kad būtų daroma atitikties prielaida dėl pakuočių ir supakuotų produktų, atitinkančių darniuosius standartus, priimamus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 siekiant nustatyti išsamias technines specifikacijas pagal tuos reikalavimus, ypač kad pakuočių ir supakuotų produktų gyvavimo ciklas atitiktų įprastai būdingą vartotojų elgseną ir būtų tvirtai nustatytas, taigi būtų užkirstas kelias tyčia ar netyčia apeiti reikalavimus;

(77)kai nėra darniųjų standartų, bendrosios techninės specifikacijos turėtų būti naudojamos kaip alternatyvi priemonė gamintojo (pakuočių naudotojo) pareigai laikytis tvarumo reikalavimų, pavyzdžiui, kai darniojo standarto rengimas nepagrįstai pavėlinamas, palengvinti. Be to, rinktis šią priemonę turėtų būti galima tada, kai Komisija yra apribojusi arba panaikinusi nuorodas į atitinkamus darniuosius standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 11 straipsnio 5 dalį. Atitikties prielaida taip pat turėtų būti daroma remiantis atitiktimi bendrosioms techninėms specifikacijoms, Komisijos priimtoms įgyvendinimo aktais;

(78)siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, kuriomis būtų įgyvendinamas bendrųjų techninių specifikacijų taikymas, pagal Sutarties 291 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatomos, iš dalies keičiamos ar panaikinamos bendrosios techninės specifikacijos pagal tvarumo, ženklinimo ir pakartotinio naudojimo sistemų reikalavimus ir patvirtinami bandymų, matavimo ar apskaičiavimo metodai;

(79)siekiant užtikrinti derėjimą su kitais Sąjungos teisės aktais, atitikties vertinimo procedūra turėtų būti gamybos vidaus kontrolės modulis, įtrauktas į šį reglamentą, pagrįstas moduliais, numatytais Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 768/2008/EB 63 ;

(80)CE ženklas ant pakuotės neturėtų reikšti pakuotės atitikties šio reglamento reikalavimams – jis turėtų rodyti tik supakuoto produkto atitiktį taikomiems Sąjungos teisės aktams dėl gaminių, jei tai aktualu. Iš tiesų Sąjungos teisės aktuose dėl gaminių paprastai reikalaujama, kad gaminio CE ženklas būtų pateiktas arba ant paties gaminio, arba ant jo pakuotės. Jei būtų reikalaujama CE ženklu ant pakuotės žymėti atitiktį šio reglamento reikalavimams, galėtų kilti painiava ir nesusipratimų dėl to, ar šis ženklas taikomas pačiai pakuotei, ar supakuotam produktui, ir galiausiai dėl to atsirastų netikrumas dėl atitinkamų supakuotų produktų faktinės saugos ir atitikties reikalavimams;

(81)todėl įrodyti, kad pati pakuotė atitinka šio reglamento reikalavimus, reikėtų naudojant ES atitikties deklaraciją;

(82)gamintojai (pakuočių naudotojai) turėtų parengti ES atitikties deklaraciją, kad būtų suteikta informacijos apie pakuotės atitiktį šiam reglamentui. Gamintojams (pakuočių naudotojams) gali būti privaloma rengti ES atitikties deklaraciją ir pagal kitus Sąjungos teisės aktus. Siekiant užtikrinti, kad informacija būtų veiksmingai prieinama rinkos priežiūros tikslais, reikėtų rengti vieną ES atitikties deklaraciją pagal visus Sąjungos teisės aktus. Siekiant sumažinti ekonominės veiklos vykdytojams tenkančią administracinę naštą, tą bendrą ES atitikties deklaraciją turėtų būti galima rengti kaip dokumentų rinkinį, sudarytą iš atitinkamų atskirų atitikties deklaracijų;

(83)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2008 64 nustatyta gaminių rinkos priežiūros ir gaminių iš trečiųjų valstybių kontrolės sistema. Siekiant užtikrinti, kad pakuotės, kurioms taikomas laisvo prekių judėjimo Sąjungoje principas, atitiktų reikalavimus, kuriais užtikrinama visuomenės interesų, kaip antai žmonių sveikatos, saugos ir aplinkos, aukšto lygio apsauga, tas reglamentas turėtų būti taikomas ir pakuotėms, kurias apima šis reglamentas;

(84)siekiant apsaugoti ir išsaugoti aplinką ir gerinti jos kokybę, apsaugoti žmonių sveikatą, užtikrinti apdairų, efektyvų ir racionalų gamtos išteklių naudojimą, propaguoti žiedinės ekonomikos principus, didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą, didinti energijos vartojimo efektyvumą, mažinti Sąjungos priklausomybę nuo importuojamų išteklių, suteikti naujų ekonominių galimybių ir prisidėti prie ilgalaikio konkurencingumo, turėtų būti gerinamas atliekų tvarkymas Sąjungoje. Efektyviau naudojant išteklius, Sąjungos įmonės, viešojo sektoriaus institucijos ir vartotojai taip pat faktiškai sutaupytų daug lėšų ir sumažėtų bendras per metus išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;

(85)nepaisant pakuočių kiekio mažinimo reikalavimų ir tikslų, nustatytų Direktyvoje 94/62/EB, susidarančių pakuočių atliekų kiekis didėja – tiek absoliučiaisiais skaičiais, tiek vienam gyventojui – ir tendencijos rodo tolesnį spartų pakartotinio pakuočių naudojimo ir pakartotinio pripildymo masto mažėjimą, kurį skatina padažnėjęs išsinešti skirtų produktų vartojimas ir elektroninė prekyba. Kintant produktams, medžiagoms ir vartojimo modeliams, labai išaugo vienkartinių pakuočių, ypač vienkartinių plastikinių pakuočių, naudojimas. Tai siejama su mažmeninės prekybos aplinka, didesniais platinimo tinklais, produktų gamyba ir pakavimu naudojant didelės spartos pakavimo linijas, o visa tai kartu slopina pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo rinką;

(86)siekiant stebėti ir tikrinti, kaip gamintojai ir gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos laikosi didesnės gamintojo atsakomybės pareigų, susijusių su jų produktų atliekų surinkimu ir apdorojimu, būtina, kad valstybės narės paskirtų vieną ar daugiau kompetentingų institucijų;

(87)siekiant užtikrinti geresnį, savalaikiškesnį ir vienodesnį valstybių narių pareigų vykdymą ir numatyti bet kokius įgyvendinimo trūkumus, turėtų toliau veikti ankstyvojo perspėjimo ataskaitų sistema, kad būtų aptinkami trūkumai ir būtų galima imtis veiksmų dar nesuėjus terminams, iki kurių turi būti pasiekti tikslai. Plėtojant šią sistemą, kuri pagal Direktyvą 94/62/EB apėmė grąžinamojo perdirbimo tikslų pasiekimą, turėtų būti įtraukiami ir pakuočių atliekų mažinimo tikslai, kuriuos valstybės narės turi pasiekti iki 2030 m. ir 2035 m.;

(88)kadangi pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymas apskritai yra svarbus atliekų tvarkymo elementas, valstybės narės turėtų tam skirti atskirą skyrių atliekų tvarkymo planuose, rengiamuose vykdant Direktyvoje 2008/98/EB nustatytą pareigą. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti atliekų prevencijos ir pakartotinio naudojimo priemonėms;

(89)šis reglamentas yra paremtas Direktyvoje 2008/98/EB nustatytomis atliekų tvarkymo taisyklėmis ir bendraisiais principais;

(90)efektyviausias būdas didinti išteklių naudojimo efektyvumą ir mažinti atliekų poveikį aplinkai yra atliekų prevencija. Todėl svarbu, kad ekonominės veiklos vykdytojai imtųsi tinkamų priemonių mažinti susidarančių atliekų kiekį, atsisakydami perteklinių pakuočių ir apribodami tam tikrų formų pakuočių naudojimą, prailgindami pakuočių naudojimo laikotarpį, perprojektuodami gaminius, kad pakuočių būtų galima nenaudoti arba naudoti mažiau, be kita ko, parduodant nefasuotus produktus, ir pereidami nuo vienkartinių prie daugkartinių pakuočių naudojimo;

(91)siekiant pagal didelį užmojį ir tvariai sumažinti bendrą susidarančių pakuočių atliekų kiekį, turėtų būti nustatyti tikslai iki 2030 m. sumažinti vienam gyventojui tenkantį pakuočių atliekų kiekį. Kad būtų pasiektas tikslas jį sumažinti 5 proc. iki 2030 m., palyginti su 2018 m., bendras absoliutus sumažinimas Sąjungos mastu iki 2030 m. turėtų būti vidutiniškai apie 19 proc., palyginti su 2030 m. atskaitos lygiu. Valstybės narės iki 2035 m. turėtų sumažinti susidarančių pakuočių atliekų kiekį 10 proc., palyginti su 2018 m.; apskaičiuota, kad pakuočių atliekų dėl to sumažės 29 proc., palyginti su 2030 m. atskaitos lygiu. Siekiant užtikrinti, kad šios mažinimo pastangos būtų toliau dedamos ir po 2030 m., turėtų būti nustatytas 10 proc. sumažinimo nuo 2018 m. iki 2035 m. tikslas, kuris reikštų sumažinimą 29 proc., palyginti su atskaitos lygiu, ir 15 proc. sumažinimo nuo 2018 m. iki 2040 m. tikslas, kuris reikštų sumažinimą 37 proc., palyginti su atskaitos lygiu;

(92)valstybės narės gali pasiekti šiuos tikslus ekonominėmis priemonėmis ir kitomis priemonėmis, kuriomis teikiama paskatų taikyti atliekų hierarchiją, įskaitant priemones, įgyvendinamas pagal didesnės gamintojo atsakomybės sistemas, ir skatindamos kurti ir veiksmingai eksploatuoti pakartotinio naudojimo sistemas, taip pat skatindamos ekonominės veiklos vykdytojus suteikti daugiau galimybių galutiniams naudotojams pakartotinai pripildyti tarą. Tokios priemonės turėtų būti patvirtinamos lygiagrečiai ir kartu su kitomis priemonėmis pagal šį reglamentą, kuriomis siekiama mažinti pakuočių naudojimą ir pakuočių atliekas, kaip antai pakuočių kiekio mažinimo reikalavimais, pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo tikslais, kiekio (tūrio) slenkstinėmis ribomis ir priemonėmis, kuriomis siekiama tvariai sumažinti lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių naudojimą. Laikydamasi Sutartyje nustatytų bendrųjų taisyklių ir šio reglamento nuostatų valstybė narė gali priimti nuostatas, kuriomis būtų viršyti minimalieji šiame reglamente nustatyti tikslai;

(93)siekiant įgyvendinti principą „teršėjas moka“, tikslinga nustatyti pakuočių atliekų tvarkymo pareigas gamintojams, įskaitant bet kurį gamintoją (pakuočių naudotoją), importuotoją ar platintoją, kurie, nepriklausomai nuo naudojamo pardavimo būdo, be kita ko, pagal nuotolinės prekybos sutartis, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES 65 2 straipsnio 7 punkte, pirmą kartą savo vardu arba naudodami savo prekių ženklą profesinės veiklos pagrindu tiekia pakuotes valstybės narės teritorijoje;

(94)siekiant stebėti, ar gamintojai laikosi įpareigojimų, susijusių su jų finansinėmis ir organizacinėmis pareigomis užtikrinti pakuočių, kurias jie pirmą kartą tiekia valstybės narės rinkai, atliekų tvarkymą, būtina, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtų sukurtas ir kompetentingos institucijos tvarkomas registras ir kad gamintojai būtų įpareigoti jame registruotis;

(95)registracijos reikalavimai turėtų būti, kiek įmanoma, suderinti visoje Sąjungoje, kad registracija būtų lengvesnė, visų pirma tuo atveju, kai gamintojai tiekia pakuotes keliose valstybėse narėse. Siekiant užtikrinti vienodas registracijos reikalavimų įgyvendinimo sąlygas, pagal Sutarties 291 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatyta bendra registracijos tokiame registre ir duomenų teikimo jam forma, detalizuojant teiktinus duomenis;

(96)laikantis principo „teršėjas moka“, išreikšto Sutarties 191 straipsnio 2 dalyje, itin svarbu, kad gamintojai, pateikiantys Sąjungos rinkai pakuotes ir supakuotus produktus, prisiimtų atsakomybę už jų tvarkymą jų gyvavimo ciklo pabaigoje. Vertėtų priminti, kad ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. reikia sukurti didesnės gamintojo atsakomybės sistemas, kaip numatyta Direktyvoje 94/62/EB, nes jos yra tinkamiausia priemonė tai pasiekti ir, jomis mažinant susidarančių pakuočių atliekų kiekį ir didinant jų surinkimą ir grąžinamąjį perdirbimą, galima padaryti teigiamą poveikį aplinkai. Labai skiriasi šių sistemų sandara, jų efektyvumo lygis ir apimamos gamintojų atsakomybės sritys. Todėl Direktyvoje 2008/98/EB nustatytos didesnės gamintojo atsakomybės taisyklės turėtų būti visuotinai taikomos didesnės gamintojo atsakomybės sistemoms, skirtoms pakuočių gamintojams, ir, kai reikalinga ir tikslinga, jas reikėtų papildyti kitomis konkrečiomis nuostatomis;

(97)gamintojai turėtų turėti galimybę kolektyviai vykdyti tas pareigas per gamintojo atsakomybę perimančias organizacijas, prisiimančias atsakomybę jų vardu. Gamintojams arba gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms turėtų būti privaloma gauti valstybės narės leidimą ir jie turėtų dokumentais įrodyti, inter alia, kad turi pakankamai finansinių išteklių dėl didesnės gamintojo atsakomybės patiriamoms išlaidoms padengti. Valstybės narės, nustatydamos administracines ir procedūrines taisykles, taikomas suteikiant leidimą gamintojams tuo atveju, kai individualiai laikomasi pareigų, ir gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms tuo atveju, kai kolektyviai laikomasi pareigų, galėtų atskiriems gamintojams ir gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms taikyti skirtingus procesus, kad sumažėtų atskiriems gamintojams tenkanti administracinė našta. Reikėtų priminti, kad valstybės narės gali suteikti leidimą kelioms gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms, nes jų konkurencija gali būti naudinga vartotojams. Be to, nustatydamos priemones, kuriomis užtikrinama, kad būtų sudaryti reikiami susitarimai su platintojais, viešojo sektoriaus institucijomis ar trečiaisiais asmenimis, tvarkančiais atliekas, valstybės narės turėtų leisti sudaryti preliminarius ar panašius susitarimus ir turėtų reikalauti, kad privalomi susitarimai būtų sudaromi tik per pagrįstą laikotarpį po leidimo suteikimo;

(98)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2022/2065 66 nustatytos prekiautojų atsekamumo taisyklės, konkrečiau apimančios interneto platformų, per kurias vartotojai gali sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su gamintojais, siūlančiais pakuotes vartotojams Sąjungoje, paslaugų teikėjų pareigas. Siekiant, kad nebūtų galima išvengti didesnės gamintojo atsakomybės pareigų, turėtų būti nustatyta, kaip tokie interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų tas pareigas vykdyti, kiek tai susiję su pakuočių gamintojų registrais, sukurtais pagal šį reglamentą. Tomis aplinkybėmis į Reglamento (ES) 2022/2065 III skyriaus 4 skirsnio taikymo sritį patenkančių interneto platformų, per kurias vartotojai gali sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su gamintojais, paslaugų teikėjai turėtų iš tų gamintojų gauti informaciją apie jų atitiktį šiame reglamente nustatytoms didesnės gamintojo atsakomybės taisyklėms. Dėl pakuotes internetu parduodančių prekiautojų atsekamumo taisyklių taikomos vykdymo užtikrinimo taisyklės, nustatytos Reglamente (ES) 2022/2065;

(99)valstybės narės turėtų nustatyti didesnės gamintojo atsakomybės priemones pagal šį reglamentą, laikydamosi Direktyvos 2008/98/EB ir šio reglamento nuostatų;

(100)valstybės narės turėtų sukurti pakuočių atliekų grąžinimo ir surinkimo sistemas, kad toms atliekoms būtų parenkamas tinkamiausias iš atliekų tvarkymo būdų, laikantis atliekų hierarchijos. Šiose sistemose turėtų turėti galimybę dalyvauti visos suinteresuotosios šalys, visų pirma ekonominės veiklos vykdytojai ir viešojo sektoriaus institucijos, ir jos turėtų būti sukurtos atsižvelgiant į aplinkos apsaugos ir vartotojų sveikatos, saugos ir higienos poreikius. Grąžinimo ir surinkimo sistemos turėtų būti nediskriminacinėmis sąlygomis taikomos ir importuotų produktų pakuotėms;

(101)valstybės narės taip pat turėtų imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamas grąžinamasis perdirbimas, atitinkantis perdirbtųjų medžiagų naudojimo atitinkamuose sektoriuose kokybės standartus. Ši pareiga yra itin svarbi atsižvelgiant į nustatytą minimalią procentinę perdirbtųjų medžiagų dalį plastikinėse pakuotėse;

(102)įsitikinta, kad, gerai veikiant užstato sistemoms, užtikrinamas labai aukštas, ypač gėrimų butelių ir skardinių, surinkimo lygis. Norint padėti pasiekti Direktyvoje (ES) 2019/904 nustatytą vienkartinių plastikinių gėrimų butelių atskiro surinkimo tikslą ir toliau skatinti palaikyti aukštą metalinės gėrimų taros surinkimo lygį, tikslinga, kad valstybės narės sukurtų užstato sistemas. Tos sistemos padės padidinti kokybiškų antrinių žaliavų, tinkamų uždarojo ciklo grąžinamajam perdirbimui, tiekimą ir sumažins gėrimų taros šiukšlių kiekį;

(103)užstato sistemos turėtų būti privalomos vienkartiniams plastikiniams gėrimų buteliams ir metalinei gėrimų tarai. Valstybės narės gali nuspręsti į šias sistemas įtraukti ir kitas pakuotes, visų pirma vienkartinius stiklinius butelius, ir turėtų užtikrinti, kad vienkartinių pakuočių, visų pirma vienkartinių stiklinių gėrimų butelių, užstato sistemas, kai tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai perspektyvu, būtų galima vienodai taikyti ir daugkartinėms pakuotėms. Jos turėtų apsvarstyti galimybę sukurti užstato sistemas ir daugkartinėms pakuotėms. Tokiomis aplinkybėmis valstybei narei turėtų būti leidžiama, laikantis Sutartyje nustatytų bendrųjų taisyklių ir šio reglamento nuostatų, priimti nuostatas, kuriomis būtų viršyti minimalieji šiame reglamente nustatyti reikalavimai;

(104)vis dėlto, atsižvelgiant į atitinkamų produktų pobūdį ir į jų gamybos ir platinimo sistemų skirtumus, užstato sistemos neturėtų būti privalomos vyno, aromatizuotų vyno produktų, spiritinių gėrimų, taip pat pieno ir pieno produktų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 67 I priedo XVI dalyje, pakuotėms. Valstybės narės gali sukurti užstato sistemas, apimančias ir kitokias pakuotes;

(105)visos užstato sistemos turėtų atitikti šiame reglamente nustatytus minimaliuosius bendruosius reikalavimus. Tais reikalavimais bus padedama didinti nuoseklumą ir pasiekti aukštesnius grąžinimo lygius visose valstybėse narėse. Jie nustatyti remiantis suinteresuotųjų subjektų nuomonėmis, ekspertų atlikta analize ir geriausia esamų užstato sistemų taikymo patirtimi. Tie reikalavimai suformuluoti numatant galimybę diegti inovacijas ir kartu suteikiant lankstumo derintis prie vietos aplinkybių;

(106)valstybės narės ir visi susiję suinteresuotieji subjektai, dalyvaujantys kuriant užstato sistemas, turėtų siekti kuo didesnio šių sistemų tarpusavio sąveikumo ir bendradarbiauti, kad vartotojams būtų lengviau grąžinti pakuotes, visų pirma pasienio regionuose, kuriuose, kaip įsitikinta, dėl sąveikumo stokos grąžinama mažiau pakuočių;

(107)valstybės narės, kurios, prieš įsigaliojant šiai pareigai, dvejus iš eilės kalendorinius metus pasiekia tikslinių rūšių pakuočių 90 proc. surinkimo lygį be užstato sistemos, gali prašyti, kad joms būtų leista tokios sistemos nekurti;

(108)valstybės narės turėtų aktyviai skatinti kaip konkrečią pakuočių atliekų susidarymo prevencijos priemonę diegti pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo sprendimus. Jos turėtų remti pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo sistemų kūrimą ir stebėti jų veikimą ir higienos standartų laikymąsi. Valstybės narės raginamos imtis ir kitų priemonių, tokių kaip daugkartines pakuotes apimančių užstato sistemų kūrimas, ekonominių paskatų naudojimas arba reikalavimų galutiniams platintojams nustatymas, kad tam tikra kitų produktų, kurių neapima pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo tikslai, procentinė dalis būtų tiekiama daugkartinėse pakuotėse arba pakartotinai pripildant tarą, su sąlyga, kad dėl tokių reikalavimų nebūtų suskaidyta bendroji rinka ir neatsirastų prekybos kliūčių;

(109)Direktyva 94/62/EB buvo iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/852 68 , kuria nustatyti grąžinamojo perdirbimo tikslai, kuriuos valstybės narės turi pasiekti iki 2025 ir 2030 m. Šie tikslai ir jų apskaičiavimo taisyklės turėtų būti galioti ir toliau. Be to, turėtų būti nustatytos priemonės, kurias taikant būtų lengviau pasiekti šiuos tikslus, kaip antai pakuočių tvarumo reikalavimai, visų pirma nuostatos dėl pakuočių perdirbamumo. Dėl šios priežasties neturėtų būti galima atidėti terminų, iki kurių turi būti pasiekti grąžinamojo perdirbimo 2030 m. tikslai;

(110)pagal Direktyvą 94/62/EB Komisija turi peržiūrėti pakuočių grąžinamojo perdirbimo 2030 m. tikslus, kad juos būtų galima palikti galioti arba, jei tikslinga, padidinti. Vis dėlto keisti 2030 m. tikslus dar netikslinga, nes įrodyta, kad kai kurioms valstybėms narėms tebėra sunku pasiekti esamus tikslus. Dėl šios priežasties reikėtų nustatyti priemones, kuriomis gamintojai (pakuočių naudotojai) būtų skatinami pateikti rinkai daugiau grąžinamajam perdirbimui tinkamų pakuočių ir taip valstybėms narėms būtų padedama pasiekti grąžinamojo perdirbimo tikslus. Ateityje Komisijai turėtų būti teikiami duomenys apie daugiau grąžinamajam perdirbimui tinkamų pakuočių kartu su detalesniais duomenimis apie pakuočių srautus. Tais suteiks Komisijai galimybę peržiūrėti esamus tikslus ir bus galima juos išlaikyti arba padidinti. Siekiant atsižvelgti į pakuočių perdirbamumui gerinti skirtų priemonių poveikį, šią peržiūrą reikėtų atlikti ne anksčiau nei bus atliekamas numatytas bendras reglamento vertinimas, t. y. praėjus 8 metams po jo įsigaliojimo. Atliekant tą peržiūrą taip pat reikėtų skirti dėmesio galimybei nustatyti naujus tikslus detalesniu pagrindu nei tas, kuriuo pagrįsti dabartiniai tikslai;

(111)grąžinamojo perdirbimo tikslai turėtų būti apskaičiuojami pagal pakuočių atliekų, su kuriomis atliekamos grąžinamojo perdirbimo operacijos, svorį. Valstybės narės turėtų užtikrinti renkamų duomenų apie perdirbamas pakuočių atliekas patikimumą ir tikslumą. Apskritai pakuočių atliekų, kurios įskaičiuojamos į perdirbtas atliekas, svoris turėtų būti faktiškai matuojamas toje vietoje, kurioje pradedama pakuočių atliekų grąžinamojo perdirbimo operacija. Vis dėlto, siekiant mažinti administracinę naštą, valstybėms narėms, laikantis griežtų sąlygų ir nukrypstant nuo bendrosios taisyklės, turėtų būti suteikta galimybė nustatyti perdirbamų pakuočių atliekų svorį remiantis atlikus bet kokią rūšiavimo operaciją gauto produkto matavimu, koreguojamu pagal vidutinius nuostolių, patiriamų iki atliekų grąžinamojo perdirbimo operacijų pradžios, lygius. Medžiagų nuostoliai, patiriami iki atliekų grąžinamojo perdirbimo operacijos pradžios, pavyzdžiui, dėl rūšiavimo ar kitų parengiamųjų darbų, neturėtų būti įskaičiuoti į pranešamus perdirbamų atliekų kiekius. Tuos nuostolius galima nustatyti remiantis elektroninių registrų duomenimis, techninėmis specifikacijomis, išsamiomis įvairių atliekų srautų vidutinių nuostolių lygių apskaičiavimo taisyklėmis ar kitomis lygiavertėmis priemonėmis. Valstybės narės turėtų apie tokias priemones pranešti kokybės patikros ataskaitose, pridedamose prie jų Komisijai teikiamų duomenų apie atliekų grąžinamąjį perdirbimą. Pageidautina, kad vidutiniai nuostolių lygiai būtų nustatomi kiekvienam atskiram rūšiavimo įrenginiui, ir jie turėtų būti susieti su įvairiomis pagrindinėmis atliekų rūšimis, įvairiais atliekų šaltiniais (pvz., namų ūkiai ar verslas), įvairiomis surinkimo sistemomis ir įvairaus pobūdžio rūšiavimo procesais. Vidutiniai nuostolių lygiai turėtų būti taikomi tik tais atvejais, kai kitokių patikimų duomenų nėra, visų pirma, kai tai susiję su atliekų vežimu ir eksportu. Medžiagų ar cheminių medžiagų svorio sumažėjimas dėl fizinės ar cheminės transformacijos procesų per grąžinamojo perdirbimo operaciją, kai pakuočių atliekos faktiškai perdirbamos į produktus, medžiagas ar chemines medžiagas, neturėtų būti atimamas iš atliekų, apie kurias pranešama kaip apie perdirbtas atliekas, svorio;

(112)kai grąžinamojo perdirbimo lygio apskaičiavimas taikomas biologiškai skaidžių pakuočių atliekų aerobiniam ar anaerobiniam apdorojimui, į aerobinio ar anaerobinio apdorojimo įrenginį patenkančių atliekų kiekis gali būti įskaičiuojamas į perdirbtas atliekas, jeigu atlikus tokio apdorojimo operaciją gautas produktas bus naudojamas kaip perdirbtas produktas, medžiaga ar cheminė medžiaga. Nors atlikus tokio apdorojimo operaciją gautas produktas paprastai yra kompostas arba degazuotasis substratas, galima atsižvelgti ir į kitokius gautus produktus, jeigu juose yra panašūs perdirbtųjų medžiagų kiekiai, palyginti su apdorojamų biologiškai skaidžių pakuočių atliekų kiekiu. Kitais atvejais, laikantis grąžinamojo perdirbimo apibrėžties, biologiškai skaidžių pakuočių atliekų perdirbimas į medžiagas, skirtas naudoti kaip kuras ar kita energijos gamybos žaliava, kurios šalinamos arba numatomos naudoti bet kokiai operacijai, kurios paskirtis tokia pati kaip atliekų naudojimo, išskyrus grąžinamąjį perdirbimą, neturėtų būti įskaičiuojamas siekiant grąžinamojo perdirbimo tikslų;

(113)jei pakuočių atliekų medžiagos nustoja būti atliekomis dėl atliktos parengiamosios operacijos prieš jas faktiškai perdirbant, jos turėtų būti įskaičiuojamos į perdirbtas atliekas, jeigu yra skirtos vėliau perdirbti į produktus, medžiagas ar chemines medžiagas, nesvarbu, ar jos bus naudojamos pagal jų pirminę, ar kitą paskirtį. Atliekomis nebelaikomos medžiagos, skirtos naudoti kaip kuras ar kita energijos gamybos žaliava, kurios yra naudojamos kaip užpildas ar pašalinamos arba numatomos naudoti bet kokiai operacijai, kurios paskirtis tokia pati kaip atliekų naudojimo, išskyrus grąžinamąjį perdirbimą, neturėtų būti įskaičiuojamos siekiant grąžinamojo perdirbimo tikslų;

(114)valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė atsižvelgti į metalų, atskirtų sudeginus atliekas, grąžinamąjį perdirbimą proporcingai sudegintų pakuočių atliekų daliai, jei tie perdirbti metalai atitinka tam tikrus kokybės kriterijus, nustatytus Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/1004 69 , kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB nustatomos duomenų apie atliekas skaičiavimo, tikrinimo ir teikimo taisyklės;

(115)pakuočių atliekų eksporto iš Sąjungos grąžinamajam perdirbimui atveju taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 70 ;

(116)kadangi pakartotinis naudojimas reiškia tai, kad rinkai nepateikiama naujų pakuočių, į pirmą kartą rinkai pateikiamas daugkartines prekines pakuotes ir į medines pakuotes, kurios yra pataisytos pakartotinai naudoti, reikėtų atsižvelgti siekiant atitinkamų pakuočių grąžinamojo perdirbimo tikslų. Valstybės narės turėtų gebėti pasinaudoti šia galimybe apskaičiuoti pakoreguotą grąžinamojo perdirbimo tikslų dydį atsižvelgdamos į daugiausia 5 procentinius punktus nuo rinkai pirmą kartą pateiktų ir pagal pakartotinio naudojimo sistemą pakartotinai panaudotų daugkartinių prekinių pakuočių vidutinės dalies per praėjusius trejus metus;

(117)gamintojai ir gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos turėtų aktyviai dalyvauti teikdami informaciją galutiniams naudotojams, visų pirma vartotojams, apie pakuočių atliekų prevenciją ir tvarkymą. Ši informacija turėtų apimti pakuočių pakartotinio naudojimo galimybių prieinamumą, ant pakuočių pateikiamų ženklų reikšmę ir kitus pakuočių atliekų šalinimo nurodymus. Gamintojai taip pat turėtų informuoti, kad galutiniai naudotojai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant aplinkos apsaugos atžvilgiu optimalų pakuočių atliekų tvarkymą. Atskleidžiant informaciją visiems galutiniams naudotojams, taip pat teikiant duomenis apie pakuotes turėtų būti naudojamasi moderniomis informacinėmis technologijomis. Informacija turėtų būti teikiama tradiciniais būdais, kaip antai patalpų ir lauko plakatuose ir socialinės žiniasklaidos kampanijomis, arba novatoriškesnėmis priemonėmis, kaip antai teikiant elektroninę prieigą prie interneto svetainių per QR kodus, kuriais žymima pakuotė;

(118)valstybės narės turėtų už kiekvienus kalendorinius metus pateikti Komisijai informaciją apie grąžinamojo perdirbimo tikslų siekimo pažangą. Kad būtų galima įvertinti priemonių, kuriomis siekiama mažinti sunaudojamą lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių kiekį, veiksmingumą, taip pat turėtų būti teikiami duomenys apie labai lengvų plastikinių pirkinių maišelių ir storųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimą, teikiantys galimybę įvertinti, ar šių maišelių sunaudojimas padidėjo dėl priemonių, kuriomis siekiama mažinti lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių kiekį. Valstybės narės duomenis apie metinį sunaudojamą labai storų pirkinių maišelių kiekį turėtų teikti savanoriškai. Kad būtų galima įvertinti, ar privalomos užstato sistemos, kurias turi sukurti valstybės narės, yra veiksmingos ir ar yra pagrindo valstybes nares atleisti nuo pareigos sukurti tokias sistemas, svarbu iš valstybių narių ataskaitų gauti informacijos apie tokių pakuočių surinkimo lygį;

(119)siekiant nustatyti didelio masto grąžinamojo perdirbimo vertinimo metodiką, valstybės narės taip pat turėtų teikti duomenis apie pakuočių atliekų grąžinamojo perdirbimo lygius pagal pakuočių medžiagas ir rūšis, atskirai surinktų pakuočių atliekų kiekius pagal kiekvieną pakuočių medžiagą, rinkai pateiktų pakuočių atliekų kiekius pagal medžiagas ir pakuočių rūšis, taip pat įdiegtus rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo pajėgumus. Tokie duomenys turėtų būti teikiami kartą per metus;

(120)valstybės narės turėtų teikti duomenis Komisijai elektroninėmis priemonėmis ir pateikti jai kokybės patikros ataskaitą. Be to, prie teikiamų duomenų apie grąžinamojo perdirbimo tikslus turėtų būti pridedama ataskaita, kurioje apibūdinamos priemonės, kurių imtasi siekiant sukurti veiksmingą pakuočių atliekų kokybės kontrolės ir atsekamumo sistemą;

(121)siekiant užtikrinti vienodas ataskaitų teikimo pareigų vykdymo sąlygas, pagal Sutarties 291 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatytos taisyklės, pagal kurias būtų apskaičiuojami ir tikrinami duomenys apie grąžinamojo perdirbimo tikslų pasiekimą, atskiro pakuočių, įtrauktų į užstato sistemą, surinkimo lygiai, taip pat duomenys, reikalingi didelio masto grąžinamojo perdirbimo vertinimo metodikai sukurti. Šiuo įgyvendinimo aktu taip pat turėtų būti nustatytos taisyklės, pagal kurias nustatomas susidarančių pakuočių atliekų kiekis, ir nustatyta duomenų teikimo forma. Juo taip pat turėtų būti nustatyta metodika, pagal kurią apskaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis metinis sunaudojamas lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių kiekis, ir šių duomenų teikimo forma, nes tai reikalinga siekiant padėti vykdyti stebėseną ir visiškai įgyvendinti esminius reikalavimus dėl plastikinių pirkinių maišelių, visų pirma siekiant užtikrinti atskirą ir privalomą duomenų apie įvairių kategorijų plastikinius pirkinių maišelius teikimą. Šis įgyvendinimo aktas turėtų pakeisti Komisijos sprendimus (ES) 2018/896 71 ir 2005/270/EB 72 ;

(122)siekiant prisidėti prie to, kad valstybės narės ir Komisija gebėtų stebėti šiame reglamente nustatytų tikslų įgyvendinimą, valstybės narės turėtų sukurti pakuočių duomenų bazes ir užtikrinti tinkamą jų veikimą;

(123)veiksmingas tvarumo reikalavimų vykdymo užtikrinimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, kad būtų garantuotai pasiekta laukiama šio reglamento nauda ir indėlis į Sąjungos klimato, energetikos ir žiediškumo tikslų įgyvendinimą. Todėl pakuotėms, kurioms pagal šį reglamentą nustatomi tvarumo reikalavimai, turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 73 , kuriuo nustatyta horizontalioji rinkos priežiūros ir gaminių, patenkančių į Sąjungos rinką, kontrolės sistema;

(124)pakuotės turėtų būti pateikiamos rinkai tik jei dėl jų nekyla žinomas pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai. Siekiant geriau prisiderinti prie tvarumo reikalavimų specifinio pobūdžio ir užtikrinti, kad dedant rinkos priežiūros pastangas pagrindinis dėmesys būtų skiriamas tokių reikalavimų nesilaikymo atvejams, pavojų kelianti pakuotė turėtų būti šiame reglamente apibrėžiama kaip pakuotė, kuri dėl neatitikties kuriam nors tvarumo reikalavimui arba dėl to, kad atsakingas ekonominės veiklos vykdytojas nesilaiko kurio nors tvarumo reikalavimo, gali daryti neigiamą poveikį aplinkai arba kenkti kitiems viešiesiems interesams, kurie apsaugoti atitinkamais reikalavimais;

(125)turėtų būti nustatyta procedūra, pagal kurią apie priemones, kurių ketinama imtis dėl pavojų keliančių pakuočių, būtų informuojamos suinteresuotosios šalys. Pagal ją valstybių narių rinkos priežiūros institucijos, bendradarbiaudamos su atitinkamais ekonominės veiklos vykdytojais, taip pat turėtų gebėti ankstyvuoju etapu imtis veiksmų dėl tokių pakuočių. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, pagal Sutarties 291 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatyta, ar nacionalinės priemonės, kurių imamasi dėl reikalavimų neatitinkančių gaminių, yra pagrįstos, ar ne;

(126)rinkos priežiūros institucijos turėtų turėti teisę reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai imtųsi taisomųjų veiksmų, remdamosi nustatytais faktais, kad pakuotė neatitinka tvarumo ir ženklinimo reikalavimų arba kad ekonominės veiklos vykdytojas pažeidė kitas pakuočių pateikimo ar tiekimo rinkai taisykles. Siekiant užtikrinti vienodas reikalavimo, kad ekonominės veiklos vykdytojai imtųsi taisomųjų veiksmų, įgyvendinimo sąlygas, pagal Sutarties 291 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nuspręsta, ar tam tikra nacionalinė priemonė yra pagrįsta, ar ne;

(127)tuo atveju, jeigu kyla susirūpinimas žmonių sveikatos, vykdant rinkos priežiūrą nevertinamas pavojus žmonių ar gyvūnų sveikatai, kurį pakuotės medžiaga keltų, jei patektų į ta pakuotės medžiaga supakuotą turinį, tačiau apie tai perspėjamos institucijos, kompetentingos kontroliuoti atitinkamą pavojų ir paskirtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 74 , Reglamentą (ES) 2017/745, Reglamentą (ES) 2017/746, Direktyvą 2001/83/EB arba Reglamentą (ES) 2019/6;

(128)viešieji pirkimai sudaro 14 proc. Sąjungos BVP. Siekiant prisidėti prie tikslo pasiekti poveikio klimatui neutralumą, didinti energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumą ir pereiti prie žiedinės ekonomikos, kad būtų apsaugota visuomenės sveikata ir biologinė įvairovė, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus ir ji prireikus galėtų naudotis tais įgaliojimais, kai tikslinga, reikalaudama, kad perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES 75 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/25/ES 76 , derintų savo viešuosius pirkimus su konkrečiais žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijais arba tikslais. Palyginti su savanoriškumo principo taikymu, privalomais kriterijais arba tikslais turėtų būti užtikrinama, kad viešosios išlaidos būtų maksimaliai naudojamos geresnių pakuočių paklausai didinti. Atitinkami kriterijai turėtų būti skaidrūs, objektyvūs ir nediskriminaciniai;

(129)šiuo reglamentu Komisijai suteikiamais įgyvendinimo įgaliojimais, kurie nėra susiję su nustatymu, ar priemonės, kurių valstybės narės imasi dėl reikalavimų neatitinkančių pakuočių, yra pagrįstos, ar ne, turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(130)dėl pakuočių, patenkančių į Sąjungos rinką, prioritetas turėtų būti teikiamas rinkos priežiūros institucijų ir ekonominės veiklos vykdytojų bendradarbiavimui rinkoje. Taigi, nors pagal Reglamento (ES) 2019/1020 25 straipsnio 1 dalį paskirtų institucijų taikomos intervencinės priemonės gali būti susijusios su bet kokiomis pakuotėmis, patenkančiomis į Sąjungos rinką, jos turėtų būti pirmiausia orientuotos į pakuotes, dėl kurių rinkos priežiūros institucijos imasi priemonių taikyti draudimus. Jeigu jos imasi tokių priemonių taikyti draudimus ir tų priemonių taikymas neapsiriboja vien nacionaline teritorija, rinkos priežiūros institucijos turėtų institucijoms, paskirtoms kontroliuoti į Sąjungos rinką patenkančias pakuotes, perduoti duomenis, reikalingus tokioms reikalavimų neatitinkančioms pakuotėms pasienyje identifikuoti, įskaitant informaciją apie atitinkamus supakuotus produktus ir ekonominės veiklos vykdytojus, kad būtų galima vadovautis rizika grindžiamu požiūriu į produktus, patenkančius į Sąjungos rinką. Tokiais atvejais muitinė siekia identifikuoti ir sustabdyti šias pakuotes pasienyje;

(131)siekiant optimizuoti ir palengvinti prie Sąjungos išorės sienų vykdomo tikrinimo procesą būtina suteikti galimybę automatiškai perduoti duomenis tarp Rinkos priežiūros informacinės ir ryšių sistemos (ICSMS) ir muitinės sistemų. Reikėtų skirti du skirtingus duomenų perdavimo būdus pagal atitinkamą jų paskirtį. Pirma, dėl priemonių taikyti draudimus, kurių rinkos priežiūros institucijos nusprendė imtis nustačiusios reikalavimus neatitinkančias pakuotes, duomenys iš ICSMS turėtų būti teikiami muitinei, kad jais galėtų naudotis paskirtos išorės sienų kontrolės institucijos identifikuodamos pakuotes, kurioms gali būti taikytina tokia priemonė, kuria nustatomi draudimai. Tiems pirmiems duomenų perdavimo veiksmams turėtų būti naudojama Komisijos reglamento (ES) 2447/2015 77 36 straipsnyje nustatyta elektroninė sistema – muitinės rizikos valdymo aplinkos ir kontrolės sistema (CRMS), nedarant poveikio jokiai būsimai muitinės rizikos valdymo aplinkos raidai. Antra, muitinei identifikavus reikalavimų neatitinkančias pakuotes, reikės valdyti tokius atvejus, be kita ko, perduodant pranešimą apie sustabdymą, atitinkamą rinkos priežiūros institucijų išvadą ir informaciją apie muitinės veiksmų rezultatus. ES muitinės vieno langelio aplinkoje palaikomas toks antras duomenų perdavimas tarp ICSMS ir nacionalinių muitinės sistemų;

(132)siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, kuriomis būtų diegiama sąsaja ryšiams tarp rinkos priežiūros institucijų ir muitinių palaikyti, pagal Sutarties 291 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatytos procedūrinės taisyklės ir išsami įgyvendinimo tvarka, įskaitant atitinkamas funkcijas, duomenų elementus ir duomenų tvarkymą, taip pat asmens duomenų tvarkymo, konfidencialumo ir tos sąsajos valdymo taisyklės;

(133)priimdama deleguotuosius aktus pagal Sutarties 290 straipsnį, atlikdama parengiamąjį darbą Komisija turėtų tinkamai konsultuotis, taip pat ir su ekspertais, ir tos konsultacijos turėtų vykti vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 78 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. Rengdama šiuos deleguotuosius aktus Komisija turėtų atsižvelgti į mokslinę ar kitą prieinamą techninę informaciją, įskaitant atitinkamus tarptautinius standartus;

(134)siekiant užtikrinti, kad būtų galima stebėti ir užtikrinti Direktyvoje (ES) 2019/904 gaminiams nustatytų reikalavimų laikymąsi ir kad dėl jų būtų vykdoma tinkama rinkos priežiūra, Reglamentas (ES) 2019/1020 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad jo taikymo sritis apimtų Direktyvą (ES) 2019/904. Reikalavimai dėl perdirbtųjų plastiko medžiagų dalies plastikiniuose gėrimų buteliuose nuo 2030 m. sausio 1 d. turėtų būti išbraukti iš Direktyvos (ES) 2019/904, nes tas dalykas yra reglamentuojamas vien šiuo reglamentu. Atitinkamos ataskaitų teikimo pareigos taip pat turėtų būti išbrauktos;

(135)siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą rinkai pateikiamomis pakuotėmis, visų pirma tvarumo reikalavimų laikymosi atžvilgiu, turėtų būti taikomos sankcijos ekonominės veiklos vykdytojams, kurie rinkai pateikia reikalavimų neatitinkančias pakuotes arba nevykdo savo pareigų. Todėl būtina, kad valstybės narės nacionalinės teisės aktuose nustatytų veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas už šio reglamento pažeidimus;

(136)Komisija turėtų atlikti šio reglamento vertinimą. Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 dalį šis vertinimas turėtų būti grindžiamas penkiais – efektyvumo, veiksmingumo, aktualumo, nuoseklumo ir Sąjungos pridėtinės vertės – kriterijais ir turėtų sudaryti galimų tolesnių priemonių poveikio vertinimų pagrindą. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui šio reglamento įgyvendinimo ir jo poveikio pakuočių aplinkosauginiam tvarumui ir vidaus rinkos veikimui ataskaitą;

(137)būtina suteikti pakankamai laiko, kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų įvykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, o valstybės narės galėtų sukurti jam taikyti reikalingą administracinę infrastruktūrą. Todėl šio reglamento taikymas taip pat turėtų būti atidėtas iki datos, iki kurios galima pagrįstai tikėtis užbaigti tuos parengiamuosius darbus. Daugiau dėmesio reikėtų skirti tam, kad MVĮ būtų lengviau vykdyti savo pareigas ir reikalavimus pagal šį reglamentą, be kita ko, pateikiant Komisijos gairių, kuriomis būtų palengvintas ekonominės veiklos vykdytojų pareigų vykdymas, ir jose daug dėmesio skiriant MVĮ;

(138)siekiant įvykdyti tuos įsipareigojimus ir sukurti didelio užmojo, tačiau suderintą pakuočių reglamentavimo sistemą, būtina priimti reglamentą, kuriuo būtų nustatyti reikalavimai, taikomi pakuotėms per visą jų gyvavimo ciklą. Todėl Direktyva 94/62/EB turėtų būti panaikinta;

(139)kad valstybės narės galėtų imtis būtinų administracinių priemonių, susijusių su kompetentingų institucijų atliekamų leidimo procedūrų organizavimu, o kartu būtų išlaikytas tęstinumas ekonominės veiklos vykdytojams, šios direktyvos taikymas turėtų būti atidėtas;

(140)Direktyva 94/62/EB turėtų būti panaikinta nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos. Vis dėlto, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą ir tęstinumą iki Komisija priims naujas taisykles pagal šį reglamentą ir sudaryti sąlygas toliau nuosekliai taikyti Sąjungos nuosavų išteklių sistemą, kiek tai susiję su neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįstais nuosavais ištekliais, dar tam tikrą laikotarpį turėtų galioti tam tikros su ženklinimu, grąžinamojo perdirbimo tikslais ir duomenų perdavimu Komisijai susijusios pareigos pagal tą direktyvą;

(141)kadangi šio reglamento tikslų, t. y. didinti pakuočių aplinkosauginį tvarumą ir užtikrinti laisvą pakuočių judėjimą vidaus rinkoje, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti tik Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius Bendrosios nuostatos

1 straipsnis Dalykas

1.Šiuo reglamentu nustatomi pakuotėms per visą jų gyvavimo ciklą taikomi aplinkosauginio tvarumo ir ženklinimo reikalavimai, kuriuos jos turi atitikti, kad jas būtų galima pateikti rinkai, taip pat didesnės gamintojo atsakomybės ir pakuočių atliekų surinkimo, apdorojimo bei grąžinamojo perdirbimo reikalavimai.

2.Šiuo reglamentu prisidedama prie efektyvaus vidaus rinkos veikimo, nes juo suderinamos nacionalinės priemonės dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, kad būtų išvengta prekybos kliūčių ir konkurencijos iškraipymo bei ribojimo Sąjungoje, o kartu ir pakuočių ir pakuočių atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, arba tas poveikis būtų sumažintas, remiantis aukšto lygio aplinkos apsaugos principais.

3.Šiuo reglamentu padedama pereiti prie žiedinės ekonomikos, nes juo nustatomos priemonės, atitinkančios atliekų hierarchiją pagal Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnį.

2 straipsnis Taikymo sritis

1.Šis reglamentas taikomas visoms pakuotėms nepriklausomai nuo joms naudojamų medžiagų ir visoms pakuočių atliekoms nepriklausomai nuo to, ar tokios atliekos yra naudojamos arba susidaro pramonės sektoriuje, vykstant kitiems gamybos, mažmeninės prekybos ar platinimo procesams, biuruose, teikiant paslaugas ar namų ūkiuose. 

2.Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio Sąjungos nustatytiems pakuočių reglamentavimo reikalavimams, kaip antai reikalavimams dėl saugos, kokybės, sveikatos apsaugos ir supakuotų produktų higienos, arba transportavimo reikalavimams, taip pat nedarant poveikio Direktyvos 2008/98/EB nuostatoms dėl pavojingųjų atliekų tvarkymo.

3 straipsnis Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)pakuotė – gaminys iš bet kokių medžiagų, skirtas produktams laikyti, apsaugoti, tvarkyti, pristatyti arba pateikti ir kurio forma gali skirtis priklausomai nuo funkcijos, medžiagos ir modelio. Pakuotėmis, be kita ko, laikomi:

(a)gaminiai, reikalingi produktui patalpinti, išlaikyti ar išsaugoti per visą jo gyvavimo laikotarpį, kurie nėra neatskiriama produkto dalis, skirta naudoti, vartoti ar pašalinti kartu su tuo produktu;

(b)į a punkte nurodytą gaminį integruotos sudedamosios dalys ir pagalbiniai elementai;

(c)a punkte nurodyto gaminio pagalbiniai elementai, tiesiogiai prikabinti ar pritvirtinti prie produkto, jei jie atlieka pakuotės funkciją nebūdami neatskiriama produkto dalimi, skirta naudoti, vartoti ar pašalinti kartu su tuo produktu;

(d)pakuotės funkciją atliekantys gaminiai, suprojektuoti ir skirti užpildyti pardavimo vietoje;

(e)pakuotės funkciją atliekantys vienkartiniai gaminiai, parduodami, užpildomi arba suprojektuoti ir skirti užpildyti pardavimo vietoje;

(f)arbatos ar kavos maišeliai, reikalingi arbatos ar kavos produktui laikyti ir skirti naudoti bei pašalinti kartu su tuo produktu;

(g)kavos ar arbatos ruošimo sistemos vienos porcijos pakuotės, reikalingos arbatos ar kavos produktui laikyti ir skirtos naudoti ir pašalinti kartu su tuo produktu;

(2)prekinė pakuotė – pakuotė, kuri kartu su produktu sudaro prekinį vienetą, pateikiama galutiniam naudotojui arba vartotojui pardavimo vietoje;

(3)grupinė pakuotė – pardavimo vietoje pateikiama pakuotė, kurią sudaro tam tikro skaičiaus prekinių vienetų grupė, nepriklausomai nuo to, ar ji tokiu pavidalu parduodama galutiniam naudotojui, yra naudojama tik prekių atsargoms pardavimo vietoje papildyti ar sudaro atsargų laikymo ar platinimo vienetą, ir kurią galima pašalinti nepakeitus produkto savybių;

(4)transportavimo pakuotė – pakuotė, kuri palengvina kelių prekinių vienetų arba grupinių pakuočių, įskaitant elektroninės prekybos siuntų pakuotes, bet neįskaitant kelių, geležinkelių, laivų ir oro transporto konteinerių, tvarkymą bei transportavimą ir fizinio tvarkymo bei transportavimo metu apsaugo juos nuo pažeidimo;

(5)elektroninės prekybos siuntų pakuotė – transportavimo pakuotė, naudojama internetu ar kitais nuotolinės prekybos būdais parduodamiems produktams pristatyti galutiniam naudotojui;

(6)tiekimas rinkai – pakuotės tiekimas platinimo, vartojimo arba naudojimo Sąjungos rinkoje tikslais vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo;

(7)pateikimas rinkai – pakuotės tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą;

(8)ekonominės veiklos vykdytojas – gamintojas (pakuočių naudotojas), pakuočių tiekėjas, importuotojas, platintojas, galutinis platintojas arba realizavimo paslaugų teikėjas;

(9)gamintojas (pakuočių naudotojas) – fizinis arba juridinis asmuo, kuris gamina pakuotę savo vardu ar naudodamas savo prekių ženklą arba užsako suprojektuoti ar pagaminti pakuotę ir ją naudoja produktams laikyti, apsaugoti, tvarkyti, pristatyti arba pateikti savo vardu arba naudodamas savo prekių ženklą, kol ji dar nėra pateikta rinkai;

(10)gamintojas – gamintojas (pakuočių naudotojas), importuotojas ar platintojas, kuris, nepriklausomai nuo pardavimo būdo, be kita ko, pagal Direktyvos 2011/83/ES 2 straipsnio 7 punkte apibrėžtas nuotolinės prekybos sutartis pirmą kartą savo vardu arba naudodamas savo prekių ženklą profesinės veiklos pagrindu tiekia pakuotes valstybės narės teritorijoje;

(11)tiekėjas – fizinis arba juridinis asmuo, tiekiantis pakuotę arba pakuotės medžiagą gamintojui (pakuočių naudotojui), kuris naudoja tą pakuotę produktams laikyti, apsaugoti, tvarkyti, pristatyti arba pateikti savo vardu arba naudodamas savo prekių ženklą;

(12)importuotojas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris pakuotę arba supakuotą produktą iš trečiosios valstybės pateikia Sąjungos rinkai;

(13)platintojas – tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus gamintoją (pakuočių naudotoją) ir importuotoją, kuris pakuotę arba supakuotą produktą tiekia rinkai;

(14)įgaliotasis atstovas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, gavęs gamintojo (pakuočių naudotojo) raštišką įgaliojimą veikti jo vardu ir atlikti nurodytas užduotis, susijusias su gamintojo (pakuočių naudotojo) pareigomis pagal šį reglamentą;

(15)paskirtasis atstovas didesnės gamintojo atsakomybės klausimams – juridinis arba fizinis asmuo, įsisteigęs valstybėje narėje, kurioje gamintojas pakuotę pirmą kartą pateikia rinkai ir kuri nėra jo įsisteigimo valstybė narė, pagal Direktyvos 2008/98/EB 8a straipsnio 5 dalies trečią pastraipą gamintojo paskirtas jo pareigoms pagal šio reglamento VII skyrių vykdyti;

(16)galutinis platintojas – platintojas, galutiniam naudotojui pristatantis supakuotus produktus arba produktus, kurių galima įsigyti pakartotinai pripildant tarą;

(17)vartotojas – fizinis asmuo, kuris veikia siekdamas su savo prekybos veikla, verslu ar profesija nesusijusių tikslų;

(18)galutinis naudotojas – Sąjungoje gyvenantis arba įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuriam produktas tiekiamas kaip vartotojui arba kaip profesionaliam galutiniam naudotojui, kai jis vykdo pramoninę ar profesinę veiklą, ir kuris netiekia to produkto rinkai tuo pavidalu, kuriuo jį gavo;

(19)kombinuotoji pakuotė – pakuotė, pagaminta iš dviejų ar daugiau skirtingų medžiagų (neįskaitant etiketėms, uždoriams naudojamų ir sandarinimo medžiagų) sluoksnių, kurių neįmanoma atskirti rankomis ir kurie dėl to sudaro vieną nedalomą vienetą;

(20)pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, kurios pagal Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnyje pateiktą apibrėžtį laikomos atliekomis, išskyrus gamybos atliekas;

(21)pakuočių atliekų prevencija – priemonės, kurių imamasi dar prieš pakuotei ar pakuotės medžiagai tampant pakuočių atliekomis ir kuriomis sumažinamas pakuočių atliekų kiekis, kad produktams laikyti, apsaugoti, tvarkyti, pristatyti ar pateikti reikėtų mažiau pakuočių arba jų visai nereikėtų;

(22)pakartotinis naudojimas – daugkartinės pakuotės pakartotinio naudojimo pagal tą pačią numatytąją paskirtį veiksmas;

(23)vienkartinė pakuotė – pakuotė, kuri nėra daugkartinė pakuotė;

(24)naudojimo ciklas – daugkartinės pakuotės naudojimo ciklas nuo to momento, kai ji pateikiama rinkai kartu su produktais, kuriems laikyti, apsaugoti, tvarkyti, pristatyti ar pateikti ji skirta, iki to momento, kai ji parengiama pakartotinai naudoti pakartotinio naudojimo sistemoje numatant ją vėl tiekti galutiniams naudotojams kartu su atitinkamais produktais;

(25)reisas – pakuočių pervežimas iš pripildymo ar pakrovimo vietos į ištuštinimo arba iškrovimo vietą, atliekamas kaip naudojimo ciklo dalis arba atskirai;

(26)pakartotinio naudojimo sistema – organizacinio, techninio ir (arba) finansinio pobūdžio struktūra, teikianti pakartotinio naudojimo uždarojo arba atvirojo ciklo sistemoje galimybę. Užstato sistemos laikomos pakartotinio naudojimo sistemos dalimi tada, kai jomis užtikrinamas pakuočių surinkimas pakartotinio naudojimo tikslu;

(27)atnaujinimas – operacija, reikalinga tinkamai daugkartinės pakuotės funkcinei būklei atkurti pakartotinio naudojimo tikslu;

(28)pakartotinis pripildymas – veiksmas, kurį atlikdamas galutinis naudotojas savo turimą tarą, atliekančią pakuotės funkciją, pripildo produkto ar kelių produktų, galutinio platintojo siūlomų įsigyti pagal komercinį sandorį;

(29)pakartotinio pripildymo punktas – vieta, kurioje galutinis platintojas siūlo galutiniams naudotojams produktus, kurių galima įsigyti pakartotinai pripildant tarą;

(30)HORECA sektorius – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorius pagal statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. 79 ;

(31)grąžinamajam perdirbimui pritaikytas projektavimas – pakuočių, įskaitant atskiras pakuočių sudedamąsias dalis, projektavimas, kuriuo užtikrinamas jų perdirbamumas pagal pažangiausius surinkimo, rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo procesus;

(32)didelio masto grąžinamasis perdirbimas – rinkimas, rūšiavimas ir grąžinamasis perdirbimas naudojant įdiegtą pažangiausią infrastruktūrą ir procesus, aprėpiančius ne mažiau kaip 75 proc. Sąjungos gyventojų, apimantis 47 straipsnio 5 dalies reikalavimus atitinkančias iš Sąjungos eksportuojamas pakuočių atliekas;

(33)pakuočių kategorija – medžiagos ir konkretaus pakuotės modelio derinys, nuo kurio priklauso perdirbamumas taikant pažangiausius rinkimo, rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo procesus ir kuris yra svarbus nustatant grąžinamajam perdirbimui pritaikyto projektavimo kriterijus;

(34)integruota sudedamoji dalis – pakuotės sudedamoji dalis, kuri gali būti atskira nuo pakuotės vieneto pagrindinės dalies ir gali būti pagaminta iš kitos medžiagos, tačiau yra būtina pakuotės vienetui ir jo funkcijoms ir vartojant produktą nebūtinai turi būti atskirta nuo pagrindinio pakuotės vieneto, o pašalinama paprastai tuo pačiu metu kaip ir atitinkamas pakuotės vienetas, nors nebūtinai tuo pačiu šalinimo būdu;

(35)atskira sudedamoji dalis – pakuotės sudedamoji dalis, kuri yra atskira nuo pakuotės vieneto pagrindinės dalies ir gali būti pagaminta iš kitos medžiagos ir kurią reikia visiškai ir galutinai atskirti nuo pagrindinio pakuotės vieneto norint pasiekti produktą, paprastai pašalinama anksčiau nei pakuotės vienetas ir atskirai nuo jo;

(36)pakuotės vienetas – pakuotės visuma, apimanti integruotas ir atskiras sudedamąsias dalis, kurios kartu atlieka pakuotės funkcijas (pvz., produktų laikymo, apsaugos, tvarkymo, pristatymo, sandėliavimo, transportavimo ir pateikimo), ir atskirus grupinių ar transportavimo pakuočių vienetus, kurie pašalinami dar nepasiekus pardavimo vietos;

(37)inovatyvi pakuotė – tam tikros formos pakuotė, gaminama naudojant naujas medžiagas ir taikant projektavimo ar gamybos procesus, kuriais labai patobulinamos pakuotės funkcijos (pvz., produktų laikymo, apsaugos, tvarkymo, pristatymo ar pateikimo) ir kurių daromą naudą aplinkai galima įrodyti, išskyrus pakuotes, kurios sukuriamos pakeitus esamas pakuotes vien tam, kad būtų pagerintas produktų pateikimas ir rinkodara;

(38)antrinė žaliava – medžiaga, gaunama taikant grąžinamojo perdirbimo procesus, kuria galima pakeisti pirminę žaliavą;

(39)vartotojų plastiko atliekos – plastiko atliekos, susidarančios iš rinkai pateiktų plastikinių gaminių;

(40)liestis su jautriais produktais skirta pakuotė – pakuotė, skirta pakavimo reikmėms, patenkančioms į reglamentų (EB) Nr. 1831/2003, (EB) Nr. 1935/2004, (EB) Nr. 767/2009, (EB) Nr. 2009/1223, (ES) 2017/745, (ES) 2017/746, (ES) 2019/4, (ES) 2019/6, Direktyvos 2001/83/EB arba Direktyvos 2008/68/EB taikymo sritį;

(41)kompostuojamoji pakuotė – pakuotė, kurią galima fiziškai, chemiškai, termiškai ar biologiškai suskaidyti taip, kad didžioji gatavo komposto dalis galiausiai suirtų į anglies dioksidą, mineralines druskas, biomasę ir vandenį, kaip numatyta 47 straipsnio 4 dalyje, ir kuri netrikdo atskiro surinkimo ir kompostavimo proceso ar veiklos, į kuriuos ji įtraukiama pramoniniu būdu kontroliuojamomis sąlygomis;

(42)vienkartinis plastikinis gėrimo butelis – Direktyvos (ES) 2019/904 priedo F dalyje nurodytas gėrimo butelis;

(43)plastikas – polimeras, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 5 punkte, į kurį gali būti įdėta priedų ar kitų cheminių medžiagų ir kuris gali funkcionuoti kaip pagrindinė struktūrinė pakuotės sudedamoji dalis, išskyrus chemiškai nemodifikuotus gamtinius polimerus;

(44)plastikinis pirkinių maišelis – iš plastiko pagamintas pirkinių maišelis su rankenomis arba be jų, teikiamas vartotojams produktų pardavimo vietoje;

(45)lengvasis plastikinis pirkinių maišelis – plastikinis pirkinių maišelis, kurio sienelės plonesnės kaip 50 mikronų;

(46)labai lengvas plastikinis pirkinių maišelis – plastikinis pirkinių maišelis, kurio sienelės plonesnės kaip 15 mikronų;

(47)storasis plastikinis pirkinių maišelis – plastikinis pirkinių maišelis, kurio sienelės yra 50–99 mikronų;

(48)labai storas plastikinis pirkinių maišelis – plastikinis pirkinių maišelis, kurio sienelės storesnės kaip 99 mikronai;

(49)atliekų talpykla – konteineris, dėžė ar maišas atliekoms rinkti ir laikyti;

(50)užstatas – nustatyto dydžio pinigų suma, kuri neįeina į supakuoto ar supilto į tarą produkto kainą, kurią galutinis naudotojas sumoka pirkdamas tokį supakuotą ar supiltą į tarą produktą, įtrauktą į užstato sistemą toje valstybėje narėje, ir kurią jis gali atgauti grąžinęs pakuotę, už kurią sumokėtas užstatas, į tam skirtą surinkimo punktą;

(51)užstato sistema – sistema, pagal kurią galutinis naudotojas sumoka užstatą pirkdamas į tą sistemą įtrauktą supakuotą arba supiltą į tarą produktą ir pagal kurią užstatas jam grąžinamas tada, kai pakuotė, už kurią sumokėtas užstatas, grąžinama į tam skirtą surinkimo punktą;

(52)techninė specifikacija – dokumentas, kuriame nustatomi techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti produktas, procesas ar paslauga;

(53)darnusis standartas – standartas, apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 dalies c punkte;

(54)atitikties vertinimas – procesas, per kurį nustatoma, ar įvykdyti šiame reglamente nustatyti pakuotėms taikomi tvarumo, saugos, ženklinimo ir informacijos teikimo reikalavimai;

(55)gamintojo atsakomybę perimanti organizacija – juridinis asmuo, organizuojantis su finansais arba su finansais ir veikla susijusį didesnės gamintojo atsakomybės pareigų vykdymą kelių gamintojų vardu;

(56)gyvavimo ciklas – vienas po kito einantys ir tarpusavyje susiję pakuotės gyvavimo etapai nuo žaliavų įsigijimo ar gavybos iš gamtinių išteklių iki galutinio pašalinimo;

(57)pavojų kelianti pakuotė – pakuotė, kuri neatitinka šiame reglamente arba pagal jį nustatyto reikalavimo, išskyrus 56 straipsnio 1 dalyje išvardytus reikalavimus, ir todėl gali daryti neigiamą poveikį aplinkai arba pakenkti kitiems tuo reikalavimu saugomiems viešiesiems interesams;

(58)didelį pavojų kelianti pakuotė – pakuotė, kelianti pavojų, kad, remiantis vertinimu, dėl atitinkamo reikalavimų nesilaikymo lygio ar susijusios žalos dydžio rinkos priežiūros institucijos turi skubiai imtis intervencinių veiksmų, be kita ko, tais atvejais, kai neatitikties reikalavimams poveikis nėra tiesioginis;

(59)interneto platforma – Reglamento (ES) 2022/2065 3 straipsnio i punkte apibrėžta interneto platforma;

(60)atliekos – Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtos atliekos, išskyrus daugkartines pakuotes, kurios perduodamos atnaujinti.

Vartojami [Tvarių gaminių ekologinio projektavimo] reglamento [2 straipsnio 28 ir 30 punktuose] apibrėžti terminai „susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos“ ir „duomenų saitas“.

Vartojami Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 9, 10, 11, 21, 16 ir 17 punktuose apibrėžti terminai „atliekų tvarkymas“, „surinkimas“, „atskiras surinkimas“, „didesnės gamintojo atsakomybės sistema“, „parengimas pakartotiniam naudojimui“ ir „[grąžinamasis] perdirbimas“.

Vartojami Reglamento (ES) 2019/1020 3 straipsnio 3, 4, 11, 16, 22, 23 ir 18 punktuose apibrėžti terminai „rinkos priežiūra“, „rinkos priežiūros institucija“, „[realizavimo] paslaugų teikėjas“, „taisomasis veiksmas“, „atšaukimas“, „pašalinimas [iš rinkos]“ ir „pavojus“.

I priede pateikiamas orientacinis gaminių, kuriuos apima 1 punkte pateikta termino „pakuotė“ apibrėžtis, sąrašas.

4 straipsnis Laisvas judėjimas

1.Pakuotė pateikiama rinkai tik jeigu ji atitinka šį reglamentą.

2.Valstybės narės nedraudžia, neriboja ir nekliudo pateikti rinkai pakuočių, atitinkančių šio reglamento 5–10 straipsniuose nustatytus tvarumo reikalavimus.

3.Valstybės narės nedraudžia, neriboja ir nekliudo pateikti rinkai pakuočių, atitinkančių šio reglamento 11 straipsnyje nustatytus ženklinimo ir informacijos teikimo reikalavimus.

4.Jeigu valstybės narės nusprendžia palikti galioti arba nustatyti nacionalinius tvarumo ar informacijos teikimo reikalavimus, kuriais papildomi šiame reglamente nustatyti reikalavimai, tie reikalavimai negali prieštarauti šiame reglamente nustatytiems reikalavimams ir valstybės narės nedraudžia, neriboja ir nekliudo pateikti rinkai šio reglamento reikalavimus atitinkančių pakuočių dėl priežasčių, susijusių su neatitiktimi tiems nacionaliniams reikalavimams.

5.Valstybės narės gali nustatyti ir daugiau ženklinimo reikalavimų, kuriais papildomi 11 straipsnyje nustatyti reikalavimai, kad būtų galima identifikuoti kitą didesnės gamintojo atsakomybės sistemą ar užstato sistemą nei nurodytosios 44 straipsnio 1 dalyje.

6.Valstybės narės nekliudo šio reglamento neatitinkančių pakuočių rodyti prekybos mugėse, parodose ar panašiuose renginiuose, jeigu yra matomas ženklas, iš kurio aišku, kad tokia pakuotė neatitinka šio reglamento ir kad ji neskirta parduoti iki bus užtikrinta jos atitiktis reikalavimams.

II skyrius Tvarumo reikalavimai

5 straipsnis Reikalavimai dėl pakuotės sudėtyje esančių cheminių medžiagų

1.Pakuotė turi būti gaminama taip, kad jos medžiagos ar bet kurios sudedamosios dalies sudėtyje susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų būtų kuo mažiau ir kuo mažesnėmis koncentracijomis, taip pat ir išmetamuosiuose teršaluose bei atlikus atliekų tvarkymo operacijas gautuose produktuose, kaip antai antrinėse žaliavose, pelenuose ar kitose galutinai pašalinti skirtose medžiagose.

2.Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priede nustatytiems cheminių medžiagų naudojimo apribojimams arba, kai taikytina, Reglamente (EB) Nr. 1935/2004 nustatytiems su maistu besiliečiančioms pakuotėms taikomiems apribojimams ir konkrečioms priemonėms, švino, kadmio, gyvsidabrio ir šešiavalenčio chromo koncentracijos lygių, susidarančių dėl pakuotėse ar pakuočių sudedamosiose dalyse esančių cheminių medžiagų, suma negali viršyti 100 mg/kg.

3.Atitiktis 2 dalyje nustatytiems reikalavimams įrodoma techniniais dokumentais, parengiamais pagal VII priedą.

4.Perdirbamumo reikalavimais, kurie nustatomi pagal 6 straipsnio 5 dalį priimamais deleguotaisiais aktais, neribojamas cheminių medžiagų buvimas pakuotėse ar pakuočių sudedamosiose dalyse dėl priežasčių, susijusių visų pirma su chemine sauga. Tuose reikalavimuose, kai tinkama, atsižvelgiama į susirūpinimą keliančias chemines medžiagas, darančias neigiamą poveikį pakuotės, kurių sudėtyje jų yra, medžiagų pakartotiniam naudojimui ir grąžinamajam perdirbimui, ir prireikus nurodomos konkrečios atitinkamos cheminės medžiagos ir su jomis susiję kriterijai bei apribojimai.

5.Kad būtų atsižvelgta į mokslo ir technikos pažangą, Komisija pagal 58 straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas iš dalies keičiamas siekiant:

(a)sumažinti 2 dalyje nurodytą švino, kadmio, gyvsidabrio ir šešiavalenčio chromo koncentracijos lygių, susidarančių dėl pakuotėse ar pakuočių sudedamosiose dalyse esančių cheminių medžiagų, sumą;

(b)nustatyti, kokiomis sąlygomis 2 dalyje nurodytas koncentracijos lygis netaikomas perdirbtosioms medžiagoms ir produktų grandinėms, įeinančioms į uždarą ir kontroliuojamą grandinę, ir kokių rūšių pakuotėms toje dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi. Tokie deleguotieji aktai galioja ribotą laiką, juose nustatomi tinkamo žymėjimo ir informacijos teikimo reikalavimai ir reikalavimai reguliariai teikti ataskaitas siekiant užtikrinti, kad išimtis būtų reguliariai peržiūrima.

6 straipsnis Grąžinamajam perdirbimui tinkamos pakuotės

1.Visos pakuotės turi būti tinkamos grąžinamajam perdirbimui.

2.Pakuotės laikomos tinkamomis grąžinamajam perdirbimui, jei atitinka šiuos reikalavimus:

(a)yra projektuojant pritaikytos grąžinamajam perdirbimui;

(b)yra veiksmingai ir efektyviai atskirai surenkamos pagal 43 straipsnio 1 ir 2 dalis;

(c)yra išrūšiuojamos į atskirus atliekų srautus nedarant poveikio kitų atliekų srautų perdirbamumui;

(d)gali būti perdirbamos taip, kad gaunamos antrinės žaliavos būtų pakankamai kokybiškos, kad tiktų pirminėms žaliavoms pakeisti;

(e)gali būti atliekamas jų didelio masto grąžinamasis perdirbimas.

Šios dalies a punktas taikomas nuo 2030 m. sausio 1 d., e punktas taikomas nuo 2035 m. sausio 1 d.

3.Grąžinamajam perdirbimui tinkamos pakuotės nuo 2030 m. sausio 1 d. turi atitikti grąžinamajam perdirbimui pritaikyto projektavimo kriterijus, nustatytus pagal 4 dalį priimtais deleguotaisiais aktais, o nuo 2035 m. sausio 1 d. – ir didelio masto grąžinamojo perdirbimo reikalavimus, nustatytus pagal 6 dalį priimtais deleguotaisiais aktais. Kai tokios pakuotės atitinka tuos deleguotuosius aktus, jos laikomos atitinkančiomis 2 dalies a ir e punktus.

4.Komisijai pagal 58 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas siekiant nustatyti grąžinamajam perdirbimui pritaikyto projektavimo kriterijus ir grąžinamojo perdirbimo klases remiantis II priedo 2 lentelėje nurodytais kriterijais ir parametrais, taikomais to priedo 1 lentelėje nurodytoms pakuočių kategorijoms, taip pat taisykles, pagal kurias finansiniai įnašai, gamintojų mokėtini laikantis 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų didesnės gamintojo atsakomybės pareigų, diferencijuojami pagal pakuočių grąžinamojo perdirbimo klasę, o plastikinių pakuočių atveju – ir pagal perdirbtųjų medžiagų procentinę dalį. Nustatant grąžinamajam perdirbimui pritaikyto projektavimo kriterijus atsižvelgiama į pažangiausius surinkimo, rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo procesus ir įtraukiamos visos pakuočių sudedamosios dalys.

Komisijai pagal 58 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais priedo 1 lentelė iš dalies keičiama siekiant ją suderinti su mokslo ir technikos pažanga, susijusia su medžiagų ir produktų projektavimu, surinkimo, rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo infrastruktūra.

5.Nuo 2030 m. sausio 1 d. pakuotė nelaikoma tinkama grąžinamajam perdirbimui, jeigu ji priskiriama E klasei pagal grąžinamajam perdirbimui pritaikyto projektavimo kriterijus, pagal 4 dalį priimtu deleguotuoju aktu nustatytus pakuočių kategorijai, kuriai ta pakuotė priklauso.

Šie kriterijai grindžiami bent II priedo 2 lentelėje nurodytais parametrais.

6.Komisija nustato kiekvienai iš II priedo 1 lentelėje nurodytų pakuočių rūšių taikytiną metodiką, skirtą vertinti, ar pakuotė yra tinkama didelio masto grąžinamajam perdirbimui. Ta metodika pagrindžiama bent šiais elementais:

(a)visoje Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje rinkai pateikiamų pakuočių kiekiais;

(b)visoje Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje atskirai surenkamų pakuočių atliekų kiekiais pagal II priedo 1 lentelėje nurodytas pakuočių medžiagas;

(c)pakuočių atliekų grąžinamojo perdirbimo lygiais visoje Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje pagal II priedo 1 lentelėje nurodytas pakuočių rūšis arba, kai tokie duomenys apie pakuočių atliekų grąžinamojo perdirbimo lygius pagal pakuočių rūšį nėra prieinami, daromos prielaidos remiantis vidutiniais nuostolių lygiais, kaip nurodyta 47 straipsnio 3 dalyje;

(d)visoje Sąjungoje įdiegtais kiekvienos II priedo 1 lentelėje nurodytos rūšies pakuočių rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo infrastruktūros pajėgumais.

7.3 dalyje nurodytais kriterijais ir reikalavimais nustatoma:

(a)kaip perdirbamumo vertinimo rezultatas išreiškiamas II priedo 3 lentelėje apibūdintomis A–E perdirbamumo klasėmis, remiantis tuo, kokia svoriu išreikšta pakuotės vieneto procentinė dalis yra tinkama grąžinamajam perdirbimui pagal 1 dalį;

(b)išsamūs grąžinamajam perdirbimui pritaikyto projektavimo kriterijai, taikomi kiekvienai iš II priedo 1 lentelėje nurodytų pakuočių medžiagų ir kategorijų;

(c)kiekvienos iš II priedo 1 lentelėje nurodytų pakuočių kategorijų atitikties atitinkamos klasės reikalavimams sąlygų apibūdinimas;

(d)finansinių įnašų, gamintojų mokėtinų laikantis 40 straipsnyje nurodytų didesnės gamintojo atsakomybės pareigų, diferencijavimas pagal atitinkamą pakuočių klasę;

(e)kaip vertinamas kiekvienos II priedo 1 lentelėje nurodytos kategorijos pakuočių perdirbamumas dideliu mastu siekiant nuo 2035 m. nustatyti atnaujintas perdirbamumo klases.

8.Atitiktis 2 ir 3 dalyse nustatytiems reikalavimams įrodoma techniniais dokumentais, parengiamais dėl pakuotės, kaip nustatyta VII priede.

Jei pakuotės vienete yra integruotų sudedamųjų dalių, vertinant atitiktį grąžinamajam perdirbimui pritaikyto projektavimo kriterijams ir perdirbamumo dideliu mastu reikalavimams įtraukiamos visos integruotos sudedamosios dalys.

Jei pakuotės vienete yra atskirų sudedamųjų dalių, kiekvienos atskiros sudedamosios dalies atitikties grąžinamajam perdirbimui pritaikyto projektavimo reikalavimams ir perdirbamumo dideliu mastu reikalavimams vertinimas atliekamas atskirai.

Visos pakuotės vieneto sudedamosios dalys turi būti suderinamos su pažangiausiais surinkimo, rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo procesais ir neturi kliudyti pakuotės vieneto pagrindinės dalies perdirbamumui.

9.Nuo 2030 m. sausio 1 d., nukrypstant nuo 2 ir 3 dalių, inovatyvios pakuotės gali būti pateikiamos rinkai laikotarpiui, ne ilgesniam kaip 5 metai po kalendorinių metų, kuriais jos pateiktos rinkai, pabaigos.

Kai naudojamasi šia nukrypti leidžiančia nuostata, kartu su inovatyvia pakuote pateikiami VII priede nurodyti techniniai dokumentai, kuriais įrodomas jos inovatyvus pobūdis ir tai, kad ji atitinka šio reglamento 3 straipsnio 34 punkte pateiktą apibrėžtį.

Pasibaigus pirmoje pastraipoje nurodytam laikotarpiui, kartu su tokia pakuote pateikiami 8 dalyje nurodyti techniniai dokumentai.

10.Iki 2034 m. gruodžio 31 d. šis straipsnis netaikomas:

(a)pirminėms pakuotėms, apibrėžtoms Direktyvos 2001/83/EB 1 straipsnio 23 punkte ir Reglamento (ES) 2019/6 4 straipsnio 25 punkte;

(b)liestis su jautriais produktais skirtoms plastikinėms medicinos priemonių, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2017/745, pakuotėms;

(c)liestis su jautriais produktais skirtoms plastikinėms in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2017/746, pakuotėms.

11.Finansiniai įnašai, gamintojų mokėtini laikantis 40 straipsnyje nurodytų didesnės gamintojo atsakomybės pareigų, diferencijuojami pagal perdirbamumo klasę, kaip nustatyta pagal šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytus deleguotuosius aktus, o plastikinių pakuočių atveju – ir pagal 7 straipsnio 6 dalį.

7 straipsnis Minimali perdirbtųjų medžiagų dalis plastikinėse pakuotėse

1.Nuo 2030 m. sausio 1 d. pakuotės vieneto plastikinėje dalyje turi būti toliau nurodyta minimali perdirbtųjų medžiagų, gautų iš vartotojų plastiko atliekų, procentinė dalis:

(a)liestis su jautriais produktais skirtose pakuotėse, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra polietileno tereftalatas (PET), – 30 proc.;

(b)liestis su jautriais produktais skirtose pakuotėse, gaminamose iš kitų nei PET plastikinių medžiagų, išskyrus vienkartinius plastikinius gėrimų butelius, – 10 proc.;

(c)vienkartiniuose plastikiniuose gėrimų buteliuose – 30 proc.;

(d)kitose nei a, b ir c punktuose nurodytose pakuotėse – 35 proc.

2.Nuo 2040 m. sausio 1 d. pakuotės vieneto plastikinėje dalyje turi būti toliau nurodyta minimali perdirbtųjų medžiagų, gautų iš vartotojų plastiko atliekų, procentinė dalis:

(a)liestis su jautriais produktais skirtose plastikinėse pakuotėse, išskyrus vienkartinius plastikinius gėrimų butelius, – 50 proc.;

(b)vienkartiniuose plastikiniuose gėrimų buteliuose – 65 proc.;

(c)kitose plastikinėse pakuotėse nei nurodytosios a ir b punktuose – 65 proc.

3.1 ir 2 dalys netaikomos:

(a)pirminėms pakuotėms, apibrėžtoms Direktyvos 2001/83/EB 1 straipsnio 23 punkte ir Reglamento (ES) 2019/6 4 straipsnio 25 punkte;

(b)liestis su jautriais produktais skirtoms plastikinėms medicinos priemonių, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2017/745, pakuotėms;

(c)liestis su jautriais produktais skirtoms plastikinėms in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2017/746, pakuotėms;

(d)antrinėms pakuotėms, apibrėžtoms Direktyvos 2001/83/EB 1 straipsnio 24 punkte ir Reglamento (ES) 2019/6 4 straipsnio 26 punkte, tais atvejais, kai tokia pakuotė yra būtina siekiant laikytis specialių reikalavimų, kad būtų išlaikyta vaisto kokybė;

4.1 ir 2 dalys netaikomos kompostuojamosioms plastikinėms pakuotėms. 

5.Atitiktis 1 ir 3 dalyse nustatytiems reikalavimams įrodoma pateikiant VII priede nurodytą techninę informaciją apie pakuotes.

6.Finansiniai įnašai, gamintojų mokami laikantis 40 straipsnyje nustatytų didesnės gamintojo atsakomybės pareigų, ne vėliau kaip 2030 m. sausio 1 d. diferencijuojami pagal pakuotei naudojamų perdirbtųjų medžiagų procentinę dalį.

7.Komisijai suteikiami įgaliojimai ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma plastikinės pakuotės vienetui tenkančios iš vartotojų plastiko atliekų gautų perdirbtųjų medžiagų procentinės dalies apskaičiavimo ir tikrinimo metodika ir VII priede nurodytų techninių dokumentų forma. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8.Nuo 2029 m. sausio 1 d. perdirbtųjų medžiagų procentinė dalis pakuotėse pagal 1 dalį apskaičiuojama ir tikrinama laikantis 7 dalyje nurodytu įgyvendinimo aktu nustatytų taisyklių.

9.Ne vėliau kaip 2028 m. sausio 1 d. Komisija įvertina poreikį priimti nuostatas, leidžiančias konkrečių plastikinių pakuočių atveju nukrypti nuo 1 dalies b ir d punktuose nustatytos minimalios procentinės dalies, arba peržiūrėti 3 dalyje nustatytą konkrečioms plastikinėms pakuotėms taikomą nukrypti leidžiančią nuostatą.

Remiantis šiuo vertinimu, Komisijai pagal 58 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas iš dalies keičiamas siekiant:

(a)nustatyti nuo 1 dalies b ir d punktuose nustatytos minimalios procentinės dalies taikymo srities, taikymo laiko ar lygio nukrypti leidžiančias nuostatas, taikomas konkrečioms plastikinėms pakuotėms ir, jei tikslinga,

(b)peržiūrėti 3 dalyje nustatytas nukrypti leidžiančias nuostatas,

kai nėra plastikinėms pakuotėms perdirbti tinkamų grąžinamojo perdirbimo technologijų, nes joms negauta leidimo pagal atitinkamas Sąjungos taisykles arba jos nepakankamai įdiegtos praktikoje.

10.Komisijai pagal 58 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo iš dalies keičiamos 1 ir 2 dalys atitinkamai patikslinant minimalias procentines dalis, kai tai yra pagrįsta, nes trūksta konkrečių rūšių perdirbto plastiko ar jo neįmanoma gauti už prieinamą kainą ir tai gali daryti neigiamą poveikį žmonių ar gyvūnų sveikatai, aprūpinimo maistu užtikrinimui ar aplinkai, ir dėl tos priežasties pernelyg sunku laikytis reikalavimų dėl 1 ir 2 dalyse nustatytų perdirbtųjų medžiagų minimalių procentinių dalių. Vertindama tokio pakeitimo pagrįstumą Komisija įvertina fizinių ar juridinių asmenų prašymus, prie kurių turi būti pridėta aktuali informacija ir duomenys apie padėtį rinkoje, susijusią su tokiomis vartotojų plastiko atliekomis, ir patikimiausius turimus susijusio pavojaus žmonių ar gyvūnų sveikatai, aprūpinimo maistu užtikrinimui ar aplinkai įrodymus.

11.Ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 8 metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija apžvelgia su perdirbtų pakuočių medžiagų naudojimu pakuotėms, išskyrus plastikines pakuotes, susijusią padėtį ir tuo remdamasi įvertina, ar tikslinga nustatyti priemones arba iškelti tikslus siekiant padidinti tokiose kitose pakuotėse naudojamų perdirbtųjų medžiagų dalį, ir prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

8 straipsnis Kompostuojamosios pakuotės

1.Ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] turi būti užtikrinta, kad 3 straipsnio 1 dalies f ir g punktuose nurodytos pakuotės, ant vaisių ir daržovių klijuojamos lipnios etiketės ir labai lengvi plastikiniai pirkinių maišeliai būtų tinkami kompostuoti pramoniniu būdu kontroliuojamomis sąlygomis biologinių atliekų apdorojimo įrenginiuose.

2.Kai yra įdiegtos tinkamos atliekų surinkimo sistemos ir įrengta atliekų tvarkymo infrastruktūra kuriomis naudojantis galima užtikrinti, kad 1 dalyje nurodytos pakuotės patektų į organinių atliekų tvarkymo srautą, valstybės narės turi teisę reikalauti, kad lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai būtų pirmą kartą tiekiami jų rinkai tik jei galima įrodyti, kad tie maišeliai yra pagaminti tik iš biologiškai skaidžių plastiko polimerų, tinkamų kompostuoti pramoniniu būdu kontroliuojamomis sąlygomis.

3.Ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] turi būti užtikrinta, kad kitų nei 1 ir 2 dalyse nurodytų pakuočių, įskaitant iš biologiškai skaidžių plastiko polimerų pagamintas pakuotes, medžiagas būtų galima perdirbti nedarant poveikio kitų atliekų srautų perdirbamumui.

4.Atitiktis 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams įrodoma pateikiant VII priede nurodytą techninę informaciją apie pakuotes.

5.Komisijai pagal 58 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šio straipsnio 1 ir 2 dalys iš dalies keičiamos tose dalyse nurodytas pakuočių rūšis papildant kitomis pakuočių rūšimis, kai tai pagrįsta ir tikslinga dėl technologijų ir reglamentavimo pokyčių, turinčių įtakos kompostuojamųjų pakuočių šalinimui, ir laikantis III priede nustatytų sąlygų.

9 straipsnis Pakuočių kiekio mažinimas

1.Pakuotė projektuojama taip, kad jos svoris ir tūris būtų sumažinti iki minimumo, būtino jos funkcijai užtikrinti, atsižvelgiant į medžiagą, iš kurios ji pagaminta.

2.Pakuotės, kurios nėra būtinos atitikčiai bet kuriems iš IV priede nustatytų eksploatacinių kriterijų užtikrinti, ir pakuotės, turinčios savybių, kuriomis siekiama tik sudaryti įspūdį, kad produkto kiekis yra didesnis, įskaitant dvigubas sieneles, netikrus dugnus ir nebūtinus sluoksnius, nepateikiamos rinkai, išskyrus atvejus, kai tokiam pakuotės modeliui taikomi su Sąjungos teisės aktais saugoma geografinės kilmės nuoroda susiję reikalavimai.

3.Tuščia ertmė sumažinama iki pakuotės funkcijai užtikrinti būtino minimumo:

(a)prekinėse pakuotėse – atsižvelgiant į bendrą supakuoto produkto kiekį (tūrį) ir jo savybes;

(b)grupinėse ir transportavimo pakuotėse, įskaitant elektroninės prekybos siuntų pakuotes, – atsižvelgiant į sugrupuotų ar transportuojamų produktų bendrą kiekį (tūrį) ir jų prekines pakuotes.

Vertinant atitiktį šios dalies reikalavimams, tuščia ertmė, kuri užpildoma popieriaus atraižomis, oro pagalvėlėmis, burbuline plėvele, kempinėlių užpildais, putų užpildais, medienos vilna, polistirenu, putplasčio granulėmis ar kitomis užpildo medžiagomis, laikoma tuščia ertme.

4.Atitiktis 1 ir 2 dalyse nustatytiems reikalavimams įrodoma VII priede nurodytais techniniais dokumentais, į kuriuos įeina šie elementai:

(a)techninių specifikacijų, standartų ir sąlygų, taikomų vertinant pakuotę pagal IV priede nustatytus eksploatacinius kriterijus ir metodiką, paaiškinimas;

(b)nurodyti projektavimo reikalavimai, kuriais užkertamas kelias toliau mažinti pakuotės svorį ar tūrį, pagal kiekvieną iš šių eksploatacinių kriterijų;

(c)bet kokie bandymų rezultatai, tyrimai ar kiti aktualūs šaltiniai, kuriais remiamasi vertinant minimalų būtiną pakuotės tūrį ar svorį.

Vertinant daugkartinių pakuočių atitiktį 1 dalyje nustatytiems reikalavimams atsižvelgiama į jų funkciją, nurodytą 10 straipsnyje.

10 straipsnis Daugkartinės pakuotės

1.Pakuotė laikoma daugkartine, jeigu ji atitinka šias sąlygas:

(a)yra sukurta, suprojektuota ir pateikiama rinkai siekiant tikslo ją pakartotinai naudoti arba pakartotinai pripildyti;

(b)yra sukurta ir suprojektuota taip, kad įprastai nuspėjamomis naudojimo sąlygomis būtų galima įvykdyti kuo daugiau reisų ar naudojimo ciklų;

(c)gali būti ištuštinama arba iškraunama nesugadinant jos taip, kad nebebūtų įmanoma pakartotinai naudoti;

(d)gali būti ištuštinama, iškraunama, pakartotinai pripildoma arba perkraunama užtikrinant taikomų saugos ir higienos reikalavimų laikymąsi;

(e)gali būti atnaujinama pagal VI priedo B dalį, išlaikant jos galimybę atlikti numatytąją funkciją;

(f)gali būti ištuštinama, iškraunama, pakartotinai pripildoma arba perkraunama išlaikant supakuoto produkto kokybę bei saugą ir galimybę pritvirtinti etiketes, taip pat toliau teikiant informaciją apie produkto savybes ir apie pačią pakuotę, įskaitant bet kokius svarbius nurodymus ir informaciją, kad būtų užtikrintas produkto saugumas, tinkamas naudojimas, atsekamumas ir tinkamumo vartoti laikas;

(g)gali būti ištuštinama, iškraunama, pakartotinai pripildoma arba perkraunama nekeliant pavojaus už tai atsakingų asmenų sveikatai ir saugai;

(h)tapusi atliekomis, atitinka 6 straipsnyje nustatytus grąžinamajam perdirbimui tinkamoms pakuotėms taikomus reikalavimus.

2.Atitiktis 1 dalyje nustatytiems reikalavimams įrodoma pateikiant VII priede nurodytą techninę informaciją apie pakuotes.

III skyriusŽenklinimo, žymėjimo ir informacijos teikimo reikalavimai

11 straipsnis Pakuotės ženklinimas

1.Nuo [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 42 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo] pakuotės ženklinamos ženklu, kuriame pateikiama informacija apie jų sudėtyje esančias medžiagas. Ši pareiga neapima transportavimo pakuočių. Tačiau ji taikoma elektroninės prekybos siuntų pakuotėms.

Į 44 straipsnio 1 dalyje nurodytas užstato sistemas įtrauktos pakuotės, be pirmoje pastraipoje nurodyto ženklo, yra žymimos suderintu ženklu, nustatytu pagal 5 dalį priimtame atitinkamame įgyvendinimo akte.

2.Nuo [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 48 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] pakuotės žymimos ženklu, kuriuo nurodomas daugkartinis pakuotės pobūdis, ir QR kodu ar kitokiu skaitmeniniu duomenų saitu, kuriuo suteikiama daugiau informacijos apie daugkartinį pakuotės pobūdį, įskaitant pakartotinio naudojimo sistemos ir surinkimo punktų prieinamumą, ir kurį naudojant yra lengviau atsekti pakuotę ir suskaičiuoti reisus ir naudojimo ciklus. Be to, daugkartinės prekinės pakuotės pardavimo vietoje turi būti aiškiai identifikuojamos ir atskiriamos nuo vienkartinių pakuočių.

3.Jei pakuotės vienetas, kuriam taikomas 7 straipsnis, yra paženklintas ženklu, kuriame pateikiama informacija apie perdirbtųjų medžiagų dalį, tas ženklas turi atitikti specifikacijas, nustatytas pagal 11 straipsnio 5 dalį priimtu atitinkamu įgyvendinimo aktu, ir turi būti sukurtas pagal 7 straipsnio 7 dalyje numatytą metodiką. Jei plastikinės pakuotės vienetas yra pažymėtas ženklu, kuriame pateikiama informacija apie biologinės kilmės plastiko dalį, tas ženklas turi atitikti specifikacijas, nustatytas atitinkamu pagal 11 straipsnio 5 dalį priimtu įgyvendinimo aktu.

4.1–3 dalyse nurodyti ženklai ir 2 dalyje nurodytas QR kodas ar kitoks skaitmeninis duomenų saitas ant pakuotės pritvirtinami, atspausdinami ar išgraviruojami taip, kad būtų matomi, aiškiai įskaitomi ir nepanaikinami. Kai tai neįmanoma arba nepagrįsta dėl pakuotės pobūdžio ir dydžio, jie pritvirtinami prie grupinės pakuotės.

Kai Sąjungos teisės aktuose reikalaujama, kad informacija apie supakuotą produktą būtų teikiama naudojant duomenų saitą, tas pats duomenų saitas naudojamas reikiamai informacijai ir apie supakuotą produktą, ir apie pakuotę teikti.

5.Ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 18 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas suderintas ženklas ir specifikacijos, susijusios su pakuočių ženklinimo reikalavimais ir ženklinimo formomis, nurodyti 1–3 dalyse, ir su atliekų talpyklų ženklinimu, nurodytu 12 straipsnyje. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.Ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma 1 dalyje nurodytų pakuočių sudėtyje esančių medžiagų nurodymo naudojant skaitmeninio žymėjimo technologijas metodika. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7.Nedarant poveikio reikalavimams dėl kitų suderintų ES ženklų, ekonominės veiklos vykdytojai neteikia ir nerodo etikečių, ženklų, simbolių ar įrašų, galinčių klaidinti vartotojus ar kitus galutinius naudotojus ar sukelti jiems painiavą dėl pakuotėms keliamų tvarumo reikalavimų, kitų pakuočių savybių ar pakuočių atliekų tvarkymo galimybių, kurių suderintas ženklinimas nustatytas šiame reglamente.

8.44 straipsnio 1 dalyje nenurodyta pakuotė, įtraukta į didesnės gamintojo atsakomybės sistemą arba užstato sistemą, gali būti identifikuojama pagal atitinkamą simbolį visoje teritorijoje, kurioje ta sistema taikoma. Tas simbolis turi būti aiškus ir nedviprasmiškas ir neturi klaidinti vartotojų ar naudotojų dėl pakuotės perdirbamumo ar daugkartinio pobūdžio.

12 straipsnis Pakuočių atliekoms rinkti skirtų atliekų talpyklų ženklinimas

Ne vėliau kaip 2028 m. sausio 1 d. ant visų atliekų talpyklų, skirtų pakuočių atliekoms rinkti, matomai, įskaitomai ir nepanaikinamai pritvirtinami, atspausdinami arba išgraviruojami ženklai, reikalingi tam, kad būtų galima atskirai surinkti kiekvieną pakuočių atliekų medžiagų dalį, skirtą šalinti atskirose talpyklose.

IV skyriusKitos ekonominės veiklos vykdytojų pareigos nei nustatytosios V ir VII skyriuose

13 straipsnis Gamintojų (pakuočių naudotojų) pareigos

1.Pateikdami pakuotę rinkai gamintojai (pakuočių naudotojai) užtikrina, kad pakuotė atitiktų šiuos reikalavimus:

(a)būtų suprojektuota ir pagaminta laikantis taikytinų 5–10 straipsniuose nustatytų reikalavimų;

(b)būtų paženklinta laikantis taikytinų 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

2.Prieš pateikdami pakuotę rinkai gamintojai (pakuočių naudotojai) atlieka atitinkamą 33 straipsnyje nurodytą atitikties vertinimo procedūrą arba paveda ją atlikti jų vardu ir parengia VII priede nurodytus techninius dokumentus.

Kai pakuotės atitiktis taikomiems reikalavimams yra įrodyta atlikus atitinkamą 33 straipsnyje nurodytą atitikties vertinimo procedūrą, gamintojai (pakuočių naudotojai) parengia ES atitikties deklaraciją pagal 34 straipsnį.

3.Gamintojai (pakuočių naudotojai) 10 metų po pakuotės pateikimo rinkai saugo VII priede nurodytus techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją.

4.Gamintojai (pakuočių naudotojai) užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros, kuriomis, vykdant pakuočių serijinę gamybą, būtų išlaikoma atitiktis šiam reglamentui. Gamintojai (pakuočių naudotojai) tinkamai atsižvelgia į pakuotės modelio ar charakteristikų pakeitimus, taip pat į darniųjų standartų ir bendrųjų ar kitų techninių specifikacijų, kuriais remiantis deklaruojama atitiktis arba kuriuos taikant atitiktis tikrinama, pakeitimus. Jeigu gamintojai (pakuočių naudotojai) nustato, kad gali būti padarytas poveikis pakuotės atitikčiai reikalavimams, jie atlieka pakartotinį vertinimą pagal 33 straipsnyje ir VII priede nustatytą atitikties vertinimo procedūrą arba paveda ją atlikti jų vardu.

5.Gamintojai (pakuočių naudotojai) užtikrina, kad ant pakuotės būtų nurodyta rūšis, partijos ar serijos numeris arba kitas elementas, pagal kurį ją būtų galima identifikuoti, arba, kai tai neįmanoma dėl pakuotės dydžio ar pobūdžio, užtikrina, kad reikiama informacija būtų pateikiama kartu su supakuotu produktu pateikiamame dokumente.

6.Gamintojai (pakuočių naudotojai) ant pakuotės arba naudodami QR kodą ar kitą duomenų saitą nurodo savo pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą, taip pat pašto adresą ir, kai yra, elektronines ryšio priemones, kuriomis galima su jais susisiekti. Jei tai neįmanoma, reikiami duomenys įtraukiami į informaciją, teikiamą naudojant 11 straipsnio 2 dalyje nurodytą QR kodą ar 11 straipsnio 4 dalyje nurodytą duomenų saitą, arba kartu su supakuotu produktu pateikiamame dokumente. Nurodomas pašto adresas turi būti vienas bendras adresas, kuriuo galima susisiekti su gamintoju (pakuočių naudotoju). Tokia informacija turi būti aiški, suprantama ir įskaitoma.

7.Gamintojai (pakuočių naudotojai) užtikrina, kad pagal 5 ir 6 dalis teikiama informacija būtų aiški, suprantama ir įskaitoma, ja nebūtų pakeičiama ar paslepiama informacija, reikalaujama pagal kitus Sąjungos teisės aktus dėl supakuotų produktų ženklinimo, ir ji negalėtų būti supainiota su ta informacija.

8.Gamintojai (pakuočių naudotojai), manantys arba turintys pagrindo manyti, kad rinkai jų pateikta pakuotė neatitinka vieno ar daugiau iš taikytinų 5–11 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nedelsdami imasi būtinų taisomųjų priemonių, kad užtikrintų tos pakuotės atitiktį reikalavimams arba, kai tinkama, ją pašalintų iš rinkos ar atšauktų. Gamintojai (pakuočių naudotojai) nedelsdami informuoja valstybės narės, kurioje jie tiekė atitinkamą pakuotę, rinkos priežiūros instituciją apie įtariamą neatitiktį reikalavimams ir apie visas taisomąsias priemones, kurių imtasi.

9.Gavę pagrįstą nacionalinės institucijos prašymą, gamintojai (pakuočių naudotojai) tai institucijai lengvai suprantama kalba ar kalbomis pateikia visą informaciją ir dokumentus, reikalingus pakuotės atitikčiai reikalavimams įrodyti, įskaitant techninius dokumentus. Ta informacija ir dokumentai pateikiami popierine arba elektronine forma. Prieiga prie atitinkamų dokumentų užtikrinama per 10 dienų nuo tada, kai gaunamas nacionalinės institucijos prašymas. Gamintojai (pakuočių naudotojai) su nacionaline institucija bendradarbiauja dėl bet kokių veiksmų, kurių imamasi siekiant ištaisyti neatitikties 5–10 straipsniuose nustatytiems reikalavimams atvejus.

14 straipsnis Pakuočių arba pakuočių medžiagų tiekėjų pareiga teikti informaciją

1.Pakuočių ar pakuočių medžiagų tiekėjas gamintojui (pakuočių naudotojui) lengvai suprantama kalba ar kalbomis pateikia visą informaciją ir dokumentus, reikalingus tam, kad gamintojas (pakuočių naudotojas) įrodytų pakuotės ir pakuotės medžiagų atitiktį šiam reglamentui, įskaitant VII priede nurodytus ir pagal 5–10 straipsnius reikalaujamus techninius dokumentus. Ta informacija ir dokumentai pateikiami popierine arba elektronine forma.

2.Kai tikslinga, į gamintojui (pakuočių naudotojui) pagal 1 dalį teikiamą informaciją ir dokumentus įtraukiami liestis su jautriais produktais skirtoms pakuotėms taikomuose teisės aktuose nustatyti dokumentai ir informacija.

15 straipsnis Įgaliotojo atstovo pareigos

1.Gamintojas (pakuočių naudotojas) gali raštišku įgaliojimu paskirti įgaliotąjį atstovą.

Įgaliotojo atstovo įgaliojimai neapima 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų ir pareigos rengti VII priede nurodytus ir pagal 5–10 straipsnius reikalaujamus techninius dokumentus.

2.Įgaliotasis atstovas atlieka užduotis, nurodytas gamintojo (pakuočių naudotojo) jam suteiktuose įgaliojimuose. Tais įgaliojimais įgaliotajam atstovui leidžiama atlikti bent šias užduotis:

(a)10 metų po pakuotės pateikimo rinkai saugoti ES atitikties deklaraciją ir techninius dokumentus, kad jie būtų prieinami nacionalinėms rinkos priežiūros institucijoms;

(b)nacionalinių institucijų prašymu su jomis bendradarbiauti dėl visų priemonių, kurių imamasi dėl pakuotės, patenkančios į to įgaliotojo atstovo įgaliojimų aprėptį, neatitikties reikalavimams;

(c)gavus pagrįstą nacionalinės institucijos prašymą, tai institucijai lengvai suprantama kalba ar kalbomis pateikti visą informaciją ir dokumentus, reikalingus pakuotės atitikčiai reikalavimams įrodyti;

(d)gavus kompetentingos nacionalinės institucijos prašymą, per 10 dienų nuo tokio prašymo gavimo užtikrinti prieigą prie atitinkamų dokumentų;

(e)atsisakyti įgaliojimų, jei gamintojas (pakuočių naudotojas) nevykdo savo pareigų pagal šį reglamentą.

16 straipsnis Importuotojų pareigos

1.Importuotojai pateikia rinkai tik 5–11 straipsnių reikalavimus atitinkančias pakuotes.

2.Prieš pateikdami pakuotes rinkai importuotojai įsitikina, kad:

(a)atlikta atitinkama 33 straipsnyje nurodyta atitikties vertinimo procedūra ir gamintojas (pakuočių naudotojas) yra parengęs VII priede nurodytus ir 5–10 straipsniuose reikalaujamus techninius dokumentus;

(b)pakuotė yra paženklinta pagal 11 straipsnį;

(c)kartu su pakuote pateikiami reikalaujami dokumentai;

(d)gamintojas (pakuočių naudotojas) yra įvykdęs 13 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus.

Jeigu importuotojas mano arba turi pagrindo manyti, kad pakuotė neatitinka taikytinų 5–11 straipsniuose nustatytų reikalavimų, jis nepateikia tos pakuotės rinkai tol, kol neužtikrinama jos atitiktis reikalavimams.

3.Importuotojai ant pakuotės nurodo savo pavadinimą ir savo registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą, taip pat pašto adresą ir, kai yra, elektronines ryšio priemones, kuriomis galima su jais susisiekti. Jei tai neįmanoma, reikalaujama informacija pateikiama per duomenų saitą arba kartu su supakuotu produktu pateikiamame dokumente. Kontaktiniai duomenys turi būti aiškūs, suprantami ir įskaitomi.

4.Importuotojai užtikrina, kad pagal 3 dalį teikiama informacija būtų aiški, suprantama ir įskaitoma, ja nebūtų pakeičiama ar paslepiama informacija, reikalaujama pagal kitus Sąjungos teisės aktus dėl supakuotų produktų ženklinimo, ir ji negalėtų būti supainiota su ta informacija.

5.Importuotojai užtikrina, kad tuo metu, kai jiems tenka atsakomybė už pakuotę, jos laikymo ar transportavimo sąlygos nepakenktų jos atitikčiai taikytiniems 5–11 straipsniuose nustatytiems reikalavimams.

6.Importuotojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad rinkai jų pateikta pakuotė neatitinka taikytinų 5–11 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nedelsdami imasi būtinų taisomųjų priemonių, kad užtikrintų tos pakuotės atitiktį reikalavimams arba, kai tinkama, ją pašalintų iš rinkos ar atšauktų.

7.Importuotojai nedelsdami informuoja valstybių narių, kuriose jie tiekė pakuotę, rinkos priežiūros institucijas apie įtariamą neatitiktį reikalavimams ir apie visas taisomąsias priemones, kurių imtasi.

8.Importuotojai 10 metų po pakuotės pateikimo rinkai saugo ES atitikties deklaracijos kopiją, kad ji būtų prieinama rinkos priežiūros institucijoms, ir užtikrina, kad toms institucijoms jų prašymu būtų galima suteikti prieigą prie VII priede nurodytų ir 5–10 straipsniuose reikalaujamų techninių dokumentų.

9.Gavę pagrįstą nacionalinės institucijos prašymą importuotojai tai institucijai lengvai suprantama kalba ar kalbomis pateikia visą informaciją ir dokumentus, reikalingus pakuotės atitikčiai taikytiniems 5–11 straipsniuose nustatytiems reikalavimams įrodyti, įskaitant techninius dokumentus. Ta informacija ir dokumentai pateikiami popierine arba elektronine forma. Prieiga prie atitinkamų dokumentų užtikrinama per 10 dienų nuo tada, kai gaunamas nacionalinės institucijos prašymas.

10.Importuotojai su kompetentinga nacionaline institucija bendradarbiauja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant ištaisyti neatitikties 5–11 straipsniuose nustatytiems reikalavimams atvejus.

17 straipsnis Platintojų pareigos

1.Tiekdami pakuotes rinkai platintojai veikia deramai laikydamiesi šio reglamento reikalavimų.

2.Prieš tiekdami pakuotę rinkai platintojai įsitikina, kad:

(a)gamintojas, kuriam dėl tos pakuotės tenka didesnės gamintojo atsakomybės pareigos, yra registruotas 40 straipsnyje nurodytame gamintojų registre;

(b)pakuotė yra paženklinta pagal 11 straipsnį;

(c)gamintojas (pakuočių naudotojas) ir importuotojas yra įvykdę atitinkamai 13 straipsnio 5 ir 6 dalyse ir 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

3.Kai platintojas, prieš tiekdamas pakuotę rinkai, mano arba turi pagrindo manyti, kad ta pakuotė neatitinka 5–11 straipsniuose nustatytų reikalavimų arba kad gamintojas (pakuočių naudotojas) nesilaiko tų taikytinų reikalavimų, jis netiekia tos pakuotės rinkai tol, kol neužtikrinama jos atitiktis reikalavimams arba kol gamintojas neįvykdo reikalavimų.

Platintojai užtikrina, kad tuo metu, kai jiems tenka atsakomybė už pakuotę, jos laikymo ar transportavimo sąlygos nepakenktų jos atitikčiai 5–11 straipsniuose nustatytiems reikalavimams.

4.Platintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad pakuotė, kurią jie tiekė rinkai su supakuotu produktu, neatitinka taikytinų 5–11 straipsniuose nustatytų reikalavimų, užtikrina, kad būtų imtasi taisomųjų priemonių, būtinų tam, kad būtų užtikrinta tos pakuotės atitiktis reikalavimams arba, kai tinkama, ji būtų pašalinta iš rinkos ar atšaukta.

Platintojai nedelsdami informuoja valstybių narių, kuriose jie tiekė pakuotę, rinkos priežiūros institucijas apie įtariamą neatitiktį reikalavimams ir apie bet kokias taisomąsias priemones, kurių imtasi.

5.Gavę pagrįstą nacionalinės institucijos prašymą platintojai tai institucijai lengvai suprantama kalba ar kalbomis pateikia visą jiems prieinamą informaciją ir dokumentus, reikalingus pakuotės atitikčiai taikytiniems 5–11 straipsniuose nustatytiems reikalavimams įrodyti. Ta informacija ir dokumentai pateikiami popierine arba elektronine forma.

Platintojai su nacionaline institucija bendradarbiauja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant ištaisyti neatitikties 5–11 straipsniuose nustatytiems reikalavimams atvejus.

18 straipsnis Realizavimo paslaugų teikėjų pareigos

Realizavimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad jų tvarkomų pakuočių sandėliavimo, tvarkymo ir pakavimo, adresavimo ir siuntimo sąlygos nepakenktų pakuotės atitikčiai 5–11 straipsniuose nustatytiems reikalavimams.

19 straipsnis Atvejis, kai gamintojų (pakuočių naudotojų) pareigos taikomos importuotojams ir platintojams

Importuotojas arba platintojas laikomas gamintoju (pakuočių naudotoju) pagal šį reglamentą ir turi vykdyti gamintojo (pakuočių naudotojo) pareigas pagal 14 straipsnį, kai pateikia pakuotę rinkai savo vardu ar naudodamas savo prekių ženklą arba pakeičia jau pateiktą rinkai pakuotę taip, kad tai gali paveikti atitiktį atitinkamiems šio reglamento reikalavimams.

20 straipsnis Ekonominės veiklos vykdytojų identifikavimas

1.Ekonominės veiklos vykdytojai paprašyti pateikia rinkos priežiūros institucijoms informaciją apie:

(a)bet kurio ekonominės veiklos vykdytojo, kuris jiems tiekė pakuotes, tapatybę;

(b)bet kurio ekonominės veiklos vykdytojo, kuriam jie tiekė pakuotes, tapatybę.

2.Ekonominės veiklos vykdytojai 1 dalyje nurodytą informaciją turi gebėti pateikti 10 metų nuo tada, kai jiems tiektos atitinkamos pakuotės, ir 10 metų nuo tada, kai jie tiekė atitinkamas pakuotes.

21 straipsnis Su perteklinėmis pakuotėmis susijusi pareiga

1.Produktus galutiniam platintojui arba galutiniam naudotojui grupinėje pakuotėje, transportavimo pakuotėje ar elektroninės prekybos siuntų pakuotėje tiekiantys ekonominės veiklos vykdytojai užtikrina, kad tuščios ertmės santykinė dalis neviršytų 40 proc.

2.Tai apskaičiuojant:

(a)tuščia ertmė yra grupinės pakuotės, transportavimo pakuotės ar elektroninės prekybos siuntų pakuotės bendro tūrio ir joje esančios prekinės pakuotės tūrio skirtumas;

(b)tuščios ertmės santykinė dalis yra tuščios ertmės, apibrėžtos šios dalies a punkte, ir bendro grupinės pakuotės, transportavimo pakuotės ar elektroninės prekybos siuntų pakuotės tūrio santykis.

Tuščia ertme laikoma ertmė, užpildoma tokiomis užpildo medžiagomis kaip popieriaus atraižos, oro pagalvėlės, burbulinė plėvelė, kempinėlių užpildai, putų užpildai, medienos vilna, polistirenas ar putplasčio granulės.

3.1 dalyje nustatyta pareiga netaikoma ekonominės veiklos vykdytojams, kurie prekines pakuotes naudoja kaip elektroninės prekybos siuntų pakuotes. Nepaisant to, jie užtikrina, kad tokia prekinė pakuotė atitiktų 9 straipsnio reikalavimus.

22 straipsnis Tam tikrų formų pakuočių naudojimo apribojimai

1.Ekonominės veiklos vykdytojai nepateikia rinkai V priede nurodytų formų ir paskirčių pakuočių.

2.Nukrypstant nuo 1 dalies, V priedo 3 punkte nurodytų formų ir paskirčių pakuočių ekonominės veiklos vykdytojai nepateikia rinkai nuo 2030 m. sausio 1 d.

3.Valstybės narės gali atleisti ekonominės veiklos vykdytojus nuo V priedo 3 punkto laikymosi, jeigu jie atitinka labai mažos įmonės apibrėžtį pagal Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB redakcijoje, taikomoje [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – šio reglamento įsigaliojimo diena], nustatytas taisykles, ir tais atvejais, kai techniškai neįmanoma nenaudoti pakuočių ar naudotis infrastruktūra, reikalinga pakartotinio naudojimo sistemos veikimui užtikrinti.

4.Komisijai pagal 58 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais V priedas iš dalies keičiamas siekiant jį suderinti su technikos ir mokslo pažanga, kad būtų pasiektas tikslas mažinti pakuočių atliekų kiekį. Priimdama tuos deleguotuosius aktus Komisija apsvarsto galimybę konkrečių formų pakuočių naudojimo apribojimais mažinti susidarančių pakuočių atliekų kiekį, kartu užtikrinant bendrą teigiamą poveikį aplinkai, ir atsižvelgia į alternatyvių pakavimo sprendimų, atitinkančių liestis su jautriais produktais skirtoms pakuotėms taikomuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, prieinamumą ir į gebėjimą juos naudojant išvengti supakuoto produkto mikrobiologinio užteršimo.

23 straipsnis Su daugkartinėmis pakuotėmis susijusios pareigos

1.Ekonominės veiklos vykdytojai, pateikiantys rinkai daugkartines pakuotes, užtikrina, kad būtų įdiegta tokių pakuočių pakartotinio naudojimo sistema, atitinkanti 24 straipsnyje ir VI priede nustatytus reikalavimus.

2.Tos sistemos atitikties tiems reikalavimams aprašas parengiamas kaip daugkartinių pakuočių techninių dokumentų, teikiamų pagal 10 straipsnio 2 dalį, dalis. Tuo tikslu gamintojas (pakuočių naudotojas) prašo sistemos dalyvių pateikti atitinkamus raštiškus patvirtinimus pagal VI priedą.

24 straipsnis Su pakartotinio naudojimo sistemomis susijusi pareiga

1.Daugkartines pakuotes naudojantys ekonominės veiklos vykdytojai dalyvauja vienoje ar daugiau pakartotinio naudojimo sistemų ir užtikrina, kad pakartotinio naudojimo sistemos, apimančios atitinkamas daugkartines pakuotes, atitiktų VI priedo A dalyje nustatytus reikalavimus.

2.Daugkartines pakuotes naudojantys ekonominės veiklos vykdytojai, prieš vėl siūlydami tokias pakuotes naudoti galutiniams naudotojams, jas atnaujina pagal VI priedo B dalį.

25 straipsnis Su pakartotiniu pripildymu susijusios pareigos

1.Jei ekonominės veiklos vykdytojai teikia galimybę pirkti produktus pakartotinai pripildant tarą, jie informuoja galutinius naudotojus apie šiuos dalykus:

(a)kokių rūšių tara gali būti pakartotinai pripildoma perkant siūlomus produktus;

(b)pakartotinio pripildymo higienos standartus;

(c)galutinio naudotojo atsakomybę už sveikatą ir saugą naudojant a punkte nurodytą tarą.

Ši informacija reguliariai atnaujinama ir aiškiai skelbiama atitinkamose patalpose arba kitu būdu pateikiama galutiniams naudotojams.

2.Ekonominės veiklos vykdytojai, teikiantys galimybę pakartotinai pripildyti tarą, užtikrina, kad pakartotinio pripildymo punktai atitiktų VI priedo C dalyje nustatytus reikalavimus ir visus kitais Sąjungos teisės aktais nustatytus reikalavimus dėl produktų pardavimo pakartotinai pripildant tarą.

3.Ekonominės veiklos vykdytojai, teikiantys galimybę pripildyti tarą, užtikrina, kad pakartotinio pripildymo punktuose galutiniams naudotojams siūlomos pakuotės nebūtų teikiamos nemokamai arba kad jos būtų teikiamos pagal užstato sistemą. 

4.Ekonominės veiklos vykdytojas gali atsisakyti pakartotinai pripildyti galutinio naudotojo pateiktą tarą, jei galutinis naudotojas nesilaiko to ekonominės veiklos vykdytojo pagal 1 dalį nurodytų reikalavimų. 

26 straipsnis Pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo tikslai

1.Nuo 2030 m. sausio 1 d. ekonominės veiklos vykdytojai, valstybės narės teritorijoje pirmą kartą rinkai tiekiantys Direktyvos 2012/19/ES II priedo 2 punkte nurodytus didelius buitinius prietaisus, užtikrina, kad 90 proc. tų gaminių būtų tiekiama daugkartinėse transportavimo pakuotėse, įtrauktose į pakartotinio naudojimo sistemą.

2.Galutinis platintojas, valstybės narės teritorijoje tiekiantis rinkai šaltus ar karštus gėrimus prekinėse pakuotėse, kurie pardavimo vietoje supilami į tarą išsinešti, užtikrina, kad:

(a)nuo 2030 m. sausio 1 d. 20 proc. tų gėrimų būtų tiekiama daugkartinėse pakuotėse, kurios įtrauktos į pakartotinio naudojimo sistemą arba kurias galima pakartotinai pripildyti;

(b)nuo 2040 m. sausio 1 d. 80 proc. tų gėrimų būtų tiekiama daugkartinėse pakuotėse, kurios įtrauktos į pakartotinio naudojimo sistemą arba kurias galima pakartotinai pripildyti.

3.HORECA sektoriuje verslo veiklą vykdantis galutinis platintojas, valstybės narės teritorijoje rinkai tiekiantis į prekines pakuotes supakuotą gatavą maistą, skirtą išsinešti ir iškart suvartoti be jokio tolesnio paruošimo ir paprastai suvartojamą iš to paties indo, užtikrina, kad:

(a)nuo 2030 m. sausio 1 d. 10 proc. tų produktų būtų tiekiama daugkartinėse pakuotėse, kurios įtrauktos į pakartotinio naudojimo sistemą arba kurias galima pakartotinai pripildyti;

(b)nuo 2040 m. sausio 1 d. 40 proc. tų produktų būtų tiekiama daugkartinėse pakuotėse, kurios įtrauktos į pakartotinio naudojimo sistemą arba kurias galima pakartotinai pripildyti.

4.Gamintojas (pakuočių naudotojas) ir galutinis platintojas, valstybės narės teritorijoje tiekiantys rinkai į prekines pakuotes supakuotus alkoholinius gėrimus – alų, gazuotus alkoholinius gėrimus, fermentuotus gėrimus (išskyrus vyną), aromatizuotus vyno produktus ir vaisių vyną, taip pat iš spiritinių gėrimų, vyno ar kitų fermentuotų gėrimų, sumaišytų su kitais gėrimais, limonadu, sidru ar sultimis, paruoštus produktus – užtikrina, kad:

(a)nuo 2030 m. sausio 1 d. 10 proc. tų produktų būtų tiekiama daugkartinėse pakuotėse, kurios įtrauktos į pakartotinio naudojimo sistemą arba kurias galima pakartotinai pripildyti;

(b)nuo 2040 m. sausio 1 d. 25 proc. tų produktų būtų tiekiama daugkartinėse pakuotėse, kurios įtrauktos į pakartotinio naudojimo sistemą arba kurias galima pakartotinai pripildyti.

5.Gamintojas (pakuočių naudotojas) ir galutinis platintojas, valstybės narės teritorijoje tiekiantys rinkai į prekines pakuotes supakuotus alkoholinius gėrimus – vyną, išskyrus putojantį vyną, – užtikrina, kad:

(a)nuo 2030 m. sausio 1 d. 5 proc. tų produktų būtų tiekiama daugkartinėse pakuotėse, kurios įtrauktos į pakartotinio naudojimo sistemą arba kurias galima pakartotinai pripildyti;

(b)nuo 2040 m. sausio 1 d. 15 proc. tų produktų būtų tiekiama daugkartinėse pakuotėse, kurios įtrauktos į pakartotinio naudojimo sistemą arba kurias galima pakartotinai pripildyti.

6.Gamintojas (pakuočių naudotojas) ir galutinis platintojas, valstybės narės teritorijoje tiekiantys rinkai į prekines pakuotes supakuotus nealkoholinius gėrimus – vandenį, vandenį, į kurį pridėta cukraus, vandenį, į kurį pridėta kitų saldiklių, aromatizuotą vandenį, gaiviuosius gėrimus, limonadą, šaltą arbatą ir panašius gėrimus, kurie yra paruošti iškart gerti, grynas sultis, vaisių ar daržovių sultis ar misą ir tirštuosius kokteilius be pieno bei nealkoholinius gėrimus, kuriuose yra pieno riebalų, – užtikrina, kad:

(a)nuo 2030 m. sausio 1 d. 10 proc. tų produktų būtų tiekiama daugkartinėse pakuotėse, kurios įtrauktos į pakartotinio naudojimo sistemą arba kurias galima pakartotinai pripildyti;

(b)nuo 2040 m. sausio 1 d. 25 proc. tų produktų būtų tiekiama daugkartinėse pakuotėse, kurios įtrauktos į pakartotinio naudojimo sistemą arba kurias galima pakartotinai pripildyti.

7.Ekonominės veiklos vykdytojai, kaip transportavimo pakuotes naudojantys padėklus (pallets), plastikines grotelines dėžes, sulankstomas plastikines dėžes, kibirus ir statines produktams vežti arba supakuoti kitomis sąlygomis nei numatytosios 12 ir 13 dalyse, užtikrina, kad:

(a)nuo 2030 m. sausio 1 d. 30 proc. tokių naudojamų pakuočių būtų į pakartotinio naudojimo sistemą įtrauktos daugkartinės pakuotės;

(b)nuo 2040 m. sausio 1 d. 90 proc. tokių naudojamų pakuočių būtų į pakartotinio naudojimo sistemą įtrauktos daugkartinės pakuotės.

8.Ekonominės veiklos vykdytojai, naudojantys transportavimo pakuotes ne maisto produktams, pirmą kartą tiekiamiems rinkai elektroninės prekybos būdu, transportuoti ir pristatyti, užtikrina, kad:

a)nuo 2030 m. sausio 1 d. 10 proc. tokių naudojamų pakuočių būtų į pakartotinio naudojimo sistemą įtrauktos daugkartinės pakuotės;

b)nuo 2040 m. sausio 1 d. 50 proc. tokių naudojamų pakuočių būtų į pakartotinio naudojimo sistemą įtrauktos daugkartinės pakuotės.

9.Ekonominės veiklos vykdytojai, kaip transportavimo pakuotes naudojantys padėklų (pallets) įvyniojimo medžiagas ir tvirtinimo juostas ant padėklų dedamiems produktams transportavimo metu stabilizuoti ir apsaugoti, užtikrina, kad:

a)nuo 2030 m. sausio 1 d. 10 proc. tokių naudojamų pakuočių būtų į pakartotinio naudojimo sistemą įtrauktos daugkartinės pakuotės;

b)nuo 2040 m. sausio 1 d. 30 proc. tokių transportuoti naudojamų pakuočių būtų į pakartotinio naudojimo sistemą įtrauktos daugkartinės pakuotės.

10.Ekonominės veiklos vykdytojai, kaip grupines pakuotes naudojantys dėžes, išskyrus kartonines dėžes, naudojamas prekinės pakuotės išorėje tam tikram skaičiui produktų sugrupuoti sudarant atsargų laikymo vienetą, užtikrina, kad:

a)nuo 2030 m. sausio 1 d. 10 proc. tokių naudojamų pakuočių būtų į pakartotinio naudojimo sistemą įtrauktos daugkartinės pakuotės;

b)nuo 2040 m. sausio 1 d. 25 proc. tokių naudojamų pakuočių būtų į pakartotinio naudojimo sistemą įtrauktos daugkartinės pakuotės.

11.1–10 dalyse nustatyti tikslai apskaičiuojami vienų kalendorinių metų laikotarpiui.

12.Ekonominės veiklos vykdytojo naudojamos transportavimo pakuotės turi būti daugkartinės, kai jos naudojamos transportuojant produktus:

(a)iš vietos, kurioje veiklos vykdytojas vykdo savo veiklą, į kitą tokią vietą arba

(b)tarp vietų, kuriose veiklos vykdytojas vykdo savo veiklą, ir susijusios įmonės ar įmonės partnerės, apibrėžtų Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB redakcijos, taikomos [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – šio reglamento įsigaliojimo diena], priedo 3 straipsnyje, veiklos vietų.

Ši pareiga taikoma transportuojant padėklus (angl. pallets), dėžes, išskyrus kartonines dėžes, padėklus (angl. trays), plastikines grotelines dėžes, vidutinio dydžio piltinių produktų talpyklas, statines ir kanistrus – visų dydžių ir pagamintus iš bet kokių medžiagų, taip pat lanksčius.

13.Ekonominės veiklos vykdytojai, pristatantys produktus kitam ekonominės veiklos vykdytojui toje pačioje valstybėje narėje, tokiems produktams transportuoti naudoja tik daugkartines transportavimo pakuotes.

Ši pareiga taikoma transportuojant padėklus (pallets), dėžes, išskyrus kartonines dėžes, plastikines grotelines dėžes, vidutinio dydžio piltinių produktų talpyklas ir statines – visų dydžių ir pagamintus iš bet kokių medžiagų, taip pat lanksčius.

14.Ekonominės veiklos vykdytojai atleidžiami nuo pareigos pasiekti 2–10 dalyse nustatytus tikslus, jeigu jie per kalendorinius metus:

(a)pateikė rinkai ne daugiau kaip 1 000 kg pakuočių arba

(b)atitiko labai mažos įmonės apibrėžtį pagal Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB redakcijoje, taikomoje [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – šio reglamento įsigaliojimo diena], nustatytas taisykles.

15.Ekonominės veiklos vykdytojai atleidžiami nuo pareigos pasiekti 2–6 dalyse nustatytus tikslus, jei per kalendorinius metus jų prekybos plotas, apimantis visas prekių sandėliavimo ir išvežimo zonas, neviršija 100 m².

16.Komisijai pagal 58 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas siekiant nustatyti:

(a)su produktais, kuriems netaikomos šio straipsnio 1–6 dalys, ir 7–10 dalyse nenurodytų formų pakuotėmis susijusius tikslus, remiantis teigiama priemonių, kurių valstybės narės ėmėsi pagal 45 straipsnio 2 dalį, taikymo patirtimi;

(b)ekonominės veiklos vykdytojams taikomas išimtis, kuriomis papildomos šio straipsnio 14 dalies a–c punktuose nurodytos išimtys;

(c)išimtis, susijusias su konkrečių formų pakuotėmis, kurias apima šio straipsnio 2–6 dalyse nustatyti tikslai, kai pasiekti tuos tikslus kliudo su higiena, maisto sauga ar aplinkos apsauga susijusios problemos.

17.Ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 8 metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija apžvelgia su pakuočių pakartotiniu naudojimu susijusią padėtį ir tuo remdamasi įvertina, ar tikslinga nustatyti priemones, peržiūrėti šiame straipsnyje nustatytus tikslus ir nustatyti naujus pakuočių pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo tikslus, ir prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

27 straipsnis Taisyklės, pagal kurias apskaičiuojama pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo tikslų siekimo pažanga

1.Siekdamas įrodyti, kad 26 straipsnio 1 dalyje nustatyti tikslai yra pasiekti, ekonominės veiklos vykdytojas, valstybės narės teritorijoje pirmą kartą tiekiantis rinkai Direktyvos 2012/19/ES II priedo 2 punkte nurodytus didelius buitinius prietaisus, apskaičiuoja:

(a)tų prietaisų prekinių vienetų, supakuotų į daugkartines pakuotes, įtrauktas į pakartotinio naudojimo sistemą, kurie per kalendorinius metus valstybės narės teritorijoje pirmą kartą pateikti rinkai, skaičių;

(b)tų prietaisų prekinių vienetų, supakuotų į kitas pakuotes nei a punkte nurodytos daugkartinės pakuotės, kurie per kalendorinius metus valstybės narės teritorijoje pirmą kartą pateikti rinkai, skaičių.

2.Siekdamas įrodyti, kad 26 straipsnio 2–6 dalyse nustatyti tikslai yra pasiekti, galutinis platintojas arba, kai tinka, gamintojas (pakuočių naudotojas), tiekdamas rinkai tokius produktus valstybės narės teritorijoje, dėl kiekvieno tikslo atskirai apskaičiuoja:

(a)gėrimų ir maisto prekinių vienetų, supakuotų į daugkartines pakuotes, įtrauktas į pakartotinio naudojimo sistemą, kurie per kalendorinius metus valstybės narės teritorijoje tiekti rinkai, skaičių;

(b)gėrimų ir maisto prekinių vienetų, per kalendorinius metus valstybės narės teritorijoje tiektų rinkai pakartotinai pripildžius tarą, skaičių;

(c)gėrimų ir maisto prekinių vienetų, per kalendorinius metus valstybės narės teritorijoje tiektų rinkai kitais nei a ir b punktuose nurodytais būdais, skaičių.

3.Siekdamas įrodyti, kad 26 straipsnio 7–10 dalyse nustatyti tikslai yra pasiekti, tokias pakuotes naudojantis ekonominės veiklos vykdytojas dėl kiekvieno tikslo atskirai apskaičiuoja:

(a)per kalendorinius metus savo panaudotų kiekvienos iš 26 straipsnio 7–10 dalyse nurodytų formų pakuočių, kurios yra į pakartotinio naudojimo sistemą įtrauktos daugkartinės pakuotės, ekvivalentinių vienetų skaičių;

(b)per kalendorinius metus savo naudotų kiekvienos iš 26 straipsnio 7–10 dalyse nurodytų formų pakuočių, kurios nėra a punkte nurodytos pakuotės, ekvivalentinių vienetų skaičių.

4.Ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios 26 straipsnyje nustatytų tikslų siekimo pažangos apskaičiavimo taisyklės ir metodika.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

28 straipsnis Ataskaitos kompetentingoms institucijoms dėl pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo tikslų

1.26 straipsnio 1–10 dalyse nurodyti ekonominės veiklos vykdytojai šio reglamento 35 straipsnyje nurodytai kompetentingai institucijai už kiekvienus kalendorinius metus pateikia ataskaitą ir joje nurodo duomenis apie 26 straipsnyje nustatytų tikslų pasiekimą.

2.1 dalyje nurodyta ataskaita pateikiama per šešis mėnesius po ataskaitinių metų, kurių duomenys surinkti, pabaigos.

3.Pirmasis ataskaitinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, prasidedantys 2030 m. sausio 1 d.

4.Kompetentingos institucijos sukuria elektronines sistemas, per kurias joms pateikiami duomenys, ir nustato tam naudotinus formatus.

5.Kompetentingos institucijos gali prašyti bet kokios papildomos informacijos, būtinos tam, kad būtų galima įsitikinti pateiktų duomenų patikimumu.

6.Valstybės narės 1 dalyje nurodytų ataskaitų rezultatus skelbia viešai.

V skyrius Plastikiniai pirkinių maišeliai

29 straipsnis Plastikiniai pirkinių maišeliai

1.Valstybės narės imasi priemonių, kad būtų tvariai sumažintas jų teritorijoje sunaudojamas lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių kiekis.

Tvarus sumažinimas užtikrinamas, jeigu iki 2025 m. gruodžio 31 d. ir vėliau kasmet iki gruodžio 31 d. vienam asmeniui tenkantis metinis sunaudotas lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių kiekis yra ne didesnis kaip 40 maišelių arba lygiavertis svoriu išreikštas tikslinis kiekis.

2.Priemonės, kurių valstybės narės imasi, kad pasiektų 1 dalyje nustatytą tikslą, gali skirtis priklausomai nuo lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių poveikio aplinkai juos gaminant, perdirbant ar šalinant ir nuo jų kompostavimo savybių, patvarumo ar numatytos specialios paskirties. Nukrypstant nuo 4 straipsnio, tokios priemonės gali apimti prekybos apribojimus, jeigu jie yra proporcingi ir nediskriminaciniai.

3.Vykdydamos pareigas pagal Sutartį, valstybės narės gali imtis priemonių, kaip antai taikyti ekonomines priemones ir nustatyti nacionalinius mažinimo tikslus, taikytinus visų rūšių plastikiniams pirkinių maišeliams nepriklausomai nuo jų sienelės storio.

4.Vykdydamos 1 dalyje nustatytas pareigas valstybės narės gali daryti išimtį labai lengviems plastikiniams pirkinių maišeliams, kurie reikalingi higienos tikslais arba pateikiami kaip prekinė pakuotė nefasuotiems maisto produktams supakuoti, kad būtų išvengta maisto švaistymo.

VI skyrius Pakuočių atitiktis reikalavimams

30 straipsnis Bandymų, matavimo ir skaičiavimo metodai

Siekiant užtikrinti, kad pakuotės atitiktų šio reglamento 5–11 ir 24 straipsniuose nustatytus reikalavimus, ir patikrinti atitiktį tiems reikalavimams, bandymai, matavimai ir skaičiavimai atliekami taikant patikimus, tikslius ir atkuriamus metodus, kurie taikomi atsižvelgiant į visuotinai pripažintus pažangiausius metodus ir kurių rezultatų neapibrėžtis laikoma nedidele.

31 straipsnis Atitikties prielaida

1.30 straipsnyje nurodyti bandymų, matavimo ar skaičiavimo metodai, atitinkantys darniuosius standartus ar jų dalis, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, laikomi atitinkančiais reikalavimus, kuriuos apima tame straipsnyje nustatyti atitinkami standartai arba jų dalys.

2.Pakuotė, atitinkanti darniuosius standartus ar jų dalis, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, laikoma atitinkančia 5–11 ir 24 straipsniuose nustatytus reikalavimus ar jų dalis, kuriuos apima tie standartai.

32 straipsnis Bendrosios techninės specifikacijos

1.2 dalyje nurodytas bendrąsias technines specifikacijas ar jų dalis atitinkanti pakuotė laikoma atitinkančia 5–11 ir 24 straipsniuose nustatytus reikalavimus tiek, kiek tos bendrosios techninės specifikacijos arba jų dalys apima tuos reikalavimus.

2.Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti bendrąsias technines specifikacijas pagal 5–11 ir 24 straipsniuose nustatytus reikalavimus, jeigu yra įvykdytos šios sąlygos:

(a)nėra atitinkamus reikalavimus apimančio darniojo standarto, kurio nuoroda paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, arba tas standartas neatitinka tų reikalavimų, kuriuos turėtų apimti;

(b)Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnio 1 dalį yra paprašiusi vienos ar daugiau Europos standartizacijos organizacijų parengti arba peržiūrėti darnųjį standartą, susijusį su 5–11 straipsniuose ir 24 straipsnyje nustatytais reikalavimais, ir yra įvykdyta kuri nors iš šių sąlygų:

i) to prašymo nepriėmė nė viena Europos standartizacijos organizacija, kuriai jis pateiktas;

ii) tą prašymą priėmė bent viena iš Europos standartizacijos organizacijų, kurioms jis pateiktas, tačiau prašomi standartai:

–nepriimami iki prašyme nurodyto termino;

–neatitinka prašymo;

–nevisiškai atitinka reikalavimus, kuriuos turėtų apimti.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.Kai darniojo standarto nuorodos paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Komisija įvertina, ar 2 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus arba jų dalis, apimančius tuos pačius 5–11 ir 24 straipsniuose nustatytus reikalavimus, reikia panaikinti arba iš dalies pakeisti.

33 straipsnis Atitikties vertinimo procedūra

Pakuotės atitikties 5–11 straipsniuose nustatytiems reikalavimams vertinimas atliekamas pagal VII priede nustatytą procedūrą.

34 straipsnis ES atitikties deklaracija

1.ES atitikties deklaracijoje nurodoma, kad įrodyta atitiktis 5–11 straipsniuose nustatytiems reikalavimams.

2.ES atitikties deklaracija turi atitikti VIII priede pateiktą jos struktūros šabloną, apimti VII priede nustatyto modulio elementus ir būti nuolat atnaujinama. Ji išverčiama į valstybės narės, kurioje atitinkama pakuotė pateikiama arba tiekiama rinkai, reikalaujamą kalbą ar kalbas.

3.Jei pakuotei ar supakuotam produktui taikomas daugiau nei vienas Sąjungos teisės aktas, kuriais reikalaujama pateikti ES atitikties deklaraciją, pagal visus tokius Sąjungos teisės aktus parengiama viena bendra ES atitikties deklaracija. Toje deklaracijoje nurodomi atitinkami Sąjungos aktai ir jų paskelbimo nuorodos. Tai gali būti dokumentų rinkinys, sudarytas iš atitinkamų atskirų ES atitikties deklaracijų.

4.Parengęs ES atitikties deklaraciją gamintojas (pakuočių naudotojas) prisiima atsakomybę už pakuotės atitiktį šiame reglamente nustatytiems reikalavimams.

VII skyriusPakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymas

1 SKIRSNIS. Bendrosios nuostatos

35 straipsnis Kompetentinga institucija

1.Valstybės narės paskiria vieną ar daugiau kompetentingų institucijų, kurios yra atsakingos už šiame skyriuje ir 26 straipsnio 1–10 dalyse, 27 straipsnyje, 28 straipsnyje ir 29 straipsnyje nustatytų pareigų vykdymą ir jų vykdymo užtikrinimą.

2.Valstybės narės nustato išsamias tos kompetentingos institucijos ar kompetentingų institucijų organizacines ir veiklos nuostatas, įskaitant administracines ir procedūrines taisykles, kuriomis reglamentuojama:

(a)gamintojų registracija pagal 39 straipsnį;

(b)39 straipsnio 7 dalyje nurodytų ataskaitų teikimo reikalavimų vykdymo organizavimas ir stebėsena;

(c)40 straipsnyje nustatytų didesnės gamintojo atsakomybės pareigų vykdymo priežiūra;

(d)informacijos prieinamumas pagal 50 straipsnį.

3.Ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 3 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] valstybės narės praneša Komisijai pagal 1 dalį paskirtų kompetentingų institucijų pavadinimus ir adresus. Valstybės narės nepagrįstai nedelsdamos informuoja Komisiją apie bet kokius tų kompetentingų institucijų pavadinimų ar adresų pasikeitimus.

36 straipsnis Ankstyvojo perspėjimo ataskaita

1.Bendradarbiaudama su Europos aplinkos agentūra, Komisija parengia 38 ir 46 straipsniuose nustatytų tikslų siekimo pažangos ataskaitas likus ne mažiau kaip trejiems metams iki kiekvieno tuose straipsniuose nustatyto termino.

2.Į 1 dalyje nurodytas ataskaitas įtraukiama:

(a)kiekvienos valstybės narės tikslų pasiekimo įvertinimas;

(b)valstybių narių, kurioms kyla rizika nepasiekti šių tikslų iki atitinkamų terminų, sąrašas kartu su atitinkamomis rekomendacijomis toms valstybėms narėms;

(c)visoje Sąjungoje taikomos geriausios praktikos pavyzdžiai, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti pažangą siekiant tikslų.

37 straipsnis Atliekų tvarkymo planai

Valstybės narės į atliekų tvarkymo planus, kurių reikalaujama pagal Direktyvos 2008/98/EB 28 straipsnį, įtraukia atskirą skyrių dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, įskaitant priemones, kurių imamasi pagal šio reglamento 38 ir 45 straipsnius.

2 SKIRSNIS. Atliekų prevencija

38 straipsnis Pakuočių atliekų prevencija

1.Kiekviena valstybė narė sumažina vienam gyventojui tenkantį susidarančių pakuočių atliekų kiekį, palyginti su 2018 m. vienam gyventojui tekusiu susidariusių pakuočių atliekų kiekiu, apie kurį pranešta Komisijai pagal Sprendimą 2005/270/EB:

(a)5 proc. iki 2030 m.;

(b)10 proc. iki 2035 m.;

(c)15 proc. iki 2040 m.

2.Valstybės narės įgyvendina priemones, kuriomis siekiama išvengti pakuočių atliekų susidarymo ir kuo labiau sumažinti pakuočių poveikį aplinkai.

3.2 dalies taikymo tikslais valstybės narės gali naudoti ekonomines ir kitas priemones, kuriomis teikiama paskatų taikyti atliekų hierarchiją, kaip antai Direktyvos 2008/98/EB IV ir IVa prieduose nurodytas priemones, arba kitokias tinkamas priemones, įskaitant paskatas pagal didesnės gamintojo atsakomybės sistemas ir reikalavimus gamintojams ar gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms patvirtinti atliekų prevencijos planus. Tokios priemonės turi būti proporcingos, nediskriminacinės ir tokios, kad, laikantis Sutarties, būtų išvengiama prekybos kliūčių ar konkurencijos iškraipymų.

4.Ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 8 metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija peržiūri 1 dalyje nustatytus tikslus. Tuo tikslu Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, prie kurios, jei Komisija mano, kad tai tikslinga, pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

5.Valstybė narė gali, laikydamasi Sutartyje nustatytų bendrųjų taisyklių ir šio reglamento nuostatų, priimti nuostatas, kuriomis viršijami šiame straipsnyje nustatyti minimalieji reikalavimai.

3 SKIRSNIS

Gamintojų registras ir didesnė gamintojo atsakomybė

39 straipsnis Gamintojų registras

1.Valstybės narės sukuria registrą, skirtą stebėti, kaip pakuočių gamintojai laikosi šio skyriaus reikalavimų.

Tame registre pateikiamos nuorodos į kitus nacionalinius gamintojų interneto svetainių registrus, kad visose valstybėse narėse būtų lengviau registruoti gamintojus ar dėl paskirtuosius atstovus didesnės gamintojo atsakomybės klausimams.

2.Gamintojai privalo registruotis 1 dalyje nurodytame registre. Jie tuo tikslu pateikia registracijos paraišką kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje pirmą kartą tiekia rinkai pakuotes. Jei gamintojas yra paskyręs gamintojo atsakomybę perimančią organizaciją, kaip nurodyta 41 straipsnio 1 dalyje, šiame straipsnyje nustatytas pareigas vykdo ta organizacija, nebent atitinkama valstybė narė, kurioje sukurtas registras, būtų nurodžiusi kitaip.

3.Šiame straipsnyje nustatytas pareigas gamintojo vardu gali vykdyti paskirtasis atstovas didesnės gamintojo atsakomybės klausimams.

4.Gamintojai netiekia pakuočių rinkai, jeigu jie arba, kai taikytina, jų paskirtieji atstovai didesnės gamintojo atsakomybės klausimams nėra registruoti toje valstybėje narėje.

5.Į registracijos paraišką įtraukiama informacija, teiktina pagal IX priedo A dalį. Valstybės narės gali prašyti pateikti papildomos informacijos ar dokumentų, jei tai reikalinga siekiant efektyviai naudotis registru.

6.Jeigu paskirtasis atstovas didesnės gamintojo atsakomybės klausimams atstovauja daugiau nei vienam gamintojui, jis kartu su informacija, teiktina pagal 5 dalį, atskirai pateikia kiekvieno iš atstovaujamų gamintojų pavadinimą ir kontaktinius duomenis.

7.Gamintojas arba, kai taikoma, paskirtasis atstovas didesnės gamintojo atsakomybės klausimams, arba gamintojo atsakomybę perimanti organizacija ne vėliau kaip kovo 1 d. ataskaitose už visus praėjusius kalendorinius metus už registrą atsakingai kompetentingai institucijai pateikia IX priedo B dalyje nurodytą informaciją.

8.Už registrą atsakinga kompetentinga institucija:

(a)gauna 2 dalyje nurodytas gamintojų registracijos paraiškas per elektroninę duomenų tvarkymo sistemą, kurios duomenys paskelbiami kompetentingos institucijos interneto svetainėje;

(b)per ne ilgesnį kaip dvylikos savaičių laikotarpį nuo tada, kai pateikiama visa 5 ir 6 dalyse nurodyta informacija, patvirtina registraciją ir suteikia registracijos numerį;

(c)gali nustatyti su registracijos reikalavimais ir procesu susijusią tvarką nenustatydama daugiau esminių reikalavimų, nei nustatyta 5 ir 6 dalyse;

(d)gali iš gamintojų imti išlaidomis pagrįstą ir proporcingą mokestį už 2 dalyje nurodytų paraiškų nagrinėjimą;

(e)gauna ir stebi 7 dalyje nurodytas ataskaitas.

9.Gamintojas arba, kai taikytina, jo paskirtasis atstovas didesnės gamintojo atsakomybės klausimams, arba gamintojo atsakomybę perimanti organizacija nepagrįstai nedelsdami praneša kompetentingai institucijai apie bet kokius registruojantis pateiktos informacijos pakeitimus ir apie bet kokį registruojantis nurodytų pakuočių tiekimo rinkai valstybės narės teritorijoje nutraukimą visam laikui. Nustojęs egzistuoti gamintojas iš registro pašalinamas.

10.Jei gamintojų registre saugoma informacija nėra viešai prieinama, valstybė narė užtikrina, kad interneto platformų, per kurias vartotojai gali su gamintojais sudaryti nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjams būtų nemokamai suteikiama prieiga prie registre saugomos informacijos.

11.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma registravimosi registre ir duomenų teikimo jam forma ir nurodomas teiktinų duomenų detalumo lygis, pakuočių rūšys ir medžiagų kategorijos, kurias turi apimti teikiami duomenys. 

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

40 straipsnis Didesnė gamintojo atsakomybė

1.Pakuočių gamintojams pagal sistemas, sukurtas pagal Direktyvos 2008/98/EB 8 ir 8a straipsnius, ir pagal šio skirsnio nuostatas tenka didesnė gamintojo atsakomybė už pakuotes, jų pirmą kartą tiekiamas rinkai valstybės narės teritorijoje.

2.Gamintojas raštišku įgaliojimu paskiria atstovą didesnės gamintojo atsakomybės klausimams kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje gamintojas pirmą kartą tiekia pakuotes, išskyrus tą valstybę narę, kurioje jis įsisteigęs.

3.Į Reglamento (ES) 2022/2065 III skyriaus 4 skirsnio taikymo sritį patenkančių interneto platformų, per kurias vartotojai gali sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su gamintojais, paslaugų teikėjai iš gamintojų, siūlančių pakuotes vartotojams Sąjungoje, gauna šią informaciją: 

(a)informaciją apie 39 straipsnyje nurodytą gamintojų registraciją toje valstybėje narėje, kurioje yra vartotojas, ir gamintojo registracijos tame registre numerį (-ius);

(b)gamintojo savarankišką patvirtinimą, kad jis toje valstybėje narėje, kurioje yra vartotojas, siūlys tik tokias pakuotes, kurių atžvilgiu laikomasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų didesnės gamintojo atsakomybės reikalavimų.

41 straipsnis Gamintojo atsakomybę perimanti organizacija

1.Gamintojai gali pavesti pagal 42 straipsnį leidimą gavusiai gamintojo atsakomybę perimančiai organizacijai vykdyti didesnės gamintojo atsakomybės pareigas jų vardu. Valstybės narės gali nustatyti priemones, pagal kurias būtų privaloma įgalioti gamintojo atsakomybę perimančią organizaciją.

2.Jeigu valstybės narės teritorijoje kelios gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos turi leidimą gamintojų vardu vykdyti didesnės gamintojo atsakomybės pareigas, valstybė narė užtikrina, kad visos tos gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos kartu aprėptų visą tos valstybės narės teritoriją, kiek tai susiję su veikla pagal 42 straipsnio 3 dalį, 43 ir 44 straipsnius. Valstybė narė paveda kompetentingai institucijai arba paskiria nepriklausomą trečiąjį asmenį prižiūrėti, kad gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos savo pareigas vykdytų koordinuotai.

3.Gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos užtikrina savo turimų duomenų konfidencialumą, kiek tai susiję su privačia informacija arba su informacija, tiesiogiai susijusia su konkrečiais gamintojais ar jų paskirtais atstovais.

4.Kartu su informacija, nurodyta Direktyvos 2008/98/EB 8a straipsnio 3 dalies e punkte, gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos savo interneto svetainėse bent kas metus, išlaikydamos komercinį ir pramoninį konfidencialumą, papildomai paskelbia informaciją apie pakuočių, pirmą kartą pateiktų rinkai valstybės narės teritorijoje, kiekį ir apie gautų bei perdirbtų medžiagų kiekio santykį su pakuočių, dėl kurių jos vykdė gamintojo atsakomybės pareigas, kiekiu.

42 straipsnis Leidimas vykdyti didesnės gamintojo atsakomybės pareigas

1.Tuo atveju, kai didesnės gamintojo atsakomybės pareigos vykdomos individualiai, – gamintojas, o kai didesnės gamintojo atsakomybės pareigos vykdomos kolektyviai – paskirtos gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos prašo kompetentingos institucijos suteikti leidimą.

2.Valstybė narė savo priemonėmis, kuriomis nustatomos 35 straipsnyje nurodytos administracinės ir procedūrinės taisyklės, nustato šios leidimo suteikimo procedūros taikymo reikalavimus ir išsamią tvarką, kurie gali būti skirtingi, kai didesnės gamintojo atsakomybės pareigos vykdomos individualiai arba kolektyviai, taip pat nustato atitikties tikrinimo tvarką, įskaitant informaciją, kurią tuo tikslu turi teikti gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos. Leidimo suteikimo procedūra apima tvarkos, nustatytos siekiant užtikrinti atitiktį 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, tikrinimo reikalavimus ir šio tikrinimo terminus, kurie negali būti ilgesni kaip dvylika savaičių nuo viso paraiškos dokumentų rinkinio pateikimo. Šį tikrinimą atlieka nepriklausomas ekspertas; jis parengia tikrinimo rezultatų ataskaitą. Šis nepriklausomas ekspertas turi būti nepriklausomas nuo kompetentingos institucijos ir gamintojo atsakomybę perimančių organizacijų arba gamintojų, kuriems leista individualiai vykdyti pareigas.

3.Valstybių narių pagal 2 dalį nustatomos priemonės apima priemones, kuriomis užtikrinama, kad:

(a)būtų laikomasi Direktyvos 2008/98/EB 8a straipsnio 3 dalies a–d punktuose nustatytų reikalavimų;

(b)gamintojo arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos taikomos priemonės būtų pakankamos, kad būtų galima nemokamai grąžinti arba surinkti pakuočių atliekas pagal 43 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 44 straipsnį tokiu dažnumu, kuris būtų proporcingas apimamai teritorijai ir kiekiui, atsižvelgiant į pakuočių, kurias tas gamintojas arba gamintojai, kurių vardu veikia gamintojo atsakomybę perimanti organizacija, valstybės narės teritorijoje pirmą kartą tiekia rinkai, kiekį ir rūšis;

(c)tuo tikslu būtų sudaryti reikiami susitarimai, įskaitant preliminarius susitarimus, su platintojais, viešojo sektoriaus institucijomis ar trečiaisiais asmenimis, jų vardu tvarkančiais atliekas;

(d)būtų prieinami reikiami rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo pajėgumai siekiant užtikrinti, kad būtų atliekamas surinktų pakuočių atliekų paruošiamasis apdorojimas ir grąžinamasis perdirbimas;

(e)būtų laikomasi 6 dalyje nustatyto reikalavimo.

4.Gamintojas arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos nepagrįstai nedelsdami praneša kompetentingai institucijai apie bet kokius prašyme suteikti leidimą pateiktos informacijos pakeitimus, su leidimo sąlygomis susijusius pokyčius arba veiklos nutraukimą visam laikui.

5.Kompetentinga institucija gali nuspręsti panaikinti atitinkamą leidimą, visų pirma jei gamintojas ar gamintojo atsakomybę perimanti organizacija nebesilaiko pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimų, nepateikia reikiamų duomenų kompetentingai institucijai ar nepraneša jai apie bet kokius su leidimo sąlygomis susijusius pokyčius arba nutraukia veiklą.

6.Tuo atveju, kai didesnės gamintojo atsakomybės pareigos vykdomos individualiai, – gamintojas, o kai didesnės gamintojo atsakomybės pareigos vykdomos kolektyviai – paskirtos gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos pateikia tinkamą garantiją, kad bus padengtos su atliekų tvarkymo darbais susijusios gamintojo ar gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos išlaidos tuo atveju, jei nebūtų laikomasi didesnės gamintojo atsakomybės pareigų, be kita ko, veiklos nutraukimo visam laikui arba nemokumo atvejais. Ta garantija gali būti grąžinamojo perdirbimo apdraudimas, blokuota banko sąskaita arba gamintojo narystė gamintojo atsakomybę perimančioje organizacijoje. Valstybės narės gali nustatyti papildomų reikalavimų dėl šios garantijos.

4 SKIRSNIS

Grąžinimo, surinkimo ir užstato sistemos

43 straipsnis Grąžinimo ir surinkimo sistemos

1.Valstybės narės užtikrina, kad būtų sukurtos sistemos, pagal kurias visos pakuočių atliekos būtų grąžinamos ir atskirai surenkamos iš galutinių naudotojų siekiant užtikrinti, kad jos būtų tvarkomos laikantis Direktyvos 2008/98/EB 4 ir 13 straipsnių ir kad jas būtų lengviau paruošti pakartotiniam naudojimui ir aukštos kokybės grąžinamajam perdirbimui.

2.Valstybės narės gali leisti nukrypti nuo 1 dalies, jei pakuočių ar pakuočių atliekų dalių bendras surinkimas arba surinkimas kartu su kitomis atliekomis nedaro poveikio galimybei paruošti tokias pakuotes ar pakuočių atliekų dalis pakartotinai naudoti, perdirbti ar atlikti kitas naudojimo operacijas pagal Direktyvos 2008/98/EB 4 ir 13 straipsnius ir jei atlikus tas operacijas gautų produktų kokybė yra panaši į tą, kuri užtikrinama atliekas surenkant atskirai. 

3.1 dalyje nurodytos sistemos:

(a)yra atviros, kad jose galėtų dalyvauti atitinkamų sektorių ekonominės veiklos vykdytojai, kompetentingos viešojo sektoriaus institucijos ir tretieji asmenys, tvarkantys atliekas jų vardu;

(b)apima visą valstybės narės teritoriją ir visas pakuočių atliekas, susidarančias iš visų rūšių pakuočių ir vykdant visų rūšių veiklą, atsižvelgiant į gyventojų populiacijos dydį, numatomą pakuočių atliekų kiekį ir sudėtį, taip pat prieinamumą ir artumą galutiniams naudotojams. Jos apima atskirą surinkimą viešosiose erdvėse, verslo patalpose ir gyvenamuosiuose rajonuose;

(c)yra atviros importuotiems produktams, taikant nediskriminacines sąlygas dėl išsamios naudojimosi šios sistemomis tvarkos, naudojimosi jomis mokesčių ir bet kokių kitų sąlygų, ir yra sukurtos taip, kad, laikantis Sutarties, būtų išvengiama prekybos kliūčių ir konkurencijos iškraipymų.

4.Valstybės narės imasi priemonių, kuriomis skatinamas pakuočių atliekų grąžinamasis perdirbimas, atitinkantis perdirbtųjų medžiagų naudojimo atitinkamuose sektoriuose kokybės standartus.

5.Nukrypstant nuo 3 dalyje nustatytos atskiro atliekų surinkimo pareigos, tam tikrų rūšių pakuočių atliekos gali būti surenkamos kartu, kai toks surinkimas nemažina galimybių atlikti jų grąžinamojo perdirbimo operacijas, o atlikus tas operacijas gautų produktų kokybė yra panaši į tą, kuri pasiekiama atliekas surenkant atskirai.

44 straipsnis Užstato sistemos

1.Ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų sukurtos užstato sistemos, taikomos:

(a)iki trijų litrų talpos vienkartiniams plastikiniams gėrimų buteliams, taip pat

(b)iki trijų litrų talpos vienkartinei metalinei gėrimų tarai.

2.1 dalyje nustatyta pareiga neapima pakuočių, skirtų:

(a)vynui, aromatizuotiems vyno produktams ir spiritiniams gėrimams;

(b)pienui ir pieno produktams, išvardytiems Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I priedo XVI dalyje.

3.Nedarant poveikio šio straipsnio 1 daliai, valstybė narė nuo 1 dalyje nustatytos pareigos bus atleista tokiomis sąlygomis:

(a)kai atitinkamos formos pakuočių atskiro surinkimo lygis, kurio reikalaujama pagal 43 straipsnio 3 ir 4 dalis ir apie kurį pranešama Komisijai pagal 50 straipsnio 1 dalies c punktą, viršija 90 proc. (pagal svorį) tokių pakuočių, pateikiamų rinkai tos valstybės narės teritorijoje 2026 ir 2027 kalendoriniais metais. Jei tokių duomenų Komisijai dar nepateikta, valstybė narė pateikia argumentuotą patvirtintais nacionaliniais duomenimis ir įgyvendintų priemonių apibūdinimu paremtą įrodymą, kad šioje dalyje nustatytos išimties taikymo sąlygos yra įvykdytos;

(b)likus ne mažiau kaip 24 mėnesiams iki šio straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, valstybė narė praneša Komisijai apie savo prašymą daryti išimtį ir pateikia įgyvendinimo planą, kuriame išdėstyta strategija su konkrečiais veiksmais, įskaitant tvarkaraštį, kuriais užtikrinama, kad būtų pasiektas 1 dalyje nurodytas 90 proc. (pagal pakuočių svorį) atskiro surinkimo lygis.

4.Gavusi pagal 3 dalies b punktą pateiktą įgyvendinimo planą, Komisija per tris mėnesius gali paprašyti valstybės narės tą planą peržiūrėti, jeigu mano, kad jis neatitinka tos dalies c punkte nustatytų reikalavimų. Atitinkama valstybė narė peržiūrėtą planą pateikia per 3 mėnesius nuo Komisijos prašymo gavimo dienos.

5.Jei 1 dalyje nurodytas pakuočių atskiro surinkimo lygis atitinkamoje valstybėje narėje sumažėja ir nesiekia 90 proc. rinkai pateikiamų atitinkamos formos pakuočių svorio trejus iš eilės kalendorinius metus, Komisija atitinkamai valstybei narei praneša, kad išimtis nebetaikoma. Užstato sistema sukuriama iki antrųjų kalendorinių metų, einančių po metų, kuriais Komisija atitinkamai valstybei narei pranešė, kad išimtis nebetaikoma, sausio 1 d.

6.Valstybės narės stengiasi kurti ir taikyti užstato sistemas, visų pirma skirtas vienkartiniams stikliniams gėrimų buteliams, kartoninėms gėrimų pakuotėms ir daugkartinėms pakuotėms. Valstybės narės taip pat stengiasi užtikrinti, kad vienkartinėms pakuotėms, visų pirma vienkartiniams stikliniams gėrimų buteliams taikomas užstato sistemas būtų, kai tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai perspektyvu, galima vienodai taikyti ir daugkartinėms pakuotėms.

7.Valstybė narė gali, laikydamasi Sutartyje nustatytų bendrųjų taisyklių ir šio reglamento nuostatų, priimti nuostatas, kuriomis viršijami šiame straipsnyje nustatyti minimalieji reikalavimai.

8.Valstybės narės užtikrina, kad daugkartinių pakuočių, kurios yra panašios paskirties ir formos į tas, kurios numatytos 1 dalyje, grąžinimo punktai ir galimybės būtų ne mažiau patogūs galutiniams naudotojams nei galimybės grąžinti vienkartines pakuotes pagal užstato sistemą.

9.Ne vėliau kaip 2028 m. sausio 1 d. valstybės narės užtikrina, kad visos užstato sistemos, įskaitant tas, kurios sukurtos pagal 5 dalį, atitiktų X priede nurodytus minimaliuosius kriterijus.

5 SKIRSNIS

Pakartotinis naudojimas ir pakartotinis pripildymas

45 straipsnis Pakartotinis naudojimas ir pakartotinis pripildymas

1.Valstybės narės imasi priemonių, kuriomis skatina kurti pakuočių pakartotinio naudojimo sistemas ir pakartotinio pripildymo sistemas aplinkai saugiu būdu. Tos sistemos turi atitikti šio reglamento 24 bei 25 straipsniuose ir VI priede nustatytus reikalavimus ir neturi kelti pavojaus maisto higienai ar vartotojų saugai.

2.1 dalyje nurodytos priemonės gali apimti:

(a)užstato sistemų, atitinkančių X priede nustatytus minimaliuosius reikalavimus, taikymą daugkartinėms pakuotėms ir 44 straipsnio 1 dalyje nenurodytų formų pakuotėms;

(b)ekonominių paskatų, įskaitant reikalavimus galutiniams platintojams, taikymą, apmokestinant vienkartinių pakuočių naudojimą arba pardavimo vietoje informuojant vartotojus apie tokių pakuočių kainą;

(c)reikalavimus galutiniams platintojams daugkartinėse pakuotėse, kurios įtrauktos į pakartotinio naudojimo sistemą arba pripildomos pakartotinai, tiekti tam tikrą procentinę dalį kitų produktų nei tie, kuriuos apima 26 straipsnyje nustatyti tikslai, su sąlyga, kad taip nebus iškraipoma vidaus rinka ir nebus sudaroma kliūčių prekybai produktais iš kitų valstybių narių.

6 SKIRSNIS

Grąžinamojo perdirbimo tikslai ir grąžinamojo perdirbimo skatinimas

46 straipsnis Grąžinamojo perdirbimo tikslai ir grąžinamojo perdirbimo skatinimas

1.Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad visoje jų teritorijoje būtų pasiekti toliau nurodyti grąžinamojo perdirbimo tikslai:

(a)ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. – mažiausiai 65 proc. visų susidarančių pakuočių atliekų svorio;

(b)ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. – toliau nurodytos minimalios konkrečių medžiagų, esančių susidariusiose pakuočių atliekose, svorio procentinės dalys:

i)50 proc. plastiko;

ii)25 proc. medienos;

iii)70 proc. juodųjų metalų;

iv)50 proc. aliuminio;

v)70 proc. stiklo;

vi)75 proc. popieriaus ir kartono;

(c)ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. – mažiausiai 70 proc. visų susidarančių pakuočių atliekų svorio;

(d)ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. – toliau nurodytos minimalios konkrečių medžiagų, esančių susidariusiose pakuočių atliekose, svorio procentinės dalys:

i)55 proc. plastiko;

ii)30 proc. medienos;

iii)80 proc. juodųjų metalų;

iv)60 proc. aliuminio;

v)75 proc. stiklo;

vi)85 proc. popieriaus ir kartono.

2.Nedarant poveikio 1 dalies a punktui, valstybė narė gali atidėti 1 dalies b punkto i–vi papunkčiuose nustatytus terminus ne daugiau kaip 5 metams, jei laikomasi šių sąlygų:

(a)atidėjimo laikotarpiu nukrypimas nuo vieno tikslo gali būti ne didesnis kaip 15 procentinių punktų arba padalijamas tarp dviejų tikslų,

(b)atidėjimo laikotarpiu nukrypus nuo tikslų, grąžinamojo perdirbimo pagal kurį nors vieną tikslą lygis nesumažėja iki mažiau nei 30 proc.,

(c)atidėjimo laikotarpiu nukrypus nuo tikslų, grąžinamojo perdirbimo pagal vieną 1 dalies b punkto v ar vi papunktyje nurodytą tikslą nesumažėja iki mažiau nei 60 proc., taip pat

(d)likus ne mažiau kaip 24 mėnesiams iki atitinkamo šio straipsnio 1 dalies b punkte nustatyto termino, valstybė narė praneša Komisijai apie savo ketinimą atidėti terminą ir pateikia Komisijai įgyvendinimo planą pagal šio reglamento XI priedą, kuris gali būti sujungtas su įgyvendinimo planu pagal Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 3 dalies b punktą.

3.Gavusi pagal 2 dalies d punktą pateiktą įgyvendinimo planą, Komisija per tris mėnesius gali paprašyti valstybės narės tą planą peržiūrėti, jei mano, kad planas neatitinka XI priede nustatytų reikalavimų. Atitinkama valstybė narė peržiūrėtą planą pateikia per 3 mėnesius nuo Komisijos prašymo gavimo.

4.Ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 8 metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija peržiūri 1 dalies c ir d punktuose nustatytus tikslus siekdama juos padidinti arba nustatyti daugiau tikslų. Tuo tikslu Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, prie kurios, jei Komisija mano, kad tai tikslinga, pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

5.Valstybės narės, kai tinkama, skatina medžiagas, gautas iš perdirbtų pakuočių atliekų, naudoti pakuotėms ir kitiems produktams gaminti:

(a)sudarydamos tokioms medžiagoms palankesnes rinkos sąlygas;

(b)peržiūrėdamos esamas taisykles, kuriomis kliudoma naudoti tokias medžiagas.

6.Valstybė narė gali, laikydamasi Sutartyje nustatytų bendrųjų taisyklių ir šio reglamento nuostatų, priimti nuostatas, kuriomis viršijami šiame straipsnyje nustatyti minimalieji reikalavimai.

47 straipsnis Taisyklės, pagal kurias apskaičiuojama grąžinamojo perdirbimo tikslų siekimo pažanga

1.Ar pasiekti 46 straipsnio 1 dalyje nustatyti tikslai, apskaičiuojama pagal šiame straipsnyje nustatytas taisykles.

2.Valstybės narės apskaičiuoja per atitinkamus kalendorinius metus susidariusių pakuočių atliekų svorį. Valstybėje narėje susidariusių pakuočių atliekų apskaičiavimas turi būti išsamus.

3.Valstybės narės apskaičiuoja per atitinkamus kalendorinius metus perdirbtų pakuočių atliekų svorį. Perdirbtų pakuočių atliekų svoris apskaičiuojamas kaip pakuočių, tapusių atliekomis, kurios po visų reikiamų tikrinimo, rūšiavimo ir kitų parengiamųjų operacijų, kurias atliekant pašalintos toliau neperdirbamos atliekomis laikomos medžiagos ir užtikrinta aukšta grąžinamojo perdirbimo kokybė, įtraukiamos į grąžinamojo perdirbimo operaciją, per kurią atliekomis laikomos medžiagos faktiškai perdirbamos į produktus, medžiagas ar chemines medžiagas, svoris.

4.Kombinuotosios pakuotės ir kitos iš daugiau kaip vienos medžiagos sudarytos pakuotės skaičiuojamos ir jų duomenys teikiami pagal pakuotės sudėtyje esančias medžiagas. Valstybės narės gali nukrypti nuo šio reikalavimo, kai tam tikra medžiaga sudaro nereikšmingą pakuotės vieneto dalį ir bet kokiu atveju ne daugiau kaip 5 proc. pakuotės vieneto bendros masės.

5.Iš Sąjungos eksportuotas pakuočių atliekas valstybė narė, kurioje jos surinktos, skaičiuoja kaip perdirbtas tik jeigu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 eksportuotojas gali įrodyti, kad tų atliekų vežimas atitinka šio reglamento reikalavimus ir kad pakuočių atliekų grąžinamasis perdirbimas už Sąjungos ribų atliktas tokiomis sąlygomis, kurios iš esmės yra lygiavertės atitinkamais Sąjungos teisės aktais nustatytoms sąlygoms.

6.Perdirbtų pakuočių atliekų svoris pagal 3 dalį matuojamas tada, kai pradedama tų atliekų perdirbimo operacija.

Nukrypstant nuo šios straipsnio dalies pirmos pastraipos, perdirbtų pakuočių atliekų svoris gali būti matuojamas bet kokios rūšiavimo operacijos baigimo vietoje, jeigu:

(a)taip gautos atliekos yra toliau perdirbamos;

(b)per tolesnes operacijas prieš grąžinamojo perdirbimo operaciją pašalintų toliau neperdirbamų medžiagų ar cheminių medžiagų svoris neįskaičiuojamas į atliekų, apie kurias pranešama kaip apie perdirbtas atliekas, svorį.

7.Valstybės narės įdiegia veiksmingą pakuočių atliekų kokybės kontrolės ir atsekamumo sistemą, kad užtikrintų 2 ir 7 dalyse nustatytų sąlygų laikymąsi. Tą sistemą gali sudaryti pagal Direktyvos 2008/98/EB 35 straipsnio 4 dalį sukurti elektroniniai registrai arba techninės specifikacijos pagal išrūšiuotų atliekų kokybės reikalavimus. Ją taip pat gali sudaryti vidutiniai išrūšiuotų atliekų nuostolio lygiai atitinkamai pagal įvairias atliekų rūšis ir atliekų tvarkymo praktiką, jei patikimų duomenų neįmanoma gauti kitais būdais. Vidutiniai nuostolio lygiai apskaičiuojami pagal taisykles, nustatytas pagal Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnio 10 dalį priimtu deleguotuoju aktu.

8.Biologiškai skaidžių pakuočių atliekų, su kuriomis atliekama aerobinio ar anaerobinio apdorojimo operacija, kiekis gali būti įskaičiuojamas į perdirbtas atliekas, jei taip apdorojus gaunamas kompostas, degazuotasis substratas ar kitas produktas, kuriame esančių perdirbtųjų medžiagų kiekis panašus į buvusį prieš šią operaciją ir kuris bus naudojamas kaip perdirbtas produktas, medžiaga ar cheminė medžiaga. Jei tie produktai naudojami dirbant žemę, valstybės narės gali juos įskaičiuoti kaip perdirbtus tik jei tas naudojimas yra naudingas žemės ūkiui ar gerina ekologinę būklę.

9.Pakuočių atliekų medžiagų, kurios dėl prieš perdirbimą atliktos parengiamosios operacijos nustoja būti atliekomis, kiekis gali būti įskaičiuojamas į perdirbtas atliekas, jeigu tokios medžiagos yra skirtos toliau perdirbti į gaminius, medžiagas ar chemines medžiagas, naudotinus pagal pirminę ar kitą paskirtį. Tačiau į perdirbtas atliekas neįskaičiuojamos tos atliekomis nebelaikomos medžiagos, kurios yra skirtos naudoti kaip kuras ar kita energijos gamybos žaliava arba bus deginamos, naudojamos kaip užpildas ar šalinamos sąvartynuose.

10.Valstybės narės gali atsižvelgti į metalų, atskirtų sudeginus atliekas, grąžinamąjį perdirbimą proporcingai sudegintų pakuočių atliekų daliai, jei tie perdirbti metalai atitinka tam tikrus Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/1004 nustatytus kokybės kriterijus.

11.Pakuočių atliekas, siunčiamas į kitą valstybę narę tam, kad toje valstybėje narėje būtų atliekamas jų grąžinamasis perdirbimas, gali į perdirbtas atliekas įskaičiuoti tik ta valstybė narė, kurioje tos pakuočių atliekos surinktos.

12.Iš Sąjungos eksportuotas pakuočių atliekas į perdirbtas atliekas valstybė narė, kurioje jos surinktos, įskaičiuoja tik jeigu laikomasi 3 dalyje nustatytų reikalavimų ir jeigu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 eksportuotojas gali įrodyti, kad atliekų vežimas atitinka to reglamento reikalavimus, įskaitant tai, kad pakuočių atliekos už Sąjungos ribų apdorotos tokiomis sąlygomis, kurios iš esmės yra lygiavertės atitinkamais Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktais nustatytiems reikalavimams.

48 straipsnis Taisyklės, pagal kurias apskaičiuojama grąžinamojo perdirbimo tikslų siekimo įtraukus pakartotinį naudojimą pažanga

1.Valstybė narė gali nuspręsti tam tikrais metais pasiekti pakoreguoto dydžio tikslus, nurodytus 46 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgdama į daugkartinių prekinių pakuočių, pirmą kartą pateiktų rinkai ir pakartotinai panaudotų pagal pakuočių pakartotinio naudojimo sistemą, vidutinę dalį per praėjusius trejus metus.

Tie pakoreguoti tikslų dydžiai apskaičiuojami tokiomis atimties operacijomis:

(a)iš 46 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nustatytų tikslų atimant pirmoje pastraipoje nurodytoms daugkartinėms prekinėms pakuotėms tenkančią visų rinkai pateiktų prekinių pakuočių dalį, taip pat

(b)iš 46 straipsnio 1 dalies b ir d punktuose nustatytų tikslų atimant pirmoje pastraipoje nurodytoms daugkartinėms prekinėms pakuotėms, sudarytoms iš atitinkamos pakuočių medžiagos, tenkančią visų iš tos medžiagos sudarytų rinkai pateiktų prekinių pakuočių dalį.

Apskaičiuojant atitinkamą pakoreguotą tikslo dydį atsižvelgiama į ne daugiau kaip penkis vidutinės daugkartinių prekinių pakuočių dalies procentinius punktus.

2.Apskaičiuodama 46 straipsnio 1 dalies a punkte, 46 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje, 46 straipsnio 1 dalies c punkte ir 46 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktyje nustatytus tikslus valstybė narė gali atsižvelgti į pataisytų medinių pakuočių, skirtų naudoti pakartotinai, kiekius. 

7 SKIRSNIS

Informacijos ir ataskaitų teikimas

49 straipsnis Informacija apie pakuočių atliekų prevenciją ir tvarkymą

1.Be informacijos, kuri nurodyta Direktyvos 2008/98/EB 8a straipsnio 2 dalyje ir šio reglamento 11 straipsnyje, gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos, kai jos yra paskirtos pagal 41 straipsnio 1 dalį, galutiniams naudotojams ir visų pirma vartotojams suteikia prieigą prie šios su pakuočių atliekų prevencija ir tvarkymu susijusios informacijos apie pakuotes, kurias atitinkami gamintojai tiekia valstybės narės teritorijoje:

(a)kaip galutiniai naudotojai prisideda prie atliekų prevencijos, įskaitant geriausią praktiką;

(b)prieinamas pakuočių pakartotinio naudojimo galimybes;

(c)kaip galutiniai naudotojai prisideda prie atskiro pakuočių atliekų medžiagų surinkimo, įskaitant pakuočių, kuriose yra pavojingų produktų ar pavojingų atliekų, tvarkymą;

(d)ženklų ir simbolių, kurie pritvirtinti ar atspausdinti ant pakuotės ar kuriais pažymėta pakuotė pagal 11 straipsnį arba kurie yra kartu su supakuotu produktu pateikiamuose dokumentuose, reikšmę;

(e)netinkamo pakuočių atliekų šalinimo, kaip antai šiukšlinimo ar išmetimo į mišrias komunalines atliekas, poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai arba saugai, taip pat vienkartinių pakuočių, visų pirma plastikinių pirkinių maišelių, neigiamą poveikį aplinkai;

(f)kompostuojamųjų pakuočių kompostavimo savybes ir tinkamo atliekų tvarkymo galimybes.

2.1 dalyje nurodyta informacija turi būti naujausia informacija ir yra teikiama:

(a)interneto svetainėje ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis;

(b)informuojant visuomenę;

(c)švietimo programomis ir kampanijomis;

(d)gairėmis naudotojams ir vartotojams lengvai suprantama kalba ar kalbomis.

3.Kai informacija teikiama viešai, išlaikomas neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumas laikantis atitinkamų Sąjungos ir nacionalinės teisės nuostatų.

50 straipsnis Duomenų teikimas Komisijai

1.Valstybės narės Komisijai pateikia šiuos duomenis už kiekvienus kalendorinius metus:

(a)duomenis apie 46 straipsnio 1 dalies a–d punktų įgyvendinimą ir apie daugkartines pakuotes,

(b)vienam asmeniui tenkantį labai lengvų plastikinių pirkinių maišelių, lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių ir storųjų plastikinių pirkinių maišelių metinį sunaudotą kiekį atskirai pagal kiekvieną kategoriją;

(c)pakuočių, kurias apima 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga sukurti užstato sistemas, atskiro surinkimo lygį.

Valstybės narės gali pateikti duomenis apie vienam asmeniui tenkantį labai storų plastikinių pirkinių maišelių metinį sunaudotą kiekį.

2.Valstybės narės už kiekvienus kalendorinius metus pateikia su kiekviena iš IX priedo 1 lentelėje nurodyta pakuotės medžiaga ir rūšimi susijusius duomenis apie:

(a)rinkai pateiktų pakuočių kiekius pagal kiekvieną IX priedo 1 lentelėje nurodytą pakuotės rūšį ir medžiagą;

(b)atskirai surinktų pakuočių atliekų kiekius pagal kiekvieną IX priedo 1 lentelėje nurodytą pakuotės rūšį ir medžiagą;

(c)grąžinamojo perdirbimo lygius;

(d)su kiekviena II priedo 1 lentelėje nurodyta pakuotės rūšimi ir medžiaga susijusius įdiegtus rūšiavimo ir grąžinamojo perdirbimo pajėgumus.

3.Pirmasis ataskaitinis laikotarpis yra:

(a)vykdant 1 dalies a ir b punktuose ir 2 dalyje nustatytas pareigas – pirmieji visi kalendoriniai metai po pagal 7 dalį priimamo įgyvendinimo akto, kuriuo nustatoma duomenų teikimo Komisijai forma, įsigaliojimo;

(b)vykdant 1 dalies c punkte nustatytą pareigą – kalendoriniai metai, prasidedantys 2028 m. sausio 1 d.

4.Valstybės narės prieigą prie 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų suteikia elektroninėmis priemonėmis per 19 mėnesių nuo ataskaitinių metų, kurių duomenys surinkti, pabaigos. Jos tuos duomenis elektroninėmis priemonėmis per 19 mėnesių nuo ataskaitinių metų, kurių duomenys surinkti, pabaigos pateikia Komisijos pagal 7 dalį nustatyta forma.

5.Su duomenimis, prie kurių valstybės narės suteikia prieigą pagal šį straipsnį, pateikiama kokybės patikros ataskaita. Ta kokybės patikros ataskaita pateikiama Komisijos pagal 7 dalį nustatyta forma.

6.Su duomenimis, prie kurių valstybė narė suteikia prieigą pagal šį straipsnį, pateikiama ataskaita dėl priemonių, kurių imtasi pagal 47 straipsnio 5 ir 8 dalis, į kurią, kai taikytina, įtraukiama išsami informacija apie vidutinius nuostolio lygius.

7.Komisija ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma:

(a)duomenų apskaičiavimo, tikrinimo ir pateikimo pagal 1 dalies a ir c punktus ir 2 dalį taisyklės, įskaitant metodiką, pagal kurią nustatomos susidariusios pakuočių atliekos, ir tų duomenų teikimo formą;

(b)1 dalies b punkte nurodyto vienam asmeniui tenkančio lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių metinio sunaudoto kiekio apskaičiavimo metodika ir tų duomenų teikimo forma.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8.Valstybės narės reikalauja, kad visi ekonominės veiklos vykdytojai, tiekiantys pakuotes valstybėse narėse, teiktų kompetentingoms institucijoms tikslius ir patikimus duomenis, kad valstybės narės galėtų vykdyti savo duomenų teikimo pareigas pagal šį straipsnį, kai aktualu, atsižvelgdamos į konkrečius išsamių duomenų teikimo sunkumus, kylančius mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

51 straipsnis Pakuočių duomenų bazės

1.Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad remiantis suderintu pagrindu būtų sukurtos pakuočių ir pakuočių atliekų duomenų bazės, jeigu jų dar nėra.

2.Į 1 dalyje nurodytas duomenų bazes įtraukiama ši informacija:

(a)informacija apie pakuočių ir pakuočių atliekų srautų dydį, savybes ir raidą atskiros valstybės narės lygmeniu;

(b)informacija apie pakuočių medžiagų ir jas gaminant naudojamų sudedamųjų dalių toksiškumą ar pavojingumą;

(c)XII priede nurodyti duomenys.

VIII skyrius
Apsaugos procedūros

52 straipsnis Nacionaliniu lygmeniu pavojų keliančių pakuočių atveju taikoma procedūra

1.Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2019/1020 19 straipsniui, kai vienos valstybės narės rinkos priežiūros institucijos turi pakankamai pagrindo manyti, kad pakuotė, kuriai taikomas šis reglamentas, kelia pavojų aplinkai ar žmonių sveikatai, jos atlieka atitinkamos pakuotės vertinimą, apimantį visus šiame reglamente nustatytus reikalavimus, aktualius atsižvelgiant į atitinkamą pavojų. Atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai prireikus bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis.

Jeigu, atlikdamos tą vertinimą, rinkos priežiūros institucijos nustato, kad pakuotė neatitinka šiame reglamente nustatytų reikalavimų, jos nedelsdamos pareikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas per pagrįstą jų nurodytą laikotarpį, proporcingą neatitikties pobūdžiui ir, kai aktualu, neatitikties lygiui, imtųsi tinkamų ir proporcingų taisomųjų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta pakuotės atitiktis tiems reikalavimams.

2.Nukrypstant nuo 1 dalies, jeigu kyla susirūpinimas, kad žmonių sveikatai kyla pavojus dėl liestis su jautriais produktais skirtų pakuočių, kurioms taikomi konkretūs teisės aktai, kuriais siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, priežiūros institucijos nevertina pavojaus žmonių ar gyvūnų sveikatai, kurį pakuotės medžiaga keltų, jei patektų į ta pakuotės medžiaga supakuotą turinį, tačiau apie tai perspėja institucijas, kompetentingas tą pavojų kontroliuoti. Tos institucijos yra Reglamente (ES) 2017/625, Reglamente (ES) 2017/745, Reglamente (ES) 2017/746, Direktyvoje 2001/83/EB arba Reglamente (ES) 2019/6 nurodytos kompetentingos institucijos.

3.Kai rinkos priežiūros institucijos mano, kad pakuotė neatitinka reikalavimų ne vien jų nacionalinėje teritorijoje, jos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie to vertinimo rezultatus ir apie veiksmus, kurių jų reikalavimu turi imtis atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas.

4.Ekonominės veiklos vykdytojas užtikrina, kad būtų imamasi visų tinkamų taisomųjų priemonių dėl visų atitinkamų pakuočių, kurias jis tiekė rinkai visoje Sąjungoje.

5.Jeigu atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas per 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį nesiima pakankamų taisomųjų priemonių arba neatitiktis reikalavimams išlieka, rinkos priežiūros institucijos imasi visų tinkamų laikinųjų priemonių, kad būtų uždrausta atitinkamą pakuotę tiekti jų nacionalinei rinkai, pakuotė būtų pašalinta iš tos rinkos arba atšaukta.

Rinkos priežiūros institucijos apie tas priemones nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

6.4 dalyje nurodyta informacija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms perduodama per Reglamento (ES) 2019/1020 34 straipsnyje nurodytą informacinę ir komunikacijos sistemą ir apima visus turimus duomenis, visų pirma reikalavimų neatitinkančiai pakuotei identifikuoti reikalingus duomenis, pakuotės kilmę, įtariamos neatitikties ir susijusio pavojaus pobūdį, nacionalinių priemonių, kurių imamasi, pobūdį bei trukmę ir atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pateiktus argumentus, taip pat, kai taikytina, 54 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Rinkos priežiūros institucijos taip pat nurodo, ar neatitikties priežastis yra kuri nors iš šių:

(a)pakuotė neatitinka šio reglamento 5–10 straipsniuose nustatytų tvarumo reikalavimų;

(b)šio reglamento 31 ir 32 straipsniuose nurodytuose darniuosiuose standartuose ar bendrosiose specifikacijose yra trūkumų.

7.Kitos valstybės narės nei ta, kuri inicijavo šią procedūrą, nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie bet kokias priemones, kurių imtasi, ir suteikia bet kokią turimą papildomą informaciją apie atitinkamos pakuotės neatitiktį reikalavimams, taip pat, jeigu nepritaria nacionalinei priemonei, kurios imtasi, nurodo savo prieštaravimus.

8.Jeigu per tris mėnesius nuo tada, kai gauta 4 dalyje nurodyta informacija, nei valstybė narė, nei Komisija nepareiškia prieštaravimo dėl laikinosios priemonės, kurios ėmėsi kuri nors valstybė narė, ta priemonė laikoma pagrįsta.

Siekiant atsižvelgti į atitinkamų reikalavimų specifiką, laikinosiomis priemonėmis suteikiamas laikotarpis gali būti ilgesnis arba trumpesnis nei trys mėnesiai.

9.Valstybės narės užtikrina, kad pakuotė būtų pašalinta iš jų rinkos arba būtų nedelsiant imamasi kitų tinkamų ribojamųjų priemonių tos pakuotės ar atitinkamo gamintojo (pakuočių naudotojo) atžvilgiu.

53 straipsnis Sąjungos taikoma apsaugos procedūra

1.Jeigu, užbaigus 52 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytą procedūrą, pareiškiama prieštaravimų dėl priemonės, kurios ėmėsi valstybė narė, arba jeigu Komisija laiko nacionalinę priemonę prieštaraujančia Sąjungos teisės aktams, ji nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis ir atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina tą nacionalinę priemonę. Remdamasi to vertinimo rezultatais Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta, ar ne.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.Savo sprendimą Komisija adresuoja visoms valstybėms narėms ir nedelsdama jį perduoda joms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar vykdytojams.

Jeigu nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, visos valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkanti pakuotė būtų pašalinta iš jų rinkos, ir apie tai informuoja Komisiją.

Jeigu nacionalinė priemonė laikoma nepagrįsta, atitinkama valstybė narė tą priemonę atšaukia.

3.Kai nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, o pakuotės neatitikties reikalavimams priežastis siejama su šio reglamento 31 straipsnyje nurodytų darniųjų standartų trūkumais, Komisija taiko Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 11 straipsnyje nustatytą procedūrą.

4.Kai nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, o pakuotės neatitikties reikalavimams priežastis siejama su 32 straipsnyje nurodytų bendrųjų techninių specifikacijų trūkumais, Komisija tas bendrąsias technines specifikacijas nedelsdama iš dalies pakeičia arba panaikina.

54 straipsnis Reikalavimus atitinkanti pakuotė, dėl kurios kyla pavojus

1.Jeigu valstybė narė, atlikusi vertinimą pagal 52 straipsnį, nustato, kad, nepaisant to, kad pakuotė atitinka taikytinus 5–11 straipsniuose nustatytus reikalavimus, dėl jos kyla pavojus aplinkai ar žmonių sveikatai, ji nedelsdama pareikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas per pagrįstą rinkos priežiūros institucijų nurodytą laikotarpį, proporcingą pavojaus pobūdžiui ir, kai aktualu, jo dydžiui, imtųsi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad rinkai pateikiama atitinkama pakuotė nebekeltų to pavojaus arba kad būtų pašalinta iš rinkos ar atšaukta.

2.Nukrypstant nuo 1 dalies, jeigu kyla susirūpinimas, kad žmonių sveikatai kyla pavojus dėl liestis su jautriais produktais skirtų pakuočių, kurioms taikomi konkretūs teisės aktai, kuriais siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, priežiūros institucijos nevertina pavojaus žmonių ar gyvūnų sveikatai, kurį pakuotės medžiaga keltų, jei patektų į ta pakuotės medžiaga supakuotą turinį, tačiau apie tai perspėja institucijas, kompetentingas tą pavojų kontroliuoti. Tos institucijos yra Reglamente (ES) 2017/625, Reglamente (ES) 2017/745, Reglamente (ES) 2017/746, Direktyvoje 2001/83/EB arba Reglamente (ES) 2019/6 nurodytos kompetentingos institucijos.

3.Ekonominės veiklos vykdytojas užtikrina, kad būtų imamasi taisomųjų priemonių dėl visų atitinkamų pakuočių, kurias jis tiekė rinkai visoje Sąjungoje.

4.Valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie savo nustatytus faktus ir tolesnius veiksmus pagal 1 dalį. Į tą informaciją įtraukiami visi turimi duomenys, visų pirma atitinkamai pakuotei identifikuoti reikalingi duomenys, pakuotės kilmė ir tiekimo grandinė, susijusio pavojaus pobūdis ir nacionalinių priemonių, kurių imamasi, pobūdis ir trukmė.

5.Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis ir atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina nacionalines priemones, kurių imamasi. Remdamasi to vertinimo rezultatais Komisija nusprendžia, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta, ar ne, ir prireikus pasiūlo tinkamas priemones.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Jei yra tinkamai pagrįstų privalomų skubos priežasčių, susijusių su aplinkos ar žmonių sveikatos apsauga, Komisija priima nedelsiant taikytiną įgyvendinimo aktą laikydamasi 58 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros.

Savo sprendimą Komisija adresuoja visoms valstybėms narėms ir nedelsdama apie jį praneša joms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar vykdytojams.

55 straipsnis Į Sąjungos rinką patenkančių pakuočių kontrolė

1.Kai pakuotė neatitinka reikalavimų ne vien rinkos priežiūros institucijų nacionalinėje teritorijoje, jos nedelsdamos pagal Reglamento (ES) 2019/1020 25 straipsnio 1 dalį paskirtoms institucijoms praneša apie šio reglamento 52 straipsnio 4 dalyje nurodytas priemones. Į šį pranešimą įtraukiama visa aktuali informacija, visų pirma duomenys, reikalingi reikalavimų neatitinkančiai pakuotei, kuriai taikomos priemonės, ir, jei į ją supakuotas produktas, pačiam produktui identifikuoti.

2.1 dalyje nurodytas informacijos perdavimas įvyksta, kai informacija įvedama į atitinkamą muitinės rizikos valdymo aplinką.

3.Komisija sukuria sąsają, per kurią 1 dalyje nurodytas pranešimas automatiškai perduodamas iš 52 straipsnio 5 dalyje nurodytos informacinės ir komunikacijos sistemos į 3 dalyje nurodytą aplinką. Ta sąsaja turi pradėti veikti ne vėliau kaip po dvejų metų nuo dienos, kurią priimamas 5 dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas.

4.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos procedūrinės taisyklės ir išsami 4 dalies įgyvendinimo tvarka, įskaitant atitinkamas funkcijas, duomenų elementus ir duomenų tvarkymą, taip pat asmens duomenų tvarkymo, konfidencialumo ir 4 dalyje nurodytos sąsajos valdymo taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

56 straipsnis Formali neatitiktis reikalavimams

1.Valstybė narė reikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas ištaisytų neatitiktį reikalavimams, kai ji nustato vieną iš šių faktų:

(a)neparengta ES atitikties deklaracija;

(b)netinkamai parengta ES atitikties deklaracija;

(c)11 straipsnyje nurodytu QR kodu ar duomenų saitu nesuteikiama prieiga prie reikalaujamos informacijos pagal tą straipsnį;

(d)VII priede nurodyti techniniai dokumentai neprieinami, neišsamūs arba juose yra klaidų;

(e)13 straipsnio 6 dalyje ar 16 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija nepateikta, klaidinga ar neišsami;

(f)neįvykdytas bet kuris kitas 13 ar 16 straipsnyje nustatytas administracinis reikalavimas;

(g)nesilaikoma 21 ir 22 straipsniuose nustatytų reikalavimų dėl tam tikrų formų pakuočių naudojimo apribojimų ir dėl perteklinių pakuočių;

(h)daugkartinių pakuočių atveju nesilaikoma 24 straipsnyje nurodytos pakartotinio naudojimo sistemos sukūrimo, veikimo ir dalyvavimo joje reikalavimų;

(i)nesilaikoma 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų informacijos teikimo reikalavimų, susijusių su taros pakartotiniu pripildymu;

(j)nesilaikoma 25 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų dėl pakartotinio pripildymo punktų;

(k)nėra pasiekti 26 straipsnyje nustatyti pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo tikslai.

2.Jeigu 1 dalies a–f punktuose nurodyta neatitiktis išlieka, atitinkama valstybė narė imasi visų tinkamų priemonių, kad uždraustų atitinkamas pakuotes tiekti rinkai arba užtikrintų, kad jos būtų atšauktos arba pašalintos iš rinkos.

3.Jeigu 1 dalies g–k punktuose nurodyta neatitiktis išlieka, valstybės narės taiko taisykles dėl už šio reglamento pažeidimus taikytinų sankcijų, kurias valstybės narės nustato pagal 62 straipsnį.

IX skyrius Žalieji viešieji pirkimai

57 straipsnis Žalieji viešieji pirkimai

1.Perkančiosios organizacijos, apibrėžtos Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 dalyje ar Direktyvos 2014/25/ES 3 straipsnio 1 dalyje, arba perkantieji subjektai, apibrėžti Direktyvos 2014/25/ES 4 straipsnio 1 dalyje, skirdami bet kokias viešojo pirkimo sutartis dėl pakuočių ar supakuotų produktų arba dėl paslaugų, kurioms naudojamos pakuotės ar supakuoti produktai, tose direktyvose nurodytais atvejais, taiko žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus, kurie nustatomi pagal 3 dalį priimamuose deleguotuosiuose aktuose.

2.1 dalyje nustatyta pareiga taikoma bet kokiai perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų viešųjų pirkimų procedūrai, taikomai skiriant viešojo pirkimo sutartis dėl pakuočių ar supakuotų produktų arba dėl paslaugų, kurioms naudojamos pakuotės ar supakuoti produktai, kuri pradedama praėjus 12 ar daugiau mėnesių po atitinkamo deleguotojo akto, kuris priimamas pagal 3 dalį, įsigaliojimo.

3.Komisija ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 60 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos] pagal 58 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant privalomus minimaliuosius žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus, grindžiamus 5–10 straipsniuose nustatytais reikalavimais ir šiais elementais:

(a)skiriamų viešojo pirkimo sutarčių dėl pakuočių ar supakuotų produktų arba dėl paslaugų ar darbų, kuriems naudojamos pakuotės ar supakuoti produktai, verte ir apimtimi;

(b)poreikiu užtikrinti pakankamą aplinkos atžvilgiu tvaresnių pakuočių ar supakuotų produktų paklausą;

(c)perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų ekonominėmis galimybėmis pirkti aplinkos atžvilgiu tvaresnes pakuotes ar supakuotus produktus nepatiriant neproporcingai didelių išlaidų.

Tie žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai parengiami laikantis Direktyvoje 2014/24/ES ir Direktyvoje 2014/25/ES nustatytų principų, taip pat principo, kad, renkantis pakuotes pagal tuos kriterijus, būtų padedama siekti šio reglamento tikslų.

X skyrius Deleguotieji įgaliojimai ir komiteto procedūra

58 straipsnis Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.5 straipsnio 5 dalyje, 6 straipsnio 4 ir 6 dalyse, 7 straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse, 8 straipsnio 5 dalyje, 22 straipsnio 4 dalyje, 26 straipsnio 16 dalyje ir 57 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami dešimties metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 5 dalyje, 6 straipsnio 4 ir 6 dalyse, 7 straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse, 8 straipsnio 5 dalyje, 22 straipsnio 4 dalyje, 26 straipsnio 16 dalyje ir 57 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 5 straipsnio 5 dalį, 6 straipsnio 4 ir 6 dalis, 7 straipsnio 9, 10 ir 11 dalis, 8 straipsnio 5 dalį, 22 straipsnio 4 dalį, 26 straipsnio 16 dalį ir 57 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

59 straipsnis Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda Direktyvos 2008/98/EB 39 straipsnyje nurodytas komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto, susijusio su 72 straipsnyje nurodytais įgyvendinimo įgaliojimais, projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

4.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su to reglamento 5 straipsniu.

XI skyrius Pakeitimai

60 straipsnis Reglamento (ES) 2019/1020 pakeitimai

Reglamentas (ES) 2019/1020 iš dalies keičiamas taip:

(a)I priedas iš dalies keičiamas taip:

i)9 punktas išbraukiamas;

ii)įterpiami šie punktai:

„X. [Leidinių biuro prašoma įrašyti tolesnį eilės numerį] 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo (OL L 155, 2019 6 12, p. 1).

X. [Leidinių biuro prašoma įrašyti tolesnį eilės numerį] Reglamentas (ES)…/… dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020 ir panaikinama Direktyva 94/62/EB [Leidinių biuro prašoma įrašyti paskelbimo Oficialiajame leidinyje duomenis].“;

(b) II priedo 8 punktas išbraukiamas.

61 straipsnis Direktyvos (ES) 2019/904 pakeitimai

Direktyva (ES) 2019/904 iš dalies keičiama taip:

(a)6 straipsnio 5 dalies b punktas išbraukiamas;

(b)13 straipsnio 1 dalies e punktas išbraukiamas;

(c)13 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Komisija peržiūri pagal šį straipsnį pateiktus duomenis ir informaciją ir paskelbia savo peržiūros rezultatų ataskaitą. Toje ataskaitoje įvertinamas duomenų ir informacijos rinkimo organizavimas, duomenų ir informacijos šaltiniai ir valstybėse narėse taikyta metodika, taip pat tų duomenų ir informacijos išsamumas, patikimumas, savalaikiškumas ir nuoseklumas. Tas vertinimas gali apimti konkrečias rekomendacijas, ką reikėtų tobulinti. Ataskaita parengiama valstybėms narėms pirmą kartą pateikus duomenis ir informaciją, o vėliau – kas ketverius metus.“

XII skyrius Baigiamosios nuostatos

62 straipsnis Sankcijos

1.Ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šio reglamento pažeidimus, ir imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Už 21–26 straipsnių reikalavimų nesilaikymą baudžiama administracine bauda, skiriama atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui.

2.Jei valstybės narės teisės sistemoje administracinių baudų nenumatyta, šio straipsnio pirmoji dalis gali būti taikoma taip, kad baudos skyrimo procedūrą inicijuotų atitinkama institucija, o baudą skirtų kompetentingi nacionaliniai teismai, užtikrinant, kad tos teisinės taisomosios priemonės būtų veiksmingos ir turėtų toje dalyje nurodytoms administracinėms baudoms lygiavertį poveikį. Skiriamos baudos bet kuriuo atveju taip pat turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

3.Valstybės narės ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – vieni metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] praneša Komisijai apie tas taisykles ir priemones ir, nepagrįstai nedelsdamos, apie bet kokius vėlesnius su jomis susijusius pakeitimus.

63 straipsnis Vertinimas

Ne vėliau kaip [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 8 metai po šio reglamento taikymo pradžios dienos] Komisija įvertina šį reglamentą ir tai, kaip juo prisidėta prie vidaus rinkos veikimo ir pagerintas pakuočių aplinkosauginis tvarumas. Komisija pagrindinių to vertinimo išvadų ataskaitą pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Valstybės narės pateikia Komisijai informaciją, reikalingą tai ataskaitai parengti.

64 straipsnis Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

Direktyva 94/62/EB panaikinama nuo [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Tačiau taikomos šios pereinamojo laikotarpio nuostatos:

(a)Direktyvos 94/62/EB 8 straipsnio 2 dalis toliau taikoma iki [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 42 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos];

(b)Direktyvos 94/62/EB 5 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6 straipsnio 1 dalies d ir e punktai ir 6a straipsnis toliau taikomi iki [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – kalendorinių metų, einančių po 36 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos, paskutinė diena];

(c)Direktyvos 94/62/EB 12 straipsnio 3a, 3b, 3c ir 4 dalys toliau taikomos iki [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – kalendorinių metų, einančių po 36 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos, paskutinė diena], išskyrus nuostatas dėl duomenų perdavimo Komisijai, kurios toliau taikomos iki [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – kalendorinių metų, einančių po 54 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos, paskutinė diena].

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal XIII priede pateiktą atitikties lentelę.

 
65 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

 nauju veiksmu 

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 80  

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrieji tikslai

1.4.2.Konkretūs tikslai

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

1.5.Pasiūlymų (iniciatyvų) pagrindai 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

 trukmė ribota

–    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

–    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

 trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2023 m. iki 2027 m.,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 81  

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

– padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–    vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

– trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

– tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– EIB ir Europos investicijų fondui;

– įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

– viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka. 

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Siekiant padėti rinkti duomenis pakuočių ir pakuočių atliekų srityje, reikalingos paslaugų sutartys dėl metodikos ir patvirtinimo, kurių apimtis 2026 ir 2027 m. didės dėl naujos pareigos teikti ataskaitas. Numatomas šių veiksmų rezultatas yra duomenų kokybės pagerėjimas, ir ši nauda bus susijusi ne tik su pakuotėmis ir pakuočių atliekomis bei plastikiniais pirkinių maišeliais, bet ir su plastiko nuosavais ištekliais.

Aplinkos generalinio direktorato (ENV GD) išlaidos susidaro dėl poreikių rengti viešuosius pirkimus dėl duomenų rinkimo ir analizavimo dėl įvairių rūšių pakuočių perdirbamumo, perdirbtųjų medžiagų dalies plastikinėse pakuotėse metodikos nustatymo ir kt. (apskaičiuota suma 2023–2027 m. laikotarpiu yra 2,1 mln. EUR).

–.

Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede (Vidaus taisyklių V priedas) ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Reikalingos 3 AD pareigybės (esami darbuotojai) su reglamentu susijusioms deryboms ir bendram jo įgyvendinimui, taip pat įvairiam parengiamajam darbui atlikti ir antrinės teisės aktams rengti laikantis Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamente pasiūlytų terminų.

Reikalingi 4 papildomi darbuotojai pagal sutartis (2 DNE ir 2 sutartininkai) techniniam darbui atlikti, įskaitant:

– nuolatinę su pakuočių ir medžiagų prieinamumu susijusios techninės ir ekonominės raidos peržiūrą;

– pareigas teikti ataskaitas dėl grąžinamojo perdirbimo tikslų, tam tikrų formų pakuočių surinkimo ir plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo;

– perdirbamumo reikalavimus tam tikroms pakuočių kategorijoms;

– suderintas ataskaitų teikimo taisykles didesnės su ataskaitų teikimu susijusios atsakomybės sistemose;

– suderintas taisykles, pagal kurias apskaičiuojama ir tikrinama perdirbtųjų medžiagų dalis pakuotėse;

– perdirbtųjų medžiagų dalies tikslų peržiūrą atsižvelgiant į technikos ir ekonomikos raidą;

– ženklinimo reikalavimų ir formų, susijusių su vartotojų atliekamu atliekų rūšiavimu, daugkartinėmis pakuotėmis, perdirbtųjų medžiagų dalimi, tinkamumu kompostuoti, taip pat QR kodu ir kitais skaitmeniniais duomenų saitais, suderinimo taisykles; susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų buvimo pakuočių sudėtyje apribojimų išimčių peržiūrą;

– privalomų minimaliųjų žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijų nustatymą.

Šiuo metu ESTAT skiria pusę AD pareigybės su pakuotėmis ir pakuočių atliekomis bei lengvaisiais plastikiniais pirkinių maišeliais susijusiam patvirtinimui ir metodinėms gairėms. Siekiant spręsti daugelį su pakuotėmis ir pakuočių atliekomis bei lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimu susijusių problemų, reikalinga kokybiška statistika, grindžiama visapusiškomis ir palyginamomis priemonėmis įvairiose valstybėse. Pavyzdžiui, yra kelios techninės kliūtys matuoti daugkartinių pakuočių kiekį atvirojo ciklo sistemose. Nuo 2023 m. reikalinga papildoma pusė AD pareigybės siekiant parengti geresnes metodines gaires ir teikti techninę paramą bei stebėti pažangą kartu su valstybėmis narėmis.

Nuo 2025 m. reikalinga CA pozicija siekiant parengti ir nustatyti metodiką, pagal kurią būtų vykdoma papildoma pareiga 2028 m. teikti ataskaitas dėl perdirbamumo.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas 

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomas poveikis Komisijos administraciniams asignavimams 

3.2.3.1.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

–     Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

3.2.3.2.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.3.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

Pasiūlymas (iniciatyva)

–    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

–    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

–    Reikia persvarstyti DFP.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis pajamoms 

–    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–    nuosaviems ištekliams

–    kitoms pajamoms

–nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms     

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1)    https://ec.europa.eu/eurostat/web/waste/data/database

(2)    Transparency Market Research (2018) Packaging Market - Europe Industry Analysis, Size, Share, Growth, Trends and Forecast, 2018 – 2026, December 2018.

(3)     https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52020DC0102

(4)     https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-13852-2020-INIT/lt/pdf  

(5)     https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2021-0040_LT.html  

(6)    Europos įgūdžių darbotvarkė – penkerių metų planas, kuriuo siekiama padėti asmenims ir įmonėms išsiugdyti daugiau ir geresnių įgūdžių vykdant žaliąją pertvarką. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52020DC0274  

(7)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=COM%3A2019%3A640%3AFIN

(8)    OL L 312, 2008 11 22, p. 3.

(9)    OL L 155, 2019 6 12, p. 1.

(10)    OL L 424, 2020 12 15, p. 1.

(11)    OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

(12)    https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52021PC0709

(13)    https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A52022PC0142

(14)     https://ec.europa.eu/environment/topics/plastics/bio-based-biodegradable-and-compostable-plastics_en

(15)    SWD(2015) 111 final. https://ec.europa.eu/transparency/documents-register/detail?ref=SWD(2015)111&lang=lt

(16)    COM(2017) 312 final.

(17)    Europos Komisija (2014), Ex-post evaluation of Five Waste Stream Directives, SWD(2014) 209.

(18)    https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/05a3dace-8378-11ea-bf12-01aa75ed71a1

(19)    https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12263-Pakuociu-atlieku-kiekio-mazinimas-Taisykliu-perziura_lt

(20)    Pakuočių atliekų kiekio mažinimas. Viešos konsultacijos. https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12263-Reducing-packaging-waste-review-of-rules/public-consultation_lt  

(21)    Sutartis Assessment of options for reinforcing the Packaging and Packaging Waste Directive’s essential requirements and other measures to reduce the generation of packaging waste ir sutartis Support to the finalisation of the legal proposal and the impact assessment for the review of the Packaging Directive, with new and updated policy measures and information for legislative drafting.

(22)     Scoping study to assess the feasibility of further EU measures on waste prevention and implementation of the Plastic Bags Directive. Part II, Implementation of Plastic Bags Directive, Europos Sąjungos leidinių biuras (europa.eu) .

(23)     Relevance of biodegradable and compostable consumer plastic products and packaging in a circular economy, Europos Sąjungos leidinių biuras (europa.eu) .

(24)    Bendras ES susidarančių pakuočių atliekų kiekis padidėjo nuo 66 mln. tonų 2009 m. iki 78,5 mln. tonų 2019 m. (19 proc. augimas, didesnis nei BNP). Apskaičiuotas per metus susidarantis pakuočių atliekų kiekis ES 2018 m. buvo 173 kg vienam gyventojui – 27 kg daugiau nei 2009 m.

(25)    2005 m. kovo 22 d. Komisijos sprendimas 2005/270/EB, nustatantis duomenų bazės sistemos formas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. balandžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2019/665 (konsoliduota redakcija, OL L 112, 2019 4 26, p. 26–46).

(26)    2018 m. birželio 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/896, kuriuo nustatoma lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių metinio sunaudojimo apskaičiavimo metodika ir iš dalies keičiamas Sprendimas 2005/270/EB (OL L 160, 2018 6 25, p. 6–10).

(27)

   2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinantis Sprendimą 93/465/EEB (OL L 218, 2008 8 13, p. 82–128). 

(28)    OL C […], […], p. […].

(29)    OL C […], […], p. […].

(30)    Eurostatas, pakuočių atliekų statistika (https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Packaging_waste_statistics).

(31)    1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 365, 1994 12 31, p. 10).

(32)    Europos Komisija (2014), Ex-post evaluation of Five Waste Stream Directives, SWD(2014) 209.

(33)     https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=COM%3A2019%3A640%3AFIN

(34)     https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=COM:2020:98:FIN&WT.mc_id=Twitter

(35)    Amadei A., Ardente F., Garcia-Gutierrez P., Klenert D., Nessi S., Tonini D., Tosches D., Saveyn H.
(2022), Environmental and economic assessment of plastic waste recycling, Mechanical, physical and chemical recycling technologies (dar nepaskelbta).

(36)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“, COM(2018) 28 final.

(37)    2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (OL L 424, 2020 12 15, p. 1).

(38)     https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-13852-2020-INIT/lt/pdf

(39)     https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2021-0040_LT.html  

(40)    https://commission.europa.eu/energy-climate-change-environment/standards-tools-and-labels/products-labelling-rules-and-requirements/sustainable-products/ecodesign-sustainable-products_lt

(41)    2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

(42)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“, COM(2020) 98 final.

(43)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti. Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas“, COM(2020) 667 final.

(44)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“, COM(2021) 400 final.

(45)    2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

(46)    2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).

(47)    2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinantis Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB (OL L 338, 2004 11 13, p. 4–17).

(48)    2001 m. vasario 19 d. Komisijos sprendimas 2001/171/EB, nustatantis sąlygas dėl išimčių sunkiųjų metalų koncentracijos stiklo pakuotėse lygiams, nustatytiems Direktyvoje 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 62, 2001 3 2, p. 20).

(49)    2009 m. kovo 24 d. Komisijos sprendimas 2009/292/EB, kuriuo nustatomos leidžiančių nukrypti nuostatų, taikomų sunkiųjų metalų koncentracijos plastikinėse dėžėse ir plastikiniuose padėkluose lygiui, nustatytam Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, sąlygos (OL L 79, 2009 3 25, p. 44).

(50)    2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67).

(51)    2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/6 dėl veterinarinių vaistų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/82/EB (OL L 4, 2019 1 7, p. 43).

(52)    2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009, ir kuriuo panaikinamos Tarybos direktyvos 90/385/EEB ir 93/42/EEB (OL L 117, 2017 5 5, p. 1).

(53)    2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/746 dėl in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kuriuo panaikinama Direktyva 98/79/EB ir Komisijos sprendimas 2010/227/ES (OL L 117, 2017 5 5, p. 176).

(54)    Liestis su jautriais produktais skirtos pakuotės yra plastikinės pakuotės, skirtos produktams, kuriems taikomas 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (OL L 268, 2003 10 18, p. 29), 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu (OL L 338, 2004 11 13, p. 4), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinantis Direktyvas 79/373/EEB, 80/511/EEB, 82/471/EEB, 83/228/EB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Sprendimą 2004/217/EB (OL L 229, 2009 9 1, p. 1), 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (nauja redakcija) (OL L 342, 2009 12 22, p. 59), 2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009, ir kuriuo panaikinamos Tarybos direktyvos 90/385/EEB ir 93/42/EEB (OL L 117, 2017 5 5, p. 1), 2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/746 dėl in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kuriuo panaikinama Direktyva 98/79/EB ir Komisijos sprendimas 2010/227/ES (OL L 117, 2017 5 5, p. 176), 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/4 dėl vaistinių pašarų gamybos, pateikimo rinkai ir naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005 ir panaikinama Tarybos direktyva 90/167/EEB (OL L 4, 2019 1 7, p. 1), 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/6 dėl veterinarinių vaistų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/82/EB (OL L 4, 2019 1 7, p. 43), 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67), taip pat 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13–59).

(55)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(56)    2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (Tekstas svarbus EEE) (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).

(57)    Pakuotės. Specialieji sudėties ir gamybos reikalavimai. Prevencija mažinant žaliavų sąnaudas.

(58)    https://www.pro-e.org/the-green-dot-trademark

(59)    1997 m. sausio 28 d. Komisijos sprendimas 97/129/EB, nustatantis pakuočių medžiagų identifikavimo sistemą pagal Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 50, 1997 2 20, p. 28–31).

(60)    2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl labai mažų įmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (pranešta dokumentu Nr. C(2003) 1422) (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(61)

   2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/720, kuria dėl lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo mažinimo iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB (OL L 115, 2015 5 6, p. 11).

(62)    Scoping study to assess the feasibility of further EU measures on waste prevention and implementation of the Plastic Bags Directive. Part II, Implementation of the Plastic Bags Directive, Eunomia (2021), išleido Europos Sąjungos leidinių biuras, 2022.

(63)    2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinantis Sprendimą 93/465/EEB (OL L 218, 2008 8 13, p. 82).

(64)    2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

(65)    2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).

(66)    2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas) (OL L 277, 2022 10 27, p. 1).

(67)    2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(68)    2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/852, kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 150, 2018 6 14, p. 141).

(69)    2019 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1004, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB nustatomos duomenų apie atliekas skaičiavimo, tikrinimo ir teikimo taisyklės ir panaikinamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas C(2012) 2384 (OL L 163, 2019 6 20, p. 66).

(70)    2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL L 190, 2006 7 12, p. 1).

(71)

   2018 m. birželio 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/896, kuriuo nustatoma lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių metinio sunaudojimo apskaičiavimo metodika ir iš dalies keičiamas Sprendimas 2005/270/EB (OL L 160, 2018 6 25, p. 6).

(72)    2005 m. kovo 22 d. Komisijos sprendimas 2005/270/EB, nustatantis duomenų bazės sistemos formas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 86, 2005 4 5, p. 6).

(73)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).

(74)    2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017 4 7, p. 1).

(75)    2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).

(76)    2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).

(77)    2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015 12 29, p. 558).

(78)    OL L 123, 2016 5 12, p. 1–14.

(79)     NACE 2 red. – statistinis ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius. Vadovai ir gairės dėl produktų. Eurostatas (europa.eu) ; Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų statistika – NACE 2 red. Paaiškinta statistika (europa.eu) .

(80)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(81)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx .

(82)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(83)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(84)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(85)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(86)    Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(87)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(88)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(89)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(90)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.