AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

1.1.        Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Pastarąjį dešimtmetį ekologiškų produktų rinka dinamiškai plėtojosi dėl smarkiai augančios paklausos. Nuo 1999 m. pasaulinė ekologiško maisto rinka padidėjo keturis kartus. Ekologinei gamybai skirtas plotas Europos Sąjungoje (toliau – Sąjunga) padvigubėjo. Kasmet 500 000 ha žemės pertvarkoma į ekologinio ūkininkavimo paskirties žemę. Tačiau tiek vidaus pasiūla, tiek teisinis pagrindas atsilieka nuo šios rinkos plėtros. Gamybos taisyklėse nepakankamai atsižvelgiama į kintančius vartotojų bei piliečių prioritetus ir augančius lūkesčius, dabartinės ženklinimo taisyklės pernelyg sudėtingos, aptikta kontrolės sistemos ir prekybos režimo trūkumų. Šios srities teisės aktai painūs, dėl jų nuostatų patiriama didelė administracinė našta, kuri atgraso smulkiuosius ūkininkus nuo prisijungimo prie Sąjungos ekologinės gamybos sistemos. Nebėra pagrindo taikyti kai kurių išimčių, kurios buvo reikalingos kuriant sektorių.

Pasiūlymo tikslas – patobulinti ekologinės gamybos teisės aktus siekiant

(1) pašalinti tvarios ekologinės gamybos plėtros kliūtis Sąjungoje,

(2) sudaryti ūkininkams ir ūkio subjektams sąžiningos konkurencijos sąlygas ir užtikrinti veiksmingesnį vidaus rinkos funkcionavimą,

(3) išlaikyti ar padidinti vartotojų pasitikėjimą ekologiškais produktais.

1.2.        Bendrosios aplinkybės

Priimdama Tarybos reglamentą (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo[1], Taryba pažymėjo įvairius aspektus, dėl kurių Komisija, peržiūrėjusi to reglamento taikymo patirtį, turėjo Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą.

2013 m. gegužės 13–14 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės susitikime[2] Taryba priėmė išvadas dėl Komisijos ataskaitos[3] ir paragino valstybes nares bei Komisiją aukštu lygiu plėtoti ekologinės gamybos sektorių peržiūrint dabartinį teisinį pagrindą; peržiūros tikslas – pagerinti teisinio pagrindo pritaikomumą, kartu numatant stabilumo ir tikrumo laikotarpį, padaryti pagrindą aiškesnį bei paprastesnį ir išspręsti užsilikusius klausimus, kuriuos reikia išsamiau išnagrinėti.

Ekologinės gamybos teisės aktų peržiūra yra Komisijos reglamentavimo kokybės ir rezultatų programos[4] dalis.

Peržiūra yra galimybė Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007 nustatytus Komisijos įgyvendinimo įgaliojimus suderinti su Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 ir 291 straipsnius suteiktų deleguotųjų ir įgyvendinimo įgaliojimų atskyrimu.

1.3.        Šioje srityje galiojančios nuostatos

Pirmasis Sąjungos teisės aktas dėl ekologinės gamybos priimtas 1991 m. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2092/91 gamybos taisyklėmis teisiškai apibrėžiama ekologinė gamyba, nustatomi kontrolės ir ženklinimo reikalavimai, taip pat ekologiškų produktų importo taisyklės. Tai buvo vartotojų ir ekologiškų produktų gamintojų apsaugos nuo melagingų ir klaidinančių teiginių apie ekologiškus produktus pagrindas.

Tas teisės aktas buvo peržiūrėtas ir 2007 m. birželio mėn. priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007, kuriame visų pirma

– plačiau apibrėžta ekologinė gamyba, apibūdinant jos tikslus ir principus,

– labiau suderintos Sąjungoje taikomos ekologinės gamybos taisyklės, panaikinant nacionalines taisykles dėl gyvūninės kilmės produktų,

– numatyta galimybė valstybėms narėms savo atsakomybe taikyti taisyklių išimtis, bet su griežtais apribojimais ir tik tam tikrą laikotarpį,

– ekologinės kontrolės sistema susieta su oficialia maisto ir pašarų kontrolės sistema, numatyta Reglamente (EB) Nr. 882/2004[5], ir nustatytas privalomos privačių kontrolės įstaigų akreditacijos reikalavimas,

– pertvarkytas importo režimas: be trečiųjų šalių lygiavertiškumo pripažinimo, Europos Sąjunga pripažįsta ir kontrolės įstaigų, vykdančių veiklą trečiosiose šalyse, lygiavertiškumą bei atitiktį reikalavimams. Ankstesnė sistema, pagal kurią valstybės narės suteikdavo leidimus atskirai kiekvienai siuntai, pagrindiniame reglamente panaikinta ir šiuo metu laipsniškai nutraukiamas jos taikymas.

1.4.        Derėjimas su kitomis Bendrijos politikos sritimis

Šia iniciatyva siekiama įgyvendinti Komunikato dėl pažangaus reglamentavimo tikslus Europos Sąjungoje. Vienas iš peržiūros tikslų – supaprastinti teisės aktus.

Peržiūra atitinka strategijos „Europa 2020“ bendrąsias nuostatas, visų pirma susijusias su tvaraus augimo prioritetu ir tausiau išteklius naudojančios, ekologiškesnės ir konkurencingesnės ekonomikos siekiu.

Ji atitinka ir bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą, pagal kurią nustatytas visas Sąjungos žemės ūkio plėtros 2014–2020 m. pagrindas[6]. Naujomis nuostatomis siekiama tvaraus konkurencingumo, kad maisto gamybos sektorius taptų ekonomiškai perspektyvus, taip pat tausaus natūralių iš žemės gaunamų Sąjungos išteklių valdymo, kurio pagrindiniu elementu laikoma ekologinė gamyba.

Pasiūlyme atsižvelgiama į naujos bendros žuvininkystės politikos nuostatas dėl akvakultūros, kuri yra labai svarbi užtikrinant tvarų ir ilgalaikį aprūpinimą maistu, taip pat augimą ir užimtumą, kartu mažinant laukinių žuvų išteklių eikvojimą, kai pasaulinė maisto iš vandens gyvūnų arba augalų paklausa vis didėja.

Jis taip pat dera su Komisijos parengtu naujo Tarybos ir Parlamento reglamento dėl oficialios kontrolės[7] pasiūlymu, kuriuo siekiama įtvirtinti integralumo principą visose su maisto grandine susijusiose srityse, racionalizuojant ir supaprastinant visą teisinį pagrindą ir kartu siekiant geresnio reguliavimo. Visų pirma tinkamai suderintos ir (arba) aiškiau išdėstytos apibrėžtys, taip pat pasiūlytos būtinos specialios kontrolės nuostatos, kurias reikia įtraukti į bendrą teisinį oficialios kontrolės pagrindą.

Galiausiai, ekologinės gamybos sistema yra Sąjungos žemės ūkio produktų kokybės sistemų dalis, kaip ir geografinių nuorodų, garantuotų tradicinių gaminių ir ES atokiausių regionų ir kalnuotų vietovių produktų sistemos, kaip pabrėžiama Komisijos komunikate Europos parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos ir nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1151/2012 dėl kokybės sistemų[8].

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

2.1.        Konsultacijos

Dabartinė padėtis nuodugniai išanalizuota remiantis informacija, surinkta per susitikimus su suinteresuotosiomis šalimis, į kuriuos Komisija pakvietė daugiau kaip 70 ekspertų ir mokslininkų dabartiniams ir būsimiems ekologinės gamybos sektoriaus iššūkiams išsamiai aptarti.

2013 m. pradžioje Komisija pradėjo konsultacijas internete. Gauta apie 45 000 atsakymų į klausimyno klausimus ir beveik 1400 kitokių atsiliepimų. Daugumą atsakymų (96 %) pateikė Europos Sąjungos piliečiai, o likusius – suinteresuotosios šalys.

Be to, sektoriui priklausančios suinteresuotosios šalys keliuose Ekologinio ūkininkavimo patariamosios grupės susitikimuose buvo informuotos apie dabartinių teisės nuostatų peržiūrą ir klausta jų nuomonės.

Už teisės aktų įgyvendinimą atsakingos valstybių narių kompetentingos institucijos buvo nuolat informuojamos apie techninius peržiūros aspektus ir su jomis buvo nuolat konsultuojamasi.

2.2.        Svarbiausi konsultacijų rezultatai

Viešų konsultacijų respondentams daugiausia rūpėjo aplinkos apsaugos ir kokybės klausimai. Jie norėtų, kad Europos ekologinės gamybos taisyklės būtų sustiprintos ir pageidauja, kad jos būtų vienodos visos Sąjungos ūkininkams ir kitiems ūkio subjektams. Todėl dauguma pritaria taisyklių taikymo išimčių panaikinimui. Išreikšti dideli lūkesčiai dėl produktų ir medžiagų, kurių neleidžiama naudoti ekologinėje gamyboje, likučių. Europos Sąjungos ekologinis logotipas kaip ekologiškų produktų atpažinimo priemonė laikomas lygiaverčiu nacionaliniams logotipams. Dauguma piliečių ir suinteresuotųjų šalių pasitiki ekologinės kontrolės sistema, nors ir mano, kad ji galėtų būti patobulinta, visų pirma įvedant elektroninį sertifikavimą. Jie taip pat pritaria smulkiųjų ūkininkų grupių sertifikavimui.

Ekologinės gamybos sektoriuje plačiai pripažįstama būtinybė patobulinti šios gamybos teisės aktus. Taip pat dauguma sutinka, kad reikėtų išlaikyti ekologinės gamybos principus bei tikslus ir panaikinti taisyklių taikymo išimtis.

2.3.        Poveikio vertinimas

Atliekant poveikio vertinimą palyginti trys politikos scenarijai:

– patobulintas status quo, grindžiamas dabartinių teisės aktų patobulinimu ir geresniu vykdymo užtikrinimu;

– į rinką orientuotas scenarijus, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas, kurios padėtų dinamiškai prisitaikyti prie tolesnių rinkos pokyčių pasitelkiant lankstesnes taisykles. Ilgalaikės išimtinės taisyklės būtų integruotos į gamybos taisykles;

– principais gindžiamas scenarijus, kuriuo siekiama, kad ekologinė gamyba vėl visų pirma būtų grindžiama savo principais, kurie būtų aiškiau išreikšti gamybos taisyklėse. Išimtinės taisyklės būtų panaikintos.

Įvertintas visų trijų politikos galimybių potencialas įgyvendinant 2020 m. BŽŪP tikslus, konkrečius politikos tikslus ir su peržiūra susijusius veiklos tikslus, taip pat jų efektyvumas ir veiksmingumas. Principais grindžiamas scenarijus geriausiai atitinka visus vertinimo kriterijus, po jo eina į rinką orientuotas scenarijus ir galiausiai – patobulinto status quo scenarijus.

Įgyvendinus principais grindžiamą scenarijų tikimasi šių rezultatų:

– gerų rinkos perspektyvų, nes padidės vartotojų pasitikėjimas, o tai greičiausiai padės palaikyti ekologiškų produktų kainas ir pritraukti naujus rinkos dalyvius;

– panaikinus taisyklių taikymo išimtis turėtų pagausėti ekologiškų žaliavų, visų pirma sėklų;

– įvedus aiškesnes ir paprastesnes gamybos taisykles sektorius taps patrauklesnis;

– labiau suvienodinus taisykles, jas padarius paprastesnėmis ir aiškesnėmis ir trečiųjų šalių kontrolės įstaigų pripažinimo kriterijumi pasirinkus atitiktį reikalavimams, o ne lygiavertiškumą, konkurencija taps sąžiningesnė;

– patobulinus kontrolės sistemą ir suvienodinus gamybos taisykles atsižvelgiant į kintančius visuomenės prioritetus (aplinkos apsaugos valdymo sistemą perdirbėjams ir prekiautojams, gyvūnų gerovę), padidės vartotojų pasitikėjimas;

– tikimasi, kad pritaikius rizika grindžiamą principą pagerės kontrolės efektyvumas bei veiksmingumas ir kad šis principas drauge su patikimesniu importo režimu padės užkirsti kelią sukčiavimui;

– su ekologine gamyba susijęs teigiamas poveikis aplinkai išryškės panaikinus išimtines taisykles;

– panaikinus išimtis pagerės gyvūnų gerovės sąlygos.

Poveikio vertinimo išvadomis, priimtiniausia politikos galimybė – principais grindžiamas scenarijus drauge su patobulinimais, siūlomais pagal patobulinto status quo scenarijų ir kai kuriais galimybių variantais.

Ypatingas dėmesys skirtas viso proceso supaprastinimui. Pagal priimtiniausią galimybę bus

– aiškiau išdėstytos nuostatos dėl taikymo srities, gamybos taisyklių ir kontrolės,

– panaikintos neveiksmingos nuostatos,

– apribota valstybėms narėms leidžiamų taikyti išimčių taikymo sritis,

– supaprastintas importo režimas,

– supaprastinti reikalavimai smulkiesiems ūkininkams, ypač įvedus smulkiųjų ūkininkų grupių sertifikavimo galimybę.

Kalbant apie administracines išlaidas paminėtina, kad pagal dabartinį pasiūlymą būtų panaikinti 37 iš 135 esamų informavimo reikalavimų, nustatytų ekologine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams ir institucijoms.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

3.1.        Siūlomų veiksmų santrauka

Ekologinėje gamyboje ir toliau turi būti taikomi tam tikri principai, kurie nuodugniai atitinka vartotojų lūkesčius.

Specifinės gamybos taisyklės surinktos į siūlomo reglamento priedą, taip išsprendžiant neaiškumo problemą.

Gamybos taisyklės sugriežtintos ir suvienodintos panaikinant išimtis, išskyrus tuos atvejus, kai būtina imtis laikinų priemonių siekiant tęsti arba atnaujinti ekologinę gamybą iškilus katastrofinėms aplinkybėms. Ekologinio žemės ūkio naudmenos turi būti valdomos atidžiai laikantis ekologinei gamybai taikomų reikalavimų, o pereinamojo laikotarpio patvirtinimas atgaline data iš principo nebeįmanomas. Žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys, naudojamos perdirbtų ekologiškų produktų sudėčiai, turi būti išimtinai ekologiškos. Ekologine gamyba užsiimantys ūkio subjektai, išskyrus ūkininkus arba ūkio subjektus, kurie augina jūros dumblius arba akvakultūros gyvūnus, turi sukurti savo aplinkosauginio veiksmingumo padidinimo sistemą; šis reikalavimas netaikomas labai mažoms įmonėms.

Kontrolės sistema patobulinta visas su kontrole susijusias nuostatas įtraukiant į vieno teisės akto – reglamento dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, susijusios su maistu ir pašarais – tekstą. Tokiu būdu ūkio subjektams, kompetentingoms institucijoms ir kontrolės institucijoms bei įstaigoms dėl su kontrole susijusių nuostatų nebereikės remtis dviem atskirais teisės aktų tekstais.

Kontroliavimo galimybė padidinama aiškiau išdėsčius, supaprastinus ir suvienodinus gamybos taisykles, taip pat panaikinus įvairias galimas tokių taisyklių taikymo išimtis.

Pasiūlymu siekiama panaikinti Reglamente (EB) Nr. 834/2007 numatytą galimybę tam tikro tipo mažmenininkams pritaikyti išimtį; ši galimybė įvairiose valstybėse narėse buvo skirtingai aiškinama ir įgyvendinama, todėl apsunkino valdymą, priežiūrą ir kontrolę.

Rizika grindžiamas oficialios kontrolės principas sustiprintas panaikinant Reglamente (EB) Nr. 834/2007 numatytą privalomą reikalavimą kasmet tikrinti visų ūkio subjektų atitiktį reikalavimams. Tokiu būdu bus galima koreguoti kontrolės dažnumą deleguotaisiais aktais, priimamais pagal Reglamentą (ES) Nr. XX/XXX (Oficialios kontrolės reglamentą), kad mažos rizikos ūkio subjektai galėtų būti tikrinami rečiau nei kartą per metus ir (arba) jų metinis fizinis patikrinimas būtų siauresnis, o didesnės rizikos ūkio subjektai būtų tikrinami išsamiau. Taigi kontrolės našta ūkio subjektams bus teisingiau subalansuota, t. y. mažiau jos patirs tie, kurie, patvirtintais duomenimis, laikosi taisyklių; kartu kompetentingos institucijos ir kontrolės institucijos bei įstaigos galės veiksmingiau ir efektyviau naudoti išteklius.

Nustatytos specialios nuostatos, kuriomis siekiama padidinti skaidrumą, susijusį su mokesčiais, kurie gali būti renkami kontrolės reikmėms, ir sustiprintos nuostatos, susijusios su ūkio subjektų ir jų sertifikavimo statuso skelbimu.

Įvedama Sąjungos smulkiųjų ūkininkų grupių sertifikavimo sistema, kurios tikslas – sumažinti tikrinimo ir sertifikavimo išlaidas ir susijusią administracinę naštą, sustiprinti vietos tinklus, pagerinti realizavimo rinkas ir užtikrinti tokias pat veiklos sąlygas, kaip ir trečiųjų šalių ūkio subjektų.

Įtrauktos specialios nuostatos skaidrumo didinimo ir sukčiavimo prevencijos tikslais: ūkio subjektų vykdomos ekologinės gamybos grandinės įvairiais etapais tų pačių produktų grupių negali tikrinti skirtingos kontrolės institucijos ar įstaigos.

Specialios nuostatos įtrauktos ir siekiant suvienodinti veiksmus, kurių reikia imtis, jei aptinkama neleidžiamų produktų arba medžiagų. Šiame kontekste gali pasitaikyti atvejų, kai ūkininkams nebeleidžiama parduoti savo produktų kaip ekologiškų, nes į jų sudėtį netyčia pateko neleidžiamų produktų arba medžiagų. Tokiais atvejais Komisija valstybėms narėms gali leisti skirti nacionalines išmokas patirtiems nuostoliams kompensuoti. Be to, šiems nuotoliams iš dalies arba visiškai padengti valstybės narės gali naudoti bendros žemės ūkio politikos priemones.

Galiausiai, pasiūlyme nustatyti veiksmai, kurių turi būti imamasi visoje Sąjungoje tos pačios kategorijos reikalavimų nesilaikymo atvejais siekiant užtikrinti vienodas ūkio subjektams taikomas sąlygas, tinkamą vidaus rinkos veikimą ir vartotojų pasitikėjimo išsaugojimą, nepažeidžiant sankcijų nustatymo, priklausančio valstybės narės kompetencijai.

Prekybos režimas pakoreguotas siekiant suvienodinti ekologine gamyba užsiimančių Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių ūkio subjektų veiklos sąlygas ir užtikrinti didesnį vartotojų pasitikėjimą. Lygiavertiškumo susitarimų su trečiosiomis šalimis galimybė išlieka, o vienašališko lygiavertiškumo sistema bus laipsniškai panaikinta. Siūloma laipsniškai pereiti nuo kontrolės įstaigų pripažinimo prie atitikties reikalavimams tvarkos.

3.2.        Teisinis pagrindas

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, jos 42 straipsnio pirma pastraipa ir 43 straipsnio 2 dalis.

3.3.        Subsidiarumo ir proporcingumo principai

Pasiūlyme peržiūrima dabartinė BŽŪP kokybės sistema. Žemės ūkio produktų ir pašarų gamyba ir prekyba jais Europos Sąjungos rinkoje, taip pat užtikrinimas, kad ekologiškų produktų vidaus rinka tinkamai veiktų, yra Sąjungos kompetencija, kuria ji dalijasi su valstybėmis narėmis.

Sąjungos ekologinės gamybos sistema kaip BŽŪP dalis yra kur kas veiksmingesnė užtikrinant sklandžią vidaus rinkos plėtrą nei 28 atskiros sistemos. Be to, ji padeda sudaryti sąlygas tvirtesnei ir nuoseklesnei prekybos su pasauliniais partneriais politikai, visų pirma stiprinant Sąjungos derybinę galią.

Pasiūlymu bus pasiekta didesnės darnos šiais klausimais:

–          sumažinama šiuo metu valstybėms narėms numatyta taisyklių išimčių taikymo sritis, nes šios išimtys lemia nesąžiningą ūkio subjektų konkurenciją, kelia grėsmę prarasti vartotojų pasitikėjimą, sąlygoja teisės aktų painumą ir prekybos problemas (sunkumus užtikrinant atitiktį reikalavimams);

–          dėl to, kad įvairių valstybių narių veiksmai ES ekologinės gamybos teisės aktų nesilaikymo atvejais gali skirtis, susidaro nesąžiningos konkurencijos sąlygos ir neveiksmingai veikia vidaus rinka.

3.4.        Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė – reglamentas, nes dabartinės nuostatos pasirodė esančios tinkamas pagrindas valstybėms narėms, taigi jokios kitos rūšies priemonė nebūtų tinkama. Direktyva būtų nustatytos lankstesnės taisyklės, dėl kurių galėtų susidaryti nesąžiningos ūkio subjektų konkurencijos sąlygos, o vartotojai būtų suklaidinti arba nuvilti. Reglamentu užtikrinamas nuoseklus įgyvendinimo principas valstybėse narėse ir sumažinama administracinė našta, nes ūkio subjektai turės laikytis tik vieno taisyklių rinkinio. Lanksčios teisės priemonės, kaip antai gairės, laikomos netinkamomis siekiant išspręsti nevienodos taisyklių interpretacijos bei įgyvendinimo problemą ir atsižvelgiant į tarptautinį kontekstą.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlyme numatytas biudžetas techninėms pagalbos priemonėms. Išsamus poveikis biudžetui išdėstytas finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje.

5.           NEPRIVALOMI ASPEKTAI. SUPAPRASTINIMAS

Pasiūlyme numatyta supaprastinti bei aiškiau išdėstyti teisės nuostatas ir užpildyti kelias jų spragas. Juo panaikinami 37 iš 135 dabartiniuose ekologinio ūkininkavimo teisės aktuose numatytų įpareigojimų. Juo siekiama smarkiai sumažinti administracinę naštą. Pagal pasiūlymą numatytų priimti deleguotųjų aktų projektai bus rengiami laikantis tų pačių principų.

Pasiūlyme žymiai supaprastinami su gamybos taisyklėmis susiję reikalavimai ūkio subjektams ir nacionalinėms institucijoms ir apribojama valstybėms narėms leidžiamų taikyti taisyklių išimčių taikymo sritis. Panaikinamos kelios neveiksmingos nuostatos, visų pirma sustiprinus rizika grindžiamos kontrolės principą. Kalbant apie importą pažymėtina, kad atitikties reikalavimams tvarka bus paprastesnė įgyvendinti tiek gamintojams, tiek kontrolės įstaigoms bei Komisijai.

Smulkiesiems ūkininkams numatytas reikšmingas supaprastinimas – smulkiųjų ūkininkų grupių sertifikavimas, kuris padės proporcingiau vykdyti patikrinimus ir laikytis duomenų registravimo reikalavimų.

Pasiūlymu siekiama, kad teisės nuostatos būtų patogiau išdėstytos. Pvz., bendrosios taisyklės paliekamos pagrindiniame reglamento tekste, o specialiosios ekologinės gamybos taisyklės pateiktos reglamento priede.

6.           SUDERINIMAS

2010 m. Komisija priėmė pasiūlymą COM(2010) 759 dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 suderinimo su Lisabonos sutartimi. Dėl 2011 ir 2012 m. vykusių išsamių trišalių diskusijų suderinimo pasiūlymo priėmimas praktiškai nepasistūmėjo. Į dabartinį pasiūlymą įtraukti būtini suderinimo pasiūlymo elementai, įskaitant teisės nuostatų struktūrą pagrindiniame akte, deleguotuosiuose aktuose ir įgyvendinimo aktuose. Todėl COM(2010) 759 bus atšauktas kaip nebeaktualus.

2014/0100 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. XXX/XXX [Oficialios kontrolės reglamentas] ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, visų pirma į jos 42 straipsnio pirmą pastraipą ir 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[9],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[10],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       ekologinė gamyba – tai bendroji ūkio valdymo ir maisto gamybos sistema, grindžiama geriausia aplinkos ir klimato srities patirtimi, didele biologine įvairove, gamtos išteklių išsaugojimu, gyvūnų gerovės aukštų standartų ir gamybos standartų taikymu, atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau vartotojų pageidauja produktų, pagamintų naudojant natūralias medžiagas ir procesus. Todėl ekologinės gamybos vaidmuo visuomenėje yra dvejopas: viena vertus, vykdant minėtą veiklą kuriama vartotojų poreikiams, susijusiems su ekologiškų produktų įsigijimu, patenkinti skirta specifinė rinka, ir, kita vertus, kuriamos visuomenei prieinamos gėrybės, kurios padeda saugoti aplinką, užtikrinti gyvūnų gerovę ir skatinti kaimo plėtrą;

(2)       aukštų sveikatos, aplinkos ir gyvūnų gerovės standartų laikymasis gaminant ekologiškus produktus yra geros tų produktų kokybės sudėtinė dalis. Kaip pažymima Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos[11], ekologinė gamyba – tai dalis Sąjungos žemės ūkio produktų kokybės sistemų, kartu su geografinėmis nuorodomis, garantuotais tradiciniais gaminiais ir atokiausių Sąjungos regionų gaminiais, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1151/2012[12] ir atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 228/2013[13]. Šia prasme pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) vykdant ekologinės gamybos veiklą siekiama tikslų, kurie būdingi visoms Sąjungos žemės ūkio produktų kokybės sistemoms;

(3)       visų pirma, ekologinės gamybos politikos tikslai įtvirtinti BŽŪP tiksluose, užtikrinant, kad ūkininkai, kurie laikosi ekologinės gamybos taisyklių, gautų deramas pajamas. Be to, kadangi vis daugiau vartotojų pageidauja įsigyti ekologiškų produktų, sukuriamos sąlygos toliau plėtoti ir plėsti tų produktų rinką, kartu didinant ekologinės gamybos veiklą vykdančių ūkininkų pajamas;

(4)       be to, ekologinė gamyba – tai sistema, kurią taikant į BŽŪP įtraukiami aplinkosaugos reikalavimai ir skatinama tvari žemės ūkio produktų gamyba. Dėl šios priežasties į BŽŪP įtrauktos finansinio ekologinės gamybos rėmimo priemonės (tai visai neseniai padaryta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1307/2013[14]); jos ypač sustiprintos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1305/2013[15] neseniai pertvarkius teisinę kaimo plėtros politikos sistemą;

(5)       ekologinė gamyba taip pat padeda siekti Sąjungos aplinkos apsaugos tikslų, visų pirma nustatytųjų 2020 m. Biologinės įvairovės strategijoje[16], Žaliosios infrastruktūros komunikate[17], Dirvožemio teminėje strategijoje[18] ir aplinkos srities teisės aktuose, pavyzdžiui, Paukščių direktyvoje[19] ir Buveinių direktyvoje[20], Nitratų direktyvoje[21], Vandens pagrindų direktyvoje[22], Teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyvoje[23] ir Direktyvoje dėl tausiojo pesticidų naudojimo[24];

(6)       atsižvelgiant į Sąjungos ekologinės gamybos politikos tikslus, teisine sistema, kuri parengta siekiant įgyvendinti tą politiką, turėtų būti siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir tinkamą ekologiškų produktų vidaus rinkos veikimą, išsaugoti ir pateisinti vartotojų pasitikėjimą ekologiškumo ženklą turinčiais produktais. Be to, ta sistema turėtų būti siekiama sudaryti sąlygas, kad šią politiką būtų galima plėtoti atsižvelgiant į gamybos ir rinkos pokyčius;

(7)       Komisijos komunikate „2020 m. Europa – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“[25] išdėstytos strategijos „Europa 2020“ politiniai prioritetai, be kita ko, yra sukurti žiniomis ir inovacijomis grindžiamą konkurencingą ekonomiką, skatinti didelio užimtumo ekonomiką, kurioje užtikrinama socialinė ir teritorinė sanglauda, taip pat remti perėjimą prie tausiai išteklius naudojančios ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Todėl ekologinės gamybos politikoje ūkio subjektams turėtų būti numatytos tinkamos priemonės, kurios padėtų geriau identifikuoti jų produktus bei skatinti tuos produktus vartoti ir kartu saugotų ūkio subjektus nuo nesąžiningos veiklos;

(8)       kadangi ekologinės gamybos sektorius dinamiškai keičiasi, Tarybos reglamente (EB) Nr.834/2007[26] užsiminta, kad Sąjungos ekologinės gamybos taisykles reikės persvarstyti, atsižvelgiant į tų taisyklių taikymo patirtį. Iš Komisijos atlikto tokio persvarstymo rezultatų matyti, kad ekologinę gamybą reglamentuojanti Sąjungos teisinė sistema turėtų būti patobulinta ir į ją įtrauktos taisyklės, atitinkančios didelius vartotojų lūkesčius ir garantuojančios deramą aiškumą tų taisyklių adresatams. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 834/2007 turėtų būti panaikintas ir pakeistas nauju reglamentu;

(9)       iš įgytos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 taikymo patirties matyti, kad reikia aiškiau nurodyti šio reglamento taikymo sričiai priskiriamus produktus. Visų pirma, reglamentas turėtų būti taikomas žemės ūkio produktams (įskaitant akvakultūros produktus), išvardytiems Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutarties) I priede. Be to, reglamentas turėtų būti taikomas maistui ar pašarams naudoti skirtiems perdirbtiems žemės ūkio produktams, nes rinkai tiekiant tokius produktus kaip ekologiškus sukuriama svarbi žemės ūkio produktų realizavimo rinka ir užtikrinama, kad vartotojams būtų matomas žemės ūkio produktų, iš kurių gaunami perdirbti produktai, ekologiškumas. Taip pat šis reglamentas turėtų būti taikomas tam tikriems kitiems produktams, su žemės ūkio produktais susijusiems tokiais pat glaudžiais ryšiais kaip ir perdirbti žemės ūkio produktai, nes tie kiti produktai yra arba svarbi žemės ūkio produktų realizavimo rinka, arba sudėtinė gamybos proceso dalis. Pagaliau, į šio reglamento taikymo sritį turėtų būti įtraukta jūros druska, nes ji gaminama taikant natūralias gamybos technologijas, o jos gamyba padeda vystyti kaimo vietoves, todėl jūros druskos gamyba atitinka šio reglamento tikslus. Aiškumo sumetimais tie kiti Sutarties I priede neišvardyti produktai turėtų būti išvardyti šio reglamento priede;

(10)     siekiant papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šio reglamento nuostatas, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(11)     siekiant atsižvelgti į naujus gamybos metodus ar medžiagas, ar tarptautinius įpareigojimus, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl kitų produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, sąrašo keitimo. Į tą sąrašą galima įtraukti tik produktus, kurie glaudžiai susiję su žemės ūkio produktais;

(12)     dėl lokalaus viešojo maitinimo veiklos pobūdžio valstybių narių taikomos priemonės ir privačios šios srities sistemos laikomos tinkamomis bendrosios rinkos veikimui užtikrinti. Todėl šis reglamentas neturėtų būti taikomas viešojo maitinimo įstaigų patalpose paruoštam maistui. Šis reglamentas neturėtų būti taikomas ir laukinių gyvūnų medžioklės bei žvejybos produktams, nes neįmanoma kontroliuoti viso tų produktų gamybos proceso;

(13)     remiantis mokslinių tyrimų projektų rezultatais, ekologiško maisto rinkai itin svarbus vartotojų pasitikėjimas. Nepatikimos taisyklės ilgainiui gali pakirsti visuomenės pasitikėjimą ir sukelti rinkos nepakankamumą. Todėl darnus ekologinės gamybos vystymas Sąjungoje turėtų būti grindžiamas Sąjungos lygiu suderintomis racionaliomis gamybos taisyklėmis. Be to, tos gamybos taisyklės turėtų atitikti ūkio subjektų ir vartotojų lūkesčius, susijusius su ekologiškų produktų kokybe ir atitiktimi šiame reglamente nustatytiems principams ir taisyklėms;

(14)     šis reglamentas turėtų būti taikomas nedarant poveikio su juo susijusiems teisės aktams, pavyzdžiui, teisės aktams, susijusiems su maisto grandinės sauga, gyvūnų sveikata ir gerove, augalų sveikata, augalų dauginamąja medžiaga, ženklinimu ir aplinka. Leidimo naudoti produktus ir medžiagas, kurie gali būti naudojami gaminant ekologiškus produktus, klausimu svarbu pažymėti, kad leidimas naudoti tokius produktus ir medžiagas turi būti pirmiausia suteiktas Sąjungos lygiu. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nedarant poveikio kitoms konkrečioms Sąjungos nuostatoms dėl leidimų naudoti tuos produktus ir medžiagas bei nuostatoms dėl tų produktų ir medžiagų tiekimo rinkai;

(15)     iš principo, šiame reglamente nustatytose bendrosiose gamybos taisyklėse turėtų būti numatytas draudimas naudoti jonizuojančiąją spinduliuotę ir genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), taip pat iš GMO arba naudojant GMO pagamintus produktus. Kadangi vartotojams vis aktualesnis darosi maisto perdirbimo ir vežimo poveikis aplinkai, ekologinės gamybos veiklą vykdantiems ūkio subjektams, išskyrus ūkininkus ir ūkio subjektus, auginančius jūrų dumblius arba akvakultūros gyvūnus, turėtų būti taikomas reikalavimas valdyti savo aplinkosauginį veiksmingumą pagal suderintą sistemą. Siekiant kuo labiau sumažinti labai mažoms įmonėms (kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB[27]), kurios vykdo ekologinės gamybos veiklą, tenkančią reguliavimo naštą, tikslinga numatyti, kad minėtas reikalavimas joms nebūtų taikomas. Siekiant užtikrinti, kad bendrosios gamybos taisyklės būtų taikomos tinkamai, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais nustatomi aplinkosaugos vadybos sistemai taikytini kriterijai;

(16)     laikoma, kad neatitikties ekologinės gamybos taisyklėms pavojus didesnis vienetų, kurie nėra valdomi pagal ekologinės gamybos taisykles, turinčiose žemės ūkio valdose. Todėl po atitinkamo perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio (toliau –pereinamasis laikotarpis) kiekviena Sąjungoje veikianti žemės ūkio valda, siekianti pereiti prie ekologinės gamybos, turėtų būti visa valdoma laikantis ekologinei gamybai taikomų reikalavimų. Ekologiškoms žemės ūkio valdoms visose valstybėse narėse turėtų būti taikomas toks pat pereinamasis laikotarpis, nepriklausomai nuo to, ar jos anksčiau taikė iš Sąjungos fondų lėšų remiamas agrarinės aplinkosaugos priemones. Tačiau pūdymo atveju taikyti pereinamojo laikotarpio nebūtina. Siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą ir atitiktį šiam reglamentui, taip pat, kad būtų prisitaikoma prie techninės pažangos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais būtų nustatytos taisyklės, kuriomis papildomos bendrosios perėjimo prie ekologinės gamybos taisyklės arba kuriomis papildomos ir iš dalies keičiamos specialiosios perėjimo prie ekologinės gamybos taisyklės;

(17)     siekiant suderinti ekologinės gamybos tikslus ir principus bei užtikrinti, kad jų būtų laikomasi, turėtų būti nustatytos specialiosios gamybos taisyklės, reglamentuojančios augalinių produktų, gyvulininkystės produktų ir akvakultūros produktų gamybą (įskaitant laukinių augalų ir jūrų dumblių rinkimo taisykles), taip perdirbto maisto ir pašarų bei vyno ir mielių gamybą;

(18)     kadangi ekologinė augalinių produktų gamyba pagrįsta augalų mityba pirmiausia per dirvos ekosistemą, hidroponinis auginimas neturėtų būti leidžiamas. Be to, ekologinės augalinių produktų gamybos srityje turėtų būti naudojami tokie gamybos metodai, kuriais užtikrinama aplinkos taršos prevencija arba ta tarša kuo labiau sumažinama;

(19)     dirvožemio tvarkymui ir tręšimui reglamentuoti turėtų būti nustatytos ekologinės augalinių produktų gamybos srityje leidžiamų auginimo būdų ir trąšų bei dirvožemio gerinimo priemonių naudojimo sąlygos;

(20)     pesticidų naudojimas turėtų būti smarkiai ribojamas. Pirmenybė turėtų būti teikiama priemonėms, kuriomis kenksmingųjų organizmų ir piktžolių prevencija užtikrinama taikant su augalų apsaugos produktų naudojimu nesusijusius metodus, pavyzdžiui, sėjomainą. Kenksmingieji organizmai ir piktžolės turėtų būti kontroliuojami, siekiant nuspręsti, ar intervencijos priemonių taikymas ekonomiškai ir ekologiškai pateisinamas. Naudoti tam tikrus augalų apsaugos produktus turėtų būti leidžiama, jeigu minėtais metodais nėra užtikrinama derama apsauga ir tik jeigu tie augalų apsaugos produktai patvirtinti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009[28], nustačius, kad jie atitinka ekologinės gamybos tikslus ir principus, įskaitant griežtas naudojimo sąlygas, ir atitinkamai patvirtinus juos pagal šį reglamentą;

(21)     siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą ir atitiktį šiam reglamentui, taip pat, kad būtų prisitaikoma prie techninės pažangos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais nustatomos taisyklės, kuriomis specialiosios augalinių produktų gamybos taisyklių nuostatos iš dalies keičiamos arba papildomos nuostatomis dėl auginimo būdų, dirvožemio tvarkymo ir tręšimo, augalų sveikatos ir kenksmingųjų organizmų bei piktžolių valdymo, grybų auginimo ir kitų specialių augalų auginimo ir augalinių produktų gamybos sistemų valdymo, augalų dauginamosios medžiagos kilmės ir laukinių augalų rinkimo;

(22)     kadangi gyvulininkystės produktų gamyba visuomet susijusi su žemės ūkio paskirties žemės tvarkymu, nes auginamiems augalams tręšti naudojamas mėšlas, gyvūnų auginimas neturint žemės turėtų būti draudžiamas. Renkantis veisles reikėtų atsižvelgti į veislių gebėjimą prisitaikyti prie vietos sąlygų, jų gyvybingumą ir atsparumą ligoms, be to, reikėtų skatinti puoselėti didelę biologinę įvairovę;

(23)     ekologiškų gyvulininkystės produktų ir akvakultūros produktų gamybos reikmėms skirtos laikymo vietos (įskaitant, kai tinkama, vandens terpę) turėtų atitikti gyvūnų elgsenos poreikius. Reikėtų nustatyti tam tikriems gyvūnams (įskaitant bites) taikomas konkrečias laikymo sąlygas ir tų gyvūnų auginimo būdus. Tos sąlygos ir būdai turėtų užtikrinti aukštą gyvūnų gerovės lygį, kuris tam tikrais aspektais turėtų būti griežtesnis nei Sąjungos gyvūnų gerovės standartai, paprastai taikomi gyvulininkystės produktų gamybai. Daugeliu atveju gyvūnai turėtų nuolatos turėti galimybę ganytis diendaržiuose, ir tokie diendaržiai iš principo turėtų būti įrengti pagal tinkamą rotacijos sistemą;

(24)     siekiant išvengti gamtinių išteklių (pavyzdžiui, dirvos ir vandens) taršos maistingosiomis medžiagomis, reikėtų nustatyti didžiausią mėšlo naudojimo vienam hektarui ir gyvūnų skaičiaus vienam hektarui ribą. Ta riba turėtų būti susieta su azoto kiekiu mėšle;

(25)     gyvūnams stresą, žalą, ligą ar kančias sukeliantis luošinimas turėtų būti uždraustas;

(26)     gyvūnai turėtų būti šeriami pagal ekologinės gamybos taisykles pagamintomis pašarinėmis žaliavomis (pageidautina, kad tos žaliavos būtų pagamintos nuosavame ūkyje), pritaikytomis gyvūnų fiziologiniams poreikiams. Be to, siekiant patenkinti pagrindinius gyvūnų mitybos poreikius, tam tikrų mineralų, mikroelementų ir vitaminų naudojimui gali būti taikomos aiškiai nustatytos sąlygos;

(27)     gyvūnų sveikatos valdymas turėtų būti pirmiausia grindžiamas ligų profilaktika. Be to, turėtų būti taikomos specialios valymo ir dezinfekcijos priemonės. Profilaktinis chemiškai susintetintų alopatinių vaistų naudojimas ekologinės gamybos srityje neturėtų būti leidžiamas, išskyrus atvejus, kai gyvūnui dėl ligos ar sužeidimo būtinas skubus gydymas, o tokie vaistai turėtų būti naudojami tik tiek, kiek tikrai būtina, kad gyvūno būklė vėl būtų gera. Tokiais atvejais, siekiant garantuoti vartotojams ekologinės gamybos atitiktį reikalavimams, turėtų būti įmanoma imtis griežtų priemonių, kaip antai dukart padidinti išlauką po chemiškai susintetintų alopatinių vaistų naudojimo, kaip nurodyta atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose. Būtina nustatyti bitininkystės srityje taikytinas specialiąsias ligų profilaktikos ir veterinarinio gydymo taisykles;

(28)     siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą ir atitiktį šiam reglamentui, taip pat, kad būtų prisitaikoma prie techninės pažangos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais nustatomos taisyklės, kuriomis specialiosios gyvulininkystės produktų gamybos taisyklės iš dalies keičiamos arba papildomos nuostatomis dėl gyvūnų kilmės, gyvūnų laikymo sąlygų (įskaitant mažiausią paviršių uždarose patalpose bei lauko aikštelėse ir didžiausią gyvūnų skaičių viename hektare), auginimo būdų, veisimo, pašarų ir maitinimo, ligų profilaktikos ir veterinarinio gydymo;

(29)     šis reglamentas grindžiamas naujos bendros žuvininkystės politikos tikslais akvakultūros srityje; akvakultūrai tenka svarbus vaidmuo užtikrinant darnų, ilgalaikį aprūpinimą maistu, taip pat ekonomikos augimą ir užimtumą, be to, visame pasaulyje didėjant maisto iš vandens gyvūnų ir augalų produktų paklausai, akvakultūra mažina neigiamą poveikį laukiniams žuvų ištekliams. 2013 m. Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Tvarios ES akvakultūros plėtros strateginės gairės“[29] nurodyti pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria Sąjungos akvakultūros sektorius, ir to sektoriaus augimo galimybės. Tame komunikate teigiama, kad ekologinės akvakultūros sektorius yra itin perspektyvus sektorius, ir atkreipiamas dėmesys į ekologinio sertifikavimo teikiamus konkurencinius pranašumus;

(30)     ekologinė akvakultūra yra santykinai nauja ekologinės gamybos sritis, palyginti su ekologiniu žemės ūkiu, kur ūkiai jau yra sukaupę daug patirties. Kadangi vartotojų susidomėjimas ekologiškais akvakultūros produktais didėja, tikėtina, kad vis daugiau akvakultūros produktų gamybos vienetų pereis prie ekologinės gamybos. Tai padės sukaupti daugiau patirties, techninių žinių ir daryti didesnę pažangą, ekologinė akvakultūra bus tobulinama, ir į tuos patobulinimus turėtų būti atsižvelgta rengiant gamybos taisykles;

(31)     siekiant užtikrinti bendrą supratimą, išvengti neaiškumų ir garantuoti vienodą ekologinio akvakultūros gyvūnų ir jūrų dumblių auginimo taisyklių taikymą, tos auginimo taisyklės turėtų būti papildytos tam tikromis akvakultūros srities apibrėžtimis;

(32)     siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą ir atitiktį šiam reglamentui, taip pat, kad būtų prisitaikoma prie techninės pažangos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais nustatomos taisyklės, kuriomis specialiosios jūrų dumblių auginimo taisyklės iš dalies keičiamos arba papildomos nuostatomis dėl vandens terpės tinkamumo ir darnaus valdymo plano, laukinių jūrų dumblių rinkimo, jūrų dumblių auginimo, apsaugos nuo užsiteršimo priemonėmis ir gamybos įrangos bei įrengimų valymo; taip pat kuriais nustatomos taisyklės, kuriomis specialiosios akvakultūros gyvūnų auginimo taisyklės papildomos nuostatomis dėl vandens terpės tinkamumo ir darnaus valdymo plano, akvakultūros gyvūnų kilmės, akvakultūros gyvūnų auginimo (įskaitant vandenyje esančias atskyrimo sistemas, auginimo sistemas ir didžiausią suleidimo tankį), veisimo, akvakultūros gyvūnų laikymo ir priežiūros, pašarų ir mitybos, ligų profilaktikos ir veterinarinio gydymo;

(33)     siekiant užtikrinti, kad perdirbti produktai atitiktų ekologinės gamybos taisykles, ekologišką maistą ar pašarus gaminantys ūkio subjektai turėtų laikytis atitinkamų procedūrų, pagrįstų sistemingu svarbiausių perdirbimo etapų nustatymu. Ekologiški perdirbti produktai turėtų būti gaminami taikant perdirbimo metodus, kuriais užtikrinama, kad visuose ekologinės gamybos etapuose išlaikoma produkto atitiktis ekologinės gamybos reikalavimams ir pagrindinės savybės;

(34)     turėtų būti numatytos nuostatos dėl ekologiško perdirbto maisto sudėties. Visų pirma, toks maistas turėtų būti gaminamas daugiausia iš žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių, kurios yra ekologiškos, numatant ribotą galimybę naudoti tam tikras neekologiškas žemės ūkio kilmės sudedamąsias dalis, nurodytas šiame reglamente. Be to, gaminant ekologišką perdirbtą maistą turėtų būti leidžiama naudoti tik tam tikras pagal šį reglamentą leidžiamas medžiagas;

(35)     perdirbtas maistas turėtų būti ženklinamas kaip ekologiškas tik jei visos ar beveik visos žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys yra ekologiškos; tačiau turėtų būti nustatytos specialiosios perdirbto maisto, turinčio žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių, kurios negali būti pagamintos ekologiškai (pavyzdžiui, medžioklės ir žvejybos produktų atveju), ženklinimo nuostatos. Be to, siekiant informuoti vartotojus, užtikrinti skaidrumą rinkoje ir skatinti ekologiškų sudedamųjų dalių naudojimą, taip pat turėtų būti numatyta galimybė sudedamųjų dalių sąraše tam tikromis sąlygomis daryti nuorodą į ekologinę gamybą;

(36)     turėtų būti numatytos nuostatos dėl ekologiškų perdirbtų pašarų sudėties ir tam tikrų medžiagų bei metodų taikymo gaminant tuos pašarus;

(37)     siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą ir atitiktį šiam reglamentui, taip pat, kad būtų prisitaikoma prie techninės pažangos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais nustatomos taisyklės, kuriomis specialiosios perdirbtam maistui ir pašarams taikomos gamybos taisyklės iš dalies keičiamos arba papildomos nuostatomis dėl taikytinų procedūrų, taikytinų prevencinių priemonių, perdirbto maisto ir pašarų sudėties, valymo priemonių, perdirbtų produktų tiekimo rinkai (įskaitant jų ženklinimą ir identifikavimą), ekologiškų produktų, žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių ir pašarinių žaliavų atskyrimo nuo neekologiškų produktų, žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių ir pašarinių medžiagų, neekologiškų žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių, kurios išimties tvarka gali būti naudojamos gaminant ekologiškus perdirbtus produktus, sąrašo, žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių procentinės dalies apskaičiavimo ir perdirbant maistą ar pašarus naudojamų metodų;

(38)     ekologiškas vynas turėtų būti gaminamas tik iš ekologiškų žaliavų ir turėtų būti leidžiama į jį pridėti tik tam tikrų pagal šį reglamentą leidžiamų medžiagų. Gaminant ekologišką vyną tam tikrus vynininkystės metodus, procesus ir apdorojimo būdus turėtų būti uždrausta naudoti. Kitus metodus, procesus ir apdorojimo būdus turėtų būti leidžiama naudoti aiškiai nustatytomis sąlygomis;

(39)     siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą ir atitiktį šiam reglamentui, taip pat, kad būtų prisitaikoma prie techninės pažangos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais būtų nustatytos taisyklės, kuriomis specialiosios vyno gamybos taisyklės iš dalies keičiamos arba papildomos nuostatomis dėl vynininkystės metodų ir apribojimų;

(40)     iš pradžių pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 mielės nebuvo laikomos žemės ūkio kilmės sudedamąja dalimi, todėl, apskaičiuojant ekologiškų produktų sudėtyje esančias žemės ūkio kilmės sudedamąsias dalis, į mieles nebuvo atsižvelgiama. Tačiau Komisijos reglamentu (EB) Nr. 889/2008[30] numatyta, kad nuo 2013 m. gruodžio 31 d. mielės ir mielių produktai privaloma tvarka skaičiuojami kaip ekologinėje gamyboje naudojamos žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys, taigi sektoriaus atstovams suteikta pakankamai laiko prisitaikyti prie tos taisyklės. Todėl gaminant ekologiškas mieles turėtų būti naudojami tik ekologiškai pagaminti substratai, o gaminant mieles, mielių ruošinius ir mišinius turėtų būti leidžiama naudoti tik tam tikras medžiagas. Be to, ekologiškame maiste arba pašaruose negali būti ir ekologiškų, ir neekologiškų mielių;

(41)     siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą ir atitiktį šiam reglamentui, taip pat, kad būtų prisitaikoma prie techninės pažangos, Komisijai turėtų būti suteikti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais būtų nustatytos taisyklės, kuriomis specialiosios ekologiškų mielių gamybos taisyklės iš dalies keičiamos arba papildomos nuostatomis dėl perdirbimo ir mielių gamyboje naudojamų substratų;

(42)     siekiant atsižvelgti į poreikį ateityje parengti specialiąsias gamybos taisykles produktams, kurių gamyba nepriskirta nė vienai šiame reglamente nustatytų specialiųjų gamybos taisyklių kategorijai, taip pat siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą ir atitiktį šiam reglamentui, o vėliau prisitaikymą prie techninės pažangos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais nustatomos specialiosios tokių produktų gamybos taisyklės, įskaitant jų pakeitimus ar papildymus;

(43)     Reglamente (EB) Nr. 834/2007 numatyta įvairių ekologinės gamybos taisyklių taikymo išimčių. Iš šių nuostatų taikymo patirties matyti, kad tokios išimtys daro neigiamą poveikį ekologinei gamybai. Visų pirma, nustatyta, kad jau vien dėl tokių išimčių egzistavimo atsiranda kliūčių gaminti ekologiškas žemės ūkio gamybai reikalingas žaliavas ir kad neužtikrinamas su ekologine gamyba susijęs aukštas gyvūnų gerovės lygis. Be to, tų išimčių administravimas ir kontrolė susiję su didele nacionalinėms administracijoms ir ūkio subjektams tenkančia administracine našta. Pagaliau, dėl taikomų išimčių susidarė konkurencijos iškraipymams palankios sąlygos ir kilo pavojus prarasti vartotojų pasitikėjimą. Todėl reikėtų dar labiau apriboti galimybes leisti taikyti ekologinės gamybos taisyklių išimtis, ir toks leidimas turėtų būti suteikiamas tik susidarius katastrofinėms aplinkybėms;

(44)     siekiant sudaryti sąlygas tęsti arba atnaujinti ekologinę gamybą susidarius katastrofinėms aplinkybėms, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais būtų nustatyti situacijų priskyrimo katastrofinėms aplinkybėms kriterijai ir specialiosios taisyklės, pagal kurias turi būti reaguojama į tokias situacijas ir nustatomi stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimai;

(45)     tam tikromis sąlygomis ekologiški ir neekologiški produktai gali būti surenkami ir vežami vienu metu. Siekiant tvarkymo metu tinkamai atskirti ekologiškus produktus nuo neekologiškų ir išvengti bet kokio jų susimaišymo, reikėtų nustatyti specialias nuostatas;

(46)     siekiant garantuoti ekologinės gamybos atitiktį reikalavimams, taip pat, kad būtų prisitaikoma prie techninės pažangos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais būtų nustatytos taisyklės, kuriomis iš dalies keičiamos arba papildomos specialiosios ekologiškų produktų rinkimo, pakavimo, vežimo ir laikymo taisyklės;

(47)     tokių produktų ir medžiagų, kaip antai augalų apsaugos produktų, trąšų, dirvožemio gerinimo priemonių, maistingųjų medžiagų, gyvūnų mitybos komponentų, pašarų ar maisto priedų, pagalbinių perdirbimo medžiagų ir valymo be dezinfekcijos produktų, naudojimas turėtų būti kuo labiau apribotas ir grindžiamas specialiomis šiame reglamente nustatytomis sąlygomis. Tokio paties požiūrio turėtų būti laikomasi naudojant produktus ir medžiagas kaip maisto priedus ir pagalbines perdirbimo medžiagas gaminant ekologišką perdirbtą maistą. Todėl turėtų būti numatytos nuostatos, kuriose būtų apibrėžtas galimas tokių produktų ir medžiagų naudojimas ekologinės gamybos srityje, visų pirma, ekologiško perdirbto maisto gamybos srityje, laikantis šiame reglamente nustatytų principų ir tam tikrų kriterijų;

(48)     siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą ir atitiktį šiam reglamentui ekologinės gamybos srityje, visų pirma, ekologiško perdirbto maisto gamybos srityje, taip pat užtikrinti, kad būtų prisitaikoma prie techninės pažangos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais būtų nustatyti papildomi produktų ir medžiagų, naudotinų ekologinės gamybos srityje, visų pirma, ekologiško perdirbto maisto gamybos srityje, leidimų išdavimo ar panaikinimo kriterijai bei kiti tokių leidžiamų produktų ir medžiagų naudojimo reikalavimai.

(49)     Kadangi nėra numatyta specialių Sąjungos taisyklių dėl priemonių, kurių turi būti imamasi, kai ekologiškuose produktuose aptinkama neleidžiamų medžiagų ar produktų, Sąjungos šalyse parengtos ir taikomos skirtingos strategijos. Dėl tokios padėties ūkio subjektai, kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos susiduria su neapibrėžtumu. Be to, minėta padėtis gali lemti skirtingos tvarkos taikymą Sąjungos ūkio subjektams bei paveikti vartotojų pasitikėjimą ekologiškais produktais. Todėl tikslinga numatyti aiškias ir vienodas nuostatas, kuriomis produktais, kuriuose neleidžiamų produktų ar medžiagų kiekis viršija nustatytą kiekį, būtų draudžiama prekiauti kaip ekologiškais. Tas kiekis turėtų būti nustatytas atsižvelgiant visų pirma į Komisijos direktyvą 2006/125/EB[31] dėl perdirbtų grūdinių maisto produktų ir maisto kūdikiams bei mažiems vaikams;

(50)     siekiant užtikrinti ekologinės gamybos ir ženklinimo veiksmingumą, efektyvumą ir skaidrumą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl konkrečių kriterijų ir sąlygų, kuriais remiantis nustatomas ir taikomas neleidžiamų produktų ir medžiagų kiekis, kurį viršijus produktais negali būti prekiaujama kaip ekologiškais, taip pat aktus, kuriais tas kiekis nustatomas ir koreguojamas atsižvelgiant į techninę pažangą;

(51)     ekologinė gamyba grindžiama bendruoju principu, pagal kurį ribojamas išorės medžiagų naudojimas. Ūkininkai turi taikyti priemones, kad būtų išvengta taršos neleidžiamais produktais arba medžiagomis pavojaus. Tačiau net jei taikomos tokios priemonės, gali pasitaikyti atvejų, kai ūkininkai savo produktais negalės prekiauti kaip ekologiškais dėl atsitiktinai patekusių neleidžiamų produktų arba medžiagų. Todėl tikslinga numatyti, kad Komisija pagal Sutarties 42 straipsnį valstybėms narėms galėtų leisti skirti nacionalines išmokas tokiais atvejais patirtoms išlaidoms kompensuoti. Be to, valstybės narės gali taikyti bendros žemės ūkio politikos priemones, kad padengtų visus tokius nuostolius arba jų dalį;

(52)     žemės ūkio produktų ir maisto produktų ženklinimui turėtų būti taikomos bendrosios taisyklės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1169/2011[32], visų pirma nuostatos, kuriomis siekiama užkirsti kelią ženklinimui, dėl kurio vartotojai gali būti painiojami ar klaidinami. Be to, šiame reglamente turėtų būti numatytos specialiosios ekologiškų produktų ženklinimą reglamentuojančios nuostatos. Jomis turėtų būti saugomi ūkio subjektų interesai, susiję su tinkamu jų produktų identifikavimu rinkoje ir sąžiningos konkurencijos sąlygomis, taip pat vartotojų interesai, kad jie rinktųsi produktus pamatuotai;

(53)     todėl turėtų būti užtikrinta, kad ekologiškiems produktams žymėti vartojami terminai, nepriklausomai nuo vartojamos kalbos, visoje Sąjungoje būtų apsaugoti nuo jų vartojimo neekologiškiems produktams ženklinti. Apsauga taip pat turėtų būti taikoma įprastiems šių terminų vediniams arba mažybinėms jų formoms, kai jie vartojami atskirai arba junginiuose;

(54)     siekiant aiškumo vartotojams visoje Sąjungos rinkoje, turėtų būti numatytas privalomas Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipo naudojimas visiems Sąjungoje pagamintiems ekologiškiems fasuotiems maisto produktams žymėti. Taip pat turėtų būti įmanoma savanoriškai naudoti tą logotipą Sąjungoje pagamintiems ekologiškiems nefasuotiems produktams ar iš trečiųjų šalių importuojamiems ekologiškiems produktams. Šiame reglamente turėtų būti pateiktas Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipo pavyzdys;

(55)     tačiau, siekiant nesuklaidinti vartotojų dėl viso produkto ekologiško pobūdžio, tikslinga riboti to logotipo naudojimą, žymint juo tik produktus, kuriuose yra tik (arba beveik tik) ekologiškų sudedamųjų dalių. Todėl neturėtų būti leidžiama jį naudoti ženklinant pereinamojo laikotarpio produktus ar perdirbtus produktus, kuriuose mažiau nei 95 % žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių yra ekologiškos;

(56)     siekiant išvengti galimos painiavos tarp vartotojų dėl to, ar produktas kilęs iš Sąjungos ar ne, visais Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipo naudojimo atvejais vartotojai turėtų būti informuojami apie vietą, kurioje buvo užaugintos produkto sudėtyje esančios žemės ūkio žaliavos. Todėl ekologinės akvakultūros produktų etiketėje, turėtų būti leidžiama daryti nuorodą ne į žemės ūkį, o į akvakultūrą;

(57)     siekiant, kad vartotojams būtų aiškiau ir kad jiems būtų teikiama tinkama informacija, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais taisomas šiame reglamente pateiktas su ekologine gamyba susijusių terminų sąrašas; kuriais nustatomi specialūs ženklinimo ir sudėties reikalavimai, taikomi pašarams ir jų sudedamosioms dalims; kuriais nustatomos papildomos taisyklės dėl ženklinimo ir kitų šiame reglamente numatytų nuorodų nei Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas naudojimo, taip pat kuriais iš dalies keičiamas Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas ir su juo susijusios taisyklės;

(58)     ekologinė gamyba yra patikima tik jei užtikrinama veiksminga patikra ir kontrolė visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais. Siekiant patikrinti, kaip laikomasi ekologiškų produktų ekologinės gamybos ir ženklinimo taisyklių, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. (XXX/XXXX)[33] ekologinei gamybai turėtų būti taikoma oficiali kontrolė ar vykdoma kita oficiali veikla.

(59)     siekiant užtikrinti atitiktį ekologinės gamybos taisyklėms, turėtų būti nustatyti specialūs reikalavimai. Visų pirma, turėtų būti numatytos nuostatos, pagal kurias būtų pranešama apie ūkio subjektų veiklą ir taikoma sertifikavimo sistema, naudojama ūkio subjektams, kurie laikosi ekologinę gamybą ir ekologiškų produktų ženklinimą reglamentuojančių taisyklių, identifikuoti. Tos nuostatos taip pat turėtų būti taikomos atitinkamų ūkio subjektų rangovams. Sertifikavimo sistemos skaidrumas turėtų būti užtikrinamas, reikalaujant, kad valstybės narės viešai skelbtų ūkio subjektų, kurie pranešė apie savo veiklą, sąrašą ir mokesčius, kurie gali būti renkami už ekologinės gamybos taisyklių laikymosi kontrolę;

(60)     Sąjungos smulkiems ūkininkams tenka palyginti didelės su ekologiniu sertifikavimu susijusių tikrinimų išlaidos ir administracinė našta. Siekiant sumažinti tikrinimų ir sertifikavimo išlaidas bei susijusią administracinę naštą, sustiprinti vietos tinklus, paskatinti kurti geresnes realizavimo rinkas ir užtikrinti, kad konkurencijos sąlygos nesiskirtų nuo trečiųjų šalių ūkio subjektams sudarytų sąlygų, turėtų būti leidžiama taikyti grupinio sertifikavimo sistemą. Dėl tos priežasties turėtų būti numatyta ir apibrėžta „ūkio subjektų grupės“ sąvoka;

(61)     siekiant užtikrinti ekologinės gamybos ir ženklinimo sistemos veiksmingumą, efektyvumą ir skaidrumą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl reikalavimų, kad ūkio subjektai arba ūkio subjektų grupės saugotų įrašus; reikalavimų skelbti ūkio subjektų sąrašą; reikalavimų ir procedūrų, taikytinų skelbiant mokesčius, kurie gali būti renkami už kontrolę, vykdomą siekiant patikrinti atitiktį ekologinės gamybos taisyklėms, ir kompetentingoms institucijoms vykdant tų mokesčių taikymo priežiūrą, taip pat dėl kriterijų, pagal kuriuos nustatomos produktų grupės, kurių atžvilgiu ūkio subjektai turėtų teisę turėti tik vieną kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos išduotą ekologinį sertifikatą;

(62)     siekiant užtikrinti, kad ūkio subjektų grupė būtų sertifikuojama veiksmingai ir efektyviai, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl ūkio subjektų grupės atskirų narių atsakomybės, grupės sudėties ir dydžio, ūkio subjektų grupės gamintinų produktų kategorijų, dalyvavimo grupėje sąlygų ir grupės vidaus kontrolės sistemos sukūrimo ir veikimo, įskaitant vykdytinos kontrolės mastą, turinį ir dažnumą;

(63)     iš susitarimų dėl ekologiškų produktų importo į Sąjungą pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 įgyvendinimo patirties matyti, kad tuos susitarimus būtina persvarstyti; taip būtų atsižvelgta į vartotojų lūkesčius, kad importuoti ekologiški produktai atitiktų tokias pat griežtas taisykles kaip ir Sąjungos taisyklės, taip pat būtų sudarytos geresnės Sąjungos ekologiškų produktų tiekimo tarptautinei rinkai sąlygos. Be to, būtina aiškiau išdėstyti taisykles, taikytinas ekologiškų produktų eksportui, visų pirma numatyti eksporto sertifikatą ir nuostatas dėl eksporto į trečiąsias šalis, pripažintas siekiant lygiavertiškumo pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007;

(64)     reikėtų dar labiau sustiprinti nuostatas, taikomas importuojamiems produktams, kurie atitinka Sąjungos gamybos ir ženklinimo taisykles bei dėl kurių ūkio subjektams taikyta kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų, kurias Komisija pripažino kompetentingomis vykdyti ekologinės gamybos trečiosiose šalyse kontrolę ir sertifikavimą, kontrolė. Siekiant užtikrinti, kad Komisijos vykdomos kontrolės įstaigų priežiūros sąlygos būtų vienodos, visų pirma, turėtų būti nustatyti reikalavimai, susiję su akreditacijos įstaigomis, akredituojančiomis kontrolės įstaigas reikalavimus atitinkančių ekologiškų produktų importo į Sąjungą tikslais. Be to, siekiant padidinti kontrolės institucijų ir atitinkamai kontrolės įstaigų priežiūros efektyvumą, būtina numatyti, kad Komisija turėtų galimybę palaikyti tiesioginį ryšį su trečiosiose šalyse veikiančiomis akreditacijos įstaigomis ir kompetentingomis institucijomis;

(65)     reikėtų išsaugoti galimybę Sąjungos rinkai tiekti ekologiškus produktus, kurie neatitinka Sąjungos ekologinės gamybos taisyklių, bet yra kilę iš trečiųjų šalių, kurių ekologinės gamybos ir kontrolės sistemos pripažintos lygiavertėmis Sąjungos ekologinės gamybos ir kontrolės sistemoms. Tačiau trečiųjų šalių lygiavertiškumo pripažinimas, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 834/2007, turėtų būti suteikiamas tik pagal tarptautinį Sąjungos ir tų trečiųjų šalių susitarimą, pagal kurį taip pat būtų siekiama abipusio lygiavertiškumo pripažinimo Sąjungos naudai;

(66)     trečiosios šalys, pripažintos lygiavertiškumo nustatymo tikslais pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007, ir toliau pagal šį reglamentą turėtų išsaugoti pripažinimą nustatytos trukmės laikotarpiu, kurio reikia siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie pripažinimo pagal tarptautinį susitarimą sistemos, jei tos šalys ir toliau užtikrina, kad jų ekologinės gamybos ir kontrolės taisyklės būtų lygiavertės atitinkamoms galiojančioms Sąjungos taisyklėms, ir jei jos tenkina visus reikalavimus, susijusius su Komisijos vykdoma jų pripažinimo priežiūra. Ta priežiūra visų pirma turėtų būti grindžiama metinėmis ataskaitomis, kurias trečiosios šalys siunčia Komisijai;

(67)     patirtis, įgyta taikant sistemą, pagal kurią kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos pripažįstamos kompetentingomis vykdyti kontrolę ir išduoti sertifikatus trečiosiose šalyse, kad būtų galima importuoti lygiaverčių garantijų suteikiančius produktus, rodo, kad tų institucijų ir įstaigų taikomos taisyklės skiriasi ir jas sunkiai būtų galima laikyti lygiavertėmis atitinkamoms Sąjungos taisyklėms. Be to, tai, kad daugėja kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų taikomų standartų, trukdo Komisijai tinkamai vykdyti priežiūrą. Todėl ta lygiavertiškumo pripažinimo sistema turėtų būti panaikinta. Tačiau minėtoms kontrolės institucijoms ir kontrolės įstaigoms turėtų būti skirta pakankamai laiko, kad jos galėtų pasiruošti pripažinimo Sąjungos taisykles atitinkančių produktų importo tikslais įgijimui;

(68)     bet kokio ekologiško produkto, importuoto į Sąjungą pagal šiame reglamente numatytus importo susitarimus, tiekimas rinkai turėtų būti grindžiamas reikalavimu turėti informacijos, kuri padėtų užtikrinti produkto atsekamumą maisto grandinėje;

(69)     siekiant užtikrinti sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją, importuojamų produktų, kuriuos ketinama tiekti Sąjungos rinkai kaip ekologiškus, atsekamumą arba kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų pripažinimo ir priežiūros procedūros, susijusios su reikalavimus atitinkančių ekologiškų produktų importu, skaidrumą, taip pat siekiant užtikrinti trečiųjų šalių, kurios pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 pripažintos lygiavertiškumo nustatymo tikslais, sąrašo tvarkymą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl dokumentų, kurie turi būti pateikiami trečiųjų šalių muitinėms, visų pirma ekologinio eksporto sertifikato (elektronine forma, kai įmanoma), importui reikalingų dokumentų (taip pat elektronine forma, kai įmanoma), kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų pripažinimo suteikimo ar jo panaikinimo reikalavimus atitinkančių ekologiškų produktų importo atveju kriterijų; dėl informacijos, kurią turi siųsti pagal tą reglamentą pripažintos trečiosios šalys ir kuri reikalinga jų pripažinimo priežiūrai vykdyti, ir dėl Komisijos vykdomos tokios priežiūros, įskaitant nagrinėjimą vietoje;

(70)     reikėtų numatyti nuostatų, kuriomis būtų užtikrinta, kad ekologiškų produktų, kuriems taikyta kontrolė vienoje valstybėje narėje ir kurie atitinka šį reglamentą, judėjimas negalėtų būti ribojamas kitoje valstybėje narėje. Siekiant užtikrinti tinkamą bendrosios rinkos veikimą ir valstybių narių tarpusavio prekybą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais nustatomos laisvą ekologiškų produktų judėjimą reglamentuojančios taisyklės;

(71)     siekiant gauti patikimos informacijos, kuri reikalinga šiam reglamentui įgyvendinti, valstybės narės Komisijai turėtų kasmet teikti reikiamą informaciją. Siekiant aiškumo ir skaidrumo, valstybės narės turėtų atnaujinti kompetentingų institucijų, kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų sąrašus. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų sąrašai būtų prieinami visuomenei, o Komisija turėtų kasmet juos skelbti;

(72)     būtina numatyti priemones, kurios užtikrintų, kad būtų sklandžiai pradėti taikyti tam tikri ekologiškų produktų importą į Sąjungą reglamentuojančios teisinės sistemos pakeitimai, numatyti šiame reglamente. Visų pirma, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo senosios prie naujosios teisinės sistemos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl taisyklių, susijusių su pereinamaisiais laikotarpiais, kurie prasideda pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007, nukrypstant nuo bendrosios taisyklės, kad ankstesni laikotarpiai negali būti atgaline data pripažinti pereinamojo laikotarpio dalimi;

(73)     be to, turėtų būti nustatyta kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų pripažinimo, suteikiamo lygiavertiškumo nustatymo tikslais, galiojimo pabaigos data, taip pat numatytos nuostatos dėl padėties iki jų pripažinimo galiojimo pabaigos. Taip pat turėtų būti numatytos nuostatos dėl trečiųjų šalių lygiavertiškumo nustatymo paraiškų, kurios pateiktos pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 ir dar nebaigtos nagrinėti šio reglamento įsigaliojimo metu;

(74)     siekiant užtikrinti, kad kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų, pripažintų lygiavertiškumo nustatymo tikslais pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007, sąrašas būtų tvarkomas ir siekiant sudaryti palankias sąlygas, kad būtų baigtos nagrinėti trečiųjų šalių paraiškos gauti pripažinimą lygiavertiškumo nustatymo tikslais, kurių nagrinėjimas dar nebaigtas šio reglamento įsigaliojimo dieną, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl informacijos, kurią turi siųsti tos kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos, ir kuri reikalinga jų pripažinimo priežiūrai vykdyti, taip pat dėl Komisijos vykdomos tokios priežiūros; dėl procedūrinių taisyklių, reikalingų svarstant dar nebaigtas nagrinėti trečiųjų šalių paraiškas;

(75)     siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su techninėmis sąlygomis, taikytinomis kuriant duomenų bazę, skirtą duomenims apie veisles, kurių dauginamoji medžiaga gauta taikant ekologinės gamybos metodą; susiję su produktų ir medžiagų, kurie gali būti naudojami ekologinėje gamyboje, visų pirma, perdirbtų ekologiškų maisto produktų gamyboje leidimais ar leidimų panaikinimais, įskaitant procedūras, kurių turi būti laikomasi išduodant leidimus, ir tų produktų bei medžiagų sąrašus, taip pat, kai tinkama, jų apibūdinimą, reikalavimus dėl sudėties ir naudojimo sąlygas; susiję su konkrečiomis ir praktinėmis sąlygomis, taikomomis nuorodų į kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų kodus, taip pat vietos, kurioje užaugintos žemės ūkio žaliavos, nuorodos pateikimui, sandarai ir dydžiui; susiję su kodų priskyrimu kontrolės institucijoms ir kontrolės įstaigoms; susiję su vietos, kurioje užaugintos žemės ūkio žaliavos, nuoroda; susiję su išsamia informacija apie ūkio subjektų ir ūkio subjektų grupių kompetentingoms institucijoms teikiamų pranešimų apie veiklą turinį, perdavimo formą ir būdą bei jų specifikacijomis, ir mokesčių, kurie gali būti renkami už kontrolę, skelbimo būdu; susiję su ūkio subjektų grupių ir kompetentingų institucijų ir kontrolės įstaigų keitimusi informacija ir valstybių narių ir Komisijos keitimusi informacija; susiję su kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų, kompetentingų vykdyti kontrolę trečiosiose šalyse, pripažinimu ar pripažinimo panaikinimu, taip pat su tų kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų sąrašo sudarymu bei taisyklėmis, kuriomis siekiama užtikrinti, kad neatitikties, kuri daro poveikį importuojamų ekologiškų produktų atitikčiai reikalavimams, atvejais arba tokiais atvejais, kai kyla įtarimų dėl neatitikties, būtų taikomos priemonės; susiję su trečiųjų šalių, pripažintų pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnio 2 dalį, sąrašo sudarymu ir to sąrašo keitimu, taip pat taisyklėmis, kuriomis siekiama užtikrinti, kad neatitikties, kuri daro poveikį iš tų šalių importuojamų ekologiškų produktų atitikčiai reikalavimams, atvejais arba tokiais atvejais, kai kyla įtarimų dėl neatitikties, būtų taikomos priemonės; susiję su sistema, naudotina perduodant informaciją, kurios reikia šiam reglamentui įgyvendinti ir tam įgyvendinimui stebėti; susiję su kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų, pripažintų pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnio 3 dalį, sąrašo sudarymu ir to sąrašo keitimu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011[34];

(76)     siekiant užtikrinti, kad neatitikties, kuri daro poveikį ekologiškų produktų, importuojamų prižiūrint pripažintoms kontrolės institucijoms arba kontrolės įstaigoms, atitikčiai reikalavimams, atvejais arba tokiais atvejais, kai yra įtarimų dėl neatitikties, būtų taikomos priemonės, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai dėl privalomų skubos priežasčių priimti nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus, kurie būtų taikomi tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su apsauga nuo nesąžiningos veiklos arba veiklos, kuri nesuderinama su ekologinės gamybos principais ir taisyklėmis, susijusiais su vartotojų pasitikėjimo apsauga arba sąžiningos ūkio subjektų konkurencijos apsauga;

(77)     siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo Reglamente (EB) Nr. 834/2007 nustatytų taisyklių dėl augalų dauginamosios medžiagos ekologiškos kilmės ir dėl veisti skirtų gyvūnų, taip pat nuo gamybos taisyklių taikymo išimties, patvirtintos pagal to reglamento 22 straipsnį, prie šiame reglamente nustatytų naujų gamybos taisyklių, taikomų augalams, augalų produktams ir gyvūnams, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus, kuriais nustatomos išimtys (kai laikoma, kad tokios išimtys būtinos), kad būtų užtikrinta galimybė gauti augalų dauginamosios medžiagos ir veisti skirtų gyvų gyvūnų, kurie gali būti naudojami ekologinėje gamyboje. Kadangi tie aktai yra laikino pobūdžio, jie turėtų būti taikomi ribotą laikotarpį;

(78)     Komisija turėtų apsvarstyti ekologiškos augalų dauginamosios medžiagos ir veisti skirtų gyvūnų prieinamumo klausimą bei šiuo tikslu Europos Parlamentui ir Tarybai 2021 m. pateikti ataskaitą;

(79)     turėtų būti numatyta galimybė pabaigti produktų, kurie pagaminti pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 ir pateikti rinkai iki šio reglamento taikymo pradžios, atsargas;

(80)     persvarsčius teisinę ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo sistemą nustatyta, kad dėl specialių poreikių, susijusių su oficialia kontrole ir kita oficialia veikla, vykdoma pagal Reglamentą (ES) Nr. XXX/XXX (Oficialios kontrolės reglamentą), reikia numatyti nuostatų, kurios padėtų veiksmingiau šalinti neatitiktį. Be to, Reglamento (ES) Nr. XXX/XXX [Oficialios kontrolės reglamento] nuostatos, susijusios su kompetentingų institucijų užduotimis ir atsakomybe, įgaliotųjų įstaigų patvirtinimu ir priežiūra, oficialiu sertifikavimu, ataskaitų teikimo įpareigojimais ir administracine pagalba, turėtų būti pritaikytos specialiems ekologinės gamybos sektoriaus poreikiams. Todėl Reglamentas (ES) Nr. XXX/XXX [oficialios kontrolės reglamentas] turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(81)     kadangi šio reglamento tikslų, visų pirma užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir tinkamą ekologiškų produktų vidaus rinkos veikimą, taip pat užtikrinti, kad vartotojai pasitikėtų šiais produktais ir Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipu, valstybės narės negali deramai pasiekti pačios ir kadangi dėl poreikio suvienodinti ekologinės gamybos taisykles tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(82)     tikslinga numatyti šio reglamento taikymo pradžios datą, kad ūkio subjektams būtų suteikta galimybė prisitaikyti prie numatytų naujų reikalavimų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

Dalykas, taikymo sritis ir apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomi ekologinės gamybos principai ir taisyklės, kuriomis reglamentuojama ekologinė gamyba bei ekologinės gamybos nuorodų ženklinant ir reklamuojant produktus naudojimas.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.           Šis reglamentas taikomas žemės ūkio produktams, išvardytiems Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutarties) I priede, ir tam tikriems kitiems produktams, išvardytiems šio reglamento I priede, jei tuos žemės ūkio produktus ir kitus produktus ketinama gaminti, ruošti, platinti, tiekti rinkai, importuoti ar eksportuoti kaip ekologiškus.

Laukinių gyvūnų medžioklės ir žvejybos produktai nelaikomi ekologiškais produktais.

2.           Šis reglamentas taikomas visiems ūkio subjektams, dalyvaujantiems bet kuriame 1 dalyje nurodytų produktų gamybos, paruošimo ir platinimo etape.

Viešojo maitinimo veiklai, kurią vykdo viešojo maitinimo įstaiga, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.1169/2011[35] 2 straipsnio 2 dalies d punkte, šis reglamentas netaikomas.

Valstybės narės gali taikyti nacionalines taisykles arba, jeigu tokių nėra, privačius produktų, gautų vykdant viešojo maitinimo veiklą, ženklinimo ir kontrolės standartus.

3.           Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio su juo susijusiems Sąjungos teisės aktams, inter alia, maisto grandinės saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų dauginamosios medžiagos srityse, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. XX/XXX[36] (augalų dauginamoji medžiaga) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. XX/XXXX[37] (apsaugos nuo augalų kenkėjų priemonės).

4.           Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio kitoms konkrečioms Sąjungos nuostatoms dėl produktų tiekimo rinkai ir, visų pirma, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 1308/2013[38] bei Reglamentui (ES) Nr. 1169/2011.

5.           Siekiant atsižvelgti į naują informaciją apie gamybos metodus ar medžiagas, ar tarptautinius įsipareigojimus, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priede pateiktas produktų sąrašas. Į tą sąrašą įtraukiami tik su žemės ūkio produktais glaudžiai susiję produktai.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1) ekologinė gamyba (ekologinis auginimas) – šio reglamento reikalavimus atitinkančių gamybos (auginimo) metodų naudojimas visais gamybos (auginimo), paruošimo ir platinimo etapais;

(2) ekologiškas – pagamintas (užaugintas) ekologinės gamybos (ekologinio auginimo) metodais arba su jais susijęs;

(3) žemės ūkio žaliava – žemės ūkio produktas, su kuriuo nebuvo atliekamas joks konservavimo arba perdirbimo veiksmas;

(4) prevencinė priemonė – priemonė, taikoma siekiant užtikrinti dirvožemio kokybę ir kenksmingųjų organizmų bei piktžolių prevenciją ir kontrolę, taip pat siekiant išvengti taršos pagal šį reglamentą neleidžiamais produktais ar medžiagomis;

(5) perėjimas prie ekologinės gamybos (auginimo) – perėjimas nuo neekologinės (-io) prie ekologinės (-io) gamybos (auginimo) per nustatytą laikotarpį;

(6) ūkio subjektas – fizinis arba juridinis asmuo, atsakingas už tai, kad visais jo kontroliuojamos gamybos (auginimo), paruošimo ir platinimo etapais būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų;

(7) ūkio subjektų grupė – grupė, kuriai priklausantys ūkio subjektai yra ūkininkai, turintys ne didesnes nei 5 hektarų naudojamas žemės ūkio naudmenas, kurie ne tik gamina maisto produktus ar pašarus, bet gali vykdyti ir jų perdirbimo veiklą;

(8) ūkininkas – žemės ūkio veiklą vykdantis fizinis ar juridinis asmuo arba tokių fizinių ar juridinių asmenų grupė nepriklausomai nuo nacionaliniais teisės aktais tai grupei ir jos nariams suteikto statuso;

(9) žemės ūkio paskirties žemė – žemės ūkio paskirties žemė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies e punkte;

(10) augalai – augalai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 3 straipsnio 5 punkte;

(11) augalinių produktų gamyba – žemės ūkio kultūrų produktų gamyba, įskaitant laukinių augalų derliaus rinkimą komerciniais tikslais;

(12) augaliniai produktai – augaliniai produktai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 3 straipsnio 6 dalyje;

(13) kenksmingasis organizmas – kenksmingasis organizmas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XX/XXXX 1 straipsnio 1 dalyje (apsaugos nuo augalų kenkėjų priemonės);

(14) augalų apsaugos produktai – Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 2 straipsnyje nurodyti produktai;

(15) gyvulininkystės produktų gamyba – naminių arba prijaukintų sausumos gyvūnų (įskaitant vabzdžius) produktų gamyba;

(16) stoginė – lauke esanti papildoma neizoliuota gyvuliams skirto pastato dalis su stogu, kurios ilgiausioje pusėje paprastai yra vielinė tvora arba tinklas ir kurioje vyrauja lauko sąlygos, naudojamas natūralus bei dirbtinis apšvietimas, o grindys pakreiktos;

(17) akvakultūra – akvakultūra, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013[39] 4 straipsnio 1 dalies 25 punkte;

(18) veterinarinis gydymas – visas per vieną konkrečios ligos pasireiškimą taikomas gydymo vaistais ar profilaktinio gydymo kursas;

(19) veterinarinis vaistas – veterinarinis vaistas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/82/EB[40] 1 straipsnio 2 punkte;

(20) paruošimas – ekologiškų produktų konservavimo arba perdirbimo, įskaitant gyvulių skerdimą ir pjaustymą, taip pat su ekologine gamyba susijusio pakavimo, ženklinimo arba ženklinimo pakeitimo veiksmas;

(21) maistas – maistas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002[41] 2 straipsnyje;

(22) pašaras – pašaras, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 4 punkte;

(23) pašarinės žaliavos – pašarinės žaliavos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 767/2009[42] 3 straipsnio 2 dalies g punkte;

(24) pereinamojo laikotarpio pašaras – pašaras, pagamintas pereinamuoju laikotarpiu, išskyrus pašarą, surinktą per 12 mėnesių nuo pereinamojo laikotarpio pradžios;

(25) tiekimas rinkai – Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 punkte apibrėžtas pateikimas į rinką;

(26) atsekamumas – atsekamumas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 15 punkte;

(27) gamybos (auginimo), paruošimo ir platinimo etapai – visi etapai, pradedant pirmine ekologiško produkto gamyba ir baigiant jo saugojimu, perdirbimu, vežimu, pardavimu arba tiekimu galutiniam vartotojui, ir, atitinkamais atvejais, ženklinimo, reklamos, importo, eksporto ir subrangos veikla;

(28) katastrofinės aplinkybės – aplinkybės, susidariusios dėl nepalankaus klimato reiškinio, su aplinka susijusio įvykio, gaivalinės nelaimės arba katastrofinio įvykio, kaip apibrėžta atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 2 straipsnio 1 dalies h, j, k ir l punktuose;

(29) sudedamoji dalis – sudedamoji dalis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 2 straipsnio 2 dalies f punkte;

(30) ženklinimas – ženklinimas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1169/2011 2 straipsnio 2 dalies j punkte;

(31) reklama – ekologiško produkto pristatymas visuomenei bet kokiomis priemonėmis, išskyrus etiketę, kuriuo siekiama arba kuriuo galima paveikti ir formuoti požiūrį, įsitikinimus ir elgseną ir taip tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti pirkti ekologiškus produktus;

(32) kompetentingos institucijos – kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXX/XXXX [Oficialios kontrolės reglamento] 2 straipsnio 5 punkte;

(33) kontrolės institucija – ekologinės gamybos (auginimo) ir ekologiškų produktų ženklinimo kontrolės institucija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXX/XXXX [Oficialios kontrolės reglamento] 2 straipsnio 39 punkte;

(34) kontrolės įstaiga – įgaliotoji įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXX/XXXX [Oficialios kontrolės Reglamento] 2 straipsnio 38 punkte, taip pat įstaiga, Komisijos arba jos pripažintos trečiosios valstybės pripažinta kaip ekologiškų produktų importo į Sąjungą kontrolę trečiosiose šalyse vykdanti įstaiga;

(35) neatitiktis – neatitiktis šio reglamento reikalavimams;

(36) genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) – genetiškai modifikuotas organizmas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB[43] 2 straipsnio 2 punkte, kuris nėra gaunamas tos direktyvos I.B priede nurodytais genetinės organizmų modifikacijos metodais (toliau – GMO);

(37) iš GMO pagamintas (produktas) – iš GMO gautas visas produktas arba jo dalis, kurie nėra visiškai pagaminti iš GMO ir kurių sudėtyje nėra GMO;

(38) naudojant GMO pagamintas (produktas) – produktas, kurį gaminant GMO panaudotas kaip paskutinis gyvas organizmas ir kurio sudėtyje nėra GMO bei kuris visas arba jo dalis nėra pagaminti iš GMO;

(39) maisto priedas – maisto priedas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008[44] 3 straipsnio 2 dalies a punkte;

(40) pašarų priedas – pašarų priedas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003[45] 2 straipsnio 2 dalies a punkte;

(41) lygiavertiškumas – tų pačių tikslų ir principų laikymasis taikant taisykles, kuriomis užtikrinamas toks pats atitikties reikalavimams lygis; pagalbinė perdirbimo medžiaga – pagalbinė perdirbimo medžiaga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 3 straipsnio 2 dalies b punkte;

(42) maisto fermentas – maisto fermentas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1332/2008[46] 3 straipsnio 2 dalies a punkte;

(43) jonizuojančioji spinduliuotė – jonizuojančioji spinduliuotė, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 96/29/Euratomas[47] 1 straipsnyje.

II skyrius

Ekologinės gamybos principai

4 straipsnis

Bendrieji principai

Ekologinė gamyba – tai žemės ūkio sektoriaus darnaus valdymo sistema, grindžiama šiais bendraisiais principais:

(a) atsižvelgti į gamtos sistemas ir ciklus bei išlaikyti ir gerinti dirvožemio, vandens, oro ir biologinės įvairovės būklę, augalų ir gyvūnų sveikatą, taip pat jų visų pusiausvyrą;

(b) siekti didelės biologinės įvairovės;

(c) atsakingai naudoti energijos ir gamtos išteklius (pavyzdžiui, vandenį, dirvožemį, organines medžiagas ir orą);

(d) laikytis aukštų gyvūnų gerovės standartų, visų pirma tenkinti gyvūnų rūšims būdingus elgsenos poreikius;

(e) tinkamai rengti ir valdyti ekologinėmis sistemomis, kurios naudoja sistemos vidinius gamtos išteklius, grindžiamus biologinius procesus, taikant metodus:

i)       pagal kuriuos naudojami gyvi organizmai ir mechaniniai gamybos metodai;

ii)      pagal kuriuos vykdoma žemės naudojimu grindžiama augalininkystės veikla ir gyvulininkystės produktų gamybos veikla arba akvakultūros veikla, grindžiama žuvų išteklių tausaus naudojimo principu;

iii)     pagal kuriuos nenaudojami GMO ir iš GMO arba naudojant GMO pagaminti produktai, išskyrus veterinarinius vaistus;

iv)     kurie grindžiami prevencinių priemonių naudojimu (kai tinkama);

(f) ribojamas išorės medžiagų naudojimas. Kai išorės medžiagų naudojimas būtinas arba kai e punkte nurodytos tinkamos valdymo praktikos ir metodų nėra, naudojama tik:

i)       ekologinės gamybos metodais pagamintos medžiagos;

ii)      natūralios arba natūraliu būdu gautos medžiagos;

iii)     mažo tirpumo mineralinės trąšos;

(g) prireikus pagal šį reglamentą pritaikyti gamybos procesą, atsižvelgiant į sanitarinę būklę, regioninius ekologinės pusiausvyros, klimato ir vietos sąlygų skirtumus, vystymosi etapus bei konkrečią ūkininkavimo praktiką.

5 straipsnis

Žemės ūkio veiklai ir akvakultūrai taikomi konkretūs principai

Vykdant žemės ūkio ir akvakultūros veiklą ekologinė gamyba visų pirma grindžiama šiais konkrečiais principais:

(a) palaikomas ir stiprinamas dirvožemio gyvybingumas ir natūralus dirvožemio derlingumas, dirvožemio stabilumas, vandens dirvožemyje sulaikymas ir dirvožemio biologinė įvairovė, vykdoma dirvožemio organinių medžiagų netekimo, dirvožemio tankinimo ir dirvožemio erozijos prevencija bei kovojama su jais ir užtikrinama augalų mityba, visų pirma, per dirvožemio ekosistemą;

(b) neatsinaujinančiųjų išteklių ir išorės medžiagų naudojimas kuo labiau ribojamas;

(c) augalinės ir gyvūninės kilmės atliekos ir šalutiniai produktai perdirbami augalinių produktų ir gyvulininkystės produktų gamybos metu;

(d) augalų sveikata palaikoma naudojant prevencines priemones, visų pirma parenkant kenksmingiesiems organizmams ir ligoms atsparias tinkamas rūšis, veisles ar įvairiarūšę medžiagą, naudojant tinkamą sėjomainą, mechaninius bei fizinius metodus ir kenkėjų natūralių priešų apsaugą;

(e) veislės parenkamos atsižvelgiant į gyvūnų gebėjimą prisitaikyti prie vietos sąlygų, jų gyvybingumą ir jų atsparumą ligoms arba sveikatos problemoms; vykdoma prie vietos sąlygų pritaikyta ir su žeme susijusi gyvulininkystės produktų gamyba; taikoma gyvulininkystės praktika, kuria stiprinama imuninė sistema ir natūralus pasipriešinimas ligoms, visų pirma apimanti reguliarią mankštą ir laikymą diendaržiuose bei prireikus ganykloje;

(f) palaikomas aukštas gyvūnų gerovės lygis atsižvelgiant į kiekvienai rūšiai būdingus poreikius;

(g) gyvuliai šeriami ekologiškais pašarais, kuriuos sudaro ekologinės gamybos metodais gautos žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys ir natūralios ne žemės ūkio kilmės medžiagos;

(h) visoje ekologiškų maisto produktų grandinėje nenaudojama genetinė inžinerija, gyvūnų klonavimas, dirbtinai sukelta poliploidija ir jonizuojančioji spinduliuotė;

(i) užtikrinama tvari gera vandens aplinkos būklė ir aplinkinių vandens ir sausumos ekosistemų kokybė;

(j) vandens organizmai maitinami pašarais, gautais tausiai naudojant žuvų išteklius pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013, arba ekologiškais pašarais, kurių sudėtyje yra ekologinės gamybos (įskaitant ekologinę akvakultūrą) metodais gautų žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių ir natūralių ne žemės ūkio kilmės medžiagų.

6 straipsnis

Ekologiškų žemės ūkio produktų ir pašarų perdirbimui taikomi konkretūs principai

Perdirbto ekologiško maisto ir pašarų gamyba visų pirma grindžiama šiais konkrečiais principais:

(a) ekologiški maisto produktai gaminami iš ekologiškų žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių;

(b) ekologiški pašarai gaminami iš ekologiškų pašarinių žaliavų;

(c) maisto priedų, neekologiškų sudedamųjų dalių, kurių funkcijos yra daugiausia technologinės ir juslinės, mikroelementų ir pagalbinių perdirbimo medžiagų naudojimas kuo labiau ribojamas, leidžiant juos naudoti tik svarbiausioms technologinėms reikmėms arba tam tikrais mitybos tikslais;

(d) pašarų priedų ir pagalbinių perdirbimo medžiagų naudojimas kuo labiau ribojamas, leidžiant juos naudoti tik svarbiausioms technologinėms ar zootechninėms reikmėms arba tam tikrais mitybos tikslais;

(e) nenaudojamos medžiagos ir perdirbimo metodai, kurie gali būti klaidinantys tikrojo produkto pobūdžio atžvilgiu;

(f) maistas ar pašarai perdirbami atsargiai, pirmiausia naudojant biologinius, mechaninius ir fizinius metodus.

III skyrius

Gamybos taisyklės

7 straipsnis

Bendrosios gamybos taisyklės

1.           Ūkio subjektai laikosi šių bendrųjų gamybos taisyklių:

(a) visa žemės ūkio valda arba akvakultūros veikla valdoma laikantis ekologinei gamybai taikomų reikalavimų;

(b) išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip II priedo IV dalies 2.2 punkte ir VI dalies 1.3 punkte, ekologinio žemės ūkio ir akvakultūros srityje galima naudoti tik pagal 19 straipsnį leidžiamus produktus ir medžiagas su sąlyga, kad atitinkamą produktą ar medžiagą žemės ūkio ir akvakultūros srityje leista naudoti remiantis atitinkamomis Sąjungos teisės nuostatomis ir, kai būtina, atitinkamose valstybėse narėse, laikantis Sąjungos teise grindžiamų nacionalinių nuostatų;

(c) apdorojant ekologišką maistą ar pašarus arba žaliavas, naudojamas gaminant ekologišką maistą ar pašarus, draudžiama naudoti jonizuojančiąją spinduliuotę;

(d) ekologinės gamybos veiklą vykdantys ūkio subjektai, išskyrus labai mažas įmones, ūkininkus ir ūkio subjektus, auginančius jūrų dumblius arba akvakultūros gyvūnus, taiko aplinkosaugos vadybos sistemą, kad padidintų savo aplinkosauginį veiksmingumą.

2.           Siekiant užtikrinti, kad bendrosios gamybos taisyklės būtų taikomos tinkamai, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose numatomi kriterijai, kuriuos turi atitikti 1 dalies d punkte nurodyta aplinkosaugos vadybos sistema. Nustatant tuos kriterijus atsižvelgiama į mažųjų ir vidutinių įmonių ypatumus.

8 straipsnis

Perėjimas prie ekologinės gamybos

1.           Ūkininkai ir jūrų dumblius ar akvakultūros gyvūnus auginantys ūkio subjektai laikosi pereinamojo laikotarpio. Visu pereinamuoju laikotarpiu jie taiko šiame reglamente nustatytas ekologinės gamybos taisykles, visų pirma II priede nustatytas specialiąsias perėjimo prie ekologinės gamybos taisykles.

2.           Pereinamasis laikotarpis prasideda anksčiausiai tada, kai ūkininkas ar ūkio subjektas, auginantis jūrų dumblius ar akvakultūros gyvūnus, pagal šį reglamentą pateikia pranešimą apie savo veiklą kompetentingoms institucijoms.

2a) Nukrypstant nuo 2 dalies, tais atvejais, kai iki 24 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo pateikimo žemė palikta pūdymui bent tiek laiko, kiek būtina norint pereiti prie ekologinės gamybos, ir jei įvykdyti kiti būtini reikalavimai, tokiai pūdymui paliktai žemei pereinamasis laikotarpis netaikomas.

3.           Joks ankstesnis laikotarpis negali būti atgaline data pripažintas pereinamojo laikotarpio dalimi.

4.           Pereinamuoju laikotarpiu pagamintais produktais negali būti prekiaujama kaip ekologiškais.

5.           Nukrypstant nuo 7 straipsnio 1 dalies a punkto, pereinamuoju laikotarpiu žemės ūkio valda gali būti padalyta į aiškiai atskirtus vienetus, kurie nėra visi valdomi laikantis ekologinės gamybos taisyklių. Gyvulininkystės produktų gamybos atveju pereinamuoju laikotarpiu pagal ekologinės gamybos taisykles auginamos skirtingos rūšys. Akvakultūros atveju gali būti auginamos tos pačios rūšys, jeigu auginimo vietos yra tinkamai atskirtos. Augalinių produktų gamybos atveju pereinamuoju laikotarpiu pagal ekologinės gamybos taisykles auginamos skirtingos rūšys, kurias lengva atskirti.

6.           Siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą ir atitiktį šio reglamento ekologinės gamybos nuostatoms, taip pat užtikrinti, kad būtų prisitaikoma prie techninės pažangos, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomos šiame straipsnyje nustatytos taisyklės arba papildomos ir iš dalies keičiamos II priede nustatytos perėjimo prie ekologinės gamybos taisyklės.

9 straipsnis

Draudimas naudoti GMO

1.           GMO ir iš GMO arba naudojant GMO pagaminti produktai ekologinėje gamyboje nenaudojami gaminant maistą ar pašarus arba nenaudojami kaip maistas, pašarai, pagalbinės perdirbimo medžiagos, augalų apsaugos produktai, trąšos, dirvožemio gerinimo priemonės, augalų dauginamoji medžiaga, mikroorganizmai ir gyvūnai.

2.           Kad 1 dalies taikymo tikslais nustatytų GMO arba iš GMO ar naudojant GMO pagamintus produktus, skirtus vartoti kaip maistas ar pašarai, ūkio subjektai gali naudotis produkto etiketėmis arba bet kokiu kitu lydimuoju dokumentu, pridėtu ar pateiktu pagal Direktyvą 2001/18/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003[48] ar Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1830/2003[49].

3.           Ūkio subjektai gali daryti prielaidą, kad gaminant jų įsigytus maisto produktus ir pašarus nebuvo naudota GMO arba iš GMO ar naudojant GMO pagamintų produktų, jei tie produktai nėra paženklinti arba prie jų nepridėtas lydimasis dokumentas laikantis 2 dalyje nurodytų reglamentų, išskyrus atvejus, jei jie gavo kitos informacijos, kad atitinkamų produktų ženklinimas neatitinka tų reglamentų.

10 straipsnis

Augalinių produktų gamybos taisyklės

1.           Augalus auginantys arba augalinius produktus gaminantys ūkio subjektai visų pirma laikosi II priedo I dalyje nustatytų specialiųjų gamybos taisyklių.

2.           Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų sukurta kompiuterinė duomenų bazė, į kurią pagal Reglamentą (ES) Nr. XX/XXX (teisės aktą, kuriuo reglamentuojama augalų dauginamoji medžiaga) būtų įtrauktos veislės ir įvairiarūšė medžiaga, kurių dauginamosios medžiagos, gautos taikant ekologinės gamybos metodą, esama jų teritorijoje.

3.           Siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą ir atitiktį šio reglamento nuostatoms dėl ekologinės augalinių produktų gamybos, taip pat užtikrinti, kad būtų prisitaikoma prie techninės pažangos, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais specialiosios augalinių produktų gamybos taisyklės iš dalies keičiamos arba papildomos nuostatomis dėl:

(a) auginimo būdų;

(b) dirvožemio tvarkymo ir tręšimo;

(c) augalų sveikatos ir kenksmingųjų organizmų bei piktžolių valdymo;

(d) grybų auginimo ir kitų specialių augalų ir augalų auginimo sistemų valdymo;

(e) augalų dauginamosios medžiagos kilmės;

(f) laukinių augalų rinkimo.

4.           Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos 2 dalyje nurodytos duomenų bazės kūrimo techninės sąlygos. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 37 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

11 straipsnis

Gyvulininkystės produktų gamybos taisyklės

1.           Gyvulininkystės produktų gamybos veiklą vykdantys ūkio subjektai visų pirma turi laikytis II priedo II dalyje nustatytų specialiųjų gamybos taisyklių.

2.           Siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą ir atitiktį šio reglamento ekologinės gyvulininkystės produktų gamybos nuostatoms, taip pat užtikrinti, kad būtų prisitaikoma prie techninės pažangos, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais specialiosios gyvulininkystės produktų gamybos taisyklės iš dalies keičiamos arba papildomos nuostatomis dėl:

(a) gyvūnų kilmės;

(b) gyvūnų laikymo sąlygų, įskaitant mažiausią paviršių uždarose patalpose ir lauko aikštelėse bei didžiausią gyvūnų skaičių viename hektare;

(c) auginimo būdų;

(d) veisimo;

(e) pašarų ir maitinimo;

(f) ligų profilaktikos ir veterinarinio gydymo.

12 straipsnis

Jūrų dumbliams ir akvakultūros gyvūnams taikytinos auginimo taisyklės

1.           Jūrų dumblius ir akvakultūros gyvūnus auginantys ūkio subjektai visų pirma laikosi II priedo III dalyje nustatytų specialiųjų auginimo taisyklių.

2.           Siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą ir atitiktį šio reglamento nuostatoms dėl ekologinio jūrų dumblių auginimo, taip pat užtikrinti, kad būtų prisitaikoma prie techninės pažangos, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais specialiosios jūrų dumblių auginimo taisyklės iš dalies keičiamos arba papildomos nuostatomis dėl:

(a) vandens terpės tinkamumo ir darnaus valdymo plano;

(b) laukinių jūrų dumblių rinkimo;

(c) jūrų dumblių auginimo;

(d) apsaugos nuo užsiteršimo vandens organizmais priemonių ir gamybos įrangos bei įtaisų valymo.

3.           Siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą ir atitiktį šio reglamento nuostatoms dėl ekologinio akvakultūros gyvūnų auginimo, taip pat užtikrinti, kad būtų prisitaikoma prie techninės pažangos, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais specialiosios akvakultūros gyvūnų auginimo taisyklės iš dalies keičiamos arba papildomos nuostatomis dėl:

(a) vandens terpės tinkamumo ir darnaus valdymo plano;

(b) akvakultūros gyvūnų kilmės;

(c) akvakultūros gyvūnų auginimo, įskaitant vandens atskyrimo sistemas, auginimo sistemas, didžiausią suleidimo tankį ir, kai tinkama, mažiausią suleidimo tankį;

(d) veisimo;

(e) akvakultūros gyvūnų laikymo ir priežiūros sąlygų;

(f) pašarų ir maitinimo;

(g) ligų profilaktikos ir veterinarinio gydymo.

13 straipsnis

Perdirbtam maistui ir pašarams taikomos gamybos taisyklės

1.           Perdirbtą maistą ir pašarus gaminantys ūkio subjektai visų pirma laikosi II priedo IV dalyje nustatytų specialiųjų gamybos taisyklių.

2.           Siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą ir atitiktį šio reglamento nuostatoms dėl ekologinės perdirbto maisto ir pašarų gamybos, taip pat užtikrinti, kad būtų prisitaikoma prie techninės pažangos, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais specialiosios perdirbto maisto ir pašarų gamybos taisyklės iš dalies keičiamos arba papildomos nuostatomis dėl:

(a) taikytinų procedūrų;

(b) taikytinų prevencinių priemonių;

(c) perdirbto maisto ir pašarų (įskaitant produktus ir medžiagas, kuriuos leidžiama naudoti gaminant perdirbtą maistą ir pašarus) sudėties ir naudojimo sąlygų;

(d) valymo priemonių;

(e) perdirbtų produktų tiekimo rinkai, įskaitant jų ženklinimą ir identifikavimą;

(f) ekologiškų produktų, žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių ir pašarinių žaliavų atskyrimo nuo neekologiškų produktų, žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių ir pašarinių medžiagų;

(g) neekologiškų žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių, kurios išimties tvarka gali būti naudojamos gaminant ekologiškus perdirbtus produktus, sąrašo;

(h) 21 straipsnio 3 dalies a punkto ii papunktyje ir b punkte nurodytos žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių procentinės dalies apskaičiavimo;

(i) perdirbant maistą ar pašarus naudojamų metodų.

14 straipsnis

Vyno gamybos taisyklės

1.           Vyno sektoriaus produktus gaminantys ūkio subjektai visų pirma laikosi II priedo V dalyje nustatytų specialių gamybos taisyklių.

2.           Siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą ir atitiktį šio reglamento nuostatoms dėl ekologinės vyno gamybos, taip pat užtikrinti, kad būtų prisitaikoma prie techninės pažangos, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais specialiosios vyno gamybos taisyklės iš dalies keičiamos arba papildomos nuostatomis dėl vynininkystės metodų ir apribojimų.

15 straipsnis

Maistui ar pašarams naudoti skirtų mielių gamybos taisyklės

1.           Mieles gaminantys ūkio subjektai visų pirma laikosi II priedo VI dalyje nustatytų specialių gamybos taisyklių.

2.           Siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą ir atitiktį šio reglamento nuostatoms dėl ekologinės mielių gamybos, taip pat užtikrinti, kad būtų prisitaikoma prie techninės pažangos, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais specialiosios mielių gamybos taisyklės iš dalies keičiamos arba papildomos nuostatomis dėl perdirbimo ir naudojamų substratų.

16 straipsnis

Kitų produktų gamybos taisyklės

Siekiant atsižvelgti į poreikį ateityje taikyti specialiąsias gamybos taisykles kitiems produktams nei nurodytieji 10–15 straipsniuose, taip pat užtikrinti kokybę, atsekamumą ir atitiktį šio reglamento nuostatoms dėl ekologinės tų papildomų kitų produktų gamybos, taip pat užtikrinti, kad būtų prisitaikoma prie techninės pažangos, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais II priedas iš dalies keičiamas arba papildomas nuostatomis dėl tiems produktams taikytinų specialiųjų gamybos taisyklių.

17 straipsnis

Išimtinių gamybos taisyklių priėmimas

Siekiant užtikrinti, kad, susidarius katastrofinėms aplinkybėms, ekologinė gamyba galėtų būti vykdoma toliau arba galėtų būti atnaujinta, ir laikantis II skyriuje nustatytų principų, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nustatyti tokių situacijų priskyrimo katastrofinėms aplinkybėms kriterijai ir specialiosios taisyklės, pagal kurias turi būti reaguojama į tokias situacijas, vykdoma stebėsena ir teikiamos ataskaitos.

18 straipsnis

Surinkimas, pakavimas, vežimas ir laikymas

1. Ekologiški produktai renkami, pakuojami, vežami ir laikomi laikantis III priede nustatytų taisyklių.

2. Siekiant užtikrinti ekologinės gamybos atitiktį reikalavimams, taip pat užtikrinti, kad būtų prisitaikoma prie techninės pažangos, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos arba papildomos III priede nustatytos taisyklės.

19 straipsnis

Leidimo naudoti produktus ir medžiagas ekologinėje gamyboje suteikimas

1.           Komisija gali leisti naudoti tam tikrus produktus ir medžiagas ekologinėje gamyboje ir įtraukti juos į ribojamo naudojimo sąrašus, kad jie būtų naudojami kaip:

(a) augalų apsaugos produktai;

(b) trąšos, dirvožemio gerinimo priemonės ir maistingosios medžiagos;

(c) pašarinės žaliavos;

(d) pašarų priedai ir pagalbinės perdirbimo medžiagos;

(e) tvenkinių, narvų, talpyklų, kanalų, statinių ir įrangos, naudojamų gyvulininkystei, valymo ir dezinfekcijos produktai;

(f) gaminant augalinius produktus naudojamų statinių ir įrangos, įskaitant saugojimo patalpas žemės ūkio valdoje, valymo ir dezinfekcijos produktai.

Visų pirma, Komisija gali leisti naudoti tam tikrus produktus ir medžiagas ekologiško perdirbto maisto gamyboje bei įtraukti juos į ribojamo naudojimo sąrašus, kad jie būtų naudojami kaip:

(a) maisto priedai, maisto fermentai ir pagalbinės perdirbimo medžiagos;

(b) pagalbinės perdirbimo medžiagos mielių ir mielių produktų gamyboje.

2.           Leidžiant ekologinėje gamyboje naudoti 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus produktus ir medžiagas taikomi II skyriuje nustatyti principai bei toliau nurodyti kriterijai (bus vertinama jų visuma):

(a) jų naudojimas būtinas tvariai gamybai ir ypač svarbus numatytam naudojimui;

(b) visi produktai ir medžiagos yra augalinės, gyvūninės, mikrobiologinės ar mineralinės kilmės, išskyrus tuos atvejus, jei nėra galimybės gauti pakankamo kiekio ar kokybės tokios kilmės produktų ar medžiagų, ar jų pakaitalų;

(c) 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytų produktų atveju taikomi šie kriterijai:

i)       produktų naudojimas svarbus kontroliuojant tam tikrą kenksmingąjį organizmą tuo atveju, kai nėra galimybės tai daryti naudojant kitus biologinius, fizinius, veisimo būdus ar auginimo būdus arba kitą veiksmingą valdymo praktiką;

ii)      jei produktai nėra augalinės, gyvūninės, mikrobiologinės ar mineralinės kilmės ir nėra tapatūs savo natūraliam atitikmeniui, jie gali būti leidžiami tik tuo atveju, jei juos naudojant išvengiama bet kokio tiesioginio kontakto su valgomosiomis žemės ūkio kultūrų dalimis;

(d) 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytų produktų naudojimas yra itin svarbus skatinant ar palaikant dirvožemio derlingumą arba tenkinant konkrečius žemės ūkio augalų mitybos poreikius, arba tai būtina dėl konkrečių dirvožemio gerinimo tikslų;

(e) 1 dalies pirmos pastraipos c ir d punktuose nurodytų produktų atveju taikomi šie kriterijai:

i)       produktai yra būtini siekiant palaikyti gyvūnų sveikatą, gyvūnų gerovę bei gyvybingumą, juos naudojant prisidedama prie tinkamos mitybos, atitinkančios atitinkamų rūšių fiziologinius ir elgsenos poreikius, arba juos reikia naudoti gaminant pašarus arba apsaugant pašarus nuo gedimo, nes be tų medžiagų pašarų gamyba ar apsauga nuo gedimo neįmanomi;

ii)      mineralinės kilmės pašarai, mikroelementai, vitaminai ar provitaminai turi būti natūralios kilmės, išskyrus tuos atvejus, jei nėra galimybės gauti pakankamo kiekio ar kokybės tokios kilmės produktų ar medžiagų, ar jų pakaitalų.

Leidžiant ekologiško perdirbto maisto gamyboje naudoti 1 dalies antroje pastraipoje nurodytus produktus ir medžiagas taikomi II skyriuje nustatyti principai bei šie kriterijai (bus vertinama jų visuma):

(a) nėra pagal šį straipsnį leidžiamų pakaitalų;

(b) nenaudojant šių produktų ir medžiagų būtų neįmanoma pagaminti ar apsaugoti maisto nuo gedimo arba įvykdyti tam tikrus Sąjungos teisės aktais numatytus mitybos reikalavimus;

(c) jie turi būti randami gamtoje ir jiems galėjo būti taikomi tik mechaniniai, fiziniai, biologiniai, fermentavimo arba mikrobiologiniai procesai, išskyrus tuos atvejus, jei nėra galimybės gauti pakankamo kiekio ar kokybės tokios kilmės produktų ar medžiagų.

Leidimas naudoti chemiškai susintetintus produktus ar medžiagas suteikiamas tik tais atvejais, kai 4 straipsnio f punkte nurodytų išorės medžiagų naudojimas prisidėtų prie neigiamo poveikio aplinkai.

3.           Siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą ir atitiktį šiam reglamentui ekologinės gamybos srityje ir, visų pirma, ekologiško perdirbto maisto gamybos srityje, taip pat užtikrinti, kad būtų prisitaikoma prie techninės pažangos, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatyti papildomi 1 dalyje nurodytų produktų ir medžiagų, skirtų naudoti ekologinės gamybos srityje ir, visų pirma, ekologiško perdirbto maisto gamybos srityje, leidimų išdavimo ar panaikinimo kriterijai bei kiti tokių leidžiamų produktų ir medžiagų naudojimo reikalavimai bei sąlygos.

4.           Jeigu valstybė narė mano, kad produktas ar medžiaga turėtų būti įrašyti į 1 dalyje nurodytą leidžiamų produktų ir medžiagų sąrašą ar išbraukti iš jo, arba kad gamybos taisyklėse nurodytos naudojimo sąlygos turėtų būti pakeistos, atitinkama valstybė narė užtikrina, kad dokumentai, kuriais pagrindžiamas įrašymas, išbraukimas ar pakeitimai, oficialiai būtų nusiųsti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

Valstybės narės skelbia prašymus dėl pakeitimo ar išbraukimo.

5.           Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais suteikiamas arba panaikinamas leidimas naudoti produktus ar medžiagas, kurie gali būti naudojami ekologinėje gamyboje, ir produktus bei medžiagas, kurie visų pirma gali būti naudojami perdirbto ekologiško maisto gamyboje ir kuriais nustatomos procedūros, taikytinos išduodant leidimus ir sudarant tų produktų ir medžiagų sąrašus, taip pat kuriais, prireikus, jie apibūdinami, nustatomi reikalavimai dėl jų sudėties ir naudojimo sąlygos. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 37 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

20 straipsnis

Neleidžiamų produktų ar medžiagų buvimas

1.           Produktais, kuriuose aptiktų produktų ar medžiagų, kurių neleista naudoti pagal 19 straipsnį, kiekis viršija kiekį, nustatytą visų pirma atsižvelgiant į Direktyvą 2006/125/EB, neturi būti prekiaujama kaip ekologiškais.

2.           Siekiant užtikrinti ekologinės gamybos ir ženklinimo sistemos veiksmingumą, efektyvumą ir skaidrumą, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl konkrečių kriterijų ir sąlygų, kuriais remiantis apskaičiuojamas 1 dalyje nurodytas kiekis, ir dėl to kiekio nustatymo ir jo koregavimo atsižvelgiant į techninę pažangą.

3.           Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 211 straipsnio 1 dalies ir su sąlyga, kad Komisija, netaikydama šio reglamento 37 straipsnio 2 arba 3 dalyje nustatytos tvarkos, suteiks leidimą, valstybės narės gali skirti nacionalines išmokas, kad kompensuotų dėl žemės ūkio produktų taršos neleidžiamais produktais arba medžiagomis patirtus ūkininkų nuostolius, kai dėl tokios taršos jie negali prekiauti minėtais produktais kaip ekologiškais (jei ūkininkai ėmėsi visų tinkamų priemonių, kad išvengtų tokios taršos pavojaus). Be to, valstybės narės gali taikyti bendros žemės ūkio politikos priemones, kad padengtų visus tokius nuostolius arba jų dalį.

IV skyrius

Ženklinimas

21 straipsnis

Su ekologine gamyba susijusių terminų vartojimas

1.           Taikant šį reglamentą laikoma, kad ant produkto pateikti su ekologine gamyba susiję terminai, jei etiketėse, reklaminėje medžiagoje arba prekybos dokumentuose toks produktas, jo sudedamosios dalys ar pašarinės žaliavos yra apibūdinti vartojant terminus, nurodančius pirkėjui, kad šis produktas, jo sudedamosios dalys ar pašarinės žaliavos gauti laikantis šio reglamento. Visų pirma, IV priede išvardyti terminai, jų vediniai arba mažybinės formos (pavyzdžiui, „bio“ ir „eko“), atskirai arba junginiuose, visoje Sąjungoje ir bet kuria tame priede nurodyta kalba gali būti vartojami ženklinant ir reklamuojant šį reglamentą atitinkančius produktus.

2.           Ženklinant ar reklamuojant šio reglamento neatitinkantį 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą produktą ir jo prekybos dokumentuose šio straipsnio 1 dalyje minimi terminai neturi būti vartojami nė vienoje Sąjungos šalyje ir jokia iš IV priede nurodytų kalbų.

Be to, draudžiama vartoti terminus (įskaitant prekių ženkluose vartojamus terminus) ar taikyti ženklinimo ar reklamos metodus, kuriais formuojant požiūrį, kad produktas ar jo sudedamosios dalys atitinka šį reglamentą, vartotojai ar naudotojai galėtų būti klaidinami.

3.           Perdirbto maisto atveju 1 dalyje nurodyti terminai gali būti vartojami:

(a) prekiniame pavadinime, jeigu:

i)       perdirbtas maistas atitinka II priedo IV dalyje nustatytas gamybos taisykles;

ii)      ne mažiau kaip 95 % jo žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių masės sudaro ekologiškos sudedamosios dalys;

(b) tik sudedamųjų dalių sąraše, jei mažiau kaip 95 % žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių yra ekologiškos ir jei tos sudedamosios dalys atitinka šiame reglamente nustatytas gamybos taisykles.

Pirmos pastraipos b punkte nurodytame sudedamųjų dalių sąraše nurodoma, kurios sudedamosios dalys yra ekologiškos. Nuorodos į ekologinę gamybą gali būti pateikiamos tik jei jos susijusios su ekologiškomis sudedamosiomis dalimis. Tame sudedamųjų dalių sąraše nurodoma, kokią bendro žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių kiekio dalį sudaro bendra ekologiškų sudedamųjų dalių procentinė dalis.

1 dalyje nurodyti terminai ir šios dalies pirmos pastraipos b punkte minima procentinė dalis pateikiami ta pačia spalva ir to paties dydžio bei šrifto rašmenimis, kaip ir kitos sudedamųjų dalių sąraše esančios nuorodos.

4.           Siekiant, kad vartotojams būtų aiškiau ir kad jiems būtų teikiama tinkama informacija, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į kalbinius pokyčius valstybėse narėse, taisomas IV priede pateiktas terminų sąrašas ir kuriais nustatomi pašarams ir jų sudedamosioms dalims taikytini specialieji ženklinimo ir sudėties reikalavimai.

22 straipsnis

Privalomos nuorodos

1.           Kai vartojami 21 straipsnio 1 dalyje nurodyti terminai:

(a) etiketėje taip pat nurodomas ūkio subjekto, kuris atliko paskutinį gamybos arba paruošimo veiksmą, kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos kodas;

(b) ant Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 2 straipsnio 2 dalies e punkte apibrėžtų fasuotų maisto produktų pakuotės taip pat pateikiamas 23 straipsnyje nurodytas Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas.

2.           Tais atvejais, kai naudojamas Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas, tame pačiame matomame paviršiuje greta logotipo taip pat nurodoma vieta, kurioje buvo užaugintos produkto sudėtyje esančios žemės ūkio žaliavos; priklausomai nuo konkretaus atvejo ši nuoroda gali būti tokia:

(a) „ES žemės ūkis“, kai žemės ūkio žaliavos buvo užaugintos Sąjungoje;

(b) „ne ES žemės ūkis“, kai žemės ūkio žaliavos buvo užaugintos trečiosiose šalyse;

(c) „ES ir ne ES žemės ūkis“, kai vienos žemės ūkio kilmės žaliavos buvo užaugintos Sąjungoje, o kitos – trečiojoje šalyje.

Priklausomai nuo konkretaus atvejo žodis „žemės ūkis“ gali būti pakeistas žodžiu „akvakultūra“.

Nuoroda „ES“ arba „ne ES“ gali būti pakeista arba papildyta šalies pavadinimu tuo atveju, kai visos produkto sudėtyje esančios žemės ūkio žaliavos buvo užaugintos toje šalyje.

Pateikiant nuorodą „ES“ arba „ne ES“ gali būti neatsižvelgiama į mažą produkto masės dalį sudarančių sudedamųjų dalių kiekius, jeigu tokių dalių, į kurias neatsižvelgiama, bendras kiekis neviršija 5 % viso mase išreikšto žemės ūkio žaliavų kiekio.

Nuorodos „ES“ arba „ne ES“ spalva, dydis ir šriftas neturi būti labiau pastebimi negu produkto pavadinimas.

3.           Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 23 straipsnio 3 dalyje minimos nuorodos pateikiamos pastebimoje vietoje, kad būtų lengvai matomos, aiškiai įskaitomos ir jų nebūtų įmanoma ištrinti.

4.           Siekiant, kad vartotojams būtų aiškiau ir kad jiems būtų teikiama tinkama informacija, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos papildomos ženklinimą ir šio straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalyje bei 23 straipsnio 3 dalyje minimų nuorodų naudojimą reglamentuojančios taisyklės.

5.           Komisija priima įgyvendinimo aktus, susijusius su:

(a) šio straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalyje bei 23 straipsnio 3 dalyje minimų nuorodų pateikimo, sandaros ir dydžio konkrečiomis ir praktinėmis sąlygomis;

(b) kodų priskyrimu kontrolės institucijoms ir kontrolės įstaigoms;

(c) vietos, kurioje užaugintos žemės ūkio žaliavos, nuoroda pagal šio straipsnio 2 dalį ir 23 straipsnio 3 dalį.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 37 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

23 straipsnis

Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas

1.           Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas gali būti naudojamas ženklinant, pateikiant ir reklamuojant šį reglamentą atitinkančius produktus.

2.           Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas yra oficialus patvirtinimas, remiantis Reglamento (ES) Nr. XXX/XXXX [Oficialios kontrolės reglamento] 85 ir 90 straipsniais.

3.           Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipo naudojimas iš trečiųjų šalių importuotų produktų atveju yra neprivalomas. Be to, jei tas logotipas pateikiamas etiketėse, jose taip pat pateikiama 22 straipsnio 2 dalyje minima nuoroda.

4.           Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas turi atitikti V priede pateiktą pavyzdį ir tam priede nustatytas taisykles.

5.           Ženklinant, pateikiant ir reklamuojant šį reglamentą atitinkančius produktus gali būti naudojami nacionaliniai ir privatūs logotipai.

6.           Siekiant, kad vartotojams būtų aiškiau ir kad jiems būtų teikiama tinkama informacija, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas ir V priede nustatytos su tuo logotipu susijusios taisyklės.

V skyrius

Ekologinis sertifikavimas

24 straipsnis

Oficialaus sertifikavimo sistema

1.           Ūkio subjektai arba ūkio subjektų grupės, gaminantys, ruošiantys ar saugantys ekologiškus produktus, importuojantys tokius produktus iš trečiosios šalies, eksportuojantys tokius produktus į trečiąją šalį arba tiekiantys tokius produktus rinkai, prieš tiekdami tuos produktus rinkai kaip ekologiškus arba iki perėjimo prie ekologinės gamybos (auginimo) praneša apie savo veiklą tos valstybės (-ių) narės (-ių), kurioje (-iose) vykdoma veikla, kompetentingoms institucijoms.

2.           Jei ūkio subjektai arba ūkio subjektų grupės pagal subrangos sutartį paveda savo veiklą atlikti trečiajai šaliai, ūkio subjektai ir ūkio subjektų grupės bei trečioji šalis, kuriai pagal subrangos sutartį pavesta atlikti veiklą, laikosi 1 dalies.

3.           Ūkio subjektai ir ūkio subjektų grupės, laikydamiesi šio reglamento, registruoja įvairią savo vykdomą veiklą.

4.           Kompetentingos institucijos sudaro atnaujinamą sąrašą, kuriame pateikiami ūkio subjektų ir ūkio subjektų grupių, pranešusių apie savo veiklą pagal 1 dalį, pavadinimai ir adresai bei viešai skelbia tą sąrašą kartu su informacija apie jiems suteiktus ekologinius sertifikatus, nurodytus 25 straipsnio 1 dalyje. Kompetentingos institucijos laikosi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB[50] nustatytų asmens duomenų apsaugos reikalavimų.

5.           Valstybės narės užtikrina, kad mokesčiai, kuriuos kompetentingos institucijos, kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos gali rinkti pagal Reglamento (ES) Nr. XX/XXXX (Oficialios kontrolės reglamento) 76 straipsnį, būtų skelbiami viešai.

6.           Siekiant užtikrinti ekologinės gamybos ir ženklinimo sistemos veiksmingumą, efektyvumą ir skaidrumą, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl įrašų tvarkymo reikalavimų, šio straipsnio 4 dalyje nurodyto sąrašo skelbimo reikalavimų, taip pat reikalavimų ir procedūrų, kuriais reglamentuojamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytų mokesčių skelbimas ir kompetentingų institucijų vykdoma tų mokesčių taikymo priežiūra.

7.           Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose pateikiama išsami informacija apie 1 dalyje nurodyto pranešimo turinį, jo perdavimo formą ir būdą bei jų specifikacijos, taip pat kuriais nustatomas 5 dalyje nurodytų mokesčių skelbimo būdas. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 37 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

25 straipsnis

Ekologinis sertifikatas

1.           Ūkio subjektai ir ūkio subjektų grupės, pranešę apie savo veiklą pagal 24 straipsnio 1 dalį, ir atitinkantys šio reglamento reikalavimus, turi teisę gauti ekologinį sertifikatą. Remiantis ekologiniu sertifikatu, kuris, kai įmanoma, išduodamas elektronine forma, turi būti įmanoma bent identifikuoti ūkio subjektą ar ūkio subjektų grupę, produktų, kuriems taikomas sertifikatas, tipą ar grupę ir sertifikato galiojimo laiką.

2.           Ekologinis sertifikatas laikomas oficialiu sertifikavimu, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXX/XXXX [Oficialios kontrolės reglamento] 85 ir 86 straipsniuose.

3.           Ūkio subjektai ir ūkio subjektų grupės neturi teisės iš skirtingų kontrolės institucijų ar kontrolės įstaigų gauti ekologinio sertifikato, skirto tai pačiai produktų grupei, įskaitant atvejus, kai tie ūkio subjektai ir ūkio subjektų grupės vykdo veiklą skirtingais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais.

4.           Ūkio subjektų grupės nariai neturi teisės gauti individualaus ekologinio sertifikato jokiai veiklai, kuriai taikomas grupės sertifikavimas.

5.           Ūkio subjektai sistemingai tikrina ūkio subjektų, kurie yra jų tiekėjai, ekologinius sertifikatus.

6.           Siekiant užtikrinti ekologinės gamybos ir ženklinimo sistemos veiksmingumą, efektyvumą ir skaidrumą, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl 3 dalyje nurodytų produktų grupių nustatymo kriterijų.

26 straipsnis

Ūkio subjektų grupės

1.           Kiekviena ūkio subjektų grupė parengia vidaus kontrolės sistemą. Ta sistema apima dokumentuotą kontrolės veiksmų ir procedūrų rinkinį, pagal kurį identifikuotas asmuo ar įstaiga privalo tikrinti kiekvieno grupės nario atitiktį šiam reglamentui.

2.           Dėl 1 dalyje nurodytos vidaus kontrolės sistemos kūrimo ar veikimo trūkumų, visų pirma, tuomet, kai taikant sistemą neįmanoma nustatyti atvejų, kai atskiri ūkio subjektų grupės nariai nesilaiko reikalavimų ir dėl to daromas poveikis ekologiškų produktų atitikčiai reikalavimams, arba tokiais atvejais nesiimama priemonių, gali būti panaikintas visos grupės ekologinis sertifikavimas.

3.           Siekiant užtikrinti, kad ūkio subjektų grupė būtų sertifikuojama veiksmingai ir efektyviai, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl ūkio subjektų grupės atskirų narių atsakomybės, ūkio subjektų grupės sudėties ir dydžio, ūkio subjektų grupės gamintinų produktų kategorijų, dalyvavimo ūkio subjektų grupėje sąlygų ir grupės taikytinos vidaus kontrolės sistemos sukūrimo ir veikimo, įskaitant vykdytinos kontrolės masto, turinio ir dažnumo.

4.           Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl ūkio subjektų grupės ir kompetentingos institucijos ar institucijų bei kontrolės institucijų ar kontrolės įstaigų keitimosi informacija, taip pat dėl valstybių narių ir Komisijos keitimosi informacija. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 37 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

VI skyrius

Prekyba su trečiosiomis šalimis

27 straipsnis

Ekologiškų produktų eksportas

1.           Produktas gali būti eksportuojamas iš Sąjungos kaip ekologiškas ir gali būti pažymėtas Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipu, jei atitinka šį reglamentą.

Tačiau produktas, kurį ketinama eksportuoti kaip ekologišką produktą į trečiąją šalį, kuri pripažinta pagal 31 straipsnį, gali būti eksportuojamas į trečiąją šalį, jei jis atitinka tos trečiosios šalies reikalavimus, keliamus tiekiant produktą tos trečiosios šalies rinkai kaip ekologišką.

2.           Siekiant išvengti, kad ūkio subjektams būtų sudaromos nevienodos eksporto į trečiąsias šalis sąlygos, Komisija pagal 36 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl specialiųjų taisyklių, kuriomis reglamentuojamas ekologiškų produktų eksportas į trečiąją šalį, kuri pripažinta pagal 31 straipsnį.

3.           Siekiant užtikrinti sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją, Komisija pagal 36 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl dokumentų, skirtų trečiųjų šalių institucijoms, visų pirma ekologinio eksporto sertifikato, kuris, kai įmanoma, išduodamas elektronine forma ir kuriuo garantuojama, kad eksportuojami ekologiški produktai atitinka šį reglamentą.

28 straipsnis

Ekologiškų produktų importas

1.           Produktas gali būti importuojamas iš trečiosios šalies ir tiekiamas Sąjungos rinkai kaip ekologiškas, jei jis tenkina šias sąlygas:

(a) produktas yra 2 straipsnio 1 dalyje minimas ekologiškas produktas;

(b) produktas:

i)       atitinka II, III ir IV skyrius, o visiems ūkio subjektams, įskaitant atitinkamos trečiosios šalies eksportuotojus, taikoma kontrolės institucijų ar kontrolės įstaigų, pripažintų pagal 29 straipsnį, kontrolė; arba

ii)      yra iš trečiosios šalies, kuri pripažinta pagal:

– 30 straipsnį; arba

– 31 straipsnį;

(c) siekiant užtikrinti ekologiško produkto atsekamumą, trečiųjų šalių ūkio subjektai importuotojams ar nacionalinėms institucijoms gali bet kuriuo metu pateikti informacijos, kuria remiantis galima identifikuoti paskutinį veiksmą atlikusį ūkio subjektą.

2.           Siekiant užtikrinti importuojamų produktų, kuriuos ketinama tiekti Sąjungos rinkai kaip ekologiškus, atsekamumą, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl importo tikslais rengiamų ir, kai įmanoma, elektronine forma pateikiamų dokumentų.

3.           Ekologiškų produktų importo į Sąjungą sąlygų ir priemonių laikymasis tikrinamas pasienio kontrolės postuose, laikantis Reglamento (ES) Nr. XXX/XXX (Oficialios kontrolės reglamento) 45 straipsnio 1 dalies. To reglamento 47 straipsnio 3 dalyje nurodytų fizinių tikrinimų dažnumas priklauso nuo šio reglamento nesilaikymo rizikos.

29 straipsnis

Kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų pripažinimas

1.           Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais pripažįstamos kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos, atitinkančios kriterijus, nustatytus pagal 7 dalį priimtame deleguotajame akte, ir turinčios kompetenciją vykdyti kontrolę trečiosiose šalyse, arba tas pripažinimas panaikinamas, ir kuriuose pateikiamas tų kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų sąrašas. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 37 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2.           Kontrolės įstaigos akredituojamos pagal atitinkamą suderintą standartą „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami gaminių, procesų ir paslaugų sertifikavimo įstaigoms“, kurio nuoroda paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3.           2 dalyje nurodytą akreditaciją gali suteikti tik:

(a) Sąjungoje veikianti nacionalinė akreditacijos įstaiga pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 765/2008[51]; arba

(b) ne Sąjungos akreditacijos įstaiga, kuri yra pasirašiusi daugiašalį pripažinimo susitarimą tarpininkaujant Tarptautiniam akreditacijos forumui.

4.           Nagrinėdama prašymus dėl pripažinimo, Komisija paprašo kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos pateikti visą reikiamą informaciją.

Pripažintos kontrolės įstaigos arba kontrolės institucijos pateikia akreditacijos įstaigos išduotą sertifikatą arba atitinkamai kompetentingos institucijos išduotą vertinimo ataskaitą ir, kai tinkama, reguliaraus jų veiklos vertinimo vietoje, priežiūros ir daugiamečio pakartotinio vertinimo ataskaitas.

5.           Komisija, vadovaudamasi 4 dalyje nurodyta informacija, užtikrina tinkamą pripažintų kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų priežiūrą, reguliariai persvarstydama jų pripažinimą. Vykdydama tą priežiūrą Komisija gali prašyti, kad akreditacijos įstaigos ar, kai tinkama, kompetentingos institucijos suteiktų papildomos informacijos.

6.           Priežiūros pobūdis nustatomas vadovaujantis reikalavimų neatitikties rizikos vertinimu.

7.           Siekiant užtikrinti pripažinimo ir priežiūros procedūrų skaidrumą, Komisija pagal 36 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl kriterijų, taikytinų 1 dalyje nurodytų kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų pripažinimui arba to pripažinimo panaikinimui, taip pat dėl Komisijos vykdomos priežiūros, įskaitant nagrinėjimą vietoje.

8.           Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais užtikrinama, kad neatitikties, kuri daro poveikį šiame straipsnyje numatyto pripažinimo sąlygomis importuotų ekologiškų produktų atitikčiai reikalavimams, atvejais arba jei yra įtarimų dėl tokios neatitikties, būtų taikomos tam tikros priemonės. Tokios priemonės gali visų pirma apimti ekologiškų produktų atitikties reikalavimams tikrinimą prieš tiekiant juos Sąjungos rinkai ir, kai tinkama, leidimo tiekti Sąjungos rinkai tokius produktus kaip ekologiškus sustabdymą. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 37 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

9.           Dėl tinkamai pagrįstų privalomų skubos priežasčių, susijusių su apsauga nuo nesąžiningos veiklos arba veiklos, kuri nesuderinama su ekologinės gamybos principais ir taisyklėmis, vartotojų pasitikėjimo apsauga arba sąžiningos ūkio subjektų konkurencijos apsauga, Komisija, laikydamasi 37 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kad imtųsi šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių arba priimtų sprendimą dėl kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų pripažinimo panaikinimo, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje.

30 straipsnis

Lygiavertiškumas pagal prekybos susitarimą

28 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčio pirmoje įtraukoje minima pripažinta trečioji šalis yra trečioji šalis, kurią pagal prekybos susitarimą Sąjunga yra pripažinusi kaip įsidiegusią gamybos sistemą, kuria siekiama tų pačių tikslų ir laikomasi tų pačių principų, taikant taisykles, kuriomis suteikiamos tokio paties lygio kaip ir Sąjungos taisyklėse numatytos atitikties garantijos.

31 straipsnis

Lygiavertiškumas pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007

1.           28 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčio antroje įtraukoje minima pripažinta trečioji šalis yra trečioji šalis, pripažinta siekiant užtikrinti lygiavertiškumą pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnio 2 dalį, įskaitant trečiąsias šalis, pripažintas taikant 40 straipsnyje numatytą laikinąją priemonę.

Pirmoje pastraipoje nurodytas trečiųjų šalių pripažinimas baigia galioti [įrašyti dieną, kurią sueina 5 metai nuo reglamento taikymo pradžios dienos].

2.           Remdamasi metinėmis ataskaitomis, kurias iki kiekvienų metų kovo 31 d. Komisijai turi atsiųsti 1 dalyje minimos trečiosios šalys ir kuriose pateikiama informacija apie tų šalių parengtų kontrolės priemonių taikymą ir to taikymo užtikrinimą, Komisija, padedama valstybių narių, užtikrina deramą pripažintų trečiųjų šalių priežiūrą, reguliariai persvarstydama jų pripažinimą. Priežiūros pobūdis nustatomas vadovaujantis neatitikties rizikos vertinimu.

3.           Kontrolės įstaigos, vykdančios kontrolę 1 dalyje minimose trečiosiose šalyse, akredituojamos pagal atitinkamą suderintą standartą „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami gaminių, procesų ir paslaugų sertifikavimo įstaigoms“, kurio nuoroda paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jei akreditacijos pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008 nesuteikia Sąjungoje veikianti nacionalinė akreditacijos įstaiga, tą akreditaciją gali suteikti tik ne Sąjungos akreditacijos įstaiga, kuri yra pasirašiusi daugiašalį pripažinimo susitarimą tarpininkaujant Tarptautiniam akreditacijos forumui.

4.           Komisija įgyvendinimo aktu gali sudaryti 1 dalyje minimų trečiųjų šalių sąrašą ir keisti tą sąrašą priimdama įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 37 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

5.           Siekiant užtikrinti 4 dalyje nurodyto trečiųjų šalių sąrašo tvarkymą, Komisija pagal 36 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl tų trečiųjų šalių siunčiamos informacijos, kurios reikia, kad Komisija galėtų vykdyti joms suteikto pripažinimo priežiūrą, taip pat dėl tokios Komisijos vykdomos priežiūros, įskaitant nagrinėjimą vietoje.

6.           Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais užtikrinama, kad neatitikties, kuri daro poveikį šiame straipsnyje minimų iš trečiųjų šalių importuojamų ekologiškų produktų atitikčiai reikalavimams, atvejais arba jei yra įtarimų dėl tokios neatitikties, būtų taikomos tam tikros priemonės. Tokios priemonės gali visų pirma apimti ekologiškų produktų atitikties reikalavimams tikrinimą prieš pateikiant juos Sąjungos rinkai ir, kai tinkama, leidimo pateikti Sąjungos rinkai tokius produktus kaip ekologiškus sustabdymą. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 37 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

VII skyrius

Bendrosios nuostatos

1 skirsnis

Laisvas ekologiškų produktų judėjimas

32 straipsnis

Prekiavimo ekologiškais produktais draudimo ir ribojimo netaikymas

1.           Kompetentingos institucijos, kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos negali uždrausti arba apriboti prekybos ekologiškais produktais, kontroliuojamais kitoje valstybėje narėje esančios kitos kompetentingos institucijos, kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos, dėl priežasčių, susijusių su gamyba, ženklinimu ar pateikimu, jeigu tie produktai atitinka šį reglamentą. Visų pirma, negali būti vykdoma jokia oficiali kontrolė ir jokia kita oficiali veikla, išskyrus numatytąsias Reglamente (ES) Nr. XXX/XXX (Oficialios kontrolės reglamente), ir negali būti renkama jokių mokesčių už oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą, kurie nenumatyti to reglamento 76 straipsnyje.

2.           Siekiant užtikrinti tinkamą bendrosios rinkos veikimą ir valstybių narių tarpusavio prekybą, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės, pagal šio straipsnio 1 dalį reglamentuojančios laisvą ekologiškų produktų judėjimą.

2 skirsnis

Informavimas ir ataskaitų teikimas

33 straipsnis

Informacija apie ekologiškos gamybos sektorių ir prekybą

1.           Valstybės narės Komisijai perduoda informaciją, kurios reikia šiam reglamentui įgyvendinti ir jo taikymui stebėti.

2.           Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl sistemos, naudotinos perduodant 1 dalyje nurodytą informaciją, perduotinos informacijos turinio ir datos, iki kurios ta informacija turi būti perduota. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 37 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

34 straipsnis

Informacija apie kompetentingas institucijas, kontrolės institucijas ir kontrolės įstaigas

1.           Valstybės narės sudaro reguliariai atnaujinamą sąrašą, kuriame pateikiama tokia informacija:

(a) kompetentingų institucijų pavadinimai ir adresai;

(b) kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų pavadinimai, adresai ir kodai.

Pirmos pastraipos b punkte nurodytą sąrašą valstybės narės skelbia viešai.

2.           1 dalies b punkte nurodytą kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų sąrašą Komisija kasmet skelbia internete.

35 straipsnis

Ataskaita

Ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl ekologiškos augalų dauginamosios medžiagos ir veisti skirtų gyvūnų prieinamumo.

VIII skyrius

Procedūrinės, pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

1 skirsnis

Procedūrinės nuostatos

36 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.           Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.           Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti [……….] nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

3.           Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

4.           Pagal […..] priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

37 straipsnis

Komiteto procedūra

1.           Komisijai padeda Ekologinės gamybos komitetas. Tas komitetas laikomas komitetu, apibrėžtu Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.           Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr.182/2011 5 straipsnis.

3.           Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr.182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

2 skirsnis

Panaikinimas, pakeitimai, pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

38 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 834/2007 panaikinamas.

Tačiau Reglamentas (EB) Nr. 834/2007 ir toliau taikomas, kad būtų baigtos nagrinėti dar neišnagrinėtos trečiųjų šalių paraiškos, kaip numatyta šio reglamento 42 straipsnyje.

39 straipsnis

Laikinosios priemonės, susijusios su perėjimu prie ekologinio ūkininkavimo

Kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas nuo senosios prie naujosios teisinės sistemos, Komisija pagal 36 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, kuriomis leidžiama taikyti nuo 8 straipsnio 3 dalies nukrypti leidžiančią nuostatą, susijusią su pereinamaisiais laikotarpiais, taikomais ūkininkams, kurie pradeda perėjimo prie ekologinės gamybos (auginimo) procesą iki šio reglamento įsigaliojimo.

40 straipsnis

Laikinosios priemonės, susijusios su augalų dauginamosios medžiagos kilme, veisti skirtų gyvūnų kilme ir akvakultūros gyvūnų jaunikliais

Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo Reglamento (EB) Nr. 834/2007 12 straipsnio 1 dalies i punkte nustatytų taisyklių dėl augalų dauginamosios medžiagos ekologiškos kilmės ir taisyklių dėl veisti skirtų gyvūnų, nustatytų to reglamento 14 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, to reglamento 15 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje nustatytų taisyklių dėl akvakultūros gyvūnų jauniklių bei gamybos taisyklių taikymo išimties, kurią Komisija patvirtino pagal to Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnį, prie šio reglamento 10 straipsnio 1 dalyje ir atitinkamai 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų augalų auginimo ir augalinių produktų bei gyvulininkystės produktų gamybos, taip pat jūrų dumblių ir akvakultūros gyvūnų auginimo naujų taisyklių, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos išimtys (kai laikoma, kad tokios išimtys būtinos), kad būtų užtikrinta galimybė gauti augalų dauginamosios medžiagos ir veisti skirtų gyvų gyvūnų, taip pat akvakultūros gyvūnų jauniklių, kurie gali būti naudojami ekologinėje gamyboje. Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai nebetaikomi nuo 2021 m. gruodžio 31 d.

41 straipsnis

Laikinosios priemonės, susijusios su kontrolės institucijomis ir kontrolės įstaigomis, pripažintomis pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnio 3 dalį

1.           Kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų pripažinimo pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnio 3 dalį galiojimas baigiasi ne vėliau kaip [2018 m. gruodžio 31 d.].

2.           Komisija įgyvendinimo aktu gali sudaryti kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų, pripažintų pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnio 3 dalį, sąrašą ir gali iš dalies keisti tą sąrašą priimdama įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 37 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

3.           Siekiant užtikrinti 2 dalyje nurodyto trečiųjų šalių sąrašo tvarkymą, Komisija pagal 36 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl tų trečiųjų šalių siunčiamos informacijos, kurios reikia, kad Komisija galėtų vykdyti joms suteikto pripažinimo priežiūrą, taip pat dėl tokios Komisijos vykdomos priežiūros, įskaitant nagrinėjimą vietoje.

42 straipsnis

Laikinosios priemonės, susijusios su trečiųjų šalių paraiškomis pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnio 2 dalį

1.           Komisija baigia nagrinėti pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnio 2 dalį pateiktas trečiųjų šalių paraiškas, kurios dar nebaigtos nagrinėti šio reglamento įsigaliojimo dieną. Nagrinėjant tokias paraiškas taikomas Reglamentas (EB) Nr. 834/2007.

2.           Siekiant sudaryti palankias sąlygas, kad būtų baigtas 1 dalyje nurodytų paraiškų nagrinėjimas, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl nagrinėjimui būtinų procedūrinių taisyklių, taip pat dėl trečiųjų šalių teiktinos informacijos.

43 straipsnis

Laikinosios priemonės, taikomos pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 pagamintų ekologiškų produktų atsargoms

Produktais, pagamintais pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 ir pateiktais rinkai iki 2017 m. liepos 1 d., ir toliau gali būti prekiaujama po tos datos, kol baigsis atsargos.

44 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. […][dėl oficialios kontrolės] pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. XXX/XXXX (Oficialios kontrolės reglamentas) iš dalies keičiamas taip:

1.           2 straipsnio 38 ir 39 punktai pakeičiami taip:

„38. įgaliotoji įstaiga – trečioji šalis, kurią kompetentingos institucijos įgaliojo vykdyti konkrečias oficialios kontrolės užduotis ar kitą oficialią veiklą;

39. ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo kontrolės institucija – valstybės narės viešoji administracinė organizacija, taip pat prireikus atitinkama trečiosios šalies institucija arba trečiojoje šalyje veikianti institucija, kuriai kompetentingos institucijos suteikė visus su Sąjungos teisės aktų taikymu 1 straipsnio 2 dalies j punkte nurodytoje srityje susijusius įgaliojimus arba dalį tokių įgaliojimų;“;

2.           3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Už tikrinimą, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalies j punkte nurodytų taisyklių, atsakingos kompetentingos institucijos oficialios kontrolės užduotis arba kitą oficialią veiklą gali pavesti vienai ar kelioms ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo kontrolės institucijoms. Tokiais atvejais kiekvienai tokiai institucijai jos priskiria tam tikrą kodą.“;

b)       4 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c) 3 dalyje nurodytos ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo kontrolės institucijos;“;

3.           23 straipsnis pakeičiamas taip:

„23 straipsnis

Oficialios kontrolės ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis dėl ekologiškų produktų ir saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių, vykdymo specialiosios taisyklės

1. Dėl 1 straipsnio 2 dalies j punkte nurodytų taisyklių, kompetentingos institucijos:

a) kai dėl neatitikties daromas poveikis ekologiškų produktų atitikčiai reikalavimams visais gamybos, paruošimo, platinimo ir eksporto etapais, visų pirma dėl naudojamų draudžiamų arba neleidžiamų medžiagų ir metodų ar susimaišymo su neekologiškais produktais, – užtikrina, kad nebūtų daroma nuoroda į ekologinę gamybą ženklinant ir reklamuojant visą atitinkamą partiją ar gamybos liniją;

b) kartotinės arba nuolatinės neatitikties atveju užtikrina, kad ūkio subjektams arba ūkio subjektų grupei, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. [dėl ekologinės gamybos]* 3 straipsnio 6 ir 7 punktuose, be šios dalies a punkte nurodytų priemonių, būtų uždrausta prekiauti produktais, kuriuos pateikiant daroma nuoroda į ekologinę gamybą, ir kad jų ekologinio sertifikato galiojimas būtų sustabdytas arba, kai tinkama, panaikintas.

2. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuria siekiama patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies j ir k punktuose nurodytoms taisyklėms, ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis po šios oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, vykdymo taisyklės.

3. Dėl 1 straipsnio 2 dalies j punkte nurodytų taisyklių, šio straipsnio 2 dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais nustatomos taisyklės dėl:

a) kompetentingų institucijų konkrečių įsipareigojimų ir užduočių, be numatytųjų 4, 8, 9 straipsniuose, 10 straipsnio 1 dalyje, 11–13 straipsniuose, 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 36 straipsnyje, taip pat 25, 26, 28, 29, 30 ir 32 straipsniuose dėl įgaliotųjų įstaigų patvirtinimo ir priežiūros, taip pat 85–90 straipsniuose dėl oficialaus sertifikavimo;

b) papildomų reikalavimų, be nurodytųjų 8 straipsnio 1 dalyje, dėl rizikos vertinimo ir oficialios kontrolės veiksmų bei prireikus mėginių ėmimo dažnumo nustatymo, atsižvelgiant į neatitikties riziką;

c) oficialios kontrolės, taikomos veiklos vykdytojams, dažnumo ir atvejų, kai tam tikri veiklos vykdytojai turi būti atleisti nuo tam tikrų oficialios kontrolės veiksmų, ir tokio atleidimo sąlygų;

d) papildomų oficialios kontrolės metodų ir priemonių, be nurodytųjų 13 straipsnyje ir 33 straipsnio 1–5 dalyse, ir specialių reikalavimų, taikomų oficialiai kontrolei, kuria siekiama užtikrinti ekologiškų produktų atsekamumą visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais ir atitiktį 1 straipsnio 2 dalies j punkte nurodytoms taisyklėms;

e) papildomų veiksmų ir priemonių, be nurodytųjų 134 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kai kyla įtarimų dėl neatitikties; papildomų kriterijų, be nurodytųjų 135 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, ir papildomų kriterijų ir priemonių, be nurodytųjų 135 straipsnio 2 dalyje ir šio straipsnio 1 dalyje, taikomų neatitikties atveju;

f) papildomų reikalavimų, be numatytųjų 4 straipsnio 1 dalies f punkte, susijusių su infrastruktūra ir įranga, kurių reikia oficialiai kontrolei atlikti, ir specialių bei papildomų sąlygų ir pareigų, be numatytųjų 25, 26, 28, 29 ir 30–32 straipsniuose dėl įgaliojimų vykdyti oficialios kontrolės užduotis ir kitą oficialią kontrolę perdavimo įgaliotosioms įstaigoms;

g) kompetentingų institucijų, kontrolės institucijų ir už oficialią kontrolę bei kitą oficialią veiklą atsakingų įgaliotųjų įstaigų ataskaitų teikimo papildomų prievolių, be nurodytųjų 12, 28 ir 31 straipsniuose;

h) specialių kriterijų ir sąlygų, susijusių su administravimo pagalbos, numatytos IV antraštinėje dalyje, mechanizmų panaudojimu ir veikimu, įskaitant kompetentingų institucijų, kontrolės institucijų ir įgaliotųjų įstaigų keitimąsi informacija apie neatitikties atvejus ar neatitikties tikimybę.

4. Dėl 1 straipsnio 2 dalies k punkte nurodytų taisyklių, šio straipsnio 3 dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais nustatomos taisyklės dėl:

a) papildomų oficialios kontrolės, kuria siekiama patikrinti atitiktį reikalavimams dėl produktų specifikacijų ir ženklinimo, reikalavimų, metodų ir priemonių, be nurodytųjų 11 ir 13 straipsniuose;

b) papildomų oficialios kontrolės, kuria siekiama užtikrinti produktų, priskiriamų 1 straipsnio 2 dalies k punkto taisyklių taikymo sričiai, atsekamumą visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais, taip pat užtikrinti atitiktį toms taisyklėms, metodų ir priemonių, be nurodytųjų 13 straipsnyje;

c) 107 straipsnio 1 dalyje numatyto daugiamečio nacionalinio kontrolės plano atitinkamų dalių rengimo specialių kriterijų ir specialių papildomų turinio dalių, be numatytųjų 108 straipsnyje, taip pat specialių papildomų 112 straipsnyje numatytos ataskaitos dalių;

d) konkrečių IV antraštinėje dalyje numatytos administracinės pagalbos mechanizmų panaudojimo kriterijų ir sąlygų.

e) specialių priemonių, kurių reikia imtis neatitikties atveju ir tuo atveju, kai neatitiktis yra didelė ar pasikartojanti, be nurodytųjų 135 straipsnio 2 dalyje.

5. Prireikus 3 ir 4 dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais nustatomos nuo šio reglamento šiose dalyse nurodytų nuostatų nukrypti leidžiančios nuostatos.

* OL L …, p. …“

4.           128 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Srityse, kurios yra reglamentuojamos taisyklėmis, nurodytomis 1 straipsnio 2 dalyje, išskyrus nurodytąsias 1 straipsnio 2 dalies d, e, g, h ir j punktuose, Komisija įgyvendinimo aktais gali pripažinti, kad priemonės, taikomos trečiojoje šalyje arba jos regionuose, yra lygiavertės tose taisyklėse nustatytiems reikalavimams, remdamasi:

a) išsamia informacijos ir duomenų, suinteresuotosios trečiosios šalies pateiktų pagal 124 straipsnio 1 dalį, analize;

b) jei tinkama, pakankamai gerais kontrolės, kuri atliekama pagal 119 straipsnio 1 dalį, rezultatais;

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“

5.           141 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Komisijai padeda pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsnio 1 dalį įsteigtas Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas. Tas komitetas laikomas komitetu, apibrėžtu Reglamente (ES) Nr. 182/2011. Su šio reglamento 1 straipsnio 2 dalies j punkte nurodyta sritimi susijusių priemonių klausimus Komisijai padeda spręsti Ekologinės gamybos komitetas, įsteigtas Reglamento (ES) Nr. [dėl ekologinės gamybos] 37 straipsnio 1 dalimi.“

45 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2017 m. liepos 1 d.[52]

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                    Pirmininkas […]                                                                […]

Finansinė teisės akto pasiūlymo pažyma

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr.XXX/XXX [Oficialios kontrolės reglamentą] ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 834/2007

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[53]

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[54]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

X Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.        Tikslas (-ai)

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Pasiūlymu siekiama, kad ekologinės gamybos taisyklėmis būtų prisidėta įgyvendinant Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ politinius prioritetus, visų pirma žiniomis ir inovacijomis grindžiamą konkurencingą ekonomiką, didelio užimtumo ekonomiką, pasižyminčią socialine ir teritorine sanglauda, ir perėjimą prie efektyvaus išteklių naudojimo ir mažo anglies dioksido technologijų ekonomikos. Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretūs pasiūlymo tikslai yra:

– pašalinti kliūtis plėtoti ekologinę gamybą Sąjungoje,

– užtikrinti lygiateisės konkurencijos sąlygas ūkininkams bei ūkio subjektams ir pagerinti vidaus rinkos veikimą,

– išlaikyti ar padidinti vartotojų pasitikėjimą ekologiškais produktais.

Pagal 2014–2020 m. Bendros žuvininkystės politikos bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą[55], pasiūlymu siekiama prisidėti prie „tvaraus gamtos išteklių valdymo ir kovos su klimato kaita“ tiekiant viešąsias gėrybes (visų pirma susijusias su aplinkos apsauga) ir siekiant „klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos“, taip pat prie „perspektyvios maisto gamybos“ siekiant „pateisinti vartotojų lūkesčius“ ir „didinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą bei sustiprinant jo indėlį į maisto grandinę“, pagal BŽŪP pirmąjį ramstį.  

Be to, pasiūlymu remiamas bendrasis „tvaraus gamtos išteklių valdymo ir kovos su klimato kaita“ tikslas atkuriant, išsaugant ir sustiprinant ekosistemas (4 prioritetas) pagal BŽŪP antrąjį ramstį.

Pasiūlymas susijęs su priemonėmis, remiamas tiek pagal pirmąjį (tiesioginės išmokos ir rinkos), tiek pagal antrąjį BŽŪP ramsčius.

Atitinkama VGB veikla: 05 04 – kaimo plėtra (ir 05 02 –intervencija žemės ūkio rinkose bei 05 03 – tiesioginė pagalba).

1.4.2.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Geros rinkos perspektyvos, nes padidės vartotojų pasitikėjimas, o tai greičiausiai padės palaikyti ekologiškų produktų kainas ir pritraukti naujus rinkos dalyvius.

Tikimasi, kad panaikinus taisyklių taikymo išimtis pagausės ekologiškų žaliavų, visų pirma sėklų.

Įvedus aiškesnes ir paprastesnes gamybos taisykles sektorius taps patrauklesnis.

Labiau suderinus taisykles, jas padarius paprastesnėmis ir aiškesnėmis ir trečiųjų šalių kontrolės įstaigų pripažinimo kriterijumi pasirinkus atitiktį reikalavimams, o ne lygiavertiškumą, konkurencija taps sąžiningesnė.

Vartotojų pasitikėjimą bus siekiama padidinti suvienodinus gamybos taisykles atsižvelgiant į kintančius visuomenės prioritetus (gyvūnų gerovė, aplinkos apsaugos valdymo sistema perdirbėjams ir prekiautojams).

Tikimasi, kad pritaikius rizika grindžiamą principą pagerės kontrolės efektyvumas bei veiksmingumas ir kad šis principas drauge su patikimesniu importo režimu padės užkirsti kelią sukčiavimui.

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Pagrindiniai bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos rezultatų rodikliai yra:

– visų naudojamų žemės ūkio naudmenų dalis, skirta ekologinei gamybai,

– visų gyvulių dalis, skirta ekologinei gamybai.

Pagrindiniai produkcijos rodikliai yra:

– ekologinei gamybai skirtos žemės (esančios pertvarkymo etape arba jau pertvarkytos) plotas,

– sertifikuotų ekologine gamyba užsiimančių ūkio subjektų skaičius.

Įgyvendinant šį reglamentą bus stebimi ir šie papildomi rodikliai:

– gyvuliai (ekologiškai auginamų gyvūnų skaičius ir gyvūninės kilmės produktų kiekis),

– augalų auginimas ir perdirbimas (ūkio subjektų skaičius ir gamybos vertė ir (arba) apimtis pagal ekonominės veiklos tipą),

– taikomų išimčių ir panaikintų išimčių skaičius,

– žinios apie Sąjungos ekologinį logotipą ir pasitikėjimas juo („Eurobarometro“ tyrimas).

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Bendras teisinio pagrindo tikslas – tvari ekologiškų produktų gamybos plėtra – šiuo metu nėra pakankamai įgyvendintas. Tokiu būdu Sąjungos ūkininkai ir ūkio subjektai praranda veiklos galimybes (organinei gamybai skirtas plotas Sąjungoje per pastarąjį dešimtmetį padidėjo vis du kartus, o rinka – keturis kartus), kyla ekologinių produktų rinkos plėtros apribojimo ir su ekologine gamyba susijusios naudos aplinkai apribojimo rizika.

Pagrindiniai veiksniai: reguliavimo ir kitos kliūtys plėtoti ekologinę gamybą Sąjungoje; vartotojų pasitikėjimo mažėjimo rizika, visų pirma dėl daugelio išimčių, kurios sušvelnina organinės gamybos taisykles, ir dėl sukčiavimo atvejų, kurių atsirado dėl kontrolės sistemos ir importo režimo trūkumų; nelygiateisė ūkio subjektų konkurencija Sąjungoje ir trečiosiose šalyse; teisinių nuostatų kūrimo ir vykdymo užtikrinimo problemos, visų pirma vidaus rinkos veikimo trukdžiai dėl teisės nuostatų spragų ir skirtingo įgyvendinimo.

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

Šis pasiūlymas yra pagal bendrą žemės ūkio politiką įgyvendinamos dabartinės kokybės sistemos atnaujinimas.

Žemės ūkio produktų ir pašarų gamyba ir prekyba vidaus rinkoje, taip pat tos rinkos veikimo užtikrinimas yra Sąjungos kompetencija. Abiem atvejais ji šia kompetencija dalijasi su valstybėmis narėmis.

Sąjungos sistema yra veiksmingesnė nei 28 atskiros sistemos ir padeda sudaryti sąlygas tvirtesnei ir nuoseklesnei prekybos su pasauliniais partneriais politikai, visų pirma stiprinant Sąjungos derybinę galią.

Europos Sąjungos ekologiniu logotipu turėtų būti ženklinami visi produktai, kurie atitinka bendrąsias taisykles, taikomas visoje Sąjungoje.

Sritys, kuriose reikia daugiau suderinimo: taisyklių ir veiksmų, kuriais siekiama išsaugoti ekologinės gamybos integralumą, išimtys, įskaitant bendrą principą, taikomą tais atvejais, kai ekologiškuose produktuose aptinkama neleidžiamų medžiagų likučių.

1.5.3.     Panašios patirties išvados

Išorinis Sąjungos teisės aktų dėl ekologinio ūkininkavimo vertinimas užbaigtas 2013 m.[56] Visų pirma jame analizuotas ekologinių produktų gamybos taisyklių, taip pat jų kontrolės, importo ir ženklinimo taisyklių tinkamumas. Padaryta išvada, kad dauguma ekologinės gamybos teisės aktuose išdėstytų taisyklių iš esmės yra tinkamos siekiant bendrųjų tų teisės aktų tikslų. Tačiau taip pat buvo aptikta tam tikrų trūkumų ir pateiktos jų ištaisymo rekomendacijos. Į šias rekomendacijas pasiūlyme atkreiptas tinkamas dėmesys.

Kaip numatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007, Europos Audito Rūmai atliko kontrolės sistemos, taikomos ekologiškų produktų gamybai, perdirbimui, paskirstymui ir importui, auditą. Iš Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje paskelbtų rezultatų matyti daug trūkumų; ataskaitoje pateikta ir rekomendacijų dėl patobulinimų, į jas atsižvelgta šiame pasiūlyme.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Pasiūlymas suderinamas su nauja BŽŪP, pvz., su nauju reglamentu dėl tiesioginių išmokų[57], pagal kurį ekologiniams ūkiams ipso facto gali būti skiriamos žalinimo išmokos, ir su nauju reglamentu dėl kaimo plėtros[58], kuriame numatytos specialios ekologiniam ūkiams naudingos priemonės, taip pat su nauja bendra žuvininkystės politika.

Pasiūlymas taip pat atitinka naują reglamentą dėl oficialios maisto ir pašarų kontrolės ir pažangaus reglamentavimo principus.

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

– ¨  Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

X Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

– vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[59]

Komisijos vykdomas tiesioginis valdymas

– X per savo departamentus, įskaitant savo darbuotojus Sąjungos delegacijose;

– ¨  per vykdomąsias įstaigas.

X Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Netiesioginis valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

– ¨ tarptautinėms organizacijoms ir jų įstaigoms (nurodyti);

– ¨ EIB arba Europos investicijų fondui;

– ¨ įstaigoms, nurodytomis Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;

– ¨ viešosios teisės įstaigoms;

– ¨ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

– ¨ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

– ¨ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį, ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

– Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Valstybės narės Komisijai kasmet pateikia informaciją, reikalingą įgyvendinant šį reglamentą ir vykdant jo taikymo stebėseną. Valstybės narės Komisijai taip pat pateikia metinę informaciją apie kontrolę, kuri vykdoma siekiant užtikrinti atitiktį ekologinės gamybos reikalavimams; šis procesas yra jų daugiamečių nacionalinių kontrolės planų ir metinių ataskaitų, nurodytų oficialios kontrolės reglamente, dalis.

Ekologiškų produktų importo į Sąjungą tikslais lygiavertėmis pripažintos trečiosios šalys ir reikalavimus atitinkančiomis pripažintos kontrolės įstaigos arba institucijos Komisijai pateikia metines ataskaitas su informacija, būtina šio reglamento reikalavimams vykdyti.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

Galima bendroji su šio pasiūlymo taisyklėmis siejama rizika yra susijusi su pasiūlymo veiksmingumu, o ne ES išlaidomis, nes jam numatytos sumos yra santykinai nedidelės.

Gamybos taisyklių, iš kurių panaikinamos išimtys, suvienodinimas pradžioje gali kelti problemų kai kuriems ūkio subjektams ir atgrasyti juos nuo prisijungimo prie ekologinės gamybos sistemos.

Pereinant nuo lygiavertiškumo sistemos prie atitikties reikalavimams sistemos gali būti nevisiškai užtikrintos vienodos veiklos sąlygos, susijusios su ekologiškų produktų importu į Sąjungą.

Visų ūkio subjektų, nepriklausomai nuo jų rizikos laipsnio, kasmetinių fizinių patikrinimų sistemos pakeitimą išimtinai rizika grindžiamos kontrolės sistema kai kurios valstybių narių suinteresuotosios šalys ir (arba) kontrolės institucijos ar įstaigos gali laikyti netinkamu.

Kita rizika gali būti susijusi su vykdymo užtikrinimo trūkumais, visų pirma valstybių narių ir trečiųjų šalių kompetentingų institucijų ir kontrolės institucijų arba įstaigų vykdomo įgyvendinimo trūkumais ir Komisijos atliekamos priežiūros trūkumais.

Siekiant sumažinti šią riziką, rengiant pasiūlymą buvo nuodugniai atsižvelgta į patirtį, įgytą įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 834/2007, įskaitant auditų rezultatus, suinteresuotųjų šalių indėlį atliekant poveikio vertinimą ir rekomendacijas, pateiktas po išorės tyrimų bei išorinio vertinimo. Stengiantis nustatyti aiškesnes taisykles, kurių laikymąsi būtų lengviau valdyti ir kontroliuoti, siekta sumažinti riziką, susijusią su galimais vykdymo užtikrinimo trūkumais.

2.2.2.     Informacija apie vidaus kontrolės sistemos nustatymą

Su šio pasiūlymo įgyvendinimu susijusių išlaidų finansavimą įgyvendins Komisija taikydama tiesioginio valdymo principą pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių – Finansinio reglamento – 32 straipsnį.

Kaip reikalaujama pagal finansinį reglamentą, Žemės ūkio kaimo plėtros generalinis direktorius parengė organizacinę struktūrą ir vidaus kontrolės procedūras, tinkamas politikos ir kontrolės tikslams įgyvendinti, pagal Komisijos priimtus vidaus kontrolės standartus ir atsižvelgiant į riziką, susijusią su aplinka, kurioje vykdoma politika.

2.2.3.     Kontrolės priemonių sąnaudų ir naudos bei numatomo klaidų rizikos lygio įvertinimas

Dėl išlaidų, susijusių su šio pasiūlymo įgyvendinimu, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) klaidų dažnis nepadidės, nes numatytos sumos yra santykinai nedidelės.

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veika priemones, atliekant veiksmingą kontrolę ir, nustačius pažeidimus, išieškant nepagrįstai sumokėtas sumas bei prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnį, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir Finansinio reglamento, taikomo bendrajam Sąjungos biudžetui, IV antraštinę dalį.

Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų, dokumentų auditą ir auditą vietoje. OLAF bus leista atlikti ūkio subjektų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su šiuo finansavimu, patikras vietoje ir inspekcijas, laikantis procedūrų, nustatytų 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamente Nr. 2185/96, siekiant patikrinti, ar nebūta sukčiavimo atvejų. Sprendimuose, susitarimuose ir sutartyse, sudaromose įgyvendinant reglamentą, Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti auditą, patikrinimus vietoje ir inspektavimą.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris […]Išlaidų kategorija………………………………………...……….] || DA / NDA ([60]) || ELPA šalių[61] || šalių kandidačių[62] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

2. || 05 04 60 02 Techninė pagalba veiklai || DA || /NE || NE || NE || NE

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija   || 2 || Tvarus augimas: gamtos ištekliai

AGRI generalinis direktoratas || || || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

ŸVeiklos asignavimai || || || || || || ||

05 04 60 02 Techninė pagalba veiklai * || Įsipareigojimai || (1) || 0,800 || 0,230 || 0,170 || 0,170 || 0,170 || 0,170 || 1,710

Mokėjimai || (2) || 0,800 || 0,230 || 0,170 || 0,170 || 0,170 || 0,170 || 1,710

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[63] || || || || || || ||

|| || (3) || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų**  AGRI GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 0,800 || 0,230 || 0,170 || 0,170 || 0,170 || 0,170 || 1,710

Mokėjimai || =2+2a +3 || 0,800 || 0,230 || 0,170 || 0,170 || 0,170 || 0,170 || 1,710

* Šiuo metu ekologiškų produktų kontrolė vykdoma per TRACES sistemą, kuri iš dalies finansuojama šios eilutės lėšomis, ir manoma, kad dėl šio pasiūlymo nepadidės lėšų šiai priemonei poreikis. Be šios jau taikomos su importu susijusios priemonės, reglamente numatyta, kad visiems ES rinkai pateiktiems ekologiškiems produktams būtų išduotas elektroninis sertifikatas, todėl būtina išplėsti elektroninio sertifikato taikymą, kad jis būtų išduodamas ir Sąjungoje esantiems produktams. Komisijos pasiūlymo 23 straipsnyje numatytos vidaus ekologinės prekybos elektroniniam sertifikatui turės būti sukurta TRACES sistemos IT priemonė, kuriai reikės 500 000 EUR, siekiant užtikrinti, kad ji pradėtų veikti nuo 2016 m. sausio 1 d. Jos priežiūra kainuos 110 000 EUR per metus.

 * Pasiūlymo 10 straipsnyje numatytas ekologiškų sėklų duomenų bazės harmonizavimas. Siekiant užtikrinti šios atskiros sėklų duomenų bazės plėtrą, reikės Sąjungos techninės pagalbos, kuri įvertinta 300 000 EUR ir bus finansuojama iš eilutės, nesusijusios su TRACE sistema. Priežiūra kainuos 120 000 EUR pirmaisiais metais po sukūrimo ir 60 000 EUR paskesniais metais.

|| || || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || Iš viso

ŸIŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 0,800 || 0,230 || 0,170 || 0,170 || 0,170 || 0,170 || 1,710

Mokėjimai || (5) || 0,800 || 0,230 || 0,170 || 0,170 || 0,170 || 0,170 || 1,710

ŸIŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || ||

IŠ VISO veiklos asignavimų daugiametės finansinės programos 2 IŠLAIDŲ KATEGORIJAI || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 0,800 || 0,230 || 0,170 || 0,170 || 0,170 || 0,170 || 1,710

Mokėjimai || =5+ 6 || 0,800 || 0,230 || 0,170 || 0,170 || 0,170 || 0,170 || 1,710

** IT priemonės bus finansuojamos iš Komisijos techninės pagalbos lėšų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. XXX/2013 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005. Šios sumos jau numatytos 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija   || 5 || Administravimas

mln. EUR

|| || ||  2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

AGRI generalinis direktoratas ||

ŸŽmogiškieji ištekliai || – || – || – || – || – || – || –

ŸKitos administracinės išlaidos || 0,127 || 0,127 || 0,055 || 0,055 || 0,055 || 0,055 || 0,474

IŠ VISO AGRI GD || Asignavimai || 0,127 || 0,127 || 0,055 || 0,055 || 0,055 || 0,055 || 0,474

IŠ VISO veiklos asignavimų daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAI || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0,127 || 0,127 || 0,055 || 0,055 || 0,055 || 0,055 || 0,474

IŠ VISO veiklos asignavimų daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAI || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0,127 || 0,127 || 0,055 || 0,055 || 0,055 || 0,055 || 0,474

mln. EUR

|| || || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

IŠ VISO veiklos asignavimų daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAI || Įsipareigojimai || 0,927 || 0,357 || 0,225 || 0,225 || 0,225 || 0,225 || 2,184

Mokėjimai || 0,927 || 0,357 || 0,225 || 0,225 || 0,225 || 0,225 || 2,184

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR

Nurodyti tikslus ir rezultatus || || || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

ĮGYVENDINIMAS (rezultatai) ||

Tipas[64] || Vidutinės rezultato išlaidos || Ne || Išlaidos || Ne || Išlaidos || Ne || Išlaidos || Ne || Išlaidos || Ne || Išlaidos || Ne || Išlaidos

KONKRETUS TIKSLAS[65] ||  Sudaryti sąlygas tausiai valdyti gamtos išteklius remiant perėjimą prie tausiai išteklius naudojančios mažo anglies kiekio technologijų ekonomikos ||

Rezultatas || Ekologinei gamybai skirtas plotas              (hektarų skaičius) || || || || || || || || || || || || ||

Rezultatas || Pertvarkymo etape esančios žemės plotas (hektarų skaičius) || || || || || || || || || || || || ||

Rezultatas || Sertifikuotų ekologine gamyba užsiimančių ūkio subjektų skaičius || || || || || || || || || || || || ||

Rezultatas || Sertifikuotų ekologiškų produktų gamintojų skaičius || || || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || || || || || || || || ||

3.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.  Suvestinė

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai nenaudojami

– x   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || IŠ VISO

daugiametės fiansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAI || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || – || – || – || – || – || – || –

Kitos administracinės išlaidos || 0,127 || 0,127 || 0,055 || 0,055 || 0,055 || 0,055 || 0,474

Tarpinė suma daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAI || 0,127 || 0,127 || 0,055 || 0,055 || 0,055 || 0,055 || 0,474

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[66] || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || ||

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || || || || || || ||

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 0,127 || 0,127 || 0,055 || 0,055 || 0,055 || 0,055 || 0,474

IŠ VISO || 0,127 || 0,127 || 0,055 || 0,055 || 0,055 || 0,055 || 0,474

Reikalingi žmogiškųjų išteklių asignavimai bus tenkinami panaudojant GD asignavimus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– X  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti visos darbo dienos ekvivalento vienetais

|| 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m.

XX 01 01 01 (Būstinė ir Komisijos atstovai) || 18 || 18 || 18 || 18 || 18 || 18

XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || ||

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || ||

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || ||

XX 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 3 || 3 || 3 || 3 || 3 || 3

XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED delegacijose) || || || || || ||

XX 01 04 yy || – būstinėje || || || || || ||

– delegacijose || || || || || ||

XX 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || ||

10 01 05 02 (CA, SNE, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || ||

IŠ VISO (*) || 21 || 21 || 21 || 21 || 21 || 21

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Politikos vystymas Politikos įgyvendinimas Planavimas, programavimas, stebėsena ir priežiūra Ryšiai su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis Derybos su trečiosiomis šalimis ir atstovavimas Komisijai jose Ryšiai su kitomis Sąjungos institucijomis ir įstaigomis

Išorės personalas || Pagalba įgyvendinant politiką, vykdant stebėseną ir palaikant ryšius su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– X  Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

– X Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

– X  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– ¨  nuosaviems ištekliams;

– ¨  įvairioms įplaukoms.

[1]               2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/091 (OL L 189, 2007 7 20, p. 1).

[2]               8906/13 AGRILEG 56 – Ekologinis ūkininkavimas. Reglamentavimo sistemos taikymas ir sektoriaus vystymasis.

[3]               2012 m. gegužės 11 d. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai apie Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo taikymą, COM(2012) 2012 final.

[4]               2012 m. gruodžio 12 d. Komisijos komunikatas dėl ES reglamentavimo kokybės, COM(2012) 746 final.

[5]               2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL L 165, 2004 4 30, p. 1).

[6]               2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013 12 20, p. 608). 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671). 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487). 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).

[7]               Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuria siekiama užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos, augalų dauginamosios medžiagos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 999/2001, 1829/2003, 1831/2003, 1/2005, 396/2005, 834/2007, 1099/2009, 1069/2009, 1107/2009, reglamentai (ES) Nr. 1151/2012, [...]/2013 [Leidinių biuro prašome įrašyti Reglamento, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos, numerį] ir direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB, 2008/120/EB ir 2009/128/EB (Oficialios kontrolės reglamentas), COM(2013) 265 final, 2013 5 6.

[8]               2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).

[9]               OL C , , p. .

[10]             OL C , , p. .

[11]             COM (2009) 234 final.

[12]             2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).

[13]             2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 247/2006 (OL L 78, 2013 3 20, p. 23).

[14]             2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013 12 20, p. 608).

[15]             2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).

[16]             COM(2011) 244 final, „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“

[17]             SWD(2013) 155 final, „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“.

[18]             COM(2006) 231 final, „Dirvožemio apsaugos teminė strategija“.

[19]             2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p.7).

[20]             1992 m. gegužės 21 d. Tarybos Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p.7).

[21]             1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos Direktyva dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p.1).

[22]             2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p.1).

[23]             2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų (OL L 309, 2001 11 27, p. 22).

[24]             2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL L 309, 2009 11 24, p. 71).

[25]             COM (2010)2020 final.

[26]             2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (OL L 189, 2007 7 20, p. 1).

[27]             2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

[28]             2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).

[29]             COM(2013) 229, 2013 4 29.

[30]             2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 889/2008 kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės( OJ L 250, 2008 9 18, p. 1).

[31]             2006 m. gruodžio 5 d. Komisijos direktyva 2006/125/EB dėl perdirbtų grūdinių maisto produktų ir maisto kūdikiams bei mažiems vaikams (OL L 339, 2006 12 6, p. 16).

[32]             2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL L 304, 2011 11 22, p. 18).

[33]             [...] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. XX/XXX dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuria siekiama užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos, augalų dauginamosios medžiagos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 999/2001, 1829/2003, 1831/2003, 1/2005, 396/2005,834/2007, 1099/2009, 1069/2009, 1107/2009, reglamentai (ES) Nr. 1151/2012, [...]/2013[Office of Publications, please insert number of Regulation laying down provisions for themanagement of expenditure relating to the food chain, animal health and animal welfare,and relating to plant health and plant reproductive material] ir direktyvos 98/58/EB,1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB, 2008/120/EB ir 2009/128/EB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L …).

[34]             2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

[35]             2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 08/2004 (OL L 304, 2011 11 22, p. 18).

[36]             [visas pavadinimas] (OL L,…).

[37]             [visas pavadinimas] (OL L,…).

[38]             2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

[39]             2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB(OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

[40]             2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p.1).

[41]             2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002 nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

[42]             2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinantis Direktyvas 79/373/EEB, 80/511/EEB, 82/471/EEB, 83/228/EB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Sprendimą 2004/217/EB (OL L 229, 2009 9 1, p. 1).

[43]             2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OJ L 106, 2001 4 17, p. 1).

[44]             2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL L 354, 2008 12 31, p. 16).

[45]             2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (OL L 268, 2003 10 18, p. 29).

[46]             2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1332/2008 dėl maisto fermentų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 83/417/EEB, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1493/1999, Direktyvą 2000/13/EB, Tarybos direktyvą 2001/112/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 258/97 (OL L 354, 2008 12 31, p. 7)

[47]             1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 96/29/Euratomas, nustatanti pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus (OJ L 159, 1996 6 29, p. 1).

[48]             2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (OL L 268, 2003 10 18, p. 1).

[49]             2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo ir iš dalies pakeičiantis Direktyvą 2001/18/EB (OL L 268, 2003 10 18, p. 24).

[50]             1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (95/46/EB) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

[51]             2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008 nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

[52]             Praėjus bent 6 mėnesiams po įsigaliojimo.

[53]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[54]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

[55]             Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos 110 straipsnis.

[56]             Sanders, J (ed.), 2013 m.: Evaluation of the EU legislation on organic farming, Thünen ūkių ekonomikos institutashttp://ec.europa.eu/agriculture/evaluation/market-and-income-reports/organic-farming-2013_en.htm

[57]          Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013 , kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009.

[58]             Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005.

[59]             Išsamią informaciją apie valdymo metodus ir nuorodas į Finansinį reglamentą galima rasti BudgWeb svetainėje http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html

[60]             DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[61]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[62]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[63]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[64]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[65]             Atsižvelgiant į BŽŪP bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą nuo 2014 m. bus sukurta bendra stebėsenos ir vertinimo sistema ir rodiklių lentelės bus tinkamai užpildytos vėliau.

[66]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

I PRIEDAS

KITI 2 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTI PRODUKTAI

– Mielės, naudojamos kaip maistas ar pašaras,

– alus,

– matė,

– kavos, arbatos arba matės ekstraktai, esencijos ir koncentratai, taip pat produktai, daugiausia sudaryti iš šių produktų arba iš kavos, arbatos arba matės; skrudintos trūkažolės ir kiti skrudinti kavos pakaitalai, taip pat jų ekstraktai, esencijos ir koncentratai,

– vaisių nektarai,

– kakavos pasta, sviestas, riebalai, aliejus ir milteliai; šokoladas ir kiti maisto produktai, turintys kakavos,

– konditerijos gaminiai iš cukraus,

– gaminiai iš javų, miltų, krakmolo arba pieno; miltiniai konditerijos gaminiai,

– sriubos,

– padažai,

– pagaminti valgiai,

– grietininiai valgomieji ledai,

– aromatizuoti jogurtai, jogurtai, į kuriuos pridėta vaisių, riešutų arba kakavos,

– jūros druska,

– gamtinės dervos ir sakai,

– žiedadulkės,

– bičių vaškas,

– eteriniai aliejai,

– spiritiniai gėrimai, kuriems gaminti naudojamas tik žemės ūkio kilmės etilo alkoholis.

II PRIEDAS

III SKYRIUJE NURODYTOS SPECIALIOSIOS GAMYBOS TAISYKLĖS

I dalis. Augalinių produktų gamybos taisyklės

Be 7–10 straipsniuose nustatytų gamybos taisyklių, ekologinei augalinių produktų gamybai taikomos šioje dalyje nustatytos taisyklės.

1. Bendrieji reikalavimai

1.1. Draudžiamas hidroponinis auginimas – augalų auginimo būdas, kai jų šaknys įmerktos tik į maistingąjį tirpalą arba laikomos inertinėje terpėje su maistinguoju tirpalu.

1.2. Naudojami tokie augalinių produktų gamybos metodai, kuriais kuo mažiau prisidedama arba visai neprisidedama prie aplinkos taršos.

1.3. Perėjimas prie ekologinės gamybos

1.3.1. Augalai ir augaliniai produktai laikomi ekologiškais, jei šiame reglamente nustatytos gamybos taisyklės buvo taikytos sklypuose pereinamuoju laikotarpiu bent dvejus metus iki sėjos arba, pievų ar sklypų, kuriuose auginami daugiamečiai pašarai, atveju – bent dvejus metus iki jų naudojimo ekologiškiems pašarams, arba, daugiamečių kultūrų, išskyrus pašarus, atveju – bent trejus metus iki pirmojo ekologiškų produktų derliaus.

1.3.2. Tais atvejais, kai žemė buvo užteršta ekologinėje gamyboje neleidžiamais produktais, kompetentinga institucija gali nuspręsti pratęsti pereinamąjį laikotarpį po 1.3.1 punkte nustatyto termino.

1.3.3. Jei buvo naudotas ekologinėje gamyboje neleidžiamas produktas, kompetentinga institucija pareikalauja naujo pereinamojo laikotarpio pagal 1.3.1 punktą.

Tas laikotarpis gali būti sutrumpintas šiais dviem atvejais:

(a) ekologinėje gamyboje neleidžiamas produktas buvo naudotas taikant valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytą privalomą kenksmingųjų organizmų arba piktžolių, įskaitant karantininius organizmus arba invazines rūšis, kontrolės priemonę;

(b) ekologinėje gamyboje neleidžiamas produktas buvo naudotas atliekant valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintus mokslinius bandymus.

1.3.4. 1.3.2. ir 1.3.3. punktuose nurodytais atvejais pereinamojo laikotarpio trukmė nustatoma atsižvelgiant į šiuos veiksnius:

(a) turi būti užtikrinta, kad, vykstant atitinkamo produkto skilimo procesui, pereinamojo laikotarpio pabaigoje dirvoje, ir, jei auginamos daugiametės kultūros, – augaluose būtų nedidelis liekanų kiekis;

(b) derlius po neleidžiamo produkto naudojimo negali būti parduodamas kaip ekologiškas.

1.3.5. Su ekologine gyvulininkystės produktų gamyba susijusiai žemei taikomos šios specialios perėjimo prie ekologinės gamybos taisyklės:

1.3.5.1. Perėjimo prie ekologinės gamybos taisyklės taikomos visam pašarų gamybos vieneto plotui.

1.3.5.2. Neatsižvelgiant į 1.3.5.1 punktą, ganykloms ir diendaržiams, kuriuose ganosi ne žolėdžiai, taikomas pereinamasis laikotarpis gali būti sutrumpintas iki vienų metų.

1.4. Augalų, įskaitant augalų dauginamąją medžiagą, kilmė

1.4.1. Auginant augalus ir gaminant augalinius produktus naudojama tik ekologišku būdu gauta augalų dauginamoji medžiaga. Šiuo tikslu bent viena augalų, iš kurių gaunama augalų dauginamoji medžiaga, ir, atitinkamais atvejais, motininių augalų karta arba bent viena daugiamečių augalų karta per du auginimo sezonus turi būti išauginta pagal šio reglamento reikalavimus.

1.4.2. Augalų dauginamosios medžiagos, kuri gauta ne ekologinės gamybos būdu, naudojimas

Ne ekologinės gamybos būdu gauta augalų dauginamoji medžiaga gali būti naudojama tik jei ji gaunama iš gamybos vieneto, kuriame vyksta perėjimas prie ekologinio auginimo, arba jei tai pateisinama mokslinių tyrimų, nedidelio masto eksperimentinių tyrimų arba genetinių išteklių išsaugojimo tikslais, kuriems pritaria valstybės narės kompetentinga institucija.

1.5. Dirvožemio tvarkymas ir tręšimas

1.5.1. Ekologiškai auginant augalus naudojama žemės įdirbimo ir kultivavimo praktika, kuri padeda išlaikyti organines medžiagas dirvožemyje arba didinti jų kiekį, didinti dirvožemio stabilumą bei jo biologinę įvairovę ir užkirsti kelią dirvožemio tankinimui bei dirvožemio erozijai.

1.5.2. Dirvožemio derlingumas ir biologinis aktyvumas išlaikomas ir didinamas taikant daugiamečių kultūrų, įskaitant ankštinius augalus ir kitus žaliųjų trąšų augalus, sėjomainą bei tręšiant ekologišku gyvulių mėšlu ar ekologiškomis organinėmis medžiagomis, kuriuos pageidautina naudoti kompostuotus.

1.5.3. Jei mitybiniams augalų poreikiams patenkinti nepakanka 1.5.1 ir 1.5.2 punktuose nurodytų priemonių, tiek, kiek būtina, gali būti naudojamos tik pagal 19 straipsnį ekologinėje gamyboje leidžiamos trąšos ir dirvožemio gerinimo priemonės.

1.5.4. Žemės ūkio valdoje naudojamame gyvulių mėšle, kaip apibrėžta Tarybos direktyvoje 91/676/EEB[1], azoto negali būti daugiau kaip 170 kg per metus vienam naudojamo žemės ploto hektarui. Šis apribojimas taikomas tik naudojant ūkinių gyvūnų mėšlą, sausą ūkinių gyvūnų mėšlą ir sausąjį naminių paukščių mėšlą, kompostuotus ūkinių gyvūnų ekskrementus, kuriuose yra naminių paukščių mėšlo, kompostuotą ūkinių gyvūnų mėšlą ir skystus gyvūnų ekskrementus.

1.5.5. Ekologinės žemės ūkio valdos gali sudaryti rašytinius bendradarbiavimo susitarimus tik su kitomis ekologinės gamybos taisyklių besilaikančiomis žemės ūkio valdomis bei įmonėmis, kad galėtų paskleisti ekologiško mėšlo perteklių. 1.5.4 punkte nurodytas didžiausias kiekis apskaičiuojamas atsižvelgiant į visus tokiu būdu bendradarbiaujančius ekologinės gamybos vienetus.

1.5.6. Bendrai dirvožemio būklei gerinti arba maisto medžiagų kiekiui dirvožemyje ar augaluose didinti galima naudoti tinkamus preparatus iš mikroorganizmų.

1.5.7. Kompostavimo procesui aktyvinti galima naudoti tinkamus augalinius preparatus arba preparatus iš mikroorganizmų.

1.5.8. Nenaudojamos mineralinės azoto trąšos.

1.6. Kenksmingųjų organizmų ir piktžolių valdymas

1.6.1. Kenksmingųjų organizmų ir piktžolių prevencija pirmiausiai turi būti vykdoma nuo jų saugantis šiomis priemonėmis:

– pasitelkiant natūralius priešus,

– pasirenkant rūšis, veisles ir įvairiarūšę medžiagą,

– taikant sėjomainą,

– taikant tam tikrus kultivavimo būdus, pvz., biofumigaciją, ir

– taikant terminius procesus, pvz., soliarizaciją ir dirvožemio apdorojimą paviršiniais garais (ne giliau nei 10 cm).

1.6.2. Jei augalai negali būti tinkamai apsaugoti nuo kenksmingųjų organizmų 1.6.1 punkte nurodytomis priemonėmis arba jei nustatoma, kad tam tikrai kultūrai kilo grėsmė, tiek, kiek būtina, gali būti naudojami tik pagal 19 straipsnį ekologinėje gamyboje leidžiami produktai.

1.6.3. Spąstai arba gaudymo tam tikrais produktais, išskyrus feromonus, įtaisai turi būti tokie, kad  juose naudojamos medžiagos nepatektų į aplinką ir ant auginamų kultūrų. Panaudotus spąstus būtina surinkti ir saugiai sunaikinti.

1.7. Valymo ir dezinfekavimo produktai

Valoma ir dezinfekuojama tik auginant augalus naudoti skirtais valymo ir dezinfekavimo produktais, kuriuos pagal 19 straipsnį leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje.

2. Konkretiems augalams arba augalų produktams keliami reikalavimai

2.1. Grybų auginimo taisyklės

Grybams auginti galima naudoti substratus, jei juos sudaro tik šios sudedamosios dalys:

(a) ūkinių gyvūnų mėšlas ir gyvūnų ekskrementai:

i) iš ekologiškų produktų gamybos reikalavimų besilaikančių žemės ūkio valdų arba

ii) nurodyti 1.5.3 punkte, tik jei nėra i papunktyje nurodyto produkto ir jei ūkinių gyvūnų mėšlo ir gyvūnų ekskrementų kiekis neviršija 25 % bendros substrato sudedamųjų dalių, išskyrus dengiamąją medžiagą ir pridėtą vandenį, masės iki kompostavimo;

(b) žemės ūkio kilmės produktai, išskyrus nurodytuosius a punkte, iš ekologiškų produktų gamybos taisyklių besilaikančių žemės ūkio valdų;

(c) chemiškai neapdorotos durpės;

(d) mediena, neapdorota chemijos produktais nukirtus medžius;

(e) 1.5.3 punkte nurodyti mineraliniai produktai, vanduo ir dirvožemis.

2.2. Laukinių augalų rinkimo taisyklės

Laukinių augalų ir jų dalių, natūraliai augančių gamtos plotuose, miškuose ir žemės ūkio plotuose, rinkimas yra laikomas ekologine gamyba, jeigu:

(a) bent trejus metus iki rinkimo šiuose plotuose nebuvo naudoti jokie produktai, išskyrus tuos, kuriuos pagal 19 straipsnį leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje;

(b) rinkimas neturi poveikio natūralios buveinės stabilumui arba rinkimo plotuose esančių rūšių išlaikymui.

II dalis. Gyvulininkystės produktų gamybos taisyklės

Be 7, 8, 9 ir 11 straipsniuose nustatytų gamybos taisyklių, gyvulininkystės produktų gamybai taikomos šioje dalyje nustatytos taisyklės.

1. Bendrieji reikalavimai

1.1. Jei gyvūnus auginantis ūkininkas nevaldo žemės ūkio paskirties žemės ir nėra sudaręs rašytinio bendradarbiavimo susitarimo su kitu ūkininku, jam draudžiama auginti gyvūnus neturint žemės.

1.2. Perėjimas prie ekologinės gamybos

1.2.1. Pereinamasis laikotarpis prasideda ne anksčiau nei ūkininkas praneša apie savo veiklą kompetentingoms institucijoms ir kai jo ūkiui pagal šį reglamentą pradedama taikyti kontrolės sistema.

1.2.2. Pereinamieji laikotarpiai pagal auginamų gyvūnų rūšį nustatyti 2 punkte.

1.2.3. Pereinamuoju laikotarpiu užauginti gyvūnai ir pagaminti gyvūniniai produktai negali būti parduodami kaip ekologiškai užauginti gyvūnai ir ekologiškai pagaminti produktai.

1.2.4. Pereinamojo laikotarpio pabaigoje gyvūnai ir gyvūniniai produktai gali būti laikomi ekologiškai užaugintais ir ekologiškai pagamintais tik jei tuo pat metu prie ekologinės gamybos pereina visas gamybos vienetas, įskaitant gyvūnus, ganyklas ar visą gyvūnų pašarams naudojamą žemę.

1.3. Gyvūnų kilmė

1.3.1. Ekologiškai užauginti gyvūnai turi būti gimę ir užauginti ekologinės žemdirbystės ūkiuose.

1.3.2. Pereinamojo laikotarpio pradžioje žemės ūkio valdoje esantys gyvūnai ir jų produktai gali būti laikomi ekologiškai užaugintais arba pagamintais praėjus 2 punkte nurodytam pereinamajam laikotarpiui.

1.3.3. Veisiant ekologiškai auginamus gyvūnus taikomos šios nuostatos:

(a) reprodukcijai naudojami natūralūs metodai, tačiau leidžiamas dirbtinis sėklinimas;

(b) reprodukcija neskatinama hormonais ar panašiomis medžiagomis, išskyrus tuo atveju, kai atskiram gyvūnui taikoma veterinarinė terapija;

(c) nenaudojamos kitos dirbtinės reprodukcijos formos, pavyzdžiui, klonavimas ir embrionų perkėlimas;

(d) veislių parinkimas turi būti tinkamas ir padėti užkirsti kelią gyvūnų kančioms ir išvengti būtinybės juos luošinti.

1.3.4. Pasirenkant veisles arba atmainas atsižvelgiama į gyvūnų gebėjimą prisitaikyti prie vietos sąlygų nepakenkiant jų gerovei, į jų gyvybingumą bei atsparumą ligoms. Be to, gyvūnų veislės arba atmainos atrenkamos taip, kad būtų išvengta su kai kuriomis intensyviai auginamomis veislėmis ar atmainomis susijusių specifinių ligų arba sveikatos sutrikimų, kaip antai kiaulių streso sindromo, blyškios, minkštos, vandeningos mėsos (angl. PSE) sindromo, netikėtos mirties, savaiminio persileidimo ir sunkaus jauniklių atsivedimo atliekant Cezario pjūvį. Pirmenybė turi būti teikiama vietinėms veislėms ir atmainoms.

1.3.5. Kai veislėms gresia pavojus išnykti ūkiuose, kaip nustatyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006[2] IV priede, neekologiškai užauginti gyvūnai veisimo tikslu gali būti atvežti į žemės ūkio valdą ir tuo atveju tų veislių gyvūnai nebūtinai turi būti niekada neturėję palikuonių arba neapvaisinti.

1.4. Mityba

1.4.1. Bendrieji mitybos reikalavimai

Mitybai taikomos šios taisyklės:

(a) gyvūnų pašarai turi pirmiausiai būti gauti iš žemės ūkio valdos, kurioje laikomi gyvuliai, arba iš kitų to paties regiono ekologinių ūkių;

(b) gyvūnai turi būti šeriami ekologiškais pašarais, atitinkančiais gyvūno mitybos reikalavimus skirtingais jo vystymosi etapais. Auginant gyvūnus draudžiama riboti šėrimą;

(c) draudžiama laikyti gyvūnus tokiomis sąlygomis arba skirti tokią mitybą, kurios gali sukelti anemiją;

(d) penėjimą turi būti galima atšaukti bet kurioje auginimo stadijoje. Draudžiama šerti per prievartą;

(e) gyvūnams (išskyrus bites) sudaromos sąlygos nuolat ganytis arba gauti rupiųjų pašarų;

(f) nenaudojamos augimą skatinančios medžiagos ir sintetinės amino rūgštys;

(g) žindomi gyvūnai šeriami, pageidautina, motinos pienu bent minimalų laikotarpį;

(h) mineralinės kilmės pašarinės žaliavos, pašarų priedai, tam tikri gyvūnams maitinti naudojami produktai ir perdirbimo pagalbinės priemonės gali būti naudojami tik tuo atveju, jei juos pagal 19 straipsnį leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje;

1.4.2. Ganymas bendroje žemėje ir sezoninis gyvūnų pervarymas į naujas ganyklas

1.4.2.1. Ekologiškai auginami gyvūnai gali ganytis bendroje žemėje, jei:

(a) bendra žemė valdoma pagal visus šio reglamento reikalavimus;

(b) visi neekologiškai užauginti gyvūnai, ganomi atitinkamoje žemėje, yra užauginti pagal vienai iš Reglamento (ES) Nr. 1305/2013[3] 28 ir 30 straipsniuose numatytų sistemų lygiavertę gamybos sistemą;

(c) bet kokie gyvulininkystės produktai, gauti iš ekologiškai augintų gyvūnų naudojantis ta žeme, nelaikomi ekologiška produkcija, nebent galima įrodyti, kad jie buvo tinkamu būdu atskirti nuo neekologiškai augintų gyvūnų.

1.4.2.2. Sezoninio gyvūnų pervarymo į naujas ganyklas laikotarpiu gyvūnai, pervaromi iš vienos ganyklos į kitą, gali ganytis neekologiškuose žemės plotuose. Neekologiški pašarai – žolė ir kiti augalai, kuriuos ėda gyvūnai, – gali būti naudojami ne daugiau kaip 35 dienas, įskaitant pervarymą į vieną ir kitą pusę.

1.4.3. Pereinamojo laikotarpio pašarai

1.4.3.1. Žemės ūkio valdose, kuriuose pereinama prie ekologinės gamybos, iki 15 % viso vidutinio pašarų, kuriais šeriami gyvūnai, kiekio gali sudaryti pašarai, gaunami gyvūnus ganant daugiametėse ganyklose arba šienaujant daugiamečių pašarų arba baltymingų augalų sklypus, kurie užsėti pagal ekologinio valdymo reikalavimus pirmaisiais pereinamojo laikotarpio metais, jeigu tie sklypai yra to paties ūkio dalis. Pašarai pirmaisiais pereinamojo laikotarpio metais negali būti naudojami ekologiškiems perdirbtiems pašarams gaminti. Naudojant pereinamojo laikotarpio pašarus ir pirmaisiais pereinamojo laikotarpio metais atitinkamuose sklypuose užaugintus pašarus, bendra suminė abiejų pašarų procentinė dalis neturi viršyti 1.4.3.2 punkte nustatytų didžiausių procentinių dalių.

1.4.3.2. Ekologinėse žemės ūkio valdose vidutiniškai iki 20 % pašarų raciono gali sudaryti pereinamojo laikotarpio pašarai, t. y. antraisiais perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio metais gauti pašarai. Jei žemės ūkio valdose, kuriose pereinama prie ekologinės gamybos, to laikotarpio pašarai yra iš tos pačios valdos, kurioje jie naudojami, ši procentinė dalis gali būti padidinta iki 100 %.

1.4.3.3. 1.4.3.1 ir 1.4.3.2 punktuose nurodyti kiekiai apskaičiuojami kasmet kaip augalinės kilmės pašarų sausosios medžiagos procentinė dalis.

1.4.4. Tam tikrų pašarinių ir kitų medžiagų naudojimas pašaruose

Perdirbant ekologiškus pašarus ir šeriant ekologiškai auginamus gyvūnus gali būti naudojamos tik ekologiškos gyvūninės kilmės pašarinės medžiagos ir pašarų priedai, kuriuos pagal 19 straipsnį leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje.   

1.5. Sveikatos priežiūra

1.5.1. Ligų profilaktika

1.5.1.1. Ligų profilaktika grindžiama veislės ir rūšies parinkimu, ūkininkavimo praktika, aukštos kokybės pašarais ir mankšta, tinkamu gyvūnų tankumu ir pakankamomis bei tinkamomis higieniškomis laikymo sąlygomis.

1.5.1.2. Leidžiama naudoti imunologinius veterinarinius vaistus.

1.5.1.3. Profilaktiniam gydymui draudžiama naudoti chemiškai susintetintus alopatinius veterinarinius vaistus arba antibiotikus.

1.5.1.4. Draudžiama naudoti augimą arba gamybą skatinančias medžiagas (įskaitant antibiotikus, kokcidiostatikus ir kitas dirbtines augimą skatinančias priemones), taip pat naudoti hormonus arba panašias medžiagas reprodukcijai kontroliuoti ar kitiems tikslams (pvz., rujai skatinti arba sinchronizuoti).

1.5.1.5. Jei gyvūnai gaunami iš neekologinės gamybos vienetų, atsižvelgiant į vietos aplinkybes gali būti taikomos specialiosios priemonės, kaip antai kontroliniai patikrinimai ar karantino laikotarpiai.

1.5.1.6. Valoma ir dezinfekuojama tik gyvūnams skirtuose pastatuose naudotinais valymo ir dezinfekavimo produktais, kuriuos leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje pagal 19 straipsnį.

1.5.1.7. Patalpos, aptvarai, įrenginiai ir indai turi būti tinkamai valomi ir dezinfekuojami, kad būtų išvengta kryžminio užkrėtimo ir kad nesusikauptų ligas nešiojančių organizmų. Išmatos, šlapimas ir nesuėstas arba išpiltas maistas turi būti šalinami taip dažnai, kaip būtina, siekiant kuo labiau sumažinti kvapą ir nepritraukti vabzdžių ar graužikų. Vabzdžiams bei kitiems kenkėjams, esantiems pastatuose ir kituose įrenginiuose, kuriuose laikomi gyvūnai, išnaikinti gali būti naudojami rodenticidai (naudotini tik spąstuose) ir pagal 19 straipsnį ekologinėje gamyboje leidžiami naudoti produktai.

1.5.2. Veterinarinis gydymas

1.5.2.1. Jei, nepaisant prevencinių gyvūnų sveikatos priežiūros priemonių, gyvūnai suserga arba susižeidžia, jie turi būti  nedelsiant gydomi.

1.5.2.2. Ligą būtina gydyti nedelsiant, kad gyvūnas nesikankintų; kai netinka fitoterapiniai, homeopatiniai ir kiti produktai, jei būtina, griežtomis sąlygomis gali būti naudojami chemiškai susintetinti alopatiniai veterinariniai vaistai, įskaitant antibiotikus, už kurių naudojimą atsako veterinarijos gydytojas. Visų pirma nustatomi gydymo kurso apribojimai ir išlaukos laikotarpiai.

1.5.2.3. Mineralinės kilmės pašarinėms medžiagoms ir mitybos priedams, kuriuos pagal 19 straipsnį leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje, taip pat fitoterapiniams ir homeopatiniams produktams teikiama pirmenybė prieš chemiškai susintetintus alopatinius veterinarinius vaistus, įskaitant antibiotikus, jei jų terapinis poveikis yra veiksmingas konkrečios rūšies gyvūnams ir jie tinka vartoti esant tai būklei, dėl kurios skiriamas gydymas.

1.5.2.4. Išskyrus skiepijimą, parazitų naikinimą ir privalomas likvidavimo sistemas, pagal kurias gyvūnui arba gyvūnų grupei per 12 mėnesių taikomi daugiau kaip trys gydymo chemiškai susintetintais alopatiniais veterinariniais vaistais, įskaitant antibiotikus, kursai arba daugiau kaip vienas gydymo kursas, jei to gyvūno arba gyvūnų grupės reprodukcijos ciklas yra trumpesnis kaip vieni metai, tie gyvūnai arba iš jų gauti produktai neparduodami kaip ekologiški produktai, ir gyvūnams taikomi 1.2 ir 2 punktuose nustatyti pereinamieji laikotarpiai.

1.5.2.5. Išlauka, kuri prasideda paskutinį kartą paskyrus gyvūnui įprastu būdu vartojamą alopatinį veterinarinį vaistą ir baigiasi ekologiškų maisto produktų gamyba iš tokių gyvūnų, turi būti dvigubai ilgesnė už Direktyvos 2001/82/EB 11 straipsnyje nurodytą išlauką arba, jei išlaukos trukmė nenurodyta, – 48 valandos.

1.5.2.6. Leidžiamas gydymas, susijęs su Sąjungos teisės aktais nustatyta žmonių ir gyvūnų sveikatos apsauga.

1.6. Gyvūnų laikymo sąlygos ir auginimo praktika

1.6.1. Pastato izoliacija, šildymo ir vėdinimo sistemos turi būti tokios, kad būtų palaikoma gyvūnų gerovės reikalavimus atitinkanti oro cirkuliacija, dulkių lygis, temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dujų koncentracija. Į pastatą turi patekti daug oro ir šviesos iš lauko.

1.6.2. Teritorijose su atitinkamomis klimato sąlygomis, kuriomis gyvūnus galima laikyti lauke, gyvūnų laikymas patalpose nėra privalomas. Gyvuliai turi nuolatos turėti galimybę ganytis diendaržiuose, visų pirma ganyklose, kai tai leidžia oro sąlygos ir žemės būklė, išskyrus atvejus, kai pagal Sąjungos teisės aktus taikomi apribojimai ir pareigos, susijusios su žmonių ir gyvūnų sveikatos apsauga. Gyvūnai turi turėti galimybę patekti į pastoges arba pavėsingas vietas, kad galėtų apsisaugoti nuo nepalankių oro sąlygų.

1.6.3. Pastatuose turi būti tiek gyvūnų, kad jiems būtų patogu, būtų paisoma jų gerovės reikalavimų ir kiekvienos rūšies gyvūnams būdingų poreikių, kuris visų pirma priklauso nuo gyvūnų rūšies, veislės ir amžiaus. Taip pat atsižvelgiama į gyvūnų elgsenos poreikius,  kurie ypač priklauso nuo grupės dydžio ir gyvūno lyties. Gyvūnų tankumas turi būti toks, kad būtų užtikrinta jų gerovė, suteikiant jiems pakankamą plotą natūraliai stovėti, judėti, lengvai atsigulti, apsisukti, laižytis, būti natūralioje padėtyje ir daryti visus natūralius judesius, pavyzdžiui, rąžytis ir mojuoti sparnais.

1.6.4. Mažiausias privalomas įvairių rūšių ir kategorijų gyvūnams skirtų uždarų patalpų ir lauko aikštelių paviršiaus plotas bei kitos gyvūnų laikymo ypatybės turi būti tokie, kaip nustatyta 2.1.4., 2.2.4., 2.3.4. ir 2.4.5. punktuose.

1.6.5. Diendaržiai gali būti iš dalies dengti. Stoginės nelaikomos diendaržiais.

1.6.6. Bendras gyvūnų tankumas turi būti toks, kad nebūtų viršijamas 170 kg organinio azoto kiekis per metus vienam hektarui žemės ūkio paskirties žemės.

1.6.7. 1.6.6. punkte nurodytam tinkamam gyvulių tankumui nustatyti kompetentinga institucija nustato sutartinius gyvulius, atitinkančius 1.6.6. punkte nurodytą ribą, remdamasi kiekviename konkrečiame tam tikriems gyvūniniams produktams taikomame reikalavime nustatytais skaičiais.

1.7. Gyvūnų gerovė

1.7.1. Visi su gyvūnų laikymu susiję asmenys turi turėti reikalingų pagrindinių su gyvūnų sveikatos ir gerovės poreikiais susijusių žinių ir įgūdžių.

1.7.2. Gyvūnų auginimo praktika, įskaitant gyvūnų tankumą ir laikymo sąlygas, turi būti tokia, kad būtų tenkinami gyvūnų vystymosi, fiziologiniai ir etologiniai poreikiai.

1.7.3. Gyvuliai turi nuolatos turėti galimybę ganytis diendaržiuose, visų pirma ganyklose, kai tai leidžia oro sąlygos ir žemės būklė, išskyrus atvejus, kai pagal Sąjungos teisės aktus taikomi su žmonių ir gyvūnų sveikatos apsauga susiję apribojimai ir pareigos.

1.7.4. Gyvulių skaičius ribojamas siekiant kuo labiau sumažinti per didelį nuganymą, dirvožemio nutrypimą, eroziją arba taršą, kuriuos sukelia gyvūnai arba paskleistas jų mėšlas.

1.7.5. Kai taikoma 8 straipsnio 5 dalis ir šios dalies 1.4.2.2 punktas, ekologiškai auginami gyvuliai laikomi atskirai nuo kitų gyvulių.

1.7.6. Draudžiama rišti arba izoliuoti gyvulius, išskyrus atvejus, kai dėl pagrįstų veterinarinių priežasčių atskirus gyvulius reikia pririšti arba izoliuoti ribotam laikotarpiui. Kompetentingos institucijos gali leisti rišti labai mažoms įmonėms priklausančiuose ūkiuose auginamus galvijus, jei neįmanoma galvijų laikyti grupėmis, atitinkančiomis jų elgesio reikalavimus, tačiau su sąlyga, kad ganymo laikotarpiu jie galėtų patekti į ganyklas ir, kai ganymas neįmanomas, būtų išgenami į diendaržius bent dukart per savaitę.

1.7.7. Gyvulių vežimo trukmė turi būti kuo trumpesnė.

1.7.8. Gyvūno kančios per visą jo gyvenimą, taip pat skerdimo metu, turi būti kuo mažesnės.

1.7.9. Gyvūnus luošinti draudžiama.

1.7.10. Gyvūnų kančios turi būti kuo labiau mažinamos taikant tinkamą nejautrą ir (arba) nuskausminimą ir pasirenkant tinkamiausią amžių, o veiksmus turi atlikti kvalifikuoti darbuotojai.

1.7.11. Siekiant išlaikyti produktų kokybę ir tradicinę gamybos praktiką, leidžiama fizinė kastracija, bet tik tuo atveju, jei kvalifikuoti darbuotojai tinkamo amžiaus gyvūnui taiko tinkamą nejautrą arba nuskausminimą.

1.7.12. Gyvūnai pakraunami ir iškraunami nenaudojant jokių elektrinių stimuliatorių kaip prievartos prieš gyvūnus priemonės. Tiek prieš vežimą, tiek jo metu draudžiama naudoti alopatinius raminamuosius vaistus.

2. Konkrečių rūšių gyvuliams taikomi reikalavimai

2.1. Galvijų, avių ir ožkų auginimas

2.1.1. Perėjimas prie ekologinio auginimo (gamybos)

Kad galvijai, ožkos, avys būtų laikomi ekologiškai užaugintais, o jų produktai ekologiškai pagamintais, šiame reglamente nustatytos taisyklės turi būti taikomos bent: 

(a) 12 mėnesių – mėsiniams galvijams (bet kuriuo atveju ne trumpiau kaip tris ketvirtadalius jų gyvenimo trukmės);

(b) šešis mėnesius – avims, ožkoms ir pieno produkcijai skirtiems gyvūnams.

2.1.2. Mityba

Mitybai taikomos šios taisyklės:

(a) galvijai, avys ir ožkos turi turėti galimybę esant tinkamoms sąlygoms patekti į ganyklas;

(b) nepaisant a punkto, buliukai, kuriems daugiau kaip vieni metai, turi turėti galimybę ganytis ganykloje arba diendaržyje;

(c) tais atvejais, kai ganymo laikotarpiu galvijai, avys ir ožkos turi galimybę patekti į ganyklas ir kai žiemą jie laikomi taip, kad galėtų laisvai judėti, galima netaikyti reikalavimo sudaryti gyvuliams sąlygas patekti į diendaržius žiemą;

(d) ne mažiau kaip 90 % pašaro turi būti iš to paties ūkio arba, jei tai neįmanoma, jis turi būti pagamintas bendradarbiaujant su kitais to paties regiono ekologiniais ūkiais; šis reikalavimas netaikomas gyvūnų pervarymo į ganyklas laikotarpiu kiekvienais metais pagal 1.4.2.2. punktą;

(e) galvijų, avių ir ožkų auginimo sistemos turi būti pagrįstos didžiausiu ganyklų panaudojimu, atsižvelgiant į galimybę jomis naudotis įvairiais metų laikotarpiais. Bent 60 % sausosios medžiagos, įeinančios į galvijų, avių ir ožkų dienos racioną, turi sudaryti stambusis pašaras, žali arba džiovinti pašariniai augalai arba silosas. Pieniniams gyvūnams ankstyvosios laktacijos metu šią dalį leidžiama sumažinti iki 50 %  ne daugiau kaip trims mėnesiams;

(f) pageidautina, kad visi žindomi galvijai būtų maitinami motinos pienu ne trumpiau  kaip tris mėnesius, o avys ir ožkos – ne trumpiau  kaip 45 dienas.

2.1.3. Specialiosios laikymo sąlygos

Laikymo sąlygos reglamentuojamos šiomis taisyklėmis:

(a) galvijų, avių ir ožkų laikymo vietose turi būti lygios, bet ne slidžios grindys.  Ne mažiau kaip pusę uždarų patalpų ploto, kaip nurodyta 2.1.4. punkte nustatytam mažiausiam galvijų, avių ir ožkų laikymo paviršiaus plotui skirtoje lentelėje, turi sudaryti tvirtos grindys (ne iš lentelių arba grotelių);

(b) patalpoje turi būti įrengta pakankamo dydžio, patogi, švari ir sausa gulėjimo (poilsio) vieta, kurios grindys turi būti tvirtos (ne iš lentelių). Poilsio vieta turi būti patogi gulėti – erdvi, sausa, pakreikta. Pakratus turi sudaryti šiaudai arba kitos tinkamos natūralios medžiagos. Pakratų kokybę galima pagerinti ir juos praturtinti bet kokiu mineraliniu produktu, kurį pagal 19 straipsnį leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje kaip trąšą arba dirvos gerinimo priemonę;

(c) nepaisant 3 straipsnio 1 dalies a punkto ir Tarybos direktyvos 2008/119/EB[4] 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, vyresnius kaip vienos savaitės amžiaus veršelius draudžiama laikyti atskiruose garduose, išskyrus atvejus, kai dėl pagrįstų veterinarinių priežasčių atskirus veršelius reikia laikyti atskiruose garduose ribotą laikotarpį.  

2.1.4. Gyvūnų tankumas

Galvijų, avių ir ožkų skaičius viename hektare turi neviršyti šių ribų:

Klasė arba rūšis || Didžiausias gyvūnų skaičius viename hektare, atitinkantis 170 kg N/ha/per metus

Penimi veršiukai || 5

Kiti galvijai, kurių amžius mažesnis nei vieni metai || 5

Galvijų patinai, kurių amžius nuo vienerių iki mažiau nei dvejų metų || 3,3

Galvijų patelės, kurių amžius nuo vienerių iki mažiau nei dvejų metų || 3,3

Dvejų metų arba vyresni galvijų patinai || 2

Veislinės telyčios || 2,5

Penimos telyčios || 2,5

Pieninės karvės || 2

Išbrokuotos pieninės karvės || 2

Kitos karvės || 2,5

Ožkos || 13,3

Avys || 13,3

Mažiausias paviršius uždarose patalpose bei lauko aikštelėse ir kitos galvijų, avių ir ožkų laikymo vietų charakteristikos:

|| Uždaras plotas (grynasis gyvūnams skirtas plotas) || Lauko plotas (mankštinimosi plotas, išskyrus ganyklą)

|| Mažiausias gyvasis svoris (kg) || m2/vienam galvijui || m2/vienam galvijui

Veisliniai ir penimi galvijai || iki 100 || 1,5 || 1,1

iki 200 || 2,5 || 1,9

iki 350 || 4,0 || 3

daugiau nei 350 || 5, bet ne mažiau kaip 1 m2/100 kg || 3,7, bet ne mažiau kaip 0,75 m2/100 kg

Pieninės karvės || || 6 || 4,5

Veisliniai buliai || || 10 || 30

Avys ir ožkos || || 1,5 vienai aviai/ožkai || 2,5

|| 0,35 ėriukui/ožiukui || 2,5, o ėriukui/ožiukui – 0,5

2.2. Arklinių gyvūnų auginimas

2.2.1. Perėjimas prie ekologinio auginimo (gamybos)

Kad arkliniai gyvūnai būtų laikomi ekologiškai užaugintais, o jų produktai ekologiškai pagamintais, šiame reglamente nustatytos taisyklės turi būti taikomos bent:

(a) 12 mėnesių – mėsiniams gyvūnams (bet kuriuo atveju ne trumpiau kaip tris ketvirtadalius jų gyvenimo trukmės);

(b) šešis mėnesius – pieno produkcijai skirtiems gyvūnams.

2.2.2. Mityba

Mitybai taikomos šios taisyklės:

(a) arkliniai gyvūnai turi turėti galimybę esant tinkamoms sąlygoms patekti į ganyklas;

(b) tais atvejais, kai ganymo laikotarpiu arkliniai gyvūnai turi galimybę patekti į ganyklas ir kai žiemą jie laikomi taip, kad galėtų laisvai judėti, galima netaikyti reikalavimo sudaryti gyvuliams sąlygas patekti į diendaržius žiemą;

(c) ne mažiau kaip 90 % pašaro turi būti iš to paties ūkio arba, jei tai neįmanoma, jis turi būti pagamintas bendradarbiaujant su kitais to paties regiono ekologiniais ūkiais; šis reikalavimas netaikomas gyvūnų pervarymo į ganyklas laikotarpiu kiekvienais metais, kaip nurodyta 1.4.2.2. punkte;

(d) arklinių gyvūnų auginimo sistemos turi būti pagrįstos didžiausiu ganyklų panaudojimu, atsižvelgiant į galimybę jomis naudotis įvairiais metų laikotarpiais. Bent 60 % sausosios medžiagos, įeinančios į arklinių gyvūnų dienos racioną, turi sudaryti stambusis pašaras, žali arba džiovinti pašariniai augalai arba silosas;

(e) visi žindomi arkliniai gyvūnai šeriami, pageidautina, motinos pienu ne mažiau kaip tris mėnesius.

2.2.3. Specialiosios laikymo sąlygos

Laikymo sąlygos reglamentuojamos šiomis taisyklėmis:

(a) arklinių gyvūnų laikymo vietose turi būti lygios, bet ne slidžios grindys. Ne mažiau kaip pusę uždarų patalpų ploto, kaip nurodyta 2.2.4. punkte nustatytam mažiausiam arklinių gyvūnų laikymo paviršiaus plotui skirtoje lentelėje, turi sudaryti tvirtos grindys (ne iš lentelių arba grotelių);

(b) patalpoje turi būti įrengta pakankamo dydžio, patogi, švari ir sausa gulėjimo (poilsio) vieta, kurios grindys turi būti tvirtos (ne iš lentelių). Poilsio vieta turi būti patogi gulėti – erdvi, sausa, pabarstyta pakratais. Pakratus turi sudaryti šiaudai arba kitos tinkamos natūralios medžiagos. Pakratų kokybę galima pagerinti ir juos praturtinti bet kokiu mineraliniu produktu, kurį pagal 19 straipsnį leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje kaip trąšą arba dirvos gerinimo priemonę.

2.2.4. Gyvūnų tankumas

Arklinių gyvūnų skaičius viename hektare turi neviršyti šių ribų:

Klasė arba rūšis || Didžiausias gyvūnų skaičius viename hektare, atitinkantis 170 kg N/ha/per metus

Arkliniai gyvūnai, kurių amžius didesnis nei šeši mėnesiai || 2

Mažiausias paviršius uždarose patalpose bei lauko aikštelėse ir kitos arklinių gyvūnų laikymo vietų charakteristikos:

|| Uždaras plotas (grynasis gyvūnams skirtas plotas) || Lauko plotas (mankštinimosi plotas, išskyrus ganyklą)

|| Mažiausias gyvasis svoris (kg) || m2/vienam gyvūnui || m2/vienam gyvūnui

Veisliniai ir penimi arkliniai gyvūnai || iki 100 || 1,5 || 1,1

iki 200 || 2,5 || 1,9

iki 350 || 4,0 || 3

daugiau nei 350 || 5, bet ne mažiau kaip 1 m2/100 kg || 3,7, bet ne mažiau kaip 0,75 m2/100 kg

2.3. Kiaulių auginimas

2.3.1. Perėjimas prie ekologinio auginimo (gamybos)

Kad kiaulės būtų laikomos ekologiškai užaugintomis, o  jų produktai ekologiškai pagamintais, šiame reglamente nustatytos taisyklės turi būti taikomos bent šešis mėnesius.

2.3.2. Mityba

Mitybai taikomos šios taisyklės:

(a) ne mažiau kaip 60 % pašaro turi būti iš to paties ūkio arba, jei tai neįmanoma, jis turi būti pagamintas tame pačiame regione, bendradarbiaujant su kitais ekologiniais ūkiais arba pašarų ūkio subjektais;

(b) visos žindomos kiaulės šeriamos, pageidautina, motinos pienu ne mažiau kaip 40 dienų;

(c) kiaulių dienos racionas turi būti papildytas stambiaisiais pašarais, žaliais arba džiovintais pašarais ar silosu.

2.3.3. Specialiosios laikymo sąlygos

Laikymo sąlygos reglamentuojamos šiomis taisyklėmis:

(a) kiaulių laikymo vietose turi būti lygios, bet ne slidžios grindys. Ne mažiau kaip pusę uždarų patalpų ploto, kaip nurodyta 2.3.4. punkte nustatytam mažiausiam kiaulių laikymo paviršiaus plotui skirtoje lentelėje, turi sudaryti tvirtos grindys (ne iš lentelių arba grotelių);

(b) patalpoje turi būti įrengta pakankamo dydžio, patogi, švari ir sausa gulėjimo (poilsio) vieta, kurios grindys turi būti tvirtos (ne iš lentelių). Poilsio vieta turi būti patogi gulėti – erdvi, sausa, pabarstyta pakratais. Pakratus turi sudaryti šiaudai arba kitos tinkamos natūralios medžiagos. Pakratų kokybę galima pagerinti ir juos praturtinti bet kokiu mineraliniu produktu, kurį pagal 19 straipsnį leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje kaip trąšą arba dirvos gerinimo priemonę;

(c) paršavedės laikomos grupėmis, išskyrus paskutinį etapą prieš paršelių atsivedimą ir žindymo laikotarpį;

(d) paršeliai neturi būti laikomi be pakratų pakloto arba paršelių narvuose;

(e) mankštinimosi vietose kiaulėms turi būti sudaryta galimybė tuštintis ir knisti. Kiaulėms knisti gali būti naudojamas įvairus substratas.

2.3.4. Gyvūnų tankumas

Kiaulių skaičius viename hektare turi neviršyti šių ribų:

Klasė arba rūšis || Didžiausias gyvūnų skaičius viename hektare, atitinkantis 170 kg N/ha/per metus

Paršeliai || 74

Veislinė paršavedė || 6,5

Penimos kiaulės || 14

Kitos kiaulės || 14

Mažiausias paviršius uždarose patalpose bei lauko aikštelėse ir kitos kiaulių laikymo vietų charakteristikos:

|| Uždaras plotas (grynasis gyvūnams skirtas plotas) || Lauko plotas (mankštinimosi plotas, išskyrus ganyklą)

|| Mažiausias gyvasis svoris (kg) || m2/vienam gyvuliui || m2/vienam gyvuliui

Žindomos paršavedės, kurių paršeliai yra iki 40 dienų amžiaus || || 7,5 paršavedei || 2,5

Penimos kiaulės || iki 50 || 0,8 || 0,6

iki 85 || 1,1 || 0,8

iki 110 || 1,3 || 1

Paršeliai || kurių amžius daugiau nei 40 dienų, o svoris – iki 30 kg || 0,6 || 0,4

Veislinės kiaulės || || 2,5 patelei || 1,9

|| 6 patinui Jei  natūraliam sukergimui naudojami aptvarai: 10 m2/kuiliui || 8,0

2.4. Naminių paukščių auginimas

2.4.1. Perėjimas prie ekologinio auginimo (gamybos)

Kad naminiai paukščiai būtų laikomi ekologiškai užaugintais, o jų produktai ekologiškai pagamintais, šiame reglamente nustatytos taisyklės turi būti taikomos bent:

(a) 10 savaičių – mėsiniams naminiams paukščiams, kurie įvežti jaunesni kaip trijų dienų;

(b) šešias savaites – dėsliesiems naminiams paukščiams.

2.4.2. Naminių paukščių kilmė

Naminiai paukščiai auginami, kol pasieks minimalų amžių arba auginami kompetentingos institucijos nustatytų lėto augimo rūšių naminiai paukščiai.  Jei ūkininkas neaugina lėtai augančių rūšių naminių paukščių, minimalus pjaunamų naminių paukščių amžius yra:

(a) viščiukų – 81 diena;

(b) kastruotų gaidžių – 150 dienų;

(c) Pekino ančių – 49 dienos;

(d) moteriškosios giminės muskusinių ančių – 70 dienų;

(e) muskusinių antinų – 84 dienos;

(f) didžiųjų ančių – 92 dienos;

(g) perlinių vištų – 94 dienos;

(h) vyriškosios giminės kalakutų ir žąsų, skirtų kepti, – 140 dienų; ir

(i) moteriškosios giminės kalakutų – 100 dienų.

2.4.3. Mityba

Mitybai taikomos šios taisyklės:

(a) ne mažiau kaip 60 % pašaro turi būti iš to paties ūkio arba, jei tai neįmanoma, jis turi būti pagamintas tame pačiame regione, bendradarbiaujant su kitais ekologiniais ūkiais arba pašarų ūkio subjektais;

(b) dienos racionas turi būti papildytas stambiaisiais pašarais, žaliais arba džiovintais pašarais ar silosu.

2.4.4. Specialiosios laikymo sąlygos

Laikymo sąlygos reglamentuojamos šiomis taisyklėmis:

(a) naminiai paukščiai neturi būti laikomi narvuose;

(b) atsižvelgiant į rūšims būdingas reikmes ir laikantis gyvūnų gerovės reikalavimų, palankiomis oro ir higienos sąlygomis vandens paukščiai turi turėti priėjimą prie upelio, tvenkinio, ežero arba kito vandens telkinio; nepalankiomis oro sąlygomis jie turi turėti priėjimą prie vandens, kad galėtų panardinti galvą ir išsivalyti plunksnas;

(c) naminiams paukščiams diendaržiai turi būti prieinami mažiausiai trečdalį jų gyvenimo trukmės. Didžioji naminiams paukščiams skirtų diendaržių ploto dalis turi būti padengta augalija bei aprūpinta apsaugos įranga ir joje naminiai paukščiai turi turėti galimybę laisvai prieiti prie pakankamo skaičiaus vandens ir lesalo lovių;

(d) jei dėl remiantis Sąjungos teisės aktais nustatytų apribojimų ar pareigų naminiai paukščiai laikomi uždarose patalpose, jiems turi būti nuolat duodama pakankamai stambiųjų pašarų ir tinkamų medžiagų, kurie patenkintų jų etologinius poreikius;

(e) pastatai, kuriuose laikomi visų rūšių naminiai paukščiai, turi atitikti šiuos reikalavimus:

i)       bent trečdalis grindų ploto turi būti tvirtos konstrukcijos (ne iš lentelių arba grotelių), padengti pakratais, pvz., šiaudais, medžio drožlėmis, smėliu arba durpėmis;

ii)      dedeklėms vištoms skirtose paukštidėse turi būti vištoms prieinama pakankamai didelė grindų dalis, nuo kurios turi būti įmanoma surinkti paukščių mėšlą;

iii)     naminiams paukščiams turi būti įrengtos laktos, kurių dydis ir skaičius atitiktų grupės ir paukščių dydį, kaip nustatyta 2.3.5. punkte pateiktoje mažiausiam patalpų ir lauko aikštelių paviršiaus plotui ir kitoms charakteristikoms skirtoje lentelėje;

iv)     išorinėje paukštidės, įskaitant joje galinčią būti stoginę, sienoje turi būti paukščių dydį atitinkančios įėjimo (išėjimo) angos, kurių bendras ilgis turi būti ne mažesnis kaip 4 m 100 m2 pastato ploto, skirto paukščiams. Jei paukštidėje yra stoginė, vidinių įėjimo (išėjimo) angų tarp paukštidės ir stoginės bendras ilgis turi būti ne mažesnis kaip 2 m 100 m2 pastato ploto. naminiams paukščiams turi būti leidžiama patekti į stoginę visą parą;

v)      paukštidės turi būti pastatytos taip, kad paukščiai galėtų lengvai patekti į lauko teritoriją, t. y. didžiausias atstumas nuo bet kurio paukštidės taško iki artimiausios išorinės angos turi neviršyti 15 m;

vi)     daugiaaukštes sistemas turi sudaryti ne daugiau nei trys aukštai naudojamo ploto, įskaitant pirmą (ant žemės esantį) aukštą. Atstumas tarp aukštų arba tarpinių laktų, pvz., dėjyklų,  neturi viršyti 1 m. Aukštesnės pakopos turi būti tokios, kad nuo jų būtų galima automatinėmis sistemomis nuvalyti mėšlą;

(f) natūralus apšvietimas gali būti papildomas dirbtiniu ne daugiau kaip 16 valandų per dieną apšvietimu, numatant mažiausiai aštuonias valandas iš eilės be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu;

(g) pastatuose turi nelikti jokių gyvūnų prieš kiekvieną naują naminių paukščių partiją. Pastatai ir įranga per tą laiką turi būti išvalyti ir išdezinfekuoti. Be to, kiekvienąsyk, baigus auginti naminių paukščių partiją, lauke esantys aptvarai  laikotarpį, kurį turi nustatyti valstybės narės, paliekami tušti, kad ataugtų augalija. Šie reikalavimai netaikomi, kai naminiai paukščiai neauginami partijomis, nelaikomi lauko aptvaruose, o laisvai vaikštinėja visą dieną.

2.4.5. Naminių paukščių tankumas

Paukščių skaičius viename hektare turi neviršyti šių ribų:

Klasė arba rūšis || Didžiausias paukščių skaičius viename hektare, atitinkantis 170 kg N/ha/per metus

Broileriai || 580

Vištos dedeklės || 230

Mažiausias paviršius uždarose patalpose bei lauko aikštelėse ir kitos Gallus gallus rūšies naminių paukščių laikymo vietų charakteristikos:

|| Veisėjai/tėvai || Jaunikliai || Penimi paukščiai || Kastruoti gaidžiai || Dedeklės

Amžius || Veisliniai paukščiai || Jauniklės dėsliosios vištos 0–8 savaičių || Jauniklės dėsliosios vištos 9–18 savaičių || Pradedami penėti 0–21 dienų || Nupenėti 22–81 dienų || 22–150 dienų || Vištos dedeklės nuo 19 savaičių

Stacionariosiose ir kilnojamosiose paukštidėse laikomų paukščių tankumas (paukščių skaičius viename m2 naudojamo ploto) || 6 paukščiai || 24 paukščiai, bet ne daugiau kaip 21 kg gyvojo svorio/m² || 15 paukščių, bet ne daugiau kaip 21 kg gyvojo svorio/m² || 20 paukščių, bet ne daugiau kaip 21 kg gyvojo svorio/m² || 10 paukščių, bet ne daugiau kaip 21 kg gyvojo svorio/m² || 10 paukščių, bet ne daugiau kaip 21 kg gyvojo svorio/m² || 6 paukščiai

Tarpai tarp laktų (cm) || || || || || 18

Papildomos ribos daugiaaukščių sistemų pirmojo aukšto m2  (įskaitant stoginę, jei į ją gali būti patenkama visą parą) || 9 paukščiai || 36 paukščiai, išskyrus stoginės teritoriją || 22 paukščiai || Paprastai netaikoma || 9 paukščiai

Būrio dydžio ribos || 3 000, įskaitant vyriškosios giminės paukščius || 10 000* || 3 300 || 10 000* || 4 800 || 2 500 || 3 000

Lauko aptvaruose laikomų paukščių tankumas (m2/ paukščių), neviršijant 170 kg N/ha/per metus ribos || 4 || 1 || 4 || 1 || 4 || 4 || 4

*   Padalijama taip, kad susidarytų 3x3000 arba 2x4800 partijos

Mažiausias paviršius uždarose patalpose bei lauko aikštelėse ir kitų nei Gallus gallus rūšies naminių paukščių laikymo vietų charakteristikos:

|| Kalakutai || Žąsys || Antys || Perlinės vištos

Tipas || Vyriškosios giminės || Moteriškosios giminės || Visi || Pekino antys || Muskusiniai antinai || Muskusiniai antinai || Moteriškosios giminės muskusinės antys || Visi

Stacionariosiose ir kilnojamosiose paukštidėse laikomų paukščių tankumas (paukščių skaičius viename m2 naudojamo ploto) || 10, bet ne daugiau kaip 21 kg gyvojo svorio/m² || 10, bet ne daugiau kaip 21 kg gyvojo svorio/m² || 10, bet ne daugiau kaip 21 kg gyvojo svorio/m² || 10, bet ne daugiau kaip 21 kg gyvojo svorio/m² || 10, bet ne daugiau kaip 21 kg gyvojo svorio/m² || 10, bet ne daugiau kaip 21 kg gyvojo svorio/m² || 10, bet ne daugiau kaip 21 kg gyvojo svorio/m² || 10, bet ne daugiau kaip 21 kg gyvojo svorio/m²

Tarpai tarp laktų (cm) || 40 || 40 || Paprastai netaikoma || Paprastai netaikoma || 40 || 40 || Paprastai netaikoma || 20

Būrio dydžio ribos || 2 500 || 2 500 || 2 500 || 4 000 moteriškosios giminės paukščių 3 200 vyriškosios giminės paukščių || 3 200 || 4 000 || 3 200 || 5 200

Lauke laikomų paukščių tankumas (m2/ paukščių), neviršijant 170 kg N/ha/per metus ribos || 10 || 10 || 15 || 4,5 || 4,5 || 4,5 || 4,5 || 4

2.4.6. Patekimas į diendaržius

Patekimo į diendaržius sąlygos reglamentuojamos šiomis taisyklėmis:

(a) naminiams paukščiams diendaržiai turi būti prieinami mažiausiai trečdalį jų gyvenimo trukmės. Visų pirma, paukščiams, kiek praktiškai įmanoma, turi būti sudaromos sąlygos nuo kuo mažesnio amžiaus dienos metu nuolat patekti į diendaržius, jei yra tinkamos fiziologinės ir fizinės sąlygos, išskyrus tuo atveju, kai pagal Sąjungos teisės aktus taikomi laikini apribojimai; 

(b) didžioji naminiams paukščiams skirtų diendaržių ploto dalis turi būti padengta įvairių rūšių augalija bei aprūpinta apsaugos įranga ir joje naminiai paukščiai turi turėti galimybę laisvai prieiti prie pakankamo skaičiaus girdyklų. Diendaržių augalija turi būti reguliariai nurenkama ir pašalinama, kad sumažėtų galimas maistingųjų medžiagų perteklius. Diendaržių dydis turi būti toks, kad nebūtų viršijamas 150 m spindulys nuo artimiausios įėjimo (išėjimo) į vištidę angos. Tačiau galima tą spindulį padidinti iki 350 m nuo artimiausios įėjimo (išėjimo) į vištidę angos, jei visoje lauko teritorijoje tolygiai išdėstyta pakankamai pastogių ir girdyklų (ne mažiau kaip po keturias pastoges viename hektare);

(c) esant sąlygoms, kai teritorijoje, kurioje laikomi naminiai paukščiai, yra nepakankamai pašarų, dėl, pavyzdžiui, ilgai nenutirpstančio sniego arba sausringų oro sąlygų, į naminių paukščių mitybos racioną turi būti papildomai įtraukiama stambiųjų pašarų;

(d) jei dėl remiantis Sąjungos teisės aktais nustatytų apribojimų ar įsipareigojimų naminiai paukščiai laikomi uždarose patalpose, jiems turi būti nuolat duodama pakankamai stambiųjų pašarų ir tinkamų medžiagų, kurie patenkintų jų etologinius poreikius.

2.4.7. Gyvūnų gerovė

Draudžiama pešioti gyvus paukščius.

2.5. Bitininkystė

2.5.1. Perėjimas prie ekologinio auginimo (gamybos)

Bitininkystės produktai gali būti parduodami su nuorodomis, kad jie yra ekologiški, tik tada, jei šiame reglamente nustatytų ekologinės gamybos taisyklių buvo laikytasi mažiausiai vienus metus.

Pereinamuoju laikotarpiu vaškas turi būti pakeistas vašku, gautu naudojant ekologinės bitininkystės metodus.

2.5.2. Bičių kilmė

Pirmenybė teikiama Apis mellifera ir jų vietiniams ekotipams.

2.5.3. Mityba

Mitybai taikomos šios taisyklės:

(a) pasibaigus sezonui, aviliuose turi būti paliekama pakankamai medaus ir žiedadulkių atsargų, kad bitės išgyventų per žiemą;

(b) maitinti bičių kolonijas galima tik tais atvejais, kai dėl klimato sąlygų avilių išlikimui kyla pavojus.  Maitinama ekologišku medumi, ekologišku cukraus sirupu arba ekologišku cukrumi.

2.5.4. Specialiosios bičių ligų profilaktikos ir veterinarinio gydymo taisyklės

Taikomos šios ligų profilaktikos ir veterinarinio gydymo taisyklės:

(a) rėmams, aviliams ir koriams apsaugoti, ypač nuo kenkėjų, leidžiama naudoti tik rodenticidus (naudojamus tik spąstuose) ir tinkamus pagal 19 straipsnį ekologinėje gamyboje naudoti leidžiamus produktus;

(b) bitynus dezinfekuoti leidžiama fiziniu būdu – garais arba tiesiogine liepsna;

(c) naikinti tranų perus leidžiama tik siekiant užkirsti kelią Varroa destructor plitimui;

(d) jei, nepaisant visų profilaktinių priemonių, bičių šeimos suserga arba užsikrečia, jos nedelsiant turi būti gydomos ir, jei reikia, perkeliamos į izoliuotus bitynus;

(e) užsikrėtus Varroa destructor gali būti naudojama skruzdžių rūgštis, pieno rūgštis, acto rūgštis ir oksalo rūgštis, taip pat mentolis, timolis, eukaliptolas arba kamparas;

(f) jei gydoma chemiškai susintetintais alopatiniais vaistais, tą laikotarpį gydomos bičių šeimos turi būti laikomos izoliuotuose bitynuose, o visas vaškas pakeistas vašku, gautu naudojant ekologinės bitininkystės metodus. Paskui toms bičių šeimoms taikomas 2.5.1. punkte nustatytas vienų metų pereinamasis laikotarpis;

(g) f punktas netaikomas produktams, kuriuos pagal 19 straipsnį leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje.

2.5.5. Specialiosios bičių laikymo sąlygos

Laikymo sąlygos reglamentuojamos šiomis taisyklėmis:

(a) bitynai įrengiami tuose plotuose, kuriuose yra pakankamai nektaro ir žiedadulkių šaltinių – daugiausia ekologiškai auginamų žemės ūkio kultūrų arba, tam tikrais atvejais, savaiminės augmenijos ar neekologiškai tvarkomų miškų ar žemės ūkio kultūrų, kuriems taikomi tik mažą poveikį aplinkai turintys metodai;

(b) bitynai turi būti pakankamai toli nuo šaltinių, dėl kurių gali būti užteršti bitininkystės produktai arba pablogėti bičių sveikata;

(c) bitynų vieta turi būti parenkama taip, kad nektaras ir žiedadulkės būtų renkami 3 kilometrų spinduliu nuo bityno vietos iš ekologiškai auginamų žemės ūkio kultūrų arba savaiminės augmenijos ar kultūrų, kurioms taikomos mažą poveikį aplinkai turintys auginimo metodai, lygiaverčiai numatytiesiems Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 ir 30 straipsniuose, kuriuos taikant nesudaroma kliūčių laikyti bitininkystės produktų ekologiškais. Šie reikalavimai netaikomi tais laikotarpiais, kai augalai nežydi arba kai bitės miega žiemos miegu;

(d) aviliai iš esmės turi būti padaryti iš natūralių medžiagų, nekeliančių aplinkai arba bitininkystės produktams taršos pavojaus.

2.5.6. Specialiosios bitininkystei taikomos taisyklės

Bitininkystės praktikai taikomos šios taisyklės:

(a) bičių vaškas naujiems koriams turi būti gautas iš ekologinės gamybos vienetų;

(b) aviliuose gali būti naudojami tik tokie natūralūs produktai kaip pikis, vaškas ir augalinės kilmės aliejai;

(c) cheminių sintetinių repelentų naudojimas imant medų yra draudžiamas;

(d) draudžiama imti medų iš korių su perais;

(e) bitininkystė nelaikoma ekologine, jei ji plėtojama regionuose arba vietovėse, kuriuose, kaip nustatė valstybės narės, ekologinė bitininkystė negali būti plėtojama.

2.5.7. Gyvūnų gerovė

Taikomos šios gyvūnų gerovės taisyklės:

(a) draudžiama naudoti bitininkystės produktų surinkimo metodą, kurį naudojant koriuose naikinamos bitės;

(b) bičių motinėlių žalojimas, pavyzdžiui, joms nukerpant sparnus, yra draudžiamas.

III dalis. Jūrų dumblių ir akvakultūros gyvūnų auginimo taisyklės

1. Apibrėžtys

Šioje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys:

(1) uždaras recirkuliacinis akvakultūros įrenginys – akvakultūros veiklai uždaroje aplinkoje sausumoje arba laive skirtas įrenginys, kuriame vyksta vandens recirkuliacija ir kuris veikia tik nuolatos gaudamas energijos iš išorės, reikalingos akvakultūros gyvūnų aplinkai stabilizuoti;

(2) atsinaujinančių išteklių energija – energija, gaunama iš atsinaujinančių neiškastinių energijos išteklių: vėjo, saulės, geoterminių reiškinių, bangų, potvynių, krintančio ar tekančio vandens, sąvartynų dujų, nuotekų valymo įrenginių dujų ir biodujų;

(3) inkubatorius – vieta, kurioje veisiami, išsirita ir ankstyvuoju gyvenimo etapu auginami akvakultūros gyvūnai, visų pirma pelekinės žuvys, moliuskai ir vėžiagyviai;

(4) augykla – vieta, kurioje po inkubavimo iki užaugimo taikoma tarpinė auginimo sistema. Augyklos etapas baigiasi pasibaigus pirmajam auginimo ciklo trečdaliui, išskyrus tuos atvejus, kai auginami tokių rūšių gyvūnai, kurie turi pereiti virtimo rituoliais etapą;

(5) tarša – tiesioginis arba netiesioginis medžiagų ar energijos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB[5] ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB[6], patekimas į telkinių, kuriems atitinkamai taikomos šios direktyvos, vandens aplinką;

(6) mišrioji žuvivaisa – dviejų ar daugiau paprastai skirtingiems mitybos lygmenims priklausančių rūšių žuvų auginimas tame pačiame kultūros vienete;

(7) auginimo ciklas – akvakultūros gyvūno arba jūros dumblio gyvenimo trukmė nuo pradinio gyvenimo etapo (akvakultūros gyvūnų atveju – apvaisintų kiaušinėlių) iki jo sugavimo arba derliaus nuėmimo;

(8) vietinės rūšys – rūšys, kurios pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 708/2007[7] nelaikomos svetimomis arba toje vietoje išnykusiomis rūšimis, ir to reglamento IV priede išvardytos rūšys;

(9) suleidimo tankis – gyvasis akvakultūros gyvūnų svoris viename kubiniame metre vandens bet kuriuo suaugusių gyvūnų auginimo etapo metu, ir, kai taikoma plekšniažuvėms ir krevetėms, svoris viename kvadratiniame paviršiaus metre.

2. Bendrieji reikalavimai

2.1. Veikla vykdoma tokiose vietose, kurios nėra užterštos produktais arba medžiagomis, kurių negalima naudoti ekologinėje gamyboje, arba teršalais, kurie pakenktų produktų ekologiškumui.

2.2. Ekologinės ir neekologinės gamybos vienetai turi būti tinkamai atskiriami laikantis valstybių narių nustatytų būtiniausių atskyrimo atstumų, kai tokie atstumai yra nustatyti. Tokios atskyrimo priemonės taikomos atsižvelgiant į natūralią aplinką, atskiras vandens tiekimo sistemas, atstumus, potvynių sroves ir į tai, ar ekologinės gamybos vienetas yra įrengtas prieš srovę ar pasroviui. Jūrų dumblių auginimas nelaikomas ekologiniu, jei dumbliai auginami vietovėse, kurios, kaip nustatė valstybės narės, nėra tinkamos ekologinei akvakultūrai plėtoti arba jūrų dumbliams rinkti.

2.3. Reikia atlikti gamybos vieneto apimtims proporcingą visų naujos ekologinės gamybos veiklos, kurią vykdant pagaminama daugiau kaip 20 tonų akvakultūros produktų per metus, poveikio aplinkai vertinimą, kad būtų galima išsiaiškinti, kokia gamybos vieneto būklė, kokia jo artimiausia aplinka bei tikėtinas jo veiklos poveikis aplinkai. Ūkio subjektas poveikio aplinkai vertinimą pateikia kontrolės institucijai arba kontrolės įstaigai. Poveikio aplinkai vertinimo turinys turi būti grindžiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES[8] IV priedu. Jeigu gamybos vienete jau atliktas lygiavertis vertinimas, jį leidžiama naudoti šiuo tikslu.

2.4. Ūkio subjektas turi pateikti gamybos vieneto apimtims proporcingą akvakultūros ir jūrų dumblių rinkimo darnaus valdymo planą.

2.5. Planas atnaujinamas kasmet, jame išsamiai apibūdinamas veiklos poveikis aplinkai bei būtina atlikti aplinkos stebėsena ir išvardijamos priemonės, kurių reikia imtis tam, kad būtų sumažintas neigiamas poveikis vandens ir sausumos aplinkai, įskaitant, kai taikoma, per vieną auginimo ciklą arba per metus į aplinką išmetamų maistingųjų medžiagų kiekį. Plane registruojami techninės įrangos priežiūros ir taisymo atvejai.

2.6. Akvakultūros ir jūrų dumblių auginimo verslą vykdantys ūkio subjektai į darnaus valdymo planą įtraukia atliekų mažinimo grafiką, kuris pradedamas taikyti iškart pradėjus vykdyti veiklą. Kai įmanoma, liekamoji šiluma pateisinama tik jei ji gauta iš atsinaujinančių išteklių energijos. Prieš pradedant rinkti jūrų dumblius, reikia atlikti vienkartinį jų biomasės apskaičiavimą.

3. Jūrų dumbliams taikomi reikalavimai

Be 7, 8, 9 ir 12 straipsniuose ir, kai tinkama, 2 skirsnyje nustatytų bendrųjų auginimo taisyklių, jūrų dumblių rinkimui ir auginimui taikomos šiame 3 skirsnyje nustatytos taisyklės. Jos taikomos mutatis mutandis visų daugialąsčių jūrų dumblių arba fitoplanktono ir vienaląsčių dumblių, kurie vėliau bus naudojami kaip akvakultūros gyvūnų pašaras, produkcijai.

3.1.1. Perėjimas prie ekologinio auginimo

3.1.2. Jūrų dumblių rinkimo vietoms taikomas pereinamasis laikotarpis – šeši mėnesiai.

3.1.3. Jūrų dumblių auginimo vienetui taikomas pereinamasis laikotarpis –  šeši mėnesiai arba visas auginimo ciklas, priklausomai nuo to, kuris laikotarpis yra ilgesnis.

3.1.4. Pereinamuoju laikotarpiu akvakultūros ūkis gali būti padalytas į aiškiai atskirus vienetus, kurie ne visi valdomi pagal ekologinės gamybos taisykles. Auginant jūrų dumblius gali būti naudojamos tos pačios rūšys, jeigu auginimo vienetai yra tinkamai atskirti.

3.2. Jūrų dumblių auginimo taisyklės

3.2.1. Laukinių jūrų dumblių, natūraliai augančių jūroje, ir jų dalių rinkimas yra laikomas ekologiniu auginimu, jeigu:

(a) auginimo vietos yra geros ekologinės būklės, kaip apibrėžta Direktyvoje 2000/60/EB[9], ir nėra netinkamos naudoti dėl sveikatos priežasčių.

(b) rinkimas nedaro didelio poveikio natūralios ekosistemos stabilumui arba rinkimo teritorijoje esančių rūšių išlaikymui.

3.2.2. Jūrų dumbliai auginami pakrantės zonose, kurių aplinkosaugos ir sveikatos charakteristikos turi būti bent lygiavertės nustatytosioms 3.2.1. punkto a papunktyje, kad toks auginimas būtų laikomos ekologiniu. Be to, taikomos šios auginimo taisyklės:

(a) tvarūs metodai naudojami visais auginimo etapais – nuo jaunų jūrų dumblių rinkimo iki derliaus nuėmimo;

(b) siekiant užtikrinti, kad būtų palaikoma didelė genetinė įvairovė, turėtų būti reguliariai renkami laukiniai jauni jūrų dumbliai, kuriais būtų papildomos patalpose esančios kultūros;

(c) trąšos naudojamos tik patalpose ir tik tuo atveju, jei jas šiuo tikslu leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje.

3.3. Jūrų dumblių auginimas

3.3.1. Auginant jūrų dumblius jūroje, naudojamos tik natūraliai aplinkoje esančios maistingosios medžiagos arba maistingosios medžiagos, gautos iš ekologiškai auginant akvakultūros gyvūnus ir, pageidautina, esančios netoliese ir sudarančios mišriosios žuvivaisos sistemos dalį.

3.3.2. Sausumoje esančiuose įrenginiuose, kuriuose naudojami išoriniai maitinimo šaltiniai, maistingųjų medžiagų kiekis nuotekose patikrinus turi būti toks pats arba mažesnis negu įtekančiame vandenyje. Galima naudoti tik augalinės arba mineralinės kilmės maistingąsias medžiagas, kurias pagal 19 straipsnį leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje.

3.3.3. Kultūrų tankumas arba veiklos intensyvumas yra registruojami ir turi būti tokie, kad būtų išlaikyta nepažeista vandens aplinka užtikrinant, kad nebūtų viršijamas didžiausias leidžiamas jūrų dumblių kiekis, kurį auginant nedaromas neigiamas poveikis aplinkai.

3.3.4. Kai įmanoma, jūrų dumbliams auginti naudojamos virvės ir kita įranga naudojamos pakartotinai arba perdirbamos.

3.4. Tausus laukinių jūrų dumblių rinkimas

3.4.1. Prieš pradedant rinkti jūrų dumblius atliekamas vienkartinis jų biomasės apskaičiavimas.

3.4.2. Gamybos vienete arba patalpose laikomi apskaitos dokumentai, kurie leidžia ūkio subjektui nustatyti, o kontrolės institucijai arba kontrolės įstaigai patikrinti, ar asmenys, kurie surinko jūrų dumblius, pristatė tik šio reglamento reikalavimus atitinkančius laukinius jūrų dumblius.

3.4.3. Jūrų dumbliai renkami taip, kad dėl surinkto kiekio vandens aplinkai nebūtų padaryta didelė žala. Siekiant užtikrinti, kad jūrų dumbliai galėtų regeneruoti ir būtų išvengta priegaudos, imamasi priemonių, kaip antai nustatyti jūrų dumblių rinkimo metodą, mažiausią renkamų dumblių dydį, amžių, dauginimosi ciklus arba nerenkamų jūrų dumblių dydį.

3.4.4. Jei jūrų dumbliai surenkami bendro naudojimo arba bendrame rinkimo plote, pateikiami patvirtinamieji dokumentai, kad visi surinkti jūrų dumbliai atitinka šio reglamento reikalavimus.

4. Akvakultūros gyvūnams taikomi reikalavimai

Be 7, 8, 9 ir 12 straipsniuose nustatytų bendrųjų auginimo taisyklių, tam tikroms 4.1.5.10 punkte nurodytoms žuvų, vėžiagyvių, dygiaodžių  ir moliuskų rūšims taikomos šiame 4 skirsnyje nustatytos taisyklės. Jos taikomos mutatis mutandis zooplanktonui, mikroskopiniams vėžiagyviams, žiuželiniams, kirmėlėms ir kitiems gyvūnams, kurie naudojami kaip pašaras vandenyje auginamiems gyvūnams.

4.1. Bendrieji reikalavimai

4.1.1. Perėjimas prie ekologinio auginimo

4.1.1.1. Toliau nurodytiems akvakultūros gamybos vienetuose esančių akvakultūros įrenginių, įskaitant juose esančius akvakultūros gyvūnus, tipams taikomi tokie pereinamieji laikotarpiai:

(a) įrenginiams, kurių negalima išdžiovinti, išvalyti ir dezinfekuoti – 24 mėnesių trukmės pereinamasis laikotarpis;

(b) įrenginiams, kurie buvo išdžiovinti, arba jei telkinys buvo laikomas tuščias – 12 mėnesių trukmės pereinamasis laikotarpis;

(c) įrenginiams, kurie buvo išdžiovinti, išvalyti ir dezinfekuoti – 6 mėnesių trukmės pereinamasis laikotarpis;

(d) atviroje jūroje esantiems įrenginiams, įskaitant tuos, kuriuose auginami dvigeldžiai moliuskai, – 3 mėnesių pereinamasis laikotarpis.

4.1.1.2. Pereinamuoju laikotarpiu akvakultūros ūkis gali būti padalytas į aiškiai atskirus vienetus, kurie ne visi valdomi pagal ekologinės gamybos taisykles. Auginant akvakultūros gyvūnus gali būti naudojamos tos pačios rūšys, jeigu auginimo vienetai yra tinkamai atskirti.

4.1.2. Akvakultūros gyvūnų kilmė

4.1.2.1. Akvakultūros gyvūnų kilmė reglamentuojama šiomis taisyklėmis:

(a) ekologinė akvakultūra grindžiama ekologiškai užaugintų veislinių gyvūnų atvestų jauniklių ir ekologiniuose ūkiuose atvestų jauniklių auginimu;

(b) naudojamos vietoje auginamos rūšys, ir siekiama išveisti geriau prie auginimo sąlygų prisitaikiusias veisles, kad būtų užtikrinta gera gyvūnų sveikata bei gerovė ir geras pašarų išteklių panaudojimas. Dokumentai, kuriais patvirtinama jų kilmė ir priežiūra, pateikiami kontrolės institucijai arba kontrolės įstaigai;

(c) pasirenkamos tos rūšys, kurių gyvūnai yra stiprūs ir gali būti auginami nedarant didelės žalos laukinių gyvūnų ištekliams;

(d) sugauti laukiniai arba neekologiškai užauginti akvakultūros gyvūnai gali būti atvežti į ūkį siekiant pagerinti genetines savybes.  Prieš naudojant veisimui, tokie gyvūnai bent tris mėnesius auginami ekologiškai.

4.1.2.2. Veisimui taikomos šios taisyklės:

(a) draudžiama naudoti hormonus ir jų darinius;

(b) nenaudojamas vienalyčių veislių veisimas, išskyrus rūšiavimą rankiniu būdu, dirbtinis poliploidijos sukėlimas, dirbtiniai hibridizacijos metodai ir klonavimas;

(c) parenkamos tinkamos rūšys;

(d) kai tinkama, nustatomos atskiroms veislinių gyvūnų rūšims būdingos priežiūros, veisimo ir jauniklių vedimo sąlygos.

4.1.3. Mityba

4.1.3.1. Žuvų, vėžiagyvių ir dygiaodžių pašarai reglamentuojami šiomis taisyklėmis:

(a) gyvūnai šeriami pašarais, atitinkančiais gyvūno mitybos reikalavimus įvairiais jo vystymosi etapais;

(b) šėrimo tvarka nustatoma atsižvelgiant į šiuos prioritetus:

i)       gyvūnų sveikatą ir gerovę;

ii)      aukštą produkto kokybę, įskaitant jo mitybinę sudėtį, kuria užtikrinama aukšta galutinio valgomojo produkto kokybė;

iii)     nedidelį poveikį aplinkai;

(c) augalinė pašarų dalis turi būti pagaminta naudojant ekologinės gamybos metodus, o iš vandens gyvūnų gauta pašarų dalis turi būti pagaminta naudojant ekologinės akvakultūros metodus arba laikantis tausaus žuvų išteklių naudojimo principo;

(d) neekologiškos augalinės, gyvūninės ir mineralinės kilmės pašarinės žaliavos, pašarų priedai, tam tikri gyvūnams šerti naudojami produktai ir pagalbinės perdirbimo medžiagos naudojami tik tuo atveju, jei juos leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje pagal šį reglamentą;

(e) nenaudojamos augimą skatinančios medžiagos ir sintetinės amino rūgštys;

(f) galima naudoti tik mineralinės kilmės pašarines žaliavas, kurias pagal 19 straipsnį leidžiama naudoti ekologinėje akvakultūroje;

(g) ekologinėje akvakultūroje gali būti naudojamos tik II dalies 1.4.4. punkte nurodytos pašarinės žaliavos, tam tikri gyvūnams šerti naudojami produktai ir pagalbinės perdirbimo medžiagos.

4.1.3.2. Dvigeldžiams moliuskams ir kitų rūšių gyvūnams, kurių nešeria žmogus, o kurie minta natūraliu planktonu, taikomos šios taisyklės:

(a) tokie gyvūnai, kurie minta košdami vandenį, savo mitybos poreikius turi tenkinti gamtoje, išskyrus atvejus, kai veisyklose ir augyklose atvedami jaunikliai;

(b) auginimo vietos turi būti didelės ekologinės vertės, kaip apibrėžta Direktyvoje 2000/60/EB.

4.1.3.3. Plėšriųjų akvakultūros gyvūnų pašarams taikomos specialiosios taisyklės

Plėšrieji akvakultūros gyvūnai šeriami pirmenybę teikiant:

(a) iš akvakultūros gautiems ekologiškiems pašarams;

(b) žuvų miltams ir žuvų taukams, gautiems taikant ekologinės akvakultūros metodus, iš žuvų, vėžiagyvių arba moliuskų likučių;

(c) žuvų miltams, žuvų taukams ir žuvų kilmės sudedamosioms dalims iš tausiai žvejojant sugautų žmonėms vartoti skirtų žuvų, vėžiagyvių arba moliuskų likučių;

(d) žuvų miltams, žuvų taukams ir žuvų kilmės sudedamosioms dalims iš tausiai žvejojant sugautų žmonėms vartoti neskirtų visų žuvų, vėžiagyvių arba moliuskų;

(e) ekologiškoms augalinės arba gyvūninės kilmės pašarinėms žaliavoms; augalinės medžiagos neturi viršyti 60 % bendro sudedamųjų dalių kiekio.

4.1.3.4. Tam tikrų akvakultūros gyvūnų pašarams taikomos specialiosios taisyklės

Vidaus vandenų žuvys, šakotažiaunės krevetės ir gėlavandenės krevetės maitinamos taip:

(a) natūraliais pašarais, kurių yra tvenkiniuose ir ežeruose;

(b) jei a punkte nurodytų natūralių pašarų nepakanka, galima naudoti ekologišką augalinės kilmės pašarą, pageidautina, išaugintą tame pačiame ūkyje, arba jūrų dumblius. Ūkio subjektai saugo dokumentus, kuriais patvirtinamas papildomų pašarų naudojimo poreikis;

(c) jei natūralūs pašarai papildomi kitais pašarais pagal b punktą, 4.1.5.10 punkto g papunktyje nurodytų rūšių gyvūnų ir siamo šamų (Pangasius spp.) maisto racionas gali sudaryti ne daugiau kaip 10 % žuvų miltų arba žuvų taukų, gautų vykdant tausią žvejybą.

4.1.4. Sveikatos priežiūra

4.1.4.1. Ligų profilaktika

Taikomos šios ligų profilaktikos taisyklės:

(a) ligų profilaktika grindžiama optimalių gyvūnų laikymo sąlygų sudarymu jiems parenkant tinkamą vietą, atsižvelgiant, inter alia, į rūšiai taikomus geros vandens kokybės, srovės greičio ir keitimo dažnio reikalavimus, tinkamą ūkių projektavimą, geros ūkininkavimo ir priežiūros praktikos, įskaitant reguliarų patalpų valymą ir dezinfekciją, taikymą, aukštos kokybės pašarų naudojimą, tinkamą gyvūnų tankumą ir tinkamą veislių ir rūšių parinkimą;

(b) leidžiama naudoti imunologinius veterinarinius vaistus;

(c) gyvūnų sveikatos valdymo plane nurodomos biologinės saugos ir ligų profilaktikos priemonės, įskaitant rašytinį susitarimą dėl konsultacijų sveikatos klausimais, kurių skaičius proporcingas gamybos vieneto apimtims, su kvalifikuotomis akvakultūros gyvūnų sveikatos priežiūros tarnybomis, kurios lankosi ūkyje bent kartą per metus, o auginant dvigeldžius moliuskus – bent kartą per dvejus metus;

(d) laikymo sistemos, įranga ir reikmenys yra tinkamai išvalomi ir dezinfekuojami;

(e) biologinės kilmės organizmai, kuriais gali apaugti konstrukcijos, šalinami tik fizinėmis priemonėmis arba rankomis ir, jei tinka, grąžinami į jūrą pakankamai toli nuo ūkio;

(f) galima naudoti tik tas įrangos ir įtaisų valymo ir dezinfekavimo medžiagas, kurias pagal 19 straipsnį leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje.

(g) Tuščių vandens telkinių laikymas reglamentuojamas šiomis taisyklėmis:

i)       kompetentinga institucija nustato, ar vandens telkinius reikia kurį laiką laikyti tuščius ir reikiamą tuščių telkinių laikymo trukmę, kurios turi būti laikomasi ir kuri turi būti registruojama dokumentuose po kiekvieno auginimo ciklo atviroje jūroje esančiose atskyrimo sistemose;

ii)      tuščių telkinių neprivaloma laikyti auginant dvigeldžius moliuskus;

iii)     telkinius laikant tuščius, varža ar kita konstrukcija, naudojama akvakultūros gyvūnų gamybai, ištuštinama, dezinfekuojama ir paliekama tuščia iki tol, kol ji vėl bus naudojama;

(h) kai taikoma, nepanaudotas pašaras žuvims, išmatos ir nugaišę gyvūnai iškart pašalinami, kad būtų išvengta didelės žalos aplinkai, ypač vandens kokybei, rizikos, kad būtų kuo labiau sumažinta ligų rizika ir kad jie nepritrauktų vabzdžių ir graužikų;

(i) ultravioletinį apšvietimą ir ozoną galima naudoti tik inkubatoriuose ir augyklose;

(j) vykdant biologinę ektoparazitų kontrolę, pirmenybė teikiama žuvims valytojoms;

4.1.4.2. Veterinarinis gydymas

Taikomos šios veterinarinio gydymo taisyklės:

(a) ligą būtina gydyti nedelsiant, kad gyvūnas nesikankintų; kai netinka fitoterapiniai, homeopatiniai ir kiti produktai, jei būtina, griežtomis sąlygomis gali būti naudojami chemiškai susintetinti alopatiniai veterinariniai vaistai, įskaitant antibiotikus, už kurių naudojimą atsako veterinarijos gydytojas. Jei taikoma, visų pirma nustatomi gydymo kurso apribojimai ir išlaukos laikotarpiai;

(b) leidžiamas gydymas, susijęs su žmonių ir gyvūnų sveikatos apsauga pagal Sąjungos teisės aktus;

(c) jeigu, nepaisant prevencinių priemonių užtikrinti gyvūnų sveikatą pagal 4.1.4.1. punktą, kyla sveikatos problemų, veterinarinį gydymą galima taikyti tokia pirmumo seka:

i)       medžiagas iš augalų, gyvūnų ar mineralų homeopatinio tirpalo pavidalu;

ii)      augalus ir jų ekstraktus, kurie neturi anestezinio poveikio; ir

iii)     tokias medžiagas kaip mikroelementus, metalus, natūralius imunostimuliatorius ar leidžiamus probiotikus;

(d) per metus gali būti taikomi tik du alopatinio gydymo kursai, išskyrus skiepijimą ir gydymą pagal privalomas likvidavimo sistemas. Tačiau kai auginimo ciklas trumpesnis negu metai, galima taikyti tik vieną alopatinio gydymo kursą. Jei minėti alopatinio gydymo apribojimai viršijami, atitinkami akvakultūros gyvūnai negali būti parduodami kaip ekologiški;

(e) parazitai naikinami ne dažniau kaip du kartus per metus arba kartą per metus, jei auginimo ciklas trumpesnis negu 18 mėnesių, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės narės taiko privalomas kontrolės sistemas;

(f) jei pagal d punktą taikomas alopatinis veterinarinis gydymas arba naikinami parazitai, įskaitant gydymą pagal privalomas kontrolės ir likvidavimo sistemas, išlauka yra dvigubai ilgesnė už Direktyvos 2001/82/EB 11 straipsnyje nurodytą išlauką, o jei išlaukos trukmė nenurodyta – 48 valandos;

(g) jei naudojami veterinariniai vaistai, apie tai reikia pranešti kontrolės institucijai arba kontrolės įstaigai prieš tiekiant šiuos gyvūnus rinkai kaip ekologiškus. Turi būti galima lengvai nustatyti, kurie ištekliai buvo gydyti.

4.1.5. Gyvūnų laikymo sąlygos ir auginimo praktika

4.1.5.1. Akvakultūros gyvūnams auginti draudžiama naudoti uždarus recirkuliacinius akvakultūros įrenginius, išskyrus inkubatorius ir augyklas arba, jei auginamos ekologiškam pašarui skirtų rūšių organizmai.

4.1.5.2. Tik inkubatoriuose ir augyklose leidžiama vandenį šildyti arba aušinti dirbtiniu būdu. Vandeniui šildyti arba aušinti visuose auginimo etapuose galima naudoti vandenį iš natūralių gręžinių.

4.1.5.3. Aplinka auginamiems akvakultūros gyvūnams sudaroma tokia, kad, atsižvelgiant į jų rūšiai būdingus poreikius, jie:

(a) turėtų pakankamai vietos, kad gerai jaustųsi, ir, kai taikoma, būtų laikomasi minimalaus jų tankio;

(b) būtų laikomi geros kokybės vandenyje, kuriam, inter alia, būdingas tinkamas srovės greitis ir keitimo dažnis, pakankamas deguonies ir mažas metabolitų kiekis;

(c) būtų laikomi tokioje temperatūroje ir tokioje šviesoje, kurios atitinka tos rūšies poreikius ir geografinę padėtį.

Gėlavandenių žuvų auginimo aplinkos dugnas turi būti kuo panašesnis į natūralų dugną.

Auginant karpius, dugnas yra natūralus gruntas.

4.1.5.4. Vandenyje esančios atskyrimo sistemos projektuojamos ir konstruojamos taip, kad vandens srovės greitis ir fiziniai bei cheminiai parametrai užtikrintų gyvūnų sveikatą bei gerovę ir tenkintų jų elgsenos poreikius.

4.1.5.5. Sausumoje įrengti auginimo vienetai turi tenkinti šias sąlygas:

(a) turi būti įmanoma stebėti ir kontroliuoti tekančio vandens sistemomis tekančio vandens srovę ir įtekančio bei ištekančio vandens kokybę;

(b) natūrali augmenija turi sudaryti bent penkis procentus perimetro (sausumos ir vandens sąlyčio linijos ilgio).

4.1.5.6. Jūroje įrengtos atskyrimo sistemos turi tenkinti šias sąlygas:

(a) jos turi būti įrengiamos ten, kur vandens srovė, gylis ir vandens masės pasikeitimo greitis yra tinkami, kad kuo labiau sumažintų poveikį jūros dugnui ir jas supančiam vandens telkiniui;

(b) turi turėti tinkamo dizaino ir konstrukcijos varžas, kurios turi būti prižiūrimos atsižvelgiant į jų sąlytį su aplinka, kurioje vykdoma veikla.

4.1.5.7. Atskyrimo sistemos turi buti suprojektuotos, įrengtos tokiose vietose ir veikti taip, kad būtų kuo labiau sumažinta gyvūnų ištrūkimo rizika.

4.1.5.8. Ištrūkus žuviai arba vėžiagyviui reikia imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų sumažintas poveikis vietos ekosistemai, ir, jei tinka, juos vėl reikia sugauti. Patvirtinamieji dokumentai turi būti išlaikomi.

4.1.5.9. Kai akvakultūros gyvūnai auginami žuvininkystės tvenkiniuose, vandens talpyklose arba kanaluose, ūkiuose įrengiamos natūralios filtruojamosios vagos, nusodinimo tvenkiniai, biologiniai arba mechaniniai filtrai, kad būtų galima surinkti maistingųjų medžiagų atliekas, arba ūkiuose naudojami jūrų dumbliai arba gyvūnai (dvigeldžiai moliuskai ir dumbliai), kurie padeda gerinti nuotekų kokybę. Kai taikoma, reguliariai atliekama nuotekų stebėsena.

4.1.5.10.  Suleidimo tankis

Kad būtų galima nustatyti suleidimo tankio poveikį auginamų žuvų gerovei, stebima žuvų būklė (pvz., pelekų sužalojimai ir kiti sužeidimai, augimo tempas, pasireiškusi elgsena ir bendra sveikatos būklė) ir vandens kokybė.

Nustatomas toks atskirų rūšių arba rūšių grupių žuvų suleidimo tankis:

(a) gėlame vandenyje ekologiškai auginamos lašišinės žuvys:

atitinkamos rūšys:  margasis upėtakis (Salmo trutta), vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss), upokšninė šalvis  (Salvelinus fontinalis), atlantinė lašiša (Salmo salar), alpinė šalvis (Salvelinus alpinus), europinis kiršlys (Thymallus thymallus), amerikinis ežerinis upėtakis (upėtakinė palija) (Salvelinus namaycush) ir dunojinė lašiša (Huchohucho)

Auginimo sistema || Ilgalaikės ūkyje taikomos auginimo sistemos turi būti aprūpinamos iš atvirų sistemų. Srovės greitis turi būti toks, kad mažiausiai 60 % vandens būtų prisotinta deguonimi, kad auginamos žuvys jaustųsi gerai ir kad būtų pašalinamos nuotekos iš auginimo telkinio.

Didžiausias suleidimo tankis || Toliau nenurodytos lašišinių rūšies žuvys – 15 kg/m3 Atlantinė lašiša – 20 kg/m3 Margasis upėtakis ir vaivorykštinis upėtakis – 25 kg/m3 Alpinė šalvis – 20 kg/m3

(b) Jūros vandenyje ekologiškai auginamos lašišinės žuvys:

Atitinkamos rūšys: atlantinės lašišos (Salmo salar), margieji upėtakiai (Salmo trutta) ir vaivorykštiniai upėtakiai (Oncorhynchus mykiss)

Didžiausias suleidimo tankis || Tinkliniuose aptvaruose – 10 kg/m3

(c) Ekologiškai auginamos atlantinės menkės (Gadus morhua) ir kitos menkinės žuvys, paprastieji vilkešeriai (Dicentrarchus labrax), auksaspalviai sparai (Sparus aurata), paprastieji sidabriniai kupriai (Argyrosomus regius), paprastieji otai (Psetta maxima [= Scopthalmus maximux]), paprastieji pagrai (Pagrus pagrus [= Sparus pagrus]), raudonieji kupriai (Sciaenops ocellatus) ir kiti jūriniai karosai (Sparidae) ir paprastosios triušiažuvės (Siganus spp.)

Auginimo sistema || Atviroje jūroje įrengtos atskyrimo sistemos (tinkliniai aptvarai ir (arba) varžos), kuriose mažiausiu įmanomu greičiu teka jūros srovė, kad žuvys jaustųsi kuo geriau, arba sausumoje įrengtos atviros sistemos.

Didžiausias suleidimo tankis || Žuvų, išskyrus paprastuosius otus, – 15 kg/m3 Paprastųjų otų – 25 kg/m²

(d) Potvynių užliejamuose plotuose įrengtuose tvenkiniuose ir pakrantės lagūnose ekologiškai auginami paprastieji vilkešeriai, paprastieji sidabriniai kupriai, spalvotosios ir paprastosios kefalės (Liza, Mugil) ir unguriai (Anguilla spp.)

Atskyrimo sistema || Tradicinės druskos įdubos, pertvarkytos į akvakultūros gamybos vienetus, ir panašūs potvynių užliejamuose plotuose esantys tvenkiniai

Auginimo sistema || Siekiant užtikrinti auginamų rūšių gyvūnų gerovę, vanduo turi būti tinkamai atnaujinamas. Ne mažiau kaip 50 % užtvankų turi būti apaugusios augalais Šlapžemėse reikia įrengti valymo tvenkinius

Didžiausias suleidimo tankis || 4 kg/m3

(e) Gėlame vandenyje ekologiškai auginami eršketai:

Atitinkamos rūšys: eršketinių šeima (Acipenseridae)

Auginimo sistema || Vandens srovė kiekviename auginimo vienete turi būti pakankama gyvūnų gerovei užtikrinti. Ištekantis vanduo turi būti tokios pat kokybės kaip įtekantis.

Didžiausias suleidimo tankis || 30 kg/m3

(f) Vidaus vandenyse ekologiškai auginamos žuvys:

Atitinkamos rūšys: karpinės (Cyprinidae) ir kitos mišriosios žuvivaisos atžvilgiu susijusios rūšys, įskaitant ešerius, lydekas, šamus, sykus ir eršketus.

Auginimo sistema || Žuvininkystės tvenkiniai, kurie yra periodiškai visiškai nusausinami, ir ežerai. Ežeruose turi vykti tik ekologinis auginimas, įskaitant augalų auginimą sausuose plotuose. Plotuose, kuriuose žuvys sugaunamos, reikia įrengti švaraus vandens įtekėjimo įtaisą, kuris būtų tokio dydžio, kad žuvys jaustųsi kuo geriau. Sugautos užaugintos žuvys turi būti laikomos švariame vandenyje. Tvenkiniai ir ežerai tręšiami tik pagal 19 straipsnį ekologinėje gamyboje leidžiamomis organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, naudojant ne daugiau kaip 20 kg azoto vienam hektarui. Draudžiama naudoti sintetines chemines medžiagas hidrofitams ir augalinei dangai vandenyse, kuriuose auginamos žuvys, kontroliuoti. Natūralios augmenijos plotai aplink vidaus vandens telkinius išlaikomi kaip apsaugos zona, atskirianti nuo išorinių žemės plotų, kuriuose nevyksta auginimas pagal ekologinės akvakultūros taisykles. Mišriosios žuvivaisos būdu suaugusias žuvis auginti galima tik jei tinkamai laikomasi šiose specifikacijose ežeruose gyvenančioms kitų rūšių žuvims nustatytų kriterijų.

Išaugintų žuvų kiekis || Bendras vienos rūšies žuvų produkcijos kiekis ribojamas iki 1500 kg žuvų iš hektaro per metus.

(g) Ekologiškai auginamos šakotažiaunės krevetės ir gėlavandenės krevetės (Macrobrachium spp.):

Gamybos vieneto (-ų) įrengimas || Vieta – sterilūs molingi plotai, kad būtų kuo labiau sumažintas tvenkinio įrengimo poveikis aplinkai. Įrengiamuose tvenkiniuose turi būti natūralaus toje vietoje esančio molio. Negalima naikinti mangrovių.

Pereinamasis laikotarpis || Šeši mėnesiai vienam tvenkiniui – tai atitinka įprastą auginamos krevetės gyvenimo trukmę.

Veislinių vandens gyvūnų kilmė || Ne mažiau kaip pusė veislinių vandens gyvūnų aklimatizuojami po trejų veiklos metų. Likusieji turi būti patogenais neužkrėsti laukiniai veisliniai vandens gyvūnai, užauginti tausios žuvininkystės būdu. Turi būti atliktas privalomas pirmos ir antros kartos gyvūnų patikrinimas prieš jiems patenkant į ūkį.

Akies stiebelio pašalinimas || Draudžiamas.

Didžiausias ūkiui nustatytas krevečių suleidimo tankis ir produkcijos apribojimai || Įveisimas – ne daugiau kaip 22 nebe lervos stadijos krevetės kvadratiniame metre. Didžiausia momentinė biomasė: 240 g/m2

(h) Moliuskai ir dygiaodžiai:

Auginimo sistemos || Ilgi lynai, plaustai, dugno kultūra, tinkliniai maišai, varžos, padėklai, žiediniai tinkleliai (angl. lantern nets), poliai (pranc. bouchot) ir kitos atskyrimo sistemos. Auginant midijas ant plaustų, lynų skaičius neturi viršyti vieno lyno viename paviršiaus ploto kvadratiniame metre. Didžiausias lyno ilgis – 20 m. Auginimo ciklo metu lynai neretinami, bet juos leidžiama pradiniame etape paskirstyti taip, kad nebūtų didinamas gyvūnų suleidimo tankis.

(i) Gėlavandenės atogrąžų žuvys: pienžuvės (Chanos chanos), tilapijos (Oreochromis spp.) ir siamo šamai (Pangasius spp.):

Auginimo sistemos || Tvenkiniai ir tinklinės varžos.

Didžiausias suleidimo tankis || Pangasijai (Pangasius) – 10 kg/m3 Tilapijos (Oreochromis) – 20 kg/m3

4.1.6. Gyvūnų gerovė

4.1.6.1. Visi su akvakultūros gyvūnų laikymu susiję asmenys turi turėti reikalingų pagrindinių su gyvūnų sveikatos ir gerovės poreikiais susijusių žinių ir įgūdžių.

4.1.6.2. Kad būtų išvengta su akvakultūros gyvūnų priežiūros procedūromis susijusio gyvūnų patiriamo streso ir fizinių sužalojimų, jie turi būti liečiami kuo mažiau, labai atsargiai, naudojant tinkamą įrangą ir laikantis tinkamos tvarkos. Veisliniai vandens gyvūnai liečiami taip, kad patirtų kuo mažiau fizinių sužalojimų ir streso, tam tikrais atvejais taikoma anestezija. Jų rūšiavimas atliekamas kuo rečiau ir laikantis žuvų gerovės reikalavimų.

4.1.6.3. Dirbtiniam apšvietimui taikomi šie apribojimai:

(a) siekiant pailginti natūralią dienos trukmę, dirbtinis apšvietimas neturi viršyti ilgiausios leidžiamos trukmės, kuri nustatoma atsižvelgiant į etologinius poreikius, geografines sąlygas ir bendrą auginamų gyvūnų sveikatos būklę; ši ilgiausia leidžiama trukmė neviršija 16 valandų per parą, išskyrus tuos atvejus, kai toks apšvietimas naudojamas reprodukcijos tikslais;

(b) įjungiant ar išjungiant šviesą turi būti vengiama staigių šviesos intensyvumo pokyčių; tam naudojamos lempos, kurių ryškumą galima reguliuoti, arba foninis apšvietimas.

4.1.6.4. Aeracija, kuria siekiama užtikrinti gyvūnų gerovę ir sveikatą, leidžiama su sąlyga, kad mechaniniams aeratoriams energija būtų tiekiama iš, pageidautina, atsinaujinančiosios energijos šaltinių.

4.1.6.5. Deguonį leidžiama naudoti, jei tai susiję su gyvūnų sveikatos priežiūros bei gerovės reikalavimais ir svarbiais auginimo ar vežimo etapais, tik šiais atvejais:

(a) išskirtiniais atvejais pakilus temperatūrai, nukritus atmosferos slėgiui arba atsitiktinės taršos atveju;

(b) retkarčiais vykdant išteklių valdymo procedūras, pavyzdžiui, imant mėginius ir rūšiuojant;

(c) siekiant užtikrinti ūkyje auginamų gyvūnų išgyvenimą.

4.1.6.6. Turi būti imamasi tinkamų priemonių, kad akvakultūros gyvūnai būtų vežami kuo trumpiau.

4.1.6.7. Gyvūno kančios per visą jo gyvenimą, taip pat žudymo metu, turi būti kuo mažesnės.

4.1.6.8. Taikomas toks žudymo būdas, kad žuvis iškart prarastų sąmonę ir nejaustų skausmo. Prieš žudymą gyvūnai turi būti liečiami taip, kad nebūtų sužeisti ir patirtų kuo mažiau kančių ir streso. Pasirenkant tinkamiausią žudymo būdą reikia atsižvelgti į žuvų dydį, rūšis ir auginimo vietas.

4.2. Specialiosios moliuskų auginimo taisyklės

4.2.1. Moliuskų kiaušinių kilmė

Moliuskų kiaušinių kilmė reglamentuojama šiomis taisyklėmis:

(a) dvigeldžių moliuskų kiaušinius ne iš gamybos vieneto galima naudoti jei nedaroma didelė žala aplinkai, tai leidžiama vietos teisės aktais ir tokie kiaušiniai yra gauti iš:

i)       moliuskų kolonijų vagos, kuriose jie veikiausiai neišgyventų per žiemą, arba kurių yra daugiau negu reikalaujama; arba

ii)      natūralių moliuskų kiaušinių kolonijų ant rinktuvų;

(b) kad didžiosios austrės (Crassostrea gigas) natūralioje aplinkoje nerštų kuo rečiau, pirmenybė teikiama selektyviai veisiamoms austrėms;

(c) laikomi įrašai apie tai, kaip, kur ir kada surinkti laukinių dvigeldžių moliuskų kiaušiniai, kad būtų galima atsekti plotą, kuriame jie buvo surinkti.

4.2.2. Moliuskų laikymo sąlygos ir auginimo praktika

Laikymo sąlygos ir auginimo praktika reglamentuojamos šiomis taisyklėmis:

(a) galima auginti tame pačiame vandens plote kaip ir ekologiškas pelekines žuvis ir jūrų dumblius mišriosios žuvivaisos būdu ir apie tai reikia įrašyti darnaus valdymo plane. Užsiimant mišriąja žuvivaisa dvigeldžius moliuskus taip pat galima auginti kartu su pilvakojais moliuskais, pavyzdžiui, krantinėmis sraigėmis;

(b) Dvigeldžiai moliuskai ekologiškai auginami plotuose, kurių ribos pažymėtos poliais, plūdurais ar kitais aiškiais ženklais ir, atitinkamai, izoliuojami tinkliniais maišais, varžomis ar kitokiomis žmogaus pagamintomis priemonėmis;

(c) ekologiniuose moliuskų ūkiuose turi būti kuo labiau sumažinamas saugotinoms rūšims kylantis pavojus. Jeigu apsisaugoti nuo plėšrių rūšių naudojami tinklai, jie turi būti tokie, kad nesužalotų nardančių paukščių.

4.2.3. Auginimas

Taikomos šios auginimo taisyklės:

(a) ekologiškai auginti midijas leidžiama ant lynų, taip pat galima taikyti kitus 4.1.5.10 punkto h papunktyje išvardytus metodus;

(b) moliuskus leidžiama auginti ant dugno tik tuo atveju, jeigu rinkimo ir auginimo plotuose nedaromas didelis poveikis aplinkai. Įrodymai apie tai, kad poveikis aplinkai nedidelis, turi būti patvirtinami tyrimu ir ataskaita apie naudojamą plotą, kuriuos ūkio subjektas turi pateikti kontrolės institucijai ar kontrolės įstaigai. Ataskaita įtraukiama į darnaus valdymo planą kaip atskiras skyrius.

4.2.4. Laikymo ir priežiūros sąlygos

Taikomos šios laikymo ir priežiūros taisyklės:

(a) moliuskų suleidimo tankis neturi viršyti neekologiniu būdu toje vietovėje auginamų moliuskų tankio. Pakeitimai, susiję su rūšiavimu, retinimu ir suleidimo tankio reguliavimu, atliekami atsižvelgiant į biomasę ir siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę ir aukštą produkto kokybę;

(b) biologinės kilmės nešvarumai, kuriais gali apaugti konstrukcijos, šalinami fizinėmis priemonėmis arba rankomis ir, jei tinka, sugrąžinami į jūrą pakankamai toli nuo moliuskų ūkių. Auginimo ciklo metu moliuskus vieną kartą galima apdoroti kalkių tirpalu, kad būtų galima kontroliuoti kartu augančius organizmus.

4.2.5. Specialiosios austrių auginimo taisyklės

Leidžiama auginti maišuose ant estakadų. Šios ar kitos konstrukcijos, kuriose laikomos austrės, įrengiamos taip, kad palei pakrantės liniją nesusiformuotų visiška užtvara. Kad auginimo sąlygos būtų kuo geresnės, austrės kruopščiai sudėliojamos į vagas pagal tai, kur teka srovė per potvynius ir atoslūgius. Austrių produkcija turi atitikti 4.1.5.10. punkto h papunktyje nustatytus reikalavimus.

IV dalis. Perdirbto maisto ir perdirbtų pašarų gamybos taisyklės

Be 7, 9 ir 13 straipsniuose nustatytų bendrųjų gamybos taisyklių, perdirbto maisto ir perdirbtų pašarų gamybai taikomos šioje dalyje nustatytos taisyklės.

1. Bendrieji perdirbto maisto ir pašarų gamybos reikalavimai

1.1. Maisto ir pašarų priedai, pagalbinės perdirbimo medžiagos ir kitos medžiagos bei sudedamosios dalys, naudojamos maisto produktams ar pašarams gaminti, ir bet kokia taikoma perdirbimo praktika, pavyzdžiui, rūkymas, turi atitikti geros gamybos praktikos principus[10].

1.2. Pašarus ar maisto produktus gaminantys ūkio subjektai nustato ir atnaujina atitinkamas procedūras, pagrįstas sistemingu svarbiausių perdirbimo etapų nustatymu.

1.3. 1.2 punkte nurodytomis procedūromis visuomet  turi būti užtikrinta, kad pagaminti perdirbti produktai atitiktų šio reglamento reikalavimus.

1.4. Ūkio subjektai laikosi ir įgyvendina 1.2 punkte nurodytas procedūras, visų pirma:

(a) imasi atsargumo priemonių, kad būtų išvengta taršos neleidžiamomis medžiagomis arba produktais rizikos;

(b) taiko tinkamas valymo priemones, stebi jų veiksmingumą ir registruoja šiuos veiksmus;

(c) užtikrina, kad neekologiški produktai nebūtų tiekiami rinkai su nuoroda į ekologinę gamybą.

1.5. Perdirbti ekologiški produktai ruošiami ne tuo pačiu laiku arba ne toje pačioje vietoje kaip neekologiški produktai. Jei atitinkamame gamybos vienete taip pat ruošiami ar laikomi neekologiški produktai, ūkio subjektas:

(a) atitinkamai informuoja kontrolės instituciją arba kontrolės įstaigą;

(b) visą laiką iki pabaigos atlieka veiksmus, susijusius su kuria nors ekologiškų produktų serija, atskiroje patalpoje arba kitu laiku nei panašius veiksmus, atliekamus su neekologiškais produktais;

(c) laiko ekologiškus produktus prieš gamybinius veiksmus ir po jų atskirtus kitoje patalpoje ar kitu laiku nei neekologiškus produktus;

(d) tvarko ir atnaujina prieinamą visų gamybinių veiksmų ir perdirbtų kiekių registrą;

(e) imasi būtinų priemonių, kurios užtikrintų partijų identifikavimą ir padėtų išvengti sumaišymo arba sukeitimo su neekologiškais produktais;

(f) atlieka gamybinius veiksmus su ekologiškais produktais tik tinkamai išvalęs gamybos įrangą.

1.6. Nenaudojami produktai, medžiagos ir metodai, kuriais atkuriamos perdirbant ir saugant ekologišką maistą prarastos savybės, ištaisomi aplaidumo perdirbant ekologišką maistą rezultatai arba kurie gali kitaip klaidinti tikrojo šių produktų, skirtų parduoti kaip ekologiškas maistas, pobūdžio atžvilgiu.

2. Perdirbto maisto gamybos reikalavimai

2.1. Ekologiško perdirbto maisto sudėtis turi tekinti šias sąlygas:

(a) produktą iš esmės turi sudaryti žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys; siekiant nustatyti, ar produktas iš esmės pagamintas iš žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių, neatsižvelgiama į papildomą vandenį ar druską;

(b) tik priedai, pagalbinės perdirbimo medžiagos, kvapiosios medžiagos, vanduo, druska, mikroorganizmų ir fermentų preparatai, mineralai, mikroelementai, vitaminai, taip pat amino rūgštys ir kiti mikroelementai maisto produktuose, skirtuose tam tikrai mitybai, gali būti naudojami tik tuo atveju, jei juos leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje pagal 21 straipsnį;

(c) ekologiška sudedamoji dalis negali būti kartu su tokia pačia neekologiška sudedamąja dalimi arba sudedamąja dalimi, gauta pereinant prie ekologinės gamybos;

(d) maisto produkto, pagaminto iš ūkiuose, kuriuose pereinama prie ekologinės gamybos, užaugintų žemės ūkio kultūrų, sudėtyje gali būti tik viena iš žemės ūkio kultūrų gauta sudedamoji dalis.

2.2. Tam tikrų produktų ir medžiagų naudojimas perdirbant maistą

2.2.1. Perdirbant maistą gali būti naudojami tik 2.1. punkto b papunktyje nurodyti produktai ir medžiagos, taip pat 2.2.2., 2.2.4. ir 2.2.5. punktuose nurodyti produktai ir medžiagos, išskyrus vyno sektoriaus produktus ir medžiagas, kuriems taikomas V dalies 2 punktas, ir išskyrus mieles, kurioms taikomas VI dalies 1.3. punktas.

2.2.2. Perdirbant maistą leidžiama naudoti šiuos produktus ir medžiagas:

(a) mikroorganizmų ir fermentų preparatus, paprastai naudojamus gaminant maistą; tačiau maisto fermentai gali būti naudojami kaip maisto priedai tik tuo atveju, jei juos leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje pagal 19 straipsnį;

(b) medžiagas ir produktus, apibrėžtus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1334/2008[11] 3 straipsnio 2 dalies b ir d punktuose, ženklinamus kaip natūralios kvapiosios medžiagos arba natūralūs kvapieji preparatai pagal to reglamento 15 straipsnio 1 dalies e punktą ir 16 straipsnį;

(c) dažiklius mėsai ir kiaušinių lukštams ženklinti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008[12] 17 straipsnį;

(d) geriamąjį vandenį ir druską (kurios pagrindinė sudedamoji dalis yra natrio arba kalio chloridas), paprastai naudojamą perdirbant maistą;

(e) mineralus (įskaitant mikroelementus), vitaminus, aminorūgštis ir mikroelementus, kuriuos maisto produktuose, į kuriuos jie dedami, leista naudoti tik tiek, kiek būtina pagal teisės aktus.

2.2.3. Atliekant 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą skaičiavimą taikomos šios taisyklės:

(a) tam tikri maisto priedai, kuriuos pagal 19 straipsnį leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje, skaičiuojami kaip žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys;

(b) 2.2.2. punkte nurodyti preparatai ir medžiagos neskaičiuojami kaip žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys;

(c) mielės ir mielių produktai skaičiuojami kaip žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys.

2.2.4. Perdirbant ekologišką maistą gali būti naudojamos šios neekologiškos žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys:

(a) gyvūniniai produktai:

i)       vandens organizmai, gauti ne akvakultūros būdu, kuriuos leidžiama naudoti gaminant neekologiškus maisto produktus;

ii)      želatina;

 iii)    žarnos;

(b) neperdirbti daržovių produktai ir juos perdirbus gauti produktai:

i)       valgomieji vaisiai, riešutai ir sėklos:

– kolamedžio riešutai                Cola acuminata;

 ii)     valgomieji prieskoniai ir prieskoninės žolės:

– krienų sėklos                           Armoracia rusticana;

– dažinio dygmino žiedai          Carthamus tinctorius;

– rėžiuko žolė                            Nasturtium officinale;

iii)     įvairūs:

– dumbliai, įskaitant jūrų dumblius;

(c) perdirbti daržovių produktai:

i)       cukrūs, krakmolas ir kiti produktai, pagaminti iš grūdinių kultūrų ir šakniavaisių:

– ryžių popierius;

– krakmolas iš ryžių ir vaškinių kukurūzų, kuris nėra chemiškai modifikuotas;

ii)      įvairūs:

– romas, pagamintas tik iš cukranendrių cukraus sulčių.

2.2.5. Rafinuoti arba nerafinuoti riebalai ir aliejai, kurie nėra chemiškai modifikuoti, gali būti naudojami neekologiški, jei jie gaunami iš kitų augalų nei:

– kakavmedis                            Theobroma cacao;

– riešutinis kokosas                   Cocos nucífera;

– europinis alyvmedis                Olea europaea;

– tikroji saulėgrąža                    Helianthus annuus;

– gvinėjinė alyvpalmė                Elaeis guineensis;

– griežtis                                    Brassica napus, rapa;

– dažinis dygminas                    Carthamus tinctorius;

– indinis sezamas                       Sesamum indicum;

– gauruotoji soja                        Glycine max.

3. Perdirbtų pašarų gamybos taisyklės

3.1. Ekologiškos pašarinės žaliavos arba pereinamojo laikotarpio pašarinės žaliavos negali patekti į ekologiškų pašarų sudėtį kartu su tokiomis pačiomis neekologiškomis pašarinėmis žaliavomis.

3.2. Visos ekologinės gamybos metu naudojamos ar perdirbamos pašarinės žaliavos neturi būti perdirbtos naudojant chemiškai susintetintus tirpiklius.

V dalis. Vynas

1. Taikymo sritis

1.1. Be 7, 8, 9 ir 14 straipsniuose nustatytų bendrųjų gamybos taisyklių, šioje dalyje nustatytos taisyklės taikomos ekologinei Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies l punkte nurodytų vyno sektoriaus produktų gamybai.

1.2. Jei šioje dalyje aiškiai nenustatyta kitaip, taikomi Komisijos reglamentai (EB) Nr. 606/2009[13] ir (EB) Nr. 607/2009[14].

2. Tam tikrų produktų ir medžiagų naudojimas

2.1. Vyno sektoriaus produktai gaminami iš ekologinių žaliavų.

2.2. Vyno sektoriaus produktų gamyboje, įskaitant vynininkystės procesus ir metodus, gali būti naudojami tik pagal 19 straipsnį ekologinėje gamyboje leidžiami produktai ir medžiagos, laikantis Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 ir Reglamente (EB) Nr. 606/2009 , visų pirma to reglamento I A priede nustatytų sąlygų ir apribojimų.

3. Vynininkystės metodai ir apribojimai

3.1. Nepažeidžiant 1 bei 2 skirsnių ir 3.2–3.5 punktuose numatytų specialių draudimų bei apribojimų, leidžiama taikyti tik tuos vynininkystės metodus, procesus ir apdorojimo procedūras, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 80 straipsnyje ir 83 straipsnio 2 dalyje, Reglamento (EB) Nr. 606/2009 3, 5–9 ir 11–14 straipsniuose, taip pat tų reglamentų prieduose  nurodytus apribojimus, kurie buvo taikyti prieš 2010 m. rugpjūčio 1 d.

3.2. Draudžiama taikyti šiuos vynininkystės metodus, procesus ir apdorojimo procedūras:

(a) dalinį koncentravimą šaldymu pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VIII priedo I dalies B skirsnio 1 punkto c papunktį;

(b) sieros dioksido šalinimą taikant fizinius procesus pagal Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I A priedo 8 punktą;

(c) apdorojimą elektrodializės būdu vyno rūgšties stabilumui vyne užtikrinti pagal Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I A priedo 36 punktą;

(d) alkoholio kiekio vynuose mažinimą pagal Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I A priedo 40 punktą;

(e) katijonų mainus vyno rūgšties stabilumui vyne užtikrinti pagal Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I A priedo 43 punktą.

3.3. Toliau nurodytus vynininkystės metodus, procesus ir apdorojimo procedūras leidžiama taikyti šiomis sąlygomis:

(a) taikant šiluminį apdorojimą pagal Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I A priedo 2 punktą, temperatūra neturi viršyti 70 °C;

(b) centrifuguojant ir filtruojant su aktyvintuoju inertiniu priedu ar be jo pagal Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I A priedo 3 punktą, akutės neturi būti mažesnės kaip 0,2 mikrometro.

3.4. Komisija iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. persvarsto naudojamus toliau nurodytus vynininkystės metodus, procesus ir apdorojimo procedūras, kad galėtų juos palaipsniui panaikinti arba labiau apriboti:

(a) šiluminį apdorojimą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I A priedo 2 punkte;

(b) jonitinių dervų naudojimą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 606/2009 I A priedo 20 punkte;

(c) atvirkštinį osmosą pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VIII priedo I dalies B skirsnio 1 punkto b papunktį.

3.5. Bet koks po 2010 m. rugpjūčio 1 d. padarytas pakeitimas, susijęs su Reglamente (EB) Nr. 1234/2007 arba Reglamente (EB) Nr. 606/2009 numatytais vynininkystės metodais, procesais ir apdorojimo procedūromis, gali būti taikomas ekologinei vyno gamybai tik priėmus šiame 3 skirsnyje numatytų gamybos taisyklių įgyvendinimo priemones ir, jei reikia atlikus vertinimą pagal šio reglamento 19 straipsnį.

VI dalis. Mielės, naudojamos kaip maistas ar pašaras

Be 7, 9 ir 15 straipsniuose nustatytų bendrųjų gamybos taisyklių, mielių naudojimui kaip maistui ar pašarui taikomos šioje dalyje nustatytos taisyklės.

1. Bendrieji reikalavimai

1.1. Ekologiškų mielų gamybai naudojami tik ekologiškai pagaminti substratai.

1.2. Ekologiškame maiste ir pašaruose negali būti ir ekologiškų, ir neekologiškų mielių.

1.3. Gaminant ekologiškas mieles, jų ruošinius ir mišinius gali būti naudojamos šios medžiagos:

(a) pagalbinės perdirbimo medžiagos, kurias pagal 19 straipsnį leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje;

(b) 2 punkte nurodyti produktai ir medžiagos. 2.2. punkto a ir d papunkčiuose nurodyti produktai ir medžiagos.

III PRIEDAS

PRODUKTŲ SURINKIMAS, PAKAVIMAS, VEŽIMAS IR LAIKYMAS

1. Produktų surinkimas ir vežimas į paruošimo vienetus

Ūkio subjektai gali tuo pat metu kaupti ekologiškus ir neekologiškus produktus, tik jei imtasi atitinkamų priemonių, neleidžiančių ekologiškų produktų sumaišyti arba sukeisti su neekologiškais ir užtikrinančių ekologiškų produktų identifikavimą. Ūkio subjektas laiko ir teikia kontrolės institucijai  ar kontrolės įstaigai informaciją apie produktų surinkimo dienas, valandas, sistemą bei priėmimo datą ir laiką.

2. Produktų pakavimas ir vežimas kitiems ūkio subjektams ar į kitus vienetus

2.1. Ūkio subjektai užtikrina, kad ekologiški produktai būtų vežami kitiems ūkio subjektams ar į kitus vienetus, įskaitant didmeninės ir mažmeninės prekybos įmones, tik atitinkamoje pakuotėje, taroje arba transporto priemonėse, uždarytose tokiu būdu, kad jų turinio nebūtų galima pakeisti nesuklastojus arba nepažeidus plombos, ir paženklinti etiketėmis, kuriose, nepažeidžiant jokių kitų pagal Sąjungos teisės aktus privalomų nuorodų, nurodoma:

(a) ūkio subjekto ir, jei skiriasi, produkto savininko arba pardavėjo pavadinimas ir adresas;

(b) produkto pavadinimas arba kombinuotųjų pašarų aprašymas, prie kurio pridedama nuoroda į ekologinę gamybą;

(c) kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos, kuriai pavaldus ūkio subjektas, pavadinimas arba kodas; ir

(d) kai reikia, partijos identifikavimo žyma pagal žymėjimo sistemą, patvirtintą nacionaliniu lygmeniu arba suderintą su kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga, kuri leidžia susieti partiją su 24 straipsnyje nurodytais įrašais.

Informaciją, nurodytą a–d punktuose, galima pateikti ir lydimajame dokumente, jei šį dokumentą galima neabejotinai susieti su produkto pakuote, tara arba transporto priemone. Šiame lydimajame dokumente nurodoma informacija apie tiekėją arba vežėją.

2.2. Pakuotė, tara arba transporto priemonės neprivalo būti uždaros, jeigu:

(a) vežama iš vieno ūkio subjekto tiesiai kitam ūkio subjektui ir jiems abiems taikoma ekologinės kontrolės sistema;

(b) produktų lydimajame dokumente yra nurodyta pagal 2.1 punktą reikalaujama informacija; ir

(c) ir siunčiantysis, ir gaunantysis ūkio subjektas sudaro sąlygas kontrolės institucijai ar kontrolės įstaigai susipažinti su dokumentais patvirtintais įrašais apie tokius vežimo veiksmus.

3. Specialiosios pašarų vežimo į kitus gamybos arba paruošimo vienetus ar sandėliavimo patalpas taisyklės

Vežant pašarus į kitus gamybos ar paruošimo vienetus arba sandėliavimo patalpas, ūkio subjektai užtikrina, kad būtų tenkinamos šios sąlygos:

(a) vežant ekologiškai pagaminti pašarai, pereinamojo laikotarpio pašarai ir neekologiški pašarai turi būti tinkamai atskirti fiziškai;

(b) transporto priemonės arba tara, kuriuose buvo pervežami neekologiški produktai, gali būti naudojami ekologiškiems produktams vežti tik tuo atveju, jeigu:

i)       prieš pradedant vežti ekologiškus produktus buvo taikomos tinkamos valymo priemonės, kurių veiksmingumas patikrintas, ir ūkio subjektai užregistravo šiuos veiksmus;

ii)      įgyvendintos visos reikiamos priemonės atsižvelgiant į riziką, įvertintą pagal kontrolės tvarką, ir, jei būtina, ūkio subjektai užtikrina, kad neekologiški produktai nebūtų tiekiami rinkai su nuoroda į ekologinę gamybą;

iii)     ūkio subjektas saugo dokumentais pagrįstus įrašus apie tokius vežimo veiksmus ir pateikia jas kontrolės institucijai ar kontrolės įstaigai;

(c) paruošti vartoti ekologiški pašarai vežami fiziškai atskirti nuo kitų paruoštų vartoti produktų arba vežami ne tuo pačiu metu;

(d) vežant produktus užregistruojamas išvežamų produktų kiekis ir kiekvienas dalimis pristatytas produktų kiekis.

4. Gyvų žuvų vežimas

4.1. Gyvos žuvys vežamos tinkamose talpyklose su švariu vandeniu, kurio temperatūra ir ištirpusio deguonies kiekis atitinka jų fiziologinius poreikius.

4.2. Prieš vežant ekologiškas žuvis ir žuvų produktus, vandens talpyklos kruopščiai išvalomos, dezinfekuojamos ir išskalaujamos.

4.3. Imamasi atsargumo priemonių stresui sumažinti. Vežamų žuvų tankis neturi siekti lygio, kuris būtų kenksmingas atitinkamai rūšiai.

4.4. Saugomi dokumentai, kuriais patvirtinami 4.1, 4.2 ir 4.3 punktuose nurodyti veiksmai.

5. Produktų priėmimas iš kitų vienetų ūkio subjektų

Priimdamas ekologišką produktą, ūkio subjektas patikrina, ar jo pakuotė arba tara, kai reikalaujama, yra uždara, ir ar yra 2 skirsnyje numatytos nuorodos.

Ūkio subjektas kryžminiu būdu patikrina, ar 2 skirsnyje nurodyta informacija etiketėje sutampa su lydimuosiuose dokumentuose pateikta informacija. Šių patikrinimų rezultatas aiškiai nurodomas 24 straipsnyje nurodytuose įrašuose.

6. Specialiosios produktų iš trečiosios šalies priėmimo taisyklės

Jei ekologiški produktai importuojami iš trečiosios šalies, jie turi būti vežami atitinkamoje pakuotėje arba taroje, uždarytoje taip, kad nebūtų galima pakeisti jų turinio, su eksportuotojo identifikavimo duomenimis bei visomis kitomis žymomis ir numeriais, padedančiais identifikuoti partiją, ir, atitinkamais atvejais, su importo iš trečiųjų šalių kontrolės sertifikatu.

Gavęs iš trečiosios šalies importuotą ekologišką produktą, fizinis arba juridinis asmuo, kuriam pristatoma importuojama siunta ir kuris ją gauna, kad toliau paruoštų arba parduotų,  patikrina, ar uždaryta jo pakuotė arba tara ir, kai produktai importuojami pagal 28 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktį, patikrina, ar tame straipsnyje nurodytas patikrinimo sertifikatas apima siuntoje esančio produkto rūšį. Šio patikrinimo rezultatas aiškiai nurodomas 24 straipsnyje nurodytuose įrašuose.

7. Produktų laikymas

7.1. Produktų laikymo vieta turi būti tvarkoma siekiant užtikrinti, kad partijas būtų galima identifikuoti ir išvengti bet kokio susimaišymo su produktais arba medžiagomis, kurios neatitinka ekologinės gamybos taisyklių, arba taršos jais. Ekologiški produktai visuomet turi būti aiškiai identifikuojami.

7.2. Ekologiškų augalinių ir gyvulininkystės produktų gamybos vienetuose draudžiama laikyti kitus produktus nei tie, kuriuos pagal 19 straipsnį leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje.

7.3. Žemdirbystės ir akvakultūros ūkiuose leidžiama laikyti alopatinius veterinarinius vaistus ir antibiotikus su sąlyga, kad juos veterinarijos gydytojas skiria gydymui, kaip nurodyta II priedo II dalies 1.5.2.2 punkte ir III dalies 4.1.4.2 punkto a papunktyje, jie yra laikomi prižiūrimoje vietoje ir įtraukiami į 24 straipsnyje nurodytą gyvūnų apskaitą.

7.4. Jei ūkio subjektai tvarko ir neekologiškus, ir ekologiškus produktus, ir pastarieji laikomi sandėliavimo patalpose, kuriose taip pat laikomi kiti žemės ūkio ar maisto produktai:

(a) ekologiški produktai laikomi atskirai nuo kitų žemės ūkio arba maisto produktų;

(b) imamasi visų priemonių užtikrinti siuntų identifikavimą ir išvengti susimaišymo ar sukeitimo su neekologiškais produktais;

(c) prieš sandėliuojant ekologiškus produktus sandėliai išvalomi taikant tinkamas valymo priemones, kurių veiksmingumas buvo patikrintas, o ūkio subjektai užregistruoja šiuos veiksmus.

IV PRIEDAS

23 STRAIPSNYJE NURODYTI TERMINAI

BG: биологичен.

ES: ecológico, biológico.

CS: ekologické, biologické.

DA: økologisk.

DE: ökologisch, biologisch.

ET: mahe, ökoloogiline.

EL: βιολογικό.

EN: organic.

FR: biologique.

GA: orgánach.

HR: ekološki.

IT: biologico.

LV: bioloģisks, ekoloģisks.

LT: ekologiškas.

LU: biologësch.

HU: ökológiai.

MT: organiku.

NL: biologisch.

PL: ekologiczne.

PT: biológico.

RO: ecologic.

SK: ekologické, biologické.

SL: ekološki.

FI: luonnonmukainen.

SV: ekologisk.

--------------------------------------------------

V PRIEDAS

EUROPOS SĄJUNGOS EKOLOGINĖS GAMYBOS LOGOTIPAS IR KODAI

1. Logotipas

1.1. Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas turi atitikti toliau pateiktą pavyzdį::

LOGOTIPAS [įterpti]

1.2. Standartinė Pantone sistemos spalva – žalia, Pantone Nr. 376, o naudojant keturių spalvų procesą – žalia (50 % žydra + 100 % geltona).

1.3. Tik tuo atveju, kai spalvoto varianto naudoti nėra įmanoma, ES ekologinės gamybos logotipas gali būti naudojamas nespalvotas:

LOGOTIPAS [įterpti]

1.4. Jeigu pakuotės ar etiketės fono spalva yra tamsi, gali būti naudojamas logotipo negatyvinis atvaizdas, kuris sukuriamas panaudojant pakuotės ar etiketės fono spalvą.

1.5. Jei spalvotas logotipas naudojamas spalviniame fone ir todėl jį sunku pastebėti, aplink logotipą gali būti apibrėžta išorinė linija, kuri padėtų sukurti didesnį kontrastą fono spalvoms.

1.6. Tam tikrais konkrečiais atvejais, jei ant pakuotės pateiktos nuorodos yra vienos spalvos, tos pačios spalvos gali būti ir Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas.

1.7. Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas turi būti bent 9 mm dydžio ir bent 13,5 mm pločio; dydžio ir pločio santykis visuomet turi būti 1:1,5.  Išimtiniais atvejais ant labai mažų pakuočių gali būti naudojamas ne mažesnis kaip 6 mm dydžio logotipas.

1.8. Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas gali būti pateikiamas kartu su grafiniais ar teksto elementais, susijusiais su ekologine gamyba, jei dėl šių elementų nepakinta Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipo esmė ir nei viena pagal 22 straipsnį nustatyta nuoroda. Pateiktas kartu su nacionaliniais ar privačiais logotipais, kurie yra žalios, tačiau kitos nei 2 punkte nurodyta standartinė, spalvos, Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas gali būti tos pačios nestandartinės spalvos.

2. Kodai

Bendras kodų formatas:

AB-CDE-999

Čia:

(a) AB – šalies, kurioje atliekama kontrolė, ISO kodas;

(b) CDE – terminas, sudarytas iš trijų raidžių, kurias turi nustatyti Komisija arba kiekviena valstybė narė, pvz., „bio“, „öko“, „org“ arba „eko“, ir susijęs su ekologine gamyba; ir

(c) 999 – nuorodos numeris, sudarytas iš ne daugiau kaip trijų skaitmenų, kurį:

i)       kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija priskiria kontrolės institucijoms arba kontrolės įstaigoms, kurioms jos pavedė vykdyti kontrolės užduotis;

ii)      Komisija priskiria:

– kontrolės institucijoms ir kontrolės įstaigoms, kurias ji pripažino pagal 29 straipsnį;

– trečiųjų šalių kompetentingoms institucijoms, kurias ji pripažino pagal 31 straipsnį.

[1]               1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1).

[2]               2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1974/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (OL L 368, 2006 12 23, p. 15).

[3]               2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).

[4]               2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 2008/119/EB, nustatanti būtiniausius veršelių apsaugos standartus (OL L 10, 2009 1 15, p. 7).

[5]               2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

[6]               2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

[7]               2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 708/2007 dėl svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje (OL L 168, 2007 6 28, p. 1).

[8]               2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).

[9]               2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/113/EB dėl vandenų, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, kokybės (OL L 376, 2006 12 27, p. 14).

[10]             Gera gamybos praktika, kaip apibrėžta 2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2023/2006 dėl medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, geros gamybos praktikos (OL L 384, 2006 12 29, p. 75).

[11]             2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1334/2008 dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91, reglamentus (EB) Nr. 2232/96 ir (EB) Nr. 110/2008 bei Direktyvą 2000/13/EB (OL L 354, 2008 12  31, p. 34).

[12]             2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL L 354, 2008 12 31, p. 16).

[13]             2009 m. liepos 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 606/2009, kuriuo nustatoma tam tikra Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 taikymo vynuogių produktų kategorijoms, vynininkystės metodams ir jų apribojimams tvarka (OL L 193, 2009 7 24, p. 1).

[14]             2009 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 607/2009, kuriuo nustatomos tam tikros išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su tam tikrų vyno sektoriaus produktų saugomomis kilmės vietos nuorodomis ir geografinėmis nuorodomis, tradiciniais terminais, ženklinimu ir pateikimu (OL L 193, 2009 7 24, p. 60).