19.8.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/25

Pranešėja

Daiva Matonienė (LT/ECR), Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narė

Pamatinis dokumentas

2013 m. lapkričio 27 d. Europos Komisijos prašymas pateikti nuomonę

1.

Siekiant pereiti prie efektyvesnio išteklių naudojimo ir sukurti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, kurioje saugomas ir stiprinamas gamtinis kapitalas ir rūpinamasi piliečių sveikata bei gerove, pagal 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą (AVP) turės būti pasiekti aplinkosaugos ir klimato kaitos tikslai, dėl kurių ES jau susitarta, užtikrintas aplinkos politikos iki 2020 m. teisinis pagrindas, ES ir valstybėms narėms aprašyta ilgalaikė vizija iki 2050 m.

2.

Europos Komisija paprašė Regionų komiteto parengti nuomonę dėl pasiūlytų priemonių, skirtų įgyvendinti 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos aštuntąjį tikslą, ir pateikė keturis konkrečius klausimus:

3.

Apie 350 milijonų (70 %) ES gyventojų gyvena aglomeracijose, kuriose daugiau nei 5  000 žmonių. Tikėtina, kad ne vėliau kaip 2020 m. 80 % jos gyventojų gyvens miestuose arba priemiesčiuose. Miesto aplinkos būklė daro tiesioginę įtaką gyvenimo kokybei ir globaliai aplinkai. Pagrindiniai taršos kiekiai į aplinką patenka dėl miestų veiklos.

4.

Daugeliui miestų kyla panašūs aplinkos iššūkiai: oro kokybės gerinimas, triukšmo lygio, transporto spūsčių ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas, biologinės įvairovės nykimo sustabdymas, vandens trūkumas, potvyniai ir audrų sukeliama žala, žaliųjų zonų išsaugojimas, užterštų teritorijų atgaivinimas, atliekų ir energijos valdymo pagerinimas.

5.

Regionų komitetas pabrėžia apčiuopiamą tvarios politikos ir priemonių įgyvendinimo naudą, įskaitant geresnę aplinkos ir gyvenimo kokybę, geresnę visuomenės sveikatą, didesnę reguliavimo tikrumo naudą įmonėms ir mažiau rinkos iškraipymų. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad ES aplinkosaugos teisės aktų neįgyvendinimo kaina apytikriai siekia apie 50 mlrd. eurų išlaidų sveikatos priežiūrai ir tiesioginių išlaidų aplinkai per metus (1).

6.

Komitetas pabrėžia, kad miestai yra darnūs, jeigu sugeba pasiekti klimato kaitos švelninimo tikslinius rodiklius. Atsižvelgdamas į gyventojų santalką miestuose, atkreipia dėmesį į tai, kad miestams teks vadovaujantis vaidmuo mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, jeigu norima, kad temperatūra pasaulyje nepakiltų daugiau nei 2 laipsniais Celsijaus; miestai turi geriausias galimybes paskatinti keisti įpročius, nes tai būtina radikaliai pertvarkant energetikos ir transporto infrastruktūrą. Be to, pripažįsta, kad miestų gebėjimas prisitaikyti prie neišvengiamos klimato kaitos ir ekstremalių oro sąlygų nulems jų ekonominį ir socialinį tvarumą, o kartu ir Europos Sąjungos konkurencingumą.

7.

Vertinant ir planuojant Europos Sąjungos priemones, susijusias su darnaus miesto plėtra, reikia atsižvelgti ir į pasaulio kontekstą. 2012 m. birželio 22 d. JT konferencijos tvaraus vystymosi klausimais metu buvo priimta deklaracija „Rio+20“, kurioje akcentuojama integracinė žalioji ekonomika ir darnaus vystymosi tikslai po 2015 m.

8.

Atsižvelgdamas į Rio+20 deklaraciją, Regionų komitetas mano, kad miestas yra darnus tuomet, kai propaguoja visuomenę, kuri yra ekonominiu, aplinkos ir socialiniu požiūriais tvari, daranti mažiausią poveikį aplinkai bei skatinanti naujas technologijas, darbo vietų kūrimą, gamtinio ir kultūros paveldo išsaugojimą ir užtikrina socialinę apsaugą. Be to, tai miestas, kuris suteikia vietos bendruomenei galimybę dalyvauti priimant sprendimus.

9.

Darniems miestams skatinti reikalingas holistinis požiūris leidžiantis spręsti tiek aplinkosaugos, tiek socialinius ir ekonominius miestų klausimus, taip pat nustatyti, kokiais būdais miestai galėtų tapti atsparesni nelaimėms. Darnaus miesto koncepcija neturi apsiriboti aplinkosauga. Sunkiausia yra užtikrinti, kad kriterijai būtų pagrįsti tinkama skirtingų dalykinių sričių informacija ir būtų tinkami įvairiausių tipų Europos Sąjungos miestams. Tai itin svarbu siekiant užtikrinti, kad kriterijus būtų galima taikyti bet kuriam miestui, norinčiam tapti darniu ir prisiimti viešą atsakomybę už šį procesą. Toks požiūris bus būtinoji išankstinė būsimos miestų plėtros sąlyga. Daugiau pasiūlymų dėl miestų politikos ir atsparumo politikos pateikiama Regionų komiteto nuomonėse „ES miestų darbotvarkė“ ir „Rizikos valdymas siekiant padidinti atsparumą“ (2).

10.

Kad miestai taptų darniais, reikalingos patikimos aplinkosaugos priemonės, kurios būtų integruotos į visas atitinkamas politikos sritis ir būtinai susietos su kitų sektorių politika ir veikla, ypač skatinančia darbo vietų kūrimą ir augimą.

11.

Darnaus miesto planavimas ir teritorijų planavimas pagal subsidiarumo principą priklauso valstybių narių kompetencijai. Šis principas vienareikšmiškai turėtų būti išlaikytas. Vietos ir regionų valdžios institucijos turi dalyvauti kuo ankstesniame šios politikos rengimo, įgyvendinimo ir jos vykdymo užtikrinimo vietose etape. Europos Sąjunga gali imtis paramos priemonių ir paskatinti miestus, regionus ir valstybes nares keistis informacija, dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais ir pasimokyti vieniems iš kitų.

12.

Nepaisant to, kad ES priemonės, finansavimo mechanizmai ir prioritetai taip pat daugiausia orientuoti į didelius miestus, turinčius daugiau kaip 1 00  000 gyventojų, Komitetas pažymi, kad apie 56 % Europos miestų turi 5  000–1 00  000 gyventojų. Komitetas pabrėžia svarbų mažų, vidutinių ir didelių miestų akumuliacinį poveikį tvarumui ir mažų bei vidutinių miestų turimą didelį potencialą kurti ir įgyvendinti darnaus miesto principus.

13.

Komitetas pabrėžia, kad būtina bendra diskusija dėl darnių miestų krypties, siekiant nustatyti bendrus tikslus laikotarpiui iki 2050 m.

14.

Miestai yra atsakingi už teritorijų planavimą, plėtros politikos, aplinkosaugos, energetikos priemonių įgyvendinimą. Todėl miestai yra tinkamiausias valdymo lygmuo siekiant darnaus miesto priemonių įgyvendinimo kaštų požiūriu efektyviausiu būdu.

15.

Būtina skatinti daugiapakopio valdymo principą, nes sėkmė priklauso nuo bendro darbo dėl miestų darnios plėtros ir vieningo miestų, kuriems tenka atsakomybė už miestų plėtrą, ir kitų lygmenų (regioninio, nacionalinio ir europinio), kurie prisideda prie bendros darnumo sistemos, požiūrio.

16.

Regionų komitetas, kaip ES institucija, atstovaujanti ES regionams ir miestams, ir būdamas informaciniu centru daugeliui vietos tinklų, turi būti pagrindiniu šios valdymo sistemos elementu. Tai užtikrins, kad ES teisės aktai geriau atspindėtų miestų situaciją ir poreikius. Be to, miestams būtų suteikta galimybė tapti atsakingais už darnaus miesto priemonių įgyvendinimą.

17.

Siekiant sukurti darnius miestus turi būti taikomas tiek „iš apačios į viršų“, tiek „iš viršaus į apačią“ požiūris. Miestų iniciatyvos nepakanka. Reikia bendro ES koordinavimo, kuriame aktyviai dalyvautų vietos ir regionų valdžios institucijos ir kuris būtų pakankamai lankstus ir padėtų miestams identifikuoti esamą situaciją pagal bendrus darnaus miesto kriterijus ir siekti darnaus miesto tikslų įgyvendinant savo priemones. Taip pat reikia sudaryti geresnes galimybes šiuo tikslu pasinaudoti ES finansavimo mechanizmais. Pagal ES rekomendacinius kriterijus, kurie remtųsi Europos tvarių miestų orientacine sistema, būtų atlikta miesto darnumo analizė: įvertintos miesto stipriosios ir silpnosios vietos. Atsižvelgiant į tai miestas galėtų nusistatyti savo plėtros kryptis ir geriausias priemones situacijai pagerinti. Šie kriterijai galėtų būti skirtingo svorio atsižvelgiant į jų svarbą.

18.

Vietos, regionų ir nacionaliniai valdymo lygmenys turi vykdyti horizontalų ir vertikalų koordinavimą, įskaitant miestų tarpusavio ir pasienio bendradarbiavimą, užtikrinantį visuminį požiūrį į miesto plėtrą, siekiant išvengti dubliavimosi ir pavienių nesuderintų investicijų.

19.

Regionų komitetas palankiai vertina naująją „Partnerystės įgyvendinimo susitarimų“ priemonę ir prašo Komisijos pateikti aiškesnės informacijos ir gairių, kaip įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į šią priemonę.

20.

Todėl Regionų komitetas siūlo ES lygiu nustatyti bendrus darnaus miesto tikslus iki 2050 m. remiantis rekomendacinių kriterijų rinkiniu. Šios priemonės, reikalingos tikslams pasiekti, jau dabar turėtų būti numatytos Europos Komisijos rengiamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, skirtose nubrėžti gaires, kaip įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus. Ilgalaikių tikslų ir reikalingų kriterijų nustatymas turėtų būti paremtas esamomis šios srities iniciatyvomis, įskaitant Leipcigo chartiją.

21.

Regionų komitetas skatina vietos ir regionų valdžios institucijas aptarti su visais atitinkamais skirtingų valdymo lygmenų suinteresuotaisiais subjektais savo darnaus miesto koncepcijas. Šiuo požiūriu viešosios konsultacijos yra puiki priemonė įtraukti juos į strategijų rengimo procesą. Kai tik darnumo kriterijai bus parengti, viešosios diskusijos apie veiklą pagal šiuos kriterijus galėtų paskatinti daugiau miestų siekti darnumo.

22.

Komitetas ragina Europos Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad būtų nustatytas vieningas požiūris į priemones, kurios skirtos skatinti darnių miestų plėtrą, ir surinkti informaciją apie jau dabar sėkmingai taikomus tokio skatinimo mechanizmus. Bendras požiūris ir lankstūs mechanizmai leistų miestams pasirinkti pačias geriausias ir ilgalaikes priemones, nukreiptas į darnaus miesto plėtrą.

23.

Miestai turėtų skatinti naujovišką ir veiksmingą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, kad būtų kuo geriau įgyvendinami darnaus miesto koncepciją atitinkantys projektai.

24.

Būtina panaudoti esamas finansavimo galimybes ir struktūras, įskaitant ir tas, kurios yra numatytos pagal Life+ programą, skirtą bandomiesiems projektams paremti. EIB programa energijos vartojimo efektyvumo priemonėms finansuoti jau sėkmingai įgyvendinama ir turėtų būti ištirtos galimybės rengti panašias programas kitose srityse, susijusiose su darnumu.

25.

Dažnai praktikoje naudojamas projektų grupavimo mechanizmas turėtų būti skatinamas per visas finansavimo schemas. Tai sudaro palankias sąlygas finansuoti regionui svarbius nedidelius projektus.

26.

Gyventojų informuotumo didinimas ir paskatų nustatymas yra vienas iš esminių darnaus miesto koncepcijos įgyvendinimo veiksnių. Vandens taupymo skatinimo, perdirbimo ir kompostavimo paslaugų plėtros, viešojo transporto naudojimo skatinimo, energijos taupymo ir pan. priemonės nepakankamos, kad visuomenė aktyviai ir gausiai dalyvautų darnaus miesto kūrime. Regionų komitetas ragina Europos Komisiją patarti miestams dėl galimybių įgyvendinti vizualines informavimo priemones, kad gyventojai kasdien būtų tinkamiau informuoti apie miesto būklę (oro taršos rodiklius, transporto kamščius ir pan.).

27.

Regionų komitetas palankiai vertina Europos Komisijos darbą leidžiant naudoti interneto portalą kaip vieną kanalą ir ragina savo narius teikti svarbią informaciją tais atvejais, kai jos reikia. Komitetas ragina valstybes nares užtikrinti, kad informacija apie kriterijus, finansavimo priemones ir iniciatyvas pasiektų miestus. Reikia parengti atitinkamus komunikacijos planus įtraukiant ES institucijas, jų atstovybes ES šalyse, vietos bei regionų valdžios institucijų asociacijas ir visus kitus svarbius suinteresuotuosius subjektus.

28.

Esamos platformos, institucijos ir jų duomenų bazės bei iniciatyvos turi būti įtrauktos į ES lygmens pastangas remti darnius miestus ir naudojamos skatinti bendradarbiavimą tarp jų ir tarp miestų bei regionų, jau prisijungusių prie tokių tinklų kaip Merų paktas, „Europos tvarių miestų orientacine sistema“, „EnergyCities“, „Eurocities“, ICLEI, Pasaulinis kovos su klimato kaita aljansas.

29.

Europos Komisija turėtų peržiūrėti ir sustiprinti komunikacijos strategiją naujos finansinės programos kontekste ir paskatinti, kad ir valstybės narės, ir miestai bei miesteliai pasinaudotų ERPF numatyta 5 % lėšų dalimi, skirta darniai miestų plėtrai.

30.

Regionų komitetas, supažindindamas su vietos ir regionų valdžios institucijų patirtimi ir bendradarbiaudamas su Europos Komisija ir suinteresuotaisiais subjektais, toliau skleis informaciją ir skatins gerą praktiką darnių miestų kūrimo ir esamų finansavimo galimybių klausimais.

31.

Regionų komitetas dar kartą patvirtina, kad remia struktūrinių įgyvendinimo ir informavimo sistemų (SIIF), skirtų visiems svarbiausiems ES aplinkosaugos teisės aktams, kūrimą ir ragina EK į SIIF įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas.

32.

Komitetas pabrėžia, kad tvarus ir aplinką tausojantis judumas mieste atlieka svarbų vaidmenį mūsų miestų darnumo srityje. Daugiau pasiūlymų dėl tvarumo ir tvaraus miestų transporto pateikiama Regionų komiteto nuomonėse dėl Judumo mieste dokumentų rinkinio (3).

33.

Europos Sąjunga turėtų toliau skatinti ir, kai tinka, plėsti esamas iniciatyvas, kuriomis remiamos inovacijos ir geriausia praktika miestuose, miestų tinklų kūrimas ir mainai, taip pat miestai turėtų būti skatinami tapti lyderiais darnios miestų plėtros srityje. Šiuo tikslu Regionų komitetas atkreipia dėmesį į novatoriškus veiksmus darnios miestų plėtros srityje, kuriuos 2014–2020 m. ketinama finansuoti ERPF lėšomis. Šios priemonės apima bandomuosius projektus, skirtus naujiems Sąjungos lygmeniu svarbiems ir su darnia miestų plėtra susijusių iššūkių sprendimams išbandyti.

34.

Be to, Regionų komitetas siūlo Europos Komisijai remti ir plėsti vietos tinklų pasiūlytus projektus, kurie buvo kitur sėkmingai įgyvendinti, kaip kad tarpusavio vertinimai ir tarpusavio mokymasis, įskaitant apsilankymus vietose, ekologiškas porines programas, partnerių tarpusavio mokymus ir rengimą, mokymą darbo vietoje, peržiūras ir vertinimus bei miestų specialistams skirtas judumo programas.

35.

Nacionaliniu ir regionų bei miestų lygiu galėtų būti paskirti darnaus miesto vystytojai (angl. Focal Points). Tokiu būdu per juos būtų lengviau koordinuojamos priemonės, ekspertų keitimosi programos ir pan. Energetikos agentūros ir NUTS II lygmens regionų už plėtrą atsakingos valdžios institucijos galėtų atlikti koordinatorių vaidmenį. Šios struktūros jau yra sukūrusios tvirtą ryšį su jų jurisdikcijai priklausančiomis aglomeracijomis tinklą, taip pat turi neginčijamos Europos programų koordinavimo patirties.

36.

Žaliosios sostinės apdovanojimo sistema buvo gana sėkminga ir turėtų būti vystoma toliau. Europos kultūros sostinės pavyzdys rodo, kad apdovanojimas, pagrįstas tvirta teisine ir finansine baze, turi netgi didesnį potencialą skatinti miestus dalyvauti ir duoti ilgalaikių rezultatų. Regionų komitetas pritaria tam, kad tokia kryptimi judėtų ir Žaliosios sostinės nominacijos.

37.

Vienas iš Žaliosios sostinės apdovanojimo aspektų, kurį reikėtų persvarstyti, yra tas, kad pagal esamą atrankos kriterijų varžytis gali tik daugiau kaip 1 00  000 gyventojų turintys miestai. Todėl Regionų komitetas siūlo apsvarstyti galimybę įsteigti antrą apdovanojimų kategoriją bent 50  000 gyventojų turintiems miestams, taip sudarant platesnes galimybes mažesniems Europos miestams. Tokiu atveju atrankos kriterijus vertėtų pakoreguoti pagal mažesnių miestų išteklius ir poreikius, kad konkurse galėtų dalyvauti kuo daugiau dalyvių.

38.

Regionų komitetas ragina toliau stiprinti Europos žaliosios sostinės tinklą, kad laureatai ir dalyviai viešintų savo miestus, keistųsi pasiektais rezultatais ir technologinėmis idėjomis pasinaudojant atskira platforma arba jie galėtų būti integruoti į esamą struktūrą.

39.

Regionų komitetas aktyviai propaguoja Europos žaliosios sostinės apdovanojimą ir siūlo, kad už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys parengtų ne tik valstybėms narėms skirtą laišką, kuriuo būtų prašoma, kad informacija apie apdovanojimą būtų skleidžiama jų miestams ir regionams, bet toks laiškas galėtų būti išsiųstas ir aplinkosaugos organizacijoms, kurios glaudžiai bendradarbiauja su miestais.

40.

Būtų galima apsvarstyti galimybę Komisijai įsteigti ekologiškiausio Europos rajono apdovanojimą siekiant paskatinti skurstančiais ar pažeidžiamais pripažintų gyvenamųjų rajonų atkūrimą ir paraginti vietos bendruomenes įsitraukti į savo teritorijų valdymą.

41.

Papildant Europos Komisijos iniciatyvas reikėtų apsvarstyti galimybę vietos, regionų ir nacionaliniu lygiu teikti kitus apdovanojimus, pavyzdžiui, žaliosios vėliavos, biologinės įvairovės išsaugojimo, ekologiško transporto skatinimo ir pan.