15.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 9/56

A.

kadangi sveikata yra vienas iš brangiausių dalykų; kadangi mūsų siekis – gera sveikata visiems ir kadangi būtina užtikrinti aukšto lygio sveikatos apsaugą,

B.

kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje teigiama, kad draudžiama bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, o 35 straipsnyje teigiama, kad kiekvienas turi teisę profilaktiškai tikrintis sveikatą ir gydytis, taip pat kad turi būti užtikrinta aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga,

C.

kadangi dėl teigiamo geros sveikatos apsaugos poveikio vis daugiau žmonių gyvena ilgiau,

D.

kadangi dėl didėjančio skaičiaus vėžio, cukraligės, širdies ir kraujagyslių ligų, reumato, psichikos sveikatos sutrikimų atvejų, dėl problemų, susijusių su antsvoriu ir nutukimu, dėl nepakankamos ir nepilnavertės mitybos, dėl ŽIV / AIDS plitimo, dėl prastos kokybės aplinkos ir tam tikrų su socialine nelygybe susijusių ligų atsinaujinimo, taip pat dėl naujų iššūkių kyla vis didesnė grėsmė žmonių sveikatai ES ir už jos ribų, todėl vis didesnis prevencijos ir formalios ir neformalios sveikatos apsaugos bei priežiūros, taip reabilitacijos po ligos, poreikis,

E.

kadangi dėl naujos tarptautinio masto grėsmės sveikatai, kurią kelia, pvz., pandemijos, naujos užkrečiamos ligos, atogrąžų ligos ir biologinis terorizmas, ir į klimato kaitos ir globalizacijos padarinius, ypač kai jie susiję su vandens, maisto krize, vis didesniu skurdu ir migracija, taip pat tokios esamos grėsmės, kaip aplinkos tarša, susiduriama su vis rimtesnėmis problemomis,

F.

kadangi patikimos sveikatos priežiūros sistemos yra svarbiausias Europos socialinio modelio elementas, o teikiant visuotinės svarbos socialines ir sveikatos paslaugas sprendžiami visuotinės svarbos uždaviniai ir taip labai prisidedama užtikrinant socialinį teisingumą ir socialinę sanglaudą,

G.

kadangi senėjant gyventojams keičiasi ligų pobūdis, taigi didėja formalių ir neformalių sveikatos priežiūros paslaugų poreikis ir daromas spaudimas užtikrinant tvarias sveikatos sistemas, ir kadangi dėl šios priežasties ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama remiant viešajame ir privačiajame sektoriuose atliekamus mokslinius tyrimus ir vystomas naujoves, be to, kadangi, siekiant remti pirmąsias gyvybės stadijas, būtina vykdyti griežtą politiką, ypač kai kuriose valstybėse narėse,

H.

kadangi tarp valstybių narių ir jų viduje esama didelių sveikatos priežiūros skirtumų,

I.

kadangi piliečiai vis labiau tikisi, kad bus imamasi bendro pobūdžio efektyvių, su sveikatos priežiūra susijusių veiksmų,

J.

kadangi tuo pačiu griežtai vadovaujantis subsidiarumo principu ir remiantis įvairių valdymo sistemų nuostatomis bei specifiniais valstybių narių pasirinktais viešų ir privačių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo principais, turi būti atsižvelgiama į valstybių narių kompetenciją sveikatos apsaugos srityje ir į jų laisvę spręsti dėl to, kokios, jų požiūriu, sveikatos priežiūros paslaugos turėtų būti teikiamos,

K.

kadangi su etika susijusių problemų sprendimas tebepriklauso valstybių narių kompetencijai, taigi jos pačios nustato, ar tam tikra paslauga galėtų būtų priskirta sveikatos priežiūros paslaugoms,

L.

kadangi darbuotojų sveikata ir sauga yra viena iš keleto sveikatos apsaugos sričių, kuriose ES akivaizdžiai kompetentinga veikti,

M.

kadangi esama sričių, kuriose veikdamos savarankiškai valstybės narės nepajėgia veiksmingai siekti norimų tikslų, ir kadangi ES įsipareigojusi parengti bendrąją sveikatos priežiūros politiką, kurią vykdant būtų užtikrinta pridėtinė vertė (pvz., informacijos ir pažangiosios patirties mainai),

N.

kadangi siekiant skatinti žmogaus raidą ypač svarbu investuoti į sveikatos priežiūrą, nes tai netiesiogiai susiję su įvairiais ekonomikos sektoriais,

O.

kadangi informacija apie įvairias darbo kryptis ir darbo programas sveikatos apsaugos srityje yra nepakankamai aiški,

P.

kadangi vis dar neištirtos ligų prevencijos galimybės,

Q.

kadangi antibiotikai tampa vis labiau beverčiai, nes didėja atsparumas antibiotikams; kadangi dėl skirtingo požiūrio į antibiotikų vartojimą ir kontrolę atsparumo lygis įvairiuose ES regionuose skiriasi: vienose valstybėse narėse suvartojama 3–4 kartus daugiau antibiotikų negu kitose, kadangi atsparumas antibiotikams yra Europos lygmens problema, nes dėl asmenų judėjimo, taip pat dėl turizmo didėja atsparių bakterijų plitimo rizika, taigi turėtų būti stebima, ar antibiotikai vartojami tinkamai, ir skatinama juos apdairiai vartoti, ir kadangi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (angl. ECDC) yra agentūra, įsteigta specialiai šiai veiklai koordinuoti,

R.

kadangi 40 proc. sveikatos priežiūros išlaidų susiję su nesveika gyvensena, kurią lemia alkoholio, tabako vartojimas, aktyvumo stoka, nesubalansuota mityba,

S.

kadangi, užtikrinus veiksmingą sveikatos apsaugą ir darbo saugą, galima užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams darbe, profesinėms ligoms ir sumažinti skaičių žmonių, kurie tampa visiškai neįgalūs dėl priežasčių, susijusių su darbu,

T.

kadangi, remiantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų ir mutagenų poveikiu darbe (15), nuostatomis, dirbantys ES piliečiai tinkamai neapsaugomi nuo reprodukcijai kenkiančių medžiagų poveikio,

U.

kadangi dėl netinkamos mitybos kenčia didelė dalis ES piliečių, įskaitant maždaug 40 proc. ligoninių pacientų ir 40–80 proc. globos įstaigose gyvenančių vyresnio amžiaus asmenų, o išlaidos, kurių Europos sveikatos apsaugos sistemos patiria spręsdamos netinkamos mitybos problemas ne mažesnės negu išlaidos dėl nutukimo ir viršsvorio,

V.

kadangi sveikatai kenkia ne tik alkoholis, tabakas, aktyvumo stoka, prasta mityba ir panašūs išoriniai veiksniai, taigi turėtų būti skiriama daugiau dėmesio daugelio ligų psichosomatiniam aspektui ir labiau gilinamasi į priežastis, dėl kurių vis daugiau žmonių kenčia nuo depresijos ir kitų psichikos sutrikimų,

W.

kadangi valstybės narės ir toliau turėtų skatinti teikti pagalbą lėtinėmis ligomis sergantiems ir (arba) neįgaliems asmenims bei siekti juos visapusiškai integruoti į visuomenę,

X.

kadangi daugumoje valstybių narių didėja sveikatos priežiūros paslaugų poreikis, taigi būtina skubiai imtis aktyvių veiksmų ir samdyti sveikatos priežiūros specialistus bei skatinti juos dirbti šį darbą, taip pat teikti paslaugas, skirtas remti artimiesiems ir draugams, nemokamai prižiūrintiems jų globojamus asmenis,

Y.

kadangi, vadovaujantis ES sveikatos priežiūros strategija, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ilgalaikei sveikatos priežiūrai taikant naujas technologijas, lėtinėmis ligomis sergančių asmenų priežiūrai ir vyresnio amžiaus žmonių, taip pat fizinę ar dvasinę negalią turinčių asmenų sveikatos priežiūrai namuose bei minėtaisiais asmenimis besirūpinantiems žmonėms skirtoms paslaugoms; kadangi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, turėtų būti siekiama užtikrinti sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų sąveiką,

1.

palankiai vertina pirmiau nurodytą Komisijos baltąją knygą dėl ES sveikatos priežiūros strategijos 2008–2013 m. laikotarpiu ir pritaria joje išdėstytoms vertybėms, strateginiams siekiams ir specialiems veiksmams;

2.

ragina Komisiją svarstyti šiuo metu atliekamą darbą sveikatos apsaugos srityje ir nustatyti, kurios darbo kryptys svarbios Bendrijai ir valstybėms narėms; Komisija, atlikdama šį darbą, turėtų nustatyti, kurie metodai ir veiksmai naudingi valstybių narių atliekamam darbui sveikatos apsaugos srityje, o kurie iš jų turėtų būti geriau koordinuojami;

3.

yra įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į naujo pobūdžio grėsmę sveikatai, sveikatos problemos turėtų būti sprendžiamos kaip ir kiti pagrindiniai politikos klausimai, išdėstyti Lisabonos strategijoje, kurioje numatyta būtinybė suteikti piliečiams prieigą prie tinkamų aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugų ir užtikrinti, kad darbuotojai būtų sveiki ir konkurencingi;

4.

apgailestauja, kad į Baltąją knygą neįtraukti specifiniai kiekybiškai įvertinami siekiai ir nenustatyti konkretūs tikslai, kuriuos realizavus būtų įmanoma gauti apčiuopiamų rezultatų, ir rekomenduoja šiuos tikslus patvirtinti;

5.

pažymi, kad sprendžiant sveikatos priežiūros klausimus būtina remtis veiksminga visų sričių politika, kuri vykdoma visais lygmenimis valstybėse narėse, ES („Sveikatos klausimai visose politikos srityse“) ir pasaulyje;

6.

pabrėžia, kad labai svarbu pripažinti vyrų ir moterų teisę aktyviau reikšti nuomonę klausimais, susijusiais su jų sveikata ir priežiūra, taip pat pripažinti vaikų teisę į besąlygišką jų sveikatos apsaugą vadovaujantis bendraisiais universalumo, lygybės ir solidarumo principais;

7.

pažymi, kad, remiantis PSO duomenimis, infekcines ligas pamažu išstumia vis dažnesni lėtinių ligų, ypač insulto ir širdies ligų, atvejai;

8.

kaip dalį veiksmų, kuriuos vykdant būtų siekiama užtikrinti ligų prevenciją, rekomenduoja patvirtinti ir visapusiškai taikyti poveikio sveikatai vertinimo praktiką, kad būtų galima nustatyti įvairiais lygmenimis sprendimus priimančių organų, įskaitant vietos ir regionines valdžios institucijas bei nacionalinius parlamentus, sprendimų poveikį žmonių sveikatai;

9.

pabrėžia, kad, remiantis veiksmų planais, svarbu spręsti klausimus dėl tam tikras ligas sukeliančių priežasčių ir dėl būtinybės stabdyti epidemijas ir pandemijas bei užtikrinti jų prevenciją; pabrėžia, kad esama abiejų biologinių lyčių atstovams būdingų problemų, pvz., vyrai serga prostatos, o moterys – gimdos kaklelio vėžiu, taigi būtina numatyti konkrečią politiką šiuo klausimu;

10.

rekomenduoja papildyti ECDC įgaliojimus ir į šio centro veiklą įtraukti neužkrečiamų ligų kontrolę;

11.

siūlo Komisijai nustatyti prioritetinį tikslą mažinti sveikatos priežiūros lygio skirtumus tarp valstybių narių ir jų viduje, taip pat skirtumus tarp skirtingų socialinių grupių, įskaitant vyrus ir psichikos negalią turinčius asmenis; be to, ragina valstybes nares visapusiškai taikyti tokius Bendrijos teisės aktus, kaip Skaidrumo direktyva (16);

12.

pabrėžia, kad veiksmai, kuriais siekiama mažinti sveikatos priežiūros lygio skirtumus, turėtų aprėpti tikslinį skatinimą, valstybinį švietimą ir prevencijos programas;

13.

yra įsitikinęs, kad turėtų būti kur kas labiau skatinama ligų prevencija ir vakcinavimo kampanijos, jeigu sukurta atitinkamų veiksmingų preparatų; todėl ragina Komisiją visam 5 metų laikotarpiui parengti ambicingą prevencinių veiksmų planą; sutinka, kad sveikatos priežiūros išlaidos, ypač tos, kurios skiriamos ligų prevencijai ir jų ankstyvai diagnostikai, turėtų būti suvokiamos ne tik kaip sąnaudos, bet ir kaip investicijos, vertintinos pagal vieną iš Lisabonos strategijoje numatytų struktūrinių rodiklių, t. y. pagal sveiko gyvenimo metus;

14.

pabrėžia, kad sveikata – tai visiško fizinės, dvasinės ir socialinės gerovės būsena, o ne faktas, kad nesergama ar neturima negalios;

15.

pabrėžia, kad, norint vadovautis veiksminga ligų prevencijos strategija, turi būti užtikrinta prieiga prie informacijos apie sveikatingumą, ligas ir jų gydymo galimybes;

16.

pabrėžia, kad, siekiant užkirsti kelią plintančioms ligoms, visuomenėje neturėtų įsivyrauti tendencija neleisti gimti lėtinėmis ligomis sergantiems ar neįgaliems kūdikiams; ragina Komisiją skatinti konkrečias pagalbos programas, skirtas lėtinėmis ligomis sergančių ir (arba) neįgalių vaikų tėvams;

17.

taip pat pabrėžia, kad, siekiant skatinti investicijas į sveikatos priežiūrą, ypač svarbu vertinti dabartinių investicijų veiksmingumą ir skelbti informaciją apie lėšas;

18.

pabrėžia, kad, siekiant palengvinti ankstyvos ligų diagnostikos ir skubaus jų gydymo procedūras ir taip mažinti sergamumą šiomis ligomis bei mirštamumą nuo jų, labai svarbios gerai organizuotos, visapusiškos ir veiksmingos sveikatos patikros programos;

19.

yra įsitikinęs, kad svarbiausia žmogaus gyvenime turėtų būti piliečio teisė į prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų ir jo atsakomybė už savo sveikatą, nes ES vadovaujamasi aukštais sveikatos ir maisto saugos standartais ir ragina toliau investuoti į mokslinius tyrimus „sveikatos raštingumo“ srityje, siekiant parengti tinkamiausias įvairioms gyventojų grupėms skirtas strategijas, kuriomis būtų vadovaujamasi sprendžiant šį klausimą; ragina visų visuomenės sektorių atstovus gyventi sveikai;

20.

pabrėžia, kad į sveikos gyvensenos koncepciją, kuri aprėpia subalansuotą mitybą, nepiktnaudžiavimą priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis ir pakankamą fizinį aktyvumą, turėtų būti įtrauktas psichologinis ir socialinis aspektas, apimantis harmoningą požiūrį į darbą ir į šeiminį gyvenimą; primygtinai tvirtina, kad sveika gyvensena aprėpia gerą fizinę ir psichikos sveikatą ir kad šie du veiksniai taip pat svarbūs užtikrinant konkurencingą ekonomiką;

21.

tikisi, kad Komisija kreips ypatingą dėmesį į sveikatos priežiūros sistemų tvarumo klausimą, taip pat į vaistų pramonės atstovų vaidmenį ir jų atsakomybę;

22.

palankiai vertina Komisijos ketinimą nustatyti pagrindines sveikatos vertybes (nacionaliniu ir regionų lygmenimis) bei skatinti „sveikatos raštingumo“ ir sveikatos problemų prevencijos programas;

23.

pabrėžia, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3 straipsnyje išdėstytas draudimas naudoti patį žmogaus kūną ir jo dalis finansinio pasipelnymo tikslais turėtų būti laikomas svarbiausiu principu, kuriuo vadovaujamasi vykdant sveikatos apsaugos, ypač ląstelių, audinių ir organų donorystės bei persodinimo, politiką;

24.

palankiai vertina Komisijos ketinimą skatinti visų amžiaus grupių atstovų sveikatos ir ligų prevenciją remiantis sveikatos visiems koncepcija; pabrėžia, kad ypač svarbu daug dėmesio skirti pagrindiniams sveikatos klausimams, pvz., susijusiems su mityba, nutukimu, netinkama mityba, fiziniu aktyvumu, alkoholio, narkotikų ir rūkymu bei su rizika aplinkai, vadovaujantis vyrų ir moterų lygybės principu, remiant sveiką senėjimą ir užkertant kelią lėtinių ligų keliamoms problemoms;

25.

ragina Komisiją sprendžiant mitybos klausimus labiau vadovautis holistiniu principu ir netinkamos mitybos problemą nagrinėti kartu su tukimo problema, kurios sprendimas yra vienas iš pagrindinių sveikatos apsaugos prioritetų, t. y., jei įmanoma, įtraukti minėtąją problemą į Bendrijos finansuojamų mokslinių tyrimų, švietimo ir geros sveikatos skatinimo iniciatyvas ir į ES lygmens partnerystes;

26.

ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant ES sveikatos priežiūros strategiją parengti bendros negalios apibrėžties, į kurią būtų įtraukti ir lėtinėmis ligomis ar vėžiu sergantys žmonės, gaires, taip pat ragina valstybes nares, kurios dar neįtraukė minėtų žmonių į nacionalinę negalios apibrėžtį, kuo skubiau tai padaryti;

27.

be to, ragina teikti pirmenybę klausimui dėl lygiavertės prieigos prie sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimo neįgaliems asmenims ir skirti lėšų šiam svarbiam klausimui spręsti;

28.

reikalauja imtis veiksmingų kovos su antibiotikų atsparumu priemonių, t. y. imtis priemonių, kurias taikant antibiotikai būtų prieinami tik pagal receptą; vadovautis gairėmis, pagal kurias būtų ribojamas receptų antibiotikams išdavimas, išskyrus tuos atvejus, kai jie išties būtini; siekti tobulinti genų testus ir skatinti atsargiau vartoti antibiotikus; jei būtina, vadovautis higienos kodeksuose išdėstytomis nuostatomis; ragina skirti ypač daug dėmesio klausimams, susijusiems su meticilinui atsparios bakterijos Staphylococcus aureus (angl. MRSA) keliama rizika; pabrėžia, kad ECDC turėtų stebėti ir vertinti, kaip taikomos gairės ir kodeksai;

29.

atkreipia Komisijos ir valstybių narių dėmesį į būtinybę remti mokslinius tyrimus ir, siekiant užtikrinti ligonių gerovę ir gyvenimo kokybę, skatinti lėtinių ligų prevenciją, ankstyvą diagnostiką ir tinkamą gydymą;

30.

pripažįsta gyvybiškai svarbų slaugytojų ir sveikatos priežiūros paslaugų vaidmenį ir todėl ragina kreipti dėmesio į slaugytojų rėmimo politiką, kurią vykdant būtų užtikrinta ne tik jų slaugomų asmenų, bet ir jų pačių sveikatos apsauga;

31.

vis dėlto pažymi, kad, siekiant palengvinti sveikatos priežiūros specialistų judumą ir užtikrinti ligonių saugumą visoje ES, valstybės narės ir jų atitinkamos reguliavimo institucijos, atsakingos už sveikatos priežiūros specialistų veiklą, turi keistis informacija;

32.

ragina įgyvendinant ES sveikatos priežiūros strategiją veiksmingiau keistis ES visų sveikatos priežiūros sričių pažangiąja patirtimi, ypač susijusia su sveikatos patikros programomis ir su sunkių ligų, pvz., vėžio, diagnostika bei gydymu;

33.

mano, kad ES turėtų imtis papildomų priemonių, kuriomis būtų siekiama apsaugoti sveikatos priežiūros darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų ir sužalojimų darbo vietoje, jei esama mokslo arba medicinos įrodymų, jog tokia apsauga reikalinga;

34.

ragina Komisiją į savo būsimą pasiūlymą dėl Direktyvos 2004/37/EB pakeitimo įtraukti reprodukcijai kenkiančias medžiagas;

35.

pritaria, kad būtina imtis veiksmų, nurodytų pirmiau minėtoje 2008 m. sausio 15 d. rezoliucijoje, ir ragina Komisiją atsižvelgti į Parlamento nuomonę, imtis konkrečių priemonių ir parengti būtinas iniciatyvas, į kurias turėtų būti įtraukta:

36.

apgailestauja, kad, nepaisydama daugybės konkrečių Parlamento raginimų, Komisija iki šiol nepateikė pasiūlymo dėl dalinio 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/54/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su biologinių veiksnių poveikiu darbe (17), pakeitimo, kuris būtinas norint spręsti didelio pavojaus, kylančio sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojams, dirbantiems su adatomis ir aštriais medicininiais instrumentais, problemą; vadovaudamasis savo pirmiau minėtos 2006 m. liepos 6 d. rezoliucijos nuostatomis, ragina Komisiją greičiau užbaigti poveikio vertinimą, kuris atliekamas konkurso (2007/S 139-171103) būdu, ir priimti būtinus pakeitimus gerokai anksčiau negu baigsis Parlamento kadencija;

37.

mano, kad netinkamai taikant Bendrijos teisės aktus dėl aplinkos apsaugos taip pat daromas nepageidautinas poveikis ES piliečių sveikatos būklei;

38.

pabrėžia, kad tam tikrais atvejais ES piliečiai susiduria su sveikatos problemomis dėl, pvz., oro taršos, kuri kelia didžiulę grėsmę sveikatai, neigiamai veikia vaikų raidą ir riboja vidutinę ES gyventojų gyvenimo trukmę (18);

39.

laikosi nuomonės, kad, užtikrinant sėkmingą ligų prevenciją ir gerą psichikos sveikatą, ypač svarbu skatinti sveiką gyvenseną šeimose, mokyklose, ligoninėse, slaugos namuose, darbo ir laisvalaikio praleidimo vietose; pripažįsta, kad šeima atlieka itin svarbų vaidmenį skatindama vadovautis sveikos gyvensenos pavyzdžiu, kurį vėliau dažnai perima jaunesni šeimos nariai;

40.

atkreipia Komisijos ir valstybių narių dėmesį į JT vaiko teisių konvencijos 3 straipsnį, pagal kurį teisės aktų leidybos organai raginami daug dėmesio visų pirma skirti vaikų interesams, pvz., tvirtinant būtinas nuostatas dėl motinystės ir vaiko priežiūros atostogų, dėl sveikatos apsaugos ir galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis motinystės atostogų metu, atsižvelgiant į tai, kad buvimas su tėvais ir jų meilė, taip pat maitinimas krūtimi, daro didelį poveikį kūdikio protiniam ir fiziniam vystymuisi;

41.

pabrėžia, kad būtina gerinti nėščiųjų ir žindančių moterų sveikatos priežiūrą ir jas išsamiau informuoti apie alkoholio, narkotikų ir rūkymo žalą nėštumo ir kūdikio žindymo laikotarpiu;

42.

pabrėžia, kad būtina labiau informuoti visuomenę apie reprodukcinę ir lytinę sveikatą, siekiant išvengti nepageidaujamo nėštumo atvejų, užkirsti kelią lytiniu būdu plintančioms ligoms ir sėkmingiau spręsti nevaisingumo lemiamas socialines ir sveikatos problemas;

43.

pritaria veiksmams, susijusiems su tam tikros rūšies ligomis, ir yra įsitikinęs, kad, siekiant veiksmingesnių rezultatų, būtina vadovautis tinkamais darbo metodais, optimaliai organizuoti darbą ir taip pagerinti institucijų bendradarbiavimą;

44.

ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti dėmesį į integruotos socialinės ir sveikatos apsaugos politikos (socialiniu požiūriu svarbios sveikatos priežiūros paslaugos) indėlį skatinant vadovautis šiuolaikiškais sveikatos priežiūros ir jos apsaugos skatinimo principais, ypač kai tai susiję su pažeidžiamiausiomis visuomenės grupėmis, pvz., su mažais vaikais ir su savarankiškai gyventi nepajėgiančiais asmenimis;

45.

yra įsitikinęs, kad ES turėtų skirti vis daugiau dėmesio savo vykdomoms mokslinių tyrimų programoms, susijusioms su svarbiomis, tačiau neretai nepakankamai dėmesio gaunančiomis pacientų, pvz., turinčių psichikos sutrikimų ir vyrų, grupėmis;

46.

ragina Komisiją ir valstybes nares vadovaujantis ES sveikatos strategija toliau tyrinėti mokslinių ir techninių tyrimų sąveiką, ypač susijusią su šiuo metu nepakankamai finansuojamų medicinos sričių moksliniais tyrimais ir su naujų medicinos sektorių bei gydymo metodų vystymu, siekiant visiems suteikti galimybę pasinaudoti šiais gydymo metodais, kadangi jų poveikis ES piliečių sveikatos būklei gali būti labai teigiamas ir kadangi taip būtų skatinamas sistemos veiksmingumas;

47.

palankiai vertina Komisijos siūlomą veiksmingos kovos su vaistų klastotėmis būdą ir ragina Komisiją dėti pastangas, kad būtų parengta tarptautinės konvencijos šiuo klausimu projektas arba papildomas JT konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (Palermo konvencija) protokolas;

48.

ragina Komisiją ir valstybes nares steigti specialius kiekvienos svarbios ligos grupės centrus, kurie būtų pacientų ir jų šeimos narių, gydytojų, sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų, pramonės atstovų ir kt. asmenų nukreipimo, informavimo ir orientavimo punktai;

49.

pabrėžia, kad daugelyje valstybių narių regioninės ir vietos sveikatos priežiūros institucijos dažnai atsakingos už sveikatos sektoriaus planavimą, valdymą, veiklą ir vystymą, be to, jos neretai atsakingos už sveikatos priežiūros sektoriaus finansinę padėtį, yra sukaupusios išsamių žinių apie šį sektorių ir išmano su juo susijusius klausimus, taigi yra svarbios partnerės formuojant ir įgyvendinant sveikatos apsaugos politiką;

50.

ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į tai, kad pripažintas teigiamas terminio gydymo poveikis sveikstant ir žmonių sveikatos apsaugai;

51.

ragina Komisiją remti e. sveikatos, naujų sveikatos priežiūros technologijų ir medicininių prietaisų naujovių, orientuotų į vartotoją, vystymą;

52.

palankiai vertina Komisijos siūlymą parengti struktūrinio bendradarbiavimo priemonę ES lygmeniu ir skatinti glaudesnį interesų grupių bendradarbiavimą dalyvaujant pilietinės visuomenės atstovams; pabrėžia būtinybę palaikyti partnerystės ryšius su darbuotojų ir darbdavių organizacijomis;

53.

ragina valstybes nares, regionines ir vietos valdžios institucijas naudoti bendradarbiavimo priemonę tobulinant pažangiosios patirties mainus; ragina Komisiją imtis iniciatyvos rengiant minėtąja pažangiąja patirtimi grindžiamas gaires ir rekomendacijas;

54.

pritaria, kad, prieš baigiantis dabartinei 2007–2013 m. finansinei programai, pagal ES sveikatos strategiją numatyti veiksmai turėtų būti remiami taikant esamas finansines priemones, t. y. taip, kad nebūtų daromas papildomas poveikis biudžetui;

55.

ragina Komisiją rekomenduoti valstybėms narėms rengiant nacionalines sveikatos priežiūros strategijas įtraukti prioritetus, kuriais turėtų būti vadovaujantis vykdant kitus, su visuomenės sveikata nesusijusius, projektus;

56.

paveda Pirmininkui šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.