16.9.2016

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 252/118

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2016/1629

2016 m. rugsėjo 14 d.

kuria nustatomi vidaus vandenų laivams taikomi techniniai reikalavimai, iš dalies keičiama Direktyva 2009/100/EB ir panaikinama Direktyva 2006/87/EB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)	Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/87/EB (4) nustatomos visuose Sąjungos vidaus vandenų keliuose taikomos suderintos techninių sertifikatų išdavimo vidaus vandenų laivams sąlygos;

(2)	Reinu plaukiojančių laivų techninius reikalavimus nustato Centrinė laivybos Reinu komisija (CLRK);

(3)

Direktyvos 2006/87/EB prieduose nustatyti techniniai reikalavimai apima daugumą nuostatų, išdėstytų CLRK 2004 m. patvirtintoje Reinu plaukiojančių laivų tikrinimo taisyklių redakcijoje. Vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimo pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį sąlygos ir techniniai reikalavimai yra nuolatos atnaujinami, ir pripažįstama, kad jie atspindi dabartinius technologinius pokyčius;

(4)

atsižvelgiant į skirtingas sprendimų priėmimo procedūrų teisines sistemas ir laikotarpius, sunku išlaikyti pagal Direktyvą 2006/87/EB išduotų Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų ir pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį išduotų sertifikatų lygiavertiškumą. Todėl trūksta teisinio tikrumo, kas gali turėti neigiamą poveikį laivybos saugai;

(5)	siekiant užtikrinti suderinimą Sąjungos lygmeniu, išvengti konkurencijos iškraipymo ir skirtingo saugos lygio, visuose Sąjungos vidaus vandenų keliuose turėtų būti taikomi tie patys techniniai reikalavimai, ir jie turėtų būti reguliariai atnaujinami;

(6)

kadangi CLRK sukaupė didelę vidaus vandenų laivams taikomų techninių reikalavimų rengimo ir atnaujinimo patirtį, tą patirtį reikėtų visapusiškai taikyti suteikiant naudą Sąjungos vidaus vandenų keliams. Europos vidaus vandenų laivybos standartų rengimo komitetas (CESNI), kurį globoja CLRK ir kurio veikloje gali dalyvauti visų valstybių narių ekspertai, yra atsakingas už vidaus vandenų laivybos srities techninių standartų, kuriais Sąjunga turėtų remtis, rengimą;

(7)	Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatai, kuriais patvirtinama, kad plaukiojančiosios priemonės visiškai atitinka techninius reikalavimus, turėtų galioti visuose Sąjungos vidaus vandenų keliuose;

(8)	turėtų būti labiau suderintos valstybių narių išduodamų papildomų Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų, skirtų veiklai 1 ir 2 zonų vandenų keliais (upių žiotyse) ir 4 zonos vandenų keliais vykdyti, išdavimo sąlygos;

(9)

saugos sumetimais standartai turėtų būti derinami aukštu laipsniu ir taip, kad nesumažėtų Sąjungos vidaus vandenų kelių saugos standartai. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti leidžiama, pasikonsultavus su Komisija, nustatyti konkrečias nuostatas, susijusias su tam tikrose zonose taikomais papildomais ar mažiau griežtais techniniais reikalavimais, su sąlyga, kad tokios priemonės būtų taikomos tik konkretiems III ir IV prieduose nustatytiems objektams;

(10)

tam tikrais atvejais, susijusiais su laivybai tinkamais vandenų keliais, nesujungtais su kitų valstybių narių vidaus vandenų keliais, arba susijusiais su tam tikromis plaukiojančiosiomis priemonėmis, kuriomis vykdoma veikla tik nacionaliniais vandenų keliais, valstybės narės turėtų turėti galimybę nukrypti nuo šios direktyvos išlaikydamos tinkamą saugos lygį. Tais atvejais, kai tokios nukrypti leidžiančios nuostatos taikomos visoms plaukiojančiosioms priemonėms, plaukiojančioms valstybėje narėje, tai valstybei narei įpareigojimas visas šioje direktyvoje nustatytas prievoles perkelti į nacionalinę teisę būtų neproporcingas ir bereikalingas. Valstybės narės Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatus gali išduoti tik tuo atveju, jei jos perkėlė atitinkamas pagal šią direktyvą nustatytas prievoles į nacionalinę teisę;

(11)

turėtų būti galima taikyti nuo šios direktyvos leidžiančias nukrypti nuostatas ir pripažinti konkrečių plaukiojančiųjų priemonių lygiavertiškumą siekiant taikyti alternatyvius metodus, skatinti inovacijas ar išvengti nepagrįstų išlaidų, jeigu užtikrinama lygiavertė arba tinkama sauga. Siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai tokių leidžiančių nukrypti nuostatų ir lygiavertiškumo pripažinimų atžvilgiu. Komisija turėtų turėti galimybę remtis CESNI rekomendacijomis dėl tokių leidžiančių nukrypti nuostatų ir lygiavertiškumo pripažinimų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (5);

(12)	siekiant administracinio, techninio ir ekonominio efektyvumo valstybės narės turėtų turėti galimybę paskirti kompetentingas valdžios institucijas, kurios būtų atsakingos už atitikties šiai direktyvai užtikrinimą ir tinkamą jos taikymą pagal valstybių narių nacionalinę praktiką;

(13)

Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas turėtų būti išduodamas plaukiojančiajai priemonei, kuriai, prieš pradedant ją eksploatuoti, sėkmingai atliktas techninis patikrinimas. Atliekant šį techninį patikrinimą turėtų būti patikrinta, ar plaukiojančioji priemonė atitinka šioje direktyvoje nustatytus techninius reikalavimus. Valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos turėtų turėti teisę bet kuriuo metu patikrinti tokią atitiktį ir tai, ar plaukiojančiojoje priemonėje yra galiojantis vidaus vandenų laivybos sertifikatas;

(14)	atsižvelgiant į atitinkamos plaukiojančiosios priemonės kategoriją, tikslinga per tam tikrą laikotarpį kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimo laiką;

(15)	siekiant išlaikyti aukštą vidaus vandenų laivybos saugos laipsnį, reikia nustatyti išsamias nuostatas dėl Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų pakeitimo, atnaujinimo, galiojimo pratęsimo ir naujų sertifikatų išdavimo;

(16)

siekiant užtikrinti, kad ši direktyva būtų įgyvendinama veiksmingai, su vidaus vandenų plaukiojančiosiomis priemonėmis susijusi informacija turėtų būti įrašoma į Europos laivų korpusų duomenų bazę, kad ja galėtų naudotis kompetentingos valdžios institucijos. Europos laivų korpusų duomenų bazėje visų pirma turėtų būti užtikrinta galimybė patikrinti visų svarstomų paraiškų išduoti sertifikatą istoriją ir informaciją apie visus atitinkamai plaukiojančiajai priemonei jau išduotus galiojančius sertifikatus. Komisija turėtų tvarkyti ir pritaikyti Europos laivų korpusų duomenų bazę, kad ji būtų visapusiškai naudinga šios direktyvos taikymui;

(17)	laivams, kuriems ši direktyva netaikoma, turi ir toliau būti taikomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/100/EB (6) nustatytos priemonės;

(18)	siekiant pagerinti Sąjungos teisės aktų aiškumą, Direktyvos 2009/100/EB taikymo sritis turėtų būti pritaikyta siekiant atsižvelgti į šios direktyvos taikymo srities papildomumą ir į su tarptautiniais susitarimais susijusius pokyčius. Todėl reikėtų iš dalies pakeisti Direktyvą 2009/100/EB;

(19)	pagal šioje direktyvoje nustatytus peržiūrėtus techninius reikalavimus atliekant pirmą eksploatuojamų plaukiojančiųjų priemonių, dar neturinčių Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato, techninį patikrinimą, turėtų būti taikomas pereinamojo laikotarpio režimas;

(20)	siekiant geresnio reglamentavimo ir supaprastinimo turėtų būti įmanoma šioje direktyvoje remtis tarptautiniais standartais jų nedubliuojant Sąjungos teisinėje sistemoje;

(21)

CESNI įsteigtas siekiant palengvinti visoje Europoje vidaus vandenų kelių sektoriuje taikomų techninių standartų suderinimą. Siekiant užtikrinti aukštą vidaus vandenų laivybos saugos ir veiksmingumo lygį, išlaikyti vidaus vandenų laivybos sertifikatų lygiavertiškumą ir atsižvelgti į mokslo bei technikos pažangą ir kitus pokyčius sektoriuje, šioje direktyvoje turėtų būti nuolat atnaujinamos nuorodos į taikytiną Europos standartą, kuriuo nustatomi techniniai reikalavimai vidaus vandenų laivams (toliau – ES-TRIN standartas). Todėl pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl nuorodos į naujausią ES-TRIN standarto redakciją atnaujinimo ir jo taikymo datos nustatymo;

(22)

tuo atveju, kai tai tinkamai pagrindžiama atlikus atitinkamą analizę ir kai nėra tinkamų bei atnaujintų tarptautinių standartų, kuriais būtų užtikrinta laivybos sauga, arba kai dėl CESNI sprendimų priėmimo proceso pakeitimų būtų pakenkta Sąjungos interesams, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus siekiant iš dalies pakeisti šios direktyvos II priedą nustatant atitinkamus techninius reikalavimus, kad būtų apsaugoti Sąjungos interesai;

(23)

siekiant iš dalies pakeisti arba papildyti tam tikras neesmines šios direktyvos nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl vandenų kelių klasifikacijos pakeitimo, papildomų duomenų, kurie turi būti įtraukti į Europos laivų korpusų duomenų bazę, nustatymo, prieigos prie tos duomenų bazės būdų ir naudojimosi ja bei jos veikimo nurodymų, vidaus vandenų plaukiojančiųjų priemonių būtiniausių techninių reikalavimų atnaujinimo ir III bei IV priedų dalinio keitimo siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą, V priedo dalinio keitimo siekiant atnaujinti ir modernizuoti jame nustatytas procedūrines nuostatas ir VI priedo dalinio keitimo siekiant pakeisti klasifikacinių bendrovių pripažinimo kriterijus, kad būtų užtikrinta laivybos sauga, taip pat dėl visų šioje direktyvoje pateiktų nuorodų į II ir V priedus dalinio keitimo, kuris yra būtinas dėl deleguotųjų aktų priėmimo;

(24)

priimant deleguotuosius aktus ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (7) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(25)

siekiant atsižvelgti į alternatyvius metodus, skatinti inovacijas, išvengti nepagrįstų išlaidų, numatyti veiksmingą sertifikatų išdavimo procesą arba atsižvelgti į regionines aplinkybes, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su leidimu konkrečioms plaukiojančiosioms priemonėms taikyti tam tikras nuo techninių reikalavimų nukrypti leidžiančias nuostatas, klasifikacinių bendrovių pripažinimu ir papildomų ar mažiau griežtų techninių reikalavimų patvirtinimu laivams, kuriais vykdoma veikla tam tikrose su laivybai tinkamais kitos valstybės narės vidaus vandenų keliais nesujungtose zonose. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(26)

siekiant užtikrinti tinkamą veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo su tarptautinėmis kompetentingomis vidaus vandenų laivybos organizacijomis, visų pirma CLRK, sistemą ir išplėtoti vienodus vidaus vandenų laivybos techninius standartus, kuriais galėtų remtis Sąjunga ir tarptautinės organizacijos, ši direktyva turėtų būti peržiūrima, visų pirma priemonių, kurias ji nustato, veiksmingumo, taip pat bendradarbiavimo su tarptautinėmis kompetentingomis vidaus vandenų laivybos organizacijomis mechanizmų aspektais, siekiant sukurti bendrą vienodą techninių standartų rinkinį;

(27)

Danijoje, Estijoje, Airijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Kipre, Latvijoje, Maltoje, Portugalijoje, Slovėnijoje ir Suomijoje nėra vidaus vandenų kelių arba vidaus vandenų laivyba nėra naudojama dideliu mastu. Todėl toms valstybėms narėms prievolė perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę ir ją įgyvendinti būtų neproporcinga ir bereikalinga;

(28)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. nustatyti techninius reikalavimus, būtinus siekiant užtikrinti plaukiojančiųjų priemonių, kuriomis plaukiojama Sąjungos vidaus vandenų keliais, saugą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(29)	todėl Direktyva 2006/87/EB turėtų būti panaikinta,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS, APIBRĖŽTYS IR VANDENŲ KELIŲ ZONOS

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatoma:

a)	techniniai reikalavimai, būtini siekiant užtikrinti plaukiojančiųjų priemonių, kuriomis plaukiojama 4 straipsnyje nurodytais Sąjungos vidaus vandenų keliais, saugą, ir

b)	tų vidaus vandenų kelių klasifikacija.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši direktyva taikoma šioms plaukiojančiosioms priemonėms:

a)	laivams, kurių ilgis (L) yra 20 ar daugiau metrų;

b)	laivams, kurių ilgio (L), pločio (B) ir grimzlės (T) sandauga yra 100 ar daugiau kubinių metrų;

c)	vilkikams ir stūmikams, kurių paskirtis – vilkti arba stumti plaukiojančiąsias priemones, nurodytas a ir b punktuose, arba plūduriuojančius įrenginius, arba skirtiems greta judėti kartu su tokiomis plaukiojančiosiomis priemonėmis arba plūduriuojančiais įrenginiais;

d)	keleiviniams laivams;

e)	plūduriuojantiems įrenginiams.

2.   Ši direktyva netaikoma:

a)

keltams;

b)	karo laivams;

c)

jūrų laivams, įskaitant jūrų vilkikus ir stūmikus, kuriais: i) vykdoma veikla ar kurie bazuojasi potvynių ir atoslūgių veikiamuose vandenyse; arba ii) laikinai vykdoma veikla vidaus vandenų keliais, jeigu jie turi bent: — sertifikatą, įrodantį atitiktį 1974 m. Tarptautinei konvencijai dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) ar lygiavertį sertifikatą; sertifikatą, įrodantį atitiktį 1966 m. Tarptautinei konvencijai dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo ar jai lygiaverčiam aktui, ir Tarptautinį taršos nafta prevencijos (IOPP) sertifikatą, įrodantį atitiktį 1973/78 m. Tarptautinei konvencijai dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL), — jūrų laivų, kuriems netaikoma SOLAS konvencija, 1966 m. Tarptautinė konvencija dėl krovininės vaterlinijos arba MARPOL konvencija, atveju – atitinkamus sertifikatus ir antvandeninio borto žymas, kurių reikalaujama pagal jų vėliavos valstybių teisės aktus, — keleivinių laivų, kuriems netaikoma nė viena iš pirmoje įtraukoje nurodytų konvencijų, atveju – keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų sertifikatą, išduotą laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/45/EB (8), arba — pramoginių laivų, kuriems netaikoma nė viena iš pirmoje įtraukoje nurodytų konvencijų, atveju – valstybės, su kurios vėliava jie plaukioja, sertifikatą, kuriuo patvirtinamas tinkamas saugos lygis.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   plaukiojančioji priemonė– laivas arba plūduriuojantis įrenginys;

b)   laivas– vidaus vandenų laivas arba jūrų laivas;

c)   vidaus vandenų laivas– laivas, skirtas laivybai tik arba daugiausia vidaus vandenų keliais;

d)   vilkikas– laivas, specialiai pastatytas vilkimo operacijoms vykdyti;

e)   stūmikas– laivas, specialiai pastatytas stumiamajai vilkstinei stumti;

f)   keleivinis laivas– vienadienių reisų laivas arba laivas su kajutėmis, pastatytas ir įrengtas vežti daugiau nei 12 keleivių;

g)   plūduriuojantis įrenginys– plūduriuojanti įranga, kuria vežama darbo įranga, pavyzdžiui, kranai, dugno gilinimo įranga, poliakalės arba keltuvai;

h)   plūduriuojanti konstrukcija– plūduriuojanti įranga, kurios paprastai negalima iš vienos vietos perkelti į kitą, pavyzdžiui, plaukimo baseinas, dokas, pirsas ar elingas;

i)   plūduriuojantis mechanizmas– plaustas arba kita konstrukcija, plaukti galintis objektas arba agregatas, kuris nėra laivas, plūduriuojantis įrenginys arba konstrukcija;

j)   pramoginis laivas– sportui arba pramogai skirtas laivas, kuris nėra keleivinis laivas;

k)   greitaeigis laivas– motorinė plaukiojančioji priemonė, galinti plaukti daugiau negu 40 km/h greičiu vandens atžvilgiu;

l)   vandentalpa– laivo tūris po vandeniu kubiniais metrais;

m)   ilgis (L)– didžiausias korpuso ilgis metrais be laivo vairo ir bugšprito;

n)   plotis (B)– didžiausias korpuso plotis metrais, matuojamas iki išorinio korpuso apkalos krašto (be laivaračių, švartavimosi sijų ir pan.);

o)   grimzlė (T)– vertikalus atstumas metrais nuo žemiausio korpuso taško, neskaičiuojant kilio arba kitų pritvirtintų priedų, iki aukščiausios grimzlės linijos;

p)   sujungti vidaus vandenų keliai– valstybės narės vandenų keliai, kurie su kitos valstybės narės vidaus vandenų keliais yra sujungti vidaus vandenų keliais, kuriais pagal nacionalinę ar tarptautinę teisę galima vykdyti laivybą plaukiojančiosiomis priemonėmis, kurioms taikoma ši direktyva.

4 straipsnis

Vidaus vandenų kelių klasifikacija

1.   Šioje direktyvoje Sąjungos vidaus vandenų keliai klasifikuojami taip:

a)

1, 2, 3 ir 4 zonos: i) 1 ir 2 zonos – vandenų keliai, išvardyti I priedo 1 skyriuje; ii) 3 zona – vandenų keliai, išvardyti I priedo 2 skyriuje; iii) 4 zona – visi kiti vidaus vandenų keliai, kuriais pagal nacionalinę teisę galima vykdyti laivybą plaukiojančiosiomis priemonėmis, kurioms taikoma ši direktyva.

b)	R zona – tie a punkte nurodyti vandenų keliai, kuriems sertifikatai turi būti išduodami pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį, kaip tas straipsnis yra suformuluotas 2016 m. spalio 6 d.

2.   Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl I priedo pakeitimų siekiant pakeisti vandenų kelių klasifikaciją, be kita ko, įtraukti vandenų kelius arba juos išbraukti. Tokie I priedo pakeitimai gali būti daromi tik atitinkamos valstybės narės prašymu dėl jos teritorijoje esančių vandenų kelių.

2 SKYRIUS

LAIVYBOS SERTIFIKATAI

5 straipsnis

Techninių ir saugos reikalavimų laikymasis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos plaukiojančiosios priemonės, kuriomis vykdoma veikla 4 straipsnyje nurodytais Sąjungos vidaus vandenų keliais, būtų statomos ir prižiūrimos pagal šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus.

2.   Tai, kad plaukiojanti priemonė atitinka 1 dalies reikalavimus, patvirtinama sertifikatu, išduotu pagal šią direktyvą.

6 straipsnis

Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatai

1.   Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatus pagal šią direktyvą išduoda valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos. Išduodamos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą valstybės narės patikrina, ar atitinkamai plaukiojančiajai priemonei jau nėra išduotas 7 straipsnyje nurodytas galiojantis sertifikatas.

2.   Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas parengiamas pagal II priede numatytą pavyzdį.

3.   Kiekviena valstybė narė parengia kompetentingų valdžios institucijų, atsakingų už Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimą, sąrašą ir apie jį, įskaitant visus jo pakeitimus, praneša Komisijai. Komisija nuolat atnaujina atitinkamoje interneto svetainėje skelbiamą kompetentingų valdžios institucijų sąrašą.

4.   Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas plaukiojančiosioms priemonėms išduodamas po techninio patikrinimo, kuris atliekamas prieš pradedant eksploatuoti plaukiojančiąją priemonę ir kuriuo siekiama patikrinti, ar plaukiojančioji priemonė atitinka II ir V prieduose nurodytus techninius reikalavimus.

5.   Tai, ar plaukiojančioji priemonė atitinka 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus papildomus reikalavimus, prireikus patikrinama atliekant šio straipsnio 4 dalyje ir 29 straipsnyje numatytus techninius patikrinimus arba techninį patikrinimą, atliekamą plaukiojančiosios priemonės savininko ar jo atstovo prašymu.

6.   Prašymo atlikti patikrinimą pateikimo tvarką ir to patikrinimo vietą bei laiką nustato Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą išduodančios kompetentingos valdžios institucijos. Kompetentinga valdžios institucija nustato, kokius dokumentus reikia pateikti. Ši tvarka turi būti įgyvendinama taip, kad būtų užtikrinta, kad patikrinimą būtų galima atlikti per pagrįstą laikotarpį nuo prašymo pateikimo.

7.   Plaukiojančiosios priemonės savininko arba jo atstovo prašymu valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos išduoda Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą plaukiojančiajai priemonei, kuriai ši direktyva netaikoma, jeigu ta plaukiojančioji priemonė tenkina šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus.

7 straipsnis

Prievolė turėti sertifikatą

Plaukiojančiosios priemonės, kuriomis vykdoma veikla 4 straipsnyje nurodytais Sąjungos vidaus vandenų keliais, turi turėti šių dokumentų originalus:

a)

kai veikla vykdoma R zonos vandenų keliais: — sertifikatą, išduotą pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį, arba — Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, kuriuo, atitinkamais atvejais pagal II priedo pereinamojo laikotarpio nuostatas, taikomas plaukiojančiosioms priemonėms, kuriomis vykdoma laivyba Reinu (R zona), patvirtinama visiška plaukiojančiosios priemonės atitiktis šios direktyvos II ir V prieduose nurodytiems techniniams reikalavimams, kurių lygiavertiškumas techniniams reikalavimams, nustatytiems taikant peržiūrėtą Konvenciją dėl laivybos Reino upe, yra nustatytas pagal taikytinas taisykles ir procedūras;

b)

kai veikla vykdoma kitais vandenų keliais – Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą arba sertifikatą, išduotą pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį, įskaitant, atitinkamais atvejais, bet kokius papildomus Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatus pagal šios direktyvos 8 straipsnį.

8 straipsnis

Papildomi Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatai

1.   Plaukiojančiajai priemonei, turinčiai galiojantį Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą arba sertifikatą, išduotą pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį, suteikiamas papildomas Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas pagal šios direktyvos 23 straipsnį.

2.   Papildomas Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas parengiamas pagal II priede numatytą pavyzdį ir kompetentingų valdžios institucijų išduodamas pagal atitinkamiems vandenų keliams nustatytas sąlygas.

9 straipsnis

Laikini Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatai

1.   Valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos gali išduoti laikiną Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą:

a)	plaukiojančiosioms priemonėms, kuriomis ketinama, kompetentingai valdžios institucijai leidus, plaukti į tam tikrą vietą siekiant gauti Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą;

b)	plaukiojančiosioms priemonėms, kurių Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas buvo prarastas, sugadintas arba laikinai panaikintas, kaip nurodyta 13 ir 15 straipsniuose arba II ir V prieduose;

c)	plaukiojančiosioms priemonėms, kurių Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas yra rengiamas po sėkmingo patikrinimo;

d)	plaukiojančiosioms priemonėms, kurios tenkina ne visas pagal II ir V priedus nustatytas sąlygas Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatui gauti;

e)	plaukiojančiosioms priemonėms, kurios buvo taip sugadintos, kad jos nebeatitinka Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato;

f)

plūduriuojančioms konstrukcijoms arba plūduriuojantiems mechanizmams tais atvejais, kai už specialias transporto operacijas atsakingos valdžios institucijos išduoda leidimą atlikti specialią transporto operaciją tik gavus tokį laikiną Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, kaip numatyta taikytinose valstybių narių laivybos institucijų taisyklėse;

g)	plaukiojančiosioms priemonėms, kurioms taikoma nuo II ir V priedų leidžianti nukrypti nuostata pagal šios direktyvos 25 ir 26 straipsnius, kol bus priimti atitinkami įgyvendinimo aktai.

2.   Laikinas Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas išduodamas tik jei atrodo, kad plaukiojančiosios priemonės, plūduriuojančios konstrukcijos arba plūduriuojančio mechanizmo tinkamumas laivybai užtikrintas pakankamai. Jis parengiamas pagal II priede numatytą pavyzdį.

3.   Laikiname Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate nurodomos sąlygos, kurias kompetentinga valdžios institucija laiko būtinomis, ir jis galioja:

a)	vieną konkretų reisą, kuris turi būti atliktas per tinkamą ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį, 1 dalies a, d, e ir f punktuose nurodytais atvejais;

b)	atitinkamą laikotarpį 1 dalies b ir c punktuose nurodytais atvejais;

c)	šešis mėnesius 1 dalies g punkte nurodytais atvejais; laikino Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato galiojimas gali būti kaskart pratęsiamas šešiems mėnesiams, kol priimamas atitinkamas įgyvendinimo aktas.

10 straipsnis

Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimas

1.   Naujoms plaukiojančiosioms priemonėms išduodamų Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimo laiką nustato kompetentinga valdžios institucija; ir jis negali viršyti:

a)	penkerių metų – keleivinių ir greitaeigių laivų atveju;

b)	10 metų – visų kitų plaukiojančių priemonių atveju.

Galiojimo laikotarpis nurodomas Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate.

2.   Dar neatlikus plaukiojančiųjų priemonių, kuriomis jau vykdoma veikla, techninio patikrinimo Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato galiojimo laikotarpį kompetentinga valdžios institucija nustato kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, atsižvelgdama į patikrinimo rezultatus. Vis dėlto, galiojimo laikotarpis neviršija 1 dalyje nustatytų laikotarpių.

11 straipsnis

Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimo pratęsimas išimties tvarka

Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą išdavusi arba jį atnaujinusi kompetentinga valdžios institucija gali išimties tvarka ne ilgiau nei šešiems mėnesiams pagal II ir V priedus pratęsti šio sertifikato galiojimą neatlikus techninio patikrinimo. Pratęsimo trukmė nurodoma tame sertifikate.

12 straipsnis

Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų atnaujinimas

1.   Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas atnaujinamas pasibaigus jo galiojimo laikotarpiui laikantis 6 straipsnyje nustatytų sąlygų, atlikus techninį patikrinimą, kuriuo siekiama patikrinti, ar plaukiojančioji priemonė atitinka II ir V prieduose nurodytus techninius reikalavimus. Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatus gali atnaujinti bet kuri kompetentinga valdžios institucija, apie kurią Komisijai pranešta pagal 6 straipsnio 3 dalį.

2.   Kai Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatai yra atnaujinami, plaukiojančiosioms priemonėms taikomos II priede nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, laikantis tame priede nurodytų sąlygų.

13 straipsnis

Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų pakeitimas

Kiekviena valstybė narė nustato sąlygas, kuriomis gali būti pakeistas galiojantis prarastas ar sugadintas Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas. Pagal tas sąlygas reikalaujama, kad prašant pakeisti sertifikatą plaukiojančiai priemonei, turėtų būti pateikta sertifikato praradimo deklaracija praradimo atveju arba grąžintas sugadintas sertifikatas sugadinimo atveju. Pakeistame sertifikate nurodoma, kad tai dublikatas.

14 straipsnis

Plaukiojančiųjų priemonių esminiai pertvarkymai ar kapitalinis remontas

Jeigu atlikus esminius pertvarkymus ar kapitalinį remontą paveikiama plaukiojančiosios priemonės atitiktis II ir V prieduose nurodytiems techniniams reikalavimams dėl jos struktūrinio patvarumo, navigacijos, manevringumo ar specialių savybių, prieš ja išplaukiant į bet kokį kitą reisą atliekamas 6 straipsnyje numatytas tos plaukiojančiosios priemonės techninis patikrinimas.

Atlikus tą patikrinimą, esamas Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas iš dalies pakeičiamas, kad atspindėtų pakeistas plaukiojančiosios priemonės technines charakteristikas arba tas sertifikatas panaikinamas ir išduodamas naujas sertifikatas. Jeigu naujas sertifikatas išduodamas kitoje valstybėje narėje nei ta, kuri išdavė ar atnaujino pirminį sertifikatą, per 30 dienų nuo naujojo sertifikato išdavimo apie tai atitinkamai informuojama sertifikatą išdavusi ar atnaujinusi kompetentinga valdžios institucija.

15 straipsnis

Atsisakymas išduoti ar atnaujinti Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatus ir jų panaikinimas

1.   Sprendime, kuriuo neišduodamas arba neatnaujinamas Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas, nurodomos sprendimą pagrindžiančios priežastys. Apie sprendimą pranešama plaukiojančiosios priemonės savininkui ar jo atstovui ir jis informuojamas apie atitinkamoje valstybėje narėje taikomą apeliacinę procedūrą ir terminus.

2.   Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą išdavusi ar atnaujinusi kompetentinga valdžios institucija gali panaikinti galiojantį sertifikatą, jeigu plaukiojančioji priemonė nebeatitinka jos sertifikate nustatytų techninių reikalavimų.

16 straipsnis

Trečiųjų valstybių plaukiojančiųjų priemonių laivybos sertifikatų pripažinimas

Kol neįsigaliojo Sąjungos ir trečiųjų valstybių susitarimai dėl laivybos sertifikatų abipusio pripažinimo, valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos gali pripažinti trečiųjų valstybių plaukiojančiųjų priemonių laivybos sertifikatus laivybai tos valstybės narės teritorijoje.

17 straipsnis

Sertifikatų registrai

Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos valdžios institucijos tvarkytų visų pagal 6, 8, 9 ir 12 straipsnius jų išduotų arba atnaujintų sertifikatų registrą. Į tą registrą įtraukiama II priede numatytame sertifikato pavyzdyje nurodyta informacija.

3 SKYRIUS

LAIVO IDENTIFIKAVIMAS, PATIKRINIMAI IR PAKEISTI TECHNINIAI REIKALAVIMAI

18 straipsnis

Unikalus Europos laivo identifikavimo numeris

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienai plaukiojančiajai priemonei pagal II ir V priedus būtų priskirtas unikalus Europos laivo identifikavimo numeris (ENI).

2.   Kiekviena plaukiojančioji priemonė turi tik vieną ENI, kuris nekinta per visą jos eksploatavimo laiką.

3.   Kompetentinga valdžios institucija, išduodama Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, į jį įrašo ENI.

4.   Kiekviena valstybė narė parengia kompetentingų valdžios institucijų, atsakingų už ENI priskyrimą, sąrašą ir apie jį, taip pat ir visus jo pakeitimus, praneša Komisijai. Komisija nuolat atnaujina atitinkamoje interneto svetainėje skelbiamą kompetentingų valdžios institucijų sąrašą.

19 straipsnis

Europos laivų korpusų duomenų bazė

1.   Komisija tvarko Europos laivų korpusų duomenų bazę, kad būtų remiamos laivybos saugos ir paprastumo užtikrinimo administracinės priemonės ir užtikrintas šios direktyvos taikymas.

Valstybės narės bet kokį asmens duomenų tvarkymą vykdo pagal Sąjungos teisę dėl asmens duomenų apsaugos, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (9).

Komisija bet kokį asmens duomenų tvarkymą vykdo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 (10).

2.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos valdžios institucijos į Europos laivų korpusų duomenų bazę apie kiekvieną plaukiojančiąją priemonę nedelsdamos įvestų:

a)	duomenis, pagal kuriuos plaukiojančioji priemonė identifikuojama ir kuriais apibūdinama pagal šią direktyvą;

b)	duomenis, susijusius su išduotais, atnaujintais, pakeistais ir panaikintais sertifikatais, taip pat su sertifikatą išdavusia kompetentinga valdžios institucija pagal šią direktyvą;

c)	visų pagal šią direktyvą kompetentingų valdžios institucijų išduotų sertifikatų skaitmenines kopijas;

d)	duomenis apie visas atmestas ar nagrinėjamas paraiškas išduoti sertifikatą pagal šią direktyvą ir

e)	visus a–d punktuose nurodytų duomenų pakeitimus.

3.   2 dalyje nurodytus duomenis gali tvarkyti valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe susitariančiosios šalys ir trečiosios valstybės, kurioms pavestos užduotys, susijusios su šios direktyvos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/44/EB (11) taikymu šiais tikslais:

a)	šios direktyvos ir Direktyvos 2005/44/EB taikymo;

b)	vandenų kelių eismo ir infrastruktūros valdymo užtikrinimo;

c)	laivybos saugos išlaikymo arba užtikrinimo;

d)	statistinių duomenų rinkimo.

4.   Valstybės narės kompetentinga valdžios institucija gali perduoti asmens duomenis į trečiąją valstybę arba tarptautinei organizacijai, jei ji tai daro tik atsižvelgdama į kiekvieną konkretų atvejį ir jei laikomasi Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, ir ypač jo V skyriuje nustatytų reikalavimų. Valstybės narės užtikrina, kad perdavimas būtų būtinas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais tikslais. Valstybės narės užtikrina, kad trečioji valstybė ar tarptautinė organizacija duomenis kitai trečiajai valstybei ar tarptautinei organizacijai perduotų tik gavusi aiškų rašytinį sutikimą tai daryti ir laikydamasi valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos nurodytų sąlygų.

5.   Komisija, atsižvelgdama į kiekvieną konkretų atvejį, gali perduoti asmens duomenis trečiosios valstybės valdžios institucijai arba tarptautinei organizacijai arba suteikti jai prieigą prie Europos laivų korpusų duomenų bazės, jei duomenų perdavimas arba prieiga yra būtini šio straipsnio 3 dalyje nurodytais tikslais ir jei tenkinami Reglamento (EB) Nr. 45/2001 9 straipsnio reikalavimai. Komisija užtikrina, kad perdavimas arba prieiga būtų būtini šio straipsnio 3 dalyje nurodytais tikslais. Komisija užtikrina, kad trečioji valstybė ar tarptautinė organizacija duomenis kitai trečiajai valstybei ar tarptautinei organizacijai perduotų tik gavusi aiškų rašytinį sutikimą ir laikydamasi Komisijos nurodytų sąlygų.

6.   Kompetentinga valdžios institucija užtikrina, kad kai plaukiojančioji priemonė atiduodama į metalo laužą, duomenys, susiję su šia plaukiojančiąja priemone, būtų ištrinti iš 1 dalyje nurodytos duomenų bazės.

7.   Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais tiksliau apibrėžiami:

a)	duomenys, kuriuos valstybės narės turi įvesti į duomenų bazę;

b)	leidžiami prieigos būdai, atsižvelgiant į duomenų gavėjų kategorijas ir tikslus, kuriais tokie duomenys yra tvarkomi, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje;

c)	nurodymai dėl duomenų bazės naudojimo ir veikimo, visų pirma dėl duomenų saugumo priemonių, duomenų kodavimo bei tvarkymo ir duomenų bazės sujungimo su 17 straipsnyje nurodytais registrais.

20 straipsnis

Techninių patikrinimų atlikimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad 3 dalyje nurodytos kompetentingos valdžios institucijos atliktų šioje direktyvoje nurodytus pirminį, periodinį, specialų ir savanorišką patikrinimus.

2.   Tos kompetentingos valdžios institucijos gali neatlikti visos plaukiojančiosios priemonės ar jos dalies techninio patikrinimo, jei pagal galiojantį liudijimą, kurį pagal 21 straipsnį išdavė pripažinta klasifikacinė bendrovė, akivaizdu, kad visa plaukiojančioji priemonė arba jos dalis tenkina II ir V prieduose nurodytus techninius reikalavimus.

3.   Kiekviena valstybė narė parengia savo kompetentingų valdžios institucijų, atsakingų už techninių patikrinimų atlikimą, sąrašą ir apie jį, įskaitant visus jo pakeitimus, praneša Komisijai. Komisija nuolat atnaujina atitinkamoje interneto svetainėje skelbiamą kompetentingų valdžios institucijų ir patikrinimus atliekančių įstaigų sąrašą.

4.   Kiekviena valstybė narė laikosi II ir V prieduose numatytų konkrečių reikalavimų, susijusių su patikrinimus atliekančiomis įstaigomis ir prašymu atlikti patikrinimą.

21 straipsnis

Klasifikacinių bendrovių pripažinimas

1.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kad būtų pripažinta VI priede išvardytus kriterijus tenkinanti klasifikacinė bendrovė arba panaikintas jos pripažinimas laikantis šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos tvarkos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2.   Paraišką dėl pripažinimo Komisijai pateikia valstybė narė, kurioje yra klasifikacinės bendrovės būstinė arba patronuojamoji bendrovė, įgaliota išduoti sertifikatus, kad plaukiojančioji priemonė tenkina II ir V prieduose nurodytus reikalavimus pagal šią direktyvą. Prie šios paraiškos pridedama visa informacija ir dokumentai, kurių reikia norint patikrinti, ar tenkinami pripažinimo kriterijai.

3.   Bet kuri valstybė narė gali pateikti Komisijai prašymą panaikinti pripažinimą, jei ji mano, kad klasifikacinė bendrovė nebetenkina VI priede nustatytų kriterijų. Prie prašymo panaikinti pridedami jį pagrindžiantys dokumentai.

4.   Klasifikacinės bendrovės, kurioms ne vėliau kaip 2016 m. spalio 6 d. buvo suteiktas pripažinimas pagal Direktyvą 2006/87/EB, savo pripažinimą išlaiko.

5.   Komisija pirmą kartą ne vėliau kaip 2017 m. spalio 7 d. atitinkamoje interneto svetainėje paskelbia ir nuolat atnaujina pagal šį straipsnį pripažintų klasifikacinių bendrovių sąrašą. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus pakeitimus, susijusius su klasifikacinių bendrovių, dėl kurių pripažinimo jos teikė paraiškas, pavadinimais ar adresais.

22 straipsnis

Reikalavimų laikymosi kontrolė

1.   Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos valdžios institucijos bet kuriuo metu galėtų patikrinti, ar plaukiojančioji priemonė turi galiojantį sertifikatą pagal 7 straipsnį ir ar ji tenkina reikalavimus tokio sertifikato išdavimui.

Jei reikalavimų nesilaikoma, kompetentingos valdžios institucijos imasi atitinkamų priemonių pagal šio straipsnio 2–5 dalis. Jos taip pat paprašo plaukiojančiosios priemonės savininko arba jo atstovo imtis visų būtinų priemonių padėčiai ištaisyti per kompetentingų valdžios institucijų nustatytą terminą.

Kompetentinga valdžios institucija, kuri išdavė plaukiojančiojoje priemonėje turimą sertifikatą, informuojama apie tokius reikalavimų nesilaikymo atvejus per septynias dienas nuo patikrinimo.

2.   Jei galiojančio sertifikato plaukiojančiojoje priemonėje nėra, gali būti uždrausta ja toliau plaukti.

3.   Jei patikrinimo metu kompetentingos valdžios institucijos nustato, kad dėl plaukiojančiosios priemonės kyla akivaizdus pavojus joje esantiems asmenims, aplinkai ar laivybos saugai, jos gali uždrausti ta plaukiojančiąja priemone toliau plaukti, kol bus imtasi būtinų veiksmų padėčiai ištaisyti.

Kompetentingos valdžios institucijos taip pat gali nurodyti imtis proporcingų priemonių, kuriomis būtų sudarytos sąlygos plaukiojančiąja priemone, atitinkamais atvejais užbaigus transporto operacijas, saugiai nuplaukti į vietą, kurioje ją bus galima patikrinti arba suremontuoti.

4.   Valstybė narė, kuri uždraudė plaukiojančiąja priemone plaukti toliau arba pranešė plaukiojančiosios priemonės savininkui ar jo atstovui apie ketinimą ją uždrausti, jei nebus pašalinti nustatyti trūkumai, plaukiojančiosios priemonės sertifikatą išdavusiai arba paskutinį kartą jį atnaujinusiai valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai per septynias dienas praneša apie sprendimą, kurį ji priėmė arba ketina priimti.

5.   Sprendime, kuriuo neleidžiama plaukiojančiąja priemone plaukti toliau, priimtame įgyvendinant šią direktyvą, išsamiai nurodomos šį sprendimą pagrindžiančios priežastys. Apie tokį sprendimą nedelsiant pranešama atitinkamai šaliai, kuri kartu informuojama apie apeliacines procedūras, kuriomis ji gali pasinaudoti pagal atitinkamoje valstybėje narėje galiojančius teisės aktus, ir jų terminus.

23 straipsnis

Tam tikroms zonoms taikomi pakeisti techniniai reikalavimai

1.   Valstybės narės, atitinkamais atvejais atsižvelgdamos į peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe reikalavimus, be II ir V prieduose nurodytų techninių reikalavimų gali nustatyti papildomus techninius reikalavimus plaukiojančiosioms priemonėms, kuriomis vykdoma veikla jų teritorijoje esančiais 1 ir 2 zonų vandenų keliais. Tokie papildomi reikalavimai apima tik III priede išvardytus elementus.

2.   Kiekviena valstybė narė keleiviniams laivams, kuriais vykdoma veikla 3 zonos nesujungtais vidaus vandenų keliais, be II ir V prieduose nurodytų techninių reikalavimų gali toliau taikyti papildomus techninius reikalavimus. Tokie papildomi reikalavimai apima tik III priede išvardytus elementus.

3.   Jei taikant II priede nurodytas pereinamojo laikotarpio nuostatas būtų sumažinti galiojantys nacionaliniai saugos standartai, valstybė narė tų pereinamojo laikotarpio nuostatų gali nebetaikyti keleiviniams laivams, kuriais vykdoma veikla jos nesujungtais vidaus vandenų keliais. Tokiomis aplinkybėmis atitinkama valstybė narė gali reikalauti, kad tokie keleiviniai laivai, kuriais vykdoma veikla jos nesujungtais vidaus vandenų keliais, nuo 2008 m. gruodžio 30 d. atitiktų visus II ir V prieduose nurodytus techninius reikalavimus.

4.   Valstybė narė gali leisti, kad plaukiojančiosioms priemonėms, kuriomis vykdoma veikla tik jos teritorijoje esančiais 3 ir 4 zonų vandenų keliais, techniniai reikalavimai būtų taikomi iš dalies, arba gali nustatyti už II ir V prieduose nurodytus techninius reikalavimus mažiau griežtus techninius reikalavimus. Mažiau griežti techniniai reikalavimai arba techninių reikalavimų dalinis taikymas apima tik IV priede išvardytus elementus.

5.   Jei valstybė narė taiko 1, 2, 3 ar 4 dalį, ji apie tai praneša Komisijai bent prieš šešis mėnesius iki numatytos taikymo pradžios dienos. Komisija atitinkamai informuoja kitas valstybes nares.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinami papildomi techniniai reikalavimai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

6.   Pagal 1, 2, 3 ir 4 dalis iš dalies pakeistų techninių reikalavimų laikymasis nurodomas Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate arba papildomame Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate.

24 straipsnis

Tam tikrų kategorijų plaukiojančiosioms priemonėms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos

1.   Išlaikydamos tinkamą saugos lygį valstybės narės gali leisti taikyti nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo visos šios direktyvos arba jos dalies:

a)	plaukiojančiosioms priemonėms, kuriomis vykdoma veikla nesujungtais vidaus vandenų keliais;

b)	plaukiojančiosioms priemonėms, kurių dedveitas neviršija 350 tonų, arba plaukiojančiosioms priemonėms, kurios nėra skirtos kroviniams vežti ir kurių vandentalpa yra mažesnė nei 100 kubinių metrų, kurios buvo pastatytos anksčiau nei 1950 m. sausio 1 d. ir kuriomis vykdoma veikla tik jų teritorijoje.

2.   Nedarant poveikio peržiūrėtai Konvencijai dėl laivybos Reino upe, valstybės narės gali leisti, kad plaukiojančiųjų priemonių, kuriomis plaukiojama jų teritorijoje, riboto atstumo vietinės svarbos reisams arba reisams uostų teritorijose būtų taikomos nuo šios direktyvos nukrypti leidžiančios nuostatos. Šios nukrypti leidžiančios nuostatos ir reisai ar teritorijos, kuriems joms taikomos, nurodomi plaukiojančiosios priemonės sertifikate.

3.   Valstybės narės praneša Komisijai apie nukrypti leidžiančias nuostatas, kurias leista taikyti pagal 1 ir 2 dalis. Komisija atitinkamai informuoja kitas valstybes nares.

25 straipsnis

Naujų technologijų naudojimas ir konkrečioms plaukiojančiosioms priemonėms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos

1.   Siekiant skatinti inovacijas ir naujų technologijų naudojimą vidaus laivyboje Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų leidžiama taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas arba būtų pripažįstamas konkrečios plaukiojančiosios priemonės techninių specifikacijų lygiavertiškumas dėl:

a)

Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato išdavimo, kai juo pripažįstamas kitų nei II ir V prieduose nurodytų medžiagų, įrenginių ar įrangos dalių naudojimas ar buvimas plaukiojančiojoje priemonėje arba kitų priemonių ar konstrukcijos elementų patvirtinimas, su sąlyga, kad užtikrinamas lygiavertis saugos lygis;

b)	Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato išdavimo ribotam bandomajam laikotarpiui, į jį įtraukiant naujas technines specifikacijas, kuriomis nukrypstama nuo II ir V priedų reikalavimų, su sąlyga, kad užtikrinamas deramas saugos lygis.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2.   Valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos nurodo bet kurią 1 dalyje nurodytą nukrypti leidžiančią nuostatą ir lygiavertiškumo pripažinimą Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate.

26 straipsnis

Neproporcinga našta

1.   Pasibaigus galioti II priede nustatytoms techninių reikalavimų pereinamojo laikotarpio nuostatoms, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais leidžiama nukrypti nuo tame priede nustatytų techninių reikalavimų, kuriems buvo taikomos tos pereinamojo laikotarpio nuostatos, jeigu tokius reikalavimus sunku vykdyti techniškai arba kai juos taikant galėtų būti patirta neproporcingų išlaidų.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2.   Valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos nurodo visas taikytinas 1 dalyje nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate.

27 straipsnis

Patvirtinto tipo įrangos registras

Komisija atitinkamoje interneto svetainėje skelbia pagal II ir V priedus patvirtinto tipo įrangos registrą.

4 SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos, susijusios su dokumentų naudojimu

Dokumentai, kuriems taikoma ši direktyva ir kuriuos anksčiau nei 2016 m. spalio 6 d. pagal Direktyvą 2006/87/EB išdavė valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, galioja iki jų galiojimo pabaigos dienos.

29 straipsnis

Plaukiojančiosios priemonės, kurioms netaikoma Direktyva 82/714/EEB

1.   Plaukiojančiosioms priemonėms, kurioms netaikoma Tarybos direktyva 82/714/EEB (12), tačiau kurioms pagal šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalį taikoma ši direktyva, Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas išduodamas po techninio patikrinimo, ar plaukiojančioji priemonė atitinka šios direktyvos II ir V prieduose nurodytus techninius reikalavimus. Tas techninis patikrinimas atliekamas pasibaigus plaukiojančiosios priemonės esamo sertifikato galiojimo laikui ir bet kuriuo atveju ne vėliau nei 2018 m. gruodžio 30 d.

2.   Bet koks II ir V prieduose nurodytų techninių reikalavimų nesilaikymas nurodomas Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate. Jeigu kompetentingos valdžios institucijos mano, kad šie trūkumai nekelia akivaizdaus pavojaus, šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis plaukiojančiosiomis priemonėmis gali būti toliau vykdoma veikla, kol tos plaukiojančiosios priemonės dalys arba zonos, kurios buvo patvirtintos kaip neatitinkančios tų reikalavimų, bus pakeistos arba pertvarkytos; po to tos dalys arba zonos turi atitikti II ir V prieduose nurodytus techninius reikalavimus.

3.   Atliekant įprastinius remonto ir techninės priežiūros darbus esamų dalių pakeitimas identiškomis arba lygiavertės technologijos ir konstrukcijos dalimis šio straipsnio taikymo tikslais nelaikomas pakeitimu ar pertvarkymu, kaip apibrėžta 2 dalyje.

4.   Kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalyje, akivaizdžiu pavojumi visų pirma laikomi tie atvejai, kai, atsižvelgiant į II ir V prieduose nurodytus techninius reikalavimus, pažeidžiami su konstrukcijos struktūriniu patvarumu, navigacija ar manevringumu arba plaukiojančiosios priemonės specialiomis savybėmis susiję reikalavimai. Nukrypti leidžiančios nukrypti nuostatos, numatytos techniniuose reikalavimuose, nurodytuose II ir V prieduose, nelaikomos trūkumais, kurie kelia akivaizdų pavojų.

30 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl laikinųjų reikalavimų pagal Direktyvą 2006/87/EB

Laikinieji reikalavimai, priimti pagal Direktyvos 2006/87/EB II priedo 1.06 straipsnį, galioja tol, kol baigiasi jų galiojimo laikas.

31 straipsnis

Priedų pritaikymas

1.   Komisija pagal 32 straipsnį priima deleguotuosius aktus siekiant pritaikyti II priedą, kad nepagrįstai nedelsiant būtų atnaujinta nuoroda į naujausią ES-TRIN standarto redakciją ir nustatyta jo taikymo data.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, tuo atveju, kai tai tinkamai pagrindžiama atlikus atitinkamą analizę ir kai nėra tinkamų ir atnaujintų tarptautinių standartų, kuriais būtų užtikrinta laivybos sauga, arba kai dėl CESNI sprendimų priėmimo proceso pakeitimų būtų pakenkta Sąjungos interesams, Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamas II priedas, kad būtų pateikti atitinkami techniniai reikalavimai.

3.   Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl III ir IV priedų suderinimo su mokslo ir technikos pažanga.

4.   Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl V priedo pritaikymo siekiant atnaujinti ir supaprastinti administracines nuostatas.

5.   Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl VI priedo pritaikymo siekiant iš dalies pakeisti klasifikacinių bendrovių pripažinimo kriterijus, kad būtų užtikrinta laivybos sauga.

6.   Siekiant atsižvelgti į II ir V priedų pakeitimus, Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šioje direktyvoje būtų atnaujintos nuorodos į tam tikras tų priedų nuostatas.

32 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   4, 19 ir 31 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2016 m. spalio 6 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4, 19 ir 31 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 4, 19 ir 31 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

33 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Tarybos direktyvos 91/672/EEB (13) 7 straipsniu įsteigtas komitetas (toliau – komitetas). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas.

34 straipsnis

Peržiūra

Komisija anksčiau nei 2021 m. spalio 7 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje apžvelgiamas pagal šią direktyvą nustatytų priemonių, visų pirma susijusių su techninių reikalavimų suderinimu ir vidaus vandenų laivybos techninių standartų kūrimu, veiksmingumas. Ataskaitoje taip pat apžvelgiami bendradarbiavimo su tarptautinėmis kompetentingomis vidaus vandenų laivybos organizacijomis, mechanizmai. Prireikus prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant labiau supaprastinti bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą, nustatant standartus, kurie gali būti nurodomi Sąjungos teisės aktuose. Komisija pateikia panašią ataskaitą įvykus bet kokiems esminiams pokyčiams vidaus vandenų kelių transporto srityje.

35 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

36 straipsnis

Direktyvos 2009/100/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 2009/100/EB iš dalies keičiama taip:

1.

1 straipsnis pakeičiamas taip: „1 straipsnis Ši direktyva taikoma vidaus vandenų laivams, naudojamiems prekėms vežti, kurių bendras dedveitas yra 20 ar daugiau metrinių tonų: a) kurių ilgis yra mažesnis nei 20 metrų ir b) kurių ilgio (L), pločio (B) ir grimzlės (T) sandauga yra mažesnė nei 100 kubinių metrų. Šia direktyva nedaromas poveikis Reinu plaukiojančių laivų tikrinimo taisyklėms ir Europos susitarimui dėl tarptautinio pavojingų krovinių vežimo vidaus vandenų keliais (ADN).“

2.

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 4 dalis pakeičiama taip: „4.   Valstybės narės gali reikalauti, kad laivai, vežantys pavojingus krovinius, kaip apibrėžta ADN, atitiktų reikalavimus, išdėstytus tame susitarime. Kaip įrodymo, kad šių reikalavimų yra laikomasi, jos gali reikalauti, jog būtų pateiktas tame susitarime numatytas leidimas.“; b) 5 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Pavojingų krovinių vežimo ypatingų sąlygų laikomasi visuose Bendrijos vandenų keliuose, jeigu laivai atitinka ADN reikalavimus. Įrodymą, kad laikomasi tų reikalavimų, gali atstoti 4 dalyje numatytas leidimas.“

37 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Nedarant poveikio 40 straipsniui, valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2018 m. spalio 7 d., ir taikomi nuo šios datos. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos tokias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

3.   Valstybė narė, kuri dėl nukrypti leidžiančių nuostatų, suteiktų pagal 24 straipsnio 1 ir 2 dalis, neturi nė vienos plaukiojančiosios priemonės, kuriai taikoma ši direktyva ir kuria vykdoma veikla jos vandenų keliais, neprivalo perkelti į nacionalinę teisę 2 skyriaus, 18 straipsnio 3 dalies ir 20 bei 21 straipsnių.

38 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2006/87/EB panaikinama nuo 2018 m. spalio 7 d.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal VII priede pateiktą atitikties lentelę.

39 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

40 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms, išskyrus Daniją, Estiją, Airiją, Graikiją, Ispaniją, Kiprą, Latviją, Maltą, Portugaliją, Slovėniją ir Suomiją.

---

(1)  OL C 177, 2014 6 11, p. 58.

(2)  OL C 126, 2014 4 26, p. 48.

(3)  2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2016 m. birželio 16 d. Tarybos per pirmąjį svarstymą priimta pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento pozicija.

(4)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/87/EB, nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams ir panaikinanti Tarybos direktyvą 82/714/EEB (OL L 389, 2006 12 30, p. 1).

(5)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(6)  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/100/EB dėl vidaus vandenų laivų tinkamumo plaukioti liudijimų abipusio pripažinimo (OL L 259, 2009 10 2, p. 8).

(7)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(8)  2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (OL L 163, 2009 6 25, p. 1).

(9)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(10)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(11)  2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/44/EB dėl suderintų upių informacijos paslaugų (UIP) Bendrijos vidaus vandens keliuose (OL L 255, 2005 9 30, p. 152).

(12)  1982 m. spalio 4 d. Tarybos direktyva 82/714/EEB, nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandens kelių laivams (OL L 301, 1982 10 28, p. 1).

(13)  1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 91/672/EEB dėl vidaus vandenų keliais krovinius ir keleivius vežančių laivų kapitonams išduotų nacionalinių pažymėjimų abipusio pripažinimo (OL L 373, 1991 12 31, p. 29).

---

---

---

---

---

---

---

---

---