1.

Ar 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (1) 2 straipsnio 2 dalimi, 4, 11, 12, 14, 16 ir 17 straipsniais draudžiama autonominio regiono įstatymu (Ley 4/1996, de 12 de julio, de Caza de Castilla y León (Kastilijos ir Leono 1996 m. liepos 12 d. Įstatymas Nr. 4 dėl medžioklės), o vėliau – Ley 4/2021, de 1 de julio, de Caza y de Gestión Sostenible de los Recursos Cinegéticos de Castilla y León (Kastilijos ir Leono 1992 m. liepos 1 d. Įstatymas Nr. 4 dėl medžioklės ir tvaraus medžiojamųjų gyvūnų išteklių valdymo)) vilkus paskelbti medžiojamųjų gyvūnų rūšimi, taigi leisti sumedžioti vilkus jų gyvenamų rajonų medžioklės plotuose 2019–2020, 2020–2021 ir 2021–2022 m. sezonais, kai jų apsaugos būklė yra nepalanki ir netinkama, kaip nurodyta Ispanijos Europos Komisijai 2019 m. pateiktoje 2013–2018 m. šešerių metų laikotarpio ataskaitoje, todėl ši valstybė (valstybė narė, Buveinių direktyvos 4 straipsnis) įtraukė visus Ispanijoje gyvenančius vilkus į laukinių rūšių, kurioms taikomas specialus apsaugos režimas, sąrašą ir į Ispanijos nykstančių gyvūnų rūšių katalogą, taip griežtą apsaugą suteikiant ir vilkų populiacijoms į šiaurę nuo Duero upės?

2.

Ar su šiuo tikslu suderinama tai, kad vilkams suteikiama apsauga skiriasi priklausomai nuo to, ar jie gyvena į šiaurę, ar į pietus nuo Duero upės, atsižvelgiant į tai, kad: i) šiuo metu toks skirstymas moksliniu požiūriu nelaikomas tinkamu, ii) 2013–2018 m. vilkų apsaugos būklė trijuose Ispanijos regionuose, t. y. Alpių, Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros regionuose, yra nepalanki, iii) ši rūšis griežtai saugoma beveik visose valstybėse narėse, o ypač regione, kurio dalis išsidėsčiusi Portugalijoje, ir iv) Teisingumo Teismo jurisprudenciją dėl natūralaus paplitimo arealo ir teritorijos, pagal kurią vertinama vilkų apsaugos būklė, nes ji labiau atitinka Buveinių direktyvą, kartu nepamirštant šios direktyvos 2 straipsnio 3 dalies nuostatų, taikant vilkams šios direktyvos II ir IV priedų nuostatas, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena į šiaurę ar į pietus nuo Duero upės, leidžiant juos gaudyti ir medžioti tik nesant kitų priimtinų sprendimų, ir tik laikantis 16 straipsnyje nustatytų sąlygų ir reikalavimų?

Jei būtų nuspręsta, kad skirtumas yra pateisinamas,

3.

Ar direktyvos 14 straipsnyje vartojama sąvoka „naudojimas“ apima vilkų medžioklę, atsižvelgiant į ypatingą šios rūšies svarbą (kitose vietovėse ji laikoma prioritetine), nes iki šiol vilkų medžioklė buvo leidžiama, o jų būklė 2013–2018 m. buvo pripažinta nepalankia?

4.

Ar direktyvos 14 straipsniui prieštarauja tai, kad vilkai, gyvenantys į šiaurę nuo Duero upės, paskelbiami medžiojamųjų gyvūnų rūšimi (Ley 4/1996, de 12 de julio, de Caza de Castilla y León (Kastilijos ir Leono 1996 m. liepos 12 d. Įstatymas Nr. 4 dėl medžioklės) 7 straipsnis ir I priedas ir Ley 4/2021, de 1 de julio, de Caza y de Gestión Sostenible de los Recursos Cinegéticos de Castilla y León (Kastilijos ir Leono 1992 m. liepos 1 d. Įstatymas Nr. 4 dėl medžioklės ir tvaraus medžioklės išteklių valdymo) 6 straipsnis ir I priedas) ir patvirtinamas vilkų naudojimo jų gyvenamų rajonų medžioklės plotuose į šiaurę nuo Duero upės planas 2019–2020, 2020–2021 ir 2021–2022 m. sezonais, nesant duomenų, leidžiančių nustatyti, ar buvo vykdomas direktyvos 11 straipsnyje numatytas stebėjimas, nuo 2012–2013 m. neatlikus vilkų surašymo ir neturint pakankamos, objektyvios, mokslinės ir aktualios informacijos apie vilkų padėtį, pagal kurią buvo parengtas minėtas vilkų naudojimo planas, kai 2013–2018 m. trijuose Ispanijos regionuose, kuriuose gyvena vilkai, t. y. Alpių, Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros regionuose, vilkų apsaugos būklė buvo pripažinta nepalankia?

5.

Ar pagal Buveinių direktyvos 4, 11 ir 17 straipsnių nuostatas vilkų apsaugos būklė (dabartinis ir faktinis populiacijos gausumo lygis, dabartinis geografinis paplitimas, veisimasis ir kt.) nustatoma pagal ataskaitas, kurias kas šešerius metus arba, jei reikia, per trumpesnį laikotarpį parengia valstybė narė, dalyvaujant moksliniam komitetui, pavyzdžiui, įsteigtam Karaliaus dekretu Nr. 139/2011, atsižvelgdama į tai, kad jų populiacijos yra pasiskirsčiusios skirtingų autonominių regionų teritorijose, ir į būtinybę atlikti vietos populiacijai skirtų priemonių vertinimą „platesniu mastu“, kaip nurodyta 2019 m. spalio 10 d. Teisingumo Teismo sprendime C-674/17 (2)?