1.

Ar tokie duomenys, kaip pagrindinėje byloje aptariami statistinei miškų inventorizacijai naudojamų nuolatinių tyrimų plotų vietos duomenys, turi būti kvalifikuojami kaip informacija apie aplinką, kaip tai suprantama pagal Informacijos apie aplinką direktyvos (1) 2 straipsnio 1 punkto a arba b papunktį?

2.

Jei pagal atsakymą į pirmąjį klausimą tai yra informacija apie aplinką: Ar tokiu atveju Informacijos apie aplinką direktyvos 4 straipsnio 1 dalies d punktas turi būti aiškinamas taip, kad dar nagrinėjama medžiaga arba neparengtais dokumentais arba duomenimis taip pat laikomi statistinei miškų inventorizacijai naudojamų nuolatinių tyrimų plotų vietos duomenys?

Ar Informacijos apie aplinką direktyvos 4 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad šioje nuostatoje įtvirtinta sąlyga, kad konfidencialumas turi būti numatytas įstatyme, yra įvykdyta, kai konfidencialumo reikalavimas ne nustatytas įstatyme dėl konkrečios rūšies informacijos, o kyla aiškinant bendro pobūdžio teisės akto, kaip antai Viešosios informacijos įstatymo arba Valstybinės statistikos įstatymo, nuostatą?

Ar taikant Informacijos apie aplinką direktyvos 4 straipsnio 2 dalies b punktą turi būti konstatuota, kad dėl prašomos informacijos atskleidimo buvo padarytas neigiamas poveikis tarptautiniams valstybės santykiams, ar pakanka konstatuoti, kad kyla toks pavojus?

Ar Informacijos apie aplinką direktyvos 4 straipsnio 2 dalies h punkte nurodyta priežastis „aplinkos <…> apsaug[a]“ pateisina galimybės susipažinti su informacija apie aplinką apribojimą, siekiant užtikrinti valstybinės statistikos patikimumą?

3.

Jei pagal atsakymą į pirmąjį klausimą tokie duomenys, kaip pagrindinėje byloje aptariami statistinei miškų inventorizacijai naudojamų nuolatinių tyrimų plotų vietos duomenys, nėra informacija apie aplinką: ar tuomet su tokiais duomenimis susijęs prašymas pateikti informaciją pagal Informacijos apie aplinką direktyvos 2 straipsnio 1 dalies b punktą laikytinas prašymu pateikti informaciją apie aplinką, kuris turi būti nagrinėjamas pagal 8 straipsnio 2 dalį?

4.

Jei į trečiąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar tokie duomenys, kaip pagrindinėje byloje aptariami statistinei miškų inventorizacijai naudojamų nuolatinių tyrimų plotų vietos duomenys, laikytini informacija apie informacijai rinkti naudojamus analizės, bandinių ėmimo ir bandinių parengimo metodus, kaip tai suprantama pagal Informacijos apie aplinką direktyvos 8 straipsnio 2 dalį?

5.

Jei į ketvirtąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar Informacijos apie aplinką direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė susipažinti su tokia informacija gali būti apribojama dėl kokios nors svarbios priežasties, kylančios iš nacionalinės teisės aktų?

Ar atsisakymą paskelbti informaciją pagal Informacijos apie aplinką direktyvos 8 straipsnio 2 dalį galima sušvelninti kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, priemonėmis, kuriomis galimybė susipažinti su prašoma informacija būtų suteikiama mokslinių tyrimų ir plėtros institucijoms arba Audito rūmams audito tikslais?

6.

Ar atsisakymą paskelbti tokius duomenis, kaip pagrindinėje byloje aptariami statistinei miškų inventorizacijai naudojamų nuolatinių tyrimų plotų vietos duomenys, galima pagrįsti tikslu užtikrinti informacijos apie aplinką kokybę, kaip tai suprantama pagal Informacijos apie aplinką direktyvos 8 straipsnio 1 dalį?

7.

Ar iš Informacijos apie aplinką direktyvos 21 konstatuojamosios dalies kyla teisinis statistinei miškų inventorizacijai naudojamų nuolatinių tyrimų plotų vietos duomenų skelbimo pagrindas?