Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 62018TN0388

Byla T-388/18: 2018 m. birželio 27 d. pareikštas ieškinys byloje WV / EIVT

OL C 352, 2018 10 1, p. 34–35 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

1.10.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 352/34

2018 m. birželio 27 d. pareikštas ieškinys byloje WV / EIVT

(Byla T-388/18)

(2018/C 352/41)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: WV, atstovaujama advokato É. Boigelot

Atsakovė: Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu;

—

atitinkamai, taikant Bendrojo Teismo procedūros reglamento 89 straipsnio, kuriame numatytos „Proceso organizavimo priemonės“, 3 dalies d punktą pirmiausia atsakovei nurodyti pateikti visus įrodymus ir dokumentus, susijusius su šia byla, visų pirma: Paskyrimų tarnybos atlikto vidaus saugumo tyrimo įgaliojimus ir išvadas; visus EIVT vidaus dokumentus ir sprendimus, parengtus dėl kaltinimų, jog ieškovė tariamai paėmė ir galbūt perdavė informaciją trečiajai valstybei (Izraelis ir / arba Turkija), tikslias datas, informaciją, kuria neva pasidalinta, ir konkrečius įrodymus, taip pat saugumo tarnybai perduotą informaciją ir jos atsakymą; vidaus dokumentus ir (arba) sprendimus, kurie, atrodo, parengti ar priimti dėl 2016 m. liepos 27 d. incidento, ypač EIVT generalinio sekretoriaus pažymą dėl ieškovės pašalinimo iš Turkijos skyriaus; [X] e. laišką, išsiųstą 2015 m. rugsėjo mėn. [Y], kuriame, atrodo, nurodomos „rimtos problemos, susijusios su jos elgesiu“; informaciją apie įvairius jos perkėlimus, siekiant išsiaiškinti, ar perkėlimai atlikti dėl jos posto ir (arba) buvo pertekliniai; EIVT Turkijos skyriui pateiktas nacionalinių ekspertų sąlygas, atspindinčias su įvairiomis valstybėmis narėmis 2015 m. birželio mėn. sudarytą susitarimą dėl šio skyriaus įsteigimo; 2017 m. gegužės 18 d. ieškovės, personalo komiteto ir Paskyrimų tarnybos susitikimo protokolą; 2017 m. liepos 10 d. e. laiškus, kuriais apsikeista tarp [Z] ir ES delegacijos Turkijoje vadovo;

—

panaikinti implicitinį sprendimą atmesti 2017 m. rugsėjo 4 d. Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsniu grindžiamą prašymą suteikti pagalbą;

—

panaikinti 2018 m. kovo 28 d. sprendimą Ares(2018)1705593, apie kurį pranešta tą pačią dieną, kuriuo Paskyrimų tarnyba atmetė ieškovės 2017 m. lapkričio 29 d. pateiktą skundą Nr. R/510/17 dėl implicitinio Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsniu grindžiamo prašymo suteikti pagalbą atmetimo;

—

priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, remiantis Europos Sąjungos Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsniu.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi vieninteliu pagrindu, grindžiamu pareigos suteikti pagalbą ir rūpestingumo pareigos pažeidimu, Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 1e straipsnio 2, 12, 12a dalių ir 22b, 24, 25, 26 straipsnių ir gero administravimo principo pažeidimu, taip pat Europos Sąjungos Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 1 ir 2 straipsnių ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 26 t., p. 102) pažeidimu.

Ieškovė taip pat kaip pagrindą nurodo, be kita ko, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41, 47 ir 52 straipsnių, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, teisės į gynybą pažeidimą, taip pat piktnaudžiavimą teise ir procedūra, akivaizdų teisėtų lūkesčių principo ir šalių procesinio lygiateisiškumo pažeidimą.

Galiausiai ieškovė kaip pagrindą nurodo principo, jog administracija turi priimti sprendimą tik remdamasi teisiškai priimtinais (tai yra reikšmingais ir be akivaizdžių faktinių ar teisinių vertinimo klaidų) motyvais, pažeidimą, taip pat proporcingumo, rungimosi, gero administravimo ir teisinio saugumo principų pažeidimą, be to, 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) pažeidimą.

Taigi kaltinama yra tuo, kad priimdama ginčijamą sprendimą nurodytomis sąlygomis ir vėliau atmesdama ieškovės skundą, Paskyrimų tarnyba akivaizdžiai neteisingai aiškino ir taikė teisės nuostatas ir pirma nurodytus principus, nes savo sprendimą grindė tiek teisiškai, tiek faktiškai neteisingais motyvais ir dėl to ieškovė atsidūrė neteisėtoje administracinėje padėtyje, kai nėra jokios atitikties tarp nustatytų faktų ir prašymo suteikti pagalbą atmetimo.

Top