1.

Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apeliacinis apygardos teismas, Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino ( 2 ) 8 straipsnio 1 dalies išaiškinimu. Šioje nuostatoje, kurios Teisingumo Teismas dar nėra išaiškinęs, nurodyta, kad gaminio išvaizdos savybės, kurias lemia tik jo techninė funkcija, nepatenka į šiuo reglamentu suteikiamos apsaugos taikymo sritį.

2.

Sprendimas dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtas nagrinėjant ginčą tarp dviejų bendrovių, iš kurių vienai priklauso keli registruotieji Bendrijos dizainai, o kita gamina gaminius, analogiškus tiems, kurie yra saugomi šio dizaino. Pirmoji bendrovė pareiškė ieškinį antrajai bendrovei dėl veiksmų nutraukimo, o antroji bendrovė teigė, kad pirmajai bendrovei (ieškovei pagrindinėje byloje) priklausančios teisės, kurių pažeidimu ji rėmėsi, turi būti pripažintos negaliojančiomis. Antroji bendrovė priešieškinyje remiasi minėto 8 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtimi.

3.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo iškeltais klausimais Teisingumo Teismo prašoma, pirma, apibrėžti frazę „gaminio išvaizdos savybes lemia tik jo techninė funkcija“, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą, ir, antra, nustatyti, kaip reikia vertinti šią sąvoką, jeigu atitinkamas dizainas turi tokių savybių.

4.

Reglamento Nr. 6/2002 10 konstatuojamojoje dalyje nurodyta: „Dizaino apsaugos suteikimas vien dėl techninės funkcijos savybių neturėtų varžyti technologinio naujoviškumo. Suprantama, kad tai nereiškia, jog dizainas privalo turėti estetinę vertę. Taip pat apsauga neturėtų būti suteikiama mechaninių detalių dizainui, nes tai gali kliudyti skirtingų modelių gaminius keisti vienus kitais. Dėl šios priežasties, vertinant, ar kitos dizaino savybės atitinka apsaugos reikalavimus, neturėtų būti atsižvelgiama į dizaino savybes, kurioms dėl to nesuteikiama apsauga.“

5.

To paties reglamento 4 straipsnis „Apsaugos reikalavimai“ suformuluotas taip:

„1.   Dizainas pagal Bendrijos dizainą saugomas atsižvelgiant į tai, ar jis yra naujas ir ar turi individualių savybių.

2.   Dizainas, pritaikytas ar panaudotas gaminiui, kuris yra sudėtinio gaminio sudedamoji dalis, yra laikomas nauju ir turinčiu individualių savybių tiktai:

<…>“

6.

Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnio „Naujumas“ 1 dalyje nurodyta, kad „dizainas laikomas nauju, jeigu joks kitas tapatus dizainas netapo prieinamas visuomenei“.

7.

Šio reglamento 6 straipsnyje „Individualios savybės“ nurodyta:

„1.   Dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu jo bendras įspūdis informuotam vartotojui skiriasi nuo bendro įspūdžio, kurį tokiam vartotojui padaro bet koks kitas dizainas, kuris tapo prieinamas visuomenei <…>

2.   Vertinant individualias savybes, atsižvelgiama į dizainerio laisvės mastą kuriant tą dizainą.“

8.

Minėto reglamento 8 straipsnyje „Techninės funkcijos sąlygojamas dizainas ir sujungiamųjų detalių dizainas“ 1 dalyje numatyta, kad „Bendrijos dizainas negalioja, jeigu gaminio išvaizdos savybes lemia tik jo techninė funkcija“.

9.

DOCERAM GmbH yra pagal Vokietijos teisę reglamentuojama bendrovė, gaminanti inžinerinės keramikos detales. Ji tiekia šias detales automobilių, tekstilės įrenginių ir mechaninės statybos pramonei. Jai priklauso keli registruotieji Bendrijos dizainai, kuriais saugomi trijų skirtingų geometrinių formų suvirinimo centravimo kaiščiai, iš kurių kiekvienas gaminamas šešių skirtingų rūšių.

10.

CeramTec GmbH taip pat yra pagal Vokietijos teisę reglamentuojama bendrovė, gaminanti ir parduodanti keraminius suvirinimo centravimo kaiščius, kurie yra tokie pat, kaip ir saugomi DOCERAM priklausančio dizaino.

11.

DOCERAM Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas) pareiškė ieškinį bendrovei CeramTec prašydama, be kita ko, nutraukti jai priklausančių saugomų teisių pažeidimą. Atsakovė pagrindinėje byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti šias teises negaliojančiomis, teigdama, kad atitinkamų gaminių išvaizdos savybes lemia tik jų techninė funkcija, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalį.

12.

Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas) atmetė DOCERAM ieškinį ir pripažino ginčijamus dizainus negaliojančiais motyvuodamas tuo, kad jiems netaikoma minėtame reglamente numatyta apsauga pagal jo 8 straipsnio 1 dalį, nes dizaino pasirinkimą lėmė tik techninio funkcionalumo motyvai.

13.

DOCERAM apskundė tokį sprendimą Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apeliacinis apygardos teismas). Pastarasis teismas nusprendė, kad, siekiant išnagrinėti pagrindinėje byloje kilusį ginčą, reikia išsiaiškinti, ar, norint taikyti Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį, reikia, kaip mano dalis autorių ir kaip yra pripažįstama, be kita ko, Vokietijos teismų praktikoje, konstatuoti alternatyvaus dizaino, atliekančio tą pačią techninę funkciją, nebuvimą, o gal – kaip yra manoma skundžiamame teismo sprendime – reikia objektyviai nustatyti, ar nurodytas funkcionalumas yra vienintelis aspektas, nulėmęs nagrinėjamo produkto išvaizdą.

14.

Taigi 2016 m. liepos 7 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2016 m. liepos 15 d., Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apeliacinis apygardos teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

15.

Pastabas raštu Teisingumo Teisme pateikė DOCERAM, CeramTec, Graikijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės ir Europos Komisija. 2017 m. birželio 29 d. posėdyje visos jos pateikė pastabas žodžiu.

16.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, pagrindinėje byloje nagrinėjami dizainai yra nauji ir turi individualių savybių, kaip to atitinkamai reikalaujama Reglamento Nr. 6/2002 5 ir 6 straipsniuose ( 3 ). Jam kyla klausimas, ar apsauga jiems vis dėlto turėtų būti netaikoma pagal minėto reglamento 8 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad „Bendrijos dizainas negalioja, jeigu gaminio išvaizdos savybes lemia tik jo techninė funkcija“, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje yra dizainas, kurį jis laiko „alternatyviu“, nes jis gali lemti tokį patį techninį rezultatą kaip ir minėtas dizainas.

17.

Atsižvelgiant į sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodytas aplinkybes ir šio sprendimo kontekstą, man atrodo, kad pirmuoju prejudiciniu klausimu Teisingumo Teismo iš esmės prašoma nustatyti, ar vien tai, kad yra konstatuota, jog egzistuoja toks alternatyvus dizainas, leidžia teigti, kad ginčijamą dizainą lemia ne tik atitinkamų gaminių techninė funkcija, todėl jiems netaikoma minėtoje 8 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis, o gal šiuo tikslu reikšmingas kriterijus yra sužinoti, ar šių gaminių dizaineris dėl jų „estetinių savybių“ ar „formos poveikio“ ( 4 ) buvo paskatintas pasirinkti specifinį dizainą ( 5 ). Jeigu Teisingumo Teismas pritartų pastarajam kriterijui, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas antruoju klausimu siekia išsiaiškinti, kaip reikėtų vertinti, jeigu skirtingos gaminio išvaizdos savybės buvo arba nebuvo išlaikytos vien dėl techninės būtinybės.

18.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad klausimas kelia didelių abejonių, atsižvelgiant į tai, kad iki šiol ir doktrinoje, ir valstybių narių teismų praktikoje, ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO, anksčiau – Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui, VRDT) praktikoje buvo laikomasi labai skirtingų nuomonių, kaip reikia aiškinti Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalį. Šiuo klausimu egzistuoja dvi priešingos teisės teorijos, kurios gali lemti visiškai priešingus praktinius rezultatus.

19.

Pagal pirmąją teoriją šioje nuostatoje nurodyta išimtis gali būti taikoma, tik jeigu konstatuojama, kad joks alternatyvus dizainas neleidžia atlikti tos pačios techninės funkcijos, kurią atlieka nagrinėjamas dizainas, nes tokių alternatyvų buvimas atskleidžia, kad formos pasirinkimą nulėmė ne vien jos techninė funkcija, kaip tai suprantama pagal minėtą 8 straipsnio 1 dalį. Šis aiškinimas grindžiamas kriterijumi, kuris paprastai vadinamas formų daugetu, ir pagal jį, jei yra kitos gaminio formos, kurios gali atlikti tą pačią techninę funkciją, jo dizainui gali būti taikoma apsauga, nes ši formų įvairovė rodo, kad tokiu atveju gaminio dizaineris, kurdamas dizainą, nėra suvaržytas šios funkcijos ir gali laisvai pasirinkti kurią nors iš šių formų ( 6 ). Taip aiškinama ši nuostata būtų taikoma gana retais atvejais, kai atitinkamas dizainas yra vienintelis, kuris užtikrina norimo techninio rezultato pasiekimą.

20.

Sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apeliacinis apygardos teismas) nurodo, kad minėtas pirmasis teiginys, kuriam, kiek žinau, pritariama, be kita ko, Vokietijos ( 7 ), Belgijos ( 8 ) ir Prancūzijos ( 9 ) doktrinoje, yra nusistovėjęs ne tik nacionalinėje jurisprudencijoje Vokietijoje ir kitose valstybėse narėse ( 10 ), bet ir EUIPO praktikoje ( 11 ). Iš Teisingumo Teisme pateiktų pastabų matyti, kad DOCERAM yra vienintelė šalis, kuri šioje byloje laikosi tokios pozicijos.

21.

Pagal konkuruojančią teoriją Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis turi būti taikoma, jeigu atitinkamo dizaino savybes lemia tik poreikis sukurti techninį sprendimą, o estetiniai motyvai neturi jokios įtakos, nes nėra jokios kūrybinės veiklos, kuri nusipelnytų apsaugos pagal dizaino teisę. Pagal šią teoriją, susijusią su vadinamuoju priežastingumo kriterijumi, reikalaujama nustatyti priežastį, dėl kurios gaminio dizaineris nusprendė pritaikyti ginčijamą savybę ( 12 ). Šitaip aiškinama 8 straipsnio 1 dalis būtų taikoma visais atvejais, kai būtinybė atlikti konkrečią techninę funkciją yra vienintelė aplinkybė, nulėmusi nagrinėjamą dizainą, ir neturi įtakos jo išvaizdai ar estetinėms savybėms, o galimas alternatyvaus dizaino, galinčio atlikti tą pačią funkciją, buvimas nėra lemiamas.

22.

Nors akivaizdu, kad laikytis šių ankstesnių pozicijų Teisingumo Teismui nėra privaloma, pažymėtina, kad EUIPO, kuri anksčiau buvo linkusi pritarti formų daugeto teorijai, naujausioje savo sprendimų praktikoje pasirinko taikyti priežastingumo teoriją ( 13 ), nusprendusi, kad pagal Reglamento Nr.°6/2002 8 straipsnio 1 dalį atsisakoma suteikti apsaugą toms gaminio išvaizdos savybėms, kurios pritaikytos siekiant vienintelio tikslo – leisti jam atlikti savo techninę funkciją, priešingai nei savybėms, kurios bent tam tikru mastu buvo pasirinktos siekiant pagerinti gaminio išvaizdą, ir kurios yra saugotinos ( 14 ). Atrodo, kad panašiu keliu nueita Prancūzijos ( 15 ) ir Jungtinės Karalystės ( 16 ) jurisprudencijoje. Šioje byloje CeramTec, Graikijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės, taip pat Komisija ( 17 ) pritaria pastarajai teorijai. Dėl toliau nurodytų priežasčių laikausi tos pačios nuomonės.

23.

Pirmiausia galima konstatuoti, kad, priešingai, nei teigia DOCERAM, Reglamento Nr. 6/2002 nuostatų tekste nepateikta jokios informacijos, kuri būtų tiesiogiai naudinga atsakant į pirmąjį prejudicinį klausimą, nes jo 8 straipsnio 1 dalyje esanti sąvoka „gaminio išvaizdos savybes lemia tik jo techninė funkcija“ jame neapibrėžta ir jame nenumatytas joks vertinimo kriterijus. Visų pirma visai nepaminėtas nagrinėjamo gaminio dizainui alternatyvaus dizaino nebuvimo kriterijus, kurį palaiko formų daugeto teorijos šalininkai.

24.

Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją iš vienodo Sąjungos teisės taikymo reikalavimo matyti, kad kai Sąjungos teisės nuostatoje aiškiai nedaroma nuoroda į valstybių narių teisę dėl konkrečios sąvokos, ši sąvoka visoje Europos Sąjungoje turi būti aiškinama savarankiškai ir vienodai, atsižvelgiant į nuostatos bendrą sistemą, tikslus ir kilmę ( 18 ).

25.

Kalbant apie Reglamento Nr. 6/2002 bendrą sistemą, pažymėtina, kad šio reglamento 10 konstatuojamojoje dalyje yra įdomus, nors ir ribotas paaiškinimas, kaip suprasti šio reglamento 8 straipsnio 1 dalį, ir nurodoma: „[d]izaino apsaugos suteikimas vien dėl techninės funkcijos savybių neturėtų varžyti technologinio naujoviškumo. Suprantama, kad tai nereiškia, jog dizainas privalo turėti estetinę vertę.“

26.

Toliau priminsiu šio minėtos konstatuojamosios dalies sakinio pirmos dalies poveikį 8 straipsnio 1 dalyje numatytiems tikslams ( 19 ). Kalbant apie šio sakinio antrą dalį ( 20 ), reikia pasakyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, jog priežastingumo teorijos priešininkai teigia, kad ši teorija, pagal kurią grynai techninio pobūdžio gaminio savybes siekiama atsieti nuo ornamentinių jo savybių, prieštarauja formuluotei, pagal kurią nereikalaujama, kad dizainas turėtų estetinių savybių tam, kad būtų saugomas.

27.

Tiesa, toks reikalavimas aiškiai nenurodytas ir Reglamento Nr. 6/2002 4–6 straipsniuose, kuriuose nustatomos sąlygos, taikomos Bendrijos dizaino apsaugai. Kartu šio reglamento 10 konstatuojamosios dalies pirmo sakinio pabaigoje patikslinama, kad iš šio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje numatyto atsisakymo pagrindo negalima spręsti, kad dizaino apsauga gali būti taikoma tik estetinę vertę turinčioms formoms. Manau, žodžiai „tai nereiškia, jog dizainas privalo turėti estetinę vertę“ reiškia tik tai, jog nebūtina, kad nagrinėjamo gaminio išvaizda turėtų estetinį aspektą, kad galėtų būti saugoma.

28.

Kaip ir CeramTec, Graikijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės, laikausi nuomonės, kad, nors estetinės nagrinėjamo gaminio savybės nėra lemiamas vertinimo kriterijus suteikiant šią apsaugą, būtų klaidinga daryti išvadą, kad Bendrijos dizainu ketinama apsaugoti ne vizualią gaminių išvaizdą. Iš tiesų, kaip pažymėjo VRDT (dabar– EUIPO) ( 21 ), pirma, iš Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio a punkte pateiktos „dizaino“ apibrėžties, kurioje aiškiai nurodomas gaminio „vaizdas“ ( 22 ), ir, antra, iš reikalavimų, susijusių su matomumu, įtvirtintų šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje ( 23 ) ir 12 konstatuojamojoje dalyje ( 24 ), aiškiai matyti, kad išorinės išvaizdos, neatsižvelgiant į konkrečią jos vertę ( 25 ), nagrinėjimas yra lemiamas siekiant įgyti Bendrijos dizaino suteikiamas teises ( 26 ). Pridurčiau, kad vaizdinis aspektas pabrėžiamas ir šio reglamento 10 straipsnio 1 dalyje, kurioje reikalaujama, kad atitinkamą gaminį būtų galima atskirti nuo ankstesnių kūrinių, kurie yra apsaugos objektas ( 27 ).

29.

Taigi, mano nuomone, Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalies aiškinimas, jog joje numatyta ne tai, kad nagrinėjamos savybės yra vienintelis būdas atlikti gamino techninę funkciją, o tai, kad būtinybė atlikti šią funkciją yra vienintelė aplinkybė, paaiškinanti šių savybių pasirinkimą, atitinka jo 10 konstatuojamosios dalies formuluotę. Kita vertus, manau, jog gaminio išvaizdos savybes lemia vienintelis tikslas gauti konkretų techninį sprendimą, todėl joms taikoma minėtoje 8 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis, jeigu paaiškėja, kad kitokio pobūdžio aspektai, visų pirma vaizdiniai aspektai, neatliko jokio vaidmens pasirenkant konkretų dizainą ( 28 ).

30.

Mano analizė nepaneigiama konstatavus aplinkybę, kad ši nuostata yra nukrypti leidžianti nuostata, todėl ją reikėtų aiškinti siaurai, kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Iš tiesų vien šis motyvas negali suteikti pagrindo pripažinti kriterijaus, šiuo atveju – formų daugeto kriterijaus, kuris, žinoma, riboja atvejus, kai išimtis taikytina ( 29 ), tačiau jam akivaizdaus teisinio pagrindo nesuteikia nei pats Reglamento Nr.°6/2002 tekstas, nei Sąjungos teisės aktų leidėjo nustatyta jo kilmė ar tikslai.

31.

Manau, mano siūlomą aiškinimą patvirtina Reglamento Nr. 6/2002, visų pirma jo 8 straipsnio 1 dalies, genezės tyrimas.

32.

CeramTec teigia, kad formų daugeto kriterijus netaikytinas, nes siūlymui nustatyti šį kriterijų Sąjungos teisės aktuose nebuvo pritarta. Graikijos vyriausybė taip pat pateikia įvairių argumentų, susijusių su šio reglamento parengiamaisiais darbais.

33.

Šiuo klausimu pažymiu, jog 1991 m. Žaliojoje knygoje dėl dizaino apsaugos Komisija paaiškino, kad apsauga netaikoma toms savybėms, kurias lemia vien techninė nagrinėjamo gaminio funkcija (ši taisyklė jau anksčiau galiojo daugelyje valstybių narių) ( 30 ), pateikdama argumentus, kurių turinys, man atrodo, siejasi ir su formų daugeto teorija, ir su priežastingumo teorija, ir kurie, manau, atitinkamai susiję su alternatyvaus dizaino nebuvimu, kiek tai susiję su galutine šio gaminio forma, ir dizainerio kūrybinio indėlio nebuvimu kuriant šį gaminį ( 31 ).

34.

Pradiniame 1993 m. Komisijos pasiūlyme, kurį pateikus priimtas Reglamentas Nr. 6/2002, 9 straipsnio „Ne laisvai pasirinktas techninis dizainas <…>“ 1 dalis (dabar – 8 straipsnio 1 dalis) buvo suformuluota taip: „Dizainas, kurio techninė funkcija nepalieka jokios laisvės, susijusios su laisvai pasirinktomis gaminio išvaizdos savybėmis, nėra saugomas kaip Bendrijos dizainas ( 32 ).“

35.

Šio reglamento pasiūlymo aiškinamajame memorandume ( 33 ) ir jo 9 straipsnio 1 dalies komentare ( 34 ) pirmiausia patikslinama, kad estetinis gaminio aspektas savaime nėra lemiamas, nes ir dizainas, kuriuo siekiama tam tikros estetikos, ir dizainas, kuriuo siekiama tam tikros naudos, saugomi vienodai. Pirmiausia šiose ištraukose pabrėžiama, kad Bendrijos dizaino apsauga nesuteikiama tais retais atvejais, kai „forma atitinka funkciją ir negalimos jokios variacijos“, nes kurdamas gaminį dizaineris neturi „jokios laisvės“ ir „[todėl] jis negali teigti, kad rezultatas gautas dėl jo asmeninio kūrybiškumo“ ir kad šis dizainas turi „individualią savybę“ ( 35 ).

36.

Be to, iš 1999 m. iš dalies pakeisto pasiūlymo ( 36 ) matyti, kad dabartinė Reglamento Nr.°6/2002 8 straipsnio 1 dalies formuluotė buvo suderinta su Direktyvos 98/71/EB dėl teisinės dizaino apsaugos ( 37 ), kuria siekiama suderinti šioje srityje taikytinus valstybių narių teisės aktus ( 38 ), 7 straipsnio 1 dalies formuluote. Tačiau Direktyvos 98/71 parengiamieji darbai patvirtina, kad dizainerio pasirinkimo laisvės nebuvimas kuriant gaminį ir tai, kad pasirinktą formą lemia vien techninė funkcija, nuo pat pradžių buvo laikomi lemiamais atsisakymo suteikti apsaugą veiksniais ir pradiniame 1993 m. pateiktame šios direktyvos pasiūlyme ( 39 ), ir iš dalies pakeistame 1996 m. pasiūlyme ( 40 ).

37.

Man atrodo, kad minėtuose projektuose nebuvo nustatyta jokio kriterijaus, kuris būtų lygiavertis alternatyvaus dizaino buvimo ar formų daugeto kriterijui, tačiau juose pirmenybė buvo teikiama priežastingumo kriterijui. Iš tiesų visai nereikalaujama, kad nagrinėjama savybė būtų vienintelė priemonė, dėl kurios galima išgauti norimą techninę funkciją. Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį iš esmės lemia dizainerio kūrybinio pobūdžio veiksmų, susijusių su gaminio išvaizda, nebuvimas, turint omenyje tai, kad dizaino apsaugą pateisina tik pridėtinė vertė, kuri atsiranda dėl nuo šios funkcijos nepriklausančių intelektinių pastangų. Atrodo, kad EUIPO pastaruoju metu savo sprendimų praktikoje taip pat yra linkusi labiau akcentuoti tai, ar dizaineris turėjo laisvę kurdamas nagrinėjamą gaminį ( 41 ).

38.

Kalbėdamos apie šiuo reglamentu, visų pirma jo 8 straipsnio 1 dalimi, siekiamus tikslus, šalys neginčija, ir, mano nuomone, to neįmanoma nuginčyti, kad šia nuostata iš esmės siekiama neleisti „monopolizuoti“ išskirtinai techninių gaminio savybių ( 42 ) suteikiant joms apsaugą kaip Bendrijos dizainui ( 43 ) ir neleisti „kliudyti technologinėms inovacijoms“ ( 44 ) dėl to, kad ši apsauga mažina techninių sprendimų prieinamumą kitiems ūkio subjektams ( 45 ). Iš tiesų vienas iš teisės aktų leidėjui rūpimų klausimų buvo surasti pusiausvyrą tarp, viena vertus, inovacijų ir kūrybiškumo apsaugos ir, kita vertus, sąžiningos konkurencijos, kuri yra naudinga visoms Bendrijos įmonėms, apsaugos ( 46 ).

39.

Be to, iš Reglamento Nr. 6/2002 parengiamųjų darbų matyti, kad jo 8 straipsnio 1 dalimi siekiama ir kito tikslo – nubrėžti ribą tarp teisės aktų, susijusių su patentais, ir teisės aktų, susijusių su dizainu ( 47 ). Iš tiesų galima techninių inovacijų apsauga turėtų būti siejama su patentus reglamentuojančiais teisės aktais ( 48 ), jeigu yra tenkinamos patentingumo sąlygos. Kaip pažymėjo CeramTec, tam tikrais atvejais patentą gali būti sunkiau gauti, nes šią nuosavybės teisę reikia įrodyti, kad yra išradimas, kuris turi atitikti griežtus reikalavimus ( 49 ), ir siūloma apsauga gali trukti trumpiau, nei užtikrinama dizaino atveju ( 50 ). Todėl reikia užkirsti kelią galimybei apeiti patentų srityje taikytinus teisės aktus, neleidžiant suteikti dizaino apsaugos techninio pobūdžio sprendimams.

40.

Vis dėlto manau, kad pasirinkus kriterijų, kuris, kaip ir formų daugeto kriterijus, smarkiai apribotų minėtoje 8 straipsnio 1 dalyje numatytos išimties taikymo sritį ( 51 ), ši nuostata galėtų tapti neveiksminga ir taip būtų sukliudyta siekti minėtų tikslų, leidžiant pasisavinti formas, kurių gali būti keli variantai, vien techniniais sumetimais ( 52 ).

41.

Iš tiesų, pritardamas CeramTec ir Jungtinės Karalystės vyriausybei, laikausi nuomonės, kad beveik visada įmanoma minimaliai, bet pakankamai pakeisti gaminio savybių išvaizdą ( 53 ), nepakenkiant trokštamai techninei funkcijai. Todėl gali būti, kad kelios galimos arba net visos techninio sprendimo formos bus monopolizuotos dėl dizaino suteikiamos apsaugos, o tai pakenktų technologinėms inovacijoms, kurias siekiama skatinti Reglamentu Nr. 6/2002. Pritarus DOCERAM nurodytam kriterijui, vienas ūkio subjektas turėtų galimybę kaip Bendrijos dizainą įregistruoti kelias skirtingas gaminio formas ir taip praktiškai įgyti išimtinę apsaugą, lygiavertę tai, kuri yra suteikiama patento, ir išvengti su tuo susijusių apribojimų, kuriuos šitaip būtų galima apeiti.

42.

Šiuo klausimu CeramTec nurodo, kad pagrindinėje byloje siekdama apsaugoti 17 centravimo kaiščių formos variantų pagal tris skirtingus pagrindinius modelius, DOCERAM nepaliko kitiems rinkos dalyviams jokios galimybės panaudoti alternatyvias šių gaminių formas, nes reljefinio suvirinimo srityje nėra jokių kitų techniškai reikšmingų formų, kurios galėtų sudaryti kitokį bendrą gaminio įspūdį pagal minėto reglamento 6 straipsnio 1 dalį.

43.

Galiausiai pažymėtina, kad šioje išvadoje siūlomas aiškinimas pranašesnis tuo, kad jis yra suderinamas su jurisprudencija, kurią Teisingumo Teismas yra suformavęs prekių ženklų srityje ( 54 ). Priešingai, nei, atrodo, teigia CeramTec, manau, kad ši jurisprudencija, tokia, kokia ji yra, negali būti pritaikyta šiai bylai, atsižvelgiant į Sąjungos teisės sistemos, susijusios su prekių ženklais, ir teisės sistemos, susijusios su dizaino apsauga, skirtumus ( 55 ). Vis dėlto, atsižvelgdamas į tai, kad teisės sistemoje, susijusioje su prekių ženklais, yra Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 daliai analogiškos nuostatos ( 56 ), nors jų formuluotė ir nėra identiška ( 57 ), ir atsižvelgdamas į glaudžius šių abiejų kategorijų nuostatų tarpusavio ryšius ( 58 ), manau, kad gali būti naudinga priimti sprendimą atsižvelgiant į minėtą jurisprudenciją ir šioje byloje galimai pateikti analogiškus motyvus.

44.

Šiuo klausimu primenu, jog prekių ženklų suteikiamos apsaugos srityje Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad minėtų Sąjungos teisės nuostatų, kurios iš esmės atitinka Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalį, tikslas – neleisti, kad dėl šios apsaugos jos turėtojui būtų suteikta monopolinė teisė į techninius sprendimus ar gaminio naudojimo savybes, kurių naudotojas gali ieškoti konkurentų gaminiuose ( 59 ). Kaip jau nurodžiau pirmiau ( 60 ), man atrodo, kad dėl tos pačios priežasties Bendrijos dizaino apsauga nesuteikiama minėtoje 8 straipsnio 1 dalyje numatytomis aplinkybėmis.

45.

Iš įvairių Teisingumo Teismo sprendimų prekių ženklų srityje matyti, kad „tik iš prekės formos sudarytas žymuo pagal [sprendime aiškinamas nuostatas] neregistruojamas, jei įrodyta, kad pagrindinės šios formos funkcinės savybės yra priskiriamos tik techniniam rezultatui“. Teisingumo Teismas patikslino, kad „net jei įrodoma, jog egzistuoja kitos formos, leidžiančios pasiekti tą patį techninį rezultatą, <…> atsisakymo registruoti ar pripažinimo negaliojančiu pagrindas vis tiek taikomas“ siekiant kaip prekių ženklą įregistruoti „prekės formą, būtiną techniniam rezultatui gauti“, kaip nurodyta minėtose nuostatose. Jis šį formų daugeto teorijos atmetimą, kuris, mano nuomone, yra numanomas, bet aiškus, grindė, be kita ko, išvada, kad atsisakymui registruoti netaikoma sąlyga, kad nagrinėjama forma būtų vienintelė, leidžianti gauti numatytą techninį rezultatą, ir pastaba, kad, pripažinus šį kriterijų lemiamu, prekių ženklo savininko konkurentai galėtų netekti galimybės naudoti daugelį alternatyvių formų ( 61 ).

46.

Manau, šie motyvai taip pat yra reikšmingi šioje byloje, atsižvelgiant į tai, kad ir šioje srityje negalima teigti, kad būtų nukrypta nuo Bendrijos dizainu siekiamo tikslo siekiant suteikti apsaugą grynai techninėms gaminio savybėms ( 62 ).

47.

Taigi, mano nuomone, į pirmąjį prejudicinį klausimą reikėtų atsakyti teigiamai, taigi ir atmesti teiginį, kuriuo siūloma taikyti vadinamąjį formų daugeto kriterijų. Kalbant konkrečiau, laikausi nuomonės, kad Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad, siekiant nustatyti, ar gaminio išvaizdos savybes lemia išimtinai jo techninė funkcija, reikia remtis ne vien alternatyvių formų, galinčių išpildyti tą pačią funkciją, buvimu, bet svarbu įrodyti, kad siekis išgauti konkrečią techninę funkciją yra vienintelis veiksnys, nulėmęs atitinkamo dizaino pasirinkimą, ir kad todėl jo dizaineris šiuo klausimu neatliko jokio kūrybinio vaidmens.

48.

Siedamas su šiuo siūlomu aiškinimu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas antrajame prejudiciniame klausime formuluoja kitus klausimus, susijusius su konkrečiu 8 straipsnio 1 dalyje esančios taisyklės įgyvendinimu.

49.

Antrasis klausimas pateikiamas subsidiariai tuo atveju, jeigu, kaip siūlau, Teisingumo Teismas į pirmąjį klausimą atsakytų taip, kad, taikant Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalį, svarbu patikrinti, ar nagrinėjamo gaminio išvaizdos savybės priskiriamos tik siekiamai techninei funkcijai, o ne konstatuoti alternatyvaus dizaino, kuris taip pat gali atlikti šią funkciją, nebuvimą.

50.

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, pirma, kokiu aspektu reikia vertinti tai, ar atskiros gaminio išvaizdos savybės buvo pasirinktos vien dėl techninio funkcionalumo priežasčių, ir, antra, jeigu padėtį reikėtų įvertinti „objektyvaus stebėtojo“ požiūriu, kaip reikėtų apibrėžti šią sąvoką.

51.

Minėtas teismas nurodo, kad jam skundžiamame sprendime Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas) konstatavo, kad šį vertinimą reikia atlikti objektyviai, kad asmeninė dizaino kūrėjo valia turi mažai reikšmės ir kad ji nebent yra rodiklis nustatant, ar objektyvus stebėtojas, laikydamasis protingo požiūrio, padarytų išvadą, kad dizaino pasirinkimą nulėmė tik techninio funkcionalumo motyvai ( 63 ). Tačiau šio požiūrio priešininkai teigia, kad sunku kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti tokio „objektyvaus stebėtojo“ požiūrį, t. y. požiūrį kito asmens, kurio egzistavimas nėra vien teorinis.

52.

Dėl objektyvaus arba subjektyvaus atliktinos analizės pobūdžio siekiant taikyti Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalį, pagrindinės bylos šalys ir pastabas Teisingumo Teisme pateikusios suinteresuotosios šalys sutinka, kad subjektyvus kūrėjo ketinimas, kurį jis turėjo kurdamas nagrinėjamą dizainą, nėra lemiamas veiksnys, leidžiantis nustatyti, ar šis dizainas buvo pasirinktas vien dėl techninių motyvų. Tokios nuomonės laikausi ir aš.

53.

Iš tiesų, laikantis objektyvaus požiūrio į nagrinėjamą analizę, ši nuostata turėtų būti taikoma vienodai visose valstybėse narėse ir visuose jų teismuose, be to, ja užtikrinamas nuspėjamumas, todėl padidėja ūkio subjektų teisinis saugumas. Kaip iš esmės pažymi DOCERAM ir CeramTec, jeigu tariamas kūrėjo ketinimas būtų vienintelis reikšmingas kriterijus, vien jo pareiškimai turėtų lemiamą reikšmę priimant sprendimą, ar atitinkamas dizainas gali būti saugomas, o kilus ginčui suinteresuotajam asmeniui gali kilti pagunda teigti, kad jis pasirinko šį dizainą dėl estetinių priežasčių, siekdamas, kad jo kūrinio nenaudai nebūtų taikoma Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis. Mano nuomone, labai svarbu, kad kompetentingos institucijos galėtų priimti sprendimą remdamosi ne subjektyviais, o neutraliais vertinimo aspektais, kad nekiltų šališkumo pavojus.

54.

Kalbant apie tai, kokiomis taisyklėmis vadovautis siekiant objektyviai įvertinti, ar gaminio išvaizdą lemia išimtinai jo techninė funkcija, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalį, Teisingumo Teisme laikomasi skirtingų pozicijų.

55.

Mano supratimu, pirmoji problema, keliama prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimu, kuriame kalbama apie galimą atsižvelgimą „objektyvaus stebėtojo“ požiūriu, yra ta, ar reikėtų vadovautis fiktyvaus asmens, kurio tariamas vertinimas būtų kaip archetipas, požiūriu.

56.

Šiuo klausimu CeramTec pirmiausia pažymi, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme skundžiamame sprendime ir antrajame prejudiciniame klausime vartojama „objektyvaus stebėtojo“ sąvoka grindžiama panašiomis formuluotėmis, kurios įvairiais pavidalais vartojamos EUIPO sprendimų praktikoje ( 64 ) ir doktrinoje ( 65 ).

57.

CeramTec taip pat teigia, kad, siekiant patikrinti, ar yra taikytina Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalis, pagal analogiją reikėtų remtis šio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnio 1 dalyje ir 14 konstatuojamojoje dalyje ( 66 ) vartojama sąvoka „informuotas vartotojas“, kuri yra apibrėžta ir Teisingumo Teismo, ir Bendrojo Teismo jurisprudencijoje ( 67 ). Kaip nurodo minėta šalis, jeigu, kaip šioje byloje, patikrą reikėtų atlikti konkrečiu atveju, kai visi atitinkamų gaminių vartotojai yra prekybininkai, „informuotas vartotojas“ praktiškai reikštų „specialistą“, kuris turi techninę patirtį, o tai yra sąvoka, vartojama patento išradimo lygiui įvertinti.

58.

Manau, kad šiuo siūlymu nereikėtų vadovautis. Patikslinu, kad, priešingai, nei teigia CeramTec, reikšmingas kriterijus vertinant faktinių aplinkybių buvimą pagal Reglamentą Nr. 6/2002 ne visada yra „informuotas vartotojas“. Visų pirma jau yra nuspręsta, kad jis nebūtinai gali atskirti gaminio išorės aspektus, kuriuos lemia techninė šio gaminio funkcija, nuo laisvai pasirinktų aspektų, nebent naudodamas tokį gaminį būtų įgijęs patirties ( 68 ). Taikant Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalį būtina atlikti techninį vertinimą, o tam reikalinga specifinė kompetencija, kurią „informuotas vartotojas“ ne visada turi. Todėl, mano nuomone, „informuoto vartotojo“ požiūris negali būti šiuo tikslu reikalaujamas objektyvaus vertinimo kriterijus.

59.

Kaip Jungtinė Karalystė ir Komisija, manau, kad jeigu Reglamento Nr. 6/2002 autoriai būtų norėję taikyti tokią teisinę priemonę, kaip antai „objektyvus stebėtojas“, kaip leidžia suprasti antrasis prejudicinis klausimas, jie būtų paminėję ją šio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje, kaip tai buvo aiškiai padaryta kalbant apie „informuotą vartotoją“ jo 6 ir 10 straipsnių 1 dalyje ( 69 ). Be to, pažymėtina, kad minėtame 8 straipsnyje visai nenurodytas kitų fiktyvių asmenų, pavyzdžiui, „vidutinio potencialaus pirkėjo“, požiūris, kriterijus, kurį pirmiausia pasiūlė, o paskui atmetė DOCERAM ( 70 ), arba „vidutinio vartotojo“ požiūris kaip vertinimo rodiklis, kuris, Komisijos teigimu, nebuvo laikomas savaime lemiamu siekiant įvertinti grynai techninį formos pobūdį prekių ženklų srityje ( 71 ).

60.

Manau, Jungtinės Karalystės vyriausybė teisingai pažymi, kad Reglamento Nr. 6/2002 6 ir 10 straipsnių 2 dalyje nenurodyta teorinė „informuoto vartotojo“ sąvoka siekiant įvertinti „dizainerio laisvės mastą kuriant tą dizainą“ ( 72 ) ir kad to paties nefiktyvaus požiūrio reikia laikytis atsižvelgiant į jo 8 straipsnio 1 dalį, nes bylą nagrinėjantis teismas taip pat turi objektyviai įvertinti, kas priskiriama gaminio techninei funkcijai, elementui, kuris negali būti saugomas, ir kur pasireiškė dizainerio, kurio kūrybinis darbas gali būti saugomas, laisvė ( 73 ). Atrodo, kad tokį kazuistinį vertinimą jau yra nesunkiai atlikę nacionaliniai teismai ( 74 ) ir VRDT (dabar – EUIPO) nariai ( 75 ).

61.

Be to, jeigu būtų pritarta „objektyvaus stebėtojo“ kriterijui, kiltų daug papildomų sunkumų apibrėžiant šią iš nieko sukurtą kategoriją ir tai, kaip jį reikėtų taikyti, jau nekalbant apie tai, kiek ir kokio lygio žinių toks asmuo turėtų turėti.

62.

Teisingumo Teisme keliama antroji problema, susijusi su nustatymu, kokius aspektus reikia nagrinėti atliekant analizę, kurią objektyviai ir kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti teismas, nagrinėjantis Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalimi grindžiamą ginčą.

63.

Pritariu daugumos nuomonei, kuri buvo išreikšta Teisingumo Teisme pateiktose pastabose ir pagal kurią bylą nagrinėjantis teismas turi objektyviai, atsižvelgdamas į visas konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes, įvertinti, ar skirtingos gaminio išvaizdos savybės atspindi tik su funkcionalumu susijusius argumentus.

64.

Šiuo klausimu, kaip teigia Komisija, minėtas teismas turi atsižvelgti į vertinimo kriterijus, kuriuos Teisingumo Teismas yra pripažinęs prekių ženklų srityje kaip leidžiančius preziumuoti ne vien techninę formos vertę, kaip antai „vidutinio vartotojo suvokimą[ ( 76 )], nagrinėjamos gaminių kategorijos pobūdį, nagrinėjamos formos meninę vertę, nagrinėjamos gaminių kategorijos pobūdį, šios formos specifiškumą, palyginti su kitomis atitinkamoje rinkoje paprastai pateikiamomis formomis, didelį kainos skirtumą, palyginti su panašių gaminių kainomis, arba gamintojo sukurtą reklaminę strategiją, kuria daugiausia pabrėžiamos estetinės nagrinėjamo gaminio savybės“ ( 77 ). Komisijos nuomone, bylą nagrinėjantis teismas taip pat turi atsižvelgti į alternatyvių formų, taip pat tenkinančių atitinkamą techninę funkciją, buvimą, nes šis buvimas iš esmės rodytų, kad dizaineris turi laisvę kurdamas gaminio išvaizdos savybes ir kad ją lemia ne vien funkciniai aspektai.

65.

DOCERAM taip pat pateikia nebaigtinį sąrašą kriterijų, kurie galėtų būti reikšmingi, t. y. „aplinkybes, susijusias su kūrimo, reklamos, naudojimo ir kt. procesu“. CeramTec savo ruožtu teigia, kad jos siūlomas (mano nuomone, klaidingai) „informuoto vartotojo“ požiūris ( 78 ) kaip objektyvaus vertinimo kriterijus turėtų būti nustatytas „išsamiai atsižvelgiant į visas reikšmingas konkretaus atvejo aplinkybes“ ( 79 ), be kita ko, į „konkretų gamintojo tikslą kuriant gaminį, jo reklamą, kuria pabrėžiamas gaminio dizainas, galimą dizaino išskirtinumą ar ypatingą žinomumą atitinkamoje visuomenėje, taip pat dizainerio valią kuriant gaminį“ ( 80 ).

66.

Šiuo klausimu patikslinu, kad nagrinėjamą vertinimą turi atlikti bylą nagrinėjantis teismas, mano nuomone, atsižvelgdamas ne tik į patį atitinkamą dizainą, bet ir į visas aplinkybes, susijusias su jo išvaizdos savybių pasirinkimu, nepaisant šių elementų tikslo ar pobūdžio ( 81 ), taip pat atsižvelgdamas į galimas šio teismo nurodytas taikyti tyrimo priemones.

67.

Manau, negalima atmesti to, kad kriterijai, kurie, mano nuomone, negali būti vieninteliai, leidžiantys nustatyti, kad gaminio išvaizdos savybes nulėmė vien jo techninė funkcija, kaip antai subjektyvus dizainerio ketinimas arba alternatyvių formų buvimas ( 82 ), kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalį, vis dėlto gali būti tarp konkrečių požymių, į kuriuos bylą nagrinėjantys teismai turėtų atsižvelgti siekdami susidaryti savo nuomonę dėl šios nuostatos taikymo.

68.

Manau, nebūtina sudaryti net ir nebaigtinio šiuo tikslu reikšmingų kriterijų sąrašo, turint omenyje, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas nepasirinko šio būdo, kurio, man atrodo, Teisingumo Teismas taip pat nelaikė naudingu, kalbant apie (taip pat faktinio pobūdžio) vertinimą, kurį reikia atlikti, be kita ko, taikant šio reglamento 4–6 straipsnius.

69.

Vis dėlto, kaip ir Graikijos vyriausybė, laikausi nuomonės, kad būtų naudinga primygtinai pabrėžti tai, kad bylą nagrinėjantis teismas prireikus gali atlikti reikalaujamą vertinimą pasitelkdamas nepriklausomą savo paskirtą ekspertą. Šiuo klausimu pažymiu, kad nacionaliniai teismai nebūtinai turi šiuo tikslu būtiną kvalifikaciją (dažnai ji yra labai techninė) ir kad iškilus sudėtingų šio pobūdžio klausimų jiems yra įprasta užsakyti ekspertizę.

70.

Taigi manau, kad į antrąjį prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip, kad, siekiant įvertinti, ar skirtingos gaminio išvaizdos savybės tenkina tik techninio funkcionalumo motyvus, taikant Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalį, bylą nagrinėjantis teismas turi atlikti objektyvų vertinimą ne persikeldamas į teorinę „objektyvaus stebėtojo“ padėtį, o konkrečiai atsižvelgdamas į visas reikšmingas nagrinėjamo atvejo aplinkybes.

71.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui į Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apeliacinis apygardos teismas) pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip: