Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62016CA0047

    Byla C-47/16: 2017 m. kovo 16 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje (Augstākā tiesa (Latvija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Valsts ieņēmumu dienests/„Veloserviss“ SIA (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Muitų sąjunga — Bendrijos muitinės kodeksas — 220 straipsnio 2 dalies b punktas — Importo muitų išieškojimas išleidus prekes — Teisėti lūkesčiai — Taikymo sąlygos — Muitinės padaryta klaida — Importuotojo pareiga veikti sąžiningai ir patikrinti A formos kilmės sertifikato išdavimo aplinkybes — Įrodinėjimo priemonės — Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) pranešimas)

    OL C 151, 2017 5 15, p. 11–12 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    15.5.2017   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 151/11


    2017 m. kovo 16 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje (Augstākā tiesa (Latvija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Valsts ieņēmumu dienests/„Veloserviss“ SIA

    (Byla C-47/16) (1)

    ((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Muitų sąjunga - Bendrijos muitinės kodeksas - 220 straipsnio 2 dalies b punktas - Importo muitų išieškojimas išleidus prekes - Teisėti lūkesčiai - Taikymo sąlygos - Muitinės padaryta klaida - Importuotojo pareiga veikti sąžiningai ir patikrinti A formos kilmės sertifikato išdavimo aplinkybes - Įrodinėjimo priemonės - Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) pranešimas))

    (2017/C 151/15)

    Proceso kalba: latvių

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

    Augstākā tiesa

    Šalys pagrindinėje byloje

    Ieškovas: Valsts ieņēmumu dienests

    Atsakovė: „Veloserviss“ SIA

    Rezoliucinė dalis

    1.

    1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, iš dalies pakeisto 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2700/2000, 220 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad importuotojas gali remtis teisėtais lūkesčiais pagal šią nuostatą, siekdamas užginčyti paskesnį atsižvelgimą į importo muitus ir teigdamas, kad veikė sąžiningai, tik tuo atveju, jei įvykdytos trys kumuliacinės sąlygos. Pirma, šie muitai turi būti nesurinkti dėl pačių kompetentingų institucijų klaidos, antra, jų padarytos klaidos turi būti pagrįstai neįmanoma nustatyti sąžiningai veikiančiam apmokestinamajam asmeniui ir galiausiai pastarasis turi būti laikęsis visų galiojančių teisės aktų nuostatų, susijusių su jo muitinės deklaracija. Teisėtų lūkesčių neatsiranda, be kita ko, kai importuotojas, nors ir turėdamas akivaizdžių priežasčių abejoti A formos kilmės sertifikato tikslumu, pasinaudodamas visomis turimomis galimybėmis neišsiaiškino šio sertifikato išdavimo aplinkybių, kad patikrintų, ar šios abejonės pagrįstos. Vis dėlto tokia pareiga nereiškia, kad importuotojas apskritai privalo nuolat tikrinti aplinkybes, kuriomis eksporto valstybės muitinė išdavė A formos kilmės sertifikatą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas pagrindinės bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju šios trys sąlygos įvykdytos.

    2.

    Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu (EB) Nr. 2700/2000, 220 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad tokioje byloje, kaip nagrinėjamoji, remiantis vien Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) pranešime esančia informacija galima daryti išvadą, kad importuotojas negali pagrįstai remtis teisėtais lūkesčiais pagal šią nuostatą, siekdamas užginčyti paskesnį atsižvelgimą į importo muitus. Vis dėlto, jeigu tokiame pranešime pateiktas tik bendras nagrinėjamos situacijos aprašymas (tai turi patikrinti nacionalinis teismas), vien to nepakanka pakankamai įrodyti, kad šios sąlygos faktiškai įvykdytos visais aspektais, visų pirma kiek tai susiję su eksportuotojo elgesiu. Tokiomis aplinkybėmis iš principo importo valstybės muitinė turi pateikti papildomų įrodymų, kad eksporto valstybės narės muitinė išdavė klaidingą A formos kilmės sertifikatą, nes eksportuotojas pateikė klaidingus faktus. Vis dėlto, jeigu dėl eksportuotojo nerūpestingumo importo valstybės muitinė negali to įrodyti, pareiga įrodyti, kad šis sertifikatas išduotas remiantis teisingais eksportuotojo pateiktais faktais, tenka importuotojui.


    (1)  OL C 111, 2016 3 29.


    Top