This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62008CA0386
Case C-386/08: Judgment of the Court (Fourth Chamber) of 25 February 2010 (reference for a preliminary ruling from the Finanzgericht Hamburg — Germany) — Brita GmbH v Hauptzollamt Hamburg-Hafen (EC-Israel Association Agreement — Territorial scope — EC-PLO Association Agreement — Refusal to apply to products originating in the West Bank the preferential tariff arrangements granted for products originating in Israel — Doubts as to the origin of the products — Approved exporter — Subsequent verification of invoice declarations by the customs authorities of the importing State — Vienna Convention on the Law of Treaties — Principle of the relative effect of treaties)
Byla C-386/08: 2010 m. vasario 25 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje ( Finanzgericht Hamburg (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Firma Brita GmbH prieš Hauptzollamt Hamburg-Hafen (EB-Izraelio asociacijos susitarimas — Teritorinė taikymo sritis — EB-PIO asociacijos susitarimas — Atsisakymas taikyti preferencinį muitų režimą, suteiktą iš Izraelio kilusiems produktams, iš Vakarų kranto kilusių produktų atžvilgiu — Abejonės dėl produktų kilmės — Patikimas eksportuotojas — Importuojančios valstybės atliktas sąskaitose faktūrose įrašytų deklaracijų patikrinimas išleidus prekes — Vienos konvencija dėl sutarčių teisės — Sutarčių santykinio poveikio principas)
Byla C-386/08: 2010 m. vasario 25 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje ( Finanzgericht Hamburg (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Firma Brita GmbH prieš Hauptzollamt Hamburg-Hafen (EB-Izraelio asociacijos susitarimas — Teritorinė taikymo sritis — EB-PIO asociacijos susitarimas — Atsisakymas taikyti preferencinį muitų režimą, suteiktą iš Izraelio kilusiems produktams, iš Vakarų kranto kilusių produktų atžvilgiu — Abejonės dėl produktų kilmės — Patikimas eksportuotojas — Importuojančios valstybės atliktas sąskaitose faktūrose įrašytų deklaracijų patikrinimas išleidus prekes — Vienos konvencija dėl sutarčių teisės — Sutarčių santykinio poveikio principas)
OL C 100, 2010 4 17, p. 4–5
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
|
17.4.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 100/4 |
2010 m. vasario 25 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Finanzgericht Hamburg (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Firma Brita GmbH prieš Hauptzollamt Hamburg-Hafen
(Byla C-386/08) (1)
(EB-Izraelio asociacijos susitarimas - Teritorinė taikymo sritis - EB-PIO asociacijos susitarimas - Atsisakymas taikyti preferencinį muitų režimą, suteiktą iš Izraelio kilusiems produktams, iš Vakarų kranto kilusių produktų atžvilgiu - Abejonės dėl produktų kilmės - Patikimas eksportuotojas - Importuojančios valstybės atliktas sąskaitose faktūrose įrašytų deklaracijų patikrinimas išleidus prekes - Vienos konvencija dėl sutarčių teisės - Sutarčių santykinio poveikio principas)
2010/C 100/06
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Finanzgericht Hamburg
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Firma Brita GmbH
Atsakovė: Hauptzollamt Hamburg-Hafen
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Finanzgericht Hamburg — 1995 m. lapkričio 20 d. Briuselyje pasirašyto Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės (OL L 147, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 33 t., p. 287) ir ypač šio susitarimo 4 protokolo 32 ir 33 straipsnių bei 1997 m. vasario 24 d. Briuselyje pasirašyto Europos-Viduržemio jūros regiono laikinosios asociacijos susitarimo dėl prekybos ir bendradarbiavimo tarp Europos bendrijos ir Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO), atstovaujančios Vakarų Kranto ir Gazos ruožo Palestinos valdžios interesams (OL L 187, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 26 t., p. 122) aiškinimas — Atsisakymas taikyti iš Izraelio kilusioms prekėms taikomą preferencinį režimą prekių, kilusių iš Vakarų Krante esančių Izraelio gyvenviečių, atžvilgiu — Importo valstybės valdžios institucijų teisė a posteriori kontroliuoti kilmės sertifikatus, nesant abejonių dėl prekių kilmės, išskyrus abejonę, susijusią su EEB ir Izraelio asociacijos susitarimo šalių skirtingu sąvokos „Izraelio valstybės teritorija“ aiškinimu, ir jei anksčiau nepradėta ginčų sprendimo procedūra pagal šio susitarimo 4 protokolo 33 straipsnį dėl šios sąvokos išaiškinimo
Rezoliucinė dalis
|
1. |
Importuojančios valstybės narės muitinės institucijos gali atsisakyti suteikti teisę pasinaudoti 1995 m. lapkričio 20 d. Briuselyje pasirašytame Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarime, įsteigiančiame asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės, numatytu preferenciniu režimu, jei prekės yra kilusios iš Vakarų Kranto. Be to, importuojančios valstybės narės muitinės institucijos negali taikyti alternatyvaus vertinimo, palikdamos atvirą klausimą, kurį iš šių dviejų susitarimų — Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, įsteigiantį asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės, ar 1997 m. vasario 24 d. Briuselyje pasirašytą Europos-Viduržemio jūros regiono laikinosios asociacijos susitarimą dėl prekybos ir bendradarbiavimo tarp Europos bendrijos ir Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO), atstovaujančios Vakarų Kranto ir Gazos ruožo Palestinos valdžios interesams, — šiuo atveju reikia taikyti, ir ar kilmės įrodymą turi pateikti Izraelio, ar Palestinos valdžios institucijos. |
|
2. |
Vykstant prie Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės, pridėto 4 protokolo 32 straipsnyje numatytai procedūrai importuojančios valstybės muitinės institucijoms nėra privalomas pateiktas kilmės įrodymas ir eksportuojančios valstybės muitinės institucijų atsakymas, kai tokiame atsakyme nepakanka informacijos šio protokolo 32 straipsnio 6 dalies prasme tikrajai produktų kilmei nustatyti. Be to, importuojančios valstybės muitinės institucijos neprivalo pagal šio protokolo 39 straipsnį įkurtam Muitinių bendradarbiavimo komitetui perduoti ginčą dėl šio susitarimo teritorinės taikymo srities aiškinimo. |