Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62007CA0260

Byla C-260/07: 2009 m. balandžio 2 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Audiencia Provincial de Barcelona (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Pedro IV Servicios, S.L. prieš Total España SA (Konkurencija — Karteliai — EB 81 straipsnis — Kuro ir degalų išimtinio tiekimo sutartis — Išimtis — Reglamentas (EEB) Nr. 1984/83 — 12 straipsnio 2 dalis — Reglamentas (EEB) Nr. 2790/1999 — 4 straipsnio a punktas ir 5 straipsnio a punktas — Išimtinio pirkimo trukmė — Mažmeninės pardavimo kainos nustatymas)

OL C 141, 2009 6 20, p. 3–3 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

20.6.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 141/3


2009 m. balandžio 2 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Audiencia Provincial de Barcelona (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Pedro IV Servicios, S.L. prieš Total España SA

(Byla C-260/07) (1)

(Konkurencija - Karteliai - EB 81 straipsnis - Kuro ir degalų išimtinio tiekimo sutartis - Išimtis - Reglamentas (EEB) Nr. 1984/83 - 12 straipsnio 2 dalis - Reglamentas (EEB) Nr. 2790/1999 - 4 straipsnio a punktas ir 5 straipsnio a punktas - Išimtinio pirkimo trukmė - Mažmeninės pardavimo kainos nustatymas)

2009/C 141/04

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Audiencia Provincial de Barcelona

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Pedro IV Servicios, S.L.

Atsakovė: Total España SA

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Audiencia Provincial de Barcelona — EB 81 straipsnio 1 dalies a punkto, 1983 m. birželio 22 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1984/83 dėl Sutarties 85 straipsnio 3 dalies taikymo kai kurioms išimtinio pirkimo sutarčių grupėms (OL L 173, p. 5) aštuntos konstatuojamosios dalies, 10 straipsnio ir 12 straipsnio 1 dalies c punkto bei 2 dalies ir 1999 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2790/1999 dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo vertikaliųjų susitarimų ir suderintų veiksmų grupėms (OL L 336, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 364) 4 straipsnio a punkto ir 5 straipsnio aiškinimas — Išimtinio kuro ir degalų tiekimo sutartis tarp tiekėjo ir degalinės operatoriaus — Būtinybė tiekėjui būti sklypo ir degalinės įrenginių savininku arba kitų teisinių pagrindų, leidžiančių degalinę išnuomoti jos sklypo savininkui perpardavėjui, pakankamumas — Perpardavėjo laisvės nustatyti pardavimo kainą apribojimas

Rezoliucinė dalis

1.

Taikant 1983 m. birželio 22 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1984/83 dėl Sutarties (81) straipsnio 3 dalies taikymo tam tikroms išimtinio pirkimo susitarimų rūšims, kuris iš dalies pakeistas 1997 m. liepos 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1582/97, 12 straipsnio 2 dalyje numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą nereikalaujama, kad tiekėjas būtų žemės, kurioje jis pasistatė perpardavėjui išnuomotą degalinę, savininkas.

2.

Taikant 1999 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2790/1999 dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo vertikaliųjų susitarimų ir suderintų veiksmų grupėms 5 straipsnio a punkte numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą, reikalaujama, kad tiekėjas būtų perpardavėjui išnuomotos degalinės ir žemės sklypo, kuriame ji yra pastatyta, savininkas arba, jei jis nėra savininkas, kad šias patalpas ir žemės sklypą jis išsinuomotų iš trečiųjų, su pirkėju nesusijusių šalių.

3.

Sutarties sąlygoms dėl mažmeninės pardavimo kainos nustatymo, kaip antai nagrinėjamoms pagrindinėje byloje, gali būti taikoma bendroji išimtis pagal Reglamentą Nr. 1984/83, kuris iš dalies pakeistas 1997 m. liepos 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1582/97, bei Reglamentą Nr. 2790/1999, jei tiekėjas nustato tik maksimalią arba rekomenduojamą pardavimo kainą ir jei dėl to perpardavėjas turi realią galimybę nustatyti mažmeninę pardavimo kainą. Tačiau bendrosios išimtys tokioms sąlygoms negali būti taikomos, jei tiekėjas netiesioginėmis ar užslėptomis priemonėmis fiksuoja mažmeninę pardavimo kainą arba nustato minimalią pardavimo kainą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visų sutarties sąlygų ekonominį ir teisinį kontekstą bei į pagrindinės bylos šalių veiksmus, turi nustatyti, ar perpardavėjui nustatyti tokie įpareigojimai.


(1)  OL C 183, 2007 8 4.


Top