—

atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 24 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojo pareiškimą dėl atidėtų rinkimų,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 11 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojo deklaraciją Europos Sąjungos vardu dėl naujos nacionalinės vienybės vyriausybės patvirtinimo,

—

atsižvelgdamas į 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvenciją ir 1967 m. sausio 31 d. Protokolą dėl pabėgėlių statuso,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 9 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Nauja Viduržemio jūros regiono darbotvarkė“ (JOIN(2021)0002),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. Niujorke vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais priimtą Jungtinių Tautų rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ (JT darbotvarkė iki 2030 m.),

—

atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, priimtą per 21-ąją JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) Sprendimu Nr. 1/CP.21, ir į 11-ąją šalių konferenciją, kuri yra Kioto protokolo šalių susitikimas (CMP 11) ir kuri vyko nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki gruodžio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje,

—

atsižvelgdamas į 1997 m. rugsėjo 18 d. Konvenciją dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 30 d. Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 31 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl moterų, taikos ir saugumo,

—

atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. JT vaiko teisių konvenciją,

—

atsižvelgdama į 1990 m. liepos 1 d. Afrikos vaiko teisių ir gerovės chartiją,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 26 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją ir visas vėlesnes rezoliucijas dėl ginklų embargo Libijoje,

—

atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 29 d., 2022 m. liepos 28 d. ir 2022 m. spalio 28 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucijas,

—

atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 20 d. JT generalinio sekretoriaus ataskaitą dėl Jungtinių Tautų paramos misijos Libijoje (UNSMIL),

—

atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 28 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro 23-ąją ataskaitą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pagal Rezoliuciją 1970 (2011),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. JT veiksmų gaires dėl visapusiško sprendimo parengiamojo etapo,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 22 d. JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją, kuria įsteigiama faktų nustatymo misija Libijoje, ir į 2022 m. liepos 8 d. rezoliuciją, kuria 9 mėnesiams pratęsiami jos įgaliojimai,

—

atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos nepriklausomos faktų nustatymo misijos Libijoje 2021 m. lapkričio 29 d., 2022 m. kovo 23 d., 2022 m. birželio 27 d. ir 2022 m. liepos 1 d. ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių apsaugos ir ES išorės migracijos politikos (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 30 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Libijos (2),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0252/2022),

A.

kadangi per pastarąjį dešimtmetį dideli pagrindinių Libijos suinteresuotųjų subjektų nesutarimai ir konfrontacija, kuriuos dar labiau paaštrino užsienio subjektų kišimasis, paskatino nuolatines kovas dėl galios ir labai trukdė vykdyti nacionalinio susitaikymo procesą;

B.

kadangi 2020 m. lapkričio mėn. UNSMIL tarpininkavo pirmajame Libijos politinio dialogo forumo (LPDF) raunde, kuriame dalyvavo 75 Libijos dalyviai, atstovaujantys visiems Libijos visuomenės socialiniams ir politiniams segmentams; kadangi LPDF buvo susitarta dėl patikimų, įtraukių ir demokratinių nacionalinių rinkimų, kurie turėjo būti surengti 2021 m. gruodžio 24 d., veiksmų gairių; kadangi 2021 m. vasario mėn. LPDF išrinko Abdulą Hamidą Dbeibeh vadovauti laikinai nacionalinės vienybės vyriausybei; kadangi 2021 m. kovo mėn. Tobruke įsikūrusiems Libijos Atstovų Rūmams patvirtinus, kad suformuota nacionalinės vienybės vyriausybė (NVV), buvo laikinai išspręstas politinės aklavietės ir ginčijamo teisėtumo padėties šalyje klausimas;

C.

kadangi 2022 m. sausio mėn. Atstovų Rūmai paskelbė, kad teisinė NVV įgaliojimų trukmė baigėsi 2021 m. gruodžio mėn.; kadangi 2022 m. vasario mėn. Atstovų Rūmai ministru pirmininku paskyrė buvusį vidaus reikalų ministrą Fathi Bashagha; kadangi NVV vadovai nepritarė F. Bashagha paskyrimui ir naujos vyriausybės suformavimui ir neatsistatydino; kadangi NVV vis dar yra vienintelė tarptautinės bendruomenės pripažinta vyriausybė;

D.

kadangi po to, kai 2021 m. pabaigoje rinkimai buvo atidėti neribotam laikui, padėtis Libijoje toliau blogėjo, visų pirma dėl to, kad nebuvo išankstinio susitarimo dėl rinkimų teisinio pagrindo ir kandidatų tikrinimo kriterijų, taip pat dėl to, kad nebuvo teikiama pirmenybė esminių patikimų ir skaidrių rinkimų garantijų užtikrinimui, – dėl to šalyje gilėja politinė aklavietė ir didėja nacionalinis susiskaidymas;

E.

kadangi atidėjus rinkimus daugiau kaip 2,8 mln. balsuoti užsiregistravusių Libijos piliečių, ypač jaunų rinkėjų, labai nusivylė ir kyla pavojus, kad dar labiau sumažės pasitikėjimas viešosiomis institucijomis;

F.

kadangi, nepaisant to, kad 2022 m. birželio mėn. Kaire ir Ženevoje vykusiose Libijos Atstovų Rūmų ir Aukščiausiosios valstybės tarybos teisėkūros organų derybose, kurioms tarpininkavo JT, buvo pasiektas beprecedentis konsensusas dėl kelių ilgą laiką neišspręstų klausimų, įskaitant vietų paskirstymą dviem teisėkūros rūmams, valdžios paskirstymą įvairioms vykdomosioms institucijoms ir provincijų ribų nustatymą, jose visgi nepavyko susitarti dėl konstitucijos, kuriai būtų plačiai pritariama, ir dėl rinkimų teisinės sistemos;

G.

kadangi rinkimai negali būti savaiminis tikslas, sykiu turi būti vykdomos esminės politinės, ekonominės ir institucinės reformos; kadangi kuriant veikiančią valstybę ir užtikrinant tinkamą valdymą Libijoje labai svarbus moterų, pilietinės visuomenės organizacijų, savivaldybių ir vietos suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas; kadangi visos Libijos partijos turėtų įsitraukti į tikrą dialogą, siekdamos spręsti tebesitęsiančios politinės aklavietės klausimą, ir nenaudoti jėgos savo nesutarimams spręsti; kadangi panašu, jog tai, kad Vakarų ir Rytų Libijos suinteresuotieji subjektai nėra įsipareigoję parengti bendrą pasirengimo rinkimams veiksmų planą, rodo, kad jie apskritai nėra suinteresuoti kurti veikiančias atstovaujamąsias politines institucijas;

H.

kadangi 2022 m. liepos mėn. visoje šalyje, įskaitant Tripolį, Tobruką, Bengazį ir Misratą, vyko masiniai protestai dėl netinkamo politinių institucijų valdymo ir gyvenimo sąlygų blogėjimo; kadangi protestuotojai ragino nedelsiant surengti rinkimus;

I.

kadangi po protestų Prezidentinė taryba, siekdama išspręsti užstrigusius klausimus, pasiūlė pažangos ir šalies vienybės išsaugojimo veiksmų planą, be kita ko, numatant parlamento ir prezidento rinkimus per konkretų laikotarpį;

J.

kadangi per Tripolyje vykusius A. H. Dbeibeh ir F. Bashagha lojalių nereguliarių karinių grupuočių susidūrimus žuvo keletas žmonių, įskaitant civilius gyventojus, ir dar kartą paaiškėjo, kad padėtis šalyje yra nestabili;

K.

kadangi saugumas ir stabilumas Libijoje yra glaudžiai susiję su tikro perėjimo prie demokratijos perspektyvomis, kuri būtų naudinga visiems Libijos žmonėms; kadangi ilgalaikis nestabilumas ir sisteminis nebaudžiamumas yra svarbus karinių konfrontacijų ir masinių demonstracijų atsinaujinimo visoje šalyje veiksnys; kadangi teisinės valstybės principo laikymasis ir atskaitomybė už žmogaus teisių pažeidimus yra labai svarbūs siekiant Libijoje ir visame regione užtikrinti politinį stabilumą ir tvarią taiką;

L.

kadangi labai svarbu, kad valstybės narės koordinuotų savo veiksmus ir laikytųsi vieningos pozicijos, stiprindamos ES tarpininkavimo pastangas ir pabrėždamos, jog JT atlieka pagrindinį vaidmenį;

M.

kadangi Rusija kelis mėnesius labai trukdo JT imtis veiksmų, atsisakydama prisijungti prie bendro sutarimo dėl pasiūlymų dėl ilgesnių UNSMIL įgaliojimų ir naujo JT specialiojo įgaliotinio Libijai skyrimo;

N.

kadangi po devynių politinės aklavietės JT Saugumo Taryboje mėnesių JT generalinis sekretorius António Guterres 2022 m. rugsėjo 2 d. paskelbė apie tai, kad Senegalo atstovas Abdoulaye Bathily paskirtas jo specialiuoju įgaliotiniu Libijai ir UNSMIL vadovu; kadangi 2022 m. spalio 28 d. JT Saugumo Taryba vieningai balsavo už tai, kad UNSMIL įgaliojimai būtų pratęsti iki 2023 m. spalio 31 d.;

O.

kadangi 2019 m. lapkričio mėn. Libija ir Turkija pasirašė susitarimo memorandumą dėl Viduržemio jūros jurisdikcijos jūroje ribų nustatymo; kadangi šis susitarimas pažeidžia trečiųjų valstybių suverenias teises ir neatitinka jūrų teisės, todėl negali turėti jokių teisinių pasekmių trečiosioms valstybėms, kaip nurodė Europos Vadovų Taryba; kadangi 2022 m. spalio 3 d. Libija ir Turkija, remdamosi 2019 m. Turkijos ir Libijos susitarimo memorandumu, pasirašė susitarimą dėl angliavandenilių;

P.

kadangi tebesitęsiantis vietos ir užsienio ginkluotų grupuočių, pvz., Rusijos „Vagnerio grupės“, taip pat užsienio pajėgų dalyvavimas konflikte kelia grėsmę Libijos ir viso regiono stabilumui ir saugumui;

Q.

kadangi visos šalys, dalyvavusios Berlyno konferencijose dėl Libijos ir Paryžiaus tarptautinėje konferencijoje dėl Libijos, įskaitant Rusiją ir Turkiją – jos turi karinių pajėgų Libijoje, įsipareigojo nesikišti į Libijos reikalus ir pritarė veiksmų plano dėl skubaus samdinių, užsienio kovotojų ir užsienio pajėgų išvedimo iš Libijos teritorijos įgyvendinimui;

R.

kadangi pastaruoju metu Libijos vyresnieji kariuomenės pareigūnai bandė vėl suvienyti Libijos kariuomenę;

S.

kadangi siekiant sukurti vieningas, įtraukias ir atskaitingas Libijos nacionalinio saugumo, policijos ir karines pajėgas, kurioms vadovautų centrinė civilinė valdžia, labai svarbu vykdyti visapusišką saugumo sektoriaus reformą, taip prisidedant prie būsimų žmogaus teisių pažeidimų prevencijos, teisinės valstybės stiprinimo, nebaudžiamumo panaikinimo ir politinio stabilumo šalyje ir regione užtikrinimo; kadangi rugpjūčio pabaigos įvykiai vietoje, deja, rodo, kad įvykiai krypsta kita linkme – intensyvėja kovos ir pasiekta karinės eskalacijos riba;

T.

kadangi dėl didelio kiekio sausumos minų ir nesprogusių sprogmenų ne tik žūsta žmonės, bet ir labai sunku atgaivinti šalies ekonomiką ir socialinį gyvenimą;

U.

kadangi šaulių ir lengvųjų ginklų ir paliktų šaudmenų atsargų platinimas didina nestabilumą, nes dažnai jie nukreipiami tiek Libijos viduje, tiek už jos sienų, o tai daro didelį poveikį regioniniam ir vietos saugumui, nes vietos ginkluotos grupuotės įgyja prieigą prie šių ginklų, ypač Sahelio regione;

V.

kadangi siekiant užtikrinti politinį stabilumą ir tvarią taiką labai svarbu laikytis teisinės valstybės principo ir užtikrinti atskaitomybę už žmogaus teisių pažeidimus; kadangi tvirtos teismų sistemos nebuvimas, sisteminiai teisinės valstybės principo pažeidimai, dėl to šalyje plačiai paplitusi korupcija ir besikartojantys žmogaus teisių pažeidimai padeda kurti šalyje nebaudžiamumo aplinką, o tai yra didelė kliūtis taikiam sambūviui ir šalies viduje perkeltų asmenų saugiam grįžimui;

W.

kadangi Libija yra šalis, turinti didžiausius naftos išteklius Afrikoje, Naftą eksportuojančių šalių organizacijos narė ir viena iš pagrindinių naftos tiekėjų pasaulio rinkoms; kadangi Libijos ekonomika labai priklauso nuo naftos sektoriaus; kadangi įvairūs veikėjai dažnai naftos gavybą naudoja kaip priemonę ir ne kartą yra uždarę naftos įrenginius politiniais tikslais; kadangi žalios naftos ir perdirbtų naftos produktų grobimo ir neteisėto eksporto praktika kelia grėsmę taikai, saugumui ir stabilumui Libijoje, todėl tokia praktika turi būti nutraukta;

X.

kadangi feldmaršalui Khalifa Haftarui lojalioms pajėgoms 2022 m. balandžio mėn. ilgam laikui dalinai uždarius Libijos naftos įrenginius labai sumažėjo šalies gamyba ir dėl to sumažėjo valstybės biudžeto pajamos, ir toks uždarymas, be kita ko, turėjo didelių padarinių už Libijos sienų, įskaitant tolesnį energijos kainų, kurios jau ir taip buvo didelės dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, didėjimą; kadangi 2022 m. liepos mėn. Vakarų ir Rytų Libijos suinteresuotieji subjektai susitarė atnaujinti naftos gamybą ir eksportą visuose užblokuotuose Libijos naftos telkiniuose ir uostuose;

Y.

kadangi klimato kaita kelia egzistencinę grėsmę Libijai, kuri vis dažniau kenčia nuo didelių sausrų ir vandens trūkumo; kadangi savo kalboje, pasakytoje Egipte vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime klimato kaitos klausimais (COP 27), Libijos prezidento tarybos vadovas Mohammed Menfi pareiškė, kad „klimato kaita mažina vystymosi ir investicijų galimybes ir stabdo ekonomikos augimą“; kadangi, kaip priminė buvusi JT Generalinio Sekretoriaus specialioji patarėja Libijos klausimais Stephanie Williams, Libijos pažeidžiamumą klimato srityje taip pat didina tai, kad šalies ekonomika priklauso tik nuo iškastinio kuro ir kad apgadinta jos elektros ir vandens infrastruktūra;

Z.

kadangi Tarptautinio tęstinio darbo komiteto Libijos klausimu Ekonomikos darbo grupė (EWG), kuriai bendrai pirmininkauja ES, Egiptas, JAV ir UNSMIL, bendradarbiauja su Libijos valdžios institucijomis, kad Libijos žmonėms būtų teikiamos būtiniausios pagrindinės paslaugos, stiprinamos ekonomikos institucijos, atgaivinamas privatusis sektorius ir gerinamas su biudžetu susijęs procesas; kadangi Ekonomikos darbo grupė jau padarė didelę pažangą padėdama sujungti Libijos centrinį banką; kadangi vis dėlto konsultacijos šiuo klausimu neseniai buvo sustabdytos;

AA.

kadangi ES sienų valdymo pagalbos misija Libijoje (EUBAM Libya) nuo 2013 m. padėjo Libijos valdžios institucijoms vystyti sienų valdymo ir saugumo priemones Libijoje; kadangi EUBAM Libya įgaliojimai pratęsti iki 2023 m. birželio 30 d.;

AB.

kadangi EUBAM Libya, bendradarbiaudama su ES specialiuoju įgaliotiniu Sahelyje, Regionine patarėjų ir koordinavimo grupe ir kovos su terorizmu programa (CT-JUST), 2022 m. lapkričio 22–23 d. Tunise organizuoja regioninę konferenciją dėl Libijos ir Sahelio šalių tarpvalstybinio bendradarbiavimo, kurios tikslas – remti regioninį saugumą ir stabilumą stiprinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, įskaitant terorizmą ir organizuotą nusikalstamumą, srityje;

AC.

kadangi Europos Sąjungos karinė operacija Viduržemio jūroje IRINI (EUNAVFOR MED IRINI) pradėta 2020 m. kovo 31 d. ir pratęsta iki 2023 m. kovo 31 d.; kadangi pagrindinis šios operacijos uždavinys yra įgyvendinti ginklų embargą Libijai, nustatytą JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 1973 (2011); kadangi JT ginklų embargą kai kurie subjektai daugybę kartų pažeidė ir nuolat pažeidžia;

AD.

kadangi 2021 m. sausio 15 d. operacija IRINI ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra pasirašė darbo susitarimą, pagal kurį jos, be kita ko, keisis informacija apie tarpvalstybinį nusikalstamumą, pvz., prekybą ginklais ir neteisėtą žmonių gabenimą; kadangi FRONTEX su atitinkamomis valdžios institucijomis ir koordinavimo centrais, įskaitant Italijos, Maltos ir Tuniso gelbėjimo jūroje koordinavimo centrus, taip pat Libijos gelbėjimo jūroje koordinavimo centrą ir bendrą gelbėjimo koordinavimo centrą, kuriuos finansuoja ES per ES patikos fondą ir valdo Libijos pakrančių apsaugos pajėgos ir karinis jūrų laivynas, keičiasi informacija apie esamą ar galimą su nelaimėmis jūroje susijusią padėtį Libijos paieškos ir gelbėjimo regione;

AE.

kadangi Libijos stabilumas ir saugumas yra labai svarbūs platesniam Viduržemio jūros regionui;

AF.

kadangi ES patvirtino atnaujintą partnerystę su pietinėmis kaimyninėmis šalimis, daugiausia dėmesio skirdama žmogaus socialinei raidai, geram valdymui ir teisinei valstybei, atsparumui, klestėjimui ir skaitmeninei pertvarkai, taikai ir saugumui, migracijai ir judumui, taip pat žaliajai pertvarkai, atsparumui klimato kaitai, energetikai ir aplinkai;

AG.

kadangi 2021–2024 metais ES vidutiniškai skiria 37 mln. EUR per metus Libijos valstybės kūrimo pastangoms, žmogaus socialinei raidos poreikiams ir pagrindinėms sveikatos priežiūros paslaugoms;

AH.

kadangi Libijos pilietinė visuomenė turi atlikti svarbiausią vaidmenį apsispręsdama dėl savo šalies ateities; kadangi pastaraisiais mėnesiais nerimą kelia pilietinės erdvės mažėjimas, nes priimami vis drastiškesni įstatymai ir taisyklės; kadangi daugeliui politinių aktyvistų, žmogaus teisių gynėjų, humanitarinės pagalbos darbuotojų, žurnalistų, teisėjų ir advokatų buvo grasinama, jie buvo grobiami, savavališkai sulaikomi, kankinami, o kai kurie iš jų buvo nužudyti; kadangi, nesant savarankiškos ir nepriklausomos teisingumo sistemos, žmogaus teisių pažeidimų aukos negali pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis;

AI.

kadangi migrantai, pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai yra plačiai paplitusių ir sistemingų valdžios institucijų ir ginkluotų grupuočių vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, pvz., prekybos žmonėmis, savavališko arešto, sulaikymo, turto prievartavimo, seksualinio prievartavimo, pavergimo ir pagrobimo šantažo ir išnaudojimo tikslais, aukos;

AJ.

kadangi Libija yra svarbi tranzito arba išvykimo šalis migrantams, ypač iš Užsachario Afrikos, kurie nori pakliūti į Europos šalis; kadangi tūkstančiai žmonių žuvo bandydami perplaukti Viduržemio jūrą, kad pasiektų Europą;

AK.

kadangi vienas iš ES paramos Libijos sienų valdymui tikslų yra užkirsti kelią žūtims Viduržemio jūroje; kadangi nevyriausybinės organizacijos dažnai atlieka pagirtiną vaidmenį gelbėdamos gyvybes Viduržemio jūroje; kadangi staigus paieškos ir gelbėjimo laivų skaičiaus sumažinimas turėjo mirtinų pasekmių saugumo ieškantiems žmonėms; kadangi neteisėto žmonių gabenimo tinklai pasinaudoja paieškos ir gelbėjimo principu, siekdami neteisėtai pasipelnyti iš žmonių, bėgančių nuo Libijoje patiriamų žiaurumų, taip pratęsdami žmonių kančias ir tapdami atsakingais už sunkius žmogaus teisių pažeidimus; kadangi Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino, kad visi Viduržemio jūroje plaukiojantys laivai turi laikytis tarptautinės ir ES teisės; kadangi tiek JT organai, tiek žinomos NVO dokumentais užfiksavo žmogaus teisių pažeidimus, nukreiptus prieš žmones, bandančius pabėgti iš Libijos jūra; kadangi Libijos pakrančių apsaugos tarnybos sulaikyti ir po gelbėjimo jūroje išlaipinti asmenys dažnai sulaikomi imigrantų sulaikymo centruose ir jų žmogaus teisės pažeidžiamos; kadangi ES tikisi, kad Libijos valdžios institucijos, įskaitant Libijos pakrančių apsaugos pajėgas, su kuriomis ji bendradarbiauja, užtikrins, kad būtų gerbiamos migrantų žmogaus teisės ir jų orumas, ištirs smurto atvejus ir užtikrins, kad atsakingų asmenų atžvilgiu būtų imtasi tinkamų tolesnių veiksmų; kadangi vis dėlto tokie pažeidimai vykdomi toliau, visų pirma dėl to, kad neveiksmingai veikia stebėsenos ir atskaitomybės mechanizmai;

AL.

kadangi maždaug 160 000 Libijos viduje perkeltų asmenų vis dar trūksta pakankamos apsaugos ir pagalbos;

AM.

kadangi moterims ir vaikams gresia didelis išnaudojimo, prekybos žmonėmis, seksualinio smurto ir smurto dėl lyties, prievartinės prostitucijos bei neteisėto sulaikymo pavojus;

AN.

kadangi seksualinis smurtas ir smurtas dėl lyties yra plačiai paplitęs ir jį skatina nebaudžiamumas; kadangi seksualinį smurtą išgyvenusių asmenų šeimos ir bendruomenės dažnai juos marginalizuoja ir stigmatizuoja; kadangi seksualinį smurtą išgyvenusių asmenų apsauga nėra tinkamai užtikrinama nacionalinėje teisinėje sistemoje;

AO.

kadangi JT nepriklausoma faktų nustatymo misija Libijoje savo ataskaitose padarė išvadą, kad turi pagrįstų priežasčių manyti, jog Libijoje buvo ir vis dar yra vykdomi nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai; kadangi 2022 m. liepos 8 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba atnaujino misijos įgaliojimus galutiniam daugiau nebepratęsiamam devynių mėnesių laikotarpiui, kad galėtų pateikti baigiamąsias rekomendacijas;

1.

2.