(1)

Šengeno erdvė be vidaus sienų kontrolės priklauso nuo to, ar valstybės narės veiksmingai ir efektyviai taiko Šengeno acquis. Minėta acquis apima išorės sienų srities priemones, vidaus sienų kontrolės nebuvimo kompensacines priemones ir griežtą stebėsenos sistemą, kurios kartu palengvina laisvą judėjimą ir užtikrina aukšto lygio saugumą, teisingumą ir pagrindinių teisių apsaugą, įskaitant asmens duomenų apsaugą;

(1)

Šengeno erdvė be vidaus sienų kontrolės priklauso nuo to, ar valstybės narės veiksmingai ir efektyviai taiko Šengeno acquis. Minėta acquis apima išorės sienų srities priemones, vidaus sienų kontrolės nebuvimo kompensacines priemones ir griežtą stebėsenos sistemą, kurios kartu užtikrina laisvą judėjimą ir aukšto lygio saugumą, teisingumą ir pagrindinių teisių apsaugą, įskaitant asmens duomenų apsaugą;

(4)

siekiant padidinti Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmo veiksmingumą ir efektyvumą, jis turėtų būti patobulintas. Peržiūrėtu vertinimo ir stebėsenos mechanizmu turėtų būti siekiama išlaikyti aukštą valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo lygį, užtikrinant, kad valstybės narės veiksmingai taikytų Šengeno acquis, laikydamosi sutartų bendrų standartų, pagrindinių principų ir normų, taip prisidėdamos prie tinkamai veikiančios Šengeno erdvės ;

(4)

siekiant padidinti Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmo veiksmingumą ir efektyvumą, jis turėtų būti patobulintas. Peržiūrėtu vertinimo ir stebėsenos mechanizmu turėtų būti siekiama išlaikyti aukštą valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo lygį, užtikrinant, kad valstybės narės veiksmingai taikytų Šengeno acquis, laikydamosi sutartų bendrų standartų, pagrindinių principų ir normų, kad užtikrintų tinkamai veikiančią Šengeno erdvę, kurioje visapusiškai gerbiamos pagrindinės teisės ir netaikoma vidaus sienų kontrolė ;

(5)

taikant vertinimo ir stebėsenos mechanizmą šie tikslai turėtų būti pasiekti atliekant objektyvius ir nešališkus vertinimus, kuriais būtų galima greitai nustatyti Šengeno acquis taikymo trūkumus, kurie galėtų sutrikdyti tinkamą Šengeno erdvės veikimą, užtikrinti, kad šie trūkumai būtų skubiai pašalinti, ir sudaryti pagrindą dialogui dėl visos Šengeno erdvės veikimo. Tam reikia palaikyti glaudų valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą, subalansuotai pasidalyti bendra atsakomybe ir išlaikyti sistemai būdingą tarpusavio vertinimo pobūdį. Tam taip pat būtinas glaudesnis Europos Parlamento dalyvavimas. Atsižvelgiant į pakeitimų mastą, Reglamentas (ES) Nr. 1053/2013 turėtų būti panaikintas ir pakeistas nauju reglamentu;

(5)

taikant vertinimo ir stebėsenos mechanizmą šie tikslai turėtų būti pasiekti atliekant objektyvius ir nešališkus vertinimus, kuriais būtų galima greitai nustatyti Šengeno acquis taikymo trūkumus, kurie galėtų sutrikdyti tinkamą Šengeno erdvės veikimą, užtikrinti, kad šie trūkumai būtų skubiai pašalinti, ir sudaryti pagrindą tikram politiniam valstybių narių tarpusavio dialogui dėl visos Šengeno erdvės veikimo. Tam reikia palaikyti glaudų valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą, subalansuotai pasidalyti bendra atsakomybe ir išlaikyti sistemai būdingą tarpusavio vertinimo pobūdį. Tam taip pat būtinas glaudesnis Europos Parlamento dalyvavimas. Atsižvelgiant į pakeitimų mastą, Reglamentas (ES) Nr. 1053/2013 turėtų būti panaikintas ir pakeistas nauju reglamentu;

(6)

vertinimo ir stebėsenos mechanizmas gali apimti visas dabartines ir būsimas Šengeno acquis sritis, išskyrus tas, kuriose pagal Sąjungos teisę jau taikomas specialus vertinimo mechanizmas. Vertinimo ir stebėsenos mechanizmas turėtų apimti visus atitinkamus teisės aktus ir operatyvinę veiklą, kuria prisidedama prie Šengeno erdvės veikimo;

(6)

vertinimo ir stebėsenos mechanizmas turėtų apimti visas dabartines ir būsimas Šengeno acquis sritis, išskyrus tas, kuriose pagal Sąjungos teisę jau taikomas specialus vertinimo mechanizmas. Vertinimo ir stebėsenos mechanizmas turėtų apimti tiek išorės sienų kontrolės veiksmingumą, tiek vidaus sienų kontrolės nebuvimą. Vertinimo ir stebėsenos mechanizmas turėtų apimti visus atitinkamus teisės aktus ir operatyvinę veiklą, kuria prisidedama prie erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimo;

(7)

pagal 2012 m. kovo 1–2 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas atliekant visus vertinimus turėtų būti atsižvelgiama į tinkamą Šengeno acquis taikančių valdžios institucijų veikimą. Taip pat turėtų būti vertinama privačių subjektų, pavyzdžiui, oro transporto bendrovių arba išorės paslaugų teikėjų, praktika, jei jie dalyvauja įgyvendinant Šengeno acquis arba jei šis įgyvendinimas daro jiems poveikį, kai jie bendradarbiauja su valstybėmis narėmis. Be to, atsižvelgiant į vis svarbesnį Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų vaidmenį įgyvendinant Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmas turėtų padėti tikrinti šių Sąjungos įstaigų, tarnybų ir agentūrų veiklą, susijusią su valstybių narių vardu atliekamomis funkcijomis ir praktiniu Šengeno acquis nuostatų taikymu. Šios veiklos tikrinimas šiuo atžvilgiu turėtų būti įtrauktas į valstybių narių vertinimą ir atliekamas nedarant poveikio Komisijai ir atitinkamiems agentūrų, organų ir įstaigų valdymo organams, pagal jų steigimo reglamentus ir jų pačių vertinimo bei stebėsenos procedūras priskirtai atsakomybei ir visiškai į ją atsižvelgiant. Jei vertinimuose būtų nustatyta trūkumų, susijusių su Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų vykdomomis arba jų remiamomis funkcijomis, Komisija turėtų informuoti jų atitinkamus valdymo organus;

(7)

pagal 2012 m. kovo 1–2 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas atliekant visus vertinimus turėtų būti atsižvelgiama į tinkamą Šengeno acquis taikančių valdžios institucijų veikimą ir jų atitiktį Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai (toliau – Chartija) . Taip pat turėtų būti vertinama privačių subjektų, pavyzdžiui, oro transporto bendrovių arba išorės paslaugų teikėjų, praktika, jei jie dalyvauja įgyvendinant Šengeno acquis arba jei šis įgyvendinimas daro jiems poveikį, kai jie bendradarbiauja su valstybėmis narėmis. Be to, atsižvelgiant į vis svarbesnį Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų vaidmenį įgyvendinant Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmas turėtų padėti tikrinti šių Sąjungos įstaigų, tarnybų ir agentūrų veiklą, susijusią su valstybių narių vardu atliekamomis funkcijomis ir praktiniu Šengeno acquis nuostatų taikymu. Šios veiklos tikrinimas šiuo atžvilgiu turėtų būti įtrauktas į valstybių narių vertinimą ir atliekamas nedarant poveikio Komisijai ir atitinkamiems agentūrų, organų ir įstaigų valdymo organams, pagal jų steigimo reglamentus ir jų pačių vertinimo bei stebėsenos procedūras priskirtai atsakomybei ir visiškai į ją atsižvelgiant. Jei vertinimuose būtų nustatyta trūkumų, susijusių su Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų vykdomomis arba jų remiamomis funkcijomis, Komisija turėtų nurodyti šiuos trūkumus vertinimo ataskaitoje ir įtraukti jų atitinkamus valdymo organus;

(9)

Frontex atliekamas pažeidžiamumo vertinimas yra šiuo reglamentu nustatytą vertinimo ir stebėsenos mechanizmą papildantis mechanizmas, kuriuo siekiama užtikrinti kokybės kontrolę Sąjungos lygmeniu ir nuolatinį pasirengimą tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis reaguoti į visus iššūkius prie išorės sienų. Abu mechanizmai yra Europos integruoto sienų valdymo dalys. Turėtų būti kuo labiau padidinta pažeidžiamumo vertinimo ir vertinimo bei stebėsenos mechanizmo sinergija, kad būtų galima susidaryti geresnį Šengeno erdvės veikimo padėties vaizdą, kiek įmanoma išvengiant pastangų dubliavimo ir prieštaringų rekomendacijų. Šiuo tikslu Frontex ir Komisija turėtų reguliariai keistis informacija apie abiejų mechanizmų rezultatus. Siekiant daugiau dėmesio skirti strateginiam orientavimui ir tikslingesniam vertinimo planavimui, taip pat reikia toliau didinti sinergiją su atitinkamais mechanizmais ir platformomis, kuriuos valdo Sąjungos agentūros ir nacionalinės administracijos, pavyzdžiui, Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalyke platforma (EMPACT) arba Komisijos, padedamos eu-LISA, vykdoma priežiūra, kiek tai susiję su valstybių narių pasirengimu diegti atitinkamas IT sistemas, taip pat nacionalinių kokybės kontrolės mechanizmų išvadomis;

(9)

Frontex atliekamas pažeidžiamumo vertinimas yra šiuo reglamentu nustatytą vertinimo ir stebėsenos mechanizmą papildantis mechanizmas, kuriuo siekiama užtikrinti kokybės kontrolę Sąjungos lygmeniu ir nuolatinį pasirengimą tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis reaguoti į visus iššūkius prie išorės sienų. Tas pažeidžiamumo vertinimas turėtų papildyti metinę vertinimo programą, taip užtikrinant, kad būtų susipažinta su naujausia informacija apie padėtį. Abu mechanizmai yra Europos integruoto sienų valdymo dalys. Turėtų būti kuo labiau padidinta pažeidžiamumo vertinimo ir vertinimo bei stebėsenos mechanizmo sinergija, kad būtų galima susidaryti geresnį Šengeno erdvės veikimo padėties vaizdą, kiek įmanoma išvengiant pastangų dubliavimo ir prieštaringų rekomendacijų. Šiuo tikslu Frontex ir Komisija turėtų reguliariai keistis informacija apie abiejų mechanizmų rezultatus. Siekiant daugiau dėmesio skirti strateginiam orientavimui ir tikslingesniam vertinimo planavimui, taip pat reikia toliau didinti sinergiją su atitinkamais mechanizmais ir platformomis, kuriuos valdo Sąjungos agentūros ir nacionalinės administracijos, pavyzdžiui, Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalyke platforma (EMPACT) arba Komisijos, padedamos eu-LISA, vykdoma priežiūra, kiek tai susiję su valstybių narių pasirengimu diegti atitinkamas IT sistemas, taip pat nacionalinių kokybės kontrolės mechanizmų išvadomis;

(10)

atliekant vertinimą ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik vertinimui, ar tinkamai įgyvendinami ir taikomi Šengeno acquis duomenų apsaugos reikalavimai, bet ir tikrinimui, kaip laikomasi pagrindinių teisių taikant Šengeno acquis, atliekant atskirus vertinimus. Siekiant padidinti vertinimo ir stebėsenos mechanizmo pajėgumą nustatyti pagrindinių teisių pažeidimus atitinkamose politikos srityse, turėtų būti įgyvendintos papildomos priemonės. Šengeno vertintojai turėtų būti tinkamai parengti šioje srityje, turėtų būti geriau panaudojama atitinkama Europos pagrindinių teisių agentūros informacija, o jos ekspertai turėtų aktyviau dalyvauti rengiant ir įgyvendinant vertinimus. Be to, programuojant, planuojant ir įgyvendinant vertinimus turėtų būti atsižvelgiama į įrodymus, kurie skelbiami viešai arba pateikiami nepriklausomų stebėsenos mechanizmų arba atitinkamų trečiųjų šalių, pavyzdžiui, ombudsmenų, pagrindinių teisių laikymosi stebėsenos institucijų, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų, iniciatyva;

(10)

atliekant vertinimą ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik vertinimui, ar tinkamai įgyvendinami ir taikomi Šengeno acquis duomenų apsaugos reikalavimai, bet ir tikrinimui, kaip laikomasi pagrindinių teisių taikant Šengeno acquis, atliekant atskirus vertinimus. Siekiant padidinti vertinimo ir stebėsenos mechanizmo pajėgumą nustatyti pagrindinių teisių pažeidimus atitinkamose politikos srityse, turėtų būti įgyvendintos papildomos priemonės. Šengeno vertintojai turėtų būti tinkamai parengti šioje srityje, turėtų būti geriau panaudojama atitinkama Europos pagrindinių teisių agentūros informacija, o jos ekspertai turėtų aktyviau dalyvauti rengiant ir įgyvendinant vertinimus. Visų pirma, Komisija, bendradarbiaudama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, turėtų parengti konkrečius kriterijus, kurie turėtų būti įtraukti į standartinį klausimyną ir pagal kuriuos būtų galima įvertinti, kaip laikomasi pagrindinių teisių. Be to, programuojant, planuojant ir įgyvendinant vertinimus turėtų būti atsižvelgiama į įrodymus, kurie skelbiami viešai arba pateikiami nepriklausomų stebėsenos mechanizmų arba atitinkamų trečiųjų šalių, pavyzdžiui, ombudsmenų, pagrindinių teisių laikymosi stebėsenos institucijų, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų, iniciatyva;

(12)

vertinimų formos ir metodai turėtų būti lankstesni, kad padidėtų vertinimo ir stebėsenos mechanizmo veiksmingumas ir būtų galima jį pritaikyti prie naujų aplinkybių ir teisės aktų pokyčių, taip pat supaprastinti valstybių narių, Komisijos ir Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų išteklių naudojimą. Periodiniai vertinimai rengiant vizitus turėtų būti pagrindinė vertinimo priemonė. Siekiant užtikrinti labiau subalansuotą turimų priemonių naudojimą, reikėtų laipsniškai didinti neprograminių vizitų ir teminių vertinimų skaičių. Vertinimo formos turėtų būti aiškiai apibrėžtos. Priklausomai nuo politikos srities ir vertinimo bei stebėsenos veiklos pobūdžio, vertinimo ir stebėsenos mechanizmas turėtų sudaryti sąlygas tuo pačiu metu atlikti kelių valstybių narių vertinimą ir atlikti visiškai ar iš dalies nuotolinius vertinimus, taip pat derinti politikos sričių vertinimą. Vertinimo ir stebėsenos mechanizmu turėtų būti siekiama parengti išsamias valstybių narių vertinimo ataskaitas, kuriose būtų vertinami bendri valstybių narių Šengeno acquis taikymo rezultatai;

(12)

vertinimų formos ir metodai turėtų būti lankstesni, kad padidėtų vertinimo ir stebėsenos mechanizmo veiksmingumas ir būtų galima jį pritaikyti prie naujų aplinkybių ir teisės aktų pokyčių, taip pat supaprastinti valstybių narių, Komisijos ir Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų išteklių naudojimą. Periodiniai vertinimai rengiant vizitus turėtų būti pagrindinė vertinimo priemonė. Siekiant užtikrinti labiau subalansuotą turimų priemonių naudojimą, reikėtų laipsniškai didinti neprograminių vizitų ir teminių vertinimų skaičių. Vertinimo formos turėtų būti aiškiai apibrėžtos. Priklausomai nuo politikos srities ir vertinimo bei stebėsenos veiklos pobūdžio, vertinimo ir stebėsenos mechanizmas turėtų sudaryti sąlygas tuo pačiu metu atlikti kelių valstybių narių vertinimą ir atlikti visiškai ar iš dalies nuotolinius vertinimus, kuriais būtų papildomi fizinių vizitų metu atliekami vertinimai, taip pat derinti politikos sričių vertinimą. Vertinimo ir stebėsenos mechanizmu turėtų būti siekiama parengti išsamias valstybių narių vertinimo ataskaitas, kuriose būtų vertinami bendri valstybių narių Šengeno acquis taikymo rezultatai;

(13)

teminiai vertinimai turėtų būti dažniau naudojami lyginamajai valstybių narių praktikos analizei atlikti. Jie turėtų būti rengiami siekiant įvertinti, kaip įgyvendinami pagrindiniai teisės aktų pakeitimai, kai jie pradedami taikyti, ir naujos iniciatyvos, taip pat įvertinti įvairių politikos sričių klausimus ar valstybių narių , susiduriančių su panašiais iššūkiais, praktiką;

(13)

teminiai vertinimai turėtų būti dažniau naudojami lyginamajai valstybių narių praktikos analizei atlikti. Jie turėtų būti rengiami siekiant įvertinti, kaip įgyvendinami pagrindiniai teisės aktų pakeitimai, kai jie pradedami taikyti, ir naujos iniciatyvos, taip pat įvertinti įvairių politikos sričių klausimus ar panašią valstybių narių politiką ir praktiką;

(14)

neprograminiai vizitai, kurie yra viena iš veiksmingiausių priemonių valstybių narių praktikai patikrinti, atsižvelgiant į jų tikslą, turėtų būti vykdomi atitinkamai valstybei narei apie tai iš anksto nepranešus arba pranešus iki vizito likus nedaug laiko . Neprograminiai vizitai iš anksto nepranešus turėtų būti rengiami tyrimo tikslais, siekiant patikrinti, ar laikomasi pareigų pagal Šengeno acquis, be kita ko, reaguojant į sistemines problemas, kurios galėtų turėti didelį poveikį Šengeno erdvės veikimui, arba į pagrindinių teisių pažeidimus , visų pirma įtarimus dėl šiurkščių pagrindinių teisių pažeidimų prie išorės sienų . Tokiais atvejais dėl išankstinio pranešimo vizito tikslas netektų prasmės. Jei pagrindinis vizito tikslas – atsitiktine tvarka patikrinti, kaip valstybė narė įgyvendina Šengeno acquis, turėtų būti rengiami neprograminiai vizitai, apie kuriuos iš anksto pranešama prieš 24 valandas;

(14)

neprograminiai vizitai, kurie yra viena iš veiksmingiausių priemonių valstybių narių praktikai patikrinti, turėtų būti vykdomi atitinkamai valstybei narei apie tai iš anksto nepranešus. Neprograminiai vizitai turėtų būti rengiami tyrimo tikslais, siekiant patikrinti, ar laikomasi pareigų pagal Šengeno acquis, be kita ko, reaguojant į sistemines problemas, kurios galėtų turėti neigiamą poveikį Šengeno erdvės veikimui arba dėl kurių galėtų atsirasti pagrindinių teisių pažeidimų , visų pirma įtarimų dėl šiurkščių pagrindinių teisių pažeidimų prie išorės sienų;

(14a)

apie skubų vizitą, kuris yra papildoma priemonė, valstybei narei turėtų būti pranešama ne anksčiau kaip prieš 24 valandas. Skubus vizitas turėtų būti rengiamas tik kai pagrindinis vizito tikslas – atsitiktine tvarka patikrinti, kaip valstybė narė įgyvendina Šengeno acquis;

(15)

jau įrodyta veiklos, vykdomos pagal šiuo reglamentu parengtas daugiametes ir metines vertinimo programas, programavimo pridėtinė vertė užtikrinant nuspėjamumą ir tikrumą. Todėl Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų priimti daugiametes ir metines vertinimo programas. Šios programos taip pat turėtų suteikti reikiamą lankstumą, kad ilgainiui būtų galima prisitaikyti prie dinamiško Šengeno acquis pobūdžio. Force majeure atveju programos turėtų būti koreguojamos susitarus su atitinkamomis valstybėmis narėmis, oficialiai nekeičiant programų. Septyneriems metams priimtoje daugiametėje vertinimo programoje turėtų būti nustatytos konkrečios prioritetinės sritys, kuriose turi būti atliekami periodiniai vertinimai. Šis požiūris turėtų sudaryti sąlygas didesniam lankstumui, geresniam prioritetų nustatymui ir labiau subalansuotam bei strategiškesniam visų turimų priemonių naudojimui. Daugiametės vertinimo programos pratęsimas nuo penkerių iki septynerių metų taip pat turėtų padėti užtikrinti griežtesnę, nuodugnesnę ir tikslingesnę valstybių narių stebėseną nesumažinant priežiūros lygio;

(15)

jau įrodyta veiklos, vykdomos pagal šiuo reglamentu parengtas daugiametes ir metines vertinimo programas, programavimo pridėtinė vertė užtikrinant nuspėjamumą ir tikrumą. Todėl Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų priimti daugiametes ir metines vertinimo programas. Šios programos taip pat turėtų suteikti reikiamą lankstumą, kad ilgainiui būtų galima prisitaikyti prie dinamiško Šengeno acquis pobūdžio. Force majeure atveju programos turėtų būti koreguojamos susitarus su atitinkamomis valstybėmis narėmis, oficialiai nekeičiant programų. Septyneriems metams priimtoje daugiametėje vertinimo programoje turėtų būti nustatytos konkrečios prioritetinės sritys, kuriose turi būti atliekami periodiniai vertinimai. Šis požiūris turėtų sudaryti sąlygas didesniam lankstumui, prisitaikomumui remiantis naujausia informacija, surinkta atlikus įvairias analizes, kad būtų galima susidaryti vaizdą apie pasitaisiusią Šengeno erdvės veikimo padėtį, geresniam prioritetų nustatymui ir labiau subalansuotam bei strategiškesniam visų turimų priemonių naudojimui. Daugiametės vertinimo programos pratęsimas nuo penkerių iki septynerių metų taip pat turėtų padėti užtikrinti griežtesnę, nuodugnesnę ir tikslingesnę valstybių narių stebėseną nesumažinant priežiūros lygio;

(16)

vertinimo ir stebėsenos veiklą turėtų vykdyti grupės, sudarytos iš Komisijos atstovų ir valstybių narių paskirtų ekspertų. Šie atstovai ir ekspertai turėtų turėti tinkamą kvalifikaciją, įskaitant tvirtas teorines žinias ir praktinę patirtį. Siekdama užtikrinti, kad kuo greičiau ir paprasčiau dalyvautų pakankamai patyrusių ekspertų, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų sudaryti ir išlaikyti ekspertų rezervą. Ekspertų rezervas turėtų būti pagrindinis vertinimo ir stebėsenos veiklos ekspertų šaltinis;

(16)

vertinimo ir stebėsenos veiklą turėtų vykdyti grupės, sudarytos iš Komisijos atstovų, valstybių narių paskirtų ekspertų ir Sąjungos stebėtojų . Šie atstovai ir ekspertai turėtų turėti tinkamą kvalifikaciją, įskaitant tvirtas teorines žinias ir praktinę patirtį , ir būti tinkamai parengti . Siekiant užtikrinti, kad vertinimo ataskaitos, kurias grupės parengia atlikusios vertinimą, būtų sąžiningos, kai kartu su valstybės narės valdžios institucijomis vertinama Sąjungos įstaigos, organo ir agentūros, dalyvaujančios įgyvendinant Šengeno acquis, veikla, Sąjungos stebėtojai neturėtų būti įsitraukę į interesų konfliktą. Siekdama užtikrinti, kad kuo greičiau ir paprasčiau dalyvautų pakankamai patyrusių ekspertų, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų sudaryti ir išlaikyti ekspertų rezervą. Ekspertų rezervas turėtų būti pagrindinis vertinimo ir stebėsenos veiklos ekspertų šaltinis;

(19)

vertinimo ataskaitos turėtų būti glaustos. Jose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama trūkumams, turintiems didelį poveikį, ir pabrėžiamos sritys, kuriose būtų galima padaryti svarbių patobulinimų. Nereikšmingos išvados į ataskaitas neturėtų būti įtraukiamos. Vis dėlto grupė vertinimo veiklos pabaigoje turėtų pranešti šias išvadas įvertintai valstybei narei, įskaitant institucijas, atsakingas už atitinkamą nacionalinį kokybės kontrolės mechanizmą. Grupė turėtų aktyviai siekti nustatyti geriausią praktiką, kuri turėtų būti įtraukiama į ataskaitas. Visų pirma ataskaitoje kaip geriausia praktika turėtų būti akcentuojamos naujos ir novatoriškos priemonės, kuriomis gerokai pagerinamas bendrųjų taisyklių įgyvendinimas ir kurias galėtų įgyvendinti kitos valstybės narės;

(19)

vertinimo ataskaitos turėtų būti glaustos ir jose turėtų būti apžvelgti nustatyti trūkumai ir pabrėžiamos sritys, kuriose turėtų būti padaryta patobulinimų. Grupė vertinimo veiklos pabaigoje turėtų pranešti išvadas įvertintai valstybei narei, įskaitant institucijas, atsakingas už atitinkamą nacionalinį kokybės kontrolės mechanizmą. Grupė turėtų aktyviai siekti nustatyti geriausią praktiką, kuri turėtų būti įtraukiama į ataskaitas. Visų pirma ataskaitoje kaip geriausia praktika turėtų būti akcentuojamos naujos ir novatoriškos priemonės, kuriomis gerokai pagerinamas bendrųjų taisyklių įgyvendinimas ir kurias galėtų įgyvendinti kitos valstybės narės;

(20)

vertinimo ataskaitose paprastai turėtų būti pateikiamos rekomendacijos, kaip pašalinti nustatytus trūkumus (įskaitant pagrindinių teisių pažeidimus), o Komisija jas turėtų priimti kaip vieną aktą, priimdama įgyvendinimo aktus pagal nagrinėjimo procedūrą pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 (36) 5 straipsnį. Ataskaitos ir rekomendacijų konsolidavimas viename dokumente, kuriam taikoma viena priėmimo procedūra, sustiprina esminį vertinimo išvadų ir rekomendacijų ryšį. Spartesnis rekomendacijų paskelbimas taip pat turėtų padėti valstybėms narėms greičiau ir veiksmingiau šalinti trūkumus. Be to, taikant nagrinėjimo procedūrą turėtų būti užtikrintas valstybės narės dalyvavimas sprendimų priėmimo procese, po kurio priimamos rekomendacijos;

(20)

vertinimo ataskaitose paprastai turėtų būti pateikiamos rekomendacijos, kaip pašalinti nustatytus trūkumus (įskaitant pagrindinių teisių pažeidimus), o Komisija turėtų nepagrįstai nedelsdama jas priimti kaip vieną aktą, priimdama įgyvendinimo aktus pagal nagrinėjimo procedūrą pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 (36) 5 straipsnį. Dėmesys turėtų būti skiriamas visų pirma pagrindinių teisių pažeidimų nustatymui ir pašalinimui. Ataskaitos ir rekomendacijų konsolidavimas viename dokumente, kuriam taikoma viena priėmimo procedūra, sustiprina esminį vertinimo išvadų ir rekomendacijų ryšį. Spartesnis rekomendacijų paskelbimas taip pat turėtų padėti valstybėms narėms greičiau ir veiksmingiau šalinti trūkumus. Be to, taikant nagrinėjimo procedūrą turėtų būti užtikrintas valstybės narės dalyvavimas sprendimų priėmimo procese, po kurio priimamos rekomendacijos;

(22)

be to, tais atvejais, kai atliekant vertinimus nustatomas didelis trūkumas, turėtų būti taikomos specialios nuostatos siekiant užtikrinti, kad būtų greitai priimtos taisomosios priemonės. Atsižvelgiant į tokio trūkumo keliamą riziką, kai tik įvertinta valstybė narė informuojama apie didelį trūkumą, ji turėtų nedelsdama pradėti įgyvendinti veiksmus trūkumui pašalinti, įskaitant, jei reikia, visų turimų veiklos ir finansinių išteklių sutelkimą. Taisomiesiems veiksmams turėtų būti taikomi griežtesni terminai ir nuodugnesnė politinė kontrolė bei stebėsena viso proceso metu. Šiuo atžvilgiu Komisija turėtų nedelsdama informuoti Tarybą ir Europos Parlamentą, kai atlikus vertinimą nustatoma, kad yra didelis trūkumas, ir ne vėliau kaip per vienus metus nuo vertinimo dienos surengti pakartotinį vizitą, skirtą įvertinti, ar valstybė narė pašalino atitinkamus trūkumus. Po pakartotinio vizito Komisija turėtų pateikti Tarybai pakartotinio vizito ataskaitą;

(22)

be to, tais atvejais, kai atliekant vertinimus nustatomas didelis trūkumas, turėtų būti taikomos specialios nuostatos siekiant užtikrinti, kad būtų greitai priimtos taisomosios priemonės. Atsižvelgiant į tokio trūkumo keliamą riziką, kai tik įvertinta valstybė narė informuojama apie didelį trūkumą, ji turėtų nedelsdama pradėti įgyvendinti veiksmus trūkumui pašalinti, įskaitant, jei reikia, visų turimų veiklos ir finansinių išteklių sutelkimą. Taisomiesiems veiksmams turėtų būti taikomi griežtesni terminai ir nuodugnesnė politinė kontrolė bei stebėsena viso proceso metu. Šiuo atžvilgiu Komisija turėtų nedelsdama informuoti Tarybą ir Europos Parlamentą, kai atlikus vertinimą nustatoma, kad yra didelis trūkumas, ir pranešti apie bet kokias pažeidimo procedūras, kurios vyksta arba bus pradėtos prieš vertinamą valstybę narę. Be to, Komisija turėtų ne vėliau kaip per 180 dienų nuo vertinimo dienos surengti pakartotinį vizitą dėl didelio trūkumo , skirtą įvertinti, ar valstybė narė pašalino atitinkamus trūkumus. Po pakartotinio vizito Komisija turėtų pateikti Tarybai ir Europos Parlamentui pakartotinio vizito ataskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad didelis trūkumas gali turėti didelį poveikį Šengeno erdvei, Komisija, siekdama pašalinti nustatytus trūkumus, turėtų nedelsdama pradėti įsipareigojimų nevykdymo procedūrą pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo;

(23)

siekiant nustatyti didelį trūkumą, reikia nuodugniai įvertinti kiekvieną konkretų atvejį remiantis aiškiais kriterijais, susijusiais su kiekvienai politikos sričiai būdingų problemų skirtingu pobūdžiu, mastu ir galimu poveikiu. Dėl skirtingų pagrindinių veiksmingo Šengeno acquis įgyvendinimo elementų ir įvairių veiksnių derinio išvadose gali būti konstatuojamas didelis trūkumas. Tačiau jei manoma, kad nustatytas trūkumas gali kelti pavojų bendram erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimui arba daryti didelį neigiamą poveikį asmenų teisėms, toks trūkumas laikytinas dideliu trūkumu. Jei vertinimo ataskaitoje nustatomas didelis išorės sienų kontrolės vykdymo trūkumas, gali būti taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 (37) 21 ir 29 straipsniai;

(23)

siekiant nustatyti didelį trūkumą, reikia nuodugniai įvertinti kiekvieną konkretų atvejį remiantis aiškiais kriterijais, susijusiais su kiekvienai politikos sričiai būdingų problemų skirtingu pobūdžiu, mastu ir galimu poveikiu. Dėl skirtingų pagrindinių veiksmingo Šengeno acquis įgyvendinimo elementų ir įvairių veiksnių derinio išvadose gali būti konstatuojamas didelis trūkumas. Tačiau jei manoma, kad nustatytas trūkumas gali kelti pavojų bendram erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimui ar neigiamai paveikti pagrindines teises arba daryti didelį neigiamą poveikį asmenų teisėms, toks trūkumas laikytinas dideliu trūkumu. Jei vertinimo ataskaitoje nustatomas didelis išorės sienų kontrolės vykdymo trūkumas, gali būti taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 (37) 21 ir 29 straipsniai;

(26)

labai svarbu ir pageidautina, kad Europos Parlamentas ir Taryba reguliariai rengtų diskusijas politiniu lygmeniu, siekdami didinti informuotumą apie Šengeno acquis įgyvendinimo svarbą, reikalauti užtikrinti valstybių narių, kurios nuolat pažeidžia bendras taisykles, atskaitomybę ir didinti spaudimą joms, kad būtų pašalinti nustatyti trūkumai. Komisija turėtų tinkamai prisidėti, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos šioms diskusijoms, be kita ko, priimdama išsamią metinę ataskaitą, apimančią ankstesniais metais atliktus vertinimus ir rekomendacijų įgyvendinimo padėtį, kuri būtų įtraukta į Šengeno erdvės padėties ataskaitą. Europos Parlamentas raginamas priimti rezoliucijas, o Taryba turėtų priimti išvadas, kad padidintų spaudimą valstybėms narėms, kurios daro nepakankamą pažangą. Šengeno forumas, kuris yra unikali aukšto lygio diskusijų Šengeno klausimais su Europos Parlamento, valstybių narių ir Komisijos atstovais arena, turėtų tapti neoficialių diskusijų, kuriomis siekiama geriau įgyvendinti Šengeno acquis, platforma;

(26)

labai svarbu ir pageidautina, kad Europos Parlamentas ir Taryba reguliariai rengtų diskusijas politiniu lygmeniu, siekdami didinti informuotumą apie Šengeno acquis įgyvendinimo svarbą, reikalauti užtikrinti valstybių narių, kurios nuolat pažeidžia bendras taisykles, atskaitomybę ir didinti spaudimą joms, kad būtų pašalinti nustatyti trūkumai. Abi institucijos turėtų būti visapusiškai ir vienoda apimtimi informuojamos apie visus Šengeno acquis įgyvendinimo pokyčius valstybėse narėse. Komisija turėtų tinkamai prisidėti, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos šioms diskusijoms, be kita ko, priimdama išsamią metinę ataskaitą, apimančią ankstesniais metais atliktus vertinimus ir rekomendacijų įgyvendinimo padėtį, kuri būtų įtraukta į Šengeno erdvės padėties ataskaitą. Europos Parlamentas raginamas priimti rezoliucijas, o Taryba turėtų priimti išvadas, kad padidintų spaudimą valstybėms narėms, kurios daro nepakankamą pažangą. Šengeno forumas, kuris yra unikali aukšto lygio diskusijų Šengeno klausimais su Europos Parlamento, valstybių narių ir Komisijos atstovais arena, turėtų tapti neoficialių diskusijų, kuriomis siekiama geriau įgyvendinti Šengeno acquis, platforma;

(28)

vertinimo ir pakartotinių vizitų ataskaitų slaptumo statusas turėtų būti nustatomas pagal taikytinas saugumo taisykles, nustatytas Komisijos sprendime (ES, Euratomas) 2015/444 (38). Vis dėlto įvertinta valstybė narė turėtų išlaikyti galimybę prašyti įslaptinti visą ataskaitą arba jos dalis pagal taikytinas saugumo taisykles;

(28)

vertinimo ir pakartotinių vizitų ataskaitų slaptumo statusas turėtų būti nustatomas pagal taikytinas saugumo taisykles, nustatytas Komisijos sprendime (ES, Euratomas) 2015/444 (38). Vis dėlto įvertinta valstybė narė turėtų išlaikyti galimybę išimtiniais atvejais prašyti įslaptinti visą ataskaitą arba jos dalis pagal taikytinas saugumo taisykles;

(29)

atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 70 straipsnio paskutiniu sakiniu Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams pavestą ypatingą vaidmenį, kaip pabrėžta Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 12 straipsnio c punkte, kiek tai susiję su nacionaliniais parlamentais, Taryba ir Komisija turėtų išsamiai informuoti Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus apie vertinimų turinį ir rezultatus. Be to, jei Komisija pateiktų pasiūlymą iš dalies pakeisti šį reglamentą, Taryba pagal savo Darbo tvarkos taisyklių (39) 19 straipsnio 7 dalies h punktą konsultuotųsi su Europos Parlamentu, kad prieš priimdama galutinį tekstą kuo labiau atsižvelgtų į jo nuomonę;

(29)

atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 70 straipsnio paskutiniu sakiniu Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams pavestą ypatingą vaidmenį, kaip pabrėžta Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 12 straipsnio c punkte, kiek tai susiję su nacionaliniais parlamentais, Taryba ir Komisija ne vėliau kaip per 14 dienų nuo procedūros pabaigos turėtų išsamiai informuoti Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus apie vertinimų turinį ir rezultatus. Be to, jei Komisija pateiktų pasiūlymą iš dalies pakeisti šį reglamentą, Taryba pagal savo Darbo tvarkos taisyklių (39) 19 straipsnio 7 dalies h punktą konsultuotųsi su Europos Parlamentu, kad prieš priimdama galutinį tekstą kuo labiau atsižvelgtų į jo nuomonę;

d)

neprograminis vertinimas – į daugiametes ir metines vertinimo programas neįtrauktas vertinimas, kuriuo siekiama patikrinti, kaip viena ar daugiau valstybių narių taiko Šengeno acquis vienoje ar daugiau politikos sričių;

d)

neprograminis vertinimas – be išankstinio pranešimo atliekamas ir į daugiametes ir metines vertinimo programas neįtraukiamas vertinimas, kuriuo siekiama patikrinti, kaip viena ar daugiau valstybių narių taiko Šengeno acquis vienoje ar daugiau politikos sričių;

fa)

skubus vizitas – vizitas, rengiamas pranešus ne anksčiau kaip prieš 24 valandas, siekiant atsitiktine tvarka patikrinti, kaip valstybė narė įgyvendina Šengeno acquis;

i)

didelis trūkumas – vienas ar daugiau su veiksmingu pagrindinių Šengeno acquis elementų taikymu susijusių trūkumų, kurie atskirai arba kartu turi arba ilgainiui gali turėti didelį neigiamą poveikį asmenų teisėms ar Šengeno erdvės veikimui;

i)

didelis trūkumas – vienas ar daugiau su veiksmingu Šengeno acquis ar jos dalies, įskaitant Chartiją, taikymu susijusių trūkumų, kurie atskirai arba kartu turi neigiamą poveikį arba gali turėti neigiamą poveikį judėjimo laisvei, asmenų teisėms ar Šengeno erdvės veikimui;

k)

grupė – grupė, kurią sudaro valstybių narių paskirti ekspertai ir Komisijos atstovai, vykdantys vertinimo ir stebėsenos veiklą.

k)

grupė – grupė, kurią sudaro valstybių narių paskirti ekspertai, Komisijos atstovai ir atitinkamų Sąjungos institucijų, organų ar agentūrų paskirti stebėtojai , vykdantys vertinimo ir stebėsenos veiklą.

ka)

Sąjungos stebėtojas – asmuo, kurį 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta Sąjungos institucija, įstaiga, organas ar agentūra paskiria dalyvauti vertinant stebėsenos veiklą.

ca)

skubūs vertinimai;

a)

siekdama įvertinti prie vidaus sienų taikomą praktiką;

a)

siekdama įvertinti prie vidaus sienų taikomą praktiką , ypač tais atvejais, kai vidaus sienų kontrolė trunka ilgiau kaip 180 dienų, ir vietovėse, kuriose esama pagrindinių teisių pažeidimų įrodymų ;

b)

sužinojusi apie kylančias arba sistemines problemas, kurios gali turėti didelį neigiamą poveikį Šengeno erdvės veikimui;

b)

sužinojusi apie kylančias arba esamas problemas, kurios gali turėti didelį neigiamą poveikį Šengeno erdvės veikimui , įskaitant aplinkybes, dėl kurių gali kilti grėsmių vidaus saugumui ;

c)

kai ji turi priežastį manyti, kad valstybė narė šiurkščiai nesilaiko savo įsipareigojimų pagal Šengeno acquis, įskaitant įtarimus dėl šiurkščių pagrindinių teisių pažeidimų prie išorės sienų.

c)

kai ji turi priežastį manyti, kad valstybė narė nesilaiko savo įsipareigojimų pagal Šengeno acquis, visų pirma esant įtarimų dėl šiurkščių pagrindinių teisių pažeidimų prie išorės sienų.