Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Naujos daugiašalės matricos būtinybė pasibaigus COVID-19 pandemijai“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 364/08)

Pranešėja

Emmanuelle BUTAUD-STUBBS

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Išorės santykių skyrius
Priimta skyriuje	2020 6 16
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 7 16
Plenarinė sesija Nr.	553
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	213 / 3 / 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

COVID-19 ir daugiašališkumas

1.1.

Kadangi COVID-19 sukelta sveikatos krizė daro didžiulį ir beprecedentį ekonominį, socialinį ir finansinį poveikį, būtinas precedento neturintis, ilgalaikis ir ryžtingas atsakas. ES turi remti ekonomiką ir tarptautinę prekybą, kad pasaulio prekybos sektorius nebūtų priverstas atstatinėti savo apimčių kaip 1929 m., ir finansuoti ekonomikos gaivinimą, kartu apsaugant įmones, įvairių rūšių darbuotojus (įskaitant neįgaliuosius), pažeidžiamas grupes ir piliečius, vadovaujantis solidarumo ir atsakomybės principais ir nė vieno nepaliekant nuošalyje. Visoms įmonėms, įskaitant socialinės ekonomikos įmones, kaip esminiams sprendimo elementams, turi būti sudarytos visapusiškos galimybės naudotis ekonomikos gaivinimo priemonėmis.

1.2.

Gaivinimas pasibaigus „didžiajam judėjimo suvaržymui“ turi būti grindžiamas tvarumu ir integraciniu bei ekologišku augimu. Todėl dabar aktualesnės nei bet kada anksčiau yra žaliojo kurso priemonės (pramonės strategija, pasienio anglies dioksido mokestis ir iki 2050 m. pasiektinas anglies dioksido poveikio neutralumas).

1.3.

COVID-19 krizė sudavė stiprų smūgį daugiašališkumui, kuris jau ir taip buvo nusilpęs dėl struktūrinių trūkumų, pavyzdžiui, besidubliuojančių organizacijų, pasenusių veiklos metodų ir vieningo sprendimų priėmimo proceso esant dideliam narių skaičiui; tai aiškiai rodo PPO ginčų sprendimo mechanizmo apeliacinio komiteto žlugimas ir Jungtinių Valstijų (JAV) finansinio įnašo įšaldymas ir vėlesnis pasitraukimas iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO). Be to, įvesti nacionaliniai būtiniausių medicinos prekių ir asmeninių apsaugos priemonių eksporto apribojimai, taip pat ir iš ES valstybių narių, nacionalinis egoizmas ir tam tikri solidarumo ir tarptautinio bendradarbiavimo trūkumai neigiamai veikia pažeidžiamiausias šalis ir stabdo pasaulio ekonomikos atsigavimą.

Reikia visapusiškesnės vizijos

1.4.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) norėtų pasidalyti savo svarstymais dėl „naujos daugiašalės matricos“, grindžiamos išsamiu ankstesnių pasiūlymų sąrašu (dėl PPO reformos, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) vaidmens ir kt.), ir pateikti naujų sprendimų laikotarpiui po COVID-19 pandemijos atslūgimo (1).

1.5.

Per krizę vykusiais svarstymais siekiama paskatinti naują bendradarbiavimą ir užtikrinti didesnį tarptautinių, viršvalstybinių ir tarpvyriausybinių organizacijų priimamų sprendimų nuoseklumą prekybos ir investicijų, deramo darbo, socialinių ir žmogaus teisių ir klimato kaitos klausimais. Šalys raginamos šiose organizacijose laikytis lojalaus bendradarbiavimo principo ir skatinti sinergiją, o ne stengtis išnaudoti spragas.

1.6.

Po kiekvieno pasaulinio karo žmonės dėjo viltis į tarptautines organizacijas, kad jos išsaugotų taiką ir gerovę. Būtent ši pasaulinė sveikatos krizė yra metas persvarstyti pasaulinio valdymo taisykles ir integruoti dalį inovacijų dvasios, pasireiškiančios precedento neturinčiomis aplinkybėmis.

Konkrečių pasiūlymų rinkinys

1.7.

Suformuluoti pasiūlymus, atsižvelgiant į teisinius, politinius ir organizacinius suvaržymus, pranešėjui padėjo keletas suinteresuotųjų subjektų, turinčių patirties įvairiose srityse (žr. priedą).

1.8.

Šiais pasiūlymais siekiama geriau tarpusavyje suderinti: — pasaulinius socialinius standartus ir įsipareigojimus dėl klimato kaitos bei aplinkos apsaugos, — su prekyba susijusias taisykles ir sutartis dėl klimato kaitos bei aplinkos apsaugos, — su prekyba susijusias taisykles ir pasaulinius socialinius standartus.

1.9.

Pasiūlymai apima didesnes galimybes įgyti stebėtojo statusą, finansavimą tyrimams skatinti, naujų darbo grupių kūrimą, geresnį sekretoriatų veiklos tarpusavio koordinavimą, bendrą politiką mokslinių tyrimų srityje, kai kurių galiojančių teisinių nuostatų aiškinimą ir politinius įsipareigojimus.

1.10.

EESRK supranta, kad pokyčiai turi būti inicijuojami politiniu lygmeniu, ir tvirtai tiki, kad ES, kaip viena iš nedaugelio pasaulinių veikėjų, turinčių konstitucinę pareigą ir įgaliojimus užtikrinti gerą pasaulinį valdymą, turi atlikti labai svarbų vaidmenį iš vidaus formuojant veiksmingesnę daugiašalę matricą.

2.   Kuklūs mūsų ilgalaikio raginimo užtikrinti daugiašalių taisyklių nuoseklumą rezultatai

2.1.    Pagrindinių pilietinės visuomenės veikėjų prašymas

2.1.1.

Daugelis suinteresuotųjų subjektų ne kartą prašė, kad tarptautinės, viršvalstybinės ir tarpvyriausybinės organizacijos politiką rengtų nuosekliau.

2.1.2.

Kalbant apie verslo bendruomenę, pažymėtina, jog Tarptautiniai prekybos rūmai (TPR) nurodė, kad „viena iš pagrindinių dabartinėse diskusijose dėl globalizacijos juntamos įtampos priežasčių yra suvokiamas prekybos, darbo ir aplinkos apsaugos standartų neatitikimas“ (2).

2.1.3.

2019 m. G 7–L 7 aukščiausiojo lygio susitikime taip pat buvo pareikšta, kad „vykdant pasaulinį valdymą reikėtų geriau atsižvelgti į dabartinius socialinius iššūkius, įskaitant naujų įgūdžių poreikį, siekiant užtikrinti deramą darbą pagal tarptautinius standartus ir sąlygas verslui, kad būtų remiamas produktyvumas bei didesnis darbo užmokestis ir kuriamos tinkamos darbo vietos“ (3 dalis).

2.2.    Ankstesnių veiksmų apžvalga

2.2.1.   Globalizacijos sudėtingumo suvokimas

2.2.1.1.

Kaip visa apimanti tarptautinė organizacija, galinti parengti kuo platesnės geografinės aprėpties taisykles ir standartus, svarbų vaidmenį atlieka Jungtinės Tautos (JT). Todėl EESRK remia JT reformą, kuri turi būti grindžiama perėjimu nuo į procedūras orientuoto požiūrio prie rezultatais grindžiamo požiūrio. 2015 m. rugsėjo mėn. JT patvirtino 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT), iškeliančių pačius universaliausius žmonijos uždavinius. Nors DVT nėra teisiškai privalomi, tikimasi, kad vyriausybės, įskaitant ES institucijas, prisiims atsakomybę ir sukurs savo sistemas jiems įgyvendinti.

2.2.1.2.

2017 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pažymėjo, kad „turime sureguliuoti globalizaciją, tačiau ne visiškai žinome, kaip tai padaryti“ (3). Politikos dokumente buvo išvardytos susijusios politikos sritys (socialiniai reikalai ir darbo rinka, švietimas ir įgūdžiai, įmonių socialinė ir aplinkosauginė atsakomybė) ir nurodyta, kad „skubiai reikia aktyviau konsultuotis su visuomene ir labiau įtraukti pilietinės visuomenės suinteresuotuosius subjektus“ tarptautinėms organizacijoms nustatant standartus.

2.2.2.   Pasauliniai socialiniai standartai ir daugiašalės prekybos taisyklės: pasakojimas apie praleistas galimybes

2.2.2.1.

Iškart po to, kai žlugo bandymas į taisykles įtraukti socialinę išlygą, 1996 m. (4) PPO paaiškino, kad TDO yra „kompetentinga institucija [pagrindiniams darbo] standartams nustatyti ir nagrinėti“. Nuo to laiko TDO priėmė keletą itin svarbių dokumentų. TDO 1998 m. deklaracijos 5 skirsnyje pripažįstama, kad „aplinkos apsaugos ir darbo standartai neturėtų būti naudojami protekcionistinės prekybos tikslais ir kad jokia šios deklaracijos ir tolesnių su ja susijusių priemonių nuostata negali būti remiamasi ar kitaip naudojamasi šiais tikslais; šia deklaracija ir su ja susijusiomis priemonėmis jokiu būdu neturi būti ginčijamas nė vienos šalies lyginamasis pranašumas“.

2.2.2.2.

Priėmusi 2019 m. šimtmečio deklaraciją, TDO ėmėsi vadovaujamo vaidmens, įsipareigodama „stiprinti bendradarbiavimą ir plėtoti institucinius susitarimus su kitomis organizacijomis, kad būtų skatinamas politikos nuoseklumas laikantis į žmogų orientuoto požiūrio į darbo ateitį, pripažįstant stiprias, sudėtingas ir itin svarbias socialinių reikalų, prekybos, finansų, ekonomikos ir aplinkos politikos sąsajas“ (IV skyrius, F dalis).

2.2.2.3.

Nors TDO ir PPO veikia atskirai, jos bendradarbiauja įvairiose srityse ir, kaip pažymėtina, rengia įdomius bendrus leidinius apie prekybą ir užimtumą, prekybą ir neoficialų užimtumą, globalizacijos socialinio tvarumo užtikrinimą ir įgūdžių ugdymo politikos svarbą padedant darbuotojams ir įmonėms pasinaudoti prekybos teikiama nauda.

2.2.2.4.

Ši bendradarbiavimo politika niekada neperžengė „raudonos linijos“, nurodytos 1996 m. Singapūre pasirašytoje PPO ministrų deklaracijoje, kurioje teigiama: „Mes atmetame darbo standartų naudojimą protekcionizmo tikslais ir sutinkame, kad jokiu būdu negalima pradėti ginčyti lyginamojo šalių, ypač mažo darbo užmokesčio besivystančių šalių, pranašumo. Šiuo klausimu pažymime, kad PPO ir TDO sekretoriatai toliau bendradarbiaus taip, kaip iki šiol.“

2.2.3.   Laipsniškas klimato ir aplinkos srities įsipareigojimų integravimas į daugiašalę aplinką

2.2.3.1.

Nuo 1994 m., kai įsigaliojo JT bendroji klimato kaitos konvencija (UNFCCC), vyriausybės reguliariai renkasi stebėti pažangą pagal griežtą skaidrumo ir atskaitomybės sistemą. Tačiau tik 2015 m. pabaigoje buvo pasirašytas pirmasis pasaulinis, teisiškai privalomas susitarimas dėl klimato kaitos – Paryžiaus susitarimas, kuriame nustatyta stebėtinų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų sistema.

2.2.3.2.

Turėdama stebėtojos statusą pagal UNFCCC ir įgaliojimą daryti pažangą deramo darbo ir teisingos pertvarkos srityse, TDO svariai prisidėjo prie Patobulinto forumo dėl atsakomųjų priemonių įgyvendinimo poveikio (2015–2018 m.) darbo. Forume konkrečiai nagrinėtas „klimato kaitos švelninimo politikos, programų ir veiksmų, kurių Šalys imasi pagal Konvenciją, Kioto protokolą ir Paryžiaus susitarimą dėl kovos su klimato kaita, įgyvendinimo poveikis „jurisdikcijos viduje“ ir „už jurisdikcijos ribų“ arba tarpvalstybinis poveikis“.

2.2.3.3.

2016 m. pasirašius Susitarimo memorandumą, TDO glaudžiai bendradarbiavo su UNFCCC darbuotojais ir ekspertais, siekdama didinti abipusį supratimą: mokymai apie socialinių subjektų vaidmenį, gebėjimų stiprinimas siekiant įvertinti klimato kaitos priemonių poveikį, regioniniai seminarai teisingos pertvarkos tema ir kas dveji metai rengiamas pasaulinis forumas.

2.2.3.4.

Pagrindinis TDO veiksmų aplinkos srityje kanalas yra jungtinis konsorciumas su UNEP, UNDP, UNIDO ir UNITAR, vadinamas Partneryste dėl veiksmų žaliosios ekonomikos srityje (angl. PAGE).

2.2.3.5.

Be to, buvo pasirašyti įvairūs daugiašaliai susitarimai dėl aplinkos. Jie daugiausia sudaromi Jungtinėse Tautose ir apima įvairias aplinkos temas, susijusias su biologine įvairove, žeme, jūromis, cheminėmis medžiagomis, pavojingomis atliekomis ir atmosfera. ES yra pasirašiusi apie 30 tokių susitarimų.

2.2.3.6.

Be JT tinklo, kitas forumas, kuriame dalijamasi informacija, organizuojami renginiai ir keičiamasi nuomonėmis apie prekybą ir tvarumą (t. y. žiedinę ekonomiką, savanoriškas iniciatyvas standartų srityje, iškastinio kuro subsidijų reformą, plastiką ir pan.), yra PPO Prekybos ir aplinkos komitetas.

2.2.3.7.

Remiantis PPO teismų praktika, narės gali taikyti priemones, kuriomis gerinama piliečių sveikata, užtikrinama aplinkos apsauga arba saugoma biologinė įvairovė, jeigu tokios priemonės atitinka nustatytus kriterijus, kuriais užtikrinama atitiktis PPO taisyklėms ir tvarkai. Šios nukrypti leidžiančios nuostatos, grindžiamos Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XX straipsniu, laikomos atitinkančiomis reikalavimus, jei jos yra proporcingos ir nediskriminacinės. Tokių priemonių taikymas neturi būti „savavališkos ar nepateisinamos diskriminacijos priemonės“ ar „užslėptas tarptautinės prekybos apribojimas“.

2.2.3.8.

PPO generalinis direktorius Renato Ruggiero Bonoje vykusioje konferencijoje (1997 m. gruodžio 9 d.) labai aiškiai nurodė, ką vyriausybės gali ir ko negali daryti: „Siekdamos apsaugoti aplinką ar išteklius savo jurisdikcijoje, vyriausybės gali taikyti bet kokios rūšies prekybos apribojimus, įskaitant importo ir eksporto kvotas bei draudimus arba mokesčių ar kitų rinkliavų įvedimą pasienyje – su sąlyga, kad laikomasi esminių reikalavimų, susijusių su nediskriminavimu ir mažiausiu prekybos ribojimu. […] Tačiau pagal PPO taisykles šalis negali taikyti prekybos apribojimų bandydama pakeisti savo prekybos partnerių procesus ir gamybos metodus arba kitą politiką. Kodėl? Iš esmės todėl, kad gamybos ir procesų metodų klausimas priklauso suvereniai kiekvienos šalies jurisdikcijai.“

2.2.3.9.

Šis apribojimas, neleidžiantis trukdyti procesams ir gamybos metodams, akivaizdžiai kliudo nustatyti ilgalaikio vartojimo prekių gamybos ir prekybos paskatas.

2.2.4.   Dvišalės teisių gynimo priemonės siekiant didesnio ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos taisyklių nuoseklumo

2.2.5.   Prekybos ir darnaus vystymosi skyrių pranašumai ir trūkumai

2.2.5.1.

Siekdama užtikrinti, kad dėl prekybos ir investicijų liberalizavimo nepablogėtų aplinkos ir darbo sąlygos, ES į laisvosios prekybos susitarimus (LPS) įtraukė prekybos ir darnaus vystymosi skyrius.

2.2.5.2.

2017 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) pripažino esminį darnaus vystymosi nuostatų vaidmenį susitarime (5).

2.2.5.3.

2018 m. (6) EESRK paragino siekti aukštesnių tikslų ir didinti prekybos ir darnaus vystymosi skyrių vykdymo užtikrinimą, nes šie skyriai turėtų būti tokie pat svarbūs kaip ir komerciniams, techniniams ar tarifų klausimams skirti skyriai.

2.2.5.4.

2016 m. TDO (7) pranešė, kad nuo 2008 m. 63 proc. sudarytų susitarimų numatytos darbo teisės nuostatos (tai rodo įgaunamą pagreitį) ir kad 46,8 proc. laisvosios prekybos susitarimų, kuriuose numatytos darbo teisės nuostatos, sudarė ES, JAV arba Kanada. Nurodomi dokumentai, mažėjančios svarbos tvarka, yra 1998 m. Deklaracija dėl principų ir pagrindinių teisių, Konvencija Nr. 182 (Vaikų darbas), Deramo darbo darbotvarkė ir Deklaracija dėl socialinio teisingumo.

3.   Naujos įžvalgos kurti naują daugiašalę matricą

3.1.    Bendrosios prielaidos

3.1.1.

Visuose naujuose pasiūlymuose dėl didesnės sanglaudos turėtų būti laikomasi šių keturių principų: — specializacija: „Tarptautinės organizacijos turi tik tiek įgaliojimų, kiek jų joms suteikė joms priklausančios valstybės narės“ (8), — sprendimų priėmimo galios: organizacijos turi aiškias vidaus taisykles ir procesus, leidžiančius valdymo organams (techniniams komitetams ar generalinėms asamblėjoms) veikti, — skaidrumas: apie bet kokį funkcinį pasikeitimą, pavyzdžiui, jungtinių grupių sukūrimą, naujus įstatus ar bendras deklaracijas, turi būti skaidriai pranešama tiek organizacijos viduje, tiek išorėje, — vertinimas: turėtų būti skatinama kurti vidinio veikimo vertinimo kultūrą.

3.1.2.

EESRK iš esmės remia atviresnę komunikaciją ir konsultacijas su pilietine visuomene tarptautinių organizacijų politikos klausimais ir ragina palaipsniui įvesti nuolatinio dialogo procesus. Atsižvelgdamas į savo patirtį, EESRK yra pasirengęs kaip tarpininkas imtis vadovaujamojo vaidmens nustatant tokias procedūras. Panašiai kaip Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencija (UNFCCC) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios palaiko turtingą dialogą su įvairiais partneriais, PPO neseniai sustiprino savo bendradarbiavimą su pilietine visuomene, neapsiribodama savo metiniu viešuoju forumu. Šie ryšiai gali labai padėti didinti daugiašalės prekybos sistemos veiksmingumą ir demokratiškumą. EESRK dėkingas už Europos Komisijos paramą stiprinant pilietinės visuomenės balsą daugiašaliu lygmeniu ir palankiai vertina neseniai priimto Otavos grupės 6 punktų veiksmų plano 6 veiksmą (9).

3.1.3.

Be to, reikia labiau pripažinti socialinių partnerių derybinius gebėjimus. Į tarptautinio lygmens socialinių partnerių trišalę deklaraciją ir įvairius daugiašalius pagrindų susitarimus yra įtrauktos naudingos praktinės taisyklės ir priemonės (socialiniai standartai, santykiai su tiekėjais, socialinis dialogas, kova su vaikų darbu ir priverčiamuoju darbu).

3.2.    Daugiašalių priemonių rinkinys

PPO integravimas į JT sistemą funkciniu požiūriu

3.2.1.

JT sistema, turinti specializuotų agentūrų tinklą, kuriam, be kita ko, priklauso TDO, UNESCO, PSO, TVF, Pasaulio bankas ir regioninės plėtros bankai, yra tarptautinės santvarkos ramstis. Nors prekybos taisyklės turi padėti siekti DVT, PPO buvo įsteigta kaip savarankiška organizacija ir nepriklauso JT sistemai. Tačiau PPO generalinis direktorius kartu su visais specializuotų agentūrų ir kitų pagrindinių JT organų generaliniais direktoriais dalyvauja JT Sekretoriato vadovų tarybos posėdžiuose. EESRK siūlo, kad PPO nuolat informuotų JT Sekretoriato vadovų tarybą apie visus prekybos taisyklių sistemos pasiekimus, kurie padėtų siekti DVT.

3.2.2.

1994 m. PPO susitarimo preambulėje pateikta aiški nuoroda į darnų vystymąsi turi būti suprantama kaip apimanti DVT, kurie yra naujas visuotinai sutartas tvarumo įtvirtinimas tarptautinėje teisėje. Panašu, kad PPO tam jau pritaria, nes savo interneto svetainėje skelbiasi esanti „centrinė ašis siekiant DVT“.

Glaudesnis atskirų taisyklių rinkinių susiejimas

3.2.3.   Griežtesnės socialinės ir aplinkos apsaugos taisyklės

3.2.3.1.

2018 m. TDO atliko keletą tyrimų dėl bendro galimo Paryžiaus susitarimo poveikio, dėl perėjimo prie žaliosios ekonomikos ir įgūdžių (10), dėl įgūdžių siekiant ekologiškesnės ateities ir atšilimo poveikio darbo sąlygoms (11).

3.2.3.2.

EESRK prašo plačiau skleisti informaciją apie šiuos pranešimus ir pritaria Europos Komisijos finansuojamų regioninių seminarų organizavimui besivystančiose šalyse, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ir salų bei pažeidžiamos ekonomikos šalyse, kurioms dramatiški visuotinio atšilimo padariniai daro didžiausią socialinį poveikį.

3.2.3.3.

2015 m. TDO paskelbė Gaires dėl teisingo perėjimo prie aplinkosaugos požiūriu tvarios ekonomikos ir visuomenės visiems. EESRK siūlo Komisijos tarnyboms labiau remtis šiomis gairėmis nustatant standartus. Be to, šių gairių atnaujinimas turėtų būti įtrauktas į TDO Valdymo tarybos darbotvarkę.

3.2.4.   Glaudesnis prekybos taisyklių ir socialinių standartų susiejimas

3.2.4.1.

EESRK norėtų, kad, remdamasi abipusiškumo principu, PPO suteiktų TDO oficialų stebėtojo statusą savo pagrindinių organų ir komitetų posėdžiuose. Tai ne tik užtikrintų oficialų TDO dalyvavimą PPO ministrų konferencijose, bet ir paskatintų TDO dalyvavimą PPO vidaus organuose ir galėtų padėti integruoti tarptautinių darbo standartų laikymąsi į PPO prekybos politikos peržiūros mechanizmą. EESRK siūlo įsteigti specialią laikinąją PPO ir TDO sekretoriatų darbo grupę, kuri iki 2021 m. birželio mėn. parengtų ir pateiktų gaires.

3.2.4.2.

Be to, atsižvelgiant į COVID-19 poveikį pasaulinėms vertės grandinėms, reikėtų atgaivinti TDO Pasaulinę socialinių globalizacijos aspektų komisiją. Remdamasis savo nuomone dėl privalomos JT sutarties (12), Vokietijai pirmininkaujant ES, EESRK pasisako už veiksmingą reglamentavimo sistemą, kuria būtų užtikrinamas žmogaus teisių laikymasis ir deramas darbas pasaulinėse vertės grandinėse, įtraukiant Europos veiksmų planą, kuriame būtų numatytos teisinės priemonės ir apčiuopiami pasiekimai, taip pat plataus užmojo ir veiksmingi normatyviniai veiksmai pasaulio lygmeniu. Tiek TDO, tiek PPO turi prisidėti vykdydamos savo atitinkamas funkcijas.

3.2.4.3.

Nagrinėdama regioninius ir dvišalius prekybos susitarimus, kurių skaičius ir geografinė aprėptis nuolat didėja, PPO turi atlikti naują vaidmenį darbo teisės nuostatų srityje. Kadangi į daugumą naujų LPS įtrauktos darbo nuostatos, PPO sekretoriatas turėtų rinkti, lyginti ir stebėti šias naujas nuostatas. Ši stebėsena galėtų būti vykdoma kartu su TDO pagal TDO veiksmų planą dėl deramo darbo pasaulinėse tiekimo grandinėse ir taip būtų skatinamas tolesnis TDO ir PPO bendradarbiavimas.

3.2.5.   Glaudesnis prekybos ir kovos su klimato kaita taisyklių ir politikos susiejimas

3.2.5.1.

Su klimatu susijusi PPO taisyklių išimtis, apie kurią jau diskutuojama akademinėse ir verslo bendruomenėse, galėtų apibrėžti „klimato srities priemones“: savybes, bendrojo intereso tikslus ir suderinamumo su PPO taisyklėmis kriterijus. Tokia išimtis leistų PPO narėms nustatyti kovos su klimato kaita priemones savo šalyse (apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą) arba prie savo sienų, užtikrinant, kad šios priemonės nebūtų paslėptos protekcionistinės priemonės.

3.2.5.2.

Neformali PPO darbo grupė turėtų parengti 2021 m. vyksiančiai 12-ajai ministrų konferencijai skirtą PPO ministrų deklaraciją dėl prekybos ir aplinkos, kurioje būtų pripažintas prekybos, prekybos politikos ir daugiašalės prekybos sistemos vaidmuo remiant tarptautinės bendruomenės pastangas įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus ir kitus bendrus tarptautinius įsipareigojimus aplinkos srityje, pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimą. EESRK ragina Komisiją toliau dėti pastangas šioje srityje.

3.2.5.3.

EESRK prašo Europos Komisijos paaiškinti savo poziciją dėl laipsniško iškastinio kuro subsidijų panaikinimo ES ir visapusiškai remti visas keliašaliu lygmeniu PPO kuriamas iniciatyvas.

3.2.5.4.

EESRK ragina skubiai atnaujinti keliašales PPO derybas dėl Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių. Jis turėtų būti betarpiškiau susietas su Paryžiaus susitarimu, pavyzdžiui, žr. Kinijos Taipėjaus 2019 m. pasiūlymą dėl su Paryžiaus susitarimu susieto Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių ir paslaugų, grindžiamo muitų tarifų prekėms ir paslaugoms panaikinimu, susijusiu su išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimu. „Visiškai naujų derybų, pavyzdžiui, dėl su Paryžiaus susitarimu susieto Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių ir paslaugų, inicijavimas siekiant spręsti itin aktualias problemas, kaip antai klimato kaita ir tarptautinės prekybos liberalizavimas, bus pagrindinis daugiašalės prekybos sistemos laimėjimas“ (13).

3.2.5.5.

Siekiant didesnio nuoseklumo, daugiašalių aplinkosaugos susitarimų (DAS) sekretoriatams turėtų būti suteiktas stebėtojo statusas daugelyje PPO komitetų, o ne tik Prekybos ir aplinkos komitete (komitetuose, sprendžiančiuose techninių kliūčių ir sanitarinių bei fitosanitarinių priemonių klausimus).

3.2.5.6.

EESRK rekomenduoja įsteigti jungtinę darbo grupę, kuri apimtų JT aplinkos programą, UNFCCC ir PPO. Ji spręstų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir tarptautinės prekybos klausimus, taip pat pateiktų LPS skirtas matavimo metodikas ar kompensavimo sistemas (pavyzdžiui, atsodinant miškus). Į tokias kompensavimo sistemas, dėl kurių susitarta su trečiosiomis šalimis, turėtų būti atsižvelgiama pagal Paryžiaus susitarimą nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose.

4.   ES indėlis į naują tvaraus daugiašališkumo modelį

4.1.

Siekiant užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimui, EESRK pritaria su PPO taisyklėmis suderinamam anglies dioksido mokesčio mechanizmui prie ES sienų, kuriuo būtų sudarytos vienodesnės sąlygos daug CO2 išskiriantiems sektoriams (14). EESRK prašo Europos Komisijos laikytis savo pradinio tvarkaraščio ir 2021 m. pavasarį pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Neseniai atliktas įžanginis poveikio vertinimas (veiksmų planas) parodė, kad tam pritariama, ypač plieno, cemento, cheminių medžiagų ir elektros energijos sektoriuose.

4.2.

EESRK pabrėžia, kad kitoje bendrojoje lengvatų sistemoje (BLS) svarbu paramą gaunančioms šalims nustatyti išsamias socialines ir aplinkos apsaugos sąlygas (Reglamentas (ES) Nr. 978/2012 (15)).

4.3.    Griežtesnės LPS nuostatos dėl darnaus vystymosi

4.3.1.

Prekybos ir darnaus vystymosi skyriai ES prekybos ir investicijų susitarimuose turėtų būti sustiprinti: — kaip rekomenduoja Europos Parlamentas, prekybos ir darnaus vystymosi skyriuose turėtų būti reikalaujama, kad abu partneriai ratifikuotų ir įgyvendintų pagrindinius tarptautinius dokumentus dėl žmogaus teisių (t. y. Tarptautinę žmogaus teisių chartiją), pagrindines TDO konvencijas, įskaitant Konvenciją dėl darbuotojų saugos ir sveikatos, Paryžiaus susitarimą ir kitus tarptautinius aplinkos apsaugos susitarimus, — EESRK Tarptautinės prekybos tęstinio darbo komitetas mano, kad atliekant poveikio darniam vystymuisi vertinimus turėtų būti dar kartą įvertintas „bendrosios pusiausvyros apskaičiavimo modelis (angl. CGE) […], lyginant jį su alternatyviais modeliais, ir papildytas platesniu rodiklių, kuriais matuojamas poveikis žmogaus ir darbo teisėms, klimato kaitai, biologinei įvairovei ir TUI, rinkiniu. Būtina parengti platesnį rodiklių rinkinį ir laikytis atviro požiūrio į alternatyvius modelius“, — EESRK ragina perorganizuoti ekspertų grupių mechanizmus, kad skundus pagal prekybos ir darnaus vystymosi skyrius galėtų nagrinėti ne tik prekybos srities teisininkai, bet ir darbo, klimato ir žmogaus teisių ekspertai. Jei tokios ekspertų grupės nustato pažeidimų, turėtų būti pradėtas taikyti sutartyje numatytas valstybių ginčų sprendimo mechanizmas, pagal kurį būtų numatytos galimos finansinės baudos arba sankcijos, taip pat nukentėjusiosios šalies teisių gynimo priemonės.

4.3.2.

Į būsimus ES laisvosios prekybos susitarimus turėtų būti įtraukta nuoroda į Paryžiaus susitarimą ir juose turi būti numatytos paskatos, pavyzdžiui, nulinis muitas aplinkosauginėms prekėms ar paslaugoms. Išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) 22 straipsnio 3 dalis, kurioje šalys įsipareigoja skatinti ekonominius ir prekybos srautus, kurie padės remti deramą darbą ir aplinkos apsaugą, turėtų būti taikoma ir kitiems prekybos partneriams (Naujajai Zelandijai, Australijai). Būsimuose ES laisvosios prekybos susitarimuose taip pat turėtų būti išplėstas vietos patarėjų grupių stebėsenos vaidmuo, įtraukiant kitas, ne tik aplinkos, užimtumo ir socialinių reikalų sritis.

4.3.3.

Į visas investicijų sutartis, dėl kurių ES derasi, visų pirma su Kinija, turi būti įtrauktos išsamios nuostatos dėl: — tausaus gamtinių išteklių naudojimo, — atsargumo principu grindžiamo požiūrio į žmonių sveikatą, gamtos išteklius ir ekosistemas, — visuomenės dalyvavimo principo ir teisės susipažinti su informacija bei kreiptis į teismą, — integracijos ir tarpusavio ryšių principo, visų pirma kalbant apie žmogaus teises ir socialinius, ekonominius ir aplinkos apsaugos tikslus.

4.3.4.

Paskyrus už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingą vyriausiąjį pareigūną, bus galima lengviau užtikrinti veiksmingą prekybos susitarimų, įskaitant darbo teises, įsipareigojimus aplinkos srityje ir pilietinės visuomenės vaidmenį, įgyvendinimą.

4.4.    Vadovaujamas ES vaidmuo kuriant naują daugiašalę matricą

4.4.1.

Sąjunga yra viena iš nedaugelio pasaulinių veikėjų, turinčių konstitucinę pareigą ir įgaliojimus remti „tarptautinę sistemą, grindžiamą tvirtesniu daugiašaliu bendradarbiavimu ir tinkamu pasauliniu valdymu“ (Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 21 straipsnio 2 dalies h punktas).

4.4.2.

Tačiau ES, kaip regioninės integracijos organizacija, negali visapusiškai dalyvauti daugelio Jungtinių Tautų sistemos organų, įstaigų ir organizacijų darbe, nes gindama Sąjungos pozicijas ir interesus ji turi pasikliauti valstybėmis narėmis. Praėjus daugiau kaip dešimčiai metų nuo Lisabonos sutarties, pagal kurią ES įsipareigojo „skatinti daugiašalius bendrų problemų sprendimus, visų pirma Jungtinėse Tautose“ (ES sutarties 21 straipsnio 1 dalis), įsigaliojimo, atėjo laikas Sąjungai kartu su valstybėmis narėmis parengti integruotą strategiją, kad būtų galima užsitikrinti tvirtesnę poziciją JT sistemoje.

---

(1)  EESRK nuomonės REX/509 – PPO reforma siekiant prisitaikyti prie pasaulio prekybos pokyčių (OL C 159, 2019 5 10), REX/486 – ES prekybos ir investicijų politikos vaidmuo gerinant ES ekonominės veiklos rezultatus (OL C 47, 2020 2 11), REX/500 – Prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyriai ES laisvosios prekybos susitarimuose (LPS) (OL C 227, 2018 6 28), NAT/760 – dėl diskusijoms skirto dokumento „Darni Europa – iki 2030 m.“ (OL C 14, 2020 1 15).

(2)  TPR PPO reforma, 2019 m. spalio mėn.

(3)  http://www.oecd.org/about/sge/fixing-globalisation-time-to-make-it-work-for-all-9789264275096-en.htm, p. 9.

(4)  Singapūre priimta PPO ministrų deklaracija, 1996 m., 4 dalis.

(5)  2017 m. gegužės 16 d. nuomonė 2/15, EU:C:2017:376.

(6)  EESRK nuomonė Prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyriai ES laisvosios prekybos susitarimuose (LPS) (REX 500) (OL C 227, 2018 6 28), 2.4 punktas.

(7)  TDO, Labour-related provisions in trade agreements: Recent trends and relevance to the ILO, GB.328/POL/3, 9 punktas.

(8)  Jan Wouters, Cedric Ryngaert, Tom Ruys ir Geert De Baere, International Law: A European Perspective (Oxford, Hart Publishing, 2018), p. 259.

(9)  Kanados vadovaujama PPO narių grupė, vadinamoji Otavos grupė, siekia spręsti konkrečias daugiašalės prekybos sistemos problemas. 2020 m. birželio mėn. Otavos grupės pareiškimas „Orientuoti veiksmus į Covid-19“.

(10)  World employment social outlook 2018 – Greening with jobs, Ženeva, TDO, 2018 m.

(11)  Working on a warmer planet: The impact of heat stress on labour productivity and decent work, Ženeva, TDO, 2019 m.

(12)  EESRK nuomonė REX/518 – „Privaloma Jungtinių Tautų sutartis dėl įmonių ir žmogaus teisių“ (OL C 97, 2020 3 24, p. 9).

(13)  Neoficialus dokumentas JOB/TE/19, 2018 m. sausio 19 d.

(14)  EESRK nuomonė CCMI/167 – Klimato ir energetikos politikos derinimas pramonės sektorių požiūriu (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 353, 2019 10 18, p. 59).

(15)  OL L 303, 2012 10 31, p. 1.