Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Veiksmingos ir koordinuotos ES kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu, pinigų plovimu ir mokesčių rojais priemonės

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 429/02)

Pranešėjas

Javier DOZ ORRIT

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2020 7 20
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 9 18
Plenarinė sesija Nr.	554
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	216 / 2 / 2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Nepaisant ES ir daugelio vyriausybių pastangų ir svarbių Europos direktyvų (Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu direktyvos (KPPD) ir Kovos su mokesčių vengimu direktyvos (KMVD)) (1) bei EBPO mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) programos įsigaliojimo, mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo bei pinigų plovimo ir mokesčių vengimo mastas tebėra labai didelis Europos valstybių viešųjų finansų atžvilgiu.

1.2.

1.4. EESRK siūlo parengti Europos paktą dėl veiksmingos kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, mokesčių vengimu ir pinigų plovimu. EESRK ragina Europos Komisiją pasiūlyti politinę iniciatyvą, kurioje dalyvautų nacionalinės vyriausybės ir kitos Europos institucijos ir kuria būtų siekiama šio tikslo, skatinant būtiną konsensusą ir įtraukiant pilietinę visuomenę. Pagrindinis pakto ramstis turėtų būti valstybių narių bendradarbiavimas.

1.3.

EESRK primygtinai ragina Europos institucijas ir valstybes nares pasirūpinti reikiamais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, kad būtų veiksmingai taikomi dabartiniai Europos teisės aktai, ir įsipareigoti priimti visas naujas teisines ir administracines priemones, kurios yra būtinos veiksmingai kovai su nusikaltimais ir netinkama mokesčių praktika, pinigų plovimu ir mokesčių rojų veikla. Todėl nuolat turi būti atliekami kiekvienos priemonės taikymo rezultatų vertinimai.

1.4.

EESRK mano, kad valstybių narių įsipareigojimas nutraukti nesąžiningas ir žalingas mokesčių konkurencijos formas yra labai svarbus. Be to, tai dar kartą patvirtinta ir ankstesnės EESRK nuomonės „Apmokestinimas – balsavimas kvalifikuota balsų dauguma“ (2) nuostatos dėl būtinybės skatinti diskusijas dėl laipsniško perėjimo nuo vieningo balsavimo prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma mokesčių klausimais.

1.5.

Aktyvus pilietinės visuomenės dalyvavimas yra labai svarbus siekiant didinti piliečių informuotumą mokesčių klausimais, kovojant su nusikaltimais ir netinkama praktika bei užtikrinant sąžiningą apmokestinimą. Pilietinės visuomenės bendradarbiavimas padės parengti paktą ir jį įgyvendinti. Darbdavių ir jų organizacijų dalyvavimas yra labai svarbus šio pakto sėkmei. Būtina užtikrinti, kad priimtos teisėkūros priemonės neturėtų netinkamo poveikio įmonėms, kurios vykdo savo mokestines prievoles, nes tai joms užkrautų pernelyg didelę administracinę naštą. Veiksmingi ir skubūs kovos su mokestiniais nusikaltimais ir bloga mokesčių praktika veiksmai pareikalaus papildomų viešųjų finansinių išteklių, kurių reikia siekiant padėti finansuoti ekonomikos gaivinimo po pandemijos planus, žaliąją ir skaitmeninę ekonomikos transformaciją ir Europos socialinių teisių ramsčio kūrimą.

1.6.

Ekonomikos skaitmeninimas kelia naujų iššūkių mokesčių administratoriams, nes dėl jo gali atsirasti naujų agresyvaus mokesčių planavimo, finansinių nusikaltimų ir blogos praktikos metodų. Tačiau ekonomikos skaitmeninimas, užtikrinus veiksmingesnį administracinį bendradarbiavimą ir keitimąsi duomenimis, taip pat suteikia naujų galimybių mokesčių administratoriams kovoti su tokia praktika.

1.7.

Norint pagerinti kovos su šiais nusikaltimais ir netinkama praktika rezultatus, reikia stiprinti tiek tiesioginį valstybių narių politinį, administracinį, policijos ir teisminį bendradarbiavimą, tiek valstybių narių bendradarbiavimą su ES, stiprinti šio bendradarbiavimo teisinį pagrindą ir suteikti pakankamų ekonominių ir žmogiškųjų išteklių Europos ir nacionaliniu lygmenimis finansinės žvalgybos padaliniams (FŽP), mokesčių administratoriams, Europos priežiūros struktūroms ir kitiems šioje kovoje dalyvaujantiems subjektams.

1.8.

Siekiant padidinti veiksmų efektyvumą, būtina pradėti nuo bendros šių nusikaltimų ir netinkamos praktikos vizijos, jų tarpusavio sąsajos ir jų ryšių su ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais bei politine korupcija, taip pat būtinu mokesčių rojų vaidmeniu sudarant jiems palankesnes sąlygas ir juos slepiant. Nusikalstamos veiklos panaikinimas mokesčių rojuose turėtų būti prioritetinis ES tikslas.

1.9.

Atsižvelgdamas į tai, kad ši politika yra būtina bet kokiomis aplinkybėmis, EESRK mano, kad dėl COVID-19 pandemijos susidariusioje situacijoje labai svarbu, kad ji taptų politiniu ir etiniu Sąjungos, nacionalinių vyriausybių ir Europos pilietinės visuomenės prioritetu. Kai pandemijos padariniams sveikatos priežiūros, ekonomikos ir socialinėje srityse įveikti reikia tiek daug viešųjų finansinių išteklių, netoleruotina, kad didelė jų dalis neteisėtai nukreipiama į kelių asmenų privatų pelną, tiesiogiai kenkiant didžiajai daliai darbuotojų, darbdavių, savarankiškai dirbančių asmenų, priklausomų asmenų ir pensininkų, kurie vykdo savo mokestines prievoles.

1.10.

EESRK pritaria naujam visapusiškos Sąjungos politikos dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos veiksmų planui (3), kurį 2020 m. gegužės 7 d. pateikė Europos Komisija. Komitetas mano, kad jį reikėtų skubiai įgyvendinti. EESRK pritaria siūlomoms priemonėms, kuriomis užtikrinamas veiksmingas esamos teisės sistemos, skirtos kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, taikymas, bendro taisyklių sąvado sudarymui, Europos priežiūros institucijos įsteigimui ir daugumai veiksmų plano ramsčių. ES ir valstybės narės turi išlaikyti bendras pozicijas tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Finansinių veiksmų darbo grupėje (FATF – EBPO), G 20 ir JT. EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad imantis priemonių reikėtų atsižvelgti į Europos duomenų apsaugos teisės aktus ir susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, ir užtikrinti, kad valstybėms narėms ir įpareigotiesiems subjektams tenkanti papildoma administracinė ir finansinė našta būtų kuo mažesnė.

1.11.

EESRK ragina Europos Komisiją įvertinti dabartinį nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą ir apsvarstyti galimybę nustatyti papildomus kriterijus siekiant užtikrinti, kad visi mokesčių rojai būtų įtraukti į šį sąrašą. Be to, jis prašo nustatyti tinkamas priemones, kad įmonės ir fiziniai asmenys negalėtų sudaryti nepagrįstų sandorių su savo finansų įstaigomis.

1.12.

EESRK palankiai vertina tai, kad į Europos semestrą įtraukti fiskaliniai rodikliai, ragina valstybes nares laikytis su tuo susijusių nuostatų, pateiktų konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, ir siūlo Europos Komisijai į Europos semestrą įtraukti mokesčių sistemų veiksmingumo, teisingumo, pakankamumo ir tinkamo veikimo vertinimo procedūrą.

1.13.

EESRK ragina užtikrinti, kad Europos direktyvos būtų taikomos meno kūriniams ir kitam didelės vertės turtui, ypač laikomam laisvuosiuose uostuose ir muitinių sandėliuose, ir palaipsniui panaikinti tam tikrose valstybėse narėse nusistovėjusią pilietybės ar gyvenamosios vietos suteikimo mainais į investicijas tvarką bei užtikrinti pareikštinių akcijų skaidrumą.

1.14.

EESRK mano, kad mokesčių slėpimui turėtų būti taikomos 5-osios Kovos su pinigų plovimu direktyvos nuostatos dėl centralizuoto ir viešo faktinių įmonių ir patikos fondų savininkų registro. Kita vertus, Komitetas prašo nustatyti tinkamas procedūras, kad MVĮ būtų lengviau laikytis registrų reikalavimų.

1.15.

EESRK pritaria visapusiškam sprendimui dėl įmonių, turinčių reikšmingą skaitmeninę veiklavietę, apmokestinimo atsižvelgiant į EBPO veiklą, tačiau taip pat mano, kad jei iki 2020 m. pabaigos nebus pasiekta sprendimo, ES vėl turėtų imtis iniciatyvos apmokestinti dideles skaitmeninę veiklą vykdančias įmones.

1.16.

Reikia pakeisti Kovos su mokesčių vengimu direktyvą, kad į ją būtų įtrauktos taisyklės dėl apmokestinimo tvarkos, susijusios su mažus mokesčius taikančiais jurisdikciją turinčiais subjektais, ir dėl dividendų ar kapitalo prieaugio, kuris nebuvo apmokestintas užsienyje, grąžinimo.

1.17.

Nacionaliniai FŽP turi būti remiami finansiškai ir techniškai ir turėtų būti skatinamas glaudus jų ir mokesčių administratorių, taip pat nacionalinės policijos ir Europolo bendradarbiavimas vykdant baudžiamąjį persekiojimą už mokestinius ir finansinius nusikaltimus.

1.18.

EESRK ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl priedangos įmonių vaidmens mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo bei vengimo ir pinigų plovimo srityse ir, atsižvelgiant į jo išvadas, iš dalies pakeisti Kovos su mokesčių vengimu direktyvą, Kapitalo pakankamumo direktyvą ir Kovos su pinigų plovimu direktyvą, siekiant užkirsti kelią nusikaltimams ir palankesnių sąlygų su jais susijusiai netinkamai praktikai sudarymui.

1.19.

EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti veiksmingo minimalaus įmonių pelno apmokestinimo koncepciją ir galimą jo taikymą.

1.20.

EESRK siūlo, kad pagal PPO principus ir taisykles į ES prekybos ar ekonominius susitarimus būtų įtrauktas skyrius, kuriame būtų numatytos nuostatos dėl mokestinių nusikaltimų, pinigų plovimo ir agresyvaus mokesčių planavimo prevencijos, taip pat nuostatos dėl mokesčių administratorių bendradarbiavimo.

2.   Bendrosios aplinkybės

2.1.

Mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo bei vengimo ir pinigų plovimo mastas Europoje ir pasaulyje makroekonominiu požiūriu yra labai didelis. Jo tarpvalstybinis aspektas aiškus. Šiame procese pagrindinis vaidmuo tenka mokesčių rojams, kuriuose priimamas ir nukreipiamas kapitalas iš didelių įmonių ir asmeninio turto, gautas slepiant mokesčių mokėjimą arba jo vengiant, taip pat gautas per politinę ir ekonominę korupciją bei nusikalstamą ekonominę veiklą vykdančias organizacijas.

2.2.

Nėra visuotinai priimtinos mokesčių rojaus apibrėžties, tačiau visais atvejais mokesčiai yra niekiniai arba labai maži, o neskaidrumas klientų ir srautų atžvilgiu yra tapęs norma. Mokesčių rojai nustatomi pagal sąrašus, kuriuose nebendradarbiavimas grindžiamas atsisakymu teikti informaciją mokesčių administratoriams ir bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis. Pripažįstami EBPO (4) ir du ES sąrašai: dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo bei dėl mokesčių slėpimo ir vengimo (5). F&D monografijoje (TVF) apskaičiuota, kad privatus turtas lengvatinio apmokestinimo finansų centruose sudaro nuo 7 iki 8,7 trln. JAV dolerių (6) (nuo 8 iki 10 proc. pasaulio BVP).

2.3.

TVF skaičiavimais, mokesčių slėpimas vyriausybėms kasmet kainuoja apie 3 trln. JAV dolerių (7). Europos Parlamento skaičiavimais, ES jis siekia 825 mlrd. EUR (8), o PVM surinkimo deficitas, daugiausia dėl sukčiavimo, kasmet sudaro maždaug 147 mlrd. EUR, iš jų 50 mlrd. EUR tenka tarpvalstybiniam „karuseliniam sukčiavimui“ (9).

2.4.

Mokesčių vengimu ne visada pažeidžiama „įstatymo raidė“, bet tikrai pažeidžiama „įstatymo dvasia“. Įmonėms vengiant mokesčių, į mokesčių rojus kasmet patenka 600 mlrd. JAV dolerių (10). ES nuostoliai siekia 160–190 mlrd. EUR per metus (11). Dėl mokesčių vengimo šešiose valstybėse narėse kitos 22 valstybės narės netenka 42,8 mlrd. EUR mokestinių pajamų (12). F&D (TVF) teigia, kad 40 proc. pasaulinių tiesioginių užsienio investicijų (TUI), t. y. apie 15 trln. JAV dolerių, nukreipiamos priedangos įmonėms (nevykdančioms jokios ekonominės veiklos) – jos dažnai veikia kaip kontroliuojančiosios bendrovės, kuriomis kaip priedanga naudojasi veikiančios patronuojamosios įmonės. Dauguma jų įsikūrusios penkiose Europos šalyse (13).

2.5.

JTO duomenimis, pinigų plovimas sudaro nuo 2 iki 5 proc. pasaulio BVP (14). Pastarieji atvejai, pavyzdžiui, „Danske Bank“ (pradiniais skaičiavimais apie 200 mlrd. EUR) (15) arba „Swedbank“ (37 mlrd. EUR) (16), atskleidžia kovos su pinigų plovimu trūkumus, nepaisant direktyvų ir priežiūros institucijų darbo.

2.6.

Be finansų sektoriaus, yra ir kitų pinigų plovimo kanalų: meno, deimantų ir tauriųjų metalų rinkos, laisvieji uostai, muitinių sandėliai, specialios ekonominės zonos ir kt. Spartūs technologijų pokyčiai suteikia naujų galimybių naudojant virtualų turtą ir blokų grandinę (angl. blockchain). Tas pats pasakytina apie mokesčių slėpimo ir vengimo procedūras: dividendų ir kuponų plovimą cum-ex sandoriais (55,2 mlrd. EUR); agresyvų mokesčių planavimą; slaptus valstybių ir tarptautinių įmonių susitarimus, kuriais gerokai sumažinamos jų mokestinės prievolės; pilietybės ar gyvenamosios vietos suteikimo užsieniečiams mainais į investicijas tvarką. E. prekyba, platformų ekonomika ir skaitmeninė ekonomika apskritai kelia naują riziką, susijusią palankesnėmis sąlygomis mokestiniams nusikaltimams ir mokesčių vengimui, taip pat naujomis sekimo ir kontrolės galimybėmis.

2.7.

J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija labai aktyviai kovojo su mokestiniais nusikaltimais ir mokesčių vengimu – parengtos dvidešimt šešios teisėkūros iniciatyvos ir 57 įvairaus pobūdžio teisės aktai. Kalbant apie pinigų plovimą ir teroristų finansavimą, išskiriamos dvi direktyvos – 4-oji ir 5-oji kovos su pinigų plovimu direktyvos (2015 ir 2018 m.). 5-oji direktyva į nacionalinę teisę perkelta 2020 m. sausio mėn., ja pagerintas savininkų tapatybės nustatymas, FŽP dalijimasis informacija ir bendradarbiavimas, taip pat išplėsta įpareigotųjų subjektų taikymo sritis ir nustatyta virtualiosios valiutos kontrolė. Praktiniai rezultatai nėra patenkinami: išlieka nemažai trūkumų ir spragų, nors Komisija labai aktyviai vykdo veiklą atsižvelgdama į savo ribotus įgaliojimus (2019 m. vertinimas) (17). Visai neseniai Europos Audito Rūmai pradėjo auditą, siekdami įvertinti kovos su pinigų plovimu priemonių veiksmingumą bankų sektoriuje (18), o Europos Komisija Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pateikė ieškinį trims valstybėms narėms dėl 4-osios kovos su pinigų plovimu direktyvos nesilaikymo (19).

2.8.

2020 m. gegužės 7 d. Europos Komisija pristatė naują visapusiškos Sąjungos politikos dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos veiksmų planą (20) ir deleguotąjį reglamentą (21) su nebendradarbiaujančių šalių ir jurisdikcijų sąrašu. Veiksmų planą, kuris grindžiamas dabartinės teisės sistemos taikymo skirtumų ir didelių „taisyklių vykdymo užtikrinimo trūkumų“ vertinimu ir kuriame pažymima, kad „Europos Sąjungoje neteisėtu būdu įgyti pinigai turėtų būti visiškai netoleruojami“, sudaro šeši ramsčiai: — veiksmingas esamos ES sistemos įgyvendinimo užtikrinimas pradedant visišku kovos su pinigų plovimu direktyvų perkėlimu; — bendro taisyklių sąvado nustatymu iš dalies pakeista direktyva ir reglamentu; — atitinkamų procedūrų nustatymas ir ES lygmens priežiūros institucijos sukūrimas pagal pasiūlymą dėl teisės akto; — FŽP veiklos rėmimo ir bendradarbiavimo mechanizmo sukūrimas ir nacionalinių centralizuotų banko sąskaitų registrų sujungimas; — baudžiamosios teisės nuostatų vykdymo užtikrinimas ir keitimasis informacija; — tarptautinio ES sistemos aspekto stiprinimas. Šiems ramsčiams išplėtoti 2021 m. pirmąjį ketvirtį bus pateikti keturi pasiūlymai dėl teisės aktų.

2.9.

Antroji svarbi Europos Komisijos veiklos sritis – mokesčių vengimas, susijęs su iniciatyvomis dėl skaitmeninio apmokestinimo ir įmonių pelno mokesčio bazės. Jos strategija siekta „veiksmingo apmokestinimo“, pagal kurį tarptautinės įmonės, moka mokesčių dalį ten, kur kuria vertę, laikantis EBPO veiksmų plano BEPS, visų pirma apribojant įmonių pelno mokesčio bazės eroziją, šiuo tikslu išskaitant palūkanas, autorinius atlyginimus ir kitą finansinę naudą. Ši strategija visų pirma buvo grindžiama Kovos su mokesčių vengimu direktyva (2016 m.), iš dalies pakeista 2017 m., įtraukiant mokestinės tvarkos neatitikimus (2-oji kovos su mokesčių vengimu direktyva) (22). Kol kas neįmanoma įvertinti rezultatų. Taip pat priimti teisės aktai, kuriais siekiama palengvinti konfliktų, kylančių dėl dvigubo apmokestinimo, sprendimą (23). 2018 m. paskelbtas naujas reglamentas dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės (24).

2.10.

Europos Komisija savo teisėkūros iniciatyvose dėl skaitmeninio apmokestinimo ir įmonių pelno mokesčio bazės atsižvelgė į mokesčių vengimą. 2018 m. ji pasiūlė dvi direktyvas dėl įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimo ir didelių skaitmeninių įmonių pajamų mokesčio. 2016 m. Komisija pasiūlė kitas dvi direktyvas dėl įmonių pelno mokesčio bazės, kad ji būtų bendra (BPMB) ir konsoliduotoji (BKPMB). Pastaroji direktyva labai svarbi kovojant su mokesčių vengimu. Dėl tuo pačiu metu vykstančių diskusijų EBPO ir kai kurių valstybių narių nepritarimo šių direktyvų priėmimas buvo atidėtas. Susidūrusi su tokia padėtimi, Komisija pateikė komunikatą (2019 m.), kuriame siūloma inicijuoti diskusijas, kad sprendimai mokesčių klausimais būtų priimami kvalifikuota balsų dauguma.

2.11.

Mokesčių administratorių ir kitų valstybių narių institucijų bendradarbiavimas automatiškai keičiantis mokesčių informacija (25) ir užtikrinant skaidrumą yra labai svarbus. Priimtos bent šešios administracinio bendradarbiavimo direktyvos. Pradedant pirmąja (2011/16/ES (26)) ir baigiant paskutiniąja direktyva ((ES) 2018/822 (27)), išplėstas įpareigojimas atskleisti faktinius sąskaitų turėtojus, finansinį turtą ir sandorius, taip pat visus produktus, įskaitant draudimą ir dividendus. Padaryta pažanga įgyvendinant reikalavimus, susijusius su automatiniu keitimusi informacija apie susitarimus dėl mokesčių ir didelių įmonių finansine informacija kiekvienoje šalyje (ataskaitų pagal šalis teikimas (28)). Finansinės ir kitokio pobūdžio informacijos naudojimas baudžiamojo persekiojimo už nusikaltimus tikslais reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1153 (29).

2.12.

J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija susidūrė su slaptais kai kurių valstybių narių susitarimais su tarptautinėmis įmonėmis, pagal kuriuos jos beveik nemoka mokesčių šiose valstybėse narėse. Ji taip pat sugebėjo įtraukti su mokesčiais susijusius rodiklius į Europos semestrą. Iš naujausių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų matyti, kad kai kuriose iš jų teisės aktų taikymas yra nepatenkinamas agresyvaus mokesčių planavimo ar faktinių savininkų nustatymo požiūriu. Valstybių narių bendradarbiavimą galima gerokai patobulinti. Nepaisant tam tikros pažangos, mokestinio sukčiavimo, pinigų plovimo ir mokesčių vengimo mastas nemažėja, o kai kuriais atvejais – pavyzdžiui, nukreipiant kapitalą į priedangos įmones – didėja.

2.13.

Per pastaruosius penkerius metus EESRK priėmė 25 nuomones šiais klausimais. Apskritai EESRK pritarė Komisijos pasiūlytoms priemonėms. Kai kuriais atvejais ji kėlė savo reikalavimus, atsižvelgdama į Europos Parlamento poziciją.

3.   Bendrosios pastabos ir rekomendacijos

3.1.

Koronaviruso pandemijos, kuri yra rimčiausia nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, sukelta krizė turi būti visų ekonominių ir socialinių apmąstymų ir pasiūlymų pagrindas. Kalbant apie šią nuomonę, akivaizdu, kad drastiškai sumažinus mokestinių nusikaltimų ir mokesčių vengimo ekonominį mastą, valstybės ir pati ES gautų dalį finansinių išteklių, būtinų pandemijos poveikiui sveikatos, ekonomikos ir socialinėje srityse įveikti. EESRK mano, kad Europos institucijų, nacionalinių vyriausybių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas imantis visų priemonių, būtinų nuolatiniams ir efektyviems veiksmams kovojant su mokestiniais nusikaltimais ir mokesčių vengimu, šiandien, kaip niekada anksčiau, yra neišvengiama politinė ir moralinė būtinybė. Šį klausimą reikia skubiai išspręsti.

3.2.

Pagrindinis šios nuomonės tikslas – remiantis bendra vizija ir ankstesnėse EESRK nuomonėse išdėstyta pozicija, parengti pasiūlymus, kurie padėtų veiksmingiau kovoti su šiais nusikaltimais. Būtina atsižvelgti į įvairių mokestinių nusikaltimų ir mokesčių vengimo tarpusavio sąsajas per bendrus kanalus, kurie susijungia mokesčių rojuose.

3.3.

EESRK pritaria Komisijos ir Europos Parlamento norui skatinti iniciatyvas, nukreiptas prieš mokestinius nusikaltimus, mokesčių slėpimą ir nesąžiningą konkurenciją mokesčių srityje, ir apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės stabdo arba gali nutraukti kai kurias pagrindines iniciatyvas, pavyzdžiui, susijusias su įmonių mokesčiais, sukčiavimu PVM srityje ir agresyviu mokesčių planavimu, taip pat dėl nepakankamo jų bendradarbiavimo.

3.4.

EESRK siūlo parengti Europos paktą dėl veiksmingos kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir jų vengimu bei pinigų plovimu. EESRK ragina Komisiją skatinti politinę iniciatyvą, kurioje dalyvautų nacionalinės vyriausybės ir kitos Europos institucijos ir kuria būtų siekiama šio tikslo. Valstybių narių bendradarbiavimas turi būti vienas iš šio pakto ramsčių.

3.5.

Veiksmingai įgyvendindamos šį paktą, ES ir jos valstybės narės galėtų surinkti papildomų išteklių augimo galimybėms skatinti, kad būtų finansuojami ekonomikos gaivinimo po pandemijos krizės planai, žalioji ir skaitmeninė ekonomikos pertvarka ir tvirto Europos socialinių teisių ramsčio kūrimas. Atsižvelgdamas į valstybių narių mokesčių suverenumą, EESRK ragina ES politikos formuotojus ir nacionalines vyriausybes, prisiimant atsakomybę ir parodant dosnumą, kurių reikia sunkiu mūsų gyvenimo etapu, pasiekti bendrą susitarimą dėl EESRK siūlomo pakto turinio. EESRK nuomone, bendras susitarimas dėl Europos kovos su mokestiniais nusikaltimais, mokesčių vengimu ir pinigų plovimu bei teroristų finansavimu turėtų būti grindžiamas: a) valstybių narių ir Europos institucijų įsipareigojimu priimti visas papildomas teisines ir administracines priemones, kurių reikia veiksmingai kovai su tokiais nusikaltimais ir netinkama praktika; b) stipresne politine valstybių narių ir ES institucijų bendradarbiavimo valia, kuria remiantis nustatomos veiksmingos administracinio, policijos ir teisminio bendradarbiavimo procedūros pakto tikslams pasiekti; c) valstybių narių įsipareigojimu nutraukti nesąžiningą mokesčių konkurenciją ir panaikinti kliūtis įgyvendinti su pakto tikslais susijusias direktyvas; ir d) pilietinės visuomenės organizacijų įtraukimu į paktą.

3.6.

Pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas sudarant šį susitarimą ir didinant visuomenės informuotumą mokesčių klausimais yra labai svarbus. Europos piliečiai labai suinteresuoti turėti pakankamai išteklių kokybiškoms viešosioms paslaugoms, ypač sveikatos priežiūros ir mokslinių tyrimų, ir tinkamoms socialinės apsaugos sistemoms. Dauguma savo mokestines prievoles vykdančių verslininkų nori nutraukti kai kurių įmonių vykdomą mokesčių slėpimą ir vengimą, o tai susiję su nesąžininga konkurencija jų atžvilgiu.

3.7.

EESRK pritaria Europos Parlamento nuomonei, kad „<…> sąžiningas apmokestinimas ir ryžtinga kova su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčių planavimu ir pinigų plovimu yra labai svarbūs kuriant teisingą visuomenę ir stiprią ekonomiką, kartu ginant visuomenės sutartį ir teisinę valstybę“ (30). Todėl jis su nerimu žvelgia į mokesčių atotrūkio, kurį šie nusikaltimai ir netinkama praktika sukuria mokestinių pajamų srityje, mastą, taip pat į neseniai įvykusius apmokestinimo pokyčius, dėl kurių mokesčių našta perkelta į darbo pajamas, o finansų sektoriaus našta – į realiąją ekonomiką, kurioje MVĮ patiria didesnę mokesčių naštą nei tarptautinės įmonės.

3.8.

Su mokesčiais susijusių rodiklių nustatymas Europos semestro šalių ataskaitose buvo pažanga. Tačiau įvertinus jų rezultatus matyti, kad FŽP veikimas, automatinis keitimasis informacija ir mokesčių administratorių bendradarbiavimas kai kuriose ES valstybėse narėse yra nepakankamas sprendžiant pinigų plovimo, mokesčių slėpimo ir vengimo klausimus. EESRK siūlo Europos Komisijai Europos semestre nustatyti, kad su mokesčiais susiję rodikliai būtų lygiaverčiai kitų sričių rodikliams ir kad būtų nustatyta mokesčių sistemų veiksmingumo, teisingumo, pakankamumo ir tinkamo veikimo vertinimo procedūra.

3.9.

EESRK pritaria naujam visapusiškos Sąjungos politikos dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos veiksmų planui ir mano, kad jį reikėtų skubiai įgyvendinti. Jis pritaria tam, kad būtų įsteigta Europos priežiūros institucija, kuri maksimaliai sustiprintų valstybių narių mokesčių administratorių ir finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimą ir turėtų tam tikrus tiesioginius įgaliojimus kontroliuoti ir tirti įpareigotuosius subjektus visose srityse, taip pat turėtų pakankamai personalo ir technologinių priemonių prisitaikyti prie nuolatinės nusikaltimų raidos. EESRK prašo Komisijos išnagrinėti, ar šiuo tikslu nebūtų geriausias sprendimas įsteigti Europos agentūrą, kuri kovotų su mokestiniais, ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais bei pinigų plovimu ir prižiūrėtų, kad būtų laikomasi teisės aktų ir kad administraciniai veiksmai būtų efektyvūs. Jo manymu, ES turi imtis veiksmų laikydamasi tokios pat pozicijos tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, FATF (EBPO), G 20 ir JT. EESRK mano, kad Europos Komisija turėtų padėti valstybėms narėms sukurdama mokymo mechanizmus, pavyzdžiui, Europos mokesčių akademiją, kaip siūloma nuomonėje dėl programos „Fiscalis“ (10/2018) (31).

3.10.

Prieš pinigų plovimą nukreipta teisės sistema turi būti sudaromos sąlygos sąskaitų turėtojams, įmonėms ir patikėtiniams susipažinti su informacija, laikantis duomenų apsaugos taisyklių ir atitinkamos ESTT praktikos. Būtina užtikrinti specialistų, kurie privalo pranešti apie įtartiną pinigų plovimo praktiką, apsaugą. EESRK palankiai vertina tai, kad veiksmų plane siūloma nauja informatorių apsaugos tvarka, ir prašo neatidėti jos priėmimo iki 2021 m. gruodžio mėn. EESRK pritaria Komisijos nuomonei, jog reikia užtikrinti, kad priemonės, kurių imamasi, sukurtų kuo mažesnę papildomą administracinę ir finansinę naštą valstybėms narėms ir įpareigotiesiems subjektams.

3.11.

Trečiosios šalies kontrolės priemonės, įtrauktos į 5-ąją kovos su pinigų plovimu direktyvą, bus veiksmingos tik turint realų didelės rizikos šalių sąrašą. EESRK pasisako už skaidrią ir aiškią metodiką ir trumpesnius vertinimo terminus. Jis mano, kad naujasis sąrašas, kuriame yra tik dvidešimt šalių ir teritorijų, turėtų būti kuo greičiau patvirtintas įtraukiant kai kurias kitas šalis, pastaruoju metu sukėlusias skandalus. Komitetas apgailestauja, kad kai kurios ES šalys susiduria su kliūtimis siekdamos gauti informacijos apie sandorius mokesčių rojuose.

3.12.

Praėjusių metų vasario mėn. buvo atnaujintas ECOFIN parengtas (2017 m.) mokesčių rojų, susijusių su mokesčių slėpimu ir vengimu, sąrašas. Skirtingai nuo kitų sąrašų, šis sąrašas naudingas tiek tiems, kurie nepritaria automatiniam keitimuisi informacija, tiek tiems, kurie siūlo įmonėms specialias mokesčių sistemas. Kritikuojama, kad į Europos sąrašą neįtraukti Sąjungos mokesčių rojai. Tačiau Europos semestro konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose Komisija išskyrė kai kurias valstybes nares, kurios kenkia Sąjungos partnerių mokesčių bazėms. Nors grėsmė būti įtrauktam į juodąjį sąrašą turi atgrasomąjį poveikį reputacijos požiūriu, sankcijos nėra pakankamai veiksmingos.

3.13.

Kad į sąrašą įtraukti jurisdikciją turintys subjektai imtųsi reikiamų reformų, EESRK siūlo po kito vertinimo pakeisti reglamentą, kad tiems, kurie to nepadarė, būtų uždrausta sudaryti finansinius sandorius su ES. Priemonės taip pat turi būti taikomos įmonėms, kurios vengia mokėti mokesčius. Veiksminga priemonė būtų nesuteikti kovai su COVID-19 skirtos valstybės pagalbos įmonėms, kurios vykdo nepagrįstus sandorius su į sąrašus įtrauktais jurisdikciją turinčiais subjektais, kaip yra patvirtinusios kai kurios valstybės narės. EESRK taip pat ragina apsvarstyti galimybę neleisti tokioms įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

3.14.

Tarptautinės įmonės veikia pasauliniu mastu ir vadovaudamosi bendromis gairėmis, tačiau mokesčių taisyklės priimamos nacionaliniu lygmeniu, neatsižvelgiant į sąveiką su tvarka kitose šalyse, jei nėra atviros mokesčių konkurencijos. Kai kurie jurisdikciją turintys subjektai pritaria apmokestinimo tvarkai, kuria kenkiama kitų teritorijų mokesčių bazėms. Dėl to, kartu su bendru tarifų mažėjimu, šalys pradėjo mažinti TUI pritraukimo mokesčius ir atsirado spragų bei teisinių neatitikimų. Daug tarptautinių įmonių restruktūrizuoja savo verslą, kad gerokai sumažintų savo mokesčių sąskaitą. Šiuo tikslu jos imasi tam tikrų grupės vidaus operacijų, kad dirbtinai perkeltų didelę dalį išlaidų į vidutinio arba didelio apmokestinimo teritorijas, o pelnas deklaruojamas tose jurisdikcijose, kuriose mokesčiai maži arba jų nėra, kur su vyriausybėmis sudaromi slapti susitarimai dėl mokesčių. Šioje aplinkoje didelėms skaitmeninės ekonomikos įmonėms labai lengva perkelti savo pelną. EESRK tikisi, kad taikant BEPS taisykles ir KMVD direktyvas bus galima pakeisti šią padėtį. Dar anksti vertinti rezultatus. Kad priemonės būtų veiksmingos, būtinas visų valstybių narių bendradarbiavimas. Tai yra pagrindinis Europos pakto tikslas.

3.15.

ES yra pažeidžiama mokesčių vengimo požiūriu (32). Kapitalo, prekių ir žmonių judumas vidaus rinkoje nedera su mokesčių politikos koordinavimo trūkumu. Po 2008 m. krizės ekonomikos valdymo pažanga buvo nukreipta į išlaidų kontrolę. Pastaraisiais metais padėtis pasikeitė, tačiau mokesčių politikos koordinavimas vis dar nepakankamas. Su mokesčiais susijusių rodiklių nustatymas Europos semestre yra pažanga, leidusi nustatyti, kad kai kurių valstybių narių mokesčių sistemos yra žalingos.

3.16.

2009 m. G 20 pradėjo bendradarbiavimo kovojant su mokesčių slėpimu ir vengimu procesą. EBPO patvirtino naują visuotinį keitimosi informacija standartą – bendrą duomenų teikimo standartą, grindžiamą automatiniu keitimusi informacija. Dauguma tarptautinės bendruomenės jurisdikciją turinčių subjektų įsipareigojo jį taikyti nuo 2018 m. sausio mėn. Laukia bendras atitikties vertinimas.

3.17.

ES automatinis keitimasis informacija reglamentuojamas Direktyva dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (DAB), kuri buvo iš dalies pakeista kelis kartus, kad atitiktų bendrą duomenų teikimo standartą. DAB išplėsta įpareigojimo dėl automatinio keitimosi duomenimis taikymo sritis, įtraukiant fizinius ir juridinius asmenis bei pagrindines pajamų rūšis, tačiau ji turi spragų, kurias reikia ištaisyti. Kaip parodė „Panamos dokumentų“ skandalas, informacijos apie faktinį turto ir lėšų savininką, neskaidrias perdavimo priemones (tam tikrus patikos fondus, bendroves tarpininkes, fondus ir kt.) klausimas lieka neišspręstas. Taip pat neišspręstas klausimas dėl tam tikrose šalyse vis dar leidžiamų „pareikštinių akcijų“ anonimiškumo be viešai žinomo turėtojo. DAB taikymo sritis turėtų apimti meno kūrinius ir kitą didelės vertės turtą, laikomą laisvuosiuose uostuose ir muitinių sandėliuose. Taip pat turėtų būti sprendžiama 19 valstybių narių siūlomos pilietybės ar gyvenamosios vietos suteikimo mainais į investicijas tvarkos problema, nes šia tvarka dažnai pasinaudojama vykdant mokestinius nusikaltimus.

3.18.

EBPO BEPS veiksmų planas yra pasaulinė kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu iniciatyva. Kiekviena iš penkiolikos jos veiksmų plėtros ataskaitų yra skirtingo teisinio pobūdžio. Vienos jų grindžiamos geriausia patirtimi, o kitose taikomi įvairūs minimalūs standartai, kuriais remiantis galima priversti valstybes įtraukti jų turinį į bendrovių teisę. Kai kurie esminiai klausimai, pavyzdžiui, skaitmenizuotos ekonomikos apmokestinimas arba apmokestinimo teisių paskirstymas pagal šalis, dar neišspręsti pasauliniu lygmeniu. Kai kurios šalys ir pilietinės visuomenės organizacijos kritikavo BEPS procesą ir paragino tarptautinės mokesčių struktūros reformą perduoti JT mokesčių klausimų ekspertų komitetui. EESRK mano, kad EBPO turi užbaigti savo darbą ir bendradarbiauti su JT komitetu, kad pasidalytų savo išvadomis ir jas visuotinai pritaikytų.

3.19.

Kovos su mokesčių vengimu direktyvos yra pagrindiniai ES kovos su mokesčių vengimu strategijos elementai. Jomis užtikrinama, kad valstybės narės koordinuotai įgyvendintų BEPS ataskaitas ir sustiprintų jų teisinę vertę, pavesdamos jų atitikties kontrolę Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Kai kuriais atvejais kovos su piktnaudžiavimu taisyklės yra platesnės nei BEPS, kaip antai perkėlimo mokesčiai, taisyklės dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių, antihibridinės taisyklės arba bendros kovos su piktnaudžiavimu sąlygos nustatymas. Tačiau investavimo sąlygos nebuvo įtrauktos dėl kai kurių šalių prieštaravimo, nepaisant to, kad Komisija ir dauguma valstybių narių tam pritarė.

3.20.

Europos Komisijos tyrimai dėl slaptų susitarimų dėl mokesčių, kuriuos pasirašė kai kurios didelės tarptautinės įmonės ir tam tikrų ES valstybių narių vyriausybės, parodė mokesčių vengimo procesų, kuriems buvo sudarytos sąlygos, mastą: pelnui, perkeltam iš kitų Europos šalių, taikyti mokesčių tarifai siekė nuo 0,05 iki 2 proc. Reaguodama į tai, ES iš dalies pakeitė DAB, kad būtų automatiškai atskleistas bet koks valstybės narės pasirašytas tarpvalstybinis susitarimas dėl mokesčių (sprendimas dėl mokesčių).

3.21.

Vykdant naujesnę DAB reformą, remiantis BEPS 13 veiksmo nuostatomis (33), pradėta automatiškai keistis pagrindine informacija apie dideles įmones, suskirstyta pagal šalis (ataskaitos pagal šalis (34)). Tačiau viešai susipažinti su šia informacija dar neleidžiama. Europos Komisija pasiūlė iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos apskaitos direktyvą 2013/34/ES (35), kad būtų galima skelbti ataskaitas pagal šalis. EESRK mano, kad tai turėtų būti taikoma bent jau valstybės pagalbą gaunančioms įmonėms.

3.22.

Labai svarbus Komisijos pasiūlymas dėl įmonių apmokestinimo – suderinti įmonių pelno mokesčio bazę. Pirmajame etape – bendros pelno mokesčio bazės – mokesčio bazė būtų skaičiuojama pagal bendras taisykles. Antrajame etape – bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės – pelnas ir nuostoliai, kuriuos kiekvienoje valstybėje narėje turėjo vienos bendrovės ar tarptautinės grupės patronuojamosios įmonės, būtų konsoliduojami visoje ES. Gautas grynasis balansas būtų paskirstytas skirtingose šalyse, kuriose įmonė vykdo veiklą, apmokestinant pagal iš anksto nustatytą formulę (turtas, pardavimai ir užimtumas). Yra vilties, kad, konsolidavus veiklą, būtų sustabdyta didelė dalis agresyvaus mokesčių planavimo operacijų. EESRK sutinka, kad apmokestinimas turėtų būti grindžiamas svertine formule, pagal kurią būtų atsižvelgiama į pardavimo vietą, užimtumą ir įmonės turtą. Reikia tiksliai įvertinti intelektinės nuosavybės teisių, duomenų ir kito nematerialiojo turto vertę.

3.23.

Komisijos ir EBPO teigimu, skaitmeninių įmonių mokesčiai, palyginti su įprastomis įmonėmis, tam tikrose šalyse ir tam tikromis aplinkybėmis buvo nepakankami dėl to, kad galiojančias mokesčių taisykles sudėtinga taikyti naujų skaitmeninės ekonomikos verslo modelių pajamoms. 2018 m. kovo mėn. Europos Komisija patvirtino du pasiūlymus dėl Skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo direktyvos (36), atsižvelgdama į EBPO darbą, kuris turėtų būti užbaigtas 2020 m. Viena direktyva numatytas laikinas sprendimas, kita – galutinis. Remiantis laikinu sprendimu, nustatomas 3 proc. mokestis už didelių įmonių skaitmeninių paslaugų pardavimą (o ne pelno ar vertės kūrimo mokestis). Taryba nepritarė šio sprendimo įgyvendinimui. Dabar Komisija remia visuotinį įmonių pelno apmokestinimo sprendimą vykdant EBPO darbą, tačiau jei sprendimas nebus pasiektas iki 2020 m. pabaigos, ji vėl imsis iniciatyvos apmokestinti dideles skaitmeninę veiklą vykdančias įmones.

3.24.

Tiek Europos Komisija, tiek EESRK (37) sutiko, kad būtina pradėti diskusijas ir aptarti būtinas sąlygas laipsniškai pereiti nuo vieningo balsavimo prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma mokesčių klausimais. Šio pakeitimo atlikimo terminai gali būti trumpesni arba ilgesni, atsižvelgiant į mokesčių klausimo, dėl kurio valstybės narės nori imtis intervencinių veiksmų, opumą.

3.25.

EESRK mano, kad svarbūs uždaviniai, su kuriais dėl COVID-19 pandemijos sukeltos krizės susiduria ES ir visos jos valstybės, yra nesuderinami su bet kokiu nelankstumu nusikaltimų, trukdančių ekonomikos augimui ir viešiesiems finansams, akivaizdoje. Jis taip pat teigia, kad reikia stiprinti valstybių narių, ES institucijų ir Europos pilietinės visuomenės sluoksnių bendradarbiavimą ir solidarumą.

4.   Konkrečios pastabos ir rekomendacijos

4.1.

EESRK rekomenduoja į mokesčių slėpimo sritį įtraukti sprendimą, apsvarstytą 5-ojoje kovos su pinigų plovimu direktyvoje, kad šalys būtų priverstos sukurti centralizuotą ir viešą faktinių įmonių ir patikos fondų savininkų registrą. Taip pat reikėtų numatyti tinkamą procedūrą faktiniam įmonės savininkui nustatyti, kai įmonė įsikūrusi už ES ribų. Visi registrai turi veikti tinkamai ir proporcingai, kad palengvintų darbą įmonėms, kurios turi atitikti reikalavimus, visų pirma MVĮ, pasiūlant joms pagalbos paslaugas.

4.2.

Būtinybė žinoti faktinius visų įmonių ir patikos fondų savininkus turėtų būti išplėsta, kad juos žinotų ir pareikštinių akcijų savininkai. EESRK ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti procedūrą, kuri leistų tai padaryti, ir, jei tai neįmanoma, tokie subjektai turėtų būti uždrausti ES.

4.3.

Likusios DAB teksto spragos turi būti užpildytos, kad automatinis keitimasis informacija apimtų meno kūrinius ir kitą didelės vertės turtą, laikomą laisvuosiuose uostuose, muitinių sandėliuose ir specialiose ekonominėse zonose.

4.4.

Valstybių narių turėtų būti prašoma palaipsniui atsisakyti pilietybės ar gyvenamosios vietos suteikimo mainais į investicijas tvarkos, kuria sudaromos palankios sąlygos vykdyti mokestinius nusikaltimus. Tokia yra Europos Parlamento ir EESRK pozicija, išdėstyta nuomonėje SOC/618 (38). Kol ši tvarka taikoma, reikėtų imtis būtinų kontrolės priemonių, siekiant užtikrinti, kad investuotojai laikytųsi savo mokestinių prievolių.

4.5.

Reikia imtis priemonių, dėl kurių susitarta EBPO ir integruotoje techninės pagalbos sistemoje, skirstant mokestines pajamas tokiems rinkos jurisdikciją turintiems subjektams kaip Indija ir Kinija. Reikėtų iš dalies pakeisti Kovos su mokesčių vengimu direktyvą, kad į ją būtų įtrauktos apmokestinimo tvarkos taisyklės, taikomos mažus mokesčius taikantiems jurisdikciją turintiems subjektams, visų pirma dėl dividendų ar kapitalo prieaugio, gauto iš patronuojamųjų įmonių užsienyje, grąžinimo, jei užsienyje jie nėra minimaliai apmokestinami.

4.6.

Atsižvelgdamas į 2019 m. kovo mėn. Europos Parlamento rezoliucijoje (39) pateiktą prašymą, EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti veiksmingo minimalaus įmonių pelno apmokestinimo koncepciją ir galimą jos taikymą.

4.7.

Turėtų būti stiprinamas priežiūros institucijų ir valstybių narių mokesčių administratorių bendradarbiavimas, visų pirma mokestinių nusikaltimų ir pinigų plovimo srityje, taip pat aktyviau vykdomas Europolo ir nacionalinių policijos pajėgų bendradarbiavimas.

4.8.

Nacionaliniai FŽP turi būti finansiškai ir techniškai remiami, kad galėtų veiksmingai vykdyti savo užduotis.

4.9.

Didžiulis kapitalo srautas, tekantis per ES įsikūrusias priedangos įmones, reikalauja ryžtingo politikos formuotojų atsako. EESRK ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl priedangos įmonių vaidmens mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir vengimo (pritaikius 1-ąją ir 2-ąją kovos su mokesčių vengimu direktyvas) bei pinigų plovimo srityse ir, atsižvelgiant į jo išvadas, imtis visų būtinų priemonių, kad minėtieji nusikaltimai ir netinkama praktika nebūtų vykdomi per tokio pobūdžio įmones. Prireikus turėtų būti iš dalies pakeistos kovos su mokesčių vengimu direktyvos, Kapitalo pakankamumo direktyva ir Kovos su pinigų plovimu direktyva.

4.10.

EESRK siūlo apsvarstyti galimybę į būsimus ES prekybos, investicijų ar ekonominės partnerystės susitarimus arba persvarstant dabartinius susitarimus, vadovaujantis PPO principais ir taisyklėmis, įtraukti mokesčių skyrių su EBPO BEPS programos rezultatais, nuostatomis dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčių planavimu ir pinigų plovimu, taip pat nuostatomis dėl mokesčių administratorių bendradarbiavimo.

---

(1)  Toliau vartojamos santrumpos lietuvių kalba.

(2)  OL C 353, 2019 10 18, p. 90.

(3)  C(2020) 2800 final.

(4)  Dokumente „FATF. Didelės rizikos jurisdikciją turintys subjektai“ nurodytos tik dvi valstybės (Šiaurės Korėja ir Iranas). Dokumente „FATF. Griežčiau stebimi jurisdikciją turintys subjektai“ nurodyta aštuoniolika šalių. Abu dokumentai atnaujinti 2020 m. vasario 21 d.

(5)  Į 2020 m. gegužės 7 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2020/855 (OL L 195, 2020 6 19, p. 1) pateiktą sąrašą įtraukta dvidešimt didelės rizikos teritorijų, kuriose vykdomas pinigų plovimas ir teroristų finansavimas. Peržiūrėtame nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąraše nurodyta dvylika su mokesčių slėpimu ir vengimu susijusių subjektų, prie jų pridėta dar dvidešimt stebimų subjektų.

(6)  Lipton, D., Shining a Light, p. 4 ir Shaxson, N. Tackling Tax Havens, p. 7, cituojamas Zucman, G. (2017). TVF, F&D, 2019 m. rugsėjo mėn.

(7)  Bhatt, G., Editor’s Letter. TVF. Ten pat, p. 2.

(8)  2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl finansinių nusikaltimų, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo, 24 punktas.

(9)  Europos Parlamentas, ten pat, 142 ir 143 punktai.

(10)  Shaxson, N., Tackling Tax Havens. TVF, ten pat, p. 7.

(11)  EP, ten pat, 19 punktas.

(12)  EP, ten pat, 328 punktas.

(13)  Damgaardm, J., Elkjaer, T., Johannesen, N., The Rise of Phantom Investments, p. 11–13. TVF, F&D, 2019 m. rugsėjo mėn.

(14)  UN: UNODC Money-Laundering and Globalization.

(15)  Europos Parlamentas, ten pat, 236 ir 237 punktai.

(16)  Europos Parlamentas, ten pat, 235 punktas. „Financial Times“, 2020 m. kovo 23 d.

(17)  2019 m. liepos 24 d. COM(2019) 360 final, 370 final, 371 final ir 372 final. Ypatingą susidomėjimą kelia COM(2019)373 final – Ataskaita dėl naujausių įtariamų pinigų plovimo atvejų, susijusių su ES kredito įstaigomis, vertinimo.

(18)  2020 m. birželio 11 d., https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=53979.

(19)  2020 m. liepos 2 d.,https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/IP_20_1228.

(20)  C(2020) 2800.

(21)  2020 m. gegužės 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/855.

(22)  2020 m. sausio 1 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164 (Kovos su mokesčių vengimu direktyva) (OL L 193, 2016 7 19, p. 1) įsigaliojo valstybėse narėse, kuriose nebuvo atitinkamų teisės aktų (2024 m. ji įsigalios likusiose valstybėse narėse). Komisijos direktyva (ES) 2017/952 (2-oji Kovos su mokesčių vengimu direktyva) (OL L 144, 2017 6 7, p. 1) įsigalios 2022 m. sausio 1 d.

(23)  Tarybos direktyva (ES) 2017/1852 (OL L 265, 2017 10 14, p. 1).

(24)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1672 (OL L 284, 2018 11 12, p. 6).

(25)  Angl. Automatic exchange of information – AEOI.

(26)  Tarybos direktyva 2011/16/ES (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).

(27)  Tarybos direktyva (ES) 2018/822 (OL L 139, 2018 6 5, p. 1).

(28)  Angl. Country by country reporting – CBCR.

(29)  OL L 186, 2019 7 11, p. 122.

(30)  EP, ten pat, 328 punktas.

(31)  Nuomonė ECO/470, „Fiscalis 2021–2027 m.“ (OL C 62, 2019 2 15, p. 118).

(32)  Cobham, A. ir Garcia-Bernardo, J. Time for the EU to close its own tax havens, Tax Justice Network, 2020 m. balandžio 4 d.

(33)  Kalbant apie darbuotojus, pardavimą, deklaruotas išmokas ir sumokėtus mokesčius.

(34)  Angl. Country by country reporting – CBCR.

(35)  OL L 182, 2013 6 29, p. 19.

(36)  COM(2018) 147 final, Pasiūlymas dėl direktyvos, kuria nustatomos taisyklės, susijusios su įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimu; ir COM(2018) 148 final, Pasiūlymas dėl direktyvos dėl bendros skaitmeninių paslaugų mokesčio, kuriuo apmokestinamos pajamos, gaunamos teikiant tam tikras skaitmenines paslaugas, sistemos.

(37)  COM(2019) 8 final, „Siekiant veiksmingesnio ir demokratiškesnio ES mokesčių politikos sprendimų priėmimo“.

(38)  EESRK nuomonė SOC/618, „Investuotojų pilietybės ir leidimo gyventi schemos Europos Sąjungoje“ (OL C 47, 2020 2 11, p. 81).

(39)  Europos Parlamentas, ten pat, 78–85 punktai.