Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis žaliavomis, didinimas. Kaip siekti didesnio saugumo ir tvarumo?“

(COM(2020) 474 final)

(2021/C 220/17)

Pranešėjas	Dumitru FORNEA
Bendrapranešėjis	Michal PINTÉR

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2020 9 23
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 10 28
Atsakingas skyrius	Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI)
Priimta skyriuje	2021 3 5
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 3 25
Plenarinė sesija Nr.	559
Balsavimo rezultatai (už/prieš/susilaikė)	258 / 0 / 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos Komisijos (EK) komunikatas yra žingsnis į priekį – jame pateikiamas aiškus iniciatyvų ir veiksmų, kurių reikia imtis ES lygmeniu, planas, todėl EESRK rekomenduoja, kad Europos Parlamentas ir Taryba pritartų šiai ES atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis žaliavomis, didinimo strategijai.

1.2.

EESRK yra įsitikinęs, kad EK siūlomos priemonės gali prisidėti prie svarbiausiųjų žaliavų tiekimo saugumo, ir taip gali būti išsaugota ir plėtojama ES pramonės ir technologijų bazė. Šiomis priemonėmis taip pat gali būti skatinami itin svarbūs mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) pajėgumai, kurie mums suteikia galimybę įgyvendinti plataus užmojo ES žaliojo kurso tikslus, kartu užtikrinant naujų nuolatinių ir deramų darbo vietų kūrimą ir, tuo pat metu, teisingą pertvarką pramonės pokyčių paveiktose bendruomenėse.

1.3.

EESRK visokeriopai remia energetikos sektoriaus žaliąją pertvarką ir mano, kad žaliųjų technologijų diegimui būtinų žaliavų gavyba yra labai svarbus etapas. Šios medžiagos, pvz., metalai ir mineralai, yra pagrindiniai tvirtos vandenilio ar žaliosios elektros energijos tiekimo infrastruktūros kūrimo elementai. Žaliosios energijos gamyba ir žaliosios energijos nešiklių kūrimas suteiks galimybę mažinti gavybos ir perdirbimo pramonės šakų priklausomybę nuo iškastinio kuro, o tai bus naudinga visiems.

1.4.

Išteklių žvalgymas – itin rizikinga veikla, dėl kurios gerokai didėja investicinės sąnaudos. Rizikos mažinimas, taikant paskolų garantijas ir nusidėvėjimo tvarką, gali smarkiai prisidėti prie investicijų. Kitos fiskalinės paskatos, be kita ko, yra mokesčių kreditai ir valstybės pagalba. Šie mechanizmai pasaulyje plačiai naudojami kasybos ir perdirbimo reikmėms, tačiau ES jie taikomi rečiau. Vis dėlto Europoje yra išimtis – Suomijoje nacionalinė parama teikiama rizikos fondų priemonėmis. Panašių iniciatyvų reikėtų imtis Europos lygmeniu.

1.5.

EESRK, atsižvelgdamas į dabartinę geriausią patirtį, techniką ir technologijas, siūlo, kad ES parengtų supaprastintą leidimų kasybos veiklai suteikimo procesą. Pavyzdžiui, kitų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, kaip antai atsinaujinančiųjų energijos išteklių tinklų ir kitos ypatingos svarbos infrastruktūros, pavyzdys paskatino didesnį pasitikėjimą supaprastintais procesais. Supaprastintas procesas iš anksto nelemia jokio sprendimų priėmimo proceso rezultatų, tačiau numatoma, kad jis prisidės prie didesnio šiuo metodu įgyvendinamų infrastruktūros projektų aplinkosauginės priežiūros ir leidimų suteikimo procesų savalaikiškumo, nuspėjamumo ir skaidrumo.

1.6.

EESRK mano, jog labai svarbu, kad būtų tinkamų finansavimo priemonių, kurios padėtų sudaryti geresnes sąlygas rūdos gavybos ir perdirbimo sektorių žaliajai pertvarkai. Tuo pat metu būtina investuoti (pvz., vykdant programą „Horizontas 2020“) į svarbiausiųjų ir strateginių žaliavų antrinį perdirbimą.

1.7.

EESRK jau pripažino, kad žiediškumas itin svarbus ES ekonomikai. Žiedinėje ekonomikoje labai svarbu, kad Europoje būtų sukurtas uždaras medžiagų ciklas. Todėl reikėtų kruopščiai įvertinti atliekų, kuriose yra vertingų medžiagų ir kurių perdirbimas ES galėtų padėti sumažinti ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, eksportą ir jis turėtų būti vykdomas tik tais atvejais, kai tai prisideda prie didesnio tvarumo. Dėl to EESRK pritaria tam, kad būtų greitai ir veiksmingai persvarstytos esamos priemonės, pvz., Atliekų vežimo reglamentas.

1.8.

EESRK mano, kad pasiūlymas nustatyti galimą antrinių svarbiausiųjų žaliavų tiekimą iš ES atsargų ir atliekų yra vienas iš esminių veiksmų, kuriais galima padidinti su žaliavomis susijusį ES atsparumą. Todėl raginame Komisiją teikti prioritetą šiam planavimo procesui ir jį užbaigti iki 2021 m. pabaigos, o ne iki šiuo metu numatyto 2022 m. termino.

1.9.

EESRK mano, kad reikia panaikinti teisės aktais ir reglamentais nustatytas kliūtis, susijusias su antrinių žaliavų vidaus naudojimu ir vežimu. Vis dėlto reikia atidžiai stebėti ir įgyvendinti su prekyba pavojingais tokių medžiagų srautais susijusius aplinkosaugos ir sveikatos bei saugumo klausimus aspektus. Reikia pasiekti griežtų ir greitų procedūrų pusiausvyrą, kad nebūtų kenkiama antrinių žaliavų vežimui vietoje, jų perdirbimui ir pakartotiniam naudojimui. Esama daugybės pavyzdžių, kai perdirbimo galimybės suvaržomos dėl formalumų (1).

1.10.

EESRK pabrėžia, kad į metodiką, kuria reikia vadovautis reguliariai atliekant svarbiausiųjų naudingųjų iškasenų sąrašo vertinimą, svarbu integruoti naujus aspektus. Siekiant įvertinti „etikos aspektą“, reikėtų nustatyti tinkamus kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų tikrinama, ar pasaulinės tokių tipų žaliavų tiekimo grandinės atitinka etikos principus. Vadovaujantis šiais principais reikėtų atsižvelgti į VŽTD (2), JTPP (3), įskaitant Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindines darbo teises, Deklaraciją dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, kuri apima pagrindinius darbo standartus ir Trišalę DĮSP deklaraciją (4), o taip pat – JT DVT (5). Be to, reikėtų atsižvelgti į prekybos žaliavomis ir jų pasaulinės rinkos padėtį bei tobulinti su kiekviena žaliavos rūšimi susijusių prekybos sąlygų vertinimą. Faktinis prekybos kliūčių vertinimo metodikos principas yra itin netikslus rodiklis. Reikėtų labiau atsižvelgti į esamas kliūtis prekybai ir oligopolius.

1.11.

EESRK pabrėžia, kad reikia koordinuoti nacionalines švietimo ir mokymo, perkvalifikavimo ir atestavimo sistemas, siekiant užtikrinti ir skirti pakankamus pajėgumus ruošti specialistus tose srityse, kurios prisideda prie atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis ir strateginėmis žaliavomis didinimo. ES turi gerinti specialistų mokymą, atsižvelgdama į sparčius skaitmeninės revoliucijos pokyčius, ir suteikti profesinių galimybių tiems, kurie prisideda užtikrinant šių išsivysčiusios ekonomikos veikimui būtinų naudingųjų iškasenų tiekimo saugumą ir perdirbimą.

1.12.

Atsižvelgdamas į politiką, kuria stiprinamas atsparumas, susijęs su svarbiausiosiomis ir strateginėmis žaliavomis, EESRK pažymi, koks svarbus yra ES technologinis ir pramonės gebėjimas pakeisti šias medžiagas tuo atveju, jeigu atsirastų nuolatinis jų trūkumas. Būtina didinti atitinkamų Europos institucijų vaidmenį planuojant dideles ir nuolatines investicijas į mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programas, kad būtų atrastos naujos medžiagos ir procesai, skirti pagrįstam pakeičiamumui užtikrinti.

1.13.

EESRK primygtinai ragina Europos Komisiją įtikinamai ir deramai atsižvelgti į žaliavas tiekiančių besivystančių šalių poreikius ir siekius, skatinant ir remiant įmones, kurios neabejotinai veikia paisydamos šių šalių ir jų gyventojų ekonominių, socialinių ir ekologinių interesų. Komisija turėtų sukurti partnerystės sąlygų formulę, pagal kurią būtų skatinamas pasitikėjimas, patvarumas, saugumas, patikimumas ir abipusė pagarba bendram prekybos partnerių labui.

1.14.

EESRK pabrėžia, kad svarbu išplėsti svarbiausiųjų žaliavų apibrėžtį ir paradigmą. Paprastai, svarbiausiosios žaliavos suprantamos kaip medžiagos, daugiausia gaunamos iš kasybos sektoriaus. Tokia apibrėžtis yra pernelyg siaura ir ji riboja ekologiškos energijos augimą. Šiandien medienos medžiagos gali atlikti visas iškastinių medžiagų funkcijas. Ši sritis sparčiai vystosi – nuo tekstilės iki naujų lengvesnių ir labiau aplinką tausojančių baterijų technologijų. Bioekonomika turi unikalių galimybių padidinti ES ekonomikos atsparumą ir užtikrinti mūsų žemyno geopolitinį stabilumą. Naudojant atsinaujinančiąsias medžiagas taip pat būtų lengviau švelninti klimato kaitą, nes tai leistų išlaikyti iškastinio kuro išmetamuosius teršalus dirvožemyje, užtikrinant iškastinių medžiagų sektorių žaliąjį atsparumą.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Žaliavų sektoriuje ES sukurta maždaug 350 000 darbo vietų, tačiau daugiau kaip 30 mln. darbo vietų esama apdirbamosios pramonės šakose, kurios priklausomos nuo patikimos ir nekliudomos galimybės gauti mineralinių žaliavų. 2018 m., priklausomai nuo metalo rūšies, ES priklausomybė nuo metalų importo siekė nuo 75 iki 100 %, o grynasis importas patenkina daugiau kaip pusę ES energijos poreikių. Žaliavų kainos smarkiai svyruoja, o ištekliai sudaro didžiausią pramonės gamybos išlaidų dalį (6). Vis dėlto, nuo žaliavų priklausomi ES pramonės sektoriai sukūrė 206 mlrd. EUR dydžio pridėtinę vertę (7).

2.2.

Pasaulio bankas prognozuoja, kad, atsižvelgiant į užmojus klimato srityje, proporcingai didės metalų ir naudingųjų iškasenų paklausa. EBPO numato, kad iki 2060 m. medžiagų naudojimas pasaulyje išaugs dvigubai. Numatoma, kad iki 2060 m. metalų naudojimas padidės 150 % – nuo šiuo metu sunaudojamų 8 mlrd. tonų iki 20 mlrd. tonų. EBPO taip pat prognozuoja, kad dėl aktyvesnio medžiagų naudojimo ir jų gavybos bei perdirbimo procesų veikiausiai padidės planetos ištekliams daromas spaudimas ir kils pavojus didesnės gerovės užtikrinimui. Tai gali sukelti aplinkos ir socialines problemas, taršą, biologinės įvairovės nykimą ir dirvožemio praradimą ir kt.

2.3.

ES gaunama mažiau kaip 5 % pasaulyje gaunamų mineralinių žaliavų. Vien Kinijoje pagaminama 66 % gatavų ličio jonų baterijų. ES jų pagaminama mažiau nei 1 % ES pagamina mažiau kaip 1 % pasaulyje pagaminamų kuro elementų ir 1 % žaliavų vėjo energijos reikmėms (8). Kinija užima beveik monopolinę poziciją fotovoltinės technologijos (PV) komponentų srityje. ES pagaminama 1 % silicinių fotovoltinės technologijos mazgų. Su robotikos pramone susijusios 44 medžiagos; ES gaunama tik 2 % šių medžiagų, o Kinija tiekia 52 %

2.4.

Sėkminga ES ekonomikos pertvarka ir ES klimato tikslų įgyvendinimas iki 2030 m. ir 2050 m. priklauso nuo tvaraus svarbiausiųjų ir strateginių žaliavų tiekimo užtikrinimo. Naudingosios iškasenos, metalai ir pažangiosios medžiagos yra itin svarbios švariai energijai, žaliosioms technologijoms ir judumui. Jeigu jų nebus, vėluos švarių ir skaitmeninių technologijų įgyvendinimas ir su jomis susijusi pažanga, taip pat Darnaus vystymosi tikslų darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimas. ES privalo imtis veiksmų, kad sumažintų priklausomybę nuo išorės tiekėjų, diversifikuotų savo tiekimo grandines ir investuotų į perdirbimo įrenginius. Jeigu tai nebus padaryta sėkmingai, kils grėsmė Europos darbo vietų ir pramonės sektorių išlikimui.

3.   Komisijos veiksmai žaliavų srityje

3.1.

2020 m. rugsėjo 3 d. EK komunikate „Atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis žaliavomis, didinimas. Kaip siekti didesnio saugumo ir tvarumo?“ pristatyta dešimt veiksmų, kuriais galima prisidėti prie saugaus ir tvaraus žaliavų tiekimo. Komunikate pabrėžiama, kad svarbu ES pasiekti atvirą strateginį savarankiškumą, pasitelkiant šiuos elementus: įvairinant ES nepriklausančius tiekėjus, mažinant itin didelę priklausomybę, pereinant prie žiediškumo ir efektyvaus išteklių naudojimo bei vietos lygmeniu vykdomos gavybos ir perdirbimo, didinant vietos tiekimo pajėgumus, sukuriant atsparias tiekimo grandines ES pramonės ekosistemoms, stiprinant tvarų ir atsakingą tiekimą, kuriant Europos žaliavų aljansą, MTTP programas, didinant finansavimo galimybes, gerinant kasybos įgūdžius, didinant žvalgymo pajėgumus, vertinant poveikį aplinkai, skatinant tarptautinę prekybą ir partnerystę.

3.2.

2020 m. kovo 11 d. paskelbtame EK komunikate „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ pabrėžiama, kad svarbu kurti antrinių žaliavų rinką ir atsižvelgti į etišką žaliavų gamybą ir tiekimo saugumą.

3.3.

2020 m. kovo 10 d. ES komunikate „Nauja Europos pramonės strategija“ atkreiptas dėmesys į tai, kad visos ES pramonės vertės grandinės yra svarbios. Saugus švarios energijos ir žaliavų tiekimas už prieinamą kainą – svarbus veiksnys, užtikrinantis pramonės anglies pėdsakų mažinimą ir taip prisidedantis prie spartesnės pertvarkos.

3.4.

2019 m. gruodžio 11 d. EK paskelbė Komunikatą dėl Europos žaliojo kurso, kuris yra naujoji ES ekonomikos augimo strategija, pagal kurią dabartinė ekonomika bus pertvarkyta į efektyviai išteklius naudojančią, konkurencingą ir neutralaus poveikio klimatui ekonomiką. Šiame komunikate pabrėžiama, koks svarbus yra strateginis šių išteklių prieinamumo saugumas, siekiant įgyvendinti žaliąjį kursą. Pertvarkai bus būtinas tvarus visų švarioms ir skaitmeninėms technologijoms reikalingų žaliavų tiekimas.

4.   Bendrosios pastabos

4.1.

EESRK palankiai vertina ir remia Europos Komisijos pastangas ir veiksmus, kuriais siekiama stiprinti žaliavų tiekimo saugumą. Per pastaruosius 15 metų EESRK Pramonės permainų konsultacinės komisijos priimtos nuomonės ir kartu su Komisija šioje srityje vykdytas darbas patvirtino ES organizuotos pilietinės visuomenės interesą ir įsipareigojimą nuolat plėtoti Europos žaliavų partnerystę.

4.2.

Todėl reikia parengti konkretesnių pasiūlymų ir imtis veiksmų, kuriais būtų užtikrintas didesnis saugumas ir tvarumas, kaip numatyta Europos Komisijos komunikate dėl svarbiausiųjų žaliavų. Be to, raginame Komisiją apsvarstyti galimybę imtis atitinkamų veiksmų dėl visų žaliavų, kurios yra svarbios ES pramonei ir ekonomikai, kad būtų išvengta tolesnės priklausomybės.

4.3.

2008 m. Europos Komisijos pradėta žaliavų iniciatyva sudarė sąlygas imtis struktūrinių ir suderintų veiksmų atitinkamų Europos institucijų lygmeniu, siekiant didinti Europos piliečių informuotumą, susijusį su poreikiu užtikrinti svarbiausiųjų ir strateginių Europos pramonės sektorių žaliavų tiekimo saugumą, taip pat šioje srityje imtis konkrečių veiksmų ES ir valstybių narių lygmenimis.

4.4.

Europos tvarių naudingųjų iškasenų technologijų platforma (oficialiai pripažinta 2008 m.), Europos inovacijų partnerystė žaliavų srityje (2012 m.), Europos inovacijos ir technologijos instituto žaliavų ŽIB (2015 m.), Europos baterijų aljansas (2017 m.), Europos žaliavų aljansas (2020 m. rugsėjo mėn.) arba kasmetinė veikla, vykdoma per ES žaliavų savaitę, yra sėkmingos Komisijos iniciatyvos ir svarbios Europos Sąjungos darbo priemonės, padedančios tvariai rasti technologinius, teisinius ir administracinius sprendimus, kurie būtini nuosekliam ES žaliavų veiksmų planui priimti. Tačiau buvo galima šias iniciatyvas paspartinti ir EESRK ragina Komisiją atlikti griežtus minėtų aljansų platformų darbo, rezultatų ir veiksmingumo vertinimus ir reguliariai (kasmet) su šių vertinimų rezultatais supažindinti EESRK. Mes, kaip pilietinės visuomenės atstovai, turime būti informuoti apie tai, ar toks požiūris iš tiesų duoda apčiuopiamų rezultatų siekiant pažangos ir tikslo užtikrinti su žaliavomis susijusį atsparumą.

4.5.

EK komunikate pirmiausia pateikiama Europos perspektyva, kas yra visiškai suprantama, nes svarbiausias klausimas yra Europos ekonomikos aprūpinimas žaliavomis. Tačiau EESRK mano, kad EK turėtų įvertinti šalių, iš kurių į Europą ketinama įvežti žaliavas, žmonių ir ekonomikos poreikius, ypač kai dažnai kalbame apie „Europos vertybes“, „pasaulinę atsakomybę“ ir pasaulinius „darnaus vystymosi tikslus“. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad ES nepriklausančios Europos ekonominės erdvės šalys turi daug naudingųjų iškasenų, tad žaliavų strategijos, strateginė partnerystė ir galimybė pasinaudoti žaliajai pertvarkai kasybos sektoriuje skirtomis finansinėmis priemonėmis taip pat turi būti prieinamos ir šioms šalims.

4.6.

Tikslas padidinti ES atsparumą, susijusį su svarbiausiosiomis ir strateginėmis žaliavomis, yra neatsiejamai susijęs su ES pastangomis išsaugoti tvirtą pramonės ir technologijų bazę, kuri neatsiliktų nuo skaitmeninės revoliucijos ir sugebėtų įveikti pasaulinės klimato kaitos bei aplinkos apsaugos būklės keliamus sunkumus. Nepaprastai svarbu, kad ES pavyktų įgyvendinti šį procesą. EESRK jau atkreipė dėmesį į tai, kad „saulės baterijų plokštės, vėjo jėgainės ir baterijos yra labai svarbios mūsų naujajam pramonės modeliui. Tačiau joms taip pat reikia žaliavų, kurias tarptautinėje arenoje kontroliuoja mūsų konkurentai. Pramonės politika turi būti derinama su tvirta prekybos ir užsienio politika, kuri savo ruožtu turi parengti strategijas, kaip užtikrinti prieigą prie šių žaliavų“ (9).

4.7.

Žaliavų politika kartu su kitomis politikos kryptimis turi padėti užtikrinti tiekimą Europos pramonės sektoriams, patenkinti ES produktų ir paslaugų paklausą, gerbti aplinką ir apriboti žmogaus veiklos poveikį klimatui, taip pat kurti deramas darbo vietas. Ši nauda – ekonominė, aplinkos ir socialinė – turėtų būti tolygiai paskirstyta visoje ES. Svarbu sutelkti dėmesį ne tik į žaliavas, kurios pagal ES Komisijos pasiūlytą metodiką priskiriamos svarbiausiosioms žaliavoms. Turėtų būti pripažinta, kad žaliavos, kurios yra būtina daugelio tiekimo vertės grandinių dalis ir kurių kasyba ir gavyba taip pat užtikrina svarbiausiąsias žaliavas, yra ir strategiškai svarbios.

4.8.

Nuolatinė ir nuspėjama ES svarbiausiųjų ir strateginių žaliavų paklausa – pagrindinė vietos ir pasaulinės prekybos santykių ir tiekimo grandinių stiprinimo sąlyga. Kadangi žaliavų paklausa nuolat auga, ES taip pat turėtų toliau didinti savo pajėgumus apsirūpinti ištekliais šalies viduje ir gauti jų užsienyje. Tiekimo grandinių patikimumas ir nuspėjamumas yra nepaprastai svarbūs valstybėse narėse išsaugant pramonės gamybą ir susijusią infrastruktūrą, tačiau taip pat yra būtina ES atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis žaliavomis, didinimo sąlyga.

4.9.

Svarbiausiųjų ir strateginių žaliavų poreikis – vienas iš rodiklių, kuriais vadovaudamiesi galime įvertinti ir nustatyti ES pramonės gamybos pajėgumų tipą, taip pat švietimo ir mokymo, perkvalifikavimo, mokymosi visą gyvenime ir atestavimo poreikius, kuriuos turėtume išlaikyti ES, siekdami kovoti su pasauline konkurencija ir išvengti ne tik priklausomybės nuo tam tikrų žaliavų, bet ir subordinacijos inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityse.

4.10.

Technologiniai ir pramonės pajėgumai pakeisti svarbiausiąsias žaliavas laikomi itin svarbiais didinant atsparumą, tačiau to neįmanoma pasiekti per trumpą laiką bei daug ir nuolat neinvestuojant į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, siekiant atrasti naujas medžiagas. Palyginti su dinamiškais pokyčiais Kinijoje, galima sakyti, kad su svarbiausiosiomis žaliavomis susijusį ES atsparumą galima stiprinti įgyvendinant plataus užmojo projektus, kurias sujungiama ir modernizuojama transeuropinė transporto, energetikos ir IRT infrastruktūra. Visa tai padaryti galima įgyvendinant ES žaliąjį kursą, taigi išsaugant pakankamai didelę tokių žaliavų paklausą ES – paklausą, kuri stabilizuoja pasaulines tiekimo grandines, skatina gausias naujas investicijas ne tik tose pramonės šakose, kuriose apdorojamos šios medžiagos, bet ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programose, skirtose svarbiausiųjų žaliavų pakeičiamumui užtikrinti.

5.   Konkrečios pastabos

5.1.

EK komunikatas – tai žingsnis į priekį, kuriame pateikiamas aiškus veiksmų planas su iniciatyvomis ir veiksmais, kurių reikia imtis Europos lygmeniu, todėl EESRK rekomenduoja Europos Parlamentui ir Tarybai pritarti šiai ES atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis žaliavomis, didinimo strategijai.

5.2.

Nors investuojant į tvarią kasybą skatinamas tiekimas, darbo vietų kūrimas ir ekonominė pažanga, šiomis investicijomis taip pat turi būti užtikrintas socialinės ir ekonominės padėties bei aplinkos apsaugos gerinimas remiantis įmonių socialine atsakomybe. Didžiausią susirūpinimą kelia klausimas, kaip padaryti, kad būtų sukurta pusiausvyra tarp tvarios kasybos skatinimo Europoje ir tarp to, kad būtų užsitikrintas visuomenės pritarimas. Labai svarbu didinti piliečių informuotumą.

ES žaliasis kursas, 2030 m. ir 2050 m. klimato srities tikslai ir žaliavų paklausa

5.3.

Švari ir žiedinė ekonomika teikia vilčių, kad bus sumažinta mūsų priklausomybė nuo importuojamų medžiagų ir energijos, sumažės neigiamas ES poveikis sveikatai ir aplinkai, bus vystomi būsimi ekonomikos modeliai, taip pat, kad vietos lygmeniu bus kuriama daugiau darbo vietų. Visa tai taip pat padės didinti savarankiškumą ir kovoti su problemomis, susijusiomis su pasaulinių tiekimo grandinių atsparumu ir išryškėjusiomis per COVID-19 pandemiją. EESRK jau ragino priimti aiškią strategiją, kad ES taptų „pasaulio lydere žiedinės ekonomikos ir švarių technologijų srityje. Ji sieks sumažinti energijai imlių pramonės šakų priklausomybę nuo iškastinio kuro.“ (10)

5.4.

EK komunikate neminima ir neaptariama giliavandenė kasyba (11), taip pat jame nėra nuostatų, kurios padėtų keisti požiūrį, jog gavybos pramonės sektoriai yra neekologiški. Esama atvejų, kai dėl taikomos tvarios kasybos praktikos jie yra „ekologiški“.

5.5.

Komisija teigia, kad kasybos atliekose gausu svarbiausiųjų žaliavų ir dėl to gali atsirasti naujų ekonominės veiklos formų. Vis dėlto neaišku, kiek investicijų tam reikės, taip pat, ar visuomenė pritars tokiai veiklai. Ekonominės galimybės, atsirandančios dėl kasybos atliekose esančių svarbiausiųjų atliekų, siejamos ne tik su anglių kasyklomis, bet ir su kitomis rūdomis, kaip antai geležies, cinko ar nikelio.

5.6.

Plėtojant žaliąsias ir švarias technologijas, kurios būtinos žaliajai energetikos pertvarkai ir, taikant platesnį požiūrį, žaliajai pramonės pertvarkai, itin svarbu didinti metalų antrinio perdirbimo, gavybos ir perdirbimo pajėgumus. Labai svarbu pakartotinai naudoti strategines ir svarbiausiąsias medžiagas, todėl reikia diegti inovatyvias atliekų rūšiavimo ir tvarkymo technologijas. Reikia tinkamai skatinti ir finansiškai remti abi ES vidaus išteklių kryptis – gavybą ir pakartotinį naudojimą.

ES svarbiausiųjų žaliavų sąrašas. Vertinimo metodika

5.7.

Atsižvelgiant į naują technologinę plėtrą, ES reikėtų kas dvejus metus atlikti metinę svarbiausiųjų žaliavų sąrašo peržiūrą. Europos Komisija atkreipia dėmesį į dabartiniame pasiūlyme nurodytą veiksmų stebėseną. Atitinkamai reikėtų atlikti poveikio vertinimus, kuriais remiantis būtų galima priimti pakeitimus ir (arba) reglamentuoti.

5.8.

Šiame komunikate Komisija pabrėžia, kad periodiškai vertinamas svarbiausiųjų žaliavų sąrašas taip pat svarbus skatinant tvarią ir atsakingą gavybą. Todėl šio sąrašo periodiško vertinimo metodika turėtų būti peržiūrima, įvertinant, ar laikomasi VŽT deklaracijos (12), JTPG (13), įskaitant TDO pagrindines darbo teises, Deklaracijos dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, kuri apima pagrindinius darbo standartus ir Trišalės DĮSP deklaracijos (14), o taip pat – JT DVT (15).

5.9.

Rengiant svarbiausiųjų žaliavų sąrašo periodinio vertinimo metodiką, būtina veiksmingai atsižvelgti į pavojus, susijusius su žmogaus teisių pažeidimais (įskaitant žmogaus teisių pažeidimus PSG (16)) arba aplinkos niokojimu būsimose šalyse gamintojose. Dėl to reikia rasti tinkamus kriterijus ir juos įtraukti į vertinimo metodiką. Tai nepaprastai svarbu dėl to, kad už teisingumą atsakingas Komisijos narys rengia direktyvą dėl privalomo išsamaus patikrinimo, kuri turi būti pateikta 2021 m. pirmąjį pusmetį.

5.10.

Svarbiausios žaliavos paprastai suprantamos kaip kasybos sektoriuje išgaunamos medžiagos, tačiau jos apima kur kas daugiau. Pavyzdžiui, medienos medžiagas galima efektyviai naudoti kur kas plačiau nei anksčiau: nuo tekstilės iki naujų lengvesnių ir labiau aplinką tausojančių baterijų technologijų; ši sritis sparčiai vystosi. Be to, bioekonomika turi unikalių galimybių padidinti ES ekonomikos atsparumą ir užtikrinti mūsų žemyno geopolitinį stabilumą. Naudojant atsinaujinančiąsias medžiagas būtų lengviau švelninti klimato kaitą ir išlaikyti iškastinio kuro išmetamuosius teršalus dirvožemyje, užtikrinant iškastinių medžiagų sektorių žaliąjį atsparumą.

ES žaliavų planavimas

5.11.

Pasiūlymas nustatyti galimą antrinių svarbiausiųjų žaliavų tiekimą iš ES atsargų ir atliekų yra vienas iš svarbiausių veiksmų, kuriais galima padidinti su žaliavomis susijusį ES atsparumą. Todėl Komisija turi teikti pirmenybę šiam planavimo procesui ir jį užbaigti iki 2021 m. pabaigos, o ne iki šiuo metu numatyto 2022 m. termino, kad turimi duomenys būtų gerai žinomi suinteresuotiesiems subjektams ir piliečiams.

5.12.

Kadangi šiuo metu nėra bendro vaizdo ir trūksta informacijos apie antrinių žaliavų prieinamumą ES, pirmenybė turi būti teikiama strateginių ir svarbiausių medžiagų, tiek konkrečiuose sektoriuose, tiek tarp keleto sektorių, stebėsenai, be kita ko, naudojantis skaitmeninių ir didžiųjų duomenų priemonėmis.

Kasyba, susiję įgūdžiai ir socialinis leidimas veikti

5.13.

Žaliavų kasybos ir karjerų eksploatavimo veikla yra labai svarbi, nes ja prisidedama prie tiekimo rizikos mažinimo, pvz., tiekiant medžiagas, reikalingas mažo anglies dioksido kiekio technologijų diegimui ir žemės ūkiui, ir prie gamybos vertės grandinių atsparumo didinimo. Europos naudingųjų iškasenų sektorius gali užtikrinti būtiniausių medžiagų, reikalingų tam, kad dabartinėmis ir ateities technologijomis būtų sukurta neutralaus poveikio aplinkai, į paslaugas ir gerovę orientuota, žiedinė ir efektyviai išteklius naudojanti ekonomika, prieinamumą, kartu tvariai ir atsakingai vykdant žaliavų gavybą.

5.14.

Be to, palyginti su kitomis ne ES šalimis, Europoje kasyba vykdoma laikantis aukščiausių aplinkos apsaugos ir socialinių standartų. Europos pramonė yra įsipareigojusi svariai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo: ji ne tik nuolat ieško priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo būdų, siekiant veiksmingai ir efektyviai patenkinti didėjančią išteklių paklausą, bet ir sudaro sąlygas gerinti kitokios ekonominės veiklos aplinkosauginį veiksmingumą.

5.15.

Akivaizdu, kad yra labai nedaug atvejų, kai žaliavų eksportas besivystančiose šalyse skatina tvarų ekonominį ir socialinį vystymąsi, kuris būtų naudingas didelėms gyventojų grupėms. Veikiau galima kalbėti apie socialinio išnaudojimo ir aplinkos taršos atvejus. Paprastai laimi tik keletas išnaudotojų, kurie dažnai yra tarptautinės įmonės.

5.16.

Žaliavos turi ne tik užtikrinti ekonominę gerovę Europoje, bet ir būti pagrindu tvariai, t. y. socialiniu ir aplinkos požiūriu suderinamai, ekonominei plėtrai kilmės šalyse. Šiuo požiūriu ES turėtų imtis iniciatyvos ir aiškiai remti visas įmanomas įmonių pastangas, kuriomis nuo ankstesnės politikos vienašališkai užtikrinti pigiausias žaliavas pereinama prie naujo „strateginės partnerystės“ požiūrio. Tokia strateginė partnerystė turi teisingai atsižvelgti į ekonominius, socialinius ir ekologinius žaliavų tiekėjų ir šalių gavėjų poreikius ir interesus, kartu remiant ir skatinant savarankišką socialinį ir ekonominį kilmės šalių vystymąsi. Sukūrus sąlygas partnerystei prekybos santykiuose galima pasiekti aukštą pasitikėjimo, patvarumo, saugumo ir patikimumo lygį, atsižvelgiant į bendrą interesą ir remiantis abipuse pagarba.

5.17.

Visada vietos aplinkosaugos problemas reikia palyginti su nauda, kurią tokie projektai galėtų suteikti sprendžiant platesnio masto Europos ir visuotinius CO2 klausimus, pvz., didėjančios vario paklausos klausimus. Į tokį suderinimą reikėtų atsižvelgti teikiant pirmenybę kasybos projektams Europoje. Teikiant tokią pirmenybę, taip pat reikėtų remtis regiono ekonominiais aspektais.

5.18.

Galimybės gauti žaliavų nepakaks, jeigu ES neturės aukštųjų technologijų perdirbimo įrenginių. Komisijos narys Thierry Breton nurodė, jog „siekiama, kad jau kito dešimtmečio pradžioje būtų užtikrinti veiksmingi Europos svarbiausiųjų žaliavų kasybos ir rafinavimo pajėgumai“. Šis tikslas nėra pakankamai plataus užmojo. Todėl EESRK rekomenduoja, kad ES skatintų tiesiogines investicijas ir teiktų bendras reguliuojamas paskatas investuotojams. Siekiant paspartinti Europos strateginį savarankiškumą svarbiausiųjų žaliavų srityje, reikėtų apsvarstyti galimybę sukurti Europos partnerystę („Europos horizontas“) arba bendriems Europos interesams svarbų projektą. Toks bendriems Europos interesams svarbus projektas turėtų apimti visą svarbiausiųjų žaliavų tiekimo grandinę: įvertinti vietinius mineralų šaltinius, kasybą, lydymą, transformaciją, antrinį perdirbimą, paskirties keitimą. Reikia pripažinti, kad kalbant apie baterijas, mūsų dvejopai skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai įgyvendinti bus labai svarbu sukurti visiškai integruotą vidaus retųjų žemių metalų vertės grandinę.

5.19.

Europoje tvarios kasybos ir perdirbimo srityse vykdomi keturi svarbūs pramonės projektai, kurių bendra vertė – beveik 2 mlrd. EUR. Tikimasi, kad iki 2025 m. baterijų sektoriuje jie patenkins 80 % mūsų ličio paklausos. Šie projektai galėtų paskatinti į daugybę kitų strateginių sektorių įtraukti kitas Europos vertės grandinėms būtinas žaliavas.

5.20.

Pramonėje jau naudojamas automatizavimas, skaitmeninimas, blokų grandinės technologija ir dirbtinis intelektas, tačiau reikia išnagrinėti naudojimąsi programa „Copernicus“, kad būtų nustatytos naujos žaliavų išgavimo vietos ir stebimas aplinkosauginis pėdsakas. Be to, EESRK jau rekomendavo „parengti ES reguliavimo veiksmų gaires, kuriomis vadovaujantis būtų įgyvendinami uždaviniai, susiję su skaitmenine žaliavų sektoriaus transformacija, ir sprendžiami tokie klausimai, kaip kibernetinis saugumas, dirbtinis intelektas, automatizavimas, daugiapakopis valdymas bei jūrų dugno ir kosmoso kasyba“ (17).

5.21.

Reikėtų sukurti naujus gavybos, pakartotinio naudojimo ir gamybos metodus. Šie metodai turėtų atitikti aukščiausius aplinkos apsaugos ir socialinius standartus. ES sąvartynų ir kasybos atliekų išteklių naudojimas yra galimas svarbiausiųjų žaliavų šaltinis. Aplinkos apsaugos specialistai primygtinai ragina įtraukti vietos bendruomenes, kai reikės priimti sprendimus dėl būsimų kasyklų.

5.22.

Kasybos įgūdžiai gali būti panaudoti metalų ir naudingųjų iškasenų žvalgymui, galbūt ir tuose pačiuose regionuose. Taikant Teisingos pertvarkos mechanizmą, bus padedama aktyviai anglis naudojantiems ir daug anglies dioksido išskiriantiems regionams, nes jiems bus teikiamas tvarios infrastruktūros finansavimas pagal programą „Invest ES“. Vis dėlto reikia laiko ir paskatų investuotojams, taip pat teisės aktų, kuriuose būtų nustatytos spartesnės leidimų suteikimo procedūros (vienas iš sprendimų galėtų būti ES reglamentas). Svarbiausi visiems būsimiems ES projektams taikomi reikalavimai – socialinių, aplinkos apsaugos ir tvarumo standartų laikymasis.

5.23.

Viena iš pagrindinių išankstinių sąlygų, kad būtų veiksmingai vykdoma vietos turinio politika, susijusi su tuo, jog šalyse, kuriose gausu naudingųjų iškasenų, būtų kuriama daugiau, žalesnių ir geriau apmokamų darbo vietų, yra pramonės poreikiams patenkinti būtinų įgūdžių ir pajėgumų išlaikymas visą kasyklos eksploatavimo laiką. Taip pat labai svarbu ugdyti naujus įgūdžius ir pritaikyti turimus įgūdžius, siekiant nedelsiant reaguoti į technologinius pokyčius. Naujausiais tyrimais patvirtinta, kad naujos technologijos gali daryti įtaką darbų pobūdžiui, ir atkreiptas dėmesį į tai, kad kasybos sektoriuje naujų įgūdžių reikės ne tik naujoms, bet ir esamoms profesijoms, nes dabartinės darbo vietos veikiausiai turės būti pritaikytos prie automatizavimo. Pasitelkus socialinį dialogą reikėtų vengti atleisti darbuotojus, reikia dėti pastangas juos perkvalifikuoti ir užtikrinti, kad jie galėtų užimti naujas pozicijas ir darbo vietas, kurios sukurtos naudojantis naujomis technologijomis ir vykdant perdirbimo procesus.

5.24.

Pramonės ateičiai nepaprastai svarbus švietimas ir mokymas, perkvalifikavimas ir atestavimas ir svarbu tai, kad jie būtų vykdomi socialinio dialogo pagrindu, o reikiamiems įgūdžiams įgyti reikia laiko ir finansavimo. Specialių disciplinų, kaip antai geologijos, metalurgijos ir kasybos, galėtų būti mokoma net pirmosios pakopos studijų lygmeniu.

Investicijos

5.25.

Išteklių žvalgymas – itin rizikinga veikla, dėl kurios gerokai didėja investicinės sąnaudos. Rizikos mažinimas, taikant paskolų garantijas ir nusidėvėjimo tvarką, gali smarkiai prisidėti prie investicijų. Kitos fiskalinės paskatos, be kita ko, yra mokesčių kreditai ir valstybės pagalba. Šie mechanizmai pasaulyje plačiai naudojami kasybos ir perdirbimo reikmėms, o ES – ne.

5.26.

Reikia parengti ir plėtoti veiksmingą finansinių paskatų sistemą, kad būtų prisidedama prie ekologinės pertvarkos atliekų pramonėje. Be to, už piktnaudžiavimą atliekomis, kuriose yra vertingų išteklių, reikėtų taikyti sankcijas.

5.27.

ES gebėjimo veiksmingai įveikti mūsų tarptautinių partnerių naudojamas tarifines ir netarifines prekybos kliūtis, taip pat ir dėl dempingo ir viešojo pirkimo srityje, yra būtina norint užtikrinti vienodas sąlygas prekybos žaliavomis srityje.

5.28.

Europai reikia didelių investicijų į MTTP, kad būtų išsaugota lyderystė pasaulinėse vertės grandinėse. Svarbu neatsilikti nuo kitų ekonomiškai stiprių valstybių, todėl reikia glaudžiai koordinuoti įvairių politikos sričių, įskaitant naująją pramonės strategiją ir ES prekybos politiką, priemones. Siekiant apsaugoti ES strategines vertės grandines vis svarbiau tampa vykdyti Tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo reglamentą.

5.29.

ES turi skirti ypatingą dėmesį pasaulinių žaliavų rinkų bei strateginių tiekimo grandinių raidos stebėsenai. Visos valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai, naudodamiesi standartizuotais ataskaitų teikimo duomenų formatais, turi teikti patikimą ir išsamią informaciją.

5.30.

Su žaliąja pertvarka susijusiomis ES įmonių investicijomis į gavybos, perdirbimo ir antrinio perdirbimo sektorių turi būti remiamos pramonės pastangos dalyvauti vykdant pertvarką ir siekiant pažangos įgyvendinant poveikio klimatui neutralizavimo tikslus (18). Sektoriui turėtų būti sudarytos lengva prieiga prie tvaraus finansavimo, tačiau tik tuo atveju, jei jo suplanuotos investicijos, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros planai ir pramonės transformacijos projektai rodo aiškų įsipareigojimą siekti klimato politikos tikslų, visiško ir produktyvaus užimtumo, tvaraus ekonomikos augimo ir deramo darbo visiems. EESRK jau savo ankstesnėje nuomonėje nurodė, kad „tvarus augimas turi remtis aplinkos, ekonominiais, socialiniais ir valdymo aspektais užtikrinant subalansuotą, visuotinį ir visapusišką požiūrį ir laikantis visų darnaus vystymosi tikslų bei Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos nuostatų, taip sukuriant būtiniausias horizontaliąsias sąlygas, kurių negali pakeisti kitos priemonės.“ (19)

5.31.

Be to, taikant bendriems Europos interesams svarbių projektų ir bendro intereso projektų pagrindą taip pat turėtų būti remiami panašius įsipareigojimus prisiėmę kasybos projektai. Vertinant tokių investicijų ir projektų indėlį taip pat reikėtų nustatyti ir bet kokią „žaliojo manipuliavimo“ veiklą ar klaidinančią informaciją.

Prekyba ir tarptautinis aspektas

5.32.

Šiuo metu Kinija tiekia 98 % į ES įvežamų retųjų žemių elementų. Mes žengiame į naują didelės geopolitinės konkurencijos erą, todėl nepaprastai svarbu plėtoti veiksmingą ekonominę diplomatiją ES lygmeniu, nes tai padės užtikrinti prieigą prie įvairių tiekėjų, kartu investuojant į pakartotinio panaudojimo ir perdirbimo pajėgunus. Šiuo atžvilgiu EESRK primygtinai ragina daugiašalėje sistemoje kurti strategines partnerystes su panašiai mąstančiomis tautomis, kad būtų išvengta (kartais politiškai motyvuoto) tiekimo sutrikimo sudėtingose ES pramonės vertės grandinėse.

5.33.

Labai svarbu stiprinti euro kaip tarptautinės ir referencinės valiutos vaidmenį, užkertant kelią kainų svyravimui ir mažinant ES suinteresuotųjų subjektų priklausomybę nuo JAV dolerio. EK turėtų ieškoti būdų, kaip paskatinti, kad svarbiausiosiomis žaliavomis būtų prekiaujama eurais, ir tam reikėtų pasitelkti turimas ekonominės diplomatijos ir prekybos politikos priemones. Šiuo požiūriu teigiamai vertiname Europos Komisijos komunikatą „Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas“ (20).

5.34.

Antrinių žaliavų eksportas turi būti leidžiamas tik jeigu jis tikslingas tvarumo požiūriu. Vis dėlto ES turėtų siekti pakeisti žaidimo taisykles ir sudaryti sąlygas eksportuoti atliekas, kuriose yra vertingų medžiagų, tik tais atvejais, kai taip prisidedama prie didesnio tvarumo. Kalbant konkrečiau, tokio tipo atliekų eksportas turėtų būti vykdomas tik tais atvejais, kai paskirties vietoje taikomi ES standartams prilygstantys aplinkos apsaugos ir socialiniai standartai bei klimato kaitos švelninimo priemonės.

5.35.

Reikia stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą su EBPO, Jungtinėmis Tautomis, PPO ir G20, atsižvelgiant į būsimą pramonės tvarumą ir ES interesą užsitikrinti galimybę gauti svarbiausiųjų žaliavų. Europos suinteresuotiesiems subjektams labai svarbu, kad jiems būtų užtikrintos tokios pat sąlygos, kaip ir kitiems pasaulio regionams. ES privalo naudoti visas savo turimas priemones, įskaitant prekybos susitarimus ir strateginę partnerystę, kad sudarytų palankias sąlygas ES bendroms įmonėms trečiosiose, daug išteklių turinčiose šalyse, ypač Afrikoje ir Pietų Amerikoje, kartu visada atsižvelgiant į atsakingą gavybą ir geriausią verslo elgesio praktiką. Taip pat itin svarbu į ES tiekimo grandinę integruoti Vakarų Balkanų šalis.

---

(1)  Pavyzdžiui, skirtingos valstybės narės taiko skirtingus klasifikacijos metodus, kad įvertintų, ar atliekos turi pavojingų savybių. Taip dėl finansinės garantijos, susijusios su atliekų vežimu, kuris priklauso nuo atliekų klasifikacijos, sukuriamas nepagrįstas biurokratizmas – pernelyg daug dokumentų, ilgai trunkantys procesai, valdžios institucijų veiksmų nederėjimas – ir nereikalinga našta.

(2)  Visuotinė žmogaus teisių deklaracija.

(3)  JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai.

(4)  Trišalė deklaracija dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika.

(5)  JT darnaus vystymosi tikslai.

(6)  2018 m. ES žaliavų suvestinė.

(7)  Euromines.

(8)  UNEP IRP.

(9)  OL C 364, 2020 10 28, p. 108.

(10)  OL C 364, 2020 10 28, p. 108.

(11)  Tarptautinei jūros dugno institucijai pavesta užtikrinti, kad jūros dugno kasyba būtų teisėta ir praktiškai įmanoma.

(12)  Žr. 2 išnašą.

(13)  http://www.ohchr.org/Documents/Publications/GuidingPrinciplesBusinessHR_EN.pdf..

(14)  Žr. 4 išnašą.

(15)  Žr. 5 išnašą.

(16)  Pasaulinės vertės grandinės.

(17)  OL C 429, 2020 12 11, p. 37.

(18)  2020 m. gruodžio 3 d. McKinsey ataskaita Kaip nulinėmis grynosiomis sąnaudomis Europos Sąjunga galėtų pasiekti grynąjį nulinį išmetamų teršalų kiekį (How the European Union could achieve net-zero emissions at net-zero cost): „Norint iki nulio sumažinti išmetamų teršalų kiekį į švarias technologijas ir metodus per ateinančius 30 metų reikėtų investuoti 28 trln. EUR.“„Iš jų apie 1,5 trln. EUR būtų investuota į pastatų sektorių (29 %), 1,8 trln. EUR būtų panaudota elektros energijai (33 %), pramonei – 410 mlrd. EUR (8 %), žemės ūkiui – 76 mlrd. EUR (apie 1 %) ir 32 mlrd. EUR – transportui (mažiau nei 1 %). Maždaug 1,5 trln. EUR (28 %) būtų finansuojama infrastruktūra, skirta energijos perdavimui ir paskirstymui visuose sektoriuose gerinti.“

(19)  „Tvaraus finansavimo veiksmų planas“ (OL C 62, 2019 2 15, p. 73).

(20)  COM(2021) 32 final, 2021 1 19, Komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Centriniam Bankui, Ekonomikos ir socialinių reiklų komitetui ir Regionų komitetui; https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52021DC0032.