52019IP0078

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52019IP0078 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52019IP0078

Help

2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Sutarties nuostatų dėl Parlamento įgaliojimų vykdyti politinę Komisijos kontrolę įgyvendinimo (2018/2113(INI))

OL C 449, 2020 12 23, pp. 22–27 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

2020 12 23

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 449/22

P8_TA(2019)0078

Sutarties nuostatų dėl Parlamento įgaliojimų vykdyti politinę Komisijos kontrolę įgyvendinimas

2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Sutarties nuostatų dėl Parlamento įgaliojimų vykdyti politinę Komisijos kontrolę įgyvendinimo (2018/2113(INI))

(2020/C 449/04)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į Sutarties nuostatas dėl Europos Parlamento vykdomos Europos Komisijos priežiūros, visų pirma į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 14, 17 ir 25 straipsnius bei į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 121, 159, 161, 175, 190, 225, 226, 230, 233, 234, 249, 290, 291, 319 ir 325 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į ES sutarties 17 straipsnį, pagal kurį Komisija įgaliojama remti bendruosius Sąjungos interesus ir jai suteikiama išskirtinė teisė imtis atitinkamos iniciatyvos šiuo tikslu,

—	atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros ir į 2013 m. Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo,

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl galimų dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimų ir korekcijų (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą dėl Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių peržiūros, ypač į jo 2 ir 8 dalis, kuriose dar kartą patvirtinama, kad Spitzenkandidaten procesas grindžiamas sėkminga konstitucine ir politine praktika, atspindinčia Sutartyse numatytą tarpinstitucinę pusiausvyrą (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 16 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento reglamento dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų ir dėl Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimo 95/167/EB, EAPB, Euratomas panaikinimo (4), taip pat į vykstančias tarpinstitucines derybas,

—	atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno ataskaitą dėl posėdžių ir dokumentų tikrinimo nagrinėjant sujungtus skundus 488/2018/KR ir 514/2018/KR dėl naujojo Komisijos generalinio sekretoriaus paskyrimo, taip pat Ombudsmeno rekomendaciją dėl šių bylų,

—	atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisykles, įskaitant 52 straipsnį, ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

—	atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę (A8–0033/2019),

A.	kadangi pagal Sutartyse įtvirtintą Sąjungos institucinę struktūrą Parlamentui, kaip Sąjungos teisėkūros institucijai, suteikiama atsakomybė vykdyti Komisijos politinę priežiūrą;

kadangi yra įvairių priemonių, kuriomis Parlamentas gali naudotis siekdamas Komisijos atskaitomybės, pavyzdžiui, siūlymas pareikšti nepasitikėjimą (ES sutarties 17 straipsnis ir SESV 234 straipsnis), galimybė prašyti Komisijos pirmininko pareikšti nepasitikėjimą Komisijos nariu (Parlamento darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnio dalis), tyrimo teisė (SESV 226 straipsnis), deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų priežiūros kompetencija (SESV 290 ir 291 straipsniai), teisė pateikti klausimų, į kuriuos atsakoma žodžiu arba raštu (SESV 230 straipsnio 2 dalis) ir Parlamento teisė iškelti bylą prieš Komisiją teisėtumo klausimu (SESV 263 straipsnis) arba Komisijos neveikimo atveju;

C.	kadangi be šių priemonių Parlamentas turi dar daug valdymo priežiūros priemonių, kuriomis jis gali aktyviai formuoti Europos politinę darbotvarkę;

D.	kadangi biudžetas yra svarbiausia Europos Sąjungos priemonė siekiant įgyvendinti jos tikslus ir strategijas ir todėl biudžeto kontrolė yra nepaprastai svarbi;

kadangi pagrindinių kandidatų (vok. Spitzenkandidaten) procesas atspindi Parlamento ir Komisijos tarpinstitucinę pusiausvyrą ir todėl iš esmės konsolidavo ir sustiprino šių institucijų ryšį, todėl Komisija buvo labiau politizuota ir dėl to turi padidėti parlamentinė jos vykdomųjų funkcijų priežiūra;

kadangi ES sutarties 17 straipsnyje nustatyta, kad Komisijos pirmininką renka Parlamentas, remdamasis ES valstybių ir vyriausybių vadovų pasiūlymu ir atsižvelgdamas į Europos Parlamento rinkimų rezultatus bei konsultacijas su Parlamentu; kadangi ES sutarties 17 straipsnyje taip pat nustatyta, kad ta pati procedūra turėtų būti taikoma ir tuo atveju, jei Parlamentas atmeta pasiūlytą kandidatą, įskaitant Parlamento konsultaciją;

kadangi visi paskirtieji Komisijos nariai išklausomi prieš įgaliojimų suteikimą Komisijos narių kolegijai ir kadangi per savo kadenciją Parlamentas gali peržiūrėti paskirtųjų Komisijos narių per jų klausymus prieš paskyrimą išreikštus įsipareigojimus ir prioritetus, įskaitant vertinimą, ar dėl savo asmeninės patirties jie yra tinkami vykdyti reikalavimus, nustatytus vykdantiems atitinkamas pareigas;

H.	kadangi pagal Sutartis Parlamentui suteikiama teisė balsuoti dėl siūlymo pareikšti nepasitikėjimą visa Komisija, tačiau jis negali balsuoti, kad būtų pareikštas nepasitikėjimas vienu Komisijos nariu;

I.	kadangi, nepaisant bendros Komisijos narių kolegijos atsakomybės, Parlamentas turėtų užtikrinti veiksmingą politinę kiekvieno Komisijos nario darbo priežiūrą;

J.	kadangi neseniai paskyrus naująjį Komisijos generalinį sekretorių buvo išreikštas rimtas susirūpinimas dėl vyresniųjų Komisijos pareigūnų vaidmens ir politinės įtakos;

K.	kadangi turėtų būti atlikta nauja, atitinkanti taisykles, Komisijos generalinio sekretoriaus paskyrimo procedūra, kai 2019 m. bus paskirti naujas Komisijos pirmininkas ir nauji Komisijos nariai;

kadangi Komisija pagal Sutartis įpareigota teikti Parlamentui reguliarius pranešimus: kasmet – apie bendrą Sąjungos veiklą (SESV 249 straipsnis); kas trejus metus – apie nediskriminavimo ir Sąjungos pilietybės nuostatos taikymą (SESV 25 straipsnis); apie ekonominės politikos daugiašalės priežiūros rezultatus (SESV 121 straipsnio 5 dalis); kas trejus metus – apie socialinės politikos srityje padarytą pažangą (SESV 159 ir 161 straipsniai); kas trejus metus – apie pažangą, padarytą siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos (SESV 175 straipsnis); kasmet – apie Sąjungos mokslinių tyrimų veiklą (SESV 190 straipsnis); kasmet – apie kovą su sukčiavimu (SESV 325 straipsnis) ir vedant derybas su trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis (SESV 207 straipsnis);

M.	be to, kadangi dėl antrinių teisės aktų Komisija įpareigota peržiūrėti ir vertinti įvairias direktyvas ir reglamentus bei pateikti savo išvadas;

N.	kadangi, priėmus Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių, Parlamentas įgijo daugiau svorio formuojant teisėkūros darbotvarkę, kurią Komisija kiekvienais metais siūlo Komisijos darbo programoje;

O.	kadangi nuo tada, kai buvo priimta Lisabonos sutartis, Parlamentas tapo tikra teisėkūros institucija biudžeto srityje ir jo užduotis yra tvirtinti, kad Komisija įvykdė Sąjungos biudžetą;

kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamentas sustiprino savo įtaką ES išorės politikos kontrolės srityje – jis įgijo teisę duoti pritarimą dėl tarptautinių susitarimų sudarymo, taigi, teisę būti iš karto išsamiai Komisijos informuotam visais derybų dėl tokių susitarimų etapais (SESV 218 straipsnis, ES sutarties 50 straipsnis);

Q.	kadangi sąlygos, kuriomis vyksta derybos su Jungtine Karalyste dėl jos išstojimo iš Europos Sąjungos yra pavyzdinės jų skaidrumo ir Parlamento dalyvavimo aspektais;

R.	kadangi Parlamento kontrolės teisių mastas labai skiriasi atsižvelgiant į tai, ar kontroliuojami deleguotieji aktai, ar įgyvendinimo aktai; kadangi Parlamentas turi teisę vetuoti deleguotąjį aktą ir (arba) atšaukti delegavimą, tačiau priimant įgyvendinimo aktus jis dalyvauja daug mažiau;

S.	kadangi dėl dabartinės Sąjungos institucinės struktūros ir dėl to, kad Sutartyse nėra tikslios vykdomosios valdžios apibrėžties, ES vykdomosios valdžios sąvoka yra sudėtinga ir išsklaidyta Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis;

kadangi glaudesnis Europos Parlamento ir nacionalinių bei regioninių parlamentų bendradarbiavimas, atsižvelgiant į jų atitinkamą konstitucinę kompetenciją ir laikantis ES sutarties 10 straipsnio 2 dalies, yra būtinas siekiant spręsti vykdomųjų funkcijų parlamentinės kontrolės klausimą, susijusį su Europos teisės aktų įgyvendinimu;

U.	kadangi skaidrumas ir aktyvus Parlamento dalyvavimas derybose su Jungtine Karalyste darė teigiamą poveikį jų rezultatui, nes buvo sukurta pasitikėjimo ir vienybės atmosfera, todėl jos turi būti pavyzdys rengiant būsimas tarptautines derybas;

Pagrindinės išvados

primena, kad ES institucijų tikrinimas yra Europos Parlamento vienas iš pagrindinių vaidmenų ir kad Komisijos atskaitomybė Parlamentui yra pagrindinis ES veikimo ir vidinės demokratinės kontrolės principas;

mano, kad dėl įvairių priežasčių, kurių vienos yra susijusios su Sąjungos institucine struktūra, kitas, pavyzdžiui, lemia kintanti tarpinstitucinė dinamika, dėl kurios kai kurias priemones tapo sunku taikyti arba jos nėra pakankamai veiksmingos, Parlamentas ne visiškai naudojasi visomis savo politinės vykdomosios valdžios kontrolės priemonėmis;

pripažįsta Spitzenkandidaten proceso potencialą ir jo sėkmingą įgyvendinimą, nes jis leido Europos piliečiams tiesiogiai pasisakyti dėl Komisijos pirmininko pasirinkimo balsuojant dėl sąrašo, kuriame pirmasis įrašytas kandidatas, kuriam jie teikia pirmenybę; todėl tvirtai pritaria tam, kad ši praktika būtų tęsiama per būsimus Europos parlamento rinkimus ir ragina visas politines jėgas dalyvauti šiame procese;

primena, kad dėl stipresnio politinis ryšių, kuris tarp Parlamento ir Komisijos užsimezgė dėl Spitzenkandidaten proceso, Parlamentas neturėtų vykdyti silpnesnės Komisijos parlamentinės priežiūros;

primena, jog Sutartyse nustatyta siūlymo pareikšti nepasitikėjimą riba buvo siekiama, kad ši priemonė ir toliau būtų veiksmingai taikoma rimtais atvejais; pripažįsta, kad, kaip ir daugumos parlamentinių demokratijų atveju, galimybė pareikšti nepasitikėjimą dažniausiai veikia kaip atgrasomoji priemonė; vis dėlto siūlo ateityje keičiant Sutartį ištirti arba išnagrinėti galimybes išmatuojamai nuleisti reikalaujamą ribą, kartu išlaikant institucinę pusiausvyrą, įtvirtintą Sutartyse;

pabrėžia, kad Komisijos politizavimas yra tiesioginė Lisabonos sutartimi įtvirtintų pakeitimų pasekmė; pažymi, kad šiais pakeitimais nebuvo priimtos nuostatos, kurios sudarytų galimybę atskiriems Komisijos nariams taikyti atskaitomybės principą;

labai apgailestauja, kad, kaip teigė ombudsmenas, Komisija, paskirdama savo generalinį sekretorių, nesilaikė atitinkamų taisyklių turinio ir principų;

atkreipia dėmesį į tai, kad Sutartyse nepateikiama aiški ES vykdomosios valdžios apibrėžtis ir kad skirtingose politikos srityse yra skirtingos atsakingos institucijos – tai priklauso nuo to, ar politikos sritys priskiriamos bendrai Sąjungos kompetencijai, ar išskirtinei Sąjungos kompetencijai;

mano, kad būtina sukurti tikrą dvinarę teisėkūros sistemą, kurioje dalyvautų Taryba ir Parlamentas, o vykdomoji valdžia tektų Komisijai;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniai parlamentai turėtų turėti kompetenciją, susijusią su jų vykdomąja valdžia, kai sprendžiami Europos reikalai, panašią į Parlamento atliekamos vykdomosios valdžios priežiūros vaidmenį; laikosi nuomonės, kad toks atskaitingumas yra nacionalinių parlamento rūmų vaidmens Europos Sąjungoje pagrindas;

11.

mano, kad Parlamento vykdoma vykdomosios valdžios priežiūra pagal ES sutarties 14 straipsnį tapo sudėtinga (o kartais ir neįmanoma) dėl to, kad nėra aiškiai įvardytos Sąjungos kompetencijos bei politikos ir kad kompetencijos paskirstomos keliais lygmenimis – Europos, nacionalinėms ir regionų vykdomosioms valdžioms;

12.

primena, kad Sutartys Europos Vadovų Tarybai nesuteikia jokių teisėkūros funkcijų ar teisės imtis teisėkūros iniciatyvos; yra susirūpinęs tuo, kad pastaraisiais metais Europos Vadovų Taryba, nepaisydama Sutarčių nuostatų ir dvasios, priėmė keletą svarbių politinių sprendimų, kurie nepatenka į Sutarties nuostatų taikymo sritį, todėl de facto Parlamentas nebegali vykdyti tų sprendimų priežiūros ir taip kenkiama demokratinei atskaitomybei, kuri yra būtina atsižvelgiant į tokias Europos politikos sritis;

13.

primena, kad pagal Sutartį Parlamentui suteikiami nemenki politinės kontrolės įgaliojimai vykdant metines biudžeto ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras;

14.

primena, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimas – tai metinė politinė procedūra, pagal kurią Komisija, savo atsakomybe ir bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina Europos Sąjungos biudžeto vykdymo ex post demokratinę kontrolę;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra pasirodė esanti veiksminga priemonė, kuri turėjo įtakos teigiamai ES biudžeto sistemos raidai, finansų valdymui, darbotvarkės formavimui ir ES politikos priemonių apibrėžimui bei įgyvendinimui, tuo pačiu metu ja prisidėta prie Parlamento politinės įtakos didinimo;

16.

pabrėžia, kad pagal SESV 318 straipsnį biudžeto įvykdymo patvirtinimo priemonių rinkinys papildomas nauja priemone – Sąjungos finansų įvertinimu, pagrįstu pasiektais rezultatais;

17.

susirūpinęs pažymi, kad nėra numatyta jokios realios teisinės sankcijos tuo atveju, jei Parlamentas nuspręstų Komisijai nesuteikti biudžeto įvykdymo patvirtinimo; vis dėlto mano, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo nesuteikimas yra svarbus politinis ženklas, nes tai reiškia, jog Parlamentas nepakankamai pasitiki Komisijos atskaitomybe ir todėl Komisija turi į tai reaguoti ir atsakyti konkrečiais tolesniais veiksmais, kuriais siekiama ištaisyti padėtį;

18.

apgailestauja, kad Taryba nebendradarbiauja lojaliai, todėl negalima tikrinti Tarybos biudžeto taikant Parlamento vykdomą biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, ir tokia padėtis rodo, kad nesilaikoma įsipareigojimo pagal Sutartį, kurioje įtvirtinta, kad Parlamentas tikrina visą Sąjungos biudžetą;

19.

siekiant išplėsti Parlamento įgaliojimus vykdyti biudžeto kontrolę viso Sąjungos biudžeto atžvilgiu, siūlo, kad būtų pradėtos Tarybos, Komisijos ir Parlamento derybos, siekiant užtikrinti, kad Parlamentas turėtų teisę tiesiogiai arba per Komisiją naudotis informacija apie tai, kaip Taryba įgyvendina savo biudžetą, ir kad Taryba atsakytų raštu į Parlamento klausimus ir dalyvautų klausymuose ir diskusijose dėl Tarybos biudžeto įgyvendinimo; mano, kad, jei šios derybos nebūtų sėkmingos, Parlamentas turėtų suteikti biudžeto įvykdymo patvirtinimą tik Komisijai ir bendrą biudžeto įvykdymo patvirtinimo dokumentą įtraukti atskiras rezoliucijas, susijusias su įvairiomis Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir agentūromis ir taip užtikrinti, kad nė vienas ES biudžeto skirsnis nėra įgyvendintas be tinkamo tikrinimo;

20.

primena, kad nors dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros padidėjo deleguotųjų aktų procedūros skaidrumas, vis dėlto institucijos dar neįvykdė savo įsipareigojimo nustatyti deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų naudojimo atskyrimo kriterijus;

21.

primena, kad pagal Finansinio reglamento 247 straipsnį iki kitų finansinių metų liepos 31 d. Komisija privalo pateikti Parlamentui integruotą finansinių ir atskaitomybės ataskaitų rinkinį, įskaitant visų pirma galutines konsoliduotąsias ataskaitas, metinę valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą ir Sąjungos finansų vertinimą pagal pasiektus rezultatus, kaip nurodyta SESV 318 straipsnyje; primygtinai tvirtina, kad į metinę valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą turėtų būti įtrauktas visų prevencinių ir korekcinių priemonių, kurių imamasi prieš korupcinį ar su interesų konfliktais susijusį finansavimą, vertinimas;

Rekomendacijos

22.

siūlo, kad priemonės, kuriomis Komisija būtų raginama atsiskaityti, ir kontrolės valdymo priemonės būtų derinamos siekiant, kad jų veiksmingumas būtų kuo didesnis;

23.

primygtinai prašo užtikrinti, įtvirtinti ir stiprinti Parlamento teisėkūros įgaliojimus ir priežiūros teises, be kita ko, priimant tarpinstitucinius susitarimus, ir Komisijai naudojantis atitinkamu teisiniu pagrindu;

24.

mano, kad būtina, jog Parlamentas reformuotų savo darbo metodus, kad būtų sustiprintas jo politinės kontrolės, vykdomos Komisijos atžvilgiu, funkcijų vykdymas;

25.

ragina Komisiją rimčiau atsižvelgti į teisėkūros iniciatyvas, kurių vadovaudamasis SESV 225 straipsniu imasi Parlamentas; ragina būsimos Komisijos pirmininką įsipareigoti įgyvendinti šį tikslą ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina atitinkamus pagrindinių kandidatų (Spitzenkandidaten) pareiškimus; pageidauja, kad po iniciatyvų būtų pateikta daugiau pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; primena, kad pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 10 straipsnį, Komisija privalo greitai ir išsamiai apsvarstyti prašymus pateikti pasiūlymus dėl Sąjungos teisės aktų;

26.

palankiai vertina tai, kad Komisija teigiamai atsižvelgė į Parlamento rekomendacijas, pateiktas jo 2017 m. vasario 16 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis;

27.

mano, kad, nors Parlamentas neturi oficialios teisėkūros iniciatyvos teisės pagal galiojančias Sutartis, ateityje keičiant Sutartį reikėtų rimtai apsvarstyti galimybę suteikti jam teisėkūros iniciatyvos teisę;

28.

ragina nacionalinius parlamentus keistis geriausia patirtimi parlamentinės kontrolės srityje, pvz., rengiant reguliarias atitinkamų ministrų ir specializuotų nacionalinių parlamentų komitetų diskusijas prieš Tarybos susitikimus ir po jų, taip pat deramu laiku ir deramomis aplinkybėmis dalyvaujant Europos Komisijos nariams, taip pat rengiant Europos Parlemento ir nacionalinių parlamentų susitikimus; ragina, kad Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai, Europos regionų komitetas ir valstybių narių regionai, turintys teisėkūros įgaliojimus, vykdytų reguliarius administracijos ir politinių frakcijų darbuotojų mainus;

29.

mano, kad kasmet rengiant Europos savaitę Europos Parlamento ir Komisijos nariai, visų pirma, pirmininkų pavaduotojai, atsakingi už grupes, kartu su EP nariais ir pilietinės visuomenės atstovais, galėtų susitikti su nacionalinėmis parlamentinėmis asamblėjomis, aptarti ir paaiškinti Europos darbotvarkę; mano, kad ši iniciatyva galėtų sustiprinti Komisijos demokratinė atskaitomybę, kurios reikalaujama pagal Lisabonos sutartį;

30.

ragina Parlamentą stiprinti savo gebėjimus tikrinti deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų rengimą ir įgyvendinimą;

31.

palankiai vertina pastangas, kurias šiuo metu deda trys institucijos, siekdamos nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kaip turėtų būti naudojami deleguotieji ir įgyvendinimo aktai; ragina kuo skubiau taikyti šiuos kriterijus;

32.

ragina nacionalinius parlamentus ir, atitinkamais atvejais, regioninius parlamentus didinti savo pajėgumus tikrinti jų vykdomąją valdžią priimant sprendimus ar siūlant reglamentus, kad būtų galima įgyvendinti arba deleguoti ES teisės aktus;

33.

mano, kad ateityje keičiant Sutartį būtina patobulinti priemones, pagal kurias atskiri Komisijos nariai būtų atskaitingi Parlamentui jų kadencijos laikotarpiu, remiantis jau galiojančiomis ribotomis nuostatomis, išdėstytomis Pagrindų susitarime dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių;

34.

ragina Komisiją ir Tarybą, vadovaujantis lojalaus bendradarbiavimo principu, pradėti politinį dialogą dėl Parlamento pasiūlymo dėl reglamento dėl tyrimo teisės siekiant Parlamentui suteikti veiksmingus įgaliojimus, kad jis galėtų naudotis šia pagrindine Parlamento priemone vykdomajai valdžiai kontroliuoti, ne tai yra būtina priemonė, taikoma viso pasaulio parlamentinėse sistemose;

35.

yra įsitikinęs, kad parlamentiniai klausimai yra naudinga priežiūros priemonė; todėl mano, kad būtina atlikti išsamų Komisijos atsakymų į Parlamento narių klausimus kokybės vertinimą, taip pat EP narių pateiktų klausimų kiekybės ir kokybės vertinimą;

36.

mano, kad klausimų valanda yra svarbus vykdomosios valdžios parlamentinės priežiūros elementas; prašo, kad Pirmininkų sueiga, vadovaudamasi Darbo tvarkos taisyklių 129 straipsniu, į plenarinės sesijos darbotvarkę vėl įtrauktų klausimų valandą;

37.

dar kartą ragina Komisiją persvarstyti savo generalinio sekretoriaus, generalinių direktorių ir direktorių skyrimo administracines procedūras, siekiant visapusiškai užtikrinti, kad būtų atrinkti geriausi kandidatai laikantis didžiausio skaidrumo ir lygių galimybių principo;

o o

38.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių nacionaliniams parlamentams bei Europos regionų komitetui.

(1) OL C 252, 2018 7 18, p. 215.

(2) OL C 252, 2018 7 18, p. 201.

(3) OL C 463, 2018 12 21, p. 89.

(4) OL C 443, 2017 12 22, p. 39.

Top

Choose the experimental features you want to try