28.7.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 246/18

Pagrindinis pranešėjas:

Mihai MANOLIU

1.1.

EESRK mano, kad pasiūlymo iš dalies keisti šio nuomonėje nagrinėjamą reglamentą tikslas – patobulinti Tarybos reglamento nuostatas ir jas dar supaprastinti siekiant reglamento tikslų, susijusių su Biologinės pramonės sektorių bendrąja įmone (toliau – BPS bendroji įmonė). Pasiūlymas atitinka pradinius tikslus ir vykdomos politikos nuostatas.

1.2.

EESRK laikosi nuomonės, kad BPS bendrosios įmonės tikslas – kurti sinergiją su kitomis Sąjungos programomis, pavyzdžiui, susijusiomis su sanglaudos politika, švietimu, aplinka, MVĮ, konkurencingumu, kaimo plėtros politika, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus atsižvelgiant į aktualias pažangiosios specializacijos strategijas ir politiką.

1.3.

Įgyvendindama BPS bendrosios įmonės iniciatyvą, Europos Komisija nuolat keičiasi praktine informacija su BPS konsorciumu, t. y. rengia konsultacijas ir diskusijas dėl BPS bendrosios įmonės narių finansinio įnašo teikimo būdo. Todėl šiuo pakeitimo pasiūlymu daromas tik tuo pradiniu Tarybos reglamentu numatytas poveikis; jokio papildomo poveikio nėra. Numatomi pakeitimai yra tik techninio pobūdžio, todėl svarstomos iniciatyvos poveikio vertinimas nėra būtinas.

1.4.

EESRK teigiamai vertina tai, kad šiuo pasiūlymu mažinama Biologinės pramonės sektorių konsorciumui (toliau – BPS konsorciumas) tenkanti administracinė našta, susijusi su jo kaip tarpininko tarp konsorciumo narių, kurie privalo teikti finansinę pagalbą, vaidmeniu ir projekto dalyvių. BPS konsorciumui tenka galutinė atsakomybė už apibendrintų duomenų apie jo narių suteiktus įnašus, teikimą.

1.5.

EESRK pritaria pagrindiniams naujuoju reglamentu atliekamiems patikslinimams:

2.1.

EESRK mano, kad sąvoka „biologinė pramonė“ yra platesnio bioekonomikos sektoriaus dalis, ji apima atsinaujinančiųjų biologinių išteklių gamybą ir gavybą ir jų perdirbimą į produktus, kuriems naudojami biologiniai elementai, pavyzdžiui, maisto produktai, pašarai arba bioenergija. Trys ketvirtadaliai ES ariamosios žemės ploto naudojama šiuo tikslu, sektoriaus apyvarta siekia 2 000 mlrd. EUR ir jame dirba apie 17–19 mln. europiečių. Žinių bioekonomikos įmonių apyvarta siekia 57 mlrd. EUR ir jose dirba apie 305 000 žmonių (2009 m. duomenimis).

2.2.

Bioekonomika Europoje gali paskatinti vystymąsi, kurti pridėtinę vertę ir naujas saugias ir deramas darbo vietas, padėti gerokai sumažinti priklausomybę nuo energijos importo, taip pat prisidėti prie racionalesnio ribotų, tačiau atsinaujinančiųjų biologinių išteklių naudojimo ir iš esmės prisidėti prie pasaulio prekybos plėtros.

2.3.

Dažnai susiduriama su įvairių lygių konkurencija tarp įvairių technologijų ir biologinių išteklių panaudojimo. Šią problemą dar labiau apsunkina riboti turimi ištekliai. Viena vertus, bioekonomika gali svariai prisidėti siekiant tikslo mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o tai savo ruožtu darytų teigiamą poveikį visuomenės sveikatai. Kita vertus, ji gali turėti ir neigiamą poveikį, dėl kurio didėja išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kurio poveikio aplinkai negalima nepaisyti.

2.4.

Europos bioekonomikos politikos sistema yra išskaidyta į keleto sektorių politiką: žemės ūkio, žvejybos, miškų, klimato, žeidinės ekonomikos ir mokslinių tyrimų; šiuose įvairiuose srityse taikoma skirtingi teisės aktai ir vykdoma sektorių politika (1).

2.5.

Siekiant užtikrinti politikos suderinamumą, 2012 m. buvo pradėta Bendra biologinės pramonės sektorių strategija. Tačiau atrodo, kad vis dar yra tam tikrų neatitikimų. ES skiria lėšų inovacijų veiklai bioekonomikos srityje pagal Bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ ir kitas finansavimo priemones. EESRK mano, kad šiame sektoriuje būtina užtikrinti tvarumą ir nuoseklią politiką.

2.6.

Daugelyje Komisijos komunikatų pabrėžiama, kad svarbu numatyti biologinės pramonės srities viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, kuri būtų vykdoma kaip technologijų iniciatyva (2).

2.7.

Šio pakeitimo pasiūlymo teisinis pagrindas – SESV 187 ir 188 straipsniai. Kadangi valstybės narės negali vien savo veiksmais pakeisti bendrosios įmonės teisinio pagrindo, tai turi padaryti ES. Šio pasiūlymo tikslas – suderinti Tarybos reglamento nuostatas, kad BPS konsorciumo nariams būtų suteikta reali galimybė laikytis savo įsipareigojimo teikti finansinį įnašą. Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą. Šis pakeitimas buvo būtinas, taip pat ir todėl, kad nebuvo jokios galimybės Tarybos reglamentą aiškinti taip, kad būtų galima sumokėti finansinį įnašą projektų lygmeniu.

3.1.

2012 m. pagal mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrąją programą Europos Komisija priėmė bioekonomikos strategiją. Šios strategijos tikslas – užtikrinti politikos nuoseklumą tarp įvairių svarbių politikos sričių ir atitinkamų tikslų tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu. Šie veiksmai buvo būtini siekiant padidinti su bioekonomika susijusius viešąjį finansavimą ir privačias investicijas. Buvo parengti dalyvaujamojo valdymo modeliai. Remiantis šia strategija buvo sukurtas veiksmų planas, kuriame numatyta 12 priemonių trijose pagrindinėse srityse:

3.2.

Numatytų priemonių tikslas buvo sukurti bioekonomikos sektoriaus suinteresuotųjų subjektų grupę ir bioekonomikos stebėjimo centrą; šiomis priemonėmis buvo sudarytos sąlygos naujų rinkų atsiradimui, nes buvo nustatyti tvarumo ir gyvybingumo standartai ir sukurta žinių bazė, reikalinga siekiant tvariai padidinti pirminę gamybą. Buvo numatyta 2017 m. peržiūrėti ir atnaujinti šią strategiją.

3.3.

Komisijos pasiūlymu atliekami techniniai pakeitimai galiojančiame dokumente, t. y.Tarybos reglamente (ES) Nr. 560/2014, kuriuo įsteigiama Biologinės pramonės sektorių bendroji įmonė.

3.3.1.

BPS bendroji įmonė yra subjektas, kuriam pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, kurios nariai yra Sąjunga, atstovaujama Komisijos, ir BPS konsorciumas. Šios bendrosios įmonės tikslas – įgyvendinti biologinės pramonės sektorių jungtinę technologijų iniciatyvą iki 2024 m. gruodžio 31 d.

3.3.2.

Atsižvelgiant į konsorciumui iškilusius sunkumus teikti savo finansinį įnašą Tarybos reglamente numatytu būdu, siūloma, be šiuo metu nustatyto įnašų teikimo programų lygmeniu būdo, numatyti jame galimybę finansinius įnašus teikti projektų lygmeniu. Šis sprendimas padėtų veiksmingai ištaisyti padėtį ir siekti pradinių Tarybos reglamento tikslų, nes juo BPS konsorciumo nariams suteikiama galimybė laikytis savo pradinio įsipareigojimo. Siūlomas sprendimas yra panašus į 2 naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės (2 NVI bendroji įmonė) atveju taikomą sprendimą, kuriuo nustatyta, kad kiti nei Sąjunga jos nariai finansinius įnašus gali teikti arba programų lygmeniu (tai paprastai daro fondai ir labdaros organizacijos) arba projektų lygmeniu (šį būdą renkasi komerciniai subjektai). Šis pakeitimas nėra programos REFIT dalis.

3.4.

BPS bendrosios įmonės tikslas – įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, kurios nariai yra Europos Sąjunga, atstovaujama Komisijos, ir BPS konsorciumas, įsteigtas Tarybos reglamentu (ES) Nr. 560/2014. Šios partnerystės tikslas įgyvendinti biologinės pramonės sektorių jungtinę technologijų iniciatyvą pagal BPS konsorciumo įstatus iki 2024 m. gruodžio 31 d.

3.5.

Tarybos reglamento 3 straipsnyje nustatytas konkretus kiekvienos šalies įnašas į bendrą įmonę, bendros administracinės ir veiklos išlaidos ir papildoma neapibrėžto dydžio suma, kurią sudaro nepiniginiai įnašai, skirti netiesioginiams veiksmams įgyvendinti ir nepiniginiai įnašai, skirti papildomai veiklai įgyvendinti. Iš įstatų aiškinimo išplaukia, kad BPS konsorciumo įnašas turi būti įtrauktas BPS bendrosios įmonės biudžetą programos lygmeniu. Kiti nei Sąjunga narius sudarantys subjektai, kurie dalyvauja įgyvendinant BPS bendrosios įmonės finansuojamus netiesioginius veiksmus, turėtų finansiniais įnašais tiesiogiai remti netiesioginius veiksmus projektų lygmeniu.

3.6.

Daugeliui konsorciumo narių kyla sunkumų dėl įnašo mokėjimo būdo. Jų nuomone, teikti finansinį įnašą programų lygmeniu yra komerciniu požiūriu neperspektyvu, nes tai nesuteikia galimybės mainais gauti garantuotos naudos, visų pirma kalbant apie projektų rezultatus ir susijusias intelektinės nuosavybės teises, be to gali atsitikti taip, kad BPS konsorciumo nario įnašas teks jo konkurentams. Siūlomas alternatyvus būdas: finansinį įnašą teikti projektų lygmeniu, jį taikant rezultatais galės pasinaudoti tik prie projekto finansiškai prisidėję dalyviai. Šia procedūra nepažeidžiami Sąjungos interesai. Turi būti apsaugoti biologinės pramonės vertės grandinės, įskaitant MVĮ, mokslinių tyrimų ir technologijų centrus ir universitetus, interesai.

3.7.

Kitų nei Sąjunga narių finansinis įnašas turi atitikti šiuos reikalavimus:

3.8.

Pagal nuomonėje aptariamą pasiūlymą, BPS konsorciumo nariai gali ir toliau teikti finansinius įnašus programos lygmeniu. Be šios galimybės, jie taip pat turės galimybę pervesti finansinį įnašą tiesiogiai kitam projekto dalyviui vadovaudamiesi tarpusavyje abiejų šalių sutartomis taisyklėmis (konsorciumo susitarimu), laikydamiesi taikomo teisinio pagrindo (BPS konsorciumo nariai perveda lėšas BPS konsorciumui ir BPS konsorciumo nariai perveda lėšas paramą gaunantiems projektų dalyviams), nacionalinių teisės aktų ir savo įprastų apskaitos metodų. BPS konsorciumas bus atsakingas už ataskaitų, kuriose pateikiami apibendrinti duomenys apie jo narių suteiktus įnašus, teikimą.

3.9.

BPS bendrosios įmonės pavyzdiniame dotacijos susitarime bus padaryti atitinkami pakeitimai. Reikėtų pabrėžti, kad šis pakeitimo pasiūlymas neturi poveikio nei pagrindinių teisių apsaugai, nei biudžetui. Manoma, kad biudžeto mažinimas turėtų įtakos universitetams ir MVĮ, nes Sąjungos parama yra daugiausia skirta mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai.

3.10.

Šis pakeitimas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Aiškinamieji dokumentai nebūtini.