6.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/2

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį, kuriame patvirtinama, kad Sąjunga turi atsižvelgti į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį, kuriame nurodoma, kad Sąjunga imdamasi veiksmų tarptautinėje arenoje vadovaujasi principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina platesniame pasaulyje, t. y. demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais, taip pat gerbia Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principus,

—

atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio mėn. Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendro pareiškimo „Europos konsensusas dėl vystymosi“ 9 ir 35 dalis (1),

—

atsižvelgdamas į vėlesnes Tarybos išvadas, kas dvejus metus teikiamas Komisijos ataskaitas, Parlamento rezoliucijas dėl politikos suderinamumo vystymosi labui (PSVL), visų pirma į 2014 m. kovo 13 d. Parlamento rezoliuciją dėl 2013 m. ES ataskaitos apie politikos suderinamumą vystymosi labui (2),

—

atsižvelgdamas į penktąją kas dvejus metus teikiamą Komisijos ataskaitą dėl politikos suderinamumo vystymosi labui, būtent į 2015 m. rugpjūčio mėn. paskelbtą darbinį dokumentą dėl politikos suderinamumo vystymosi labui (SWD(2015)0159),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. Niujorke vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais patvirtintą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. (3), kuri apima tikslą „didinti politikos suderinamumą darnaus vystymosi labui“ (tikslas Nr. 17.14),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio mėn. priimtą Ketvirtojo aukšto lygio forumo pagalbos veiksmingumo klausimais išvadų dokumentą dėl veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8–0165/2016),

A.

kadangi 2015 m. spalio mėn. priimtose Tarybos išvadose dėl penktosios kas dvejus metus teikiamos EK ataskaitos dėl politikos suderinamumo vystymosi labui pabrėžiama, kad politikos suderinamumas vystymosi labui bus svarbi ES indėlio dalis, siekiant platesnio užmojo politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui (PSDVL) tikslo;

B.

kadangi patvirtinus Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. iškyla naujas iššūkis siekti politikos suderinamumo vystymosi labui, nes joje nustatomas bendras visapusiškas ir visiems taikomų vystymosi tikslų rinkinys;

C.

kadangi ES turėtų imtis vadovaujančio vaidmens skatinant politikos suderinamumą vystymosi labui;

D.

kadangi 15 mlrd. žmonių vis dar gyvena patirdami skurdą ir nepriteklių, negali naudotis sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis ir užsitikrinti gyvenimo lygio; kadangi dauguma jų yra moterys;

E.

kadangi besivystančių šalių fiskalinio manevravimo galimybė faktiškai apribota dėl pasaulio investuotojų ir finansų rinkų reikalavimų; kadangi besivystančios šalys siūlo įvairias mokestines paskatas ir išimtis, kad pritrauktų ar išlaikytų investuotojus, todėl atsiranda žalinga konkurencija mokesčių srityje ir pradedama lenktyniauti, kas nustatys žemesnius mokesčius;

F.

kadangi ES, sudarant sandorius su šalimis partnerėmis, tenka tiesioginė ir istorinė atsakomybė;

G.

kadangi šiuo metu Europos sistemai vystymosi srityje trūksta veiksmingų priemonių, kurias taikant būtų užkirstas kelias Sąjungos vykdomos politikos nesuderinamumui arba jis būtų pašalintas;

1.

pakartoja, kad politikos suderinamumas vystymosi labui yra svarbiausias elementas nustatant ir įgyvendinant naują darnaus vystymosi darbotvarkę; ragina, kad būtų imamasi aktyvių veiksmų, pagrįstų bendru politikos suderinamumo vystymosi labui supratimu; pažymi, kad, taikant žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį, turėtų būti geriau suprantamas politikos suderinamumas vystymosi labui, nes, nepašalinus teisių užtikrinimo kliūčių, negali būti daroma pažanga darnaus vystymosi ir skurdo panaikinimo srityse; mano, kad politikos suderinamumas vystymosi labui turėtų padėti įtvirtinti teisinės valstybės principą ir nešališkas institucijas ir įveikti užduotį užtikrinti gerą valdymą besivystančiose šalyse;

2.

apgailestauja, kad, nors politikos suderinamumas vystymosi labui buvo patvirtintas JT tūkstantmečio deklaracijoje (4), Lisabonos sutartyje ir Busano forume pagalbos veiksmingumo klausimais (5), konkrečiai jį užtikrinant padaryta nedidelė pažanga;

3.

ragina visoje ES pradėti diskusijas dėl politikos suderinamumo vystymosi labui atsižvelgiant į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir 17 jos naujų visuotinių ir nedalomų darnaus vystymosi tikslų, kad būtų galima geriau suprasti, kaip šią koncepciją galima suderinti su visapusiškesne politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui koncepcija;

4.

primena, kad darnaus vystymosi tikslai taikomi išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims ir kad darnaus vystymosi tikslai turėtų būti visapusiškai integruoti į ES sprendimų priėmimo procesą vidaus ir išorės lygmenimis; pabrėžia, kad būtina plėtoti valdymo procesus siekiant skatinti politikos suderinamumą vystymosi labui visame pasaulyje, ir ragina politikos suderinamumo vystymosi labui klausimą įtraukti kaip svarbiausią klausimą į būsimus ES politinius debatus dėl naujosios pasaulinės strategijos ir daugiametės finansinės programos;

5.

ragina aptarti politikos suderinamumą vystymosi labui Europos Vadovų Tarybos posėdyje siekiant paskatinti tarpinstitucines diskusijas, kuriose dalyvautų Komisija, EIVT, Taryba ir Parlamentas, taip pat diskusijas nacionaliniu lygmeniu;

6.

siūlo, kad rengiantis minėtam aukščiausiojo lygio susitikimui Komisija ir EIVT pateiktų ES valstybių ir vyriausybių vadovams konkrečių rekomendacijų dėl veiksmingų būdų, kaip užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui ir integruoti ES strategijas, kad būtų galima geriau pasiekti darnaus vystymosi tikslus, ir rekomendacijų, kaip aiškiau apibrėžti kiekvienos ES institucijos atsakomybę vykdant su politikos suderinamumu vystymosi labui susijusius įsipareigojimus; mano, kad tai turėtų būti kuo skaidresnis ir įtraukesnis procesas, kuriame dalyvautų vietinio ir regioninio lygmenų vyriausybės, pilietinės visuomenės organizacijos ir ekspertų grupės;

7.

pritaria tam, kad būtų steigiama išorės santykių srityje dirbančių Komisijos narių grupė; ragina vyriausiąjį įgaliotinį ir pirmininko pavaduotoją DEVE komitetui reguliariai teikti ataskaitas apie šios grupės darbą;

8.

mano, kad kai kurių ES delegacijų naudotus mechanizmus, kuriuos taikant pateikta grįžtamoji informacija, susijusi su Komisijos 2015 m. ataskaita dėl politikos suderinamumo vystymosi labui, turėtų naudoti visos ES delegacijos ir tai turėtų būti atliekama kasmet; ragina ES delegacijas užtikrinti, kad politikos suderinamumo vystymosi labui klausimas būtų įtrauktas į atitinkamų dvišalių posėdžių ir jungtinių asamblėjų posėdžių, taip pat metinio ES delegacijų vadovų susitikimo Briuselyje darbotvarkę;

9.

palankiai vertina 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos priimtą geresnio reglamentavimo teisės aktų rinkinį; taip pat palankiai vertina tai, kad politikos suderinamumas vystymosi labui konkrečiai minimas kaip teisinis reikalavimas Geresnio reglamentavimo gairių 30-oje priemonėje (COM(2015) 0215);

10.

apgailestauja, kad, nors poveikio vertinimai yra svarbi priemonė siekiant politikos suderinamumo vystymosi labui, poveikio vystymuisi vertinimų ir toliau atliekama mažai ir juose nepakankamai atsižvelgiama į galimą poveikį besivystančioms šalims; tikisi, kad geresnio reglamentavimo teisės aktų rinkinys ir gairės padės pagerinti padėtį, kai į vystymąsi ir žmogaus teises bus atsižvelgiama visuose poveikio vertinimuose ir bus didinamas skaidrumas; ragina Komisiją reguliariai konsultuotis su žmogaus teisių organizacijomis ankstyvuoju politikos formavimo proceso etapu ir pradėti taikyti geresnes apsaugos priemones ir mechanizmus siekiant užtikrinti geresnę suinteresuotųjų šalių atstovavimo pusiausvyrą; palankiai vertina viešas konsultacijas dėl veiksmų plano, kuriuo remiantis siekiama nustatyti politikos suderinamumo vystymosi labui rezultatus ir poveikį besivystančiose šalyse ir suteikiamos galimybės išorės suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant besivystančias šalis ir pilietinę visuomenę, pareikšti savo nuomonę ir aktyviai dalyvauti; taip pat palankiai vertina praktinį veiksmų plano etapą ir konkrečių atvejų tyrimus, nes jie gali veiksmingai padėti tiksliai įvertinti politikos suderinamumo vystymosi labui poveikį; mano, kad įgyvendinant ES politiką būtina vykdyti sistemingesnius ex-post vertinimus;

11.

yra įsitikinęs, kad daugiau dėmesio turi būti skiriama institucijų veiklos koordinavimui, t. y. ES institucijų veiklos ar veiklos, vykdomos kartu su valstybėmis narėmis; ragina valstybių narių vyriausybes įtraukti politikos suderinamumą vystymosi labui į teisiškai privalomus aktus ir siekiant jį užtikrinti nustatyti politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui veiksmų planą; mano, kad nacionaliniai parlamentai turėtų būti intensyviau įtraukti įgyvendinant politikos suderinamumo vystymosi labui darbotvarkę atsižvelgiant į jų pajėgumą užtikrinti vyriausybių atskaitomybę ir išsamiai tirti pažangą šioje srityje;

12.

pabrėžia, kad skatinant politikos suderinamumą vystymosi labui Parlamentas privalo atlikti svarbų vaidmenį teikdamas pirmenybę politikos suderinamumui vystymosi labui savo darbotvarkėse, rengdamas daugiau komitetų ir parlamentų posėdžių politikos suderinamumo vystymosi labui klausimais, skatindamas keistis nuomonėmis politikos suderinamumo vystymosi labui tema su šalimis partnerėmis ir skatinamas dialogą su pilietine visuomene;

13.

pažymi, kad kai kurios valstybės narės sukūrė veiksmingą ministerijų veiklos koordinavimo mechanizmą numatydamos specialų įgaliojimą politikos suderinamumo vystymosi labui srityje; ragina valstybes nares remtis ir keistis kitose valstybėse narėse jau patvirtinta gerąja praktika;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad bendras programavimas yra sėkminga priemonė nuosekliai planuojant veiklą ES vystomojo bendradarbiavimo srityje; palankiai vertina tai, kad jis apima valstybių narių dvišalę veiklą šalyse partnerėse, tačiau apgailestauja dėl ankstesnių nesėkmingų bandymų susieti ES veiksmus su valstybių narių veikla, nes taip prarastos galimybės išnaudoti sąveiką;

15.

pripažįsta, kad siekiant teisingai užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui reikės tinkamų išteklių ir darbuotojų; primygtinai ragina politikos suderinamumo vystymosi labui ryšių centrams nacionalinėse ministerijose ir ES delegacijose suteikti būtinų išteklių, kad būtų įgyvendintos nacionalinės ir Europos lygmens strategijos politikos suderinamumo vystymosi labui srityje;

16.

pabrėžia, kad nacionaliniai parlamentai atlieka itin svarbų vaidmenį įtvirtinant politikos suderinamumą vystymosi labui užtikrindami, kad būtų reguliariai tikrinama, kaip vykdomi politiniai įsipareigojimai, stebėsena ir ar visapusiškai įtraukiamos pilietinės visuomenės organizacijos (PVO), ir vertindami vyriausybių teikiamas poveikio vertinimo ataskaitas;

17.

primena savo pasiūlymą dėl Sąjungoje taikytinos nepriklausomos sistemos asmenų arba bendruomenių, kuriems daro poveikį Sąjungos politika, skundams gauti; pripažįsta svarbų Parlamento Vystymosi komiteto ir jo nuolatinio pranešėjo politikos suderinamumo vystymosi labui klausimais vaidmenį atkreipiant dėmesį į visuomenės narių ar bendruomenių, kuriems daro poveikį ES politika, išreikštą susirūpinimą;

18.

pabrėžia, kad ES turi investuoti daugiau išteklių į įrodymais grindžiamą politikos suderinamumo vystymosi labui analizę; ragina Komisiją nedelsiant nustatyti nesuderinamumo atvejus ir pateikti jų išlaidų analizę, taip pat sukurti tinkamus politikos suderinamumo vystymosi labui stebėsenos ir pažangos vertinimo mechanizmus; taip pat ragina Komisiją į savo analizę įtraukti pasiūlymus, kaip išvengti nesuderinamumo skirtingose politikos srityse ir jį pašalinti; taip pat pabrėžia, kad reikia patobulinti nuorodų į politikos suderinamumą vystymosi labui teikimą programavimo dokumentuose;

19.

pabrėžia, kad būtina stiprinti politikos suderinamumą vystymosi labui persvarstant Europos konsensusą dėl vystymosi ir vykstant diskusijoms dėl būsimo susitarimo baigus galioti Kotonu susitarimui;

20.

pripažįsta, kad ES išgyvena didžiausią pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo; pabrėžia, kad būtina sustiprinti migracijos ir vystymosi politikos ryšį, kad būtų galima reaguoti į pagrindines šio reiškinio priežastis; mano, kad ES, siekdama įveikti krizę, turėtų pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, įskaitant saugumo ir diplomatines priemones; pabrėžia, kad reaguojant į pabėgėlių krizę dėmesys turėtų būti telkiamas ne tik į susirūpinimą keliančius saugumo klausimus ir kad vystymosi tikslai turi būti geriau integruoti siekiant, kad ES migracijos politikos priemonės būtų suderintos su priemonėmis, kuriomis siekiama mažinti skurdą; pabrėžia, kad politikos suderinamumas vystymosi labui yra svarbi naujosios ES migracijos politikos dalis; palankiai vertina patvirtintą Europos migracijos darbotvarkę (COM(2015)0240), kurioje pateikiamas išsamus atsakas į krizę; mano, kad ją įgyvendinant turėtų būti imamasi konkrečių veiksmų, kuriais būtų siekiama skatinti ekonominį, politinį ir socialinį vystymąsi ir gerą valdymą kilmės šalyse; pabrėžia piniginių perlaidų kaip vystymosi finansavimo šaltinio svarbą; pabrėžia, kad svarbūs yra valstybių narių susitarimai su trečiosiomis šalimis siekiant palengvinti saugų tarptautinių darbuotojų keliavimą ir judumą; mano, kad paramos vystymuisi programos ir lėšos neturėtų būti naudojamos migracijos kontrolės tikslais; pabrėžia, kad bet kokioje bendroje migracijos politikoje daugiausia dėmesio reikia skirti teisėtiems migrantų patekimo į Europą keliams ir priėmimui;

21.

pažymi, kad ES turi labiau suderinti migracijos ir prieglobsčio politiką tiek pačioje Sąjungoje, tiek su savo tarptautiniais partneriais; mano, kad į iš tiesų veiksmingą ir holistinę prieglobsčio ir migracijos politiką turi būti visapusiškai integruotos ES vidaus ir išorės politikos priemonės, visų pirma ES darbo sistemoje; pabrėžia, jog svarbu sukurti vieną bendrą prieglobsčio ir imigracijos politiką; ragina nustatyti visapusišką koncepciją, kaip pašalinti pagrindines migracijos, kuri yra glaudžiai susijusi su vystymusi, priežastis, siekiant, kad būtų rastas tvarus būdas, kaip įveikti dabartinę migracijos krizę; primena, kad pabėgėlės ar migrantės moterys ir mergaitės yra itin pažeidžiamos kalbant apie seksualinį smurtą ir išnaudojimą ir kad lyčių aspektas turi būti integruotas į ES migracijos politiką;

22.

siekdamas skatinti migracijos ir vystymosi sričių politikos suderinamumą, ragina ES ir jos valstybes nares su pabėgėliais susijusių išlaidų nedeklaruoti kaip oficialios paramos vystymuisi, nes tuomet labai išauga vystymosi programų, kurias vykdant veiksmingai šalinamos pagrindinės migracijos priežastys, alternatyviosios sąnaudos;

23.

pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės kartu vis dar yra svarbiausios pagalbos prekybai teikėjos pasaulyje (2013 m. jos suteikė 11,7 mlrd. EUR – SWD(2015)0128); mano, kad teikiant ES pagalbą prekybai taip pat turi būti siekiama suteikti daugiau galimybių neturtingiems augintojams, kooperatyvams, labai mažoms ir mažosioms įmonėms, palengvinti vietos rinkų įvairinimo galimybę, skatinti moterų lygybę ir tolesnę regioninę integraciją ir mažinti pajamų nelygybę; palankiai vertina Komisijos ketinimą daugiau dėmesio skirti su vystymusi susijusioms nuostatoms prekybos susitarimuose; primena valstybių narių įsipareigojimą imtis konkrečių pastangų siekiant tikslo, kad oficiali parama vystymuisi (OPV) besivystančioms šalims siektų 0,7 proc. BNP, ir EBPO Paramos vystymuisi komiteto rekomendaciją, kad dotacijos elementas vidutiniškai iš viso siektų 86 proc. OPV; pabrėžia, kad prekybos susitarimais turėtų būti prisidedama prie tvaraus vystymosi ir žmogaus teisių skatinimo ir kovos su korupcija visame pasaulyje;

24.

primena, kad prekybos liberalizavimas pats savaime nėra teigiamas reiškinys skurdo mažinimo prasme, nes gali turėti neigiamą poveikį darniam vystymuisi;

25.

ragina Komisiją pateikti metinę ataskaitą Parlamentui ir Tarybai dėl ES pagalbos prekybai besivystančiose šalyse panaudojimo ir detaliai nurodyti iš ES biudžeto 4 skyriaus ir Europos plėtros fondo paskirtų lėšų sumas ir šaltinius; mano, kad tokia ataskaita pasitarnautų kaip tvirtas pagrindas rengiant ES ataskaitas dėl politikos suderinamumo vystymosi labui, kurios turi būti skelbiamos kas dvejus metus;

26.

primena, kad darnaus vystymosi tikslu Nr. 17.15 pripažįstama, kad reikia gerbti kiekvienos šalies politinius sprendimus dėl skurdo mažinimo ir darnaus vystymosi; primena besivystančių šalių teisę reguliuoti investicijas siekiant garantuoti, kad visiems investuotojams, įskaitant užsienio investuotojus, būtų taikomi įpareigojimai ir pareigos, kad būtų galima užtikrinti žmogaus teisių apsaugą ir darbo ir aplinkos apsaugos standartų laikymąsi;

27.

palankiai vertina pažangą, padarytą nuo tada, kai buvo sudarytas Bangladešo tvarumo susitarimas, ir ragina Komisiją išplėsti privalomas sistemas, kad jos būtų taikomos ir kituose sektoriuose; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Komisiją išplėsti įmonių socialinę atsakomybę ir išsamaus patikrinimo iniciatyvas, kurios papildo esamą ES medienos reglamentą ar yra susijusios su siūlomu ES reglamentu dėl konflikto zonų naudingųjų iškasenų, kad jos apimtų ir kitus sektorius, nes taip būtų užtikrinta, kad ES, jos prekybininkai ir veiklos vykdytojai vykdys įsipareigojimą gerbti žmogaus teises ir laikytis aukščiausių socialinių ir aplinkos apsaugos standartų;

28.

primena, kad įgyvendinant ES investicijų politiką, visų pirma tuomet, kai naudojamasi viešosiomis lėšomis, turi būti prisidedama siekiant darnaus vystymosi tikslų; primena, kad reikia didinti vystymosi finansavimo institucijų skaidrumą ir atskaitomybę, kad būtų galima veiksmingai sekti ir stebėti pinigų srautus, skolos tvarumą ir pridėtinę vertę joms vykdant darnaus vystymosi projektus;

29.

primena apie išskirtinį OPV vaidmenį siekiant veiksmingų vystymosi rezultatų; ragina išsaugoti į vystymąsi orientuotą OPV ir tokį jos pobūdį, įskaitant skaidrią ir atskaitingą pranešimų teikimo sistemą; primena, kad apribojančių pagalbos sąlygų panaikinimas yra būtina sąlyga norint atverti galimybes besivystančių šalių socialiniams ir ekonominiams subjektams, pvz., vietos įmonėms ar techninės pagalbos specialistams, ir pasisako už tai, kad būtų skatinama naudotis besivystančių šalių viešųjų pirkimų sistemomis vykdant pagalbos programas ir taip remiama viešojo sektoriaus valdoma veikla siekiant stiprinti vietos privatųjį sektorių;

30.

vis dėlto primena, kad vien pagalbos nepakanka; yra įsitikinęs, kad reikėtų apsvarstyti novatoriškus ir įvairius finansavimo šaltinius, kaip antai, finansinių sandorių mokestį, anglies dioksido mokestį, oro transporto bilietų mokestį, mokestį už gamtinius išteklius ir pan., ir kad jie turėtų derėti su vystymosi veiksmingumo principais; mano, kad viešasis, privatusis, tarptautinis ir vidaus finansavimas turėtų būti labiau suderinti; pripažįsta esminį privačiojo sektoriaus vaidmenį šioje srityje; pabrėžia, kad svarbu sukurti tinkamas sąlygas privačioms įmonėms besivystančiose šalyse ir skatinti, kad būtų nustatomas politinis ir teisinis pagrindas siekiant palengvinti naudojimąsi banko sąskaitomis ir skaitmeninės infrastruktūros kūrimą;

31.

yra įsitikinęs, kad vykdant ES prekybos politiką turi būti atsižvelgiama į besivystančių šalių realybę ir vystymosi padėtį, kad būtų galima pasiekti politikos suderinamumo vystymosi labui tikslų, taip pat atsižvelgiama į besivystančių šalių teisę nustatyti savo pačių vystymosi strategijas; pabrėžia, kad dėl ES ir jos valstybių narių sudarytų prekybos ir investicijų susitarimų neturi būti tiesiogiai ar netiesiogiai pakenkta vystymosi tikslams ar žmogaus teisių skatinimui ir apsaugai šalyse partnerėse; primena, kad sąžininga ir tinkamai reguliuojama prekyba, atitinkanti PPO taisykles, gali užtikrinti vystymosi galimybes; palankiai vertina tai, kad į visus prekybos ir investicijų susitarimus įtraukiami išsamūs prekybai ir tvariam vystymuisi skirti skyriai;

32.

ragina ES nustatyti tinkamą sistemą siekiant reguliuoti, kaip įmonės integruoja žmogaus teises ir socialinius bei aplinkos apsaugos standartus; ragina ES ir jos valstybes nares toliau aktyviai dalyvauti JT Žmogaus teisių tarybos veikloje siekiant užtikrinti įmonių atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus;

33.

remia veiksmingą, teisingą ir skaidrią mokesčių sistemą, atitinkančią gero valdymo principus; palankiai vertina 2015 m. kovo 18 d. Komisijos pristatytą mokesčių skaidrumo priemonių rinkinį ir 2016 m. sausio 28 d. pristatytą Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinį, įskaitant Komisijos komunikatą dėl išorės strategijos, kaip skatinti gerą mokesčių srities valdymą tarptautiniu mastu; pabrėžia, kad svarbu atlikti naujų ES teisės aktų mokesčių srityje poveikio vertinimą ir šalutinio poveikio analizę siekiant išvengti neigiamo poveikio besivystančioms šalims; primena, kad vidaus išteklių mobilizavimas pasinaudojant apmokestinimu yra svarbiausias pajamų šaltinis užtikrinant viešąjį darnaus vystymosi finansavimą; primygtinai ragina ES remti besivystančias šalis joms stiprinant gebėjimus mokesčių administravimo, finansų valdymo ir viešųjų finansų valdymo srityse, taip pat pažabojant neteisėtus finansinius srautus; ragina ES užtikrinti, kad įmonės mokėtų mokesčius tose šalyse, kuriose jos sukuria arba gauna naudą; todėl pabrėžia ES atsakomybę pasauliniu mastu skatinti ir įgyvendinti politikos suderinamumo vystymosi labui principą mokesčių srityje; ragina ES šiuo tikslu siekti, kad besivystančios šalys galėtų vienodomis sąlygomis dalyvauti vykdant pasaulinę esamų tarptautinių mokesčių taisyklių reformą;

34.

mano, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra itin svarbus siekiant spręsti neteisėto kapitalo judėjimo ir mokesčių slėpimo problemą ir ragina ES skatinti platesnį tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių klausimais; ragina ES užtikrinti sąžiningą elgesį su besivystančiomis šalimis vedant derybas dėl mokesčių sutarčių pagal JT pavyzdinę konvenciją dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo atsižvelgiant į jų konkrečią padėtį ir užtikrinti teisingą apmokestinimo teisių paskirstymą; palankiai vertina įsipareigojimus, prisiimtus Adis Abeboje 2015 m. liepos mėn. įvykusioje Vystymosi finansavimo konferencijoje, kaip antai, dėl daugiašalio vystymosi finansavimo persvarstymo ir Adis Abebos mokesčių iniciatyvos, kuria siekiama padėti besivystančioms šalims plėtoti savo vidaus išteklių sistemas; ragina ES visapusiškai naudotis EBPO pavyzdine mokesčių konvencija, kurioje numatyta neprivaloma nuostata dėl mokesčių surinkimo pagalbos;

35.

ragina įvertinti kainų subsidijų poveikį eksportui, tarifams ir prekybos kliūtims besivystančiose šalyse;

36.

pakartoja, kad pastangos užsitikrinti galimybę gauti žaliavų iš besivystančių šalių turi nekenkti vietos vystymuisi ir skurdo panaikinimui, o padėti besivystančioms šalims pasinaudoti naudingųjų iškasenų gausa tikram vystymuisi;

37.

pabrėžia, kad siekiant pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo būtina užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui visais lygmenimis, visų pirma, jeigu siekiama platesnio užmojo Darbotvarkės iki 2030 m. tikslų, būtent visiškai panaikinti badą ir išspręsti visų pavidalų netinkamos mitybos problemą; mano, kad ES turėtų skatinti kurti tvirtas reguliavimo sistemas su aiškiais kriterijais siekiant užtikrinti pažeidžiamiausių asmenų teisių apsaugą ir apsirūpinimo maistu saugumą;

38.

ragina ES sistemingai vertinti, be kita ko, ES žemės ūkio, prekybos ir energetikos politikos, pvz., biokuro politikos, poveikį apsirūpinimo maistu saugumui besivystančiame pasaulyje ir labiausiai pažeidžiamų asmenų pragyvenimo šaltiniui; ragina Komisiją ir toliau dėmesį telkti į kooperatyvus, labai mažus, mažus ir vidutinio dydžio veiklą vykdančius ūkius ir žemės ūkio darbuotojus, ir skatinti tvarią ir ekologinę žemės ūkio praktiką atsižvelgiant į Tarptautinio vystymuisi skirto žemės ūkio žinių, mokslo ir technologijų vertinimo išvadas, JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais rekomendacijas ir darnaus vystymosi tikslus; primena, jog reikia užtikrinti, kad naudojant BŽŪP priemones nebūtų kenkiama besivystančių šalių maisto gamybos pajėgumui ir ilgalaikiam besivystančių šalių apsirūpinimo maistu saugumui; pabrėžia, kad esminiai politikos suderinamumo ir poveikio klausimai turi būti sprendžiami toliau vykdant ES apsirūpinimo maistu saugumo politikos programos (COM(2010)0127) stebėseną; pabrėžia, kad ES turėtų remti perdirbimo pramonės šakų kūrimą žemės ūkio sektoriuje ir maisto saugojimo būdų gerinimą; primena, kad svarbu atsižvelgti į žuvininkystės susitarimų poveikį apsirūpinimo maistu saugumui besivystančiose šalyse; ragina ES ir jos valstybes nares prisidėti užkertant kelią žemės užgrobimams padedant besivystančioms šalims nacionaliniu lygmeniu įgyvendinti JT neprivalomas atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gaires;

39.

pabrėžia, kad besivystančioms šalims skiriant biudžeto lėšas pirmenybę reikia teikti patikimų sveikatos priežiūros sistemų įdiegimui, tvarios sveikatos priežiūros infrastruktūros sukūrimui, pagrindinių paslaugų ir kokybiškų priežiūros paslaugų teikimui; ragina ES remti visuotino sveikatos draudimo, kuris besivystančiose šalyse užtikrintų atsakomybės už su sveikata susijusios rizikos paskirstymą, kūrimą;

40.

ragina ES, valstybes nares ir visus tarptautinius partnerius imtis ryžtingų veiksmų įgyvendinant neseniai Paryžiuje sudarytą COP21 klimato susitarimą; pabrėžia, kad ES ir kitos išsivysčiusios šalys turi ir toliau remti veiksmus klimato srityje siekiant sumažinti išmetamą teršalų kiekį ir didinti atsparumą klimato kaitos poveikiui besivystančiose šalyse ir visų pirma mažiausiai išsivysčiusiose šalyse; primena, kad šiomis aplinkybėmis itin svarbus tinkamas veiksmų klimato srityje finansavimas; ryšium su tuo remia ES perėjimą prie naujos energetikos sistemos ir perėjimą prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos; pabrėžia, kad gali būti pakenkta vystymosi laimėjimams, jei nepavyks apriboti pasaulio klimato atšilimo, kad jis būtų gerokai mažesnis nei 2 oC; ragina ES atlikti aktyvų vaidmenį sprendžiant pasaulio klimato kaitos problemą nustatant strateginius prioritetus visais lygmenimis ir visuose sektoriuose, taip pat išsikelti ir pasiekti naujus privalomus kovos su klimato kaita, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos tikslus vadovaujantis Paryžiaus susitarimu;

41.

pripažįsta, kad privačiojo sektoriaus finansavimas kovos su klimato kaita srityje negali pakeisti viešojo finansavimo; pabrėžia, kad būtina užtikrinti skaidrų ataskaitų teikimą bei atskaitomybę ir socialinių ir aplinkos srities apsaugos priemonių įgyvendinimą kalbant apie privačiojo sektoriaus kovos su klimato kaita finansavimą;

42.

palankiai vertina 2016–2020 m. ES lyčių lygybės veiksmų planą ir ragina stebėti ir įgyvendinti jo tikslus vykdant visus ES išorės veiksmus, įskaitant ES finansuojamus projektus šalies lygmeniu; taip pat ragina ES veiksmingai įtraukti lyčių lygybės ir moterų įgalinimo aspektus į visas savo politikos sritis, įskaitant biudžetą, ir užtikrinti, kad išorės politika padėtų kovoti su visų formų diskriminacija, įskaitant LGBT asmenų patiriamą diskriminaciją;

43.

pripažįsta, kad nesant saugumo negalima užtikrinti jokio darnaus vystymosi ar skurdo panaikinimo; taip pat pripažįsta, kad saugumo ir vystymosi ryšys yra svarbus elementas užtikrinant ES išorės veiksmų efektyvumą;

44.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti politikos ES išorės veiksmų, saugumo, gynybos, prekybos, humanitarinės pagalbos ir vystomojo bendradarbiavimo srityse suderinamumą ir koordinavimą; atkreipia dėmesį į užduotį užtikrinti gerą valdymą besivystančiose šalyse; pabrėžia, kad politikos suderinamumas vystymosi labui turėtų padėti sukurti teisinę valstybę ir nešališkas institucijas, stiprinti veiksmus, kurių imantis skatinamas nusiginklavimas ir užtikrinama visuomenės sveikatos priežiūra ir apsirūpinimo maistu saugumas, taip pat plėtoti susijusią politiką, kuria užtikrinamas saugumas ir vystymasis;

45.

ragina ES sustiprinti savo pajėgumus krizių prevencijos ir ankstyvo reagavimo srityje, kad būtų galima padidinti bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) ir vystymosi priemonių sąveiką užtikrinant trumpalaikių atsakų į krizes ir ilgalaikių vystymosi strategijų pusiausvyrą; teigia, kad sukūrus naują vystymosi ir saugumo ryšiui skirtą priemonę galima bus sumažinti nesuderinamumą ir padidinti politikos suderinamumo vystymosi labui veiksmingumą; pabrėžia, kad ši priemonė turėtų būti finansuojama ne naudojantis esamomis vystymosi priemonėmis, bet naujais biudžeto asignavimais; ragina rengiant ES saugumo ir vystymosi strategijas atsižvelgti į atitinkamų regionų ir šalių prioritetus ir politiką; teigiamai vertina politinę reagavimo į krizę programą, nes tai yra svarbi priemonė siekiant ankstyvu etapu suformuoti bendrą krizės supratimą; ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares vykdyti glaudesnį bendradarbiavimą, kad būtų parengta išsami analizė, kuri suteiktų galimybę turint informaciją rinktis, ar siekiant įveikti krizę vykdyti BSGP ar ne BSGP veiksmus;

46.

mano, kad strategija saugumo ir vystymosi Sahelio regione srityje (6), Afrikos greitojo reagavimo pajėgos ir 2015–2020 m. Sahelio regiono veiksmų planas (7) yra geri sėkmingo ES visapusiško požiūrio įgyvendinimo pavyzdžiai veiksmingai derinant atsaką saugumo, vystymosi ir valdymo srityse;

47.

ragina Komisiją ir valstybes nares toliau gerinti humanitarinės pagalbos, vystomojo bendradarbiavimo ir atsparumo nelaimėms sąsajas, kad būtų galima lanksčiau ir veiksmingiau reaguoti į didėjančius poreikius;

48.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.