15.1.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 13/14

Pranešėja:

Renate HEINISCH

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) remia Europos Komisijos pastangas skaitmeninėje darbotvarkėje didelį prioritetą suteikti e. sveikatos sprendimams.

1.2.

EESRK pažymi, kad informacijos ieškantys asmenys, pacientai ir sveikatos priežiūros specialistai ne kartą pabrėžė, kad reikalinga išsami, tiksli ir naujausia informacija apie vaistus ir bendroji skaitmeninė rinka.

1.3.

EESRK mano, kad ši institucijų patvirtinta informacija turi būti prieinama be kliūčių ir diskriminavimo, siekiant užtikrinti prieigą ir silpnaregiams, kurtiesiems arba kitą fizinę negalią turintiems asmenims. Turėtų būti sudarytos galimybės šią informaciją pritaikyti prie piliečių, pacientų, sveikatos priežiūros specialistų individualių poreikių, kad ji užtikrintų veiksmingiausią ir saugiausią vaistų vartojimo lygį.

1.4.

EESRK nuomone, pradėjus elektroninėmis priemonėmis platinti vaistus registruojančių institucijų patvirtintą informaciją apie produktą, prieiga prie informacijos taps dar geresnė. Elektroninė duomenų bazė, kurioje kaupiama sveikatos institucijų patvirtinta vartojimo ir specialioji informacija (vaisto charakteristikų santrauka), leidžia naudotis naujausia ir tiksline informacija apie vaistus.

1.5.

EESRK siūlo informaciją regos sutrikimų turintiems asmenims teikti jiems tinkamiausia forma, pavyzdžiui, didesniais rašmenimis arba garso rinkmena. Netgi būtų galima naudoti vaizdo įrašus ar vaizdo įrašus gestų kalba, siekiant kurtiesiems pristatyti, kaip teisingai naudoti pagalbines vaistų vartojimo priemones (pavyzdžiui, inhaliatorių nuo astmos). Dar viena priemonė komunikacijos kliūtims mažinti – informacijos pateikimas „supaprastinta kalba“. Tai leistų mokymosi sutrikimų turintiems asmenims kaip tikslinei grupei gauti informaciją ir taip kompensuoti išsilavinimo trūkumus.

1.6.

Be to, EESRK pažymi, kad portale pateikta santrauka būtų patikimas ir pakankamai lengvai prieinamas institucijų patvirtintos informacijos šaltinis, atitinkantis prieigos be kliūčių kriterijus. Tai leistų pacientams ir sveikatos priežiūros specialistams iš kitų šaltinių gautą informaciją palyginti su patvirtinta pagrindine informacija.

1.7.

Be to, siekiant plačiai užtikrinti naudojimosi tinkamumą, reikėtų bendradarbiauti su naudotojais ir svetainių dizaineriais, turinčiais specialiųjų žinių prieigos be kliūčių klausimais. Reikėtų nuo formos faktoriaus nepriklausomo sprendimo, kad naudotojai pagal savo poreikius ir galimybes galėtų patys pasirinkti galutinį įrenginį (kompiuteris, planšetinis kompiuteris, išmanusis telefonas ir kt.) informacijai gauti.

1.8.

EESRK nuomone, institucijų patvirtintos informacijos duomenų bazę arba portalą reikėtų kurti glaudžiai bendradarbiaujant su visais svarbiais suinteresuotaisiais subjektais – farmacijos pramone, pacientų organizacijomis, neįgaliųjų atstovais ir sveikatos priežiūros specialistais –, o eksploatuoti ir finansuoti turėtų farmacijos pramonė, siekiant kaip galima geriau patenkinti poreikius.

1.9.

EESRK mano, kad svarbu rasti į naudotoją orientuotus sprendimus, kad ir mažiau išsilavinę asmenys arba asmenys, kurie retai naudojasi internetu, turėtų galimybę gauti informaciją.

1.10.

Nors elektroninė prieiga prie informacijos laikoma svarbia, tačiau reikėtų pabrėžti, kad pacientai rekomendacijas dėl susirgimų ir jų gydymo pirmiausia gauna iš gydytojų (visų pirma bendrosios praktikos gydytojų) ir kitų sveikatos priežiūros specialistų, pavyzdžiui, vaistininkų ir medicinos seserų.

1.11.

EESRK prašo Europos Komisijos paremti paraišką dėl IMI2 projekto dėl elektroninės informacijos apie vaistus. Valstybės narės raginamos sutelkti pastangas tarpusavyje koordinuoti esamas duomenų bazes.

2.1.

2012 m. Europos Komisija paskelbė veiksmų planą, kuriame įvardijamos kliūtys, neleidžiančios visapusiškai naudotis skaitmeniniais sprendimais Europos sveikatos priežiūros sistemose, ir kuris pavadintas „2012–2020 m. E. sveikatos veiksmų planas. Novatoriška sveikatos priežiūra XXI amžiui“ (1).

2.2.

Europos Komisijos tikslas – gerinti pacientams naudingą sveikatos priežiūrą, leisti jiems patiems labiau kontroliuoti savo gydymą ir sumažinti sąnaudas. Pacientams, piliečiams ir sveikatos priežiūros specialistams susižavėjus telemedicinos taikomosiomis programomis ir milijonams europiečių įdiegus savo išmaniuosiuose telefonuose programinę įrangą, skirtą sekti savo sveikatą ir gerą savijautą, skaitmeninė sveikatos priežiūra dar turi atskleisti savo didelį potencialą, siekiant pagerinti sveikatos priežiūros sistemas ir pasinaudojant didesniu veiksmingumu sumažinti sąnaudas. EESRK atkreipia dėmesį, kad šiuo požiūriu reikia atsižvelgti į asmens ir duomenų apsaugos poreikius.

2.3.

Pasaulio sveikatos organizacija e. sveikatą, kuri apima telemediciną ir m. sveikatą, apibrėžia taip: e. sveikata yra sveikatos priežiūros išteklių ir sveikatos priežiūros perdavimas elektroninėmis priemonėmis. Ji apima tris sritis:

2.4.

Europos Komisija paskelbė žaliąją knygą dėl mobiliosios sveikatos (m. sveikata) (2). Mobilioji sveikata (m. sveikata) yra e. sveikatos dalis, susijusi su medicinos ir viešosios sveikatos priežiūros praktika, kuri yra remiama mobiliaisiais įrenginiais. Ji visų pirma apima mobiliųjų komunikacijos galimybių naudojimą sveikatos priežiūros ir gerovės paslaugoms bei informavimo tikslais, taip pat sveikatos priežiūros taikomąsias programas.

2.5.

Vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių naudojasi elektronine sveikatos informacija ir taikomosiomis programomis, kurių nuolat daugėja.

2.6.

Vis dėlto šių informacijos šaltinių kokybė labai skiriasi, nes paieškos sistemos paprastai neskiria patikimų, oficialiai patvirtintų nuo nelabai patikimų šaltinių.

2.7.

Sveikatos priežiūros specialistai gali naudotis ne viena sertifikuota informacine sistema. Šių specialistų – visų pirma šeimos gydytojų ir vaistininkų – vaidmuo sveikatos priežiūros sistemoje yra labai svarbus ir kokybiška informacija yra tiesiog būtina, jei norime, kad sveikatos priežiūros specialistai būtų gerai informuoti ir sėkmingai patenkintų ES gyventojų sveikatos priežiūros poreikius.

2.8.

EESRK mano, kad pacientams lygiai taip pat reikia paprastos prieigos prie patikimos informacijos, kad jie galėtų geriau organizuoti savo sveikatos priežiūrą ir joje dalyvauti, o tai paskatins juos labiau laikytis gydytojų nurodymų. Mokymo poreikis ir visų grupių (įskaitant vyresnio amžiaus asmenis ir asmenis su tam tikrais sutrikimais) įtraukimo klausimas išsamiau aprašomi ankstesnėse nuomonėse (3).

2.9.

Padidėjęs sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvis ir įvairios galimybės pacientams arba piliečiams aktyviai dalyvauti sveikatos priežiūros organizacijų, pavyzdžiui, nacionalinių vaistus registruojančių institucijų, Europos vaistų agentūros (EMA) komitetų ir etikos komisijų veikloje, reikalauja plačių žinių.

2.10.

Pacientams tokią mokymosi galimybę suteikia „Europos pacientų akademija terapijos inovacijų klausimais“ (EUPATI). Šio konsorciumo veiklą finansuoja Naujoviškų vaistų iniciatyva – Europos Komisijos ir Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPIA) viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė.

2.11.

EUPATI yra 29 organizacijų konsorciumas, kuriam vadovauja Europos pacientų forumas. Jis unikaliu būdu sujungia visos Europos pacientų organizacijas ir akademines bei nepelno organizacijas, kurios yra su pacientais susijusios viešosios veiklos ekspertės, taip pat EFPIA priklausančias įmones. EUPATI informuoja pacientus, kurie nėra sveikatos priežiūros sistemos profesionalai, ir sunkiai pasiekiamas pacientų grupes, didindamas visuomenės supratimą apie būtinybę vystyti naujus gydymo metodus. EUPATI gali padėti surengti mokymus, kaip suprasti informaciją apie vaistus, arba sukurti atitinkamą švietimo programą.

2.12.

Kai kurios Europos valstybės narės jau naudoja elektroninę informaciją apie vaistus. Švedijos farmacijos pramonės federacija LIF sukūrė geriausiai išplėtotą duomenų bazę FASS (4), kitos šalys, pavyzdžiui, Vokietija, Didžioji Britanija, Suomija ir Danija taip pat yra sukūrusios duomenų bazes. Paprastai šios duomenų bazės nėra laisvai prieinamos silpnaregiams arba jose nėra viso vaistų asortimento.

2.13.

Be to, kai kurios iš šių duomenų bazių nėra reguliariai atnaujinamos.

2.14.

Vaistus registruojančios institucijos papildomai leido pakuotės lapelyje nurodyti kodus (QR kodus), kurie susieti su bendrovės interneto svetainėje pateiktais pakuotės lapeliais. Dažnai ir čia neužtikrinama prieiga be kliūčių.

2.15.

Šios iniciatyvos rodo, kad būtinas suderintas požiūris, siekiant visoms visuomenės grupėms užtikrinti prieigą prie informacijos naudojant šias naujas technologijas.

3.1.1.

EESRK mano, kad farmacijos pramonė yra atsakinga už tikslios ir naujausios informacijos apie savo produktus teikimą. Kiekvienas technologinis sprendimas turėtų būti priimamas bendradarbiaujant su pramone, kad būtų galima pasinaudoti jau esamais techniniais sprendimais ir kad vaistus registruojančios institucijos vykdytų priežiūrą.

3.1.2.

EESRK pabrėžia, kad su susijusiais suinteresuotaisiais subjektais (vaistus registruojančiomis institucijomis, pacientų organizacijomis, sveikatos priežiūros specialistais) turi būti derinama institucijų patvirtintos informacijos pateikimo forma ir prieigos galimybės.

3.1.3.

Pagal IMI iniciatyvą būtų galima suformuoti ir finansuoti konsorciumą, atsakingą už duomenų bazės ar portalo vystymo koordinavimą.

3.1.4.

Kuriant siūlomą portalą bus atsižvelgiama į esamas duomenų bazes (pavyzdžiui, EMA).

—

Galima naudotis nacionalinių duomenų bazių dizainu. Be to, buvo sukurtas papildomas prototipas, skirtas parodyti patogią naudotis ir iš esmės be kliūčių prieinamą duomenų bazę, turinčią garso ir vaizdo rinkmenas. Reikėtų rasti viešai prieinamą techninį sprendimą, efektyviausiai naudojantį esamus šaltinius.

—

Ieškant šio sprendimo reikia taip pat atsižvelgti į tai, kad piliečiai arba pacientai nenori savo išmaniajame telefone naudoti pernelyg daug skenavimo programų. Todėl duomenų bazė arba portalas turėtų būti prieinami, pavyzdžiui, naudojant tradicines skenavimo technologijas.

—

Reikia ieškoti nuo formos faktoriaus nepriklausančių sprendimų – tai tik sustiprintų visuomenės pritarimą joms. Naudojantis visais įrenginiais (kompiuteriu, planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu ir kt.) turėtų būti sudaryta galimybė užsisakyti informaciją ir su ja susipažinti.

—

Techninius sprendimus reikėtų palyginti atsižvelgiant ir į sveikatos priežiūros sistemų sritis (pavyzdžiui, valstybių narių iniciatyvas, padedančias pasiekti žmones per televizijos ryšį arba per bankomatus, Europos Komisijos siūlomas iniciatyvas (5)).

—

Italijoje, vaistininkai pagal įstatymą privalo atsispausdinti atnaujintus pakuočių lapelius, kuriuos farmacijos pramonė įtraukė į duomenų bazę. Vaistinėje vaistininkų arba pačių pacientų (į bankomatus panašiuose terminaluose) atspausdinta informacija taptų dar viena galimybe įtraukti asmenis, kurie nesinaudoja internetu.

—

Atliekant mokslinius tyrimus turi būti nagrinėjami struktūriniai klausimai dėl būtino techninio sprendimo patikrinimo, siekiant sustiprinti visuomenės pritarimą jiems.

—

Kaip registravimo institucijos tikrina turinį?

—

Turinys turi būti pateiktas taip, kad jį būtų galima pritaikyti prie pacientų ar piliečių individualių poreikių ir kad jis apimtų visą informaciją, kurios reikalaujama pagal vaistų registravimo dokumentus arba įstatymus.

—

Kad visi subjektai greitai gautų grįžtamąją informaciją, būtų galima numatyti galimybę naudotojui įvertinti informaciją (visų pirma informacijos suprantamumo požiūriu). Šiuo tikslu būtų galima naudoti socialinės žiniasklaidos elementus informacijai pristatyti, skleisti ir ja keistis.

—

Kaip būtų galima skatinti aktyvų mokymąsi, kad būtų naudojamasi esamais informacijos šaltiniais sveikatos priežiūros klausimais (įskaitant skaitmeninę informaciją)?

—

Mokymasis mokytis (visą gyvenimą trunkantis mokymasis) yra vienas iš aštuonių bendrųjų gebėjimų, išdėstytų 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje (6), kurioje valstybės narės raginamos įgyvendinti nacionalines priemones. Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkėje siūlomos priemonės, kurias valstybės narės galėtų įgyvendinti aktyviam suaugusiųjų mokymuisi skatinti. Skaitmeninės sveikatos raštingumas galėtų tapti vienu iš Suaugusiųjų gebėjimų tarptautinio vertinimo programos (PIAAC) kriterijų suaugusiųjų mokymuisi vertinti.

—

Kokį vaidmenį galėtų atlikti įvairios švietimo įstaigos (universitetai, suaugusiųjų mokymo centrai ir kt.) ir sveikatos priežiūros institucijos, siekiant sustiprinti įvairius gebėjimus, pavyzdžiui, darbe naudoti naujas technologijas, dalyvauti labdaringoje veikloje ir rūpintis savo sveikata bei perduoti socialines ir technines žinias?

—

Sveikatos priežiūros specialistams studijų metu turi būti užtikrinamas atitinkamas jų mokymas. Suaugusiųjų mokymo centrai galėtų parengti patrauklius, specialiai sistemos naudotojams pritaikytus kursus. Kad pasiektų tikslinę grupę, jie galėtų veikti kartu su sveikatos priežiūros specialistais (visų pirma gydytojais), vietos vaistininkais ir vietinėmis sveikatos priežiūros ir socialinėmis įstaigomis. Tai ypač svarbu kaimo vietovėse, kur žmonės yra labiau izoliuoti. Ypač mokymasis vienos kartos iš kitos padėtų keistis žiniomis ir techniniais gebėjimais.