9.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/81

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalį dėl ES santykių su kitomis pasaulio šalimis,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (1) (NNN reglamentas),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Komisijos komunikatą „Atnaujinta 2011–14 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ (COM(2011)0681),

—

atsižvelgdamas į klausimus raštu: 2013 m. sausio 22 d. pateiktą E-000618/2013 dėl piktnaudžiavimo mažmeninės prekybos tiekimo grandinėse ir 2013 m. kovo 13 d. pateiktą E-002894/2013 dėl ES ir Tailando laisvosios prekybos susitarimo bei vaikų darbo konservų pramonėje ir Komisijos atsakymus į šiuos klausimus,

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto (2),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A7-0130/2014),

A.

kadangi Europos Sąjungos žuvininkystės sektorius šiuo metu kovoja su krize, paveikusia žvejybos, perdirbimo ir akvakultūros sektorius ir dramatiškai susilpninusia jo konkurencines pozicijas ypač dabar, kai pasaulinė rinka liberalizuojasi, o tam tikros besivystančios valstybės, kurios naudojasi gausiais jūrų ištekliais, įgyja naujų galių žuvininkystės sektoriuje;

B.

kadangi Europos Sąjungos žuvininkystės ir perdirbimo pramonė yra itin svarbi tiekiant maisto produktus Europos Sąjungos piliečiams bei suteikiant pragyvenimo šaltinį, kuris smarkiai priklauso nuo tos veiklos, pakrančių gyventojams; kadangi šio sektoriaus išlikimui iškils pavojus, jei ES liberalizuos žuvininkystės produktų prekybą su besivystančiomis šalimis, siekiančiomis eksportuoti savo produktus į svarbią bendrąją rinką, ypač jei bus nustatytas nulinis tarifas;

C.

kadangi ES yra didžiausia žuvininkystės produktų importuotoja pasaulyje, kurios priklausomybė nuo importo daro bendrąją rinką labai patrauklią eksportuotojams, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad žuvininkystės produktų paklausa ES kasmet išauga 1,5 proc.;

D.

kadangi Tailandas yra didžiausias tuno konservų gamintojas pasaulyje, pagaminantis 46 proc. viso pasaulio tuno konservų ir kadangi jo tuno konservų eksportas į ES kasmet sudaro daugiau kaip 90 000 tonų ir beveik 20 proc. viso ES importo iš trečiųjų šalių, o JAV, ES ir Japonija yra svarbiausios Tailando žuvininkystės produktų eksporto rinkos;

E.

kadangi Tailandas yra didžiausias pasaulyje šviežio, šaldyto ir atšaldyto tuno importuotojas savo konservų pramonei;

F.

kadangi 80 proc. suvartojamo tuno sudaro tuno konservai ir kadangi, remiantis naujausiais JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) FISHSTAT duomenų bazės duomenimis, 21 proc. tuno konservų ir tuno gaminių pasaulyje pagaminama ES, o likę 79 proc. pagaminama trečiosiose šalyse, kurių dauguma yra besivystančios šalys;

G.

atsižvelgdamas į prekybinę, ekonominę ir strateginę Tailando svarbą Europos Sąjungai ir didelę ES ir Tailando laisvosios prekybos susitarimo (LPS) naudą visai ES ekonomikai;

H.

kadangi ES remia ASEAN (Pietryčių Azijos valstybių asociacija) valstybių narių regioninę integraciją ir kadangi LPS su Tailandu yra esminis šio proceso, kurio galutinis tikslas – ateityje sudaryti tarpregioninį LPS, ramstis;

I.

kadangi ES prioritetinis tikslas nuo 2007 m. yra pasirašyti ES ir ASEAN LPS, taip pat tikintis įtraukti Indoneziją, Malaiziją, Filipinus, Singapūrą, Tailandą, Brunėjų ir Vietnamą, ir kadangi pažangos derybose dėl šio regioninio susitarimo stoka lėmė dvišalių derybų su ASEAN valstybėmis narėmis, tarp jų ir Tailandu, pradžią, politiškai įsipareigojant sudaryti LPS per dvejų metų laikotarpį;

J.

kadangi Tailandą, Indoneziją ir Filipinus įtraukus į Ramiojo vandenyno centrinį ir vakarinį regioną, šiame regione pagaminama beveik pusė pasaulio tuno konservų;

K.

kadangi pokyčiai tuno konservų ir filė gamyboje vyksta kartu su tendencijomis nukreipti pasaulinį tiekimą į šalis perdirbėjas, kuriose gamybos sąnaudos yra nedidelės ir kurios yra šalia žaliavų šaltinių (pavyzdžiui, Tailandas, Filipinai, Indonezija, Papua ir Naujoji Gvinėja, Ekvadoras), ir kadangi auga šalių, susijusių su tuno konservų gamyba ir eksportu, skaičius;

L.

kadangi Tailandas ir Filipinai yra didžiausi tuno gaminių ir konservų eksportuotojai į ES, ir kadangi importas iš Tailando išaugo 20 proc., o iš Filipinų sumažėjo 5 proc.;

M.

kadangi tarifų tuno konservams ir gaminiams sumažinimas galėtų turėti įtakos Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno grupės valstybėms (AKR) taikomoms lengvatoms ir lengvatoms, taikomoms šalims, besinaudojančioms bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema (BLS), pagal kurią trečiosios šalys, besinaudojančios bendrąja lengvatų sistema (BLS+), įsipareigoja už muitų tarifų lengvatas įgyvendinti tokias politikos priemones, kaip pagarba žmogaus teisėms, taip pat darbo, aplinkosaugos ir gero valdymo politikos priemones;

N.

kadangi muitų tarifų sumažinimas taip pat iškreiptų ES rinką, nes didžioji ES tuno konservų pramonės dalis įsikūrusi labai nuo žvejybos priklausančiuose regionuose, būtent Galisijoje, Bretanėje, Azorų salose (atokiausias regionas), Baskijoje ir Sardinijoje; kadangi ES tuno pramonė yra antra didžiausia tuno konservų gamintoja pasaulyje, seniai vykdanti labai svarbią veiklą kuriant pridėtinę vertę bei darbo vietas ES bei užtikrinanti aukščiausius įmanomus socialinius, aplinkos, taip pat higienos ir sveikatos apsaugos standartus;

O.

kadangi lengvatinių kilmės taisyklių pagrindinis tikslas – įtvirtinti pakankamą ekonominį ryšį, siejantį produktus, importuojamus į ES, ir valstybes, kurios naudojasi ES teikiamomis lengvatomis, siekiant užtikrinti, kad šiomis lengvatomis negalėtų netinkamai pasinaudoti kitos valstybės, kurioms jos nebuvo skirtos;

P.

kadangi diskusijos dėl prekybos žuvininkystės produktais yra susijusios prekyba gamtos ištekliumi, kurio tvarumui turi įtakos daugelis veiksnių, įskaitant gerą valdymą ir tvarų žuvininkystės išteklių naudojimą, nelegalios žvejybos kontrolę, taršą, klimato kaitą ir rinkos paklausą; kadangi visi šie išorės veiksniai veikia tarptautinę prekybą žuvininkystės produktais, todėl šie produktai turėtų būti laikomi jautriais importui produktais, kuriems taikoma ypatinga apsauga;

Q.

kadangi pakankamas ir nepertraukiamas žaliavų tiekimas yra itin svarbus, kad galėtų išsilaikyti ir ekonomiškai plėstis ES tuno gamintojų įmonės;

R.

kadangi Pasaulinė prekybos organizacija (PPO) skatina laisvąją prekybą kaip augimo priemonę, kurios tikslas yra tvarus vystymasis socialinėje, ekonominėje ir aplinkosaugos srityse;

S.

kadangi šiomis aplinkybėmis prekybos taisyklės yra esminis elementas, siekiant užtikrinti prekybos naudingumą ir pasiekti sveikatos apsaugos ir aplinkosaugos tikslus bei tinkamą gamtos išteklių valdymą;

T.

kadangi globalizacija labai padidino žuvininkystės produktų kiekį tarptautinėje rinkoje ir plačiai paplito susirūpinimas tuo, kad daugelyje šalių gamintojų trūksta pakankamų priemonių žuvų ištekliams tvariai valdyti ir (ar) naudoti, tinkamam higienos ir sveikatos apsaugos lygiui užtikrinti, žvejybos ir akvakultūros poveikiui aplinkai mažinti bei apskritai pagarbai žmogaus teisėms užtikrinti ir darbo teisėms, ypač socialinėms sąlygoms, skatinti;

U.

kadangi kai kurie ES prekybos partneriai turi trūkumų, susijusių su tvariu žuvininkystės sektoriaus vystymusi trimis aspektais: socialiniu, ekonominiu ir aplinkos;

V.

kadangi tvarų tunų išteklių valdymą užtikrina penkios regioninės tunų žuvininkystės valdymo organizacijos (ŽVO); kadangi tarptautinis valstybių ir ŽVO bendradarbiavimas yra itin svarbus tunų išteklių tvarumui užtikrinti;

W.

kadangi pastaruoju metu tiek Tarptautinė darbo organizacija, tiek įvairios NVO Tailando žuvininkystės pramonėje atskleidė rimtų socialinių ir darbo sąlygų bei žmogaus teisių pažeidimų; kadangi visuomenės informavimo priemonės atkreipė dėmesį, o Tailando vyriausybė pripažino, kad vienas Tailando žuvininkystės pramonės sektorius naudojosi priverstiniu imigrantų, kurie yra prekybos žmonėmis aukos, darbu ir kad dvi tarptautinės Tailando tuno konservų pramonės įmonės naudojosi vaikų darbu;

X.

kadangi, FAO duomenimis, dažnai pasitaiko atvejų, kai Tailando žvejybos laivai konfiskuojami kaimyninių pakrančių valstybių, o jų kapitonai apkaltinami neteisėta žvejyba ar neteisėtu įsibrovimu į išskirtinę ekonominę zoną;

Y.

kadangi per 2013 metus Ispanijos valdžios institucijos neleido iškrauti ir realizuoti tuno produktų iš tunų žvejybos laivų, plaukiojančių su Ganos vėliava, dėl to, kad šie laivai vykdė neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą (NNN) žvejybą, atsižvelgiant į tai, kad jie nesilaikė Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos administracinių priemonių, ir kadangi daugelio šių tunų žvejybos laivų vykdomoje veikloje dalyvavo privačios Tailande įsikūrusios įmonės;

Z.

kadangi pastaraisiais mėnesiais Europos Sąjunga atsisakė daug tuno konservų krovinių, importuotų iš Tailando, dėl netinkamo jų terminio apdorojimo, kuris yra esminis veiksnys siekiant mikroorganizmus, galinčius sukelti pavojų žmonių sveikatai, padaryti nekenksmingus;

1.

reikalauja, kad žuvies produktai, pvz., iš Tailando importuojami tuno konservai, dėl kurių gali sutrikti šių produktų gamyba ir rinka ES, būtų laikomi jautriais importui produktais; be to, mano, kad visi sprendimai dėl didesnių galimybių konservuotam ir perdirbtam tunui iš Tailando patekti į rinką turėtų būti priimami tik atlikus griežtus poveikio vertinimus ir glaudžiai bendradarbiaujant su pramonės atstovais, siekiant išnagrinėti ir įvertinti, kokį poveikį tai gali turėti perdirbimo pramonei ir prekybai jūros produktais ES;

2.

prašo, kad Tailando žuvies ir vėžiagyvių bei moliuskų konservų ir gaminių importui į ES rinką būtų ir toliau taikomas dabartinis muitų tarifas, t. y. kad jiems nebūtų taikomas tarifų sumažinimas; rekomenduoja, kad, jei bus nustatytas tarifų sumažinimas, žuvies ir vėžiagyvių bei moliuskų konservams ir gaminiams būtų nustatyti ilgi pereinamieji laikotarpiai ir dalinio liberalizavimo įsipareigojimai, įskaitant kvotų taikymą, siekiant užtikrinti Europos Sąjungos tuno pramonės tvarumą ir konkurencingumą ir išsaugoti šią svarbią veiklą ir socialinę dimensiją, susijusią su tuno pramone ES, sukuriančia 25 000 tiesioginių ir 54 000 netiesioginių darbo vietų;

3.

reikalauja, kad, tam tikrais atvejais, prieš suteikiant bet kokias muitų lengvatas ar priimant bet kokį teisės aktą, būtų atlikta griežta poveikio, kurį minėtos priemonės gali turėti ES jūros produktų perdirbimo ir realizavimo pramonei, analizė ir vertinimas;

4.

ragina jautrių importui žuvies produktų atveju užtikrinti, kad be išimties būtų laikomasi patikimų ir nuoseklių griežtų prekių kilmės taisyklių ir griežtai riboti produktų, kurių Tailandas yra daugiausia perdirbimo, o ne žvejybos šalis, pvz., tuno konservų, kaupimą;

5.

reikalauja, kad tuno konservų ir kitų žuvies produktų importui iš Tailando būtų kuo didesniu mastu taikomos tos pačios konkurencinės sąlygos kaip ir ES žuvies produktams; mano, kad šis reikalavimas visų pirma tai reiškia, jog į LPS turėtų būti įrašytas plataus užmojo prekybos ir tvaraus vystymosi skyrius, pagal kurį Tailandas įsipareigotų gerbti, skatinti ir įgyvendinti pagrindinėse TDO konvencijose, įskaitant konvencijas dėl priverstinio darbo ir vaikų darbo, įtvirtintus tarptautiniu mastu pripažintus darbo standartus; taip pat mano, kad turėtų būti užtikrinta, kad būtų griežtai laikomasi žmogaus teisių, užtikrinama aplinkos apsauga, žuvininkystės išteklių išsaugojimas ir tvarus naudojimas, kovojama su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba ir laikomasi ES sanitarijos ir fitosanitarijos taisyklių; taigi mano, kad Komisija turėtų reguliariai teikti Parlamentui ataskaitas, kaip Tailandas laikosi minėtųjų įsipareigojimų;

6.

ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą NNN reglamento įgyvendinimą ir siekti, kad pasibaigus deryboms dėl LPS į susitarimo tekstą būtų įtraukta aiški nuoroda į NNN reglamentą;

7.

mano, kad geriausias būdas užtikrinti visapusišką Tailando bendradarbiavimą kovojant su NNN žvejyba – į susitarimo tekstą įtraukti aiškią nuorodą NNN reglamentą;

8.

prašo įtraukti į LPS reikalavimą laikytis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, taip pat didesnio skaidrumo, stebėjimo, priežiūros ir atsekamumo Tailando žuvininkystės sektoriuje reikalavimus, kad būtų galima vykdyti žuvininkystės veiklos stebėseną;

9.

ragina užtikrinti produktų atsekamumą, nes tai yra esminis žmogaus sveikatos apsaugos ir aplinkosaugos elementas ir taip pat svarbus įrankis kontroliuojant nelegalią žvejybą;

10.

ragina, kad LPS atitiktų ir kitas ES politikos kryptis, kuriomis siekiama skatinti įmonių socialinę atsakomybę; ragina nustatyti apsaugos sąlygas;

11.

pabrėžia, kad priimant Parlamento sprendimą pritarti LPS bus atsižvelgiama į bendrus derybų rezultatus, įskaitant žuvininkystės sektoriaus derybas;

12.

reikalauja abipusiškumo patekimo į rinką srityje ir panaikinti bet kokių formų diskriminaciją paslaugų srityje;

13.

tikisi, kad Tailandas, kaip didžiausias pasaulio tuno konservų eksportuotojas, dalyvaus trijų regiono tunų ŽVO, t. y. Amerikos tropinių tunų komisijos, Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos ir Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos, taip pat Indijos vandenyno tunų ŽVO, kurios narys jis yra, veikloje ir su jomis bendradarbiaus;

14.

pritaria žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir tvaraus valdymo politikos buvimui;

15.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.