14.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 230/47

Pranešėja:

Anna Maria DARMANIN

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos kinas skaitmeniniame amžiuje. Kultūrų įvairovės ir konkurencingumo sąsaja“ (COM(2014) 272 final), kuriame pagrįstai iškeliami su šiuo labai svarbiu Europos sektoriumi susiję argumentai, skirti diskusijoms ir apmąstymams.

1.2.

EESRK pabrėžia, kad reikia išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp audiovizualinio sektoriaus, kaip verslo ir komercinės veiklos, vertės ir jo vertės Europai kultūros paveldo požiūriu. Šie du aspektai iš esmės negali būti nagrinėjami atskirai.

1.3.

Atėjo laikas atvirai apsvarstyti vieną ar daugiau sektoriui skirtų novatoriškų ir naujų verslo modelių siekiant išnaudoti skaitmeninio pasaulio atveriamas galimybes. Todėl EESRK ragina šį sektorių, Komisiją ir nacionalines vyriausybes būti atviriems ir pasirengusiems diskutuoti ir skatinti tokius verslo modelius.

1.4.

Viena iš nagrinėtinų sričių – finansavimas; konkurencingumo būtina siekti, tačiau ne Europos kino kultūrinio matmens sąskaita. Finansavimas daugiausia priklauso nuo valstybių narių. Vis dėlto reikėtų apsvarstyti galimybę surengti atvirą diskusiją dėl maksimalų finansavimą užtikrinančios metodikos ir alternatyvių finansavimo metodų. Tai apima viešąjį finansavimą siekiant pritraukti privačių lėšų, racionalesnį viešųjų išteklių naudojimą ir ES bei valstybių narių finansavimo papildomumą, taip pat privačias lėšas iš naujų veikėjų, pavyzdžiui, interneto paslaugų teikėjų ir telekomunikacijų bendrovių.

1.5.

Svarbus šio sektoriaus veiksmų plano prioritetas turėtų būti kūrybinės aplinkos tobulinimas. Toks požiūris turėtų būti svarstomas Komisijos komunikate ir apimti mokomąją aplinką, sektoriaus darbuotojų darbo sąlygas, kūrybinio talento vystymą, kūrybinę raišką, pridėtinės vertės kūrimo būdus ir Europos kino srities išmanymą bei kino kalbą.

1.6.

EESRK pritaria minčiai, kad žiūrovai turėtų būti esminis diskusijų apie audiovizualinį sektorių aspektas, nes jie ne tik yra galutinio produkto naudotojai, bet dažnai formuoja tendencijas, taigi ir sektoriaus vystymosi kryptis.

1.7.

EESRK mano, kad reikia daugiau dėmesio skirti duomenų rinkimui Europos lygmeniu siekiant geriau suprasti šią pramonę.

1.8.

EESRK norėtų pabrėžti, kad Komisijos komunikate taip pat turėtų būti akcentuojama, kad vienas iš opių klausimų yra ir dabartinė padėtis, susijusi su šio sektoriaus darbo sąlygomis, sudaromomis darbuotojams, savarankiškai dirbantiems asmenims ir MVĮ; kai kurie jų šiuo metu skirtingais būdais dirba mažų garantijų darbo sąlygomis, kurios kyla iš dalies dėl pačios kino pramonės ypatumų, tačiau ir dėl konkurencingumo stokos, kai lėšų bandoma sutaupyti darbo užmokesčio sąskaita.

1.9.

EESRK laiko kino srities išmanymą svarbiu aspektu siekiant daugiau europiečių sudominti Europos filmais ir padidinti jų populiarumą. Todėl EESRK rekomenduoja kino srities išmanymą propaguoti tiek Europos, tiek ir nacionaliniu lygmeniu.

1.10.

Kita sritis, kurioje, EESRK nuomone, reikėtų dėti daugiau pastangų – tai prieinamumas, todėl moksliniai tyrimai ir inovacijos turėtų būti orientuojami į kliūčių, susijusių, pavyzdžiui, su kalba ir negalia, šalinimą.

1.11.

Europos Komisijos siūlomas Europos kino forumas turėtų apimti visus audiovizualinio sektoriaus suinteresuotuosius subjektus. Tai svarbi visų audiovizualinio sektoriaus veikėjų subūrimo priemonė, kad jie galėtų spręsti šiam sektoriui iškylančius opius klausimus. EESRK remia šį ilgai lauktą konsultacinį forumą ir pabrėžia, jog labai svarbu, kad visi šio sektoriaus suinteresuotieji subjektai jame vienodai aktyviai dalyvautų. Tai taip pat apima mažesnių suinteresuotųjų subjektų grupes ir vartotojų bei darbuotojų atstovus.

1.12.

Forumas turėtų sutelkti dėmesį į pagrindines skaitmeninio amžiaus problemas bei galimybes ir orientuoti sektoriaus politiką bei strategiją į konkrečias priemones.

1.13.

Be to, EESRK pabrėžia, jog nepaisant to, kad skaitmeninis pasaulis sparčiai keičiasi ir gali būti laikomas sektoriui kylančiu iššūkiu, jis kino pramonei taip pat atveria daugybę įvairių galimybių (įskaitant palydovinio ryšio perspektyvą, numatomą ES planuose 2020 m.).

2.1.

Europos kino pramonė – viena iš mūsų kultūros įvairovės priemonių – labai savita ir kartu labai kūrybinga. Tai didelis visuotinio Europos kultūros paveldo turtas, taip pat ūkio šaka, kuriai tam tikri patiriami sunkumai kelia didelę grėsmę.

2.2.

Komisija anksčiau yra paskelbusi keletą direktyvų, susijusių su konkrečiomis kino pramonės sritimis, pavyzdžiui, intelektine nuosavybe. Šis komunikatas – tai pirmasis iš pastarojo meto dokumentų, kuriame nagrinėjama visa kino pramonė.

2.3.

Komisijos dokumente pabrėžiami Europos kino sektoriaus ypatumai, būtent:

2.4.

Todėl Komisijos dokumente siekiama įvardyti šiuos uždavinius ir juos spręsti, visų pirma sudarant pagrindą diskusijai. Uždaviniai kyla šiose srityse:

3.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą suteikti pagrindą visų Europos audiovizualinio sektoriaus suinteresuotųjų subjektų ir kitų veikėjų diskusijai. Šis dialogas yra būtinas ir seniai reikalingas ne tik siekiant pasinaudoti besikeičiančio skaitmeninio pasaulio ir naujų technologijų teikiama nauda, bet ir toliau stiprinti šį įvairų ir sudėtingą sektorių.

3.2.

EESRK sutinka su Europos Komisija dėl konkrečių uždavinių, kurie buvo nurodyti komunikate. Vis dėlto EESRK norėtų pridėti dar vieną dokumente neminimą uždavinį, t. y. dabartinę darbo aplinką, kurioje dirba sektoriaus darbuotojai, savarankiškai dirbantys asmenys ir verslininkai.

3.3.

EESRK pritaria dokumente nurodytoms nagrinėtinoms pagrindinėms sritims. Tačiau EESRK mano, kad būtina aptarti ir spręsti klausimus šiose papildomose srityse:

3.4.

Be to, EESRK pabrėžia, jog nepaisant to, kad skaitmeninis pasaulis sparčiai keičiasi ir gali būti laikomas sektoriui kylančiu iššūkiu, jis kino pramonei taip pat atveria daugybę įvairių galimybių. Tai apima palydovinį ryšį, kaip kad numatyta ES palydovinės infrastruktūros planuose 2020 m. ir palydovų naudojimą filmų platinimui kino teatrams, siekiant didesnio lankstumo, aplinkos apsaugos ir ekonominio efektyvumo tikslų.

4.1.

EESRK pritaria koncepcijai, kad viešąjį finansavimą šiame sektoriuje nebūtinai reikia didinti, bet veikiau optimizuoti, kad jis kino pramonei suteiktų pridėtinės vertės. Viešasis finansavimas priklauso nuo valstybių narių, o ES skiriamos lėšos turėtų dar labiau padidinti vietinio finansavimo veiksmingumą. Tačiau toks viešasis finansavimas turėtų būti naudojamas siekiant pritraukti daugiau privačių lėšų.

4.2.

Audiovizualinės pramonės finansavimo modelis turi būti grindžiamas įvairių rūšių produktams skiriama parama ir tiesioginių dotacijų bei finansinio sverto deriniu siekiant sudaryti palankesnes sąlygas privatiems investuotojams patekti į rinką. Viešojo finansavimo sverto poveikis yra labai svarbus racionalesniam viešųjų išteklių panaudojimui ir pastangų sutelkimui į kultūros produktus.

4.3.

EESRK pabrėžia, kad nėra lengva rasti konkurencingumo ir kūrybinės raiškos pusiausvyros; viešasis finansavimas turėtų būti skirtas ne vienam iš šių dalykų, bet abiems proporcingai paskirstytas.

4.4.

Finansavimo srityje Komisijos iškeltus klausimus, suteikiančius pagrindą diskusijai, EESRK norėtų papildyti šiais:

4.5.

Komisijos komunikate kaip kino pramonės finansavimo priemonė minimos privačios investicijos. EESRK rekomenduoja, kad prie kino pramonės finansavimo prisidėtų nauji skaitmeninio sektoriaus veikėjai, pavyzdžiui, telekomunikacijų bendrovės ir turinio teikėjai.

4.6.

Pavienių iniciatyvų nepakanka; vyriausybės ir ES turi sukurti audiovizualinės pramonės finansinę infrastruktūrą, kurios tikslas – įgyvendinti ir skatinti tam tikras finansines ir nefinansines paslaugas (įskaitant gebėjimų ugdymo paslaugas), skirtą visai kino pramonės gamybos grandinei: kūrimui, gamybai, platinimui.

4.7.

EESRK dalyvauja diskusijose dėl intelektinės nuosavybės teisių, bendrosios skaitmeninės rinkos ir Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos (AVŽPD). Tačiau EESRK pritaria minčiai ištirti nestandartinius verslo modelius, kuriuos gali būti tikslinga taikyti vykstant dabartiniams skaitmeninio amžiaus technologiniams pokyčiams. EESRK taip pat pabrėžia, kad reikia labiau racionalizuoti šiuo metu vykdomą šio sektoriaus politiką.

4.8.

Reikia išnagrinėti naujus verslo modelius ir remti pasiryžimą imtis drąsių sprendimų. Vis dėlto EESRK pabrėžia, kad norint pasiekti šį tikslą visi suinteresuotieji subjektai turi atvirai ir nuodugniai dalyvauti diskusijose dėl verslo modelių keitimo. Be to, tokias diskusijas turi inicijuoti pati kino pramonė.

4.9.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad šis aspektas turi lemiamos reikšmės sėkmingai kino pramonės veiklai, todėl ragina visus suinteresuotuosius subjektus būti atviriems tokiems naujiems verslo modeliams, siekiant ne tik pasinaudoti visais skaitmeninio amžiaus teikiamais privalumais, bet ir prisitaikyti prie sparčiai kintančių vartotojų elgsenos modelių.

4.10.

Turi pasikeisti prodiuserių ir transliuotojų mąstysena kultūriniu požiūriu: ateityje kinui ir televizijai skirti produktai gyvuos kartu su mišrių medijų produktais, todėl prodiuseriai ir transliuotojai turi kurti skirtingus verslo modelius skirtingo pobūdžio produktams. Atsižvelgdami į konkrečių produktų pobūdį ir komercinį potencialą jie turi numatyti skirtingus biudžetus ir skirtingas išleidimo strategijas. Kartu vyriausybės turi persvarstyti viešojo finansavimo modelį ir siekti labiau subalansuoto skirtingos paramos derinio.

4.11.

EESRK perspėja, kad neverta tik nežymiai gerinti esamą verslo praktiką jos neįvertinus iš visiškai naujos perspektyvos. Pavyzdžiui, paprasčiausias lankstesnių filmo išleidimo skirtingais formatais laikotarpių nustatymas nebūtinai padės rasti verslo sprendimus, kurių reikalauja skaitmeninis amžius.

4.12.

EESRK laikosi nuomonės, kad kino meno mokyklų bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant toliau stiprinti šį sektorių. Be to, EESRK pabrėžia, kad tokia sektoriaus sritis kaip kino meno mokyklos taip pat turi būtų įtraukta į Europos lygmeniu organizuojamas suinteresuotųjų subjektų diskusijas.

4.13.

Dar viena aktualija, kurią reikia išsamiau apsvarstyti šioje srityje, – tai ypatingi kino meno mokykloms kylantys sunkumai, kai technologijos keičiasi taip sparčiai, kad daugeliu atveju šios mokyklos savo studentus moko naudodamosi pasenusiomis technologijomis. Todėl dažnai parengiami kinematografijos specialistai, nepasirengę technologinei aplinkai, kurioje jie atsiduria pradėję dirbti šiame sektoriuje.

4.14.

EESRK pritaria minčiai, kad žiūrovai taip pat turėtų būti itin svarbi sektoriaus varomoji jėga. Dėl šios priežasties EESRK dar kartą pabrėžia, kad Europos lygmeniu reikia rinkti tinkamus duomenis, taip pat įtraukti vartotojų organizacijas į suinteresuotųjų subjektų diskusijas, pavyzdžiui, į Europos kino forumą.

4.15.

EESRK mano, kad reikia daugiau dėmesio skirti duomenų rinkimui Europos lygmeniu siekiant geriau suprasti šią pramonę. Tokie duomenys turėtų būti renkami ne tik apie sektoriaus žiūrovų skaičių, bet ir apie lėšų naudojimą skirtingais lygmenims, sektoriaus konkurencingumą ir darbo aplinką bei sąlygas.

4.16.

EESRK taip pat pripažįsta, kad reikia nacionaliniu ir ES lygmenimis kurti duomenų šaltinius, kurie taip pat apimtų finansinių tarpininkų naudojamus duomenis, skirtus investicinei rizikai įvertinti ir valdyti.

4.17.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad reikia diskutuoti apie sektoriaus darbo sąlygas ir darbo aplinką ir šiam klausimui skirti daug dėmesio. Šiuo metu sektorius toks įvairialypis, kad dažnai darbo sąlygų sričiai neskiriama dėmesio, nes apie jas trūksta duomenų.

4.18.

Šiame sektoriuje, deja, vis labiau plinta mažų garantijų darbas, iš dalies dėl pačios kino pramonės ypatumų (pavyzdžiui, filmas pastatomas per trumpą laikotarpį), tačiau ir dėl konkurencingumo stokos, kai lėšų bandoma sutaupyti darbo užmokesčio sąskaita.

4.19.

Todėl EESRK ragina Komisiją įtraukti šį uždavinį į komunikate svarstomus klausimus ir jį nagrinėti vykstant diskusijoms. Kino sektoriaus darbuotojams atstovaujantys suinteresuotieji subjektai turi būti įtraukti į suinteresuotųjų subjektų diskusijas ir Europos kino forumą.

4.20.

EESRK remia Komisijos iniciatyvą įsteigti Europos kino forumą. Sektoriaus atstovams jau seniai reikia susiburti ir apsvarstyti kylančius klausimus, kurie yra aktualūs kino pramonės konkurencingumui šių dienų skaitmeniniame amžiuje.

4.21.

EESRK pabrėžia, jog labai svarbu, kad visi suinteresuotieji subjektai vienodai aktyviai dalyvautų šiame sektoriuje. Tai taip pat apima mažesnes, „mažiau galingas“ suinteresuotųjų subjektų grupes, taip pat vartotojų ir darbuotojų atstovus.

4.22.

Nors skaitmeninio amžiaus poveikis televizijos sektoriui nėra toks stiprus kaip kino pramonei, šį sektorių taip pat svarbu įtraukti ir apsvarstyti platesnio masto diskusijose, nes jis taip pat yra svarbi audiovizualinio sektoriaus dalis.

4.23.

EESRK laiko kino srities išmanymą svarbiu aspektu siekiant daugiau europiečių sudominti Europos filmais ir padidinti jų populiarumą. Todėl EESRK rekomenduoja kino srities išmanymą propaguoti tiek Europos, tiek ir nacionaliniu lygmeniu. Tai būtų ne tik naudinga pačiai kino pramonei, bet ir padėtų atkreipti dėmesį į svarbų Europos kultūros įvairovės apraiškos elementą. Kadangi konkretus kino vertinimo modelis mokyklose nebūtinai duos rezultatų, EESRK mano, kad reikia rengti modelius ir kampanijas, kurie pabrėžtų Europos kino sektoriaus sėkmę, grožį ir meną.

4.24.

Kalba gali būti laikoma viena iš kliūčių, trukdančių pasiekti žiūrovus kitose Europos šalyse ir už jos ribų. Kalba – tai fizinė kliūtis, tačiau kartu ji kultūros įvairovės dalis. Be to, kinas yra veiksminga priemonė įsisavinant užsienio kalbas. Nepaisant to, EESRK mano, kad programos „Horizontas 2020“ lėšos turi būti orientuotos į novatorišką ekonomiškai efektyvų filmų dubliavimo metodą naudojantis pirmaujančiomis ir naujausiomis technologijomis.

4.25.

Be to, EESRK primygtinai ragina audiovizualinį sektorių naudoti turimas priemones, siekiant užtikrinti, kad sektoriaus produktais galėtų naudotis ir žmonės, turintys regos ir (arba) klausos negalią ar sutrikimų. Kartu reikia specialių mokslinių tyrimų, kad tokios prieinamumo priemonės taptų ekonomiškai efektyvios.