19.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 65/120

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl transatlantinių santykių, visų pirma į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV santykių gerinimo pagal Transatlantinės partnerystės sutartį (1), savo 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl transatlantinių santykių padėties po rinkimų Jungtinėse Amerikos Valstijose (2) ir į savo 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl 2011 m. lapkričio 28 d. vyksiančio ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo (3),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28 d. Vašingtone vykusio ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus,

—

atsižvelgdamas į bendrus pareiškimus, padarytus per 2011 m. gruodžio mėn. Džeksonvilyje vykusį 71-ąjį Transatlantinį teisės aktų leidėjų dialogą (TTALD), 2012 m. birželio mėn. Kopenhagoje ir Strasbūre vykusį 72-ąjį TTALD ir 2012 m. lapkričio mėn. Vašingtone vykusį 73-iąjį TTALD,

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl prekybos ir ekonominių santykių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (4), kurioje pritarta sumanymui pradėti derybas dėl išsamaus ekonomikos susitarimo, ir į savo 2013 m. gegužės 23 d. rezoliuciją (5) dėl derybų įgaliojimų,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 13 d. JAV prezidento Baracko Obamos, Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Hermano Van Rompuy ir Europos Komisijos Pirmininko José Manuelio Barroso pareiškimą, kuriame jie paskelbė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga pradės vidaus procedūras, būtinas deryboms dėl transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės pradėti,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 20 d. Čikagoje vykusio Šiaurės Atlanto Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (6), savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo (7) ir į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl kibernetinio saugumo ir gynybos (8),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 12 d. Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendrą pareiškimą dėl Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono,

—

atsižvelgdamas 2012 m. sausio mėn. JAV gynybos departamento dokumentą „JAV lyderystės pasaulyje išsaugojimas. XXI a. gynybos prioritetai“, kuriame išdėstyti JAV karinės strategijos pokyčiai,

—

atsižvelgdamas į JAV prezidento Baracko Obamos 2013 m. sausio 21 d. antrosios kadencijos inauguracinę kalbą ir 2013 m. vasario 12 d. metinį pranešimą apie padėti šalyje (angl. State of the Union Address), taip pat į JAV viceprezidento Josepho Bideno pastabas, išsakytas 2013 m. vasario 2 d. vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje,

—

atsižvelgdamas į ES strateginę partnerystę su Brazilija (2007 m.) ir strateginę partnerystę su Meksika (2008 m.), į ES asociacijos susitarimus su Meksika, Čile ir Centrine Amerika, į prekybos susitarimus su Kolumbija ir Peru, į su Kanada vykstančias derybas dėl strateginės partnerystės susitarimo ir išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo ir į vykstančias derybas su MERCOSUR,

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl naujo vystomojo bendradarbiavimo su Lotynų Amerika nustatymo (9), kurioje pabrėžiama ES parama Lotynų Amerikos regioninės integracijos procesui, kuriam atstovauja Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrija (CELAC), Pietų Amerikos tautų sąjunga (UNASUR), Pietų Amerikos šalių bendroji rinka (MERCOSUR), Andų bendrija, Centrinės Amerikos integracijos sistema (SICA), Karibų bendrija (CARICOM) ir Ramiojo vandenyno aljansas,

—

atsižvelgdamas į ES ir JAV reguliariai rengiamus aukščiausiojo lygio susitikimus su Lotynų Amerikos šalimis, kartą per dvejus metus rengiamą ES ir CELAC aukščiausiojo lygio susitikimą ir į Amerikos žemyno aukščiausiojo lygio susitikimą (abu aukščiausiojo lygio susitikimus numatyta surengti 2015 m.),

—

atsižvelgdamas į ES ryšius su Afrikos Atlanto vandenyno pakrantės regioninėmis ir subregioninėmis organizacijomis, visų pirma su Afrikos Sąjunga (AS), Vakarų Afrikos valstybių ekonomine bendrija (VAVEB), Centrinės Afrikos valstybių ekonomine bendrija (CAVEB) ir Pietų Afrikos vystymosi bendrija (PAVB),

—

atsižvelgdamas į Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderių pareiškimus, JT sistemos darbo grupės JT vystymosi darbotvarkės po 2015 m. klausimais baigiamąjį dokumentą „Suvokti ateitį, kurios norime visiems“ ir JT konferencijos tvaraus vystymosi klausimais baigiamąjį dokumentą „Ateitis, kurios norime“,

—

atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl, inter alia, Arabų pavasario, Malio, Artimųjų Rytų, Sirijos, Irano, Afganistano, Rytų partnerystės, Rusijos ir Kinijos,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A7–0173/2013),

A.

kadangi svarbiausi politiniai ir ekonominiai santykiai visame Atlanto vandenyno baseine yra ES ir JAV siejantys santykiai; kadangi prasidėjusi antroji B. Obamos prezidentavimo kadencija turėtų padėti stiprinti šiuos santykius įgyvendinant naują plataus užmojo darbotvarkę;

B.

kadangi transatlantinė partnerystė grindžiama tvirtais politiniais, kultūriniais, ekonominiais ir istoriniais ryšiais, bendromis vertybėmis, pvz., laisvės, demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principais, ir bendrais tikslais, pvz., gerove, atvira ir integruota ekonomika, socialine pažanga ir įtrauktimi, tvaria plėtra ir taikiu konfliktų sprendimu;

C.

kadangi dėl bendro ekonomikos nuosmukio ir ES, ir JAV labai sumažintos išlaidos gynybai;

D.

kadangi globaliame, sudėtingame ir vis labiau daugiapoliame pasaulyje ES ir JAV, nepaisydamos ekonomikos krizės, turėtų ir toliau atlikti pagrindinį konstruktyvų vaidmenį pasaulio politikoje ir ekonomikoje ir formuoti tarptautinę aplinką, taip pat kartu stengtis daugiašaliu pagrindu, visų pirma pasinaudojant tarptautinėmis organizacijomis, įveikti regioninius konfliktus ir pasaulinio masto problemas; kadangi, siekdamos šio tikslo, ES ir JAV taip pat turėtų užtikrinti naujų svarbių veikėjų, įskaitant dvi ES strategines partneres Lotynų Amerikoje, t. y. Braziliją ir Meksiką, ir Kanados dalyvavimą;

E.

kadangi kartu su pasaulinės padėties pokyčiais, kuriuos sukėlė Azijos besiformuojančių rinkos ekonomikos šalių augimas, ekspertų grupės, tarptautinės organizacijos ir kai kurių šalių vyriausybės pastaruoju metu pabrėžia didėjančią viso Atlanto vandenyno baseino, įskaitant jo pietines teritorijas, svarbą, taip pat jam priklausančių šalių bendradarbiavimo būtinybę, kad jos visos galėtų spręsti visam regionui bendras problemas;

F.

kadangi Lotynų Amerika yra regionas, kurį su ES ir JAV sieja daugybė vertybių, interesų, istorija ir vis stiprėjantys ekonominiai ryšiai; kadangi Lotynų Amerikos šalys įsteigė daug regioninių ir subregioninių organizacijų; kadangi tikslinga ištirti sritis, kuriose būtų galima plėtoti įvairius trišalio bendradarbiavimo būdus; kadangi šį bendradarbiavimą būtų galima išplėsti įtraukiant Atlanto vandenyno baseinui priklausančias Afrikos šalis; kadangi svarbu, kad transatlantinėje erdvėje vykdomas bendradarbiavimas būtų grindžiamas įvairių interesų kompromisais, ir kadangi visos šalys turėtų išsaugoti teisę vadovautis savo nacionaliniais prioritetais ir vystymosi koncepcijomis;

G.

kadangi kai kurios šalys, visų pirma Kinija, taip pat kitos šalys, pvz., Indija, tampa vis aktyvesnės Atlanto vandenyno baseino regione, ypač pietiniame Atlanto vandenyno regione, o jų veiksmams šiame regione įtaką daro poreikis įsigyti žaliavų ir maisto;

H.

kadangi palaikant platesnio masto transatlantinę partnerystę reikia spręsti vystymosi, saugumo, energetikos ir imigracijos klausimus, taip pat pirmenybę teikti laipsniškai ekonominei ir politinei konvergencijai;

I.

kadangi, be platesnės Atlanto vandenyno regiono perspektyvos, šiuo metu yra ir kitų problemų ir konfliktų, ir labai svarbu, kad juos sprendžiant ES ir JAV imtųsi koordinuotų veiksmų;

J.

kadangi dėl dažnesnių ir sudėtingesnių daug dėmesio pritraukiančių kibernetinių išpuolių buvo persvarstyti susiję teisės aktai ir JAV patvirtino savanoriškų pranešimų mechanizmą, o ES planuoja priimti griežtesnes privalomas priemones;

1.

sveikina Baracką Obamą, dar kartą laimėjusį Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimus; kviečia jį per kitą savo vizitą į Europą per plenarinę Europos Parlamento sesiją Strasbūre pasakyti kalbą;

2.

ragina kuo greičiau surengti ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą, kad būtų galima priimti sprendimą dėl bendros trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų, susijusių tiek su dvišaliais, tiek su pasauliniais ir regioniniais klausimais, darbotvarkės;

3.

pripažįsta JAV naujai vykdomos geopolitinės orientacijos į Aziją ilgalaikius padarinius transatlantinei partnerystei; pabrėžia konstruktyvaus, nuoseklaus ir strateginio ES atsako būtinybę; mano, kad tai taip pat reiškia galimybę ES aktyviau veikti Azijos ir Ramiojo vandenyno regione kaip nepriklausomai pasaulinio masto veikėjai, bet glaudžiai bendradarbiaujant su JAV ir taip stiprinant strateginę transatlantinės partnerystės dimensiją;

4.

palankiai vertina oficialų pranešimą apie derybas dėl transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP); pabrėžia, kad šis susitarimas – tai didžiulė paskata ES ekonomikai ir JAV ekonomikai ir suaktyvins ES ir JAV santykius; pažymi, kad jo visuotinis poveikis nebus tik dvišalio pobūdžio, nes bus suformuotas bendras požiūris į pasaulio prekybos, investicijų ir su prekyba susijusiose srityse taikomas taisykles ir standartus; pabrėžia, kad, norint užtikrinti derybų efektyvumą, reikalinga tvirta politinė valia ir konstruktyvus požiūris; tikisi, kad TPIP procesas suteiks naują politinį postūmį transatlantinių santykių srityje ir tuo galėtų ir turėtų būti pasinaudota siekiant skatinti glaudesnį bendradarbiavimą kitose srityse, įskaitant užsienio politiką;

5.

ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, Tarybą, Komisiją ir ES valstybes nares gerinti ES politikos JAV administracijos atžvilgiu koordinavimą, kad būtų galima įtikinamai parodyti, kad ES yra nuosekli ir veiksminga tarptautinė veikėja; pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, kad ES kaimyniniuose regionuose gali kilti įvairių krizių, ir į JAV „vadovavimo iš už nugaros“ doktriną, taip pat svarbu stiprinti bendrą saugumo ir gynybos politiką;

6.

primena savo pasiūlymą, kad Transatlantinė politikos taryba (TPT) būtų sukurta kaip nuolatinių konsultacijų užsienio ir saugumo politikos klausimais ir šios politikos koordinavimo organas ir kad jai turėtų vadovauti Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis ir Komisijos pirmininko pavaduotojas ir JAV valstybės sekretorius;

7.

palankiai vertina Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo, kaip turiniu paremto ir konstruktyvaus organo, indėlį stiprinant ES ir JAV santykius, nes sukuriamas parlamentinio dialogo forumas, nustatomi tikslai ir koordinuojami klausimai, kurie kelia bendrą susirūpinimą; taip pat džiaugiasi Vašingtone atidarytu Europos Parlamento ryšių biuru ir ragina JAV Kongresą pasekti šiuo pavyzdžiu ir atidaryti atitinkamą biurą Briuselyje; ragina ir toliau vykdyti abiejų institucijų darbuotojų mainus;

8.

griežtai smerkia 2013 m. balandžio 15 d. Bostone surengtus teroristų išpuolius; ragina abi partneres toliau kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu ir kartu gerbti ir puoselėti žmogaus teises ir pagrindines laisves; reiškia didelį susirūpinimą neseniai atskleista informacija apie JAV pagal PRISM programą vykdomas priežiūros ir duomenų rinkimo operacijas bei jų pasekmes ES piliečių pilietinių laisvių apsaugai; ragina Komisiją ir Tarybą iškelti šį klausimą artėjančiame TVR ES ir JAV ministrų susitikime vyksiančiame birželio 14 d.; pabrėžia tai, kad jau galioja Keleivių duomenų įrašų susitarimas ir Terorizmo finansavimo sekimo programos susitarimas (SWIFT susitarimas), kuriems pritarė Europos Parlamentas; ragina partneres glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant Duomenų privatumo ir apsaugos susitarimo klausimus, kad derybos būtų baigtos sudarius sąlygas užtikrinti deramą duomenų tvarkymo skaidrumą ir pakankamą asmens duomenų apsaugą;

9.

pažymi vis didėjančią nepilotuojamų orlaivių naudojimo svarbą; pabrėžia, kad reikia pradėti rimtas diskusijas dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo, jų apribojimų, skaidrumo ir kontrolės; palankiai vertina JAV vykstančią diskusiją ir tikisi, kad netrukus galės būti sukurta visapusiška reguliavimo sistema; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina prezidento B. Obamos 2013 m. gegužės 23 d. kalboje paskelbtus sprendimus dėl naujų apribojimų naudoti nepilotuojamus orlaivius kaip mirtinus ginklus nustatymo ir Kongreso įtraukimo siekiant išnagrinėti galimybes padidinti šio naudojimo priežiūrą; ragina abi partneres pradėti išsamias diskusijas ginkluotų nepilotuojamų orlaivių klausimu ir pabrėžia, jog būtina imtis veiksmų, kad ateityje būtų nustatytas tarptautinis reguliavimas, atsižvelgiant į pasaulinio lygmens poveikį;

10.

pakartoja savo nuomonę, kad ES privalo ir toliau politiniu ir techniniu lygmeniu JAV priminti ilgai neišsprendžiamą klausimą dėl keturių ES valstybių narių piliečiams taikomo vizų reikalavimo;

11.

primena didėjančią kibernetinės gynybos svarbą ir palankiai vertina tai, kad 2010 m. aukščiausiojo lygio susitikime buvo įsteigta kibernetinio saugumo ir kovos su elektroniniais nusikaltimais darbo grupė; mano, kad ES ir JAV turėtų visų pirma pirmenybę teikti bendradarbiavimui kibernetinio saugumo srityje ir ypatingą dėmesį skirti kovai su kibernetiniais išpuoliais, taip pat bendrai dėti daugiau pastangų tarptautiniu lygmeniu, kad būtų sukurta išsami ir skaidri tarptautinė sistema, kuria pasinaudojant bus nustatyti minimalūs kibernetinio saugumo politikos standartai, ir kartu išsaugomos pagrindinės laisvės;

12.

apgailestauja, kad tuo metu, kai NATO ragina intensyviau bendradarbiauti, ES ir JAV planuoja nustatyti skirtingus budrumo lygius kibernetinio saugumo srityje; pabrėžia, kad tokie nesuderinamumai ne tik kelia grėsmę kibernetinei gynybai, bet dėl jų taip pat gali kilti su prekyba susijusių problemų įmonėms, kurios veikia abiejų šalių teritorijose;

13.

palankiai vertina Prezidento B. Obamos 2013 m. gegužės 23 d. pasakytoje kalboje pakartotą įsipareigojimą uždaryti Gvantanamą; pakartoja raginimą, kad visi Gvantanamo kaliniai, kuriems kaltinimai nebuvo pateikti, kuo greičiau galėtų grįžti į savo kilmės arba kurią nors kitą saugią šalį, o tie, prieš kuriuos surinkta pakankamai tinkamų įrodymų, būtų nedelsiant nepriklausomo ir nešališko teismo tinkamai teisiami vykdant sąžiningą ir viešą svarstymą, ir užtikrinti, kad, jei jie bus nuteisti, būtų įkalinami JAV pagal taikytinus tarptautinius standartus ir principus;

14.

pabrėžia nuolatinę NATO kaip transatlantinio saugumo garanto svarbą; dar kartą ragina stiprinti strateginę ES ir NATO partnerystę;

15.

ragina abi partneres išnagrinėti sritis ir sistemas, kuriomis pasinaudojant būtų galima pragmatiškai vykdyti platesnį transatlantinį bendradarbiavimą, taip pat kartu su kitomis Atlanto vandenyno regiono šalimis ištirti šio platesnio bendradarbiavimo naudingumą; pabrėžia, kad ES mano, jog galimos sritys yra ekonominiai ir socialiniai klausimai, pasaulinis valdymas, demokratizacijos procesas, žmogaus teisės, vystomasis bendradarbiavimas, klimato kaita, saugumas ir energetika; ragina partneres, siekiant užmegzti šiuos trišalius dialogus, išnagrinėti galimybę pasinaudoti Lotynų Amerikoje sukurtomis regioninėmis ir subregioninėmis institucijomis, kurias tradiciškai rėmė Europos Sąjunga;

16.

siūlo partnerėms nuolat keistis nuomonėmis apie atitinkamus jų aukščiausiojo lygio susitikimus su Lotynų Amerikos šalimis, rengiamus vykdant regioninės programos veiklą, t. y. organizuojant kas dvejus metus vykstantį ES ir CELAC aukščiausiojo lygio susitikimą ir Amerikos žemyno aukščiausiojo lygio susitikimą, kurį rengia Amerikos valstybių organizacija;

17.

pabrėžia, kad jau įgyvendinamos įvairios daugiašalės programos, kaip antai Centrinės Amerikos regioninio saugumo iniciatyva, skirtos konkretiems klausimams, turintiems aiškų trišalį aspektą, spręsti;

18.

primena teigiamą vaidmenį, kurį gali atlikti Kanada (su ja abi partnerės palaiko tvirtus santykius) platesnio transatlantinio bendradarbiavimo srityje;

19.

ragina abi partneres taip pat išnagrinėti galimybę pradėti platesnį bendradarbiavimą, kuris apimtų Atlanto vandenyno baseinui priklausančias Afrikos pakrančių šalis, taip pat nustatyti tam tinkamas sritis ir sistemas, atsižvelgiant į atitinkamas Afrikos organizacijas;

20.

ragina ES ir JAV veiksmų imtis koordinuotai siekiant prisidėti prie stabilios tarptautinės taikos ir bendradarbiavimo santvarkos, kuri būtų grindžiama veiksmingo daugiašališkumo principu, įtraukiant besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis, įskaitant pietinės Atlanto vandenyno dalies šalis; primygtinai ragina partneres toliau dirbti įgyvendinant JT reformos programą kartu įtraukiant kitas Atlanto vandenyno regiono šalis ir atsižvelgiant į jų interesus; pabrėžia poreikį užtikrinti tvirtesnį ES ir Amerikos šalių, kurios yra JT narės, bendradarbiavimą;

21.

primena, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas yra vis didesnę svarbą įgyjanti tarptautinės teisės priemonė ir labai svarbus ES užsienio politikos elementas siekiant tikslo panaikinti nebaudžiamumą; reiškia pagarbą Tarptautinio baudžiamojo teismo veiklai jo 10-ųjų metinių proga; teigiamai vertina B. Obamos administracijos veiksmus siekiant atkurti darbo santykius su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu ir tikisi, jog JAV imsis tolesnių veiksmų siekdamos vėl pasirašyti ir ratifikuoti Romos statutą;

22.

ragina ES ir JAV veikti išvien siekiant sustiprinti regionines ir subregionines organizacijas Atlanto vandenyno baseine, atsižvelgiant į svarbų vaidmenį, kurį šios organizacijos atlieka skatindamos ekonominę ir politinę integraciją;

23.

ragina partneres suteikti G20 naują postūmį, be kita ko, kartu lygiomis teisėmis įtraukiant kitus svarbius šiame forume dalyvaujančius Atlanto vandenyno regiono veikėjus; pabrėžia, kad, atsižvelgus į tai, jog B. Obama vėl buvo išrinktas ir kad pagrindinėse G20 šalyse yra keletas naujų lyderių, pats laikas užtikrinti, jog kitas G20 susitikimas būtų platesnio užmojo ir veiksmingesnis, ir tikisi, kad šis klausimas bus sprendžiamas per kitą dvišalį aukščiausiojo lygio susitikimą;

24.

pabrėžia, kad, galiausiai patvirtinus transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystę, bus sudaryta galimybė sukurti plačią ekonominę erdvę, kuri apimtų Šiaurės Ameriką, Europos Sąjungą ir daugelį Lotynų Amerikos šalių, su kuriomis partnerės sudarė ekonominius susitarimus;

25.

pabrėžia, kad dviejų didžiausių rinkos ekonomikų integracija galėtų sukurti geopolitinį demokratinių vertybių skatinimo pavyzdį;

26.

pabrėžia, kad demokratija, teisinės valstybės principas ir pagarba žmogaus teisėms turi būti pagrindiniai dalykai Atlanto vandenyno baseino šalims; skatina tolesnį ES ir JAV bendradarbiavimą vykdant programas, kuriomis skatinama demokratija, laisvi ir teisėti rinkimai ir žmogaus teisių apsauga;

27.

pabrėžia koordinavimo svarbą kovojant su grėsmėmis visuotiniam saugumui, pvz., su terorizmu, valstybių žlugimu, prekyba žmonėmis, ginklais ir narkotikais, organizuotu nusikalstamumu ir piratavimu, taip pat užtikrinant kibernetinį saugumą, nes visos minėtos grėsmės šiuo metu kyla Atlanto vandenyno baseine; pabrėžia, kad reikia stiprinti aktyvų viso Atlanto vandenyno baseino šalių bendradarbiavimą kovojant su prekyba narkotikais, kuri vis dažniau vykdoma visoje Vakarų Afrikoje ir Sahelio regione; palankiai vertina partnerių paramą VAVEB Regioniniam kovos su narkotikais veiksmų planui;

28.

atkreipia dėmesį į itin svarbų laivybos saugumo vaidmenį Atlanto vandenyno regione; palankiai vertina partnerių pastangas glaudžiai bendradarbiaujant su VAVEB ir CAVEB kovoti su piratavimu ir didinti laivybos saugumą Gvinėjos įlankoje;

29.

pabrėžia, kad svarbu įvairinti energijos tiekėjus, šaltinius ir vežimo maršrutus; pabrėžia, kad energijos gamybos, išteklių ir žaliavų (visa tai suteikia didelių įvairinimo galimybių) srityje Atlanto vandenyno baseino šalys tampa vis svarbesnės; siūlo, kad ES ir JAV energetikos taryba kartu su kitomis Atlanto vandenyno baseino šalimis išnagrinėtų galimybę kartu spręsti energetinio saugumo ir energijos tvarumo klausimus, įskaitant atsinaujinančiosios energijos technologijų klausimus; taip pat siūlo išnagrinėti bendradarbiavimo žaliavų naudojimo veiksmingumo ir antrinio perdirbimo klausimais galimybę;

30.

palankiai vertina tai, kad prezidentas B. Obama savo inauguracinėje kalboje pabrėžė JAV pajėgumų, skirtų krizių užsienyje valdymui, atkūrimą, ir tikisi, kad į ES ir JAV jau vykdomą bendradarbiavimą Rytų Afrikoje krizių valdymo klausimais, taip pat vis glaudesnį bendradarbiavimą krizių prevencijos klausimais taip pat bus įtrauktos ir Atlanto vandenyno pakrantės šalys; atsižvelgdamas į tai, ragina abi partneres visapusiškai ir konstruktyviai pasinaudoti 2011 m. bendruoju susitarimu dėl JAV dalyvavimo BSGP; ragina ES valstybes nares atsakingai dalyvauti bendruose pajėgų telkimo ir dalijimosi projektuose tam, kad galėtų savarankiškai vykdyti Lisabonos sutarties 43 straipsnyje apibrėžtas užduotis;

31.

ragina ES ir JAV toliau stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą vystymosi srityje siekiant pagerinti jų paramos vystymuisi kokybę ir veiksmingumą; ragina abi partneres toliau skatinti iki 2015 m. įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus; palankiai vertina tai, kad partnerės sudarė svarstymų grupę, dirbsiančią su Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo po 2015 m. darbotvarke; primygtinai ragina partneres vykdyti glaudų veiksmų koordinavimą su Atlanto vandenyno pakrantės šalimis siekiant šių tikslų, turint omenyje tai, kad šie tikslai pastarosios grupės šalims yra itin svarbūs; ragina ES ir JAV vykstant šiam svarstymų procesui aptarti klausimą, kaip būtų galima susieti TVT po 2015 m. ir tvaraus vystymosi tikslus;

32.

palankiai vertina atnaujintą prezidento B. Obamos įsipareigojimą kovoti su klimato kaita; primygtinai ragina partneres kuo anksčiau (vėliausiai iki 2015 m.) susitarti dėl privalomų įsipareigojimų, susijusių su išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu siekiant užtikrinti, kad temperatūra nekiltų daugiau negu 2 oC; tikisi, kad šis klausimas bus sprendžiamas kitame dvišaliame aukščiausiojo lygio susitikime; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad Atlanto vandenyno regiono šalys prisidėtų prie šių veiksmų, nes klimato kaita šiose šalyse ir visame pasaulyje daro žalingą poveikį maisto produktų gamybai, biologinei įvairovei, dykumėjimui ir sukelia ekstremalias oro sąlygas; mano, jog labai svarbu, kad ES ir JAV imtųsi vadovaujančio vaidmens siekiant pasaulinio susitarimo dėl aviacijos pramonės išmetamų teršalų kiekio reguliavimo vykstant ICAO generalinei asamblėjai; pakartoja, kad reikia vykdyti glaudesnį transatlantinį bendradarbiavimą skalūnų dujų naudojimo srityje;

33.

ragina ES ir JAV tarptautiniuose forumuose, ypač JT, patvirtinti bendrą strategiją dėl masinio naikinimo ir įprastinių ginklų atsargų mažinimo ir į šią veiklą įtraukti Atlanto vandenyno regiono šalis; tikisi, kad JAV ir Rusija toliau darys pažangą branduolinio nusiginklavimo srityje; palankiai vertina neseniai JT Generalinėje Asamblėjoje patvirtintą Sutartį dėl prekybos ginklais ir ragina ES valstybes nares ir JAV kuo greičiau ją pasirašyti;

34.

ragina ekspertų grupes ir mokslininkus tęsti tyrimus platesnio transatlantinio bendradarbiavimo srityje, nes tai taip pat padeda puoselėti platesnės Atlanto vandenyno regiono bendruomenės idėją;

35.

pabrėžia, kad kultūriniai mainai įgyvendinant švietimo programas yra itin svarbūs puoselėjant bendras vertybes, taigi ir stiprinant Atlanto vandenyno baseino partnerių ryšius;

36.

ragina partneres pirmenybę teikti glaudžiam bendradarbiavimui palaikant perėjimo prie demokratijos procesą Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose remiantis išsamia ir sąlygine pagalbos ir iniciatyvų, susijusių su demokratinėmis reformomis, strategija; primygtinai ragina partneres kuo glaudžiau koordinuoti veiksmus remiant Sirijos opoziciją ir toliau daryti spaudimą Rusijai ir Kinijai, kad būtų skubiai rastas politinis tragiškos krizės šioje šalyje sprendimas; pritaria raginimui surengti Sirijos taikos konferenciją Ženevoje; taip pat pabrėžia poreikį parengti bendrą atsaką į Egipto politinį nestabilumą ir artėjančią ekonominę krizę; skatina bendradarbiauti siekiant remti demokratizacijos programas šiame regione;

37.

pabrėžia, kad būtina koordinuoti ES, jos valstybių narių, JAV, AS, VAVEB, JT ir kitų veikėjų veiksmus remiant pereinamojo laikotarpio veiksmų plano įgyvendinimą Malyje ir suteikti finansinę ir logistinę paramą Afrikos vadovaujamai tarptautinei paramos misijai Malyje (AFISMA), kurios įgaliojimai bus netrukus perduoti JT integruotai daugialypei stabilizavimo misijai Malyje (MINUSMA), remiantis JT Saugumo Tarybos 2013 m. balandžio 25 d. priimta rezoliucija Nr. 2100;

38.

apgailestauja dėl įstrigusio Artimųjų Rytų taikos proceso; palankiai vertina tai, kad Prezidento B. Obamos pirmasis užsienio vizitas buvo į Izraelį, Palestinos Administraciją ir Jordaniją po to, kai jis vėl buvo išrinktas prezidentu, ir palankiai vertina tai, kad Artimųjų Rytų taikos procesas vėl tapo pagrindiniu prioritetu, kaip tai rodo valstybės sekretoriaus Johno Kerrio dedamos pastangos; palankiai vertina Prezidento B. Obamos įsipareigojimą siekti dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo; ragina JAV skatinti sustabdyti gyvenviečių statybą ir veikti išvien su ES siekiant atnaujinti tiesiogines Izraelio ir Palestinos derybas; pritaria Prezidento B. Obamos nuomonei dėl Izraelio nuolat statomų gyvenviečių ir Izraelio saugumo užtikrinimo svarbos;

39.

ragina abi partneres toliau imtis veiksmų siekiant diplomatinio Irano branduolinės programos klausimo sprendimo, kad derybomis būtų galima greitai pasiekti visapusišką ilgalaikį susitarimą, kad tarptautinė visuomenė galėtų tikėti, jog Irano branduolinė programa skirta tik taikiems tikslams, gerbiant Irano teisėtas teises naudoti branduolinę energiją taikiems tikslams remiantis Sutartimi dėl branduolinio ginklo neplatinimo; ragina ES ir JAV vykstant deryboms ES 3+3 (P5+1) su Iranu apsvarstyti, ar nereikėtų koordinuotai ir nustačius sąlygas sumažinti sankcijas tuo atveju, jeigu Irano vyriausybė imsis abipusiškai suderintų ir patikrinamų veiksmų siekdama spręsti visas esamas su jos branduoline programa susijusias problemas ir visapusiškai laikydamasi Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo nuostatų ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) valdytojų tarybos ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijų, taip pat TATENA nustatytų reikalavimų; ragina abi partneres patvirtinti išsamesnę santykių su Iranu koncepciją, pagal kurią būtų atsižvelgiama į žmogaus teisių padėtį ir į platesnį regioninio saugumo vaizdą, ir, kai tik galima, į procesą įtraukti Irano pilietinę visuomenė ir NVO;

40.

primygtinai ragina partneres kartu ir koordinuojant veiksmus su Afganistano vyriausybe suformuoti visapusišką požiūrį Afganistano klausimu laikotarpiui po 2014 m.; pabrėžia, kad tinkamai apmokyta ir tinkama įranga aprūpinta Afganistano kariuomenė bei policijos pajėgos, taip pat žmogiškojo ir socialinio be ekonominio vystymosi, gero valdymo ir teisinės valstybės politika bus itin svarbios siekiant taikos, stabilumo ir saugumo šalyje; taigi taip pat reikia užtikrinti daug didesnį Afganistano kaimyninių šalių įsipareigojimą siekiant šių tikslų; be to, pabrėžia demokratinio ir integracinio politinio proceso šalyje poreikį; pripažįsta pagrindinį NATO vaidmenį koordinuojant saugumo atsaką į teroristų grėsmę Afganistane, įskaitant atstatymą ir reabilitaciją, ir pripažįsta galimą NATO vaidmenį laikotarpiu po 2014 m.;

41.

pabrėžia Rytų partnerystės svarbą Europos Sąjungai; pabrėžia būtinybę šio kaimyninio regiono šalis priartinti politiškai ir ekonomiškai prie Europos Sąjungos ir bendrų transatlantinių partnerių vertybių; ragina ES ir JAV aktyviai koordinuoti veiksmus šioje srityje ir pabrėžia, kad reikia sutelkti pastangas siekiant skatinti demokratines reformas, konsoliduoti demokratines institucijas ir aktyvinti taikų konfliktų sprendimą; vertina nuolatinę JAV paramą Vakarų Balkanų plėtros procesui ir ragina abi partneres toliau laikytis koordinuoto požiūrio šio regiono šalių atžvilgiu;

42.

primygtinai ragina abi partneres geriau koordinuoti savo kritišką santykių su Rusija politiką; pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su Rusija sprendžiant visuotinus iššūkius, įskaitant nusiginklavimą ir ginklų neplatinimą; ragina ES ir JAV prisidėti prie Rusijos modernizavimo proceso, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad būtų stiprinamos demokratija, žmogaus teisės ir teisinė valstybė ir skatinamas įvairus ir socialiniu požiūriu teisingas ekonomikos augimas; pabrėžia, kad svarbu skatinti žmonių tarpusavio ryšius; todėl apgailestauja, kad priimti nauji NVO skirti apribojantys įstatymai ir Rusijos valdžios institucijos daro vis didesnį spaudimą NVO biurams Rusijoje; pabrėžia, kad Rusijos stojant į PPO prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimas – tai svarbi šalies modernizavimo darbotvarkės dalis; ragina abi partneres pradėti konstruktyvias diskusijas su Rusija įsisenėjusių konfliktų klausimais; palankiai vertina tai, kad JAV Kongresas patvirtino S. Magnitskio sąrašą ir primena savo 2012 m. spalio mėn. rezoliuciją;

43.

pažymi, kad dėl politinio ir ekonominio Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono augimo tarptautinis dėmesys nukrypo į Rytų Aziją; palankiai vertina tai, kad pastaruoju metu ES ir JAV pradėjo glaudžiau konsultuotis šio regiono klausimais, ir tiki, kad tai gali paskatinti glaudesnį ES ir JAV bendradarbiavimą Azijos klausimu; visų pirma pažymi, kad reikia imtis koordinuoto atsako sprendžiant problemas, kurios gali kelti pavojų taikai regione, ypač atsižvelgiant į Pietų ir Rytų Kinijos jūros konfliktą, dėl kurio kai kuriose Azijos šalyse didėja agresyvaus nacionalizmo tendencijos ir kyla grėsmė laivybos saugumui;

44.

griežtai smerkia intensyvėjančią Šiaurės Korėjos karo retoriką ir jos tiesioginius grasinimus JAV reaguojant į neseniai paskelbtą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2087, pagal kurią nustatomos griežtesnės sankcijos; ragina Pchenjaną atsižvelgti į atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, kuriose raginama nutraukti branduolinių ginklų ir balistinių raketų programas; ragina abi šalis išlaikyti ramybę ir diplomatiniais kanalais siekti taikos; ragina ES, JAV ir Pietų Korėją palaikyti glaudų dialogą su Kinija, kad būtų sutramdytas Pchenjano režimas;

45.

ragina ES ir JAV imtis koordinuotų veiksmų siekiant, kad naujoji Kinijos vadovybė aktyviau įsipareigotų spręsti pasaulinės darbotvarkės klausimus ir konfliktus; palankiai vertina tai, kad ES ir Kinija susitarė palaikyti reguliarų dialogą saugumo ir gynybos politikos klausimais, taip pat palaikyti reguliarius specialiųjų įgaliotinių ir specialiųjų pasiuntinių ryšius; primena, kad svarbu palaikyti atvirą dialogą su Kinija gero valdymo ir pagarbos žmogaus teisėms klausimais;

46.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, JAV vyriausybei ir JAV Kongresui.