52013DC0913

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos judumo sistemos mieste kūrimas

1.           Įvadas

Europos miestus[1], kuriuose gyvena 70 % ES gyventojų ir kuriuose sukuriama daugiau kaip 80 % Sąjungos BVP, jungia viena geriausių pasaulyje transporto sistemų. Tačiau pačiuose miestuose judumas tampa vis sudėtingesnis ir neefektyvesnis. Judumas mieste dar labai priklauso nuo įprastiniu kuru varomų asmeninių automobilių naudojimo.  Siekiant pakeisti mieste naudojamo transporto rūšis į tvaresnes, daroma tik nedidelė pažanga.

Daug Europos miestų kenčia nuo nuolatinių eismo spūsčių, dėl kurių kasmet susidarančios išlaidos vertinamos 80 mlrd. EUR[2].

Taip pat miestų teritorijų transporto priemonės išmeta didelę viso išmetamo CO2 dalį (maždaug 23 %). Miestams reikia dėti daugiau pastangų keisti praeities tendencijas ir siekti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 60 %, kaip raginama Komisijos baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“[3] (toliau –2011 m. Transporto baltoji knyga). Dėl didelio gyventojų tankumo ir dėl to, kad dažniausiai važinėjama netoli, miestuose greičiau negu visoje transporto sistemoje galima pereiti prie mažai anglies dioksido išmetančių technologijų transporto: juose gali būti įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai, plėtojama viešojo transporto sistema ir anksčiau į rinką teikiamos alternatyviu kuru varomos transporto priemonės.

ES oro kokybės teisės aktais[4] ir vis griežtesniais kelių transporto priemonėms taikomais išmetamųjų teršalų standartais siekiama apsaugoti piliečius nuo kenksmingo ore esančių teršalų ir kietųjų dalelių poveikio. Tačiau laikytis teisinių reikalavimų vis dar sunku beveik visų valstybių narių miestams.

Europos Sąjungoje žuvusiųjų keliuose skaičius tebėra labai didelis – 2012 m. keliuose žuvo maždaug 28 000 žmonių. Europoje 38 % žmonių žuvo miestų teritorijų keliuose, ypač pažeidžiama grupė yra pėstieji. Pažanga siekiant sumažinti žuvusiųjų miestų teritorijų keliuose skaičių yra mažesnė už vidutinę.

Požiūris į judumą mieste buvo tiriamas „Eurobarometro“ apklausoje[5]. Didelė dauguma piliečių mano, kad judumo mieste ir transporto modelių nulemtos spūstys, išlaidos ir neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai – svarbios problemos. Daugelis respondentų į eismo padėties miestuose gerėjimo perspektyvą žvelgė gana pesimistiškai.

Iš tyrimo taip pat matyti, kad Europos Sąjungoje yra didelių skirtumų. Vis didėja kelių Europos pažangiausių miestų ir atsiliekančios daugumos judumo mieste rezultatų atotrūkis.

Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“[6] pabrėžiama Europos modernizuotos ir tvarios transporto sistemos svarba būsimai Sąjungos raidai ir akcentuojamas poreikis spręsti transporto mieste problemas.

Reikalingi esminiai pokyčiai

Šio komunikato tikslas – sustiprinti paramą Europos miestams, kad jie galėtų spręsti judumo mieste problemas. Siekiant užtikrinti, kad Europos miestų teritorijų plėtra būtų tvari, o ES tikslai sukurti konkurencingą ir efektyviai išteklius naudojančią Europos transporto sistemą būtų pasiekti, požiūrį į judumą mieste reikia keisti iš esmės.  

Taip pat ypač svarbu pasiekti, kad požiūriai iš esmės nesiskirtų ir kad būtų kuriama bendra inovatyvių judumo mieste sprendimų rinka sprendžiant tokias problemas kaip bendri standartai ir specifikacijos arba bendras viešasis pirkimas.

Komunikate nustatyta, kaip Komisija stiprins tvaraus judumo mieste veiksmus tose srityse, kuriose kuriama papildoma ES nauda. Komisija taip pat skatina valstybes nares imtis ryžtingesnių ir geriau koordinuotų veiksmų.

2.           Siekime tvaraus judumo mieste drauge

Siekiant pertvarkyti judumą mieste reikia, kad visų valdymo lygmenų sprendimus priimantys asmenys ir kompetentingos institucijos imtųsi suderintų veiksmų.

ES lygmens veiksmai – bendrų pastangų dalis. 2009 m. Komisijos judumo mieste veiksmų planas[7] sulaukė tvirto Europos Parlamento[8], Europos socialinių ir ekonominių reikalų komiteto[9], Regionų komiteto[10], valstybių narių[11] ir suinteresuotųjų šalių visoje ES pritarimo. Iki 2012 m. buvo sėkmingai įgyvendinta dvidešimt šio veiksmų plano iniciatyvų.

Todėl norėdama nustatyti tolimesnius žingsnius, Komisija inicijavo nepriklausomą veiksmų plano įgyvendinimo peržiūrą[12] ir viešas konsultacijas[13]. Suinteresuotosios šalys dar kartą patvirtino, kad ES lygmens parama yra itin naudinga, ir pabrėžė, kad ES veiksmai labai tiko užtikrinti išsamias diskusijas apie judumą mieste visoje Sąjungoje, palengvinti keitimąsi įgyta ir geriausia patirtimi; skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas, teikti finansinę paramą miesto transporto projektams, visų pirma mažiau išsivysčiusiuose regionuose.  Jos taip pat pabrėžė bendros veiklos konkrečiose srityse, kaip antai judumo mieste planavimo, intelektinių transporto sistemų (ITS) sprendimų diegimo arba eismo mieste reglamentavimo, ir kelių eismo saugos užtikrinimo svarbą.

Valstybių narių dalyvavimas visoje ES vykdant judumo mieste veiksmus. Komisijos iniciatyvos negali apimti kiekvieno iš tūkstančių visos Europos miestų, taip pat jos negali būti sėkmingai pritaikytos konkrečioms geresnio ir tvaresnio judumo mieste kliūtims, kurių gali kilti skirtingose Sąjungos dalyse, įveikti.

Siekiant veiksmingai ir plačiai diegti Europos lygmeniu suformuluotas idėjas ir parengtas priemones, jos turėtų būti pritaikytos tam tikroms kiekvienos valstybės narės aplinkybėms ir vėliau aktyviai skatinamos nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu.

3.           Tvaraus judumo mieste planai

Vietos valdžios institucijoms siekiant atsisakyti ankstesnio nekompleksinio požiūrio ir parengti strategijas, kurios skatintų perėjimą prie švaresnių ir tvaresnių transporto rūšių, pavyzdžiui, pėsčiųjų ir dviračių eismo[14], viešojo transporto ir naujo automobilių naudojimo ir nuosavybės modelio, atsiranda nauji požiūriai į judumo mieste planavimą.  Daug miestų visoje ES bandė diegti inovatyvius judumo mieste sprendimus ir dalijosi savo patirtimi įvairiuose miestų tinkluose.

Keletą metų Komisija aktyviai skatino tvaraus judumo mieste planavimo koncepciją. Vykdant ES finansuojamas iniciatyvas suburtos suinteresuotosios šalys ir specialistai, kad išnagrinėtų dabartinius metodus, aptartų probleminius regionus ir nustatytų geriausią planavimo praktiką. Pavyzdžiui, padedant Komisijai[15] buvo parengtos Tvaraus judumo mieste planų rengimo ir įgyvendinimo gairės[16], kuriose vietos valdžios institucijoms pateikiami konkretūs pasiūlymai, kaip įgyvendinti judumo mieste strategijas, grindžiamas išsamia dabartinės padėties analize, taip pat aiškia jų miesto teritorijos tvarios plėtros vizija.  

Remiantis tvaraus judumo mieste plano koncepcija atsižvelgiama į funkcinę miesto teritoriją ir siūloma judumo mieste veiksmus įtraukti į platesnę miesto ir teritorinę strategiją. Todėl šiuos planus reikėtų rengti derinant skirtingas politikos sritis ir sektorius (transporto, žemės naudojimo ir teritorijų planavimo[17], aplinkos, ekonominės plėtros, socialinės politikos, sveikatos, kelių eismo saugos ir kt.), bendradarbiaujant skirtingų lygmenų valdžios institucijoms ir administracijai, taip pat bendradarbiaujant su kaimyninių teritorijų – miestų ir kaimų –  valdžios institucijomis.

Tvaraus judumo mieste planai skatina suderintą vystymąsi ir geresnę skirtingų judumo mieste rūšių integraciją. Pagal šią planavimo koncepciją organizuojant judumą mieste pirmiausia reikia atsižvelgti į žmones. Todėl akcentuojamas piliečių ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimas, taip pat skatinama keisti judumo įpročius.

Tvaraus judumo mieste planai gali padėti miestams veiksmingai panaudoti dabartines transporto infrastruktūras ir paslaugas ir judumo mieste priemones taikyti ekonomiškai efektyviai.

Pastaraisiais metais tvaraus judumo mieste planų koncepcija taikoma vis dažniau, todėl Komisija ir ateityje rems šios koncepcijos plėtrą ir skatinimą.

Tačiau siekiant užtikrinti, kad geriausia tvaraus judumo mieste planavimo praktika būtų taikoma plačiai, koncepciją reikėtų pritaikyti prie specialių kiekvienoje valstybėje narėje galiojančių reikalavimų ir taikomos planavimo praktikos ir ją aktyviai skatinti nacionaliniu lygmeniu. Be to, valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių užtikrinti pagrindines sąlygas, kuriomis vietos valdžios institucijos galėtų sėkmingai įgyvendinti vietos judumo mieste strategijas.  

Todėl valstybės narės turėtų:

· atidžiai įvertinti savo teritorijos dabartinį ir būsimą judumo mieste veiksmingumą, atsižvelgdamos ir į ES politikos tikslus; 

· nustatyti požiūrį į judumą mieste, pagal kurį būtų užtikrinami koordinuoti ir vienas kitą stiprinantys nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų veiksmai; 

· užtikrinti, kad miestų teritorijose būtų parengti ir įgyvendinti tvaraus judumo mieste planai ir kad jie būtų integruoti į platesnes miestų arba teritorijų plėtros strategijas;

· peržiūrėti, o prireikus ir keisti, technines, politika grindžiamas, teisines, finansines ir kitas vietos planavimo institucijų turimas priemones;

· prireikus apsvarstyti priemones, kurios padėtų vengti skirtingų požiūrių, užtikrinant judumo mieste priemonių nuoseklumą ir suderinamumą, kad nebūtų pakenkta vidaus rinkos veikimui.

Komisija savo ruožtu:

· 2014 m. įsteigs Europos tvaraus judumo mieste planų platformą, kuri koordinuos ES bendradarbiavimą toliau formuojant koncepciją ir rengiant priemones, užtikrins vieno langelio principo veikimą, išplės dabartinę interneto svetainę www.mobilityplans.eu, kad ji taptų virtualiu žinių ir kompetencijos centru;

· rems nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas, kad būtų rengiami ir įgyvendinami tvaraus judumo mieste planai, panaudodama ir finansavimo priemones.

4.           Viešojo ir privačiojo sektoriaus intervencijos koordinavimas

Siekiant sistemingai gerinti transporto sektorių reikia bendrų visų valdymo lygmenų viešojo sektoriaus subjektų pastangų bei privačiojo sektoriaus dalyvavimo toliau išvardytose srityse, akcentuotose 2011 m. Transporto baltojoje knygoje.

Daugiau veiksmų miesto logistikos srityje

Miesto logistika – miestui sėkmingai veikti būtinas elementas, sudarantis didelę miesto eismo – regioninės, nacionalinės ir tarptautinės tiekimo grandinės – dalį. Numatyta, kad logistikos daugės, todėl didės ir jos išorinės sąnaudos.  Tačiau planuojant miestus ir juos valdant, į logistikos reikmes dažnai neatsižvelgiama.

Yra daug galimybių pagerinti miestų logistikos operacijas ir paslaugas, o transporto priemonių (pavyzdžiui, paštą vežiojančių transporto priemonių ir šiukšliavežių) parkai galėtų pirmieji pradėti naudoti naujo tipo transporto priemones ir alternatyvius degalus, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo naftos ir išmetamas teršalų kiekis. Toliau aprašomomis priemonėmis kartu su kitomis 2011 m. Transporto baltosios knygos iniciatyvomis (pvz., transportui skirtos švarios energijos dokumentų rinkiniu) bus prisidedama stengiantis pasiekti, kad iki 2030 m. didžiausiuose Europos urbanistiniuose centruose vykdant miesto logistiką CO2 iš esmės nebūtų išskiriamas. 

Valstybės narės ir miestų valdžios institucijos turi sukurti sistemą (pvz., pristatymo vietas, eismo mieste reglamentavimo taisykles, taip pat vykdymo užtikrinimą ir kt.), kuria užtikrintų verslo paskatas privatiems logistikos operatoriams investuoti į naujas technologijas ir sprendimus.  Jos taip pat turėtų padėti subjektams bendradarbiauti, vietos lygmeniu ugdyti reikalingus gebėjimus, skatinti gerosios patirties perėmimą, užtikrinti vietos logistikos sprendimų, pagrįstų intelektinėmis transporto sistemomis, sąveiką ir integravimą į nacionalinius prioritetus.

Valstybės narės turėtų:

· užtikrinti, kad miestų logistikai būtų skiriamas tinkamas dėmesys formuojant nacionalinį požiūrį į judumą mieste ir tvaraus judumo mieste planuose;

· steigti bendradarbiavimo, duomenų ir informacijos mainų, mokymo ir kt. platformas, skirtas visiems miesto logistikos grandinių subjektams.

Komisija:

· gerins geriausios miesto logistikos patirties sklaidą ir perėmimą (2014 m.);

· ekspertų padedama parengs gaires, kurios padės praktiškai gerinti miesto logistikos veiksmingumą, pvz., rengiant pristatymo ir aptarnavimo planus, miesto logistiką įtraukiant į eismo mieste reglamentavimo schemas ir kt. (2014–2016 m.);

· atlikdama netaršių transporto priemonių portalo[18] turinio peržiūrą palengvins miesto logistikai skirtų netaršių transporto priemonių įsigijimą (2015–2016 m.).

Siūlomas požiūris išsamiai išdėstytas pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente  „Raginimas imtis veiksmų miesto logistikos srityje“.

Pažangesnis eismo mieste reglamentavimas ir kelių naudotojų apmokestinimas

Kad miestų centrai būtų kuo lengviau pasiekiami, reikia nuspręsti, kaip bus naudojama miestų erdvė. Pakrovimo ir iškrovimo zonos, autobusų linijos, automobiliai, parkingai, pėsčiųjų ir dviračių takai, dviračių parkavimo vietos – visiems reikalinga erdvė mieste[19], o miestams reikia valdyti šiuos tarpusavyje konkuruojančius poreikius pagal vietos prioritetus ir aplinkybes.  Transporto priemonių eismo mieste reglamentavimas gali padėti pagerinti eismą mieste, pagerinti oro kokybę ir padėti pasiekti tikslą – iki 2050 m. miestuose laipsniškai atsisakyti įprastiniu kuru varomų automobilių.

Šiuo metu Europoje įgyvendinama daugybė įvairių schemų, todėl reikia geriau suprasti, kokios yra tokio eismo mieste reglamentavimo rūšys, kokios yra jų taikymo sąnaudos ir kokį jos turės poveikį.

Dėl šių skirtingų taisyklių ir reikalavimų, taip pat dėl informacijos, kaip laikytis tokių schemų taisyklių, trūkumo gali būti suskaidyta vidaus rinka, o asmenų ir prekių judėjimui kilti naujų kliūčių.  Visapusiškai suderintas Europos požiūris laikomas netinkamu, nes ypač svarbu, kad tokių schemų struktūra ir įgyvendinimas būtų pritaikyti konkrečiai kiekvienos miesto teritorijos padėčiai.  Tačiau neprivalomos gairės būtų naudingos miestams ir valstybėms narėms, kad jie sužinotų apie kitur sukauptą patirtį ir prireikus skatintų bendresnį požiūrį į transporto priemonių kategorijas, kelio ženklus, informacijos teikimo būdą, vykdymo užtikrinimą, lengvatas ir kainų nustatymą.  Tai padėtų naudotojams suprasti ir laikytis schemų taisyklių, o miestai galėtų lanksčiai prisitaikyti prie vietos aplinkybių.

Be to, planavimas turėtų būti įgyvendinamas pagal skaidrias taisykles, kad nebūtų diskriminuojami nenuolatiniai naudotojai arba užsieniečiai. Bendresnis požiūris, pvz., informacijos apie schemas teikimas, būtų naudingas planuojant keliones, o dėl įgyvendinant schemas naudojamų intelektinių transporto sistemų sprendimų sumažėtų miestų ir naudotojų išlaidos ir būtų geriau laikomasi taisyklių.

Valstybės narės turėtų:

· atlikti išsamią dabartinių ir planuojamų eismo mieste reglamentavimo schemų efektyvumo ir poveikio peržiūrą;

· sukurti sistemą, pagal kurią vietos transporto institucijos galėtų projektuoti, įgyvendinti ir vertinti eismo reglamentavimo schemas, įskaitant miesto kelių naudotojų apmokestinimą.

Komisija:

· skatins valstybes nares ir miestų eismo reglamentavimo specialistus visoje ES keistis informacija, įskaitant apie koncepcinius pagrindus, praktinį įgyvendinimą, efektyvumą ir poveikį;

· su suinteresuotosiomis šalimis parengs neprivalomas gaires, kurios padės miestams veiksmingai įgyvendinti eismo mieste reglamentavimo schemas.

Siūlomas požiūris išsamiai išdėstytas pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Raginimas nustatyti pažangesnį transporto priemonių eismo mieste reglamentavimą“.

Suderintas miesto intelektinių transporto sistemų diegimas

Pažangiosios technologijos ir visų pirma intelektinės transporto sistemos (ITS) – pagrindinės judumo mieste planavimo įgyvendinimo priemonės. Pasinaudodami jomis politikos formuotojai gali pasiekti politikos tikslus ir valdyti konkrečias eismo operacijas. Jos taip pat padeda galutiniams naudotojams priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl judumo.

Konkrečiau kalbant, taikant ITS galima geriausiai panaudoti įvairias dabartinės infrastruktūros priemones, kaip antai šviesoforus, kelionių planavimo priemones, pažangias bilietų pardavimo sistemas arba bendradarbiavimo sistemas (įskaitant informacijos perdavimo iš vienos transporto priemonės į kitą arba iš transporto priemonės į infrastruktūrą sistemas). Taikant ITS skatinamas suderintas kelių ir viešojo transporto tinklų valdymas, palengvinamas miesto logistikos ir eismo ribojimo schemų įgyvendinimas. Siekdama visoje Europoje užtikrinti didesnį ITS sprendimų nuoseklumą ir sąveiką Miestų ITS specialistų grupė[20]  parengė pagrindinių miestų ITS prietaikų diegimo gairių rinkinius[21].  Šiose gairėse buvo nustatyta geriausia patirtis ir miestų ITS standartizavimo poreikiai.

Kad miestų teritorijos gautų didžiausią ITS sprendimų naudą ir būtų užtikrintas ekonomiškai efektyvus, tęstinis ir vientisas ITS diegimas visoje Europoje, reikia bendrų pastangų. 

Valstybės narės turėtų:

· naudotis gairėmis, kai ITS prietaikos diegiamos jų miestų aglomeracijose;

· sukurti tinkamas miestų ir aplinkinių teritorijų tarpmiestinio transporto tinklų sąsajas;

· sukaupti sąveikius įvairiarūšio transporto duomenų rinkinius, kuriuose būtų sukaupta visa informacija apie judumą mieste.

Komisija:

· tęs dabartinių teisės aktų dėl prieigos prie eismo ir kelionių duomenų papildomąjį darbą;

· parengs tikralaikės eismo informacijos ir kelionių daugiarūšiu transportu informacijos paslaugų specifikacijas, kaip numatyta pagal ITS direktyvos sistemą[22];

· palengvins informacijos perdavimo iš vienos transporto priemonės į kitą ir iš transporto priemonės į infrastruktūrą sistemos diegimą miestų teritorijose.

Siūlomas požiūris išsamiai išdėstytas pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Intelektinių transporto sistemų ES miestams sukūrimas“.

Kelių eismo sauga mieste

Kiekvienais metais ES eismo įvykiuose miestų teritorijose žūva 11 000 žmonių[23]. Dauguma kelių eismo įvykių, kurių metu žūva arba sunkiai sužalojami pažeidžiami eismo dalyviai, įvyksta miestų teritorijose. Miestų teritorijose žūva maždaug du trečdaliai pėsčiųjų, 50 % žuvusiųjų eismo įvykiuose miestų teritorijose yra pėstieji arba dviratininkai.  Per pastarąjį dešimtmetį pėsčiųjų žuvo tik 39 % mažiau, o žuvusių automobilių vairuotojų sumažėjo 49 %[24].

Todėl siekiant padidinti kelių eismo saugą mieste ir apsaugoti visų pirma pažeidžiamus eismo dalyvius nuo žūties ir sunkių sužalojimų, reikia papildomų pastangų.

Valstybės narės turėtų:

· užtikrinti, kad tvaraus judumo mieste planuose kaip į horizontalią problemą būtų atsižvelgiama į kelių eismo saugos aspektus visais planavimo eigos etapais ir tinkamai sprendžiamos šios problemos: saugios miesto infrastruktūros (ypač tos, kuria naudojasi pažeidžiami eismo dalyviai), modernios technologijos, užtikrinančios didesnę kelių eismo saugą, naudojimo, eismo taisyklių vykdymo užtikrinimo ir kelių eismo saugos mokymo;

· užtikrinti tinkamą kuo išsamesnių duomenų apie kelių eismo saugos rodiklius rinkimą ir skatinti vietos valdžios institucijas naudoti šiuos duomenis atliekant vietos analizę ir kelių eismo saugos planavimą.

2014–2015 m. Komisija:

· kaups ir skleis gerosios kelių eismo saugos planavimo patirties pavyzdžius;

· analizuos priemones sunkių sužalojimų kelių eismo įvykiuose skaičiui miestų teritorijose mažinti.

Siūlomas požiūris išsamiau išdėstytas pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Tiksliniai kelių eismo saugos mieste užtikrinimo veiksmai“ .

5.           ES paramos stiprinimas

Dalijimasis patirtimi, geriausių pavyzdžių pristatymas ir bendradarbiavimo skatinimas

Dalijimosi patirtimi, geriausių pavyzdžių pristatymo ir bendradarbiavimo skatinimo visoje ES vertė yra neabejotina. Ateityje Komisija stiprins paramą toliau išvardytai veiklai.

Judumo mieste stebėsenos centras

Parengusi 2009 m. judumo mieste veiksmų planą, Komisija kaip virtualią platformą įsteigė Judumo mieste stebėsenos centrą –  ELTIS interneto svetainę[25]. Tai vieno langelio principu pagrįsta svetainė, kurioje dalijamasi žiniomis ir patirtimi arba aptariamos su judumu mieste arba su transportu susijusios problemos.

Komisija ketina padidinti portalo apimtį – papildyti dabartinio judumo planų portalą[26] taip, kad jis taptų išsamių žinių ir kompetencijos centru, kuriame bus sujungiama informacija apie transporto planavimą miestuose iš visos ES. Judumo planų portalas bus integruotas į ELTIS.

Be to, bus įsteigta Europos tvaraus judumo mieste planų platforma.  Ši platforma rems tolesnį šios koncepcijos formavimą ir priemones, kurių reikia vietos planavimo institucijoms šiai koncepcijai taikyti, joje bus koordinuojama visa susijusi Komisijos remiama veikla šioje srityje[27] ir skatinami platesni mainai.

URBACT.  Keitimasis gerąja tvarios miestų plėtros patirtimi

URBACT[28] – Europos mainų ir mokymosi programa, finansuojama pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programą, kuria skatinama tvari miestų plėtra. Vykdant šią programą miestai gali kartu rengti naujus ir tvarius pragmatinius sprendimus, kuriuose integruojami ekonominiai, socialiniai ir aplinkos aspektai. Kitu programavimo laikotarpiu URBACT III toliau rems Europos miestų mainus ir gebėjimų ugdymą.

Duomenys, statistika ir judumo mieste rezultatų suvestinė

Remdamasi inter alia tyrimo „Europos duomenų ir statistikos judumo mieste srityje rinkimas“[29] rezultatais, Komisija nagrinės, kaip galima pagerinti miestų transporto sistemų veikimo ir vietos, regioninio, nacionalinio ir ES lygmens sprendimų priėmimo duomenų ir statistikos kokybę ir prieinamumą.

Visų pirma Komisija ir toliau rems judumo mieste rezultatų suvestinės rengimą: nustatys suderintus rodiklius, kad būtų nustatyti visos Europos miestų teritorijų lyginamieji standartai ir lyginama pažanga[30]. Komisija remsis atliktais darbais vykdant „EcoMobility Shift“[31] ir „Conduits“[32] projektus.

Valstybių narių judumo mieste ekspertų grupė

Komisija įsteigs valstybių narių judumo mieste ir transporto ekspertų grupę, kad skatintų dalijimąsi nuomone, kaip sustiprinti ir geriau koordinuoti nacionalines ir ES politikos judumo mieste ir transporto priemones. 

Jei valstybės narės pritars, gali būti įsteigta speciali darbo grupė, kuri išsamiau svarstys konkrečias problemas, pavyzdžiui, eismo mieste reglamentavimo, miesto logistikos, ITS arba judumo mieste rezultatų suvestinės.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų orientavimas į judumo mieste problemų sprendimų paiešką

Daug metų Europos Sąjunga, pirmiausia vykdydama bendrąsias mokslinių tyrimų programas, teikė paramą su miestų transportu susijusiems mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams. Ši parama buvo itin svarbi vystant naujas technologijas ir formuojant judumo koncepcijas iki diegimo etapo.

Prieš dešimt metų Komisijos pradėta vykdyti CIVITAS iniciatyva tapo judumo mieste inovacijų varikliu, ją vykdant Europos miestai tapo pagrindiniais inovacijų proceso veikėjais. Daugiau kaip 60 Europos miestų buvo atlikta maždaug 700 demonstravimo veiksmų, kurių poveikis ir eiga buvo kruopščiai įvertinti. Šiandien miestų tinklą CIVITAS sudaro daugiau kaip 200 miestų narių, šis tinklas apima beveik visas valstybes nares.  CIVITAS tapo judumo mieste ir transporto paradigmų pokyčių, taip pat ir Europos partnerysčių, simboliu.

CIVITAS 2020

Komisija ketina pradėti vykdyti aktyvesnę CIVITAS 2020 iniciatyvą pagal programą „Horizontas 2020“, Sąjungos 2014–2020 m. bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą[33].  Visų pirma pagal 2014–2015 m. „Horizontas 2020“ darbo programą bus aktyviai vykdoma inovacijų politika ir diegiamos technologijos, kurių reikia siekiant sukurti konkurencingą efektyviu išteklių naudojimu grindžiamą judumo mieste sistemą.

CIVITAS ir toliau rems partnerių iš skirtingų vietų bendradarbiavimą, kai realiomis sąlygomis taikomas ir tikrinamas naujas požiūris ir sprendžiamos eismo spūsčių mieste, įprastiniu kuru varomų transporto priemonių miestų teritorijose mažinimo, krovinių išvežiojimo mieste poveikio ir sąnaudų mažinimo ir vietos valdžios institucijų gebėjimų parengti ir įgyvendinti tvarius judumo mieste planus stiprinimo problemos.

2012 m. buvo pradėta vykdyti antra strateginė Europos inovacijų politikos iniciatyva – Europos inovacijų partnerystė „Pažangieji miestai ir gyvenvietės“[34]. Jos tikslas – paspartinti plataus masto inovacijų diegimą tose srityse, kuriose energijos gamyba, paskirstymas ir naudojimas, judumas, transportas ir IRT yra glaudžiai susiję. Ši iniciatyva padeda siekti ES klimato veiksmų tikslų, nes gerinamas energijos vartojimo efektyvumas, didinamas atsinaujinančiosios energijos naudojimas, mažinamas energijos vartojimas, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, gerinama bloga oro kokybė ir išvengiama spūsčių.

Europos inovacijų partnerystė. „Pažangieji miestai ir gyvenvietės“

Partneryste siekiama įveikti kliūtis, kurių kyla siekiant plačiai diegti pažangaus miesto sprendimus. Bendradarbiaudami partneriai daug dėmesio skirs pagrindinėms sąlygų sudarymo priemonėms – valdymui ir finansavimui (įskaitant viešuosius pirkimus). Įgyvendinant Pažangiųjų miestų partnerystę stengiamasi palengvinti strateginį pramonės, Europos miestų ir kitų partnerių bendradarbiavimą, kad būtų kuriamos ateities miesto sistemos ir infrastruktūros ir plačiai diegiami pažangaus miesto sprendimai. Ši iniciatyva skatins glaudesnį transporto, energetikos, informacijos ir ryšių technologijų sektorių bendradarbiavimą.

Nors daugelį šios partnerystės veiksmų greičiausiai įgyvendins vietos administracija, įmonės, mokslinių tyrimų organizacijos ir pilietinės visuomenės organizacijos, ES finansinė parama bus teikiama pagal programą „Horizontas 2020“.

Be to, būsima Europos ekologiškų transporto priemonių iniciatyva, susijusi su transporto priemonių ir alternatyvių jėgos pavarų energijos vartojimo efektyvumu, sukurs tvirtesnį pagrindą siekiant remti švarių, saugių ir efektyvių kelių ir geležinkelių miesto transporto priemonių kūrimą.

Inovatyvių sprendimų teikimas rinkai

Inovatyvūs sprendimai gali būti ypač svarbūs siekiant pagerinti judumo mieste efektyvumą ir tvarumą. Tačiau labai svarbu užtikrinti, kad perspektyvios technologijos taptų ištobulintais produktais, kurie būtų sėkmingai parduodami rinkoje. Komisija ir valstybės narės turėtų padėti kurti bendrą inovatyvių miesto transporto sprendimų rinką – rengti bendrus standartus ir technines specifikacijas arba palengvinti bendrų ir švariam transportui pirmenybę teikiančių viešųjų pirkimų sąlygas.

Tikslinės finansinės paramos teikimas

Europos struktūriniai ir investiciniai fondai

Struktūriniai fondai – šiuo metu vienintelis didelis miesto transporto ir judumo mieste projektų ES finansavimo šaltinis. 2007–2013 m. švariam miesto transportui buvo skirta maždaug 8 mlrd. EUR[35].

Mažiau išsivysčiusiuose Sąjungos regionuose ši finansinė parama padėjo pagerinti miestų teritorijų pasiekiamumą, panaikinti mažiau ir daugiau išsivysčiusių regionų atotrūkį, taigi pasiekti didesnę teritorinę sanglaudą.

Todėl svarbu išnagrinėti galimybes, kaip geriausiai panaudoti Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) lėšas siekiant pagrindinių politikos tikslų transporto ir susijusiose politikos srityse 2014–2020 m[36].

ESI fondai integruotiems priemonių paketams finansuoti turėtų būti naudojami sistemingiau, kai miestai yra parengę integruotus vietos transporto planus, pavyzdžiui, tvaraus judumo mieste planą, ir yra nustatę tinkamus veiksmus. 

Judumo mieste priemonės gali būti remiamos ESI fondų lėšomis, jei jomis siekiama anglies dioksido mažinimo tikslų[37]. Judumo mieste priemonės taip pat gali būti finansuojamos kaip dalis integruotos, tvarios miesto plėtros strategijos, pagal kurią sprendžiamos miesto teritorijos ekonominės, aplinkos, klimato, demografinės ir socialinės problemos[38].

Rekomenduojama naudoti naują integruotų teritorinių investicijų priemonę, ypač įgyvendinant teritorines strategijas. Taip pat turi būti užtikrinta, kad visais investicijų į judumą mieste atvejais būtų imta plačiai naudotis paremtąja transporto sistema.

Dėl 2007–2013 m. laikotarpiu didelės apimties projektams skirto dėmesio struktūriniais fondais pirmiausia pasinaudojo didžiausi miestai ir sostinės. Tačiau Europos regionuose yra daug mažų ir vidutinio dydžio miestų, todėl investuojant į judumą mieste svarbu atsižvelgti į visokių dydžių miestus. Naudojant ESI fondus turėtų būti sudaromos galimybės ugdyti gebėjimus, mokyti, teikti techninę pagalbą ir rengti išsamias vietos judumo strategijas ir planus.

Komisija glaudžiai bendradarbiaus su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, užtikrindama, kad ESI fondai būtų panaudojami kuo geriau įgyvendinant vietos siekius ir siekiant ES politikos tikslų. Taip pat turi būti remiami ekonomiškai efektyvūs sprendimai.

Transeuropinis tinklas.Transportas (TEN-T)

Pagrindiniai elementai kuriant visuotinį Europos transporto tinklą – miestų transporto mazgai. Europos miestų veiksmai labai svarbūs siekiant TEN-T politikos tikslų.

Todėl Komisijos pasiūlyme dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių[39] pripažįstama, kad „turėtų būti parengtos visuotinio tinklo plėtros miestų transporto mazguose gairės, nes tie mazgai transeuropiniame transporto tinkle yra keleivių išvykimo ar krovinių išsiuntimo ar jų galutinės paskirties punktai arba punktai, kuriuose pereinama iš vienos transporto mazgo dalies į kitą arba iš vieno transporto mazgo į kitą.“

Šių gairių 36 straipsnyje nustatyti visuotinio tinklo miestų transporto mazgų kūrimo prioritetai naudojant Europos infrastruktūros tinklų priemonę[40]. Taigi ES finansinė parama bus teikiama bendros svarbos projektams miestų teritorijose, pavyzdžiui, miesto logistikos operacijų, kurios yra nacionalinių arba tarptautinių tiekimo grandinių dalis, gerinimo projektams.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Plačiai pripažįstama, kad tvari urbanizacija – pagrindinis pasaulinis 21-ojo amžiaus uždavinys. 2012 m. Jungtinių Tautų konferencijoje tvaraus vystymosi klausimais („Rio+20“) valstybių ir vyriausybių vadovai pripažino tvaraus transporto svarbą ekonomikos augimui ir tvariai miestų plėtrai ir sutarė, kad reikėtų skatinti integruotą požiūrį į nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų politikos, susijusios su transporto paslaugomis, formavimą ir sistemas, kuriomis būtų skatinama tvari plėtra[41].

Komisija labiau dės pastangas ir rems tvarias judumo mieste politikos sritis vykdydama bendradarbiavimo veiklą, ypač su besivystančiais regionais. Tikslas – sudaryti sąlygas Europos žinių ir technologijų eksportui išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, energijos vartojimo efektyvumo gerinimo ir kelių eismo saugos srityse.

Daugiau pastangų bus dedama siekiant geriau panaudoti dabartinį ES partnerių bendradarbiavimą su pagrindinėmis šalimis partnerėmis ir regionais partneriais (pvz., su Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybėmis, Brazilija, Singapūru arba Kinija).  

6.           Išvada

Pagrindinis visų Sąjungos miestų uždavinys – sėkmingai pereiti prie tvaresnio judumo mieste. Kad vietos valdžios institucijos galėtų spręsti su dabartiniais judumo mieste modeliais susijusias neigiamo poveikio ekonomikai, aplinkai ir neigiamo socialinio poveikio problemas, joms reikia paramos.

Todėl judumas mieste ir toliau turi būti svarbiu klausimu ES politinėje darbotvarkėje. Komisija ir valstybės narės turėtų dar daugiau remti vietos valdžios institucijas, kad visi Sąjungos miestai, siekdami konkurencingo efektyviu išteklių naudojimu grindžiamo judumo mieste, galėtų įvykdyti esminius pokyčius.

Šiuo komunikatu siekiama suderinti visų valdymo lygmenų veiksmus: Komisija teiks daugiau paramos tose srityse, kuriose nustatyta papildoma ES nauda, o valstybes nares skatins sudaryti tinkamas pagrindines sąlygas vietos valdžios institucijoms, kad jos galėtų parengti ir įgyvendinti integruotas ir išsamias strategijas geresniam ir tvaresniam judumui mieste užtikrinti. Siekdama, kad mainai su valstybėmis narėmis būtų glaudesni, Komisija siūlo suburti valstybių narių judumo mieste ekspertų grupę.

Komisija rekomenduoja konkrečias priemones, kurių reikia imtis skirtingais lygmenimis kelioms aktualioms problemoms – pvz., miestų logistikos, eismo mieste reglamentavimo, miestų ITS sprendimų diegimo ir kelių eismo saugos – spręsti; ji atidžiai stebės tolesnius veiksmus.

Šiame komunikate nurodyti veiksmai – konkurencingo efektyviu išteklių naudojimu grindžiamo judumo sistemos mieste kūrimo pagrindas.

[1]               Taip pat žr. ataskaitą „Ateities miestai“, Europos Komisija, 2011 m. 

[2]               Bendra dėl spūsčių patiriamų išlaidų suma; žr. SEC(2011)358 final

[3]               KOM(2011)144 galutinis

[4]               Visų pirma žr. 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008 6 11, p. 1).

[5]               Specialus „Eurobarometro“ tyrimas 406 (2013).

[6]               KOM(2010)2020 galutinis

[7]               KOM(2009) 490 galutinis

[8]               2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucija, 2008/2041(INI)

[9]               2010 m. gegužės 27 d. Nuomonė dėl judumo mieste veiksmų plano, Ten/414

[10]             2010 m. rugpjūčio 27 d. Nuomonė dėl judumo mieste veiksmų plano, 2010/C 232/05

[11]             Tarybos išvados dėl judumo mieste veiksmų plano, 2010 m. birželio 24 d.; www.ec.europa.eu/transport/themes/urban/urban_mobility/doc/2010_06_24_apum_council_conclusions.pdf   

[12]             Judumo mieste veiksmų plano peržiūros ataskaita, 2013 m.

ec.europa.eu/transport/themes/urban/studies/urban_en.htm

[13]             2013 m. viešos konsultacijos „ES transporto politikos miesto dimensija“ rezultatai www.ec.europa.eu/transport/themes/urban/studies/urban_en.htm

[14]             Perėjimas prie pėsčiųjų ir dviračių eismo visų pirma labai sumažina neigiamas šalutinius judumo mieste ir transporto padarinius, taip pat teikia papildomos naudos siekiant skatinti aktyvesnį gyvenimo būdą ir suteikti su juo susijusią naudą sveikatai.  Aktualios problemos taip pat sprendžiamos įgyvendinant Europos inovacijų partnerystę vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje.

http://ec.europa.eu/research/innovation-union/index_en.cfm?section=active-healthy-ageing  

[15]             Judumo mieste stebėsenos centras www.eltis.org

[16]             Tvaraus judumo mieste plano parengimo ir įgyvendinimo gairės, Europos Komisija, 2013 m.–

[17]             Atsižvelgiant į tinkamo miesto planavimo svarbą, kai norima sumažinti judumą mieste (pavyzdžiui, išvengti miesto drėkos).

[18]             www.cleanvehicle.eu

[19]             Savo ruožtu svarstoma, kokia miesto erdvės dalis turi būti skirta keliams, o kokia – viešosioms laisvalaikio veiklos ir socialinio bendravimo erdvėms (žaidimo aikštelėms, parkams ir kt.).

[20]             http://ec.europa.eu/transparency/regexpert/index.cfm?do=groupDetail.groupDetail&groupID=2520 

[21]             europa.eu/transport/themes/its/road/action_plan/its_for_urban_areas_en.htm

[22]             2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/40/ES dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos (OL L 207, 2010 8 6, p. 1 (3 straipsnio a ir b punktai).

[23]             CARE duomenų bazė apie kelių eismo įvykius ES.

[24]             Idem

[25]             www.eltis.org.

[26]             www.mobilityplans.eu

[27]             Pavyzdžiui, dabartiniai projektai ENDURANCE, QUEST, ADVANCE ir kt.

[28]             www.urbact.eu

[29]             Suderinto Europos duomenų ir statistikos judumo mieste srityje rinkimo tyrimas, MOVE/B4/196-2/2010 (2013 m.)

[30]             Kadangi miesto transportui dažniausiai taikomas sprendimas dėl pastangų pasidalijimo, o ne ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, galėtų būti naudinga nustatyti lyginamuosius miesto transporto išmetamo CO2 kiekio standartus siekiant padėti valstybėms narėms mažinti išmetamą teršalų kiekį.

[31]             www.ecomobility-shift.org/index.php/en/

[32]             www.polisnetwork.eu/eu-projects/eu-projects-2/conduits-city-pool

[33]             http://ec.europa.eu/research/horizon2020/index_en.cfm

[34]             www.ec.europa.eu/eip/smartcities/

[35]             Dabartiniu programavimo laikotarpiu 9,63 % viso Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo transporto finansavimo skiriama miesto transportui ir švariam miesto transportui skatinti (25 + 52 kategorijos); skaičiai paimti iš duomenų bazės INFOVIEW (2013 m. liepos mėn.).

[36]             Žr. ERPF reglamentą, ypač 5 ir 7 straipsnius.

[37]             Europos regioninės plėtros fondo reglamento 5 straipsnio 4 dalies e punktas: investavimo prioritetai – skatinti mažo anglies dioksido kiekio technologijų strategijas visų rūšių teritorijose, visų pirma miesto vietovėse, įskaitant tvaraus, įvairių rūšių judumo miestuose ir su švelninimu susijusių prisitaikymo priemonių skatinimą.

[38]             Europos regioninės plėtros fondo reglamento 7 straipsnis.

[39]             COM(2011) 0650 galutinis/2 – 2011/0294 (COD)

[40]             ec.europa.eu/transport/themes/infrastructure/connecting_en.htm

[41]             Jungtinių Tautų rezoliucija 66/288 „Ateitis, kurios norime“ http://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/66/288&Lanh=E