6.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 67/96

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) jau anksčiau yra pareiškęs, kad pritaria sparčiam visiškai elektroninių (1) viešųjų pirkimų įdiegimui (2), ir šioje nuomonėje dar kartą pasisako už visuotinį šios optimaliai išteklius leidžiančios panaudoti praktikos taikymą.

1.2

Visiškai elektroniniai viešieji pirkimai turėtų būti laikomi viešojo administravimo modernizavimo priemone, nes šios praktikos griežtumas ir skaidrumas padidina viešojo administravimo efektyvumą.

1.3

Be to, įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms (MVĮ), bus lengviau pasinaudoti naujomis, atviresnės ir skaidresnės rinkos teikiamomis galimybėmis.

1.4

Vis dėlto Komitetui susirūpinimą kelia iki šiol pasiekti menki rezultatai, kurie gali sutrukdyti įgyvendinti pradinį tikslą – iki 2016 m. visiškai pereiti prie elektroninių viešųjų pirkimų.

1.5

Nerimą kelia šioje srityje pastebima valstybių narių iniciatyvumo stoka ir jų nuolatinis nenoras imtis naujos praktikos, nors jos nauda viešojo administravimo institucijoms ir ekonominės veiklos vykdytojams yra gerai žinoma. Šiuo klausimu Komisija turės ir toliau stengtis įtikinti, kad atitinkami subjektai pereitų prie elektroninių viešųjų pirkimų visuose etapuose, tiek diegdami visiškai elektroninių viešųjų pirkimų sistemą į savo darbo tvarką, tiek ir priimdami atitinkamus teisės aktus bei skleisdami gerąją praktiką. Todėl Komitetas palankiai vertina Komisijos parengtus ir pateiktus elektroninių viešųjų pirkimų sprendimus, kad suinteresuotos valstybės narės galėtų jais pasinaudoti.

1.6

Viešųjų pirkimų sistema labai suskaidyta: joje vienu metu taikoma daugybė sprendimų ir platformų, kurių didžioji dalis buvo sukurti nenumatant tarpusavio sąveikos galimybių. Kadangi nėra strateginių gairių ir netgi valstybių narių noro įdiegti bendrus visuotinės prieigos sprendimus, nacionaliniams ir tarptautiniams ekonominės veiklos vykdytojams sunku dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir atitinkamai daroma žala laisvai konkurencijai. Komisijai teks atlikti savo standartizavimo funkciją: suderinti reikiamus techninius reikalavimus remiantis jau atliktais, paramos ir visuotinio pritarimo, visų pirma pagal projektą „Europos e. viešieji pirkimai internetu“ (PEPPOL), sulaukusiais darbais. Suderinimas yra svarbus teigiamas pokytis siekiant demokratinti rinką, kurioje norima skaidrumo ir prieinamumo, kad viešosios lėšos būtų tikslingai panaudojamos.

1.7

EESRK taip pat mano, kad siūlomi sprendimai turi būti prieinami visiems, nekiltų kalbinių kliūčių ir būtų užtikrinta galimybė su jais susipažinti neįgaliesiems. Be to, svarbu, kad naujų platformų kūrimo arba jau esamų platformų pritaikymo bei jų techninės priežiūros sąnaudos išliktų nedidelės. Todėl šioje srityje ypatingai svarbi standartizacija.

1.8

Viešuosiuose pirkimuose vis dar sunku dalyvauti MVĮ, neturinčioms pakankamo veiklos masto ir žmogiškųjų bei finansinių išteklių. EESRK pakartoja savo poziciją, kad viešųjų pirkimų srities ES teisės aktuose reikėtų remti MVĮ ir sudaryti joms galimybes įvykdyti būtinus kapitalo ir patirties reikalavimus, visų pirma jungtis į konsorciumus arba kurti laikinas bendras įmones (3).

1.9

Šiuo metu svarstomas pasiūlymas dėl direktyvos dėl e. sąskaitų faktūrų naudojimo vykdant viešuosius pirkimus yra svarbus papildomas žingsnis siekiant užbaigti visiškai elektroninių viešųjų pirkimų ciklą. Sąskaitos faktūros turinio standartizavimas, sudarysiantis sąlygas tarpusavio sąveikai, turės didelių privalumų. Vis dėlto EESRK mano, kad, nepaisant teikiamos naudos, numatyti e. sąskaitų faktūrų įvedimo ir visiško perėjimo prie jų terminai yra pernelyg ilgi. Nuolatinės technologinės raidos laikais standartizavimo veiksmų reikia imtis nedelsiant ir juos reikia palankiai vertinti, kitaip bus įdiegti pasenę sprendimai.

1.10

Nors Komisijos finansavimas elektroninių viešųjų pirkimų infrastruktūros vystymui visoje Europoje remiantis Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) programa, savaime suprantama, yra teigiamas dalykas, tačiau Tarybos drastiškai sumažintos šiai iniciatyvai skirtų lėšų sumos verčia abejoti jos perspektyvumu. EESRK apgailestauja dėl šių lėšų sumažinimo, kuris stipriai pakeis Komisijos skatinamus bendros svarbos projektus, visų pirma įgyvendinamus paramos elektroninių viešųjų pirkimų vystymui ir įdiegimui srityje.

1.11

EESRK pabrėžia, kad šioje, kaip ir visose kitose srityse, kuriose būna pokyčių, ypatingai svarbu mokyti žmones. Be to, teigiamai vertina galimybę finansuoti mokymo programas iš 2014–2020 m. laikotarpio struktūrinių fondų. Tačiau negalima pamiršti ir viešojo sektoriaus darbuotojų mokymo: labai svarbu jiems sudaryti sąlygas įgyti naujų techninių gebėjimų ir supažindinti su nauja skaitmenine darbo aplinka.

1.12

EESRK, pasinaudodamas proga, primygtinai prašo Tarybos paraginti valstybes nares praktiškai įgyvendinti Komisijos ir patariamųjų institucijų parengtuose šios srities dokumentuose išdėstytas mintis, kad būtų sustiprintas atlikto darbo poveikis.

2.1

Nagrinėjamame komunikate apžvelgiama visiškai elektroninių viešųjų pirkimų įgyvendinimo padėtis ir pasiekta pažanga taikant komunikate „Elektroninių viešųjų pirkimų strategija“ (4) nurodytas priemones.

2.2

Viešųjų pirkimų reforma, viešojo administravimo skaitmeninimas, administracinės naštos mažinimas ir didesnis skaidrumas yra augimo skatinimo veiksniai, o viešojo administravimo modernizavimas įvardytas kaip vienas iš penkių 2012 ir 2013 m. Komisijos metinių augimo apžvalgų prioritetų. Viešosios išlaidos prekėms, darbams ir paslaugoms sudaro 19 proc. ES BVP (2011 m. duomenimis). Atsižvelgiant į tai svarbu vykdyti viešųjų pirkimų tvarkos reformą siekiant sumažinti viešąsias išlaidas ir atlaisvinti didelius išteklius, kuriuos būtų galima investuoti į ekonomikos augimo skatinimą.

2.3

Viešųjų pirkimų tvarkos reforma ir visiškai elektroninių viešųjų pirkimų modelio įvedimas taip pat suteikia galimybę diegti inovacijas viešojo administravimo organizacinėje struktūroje, taigi padidinti skaidrumą ir darbo drausmę ir taip prisidėti prie strategijoje „Europa 2020“ išdėstytų tvaraus augimo tikslų įgyvendinimo.

2.4

Šiuo metu beveik visos MVĮ naudojasi internetu: 2012 m. tik 4,6 proc. MVĮ neturėjo prieigos prie interneto (5). Taigi, dauguma MVĮ yra techniškai pasirengusios visiškai elektroniniams viešiesiems pirkimams. Be to, šalių, kuriose e. viešieji pirkimai – įprasta praktika, patirtis yra teigiama. Vis dėlto reikia ypatingą dėmesį skirti elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo skatinimui ir nebrangiai kainuojančių bei lengvų naudoti elektroninių viešųjų pirkimų procedūrų įvedimui.

2.5

Nepaisant visuotinio naudojimosi internetu, e. viešieji pirkimai tebėra pradinėje rengimo stadijoje: Komisija pasiūlė nustatyti, kad jie taptų privalomi iki 2016 m. vidurio. Kol kas elektroninių pasiūlymų teikimo naudojimo lygis išlieka labai žemas (maždaug 10 proc.) ir daugelyje valstybių narių elektroninis pasiūlymų teikimas yra savanoriškas, išskyrus Portugaliją, kur jis paskelbtas privalomu virš tam tikros ribos. Kai kuriais atvejais elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimas virš tam tikrų ribų jau yra vykdomas, tačiau apskaičiuota, kad tik 12 proc. įmonių naudojasi elektroninėmis priemonėmis siųsdamos sąskaitas faktūras valdžios institucijoms arba gaudamos sąskaitas faktūras iš jų.

2.6

Tolesnės veiklos kryptis – standartizuoti elektroninius viešuosius pirkimus, siekti, kad elektroninių sąskaitų naudojimas vykdant viešuosius pirkimus taptų taisykle, o ne išimtimi, skatinti valstybes nares parengti nacionalines strategijas dėl elektroninių viešųjų pirkimų vykdymo ir elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo ir dalytis geriausiąja praktika.

3.1

Komitetas primena savo poziciją, kad viešųjų pirkimų srityje svarbu persvarstyti teisinę sistemą, kuri leistų suskaitmeninti procedūras ir laipsniškai pereiti prie privalomų elektroninių viešųjų pirkimų. Tenka konstatuoti, kad pasiekta pažanga turėjo nepageidaujamo poveikio, kaip rodo elektroninių viešųjų pirkimų vykdymo rezultatai.

3.2

Padidėjo elektroninių viešųjų pirkimų rinkos susiskaidymas, nes valstybės narės nusprendė veikti pavieniui, todėl buvo įdiegti skirtingi sprendimai ir platformos, kurie dėl strateginės vizijos trūkumo, buvo sukurti nenumatant jų tarpusavio sąveikos galimybių, o tai yra esminė visuotinės prieigos sąlyga. Jeigu vietos lygmeniu buvo užregistruotas didesnis viešųjų pirkimų konkursų dalyvių skaičius, o tai yra geresnių galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose sudarymo ženklas, to negalima pasakyti apie dalyvavimą tarpvalstybiniuose viešųjų pirkimų konkursuose, į kuriuos MVĮ sunku patekti ne tik dėl techninių, bet ir dėl ekonominių priežasčių: dalyvauti tarpvalstybiniuose viešųjų pirkimų konkursuose MVĮ gali tik susijungusios į konsorciumus, todėl tokią išeitį galima ir reikia skelbti ir skatinti nacionaliniu lygmeniu.

3.3

EESRK tarpusavio sąveikos klausimą laiko ypatingai svarbiu ir ragina šioje srityje imtis ryžtingesnių veiksmų. Jis remia jau pradėtus standartizavimo darbus ir mano, kad reikia pasinaudoti patirtimi, sukaupta šalyse, kur ši sistema yra labiau išvystyta.

3.4

Visiškai elektroniniai viešieji pirkimai yra svarbi priemonė siekiant užtikrinti didesnę drausmę ir skaidrumą šiame su visais piliečiais susijusiame sektoriuje, kuris turi tapti pavyzdiniu ir nustatyti sąžiningumo ir principingumo standartus.

3.5

Galima būtų tikėtis šių privalumų:

3.6

Galimi trūkumai:

4.1

Šiuo metu svarstomas pasiūlymas dėl direktyvos dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo vykdant viešuosius pirkimus, kurioje bus įteisintas elektroninių sąskaitų faktūrų europinis standartas, yra teigiamas žingsnis siekiant įdiegti visiškai elektroninius viešuosius pirkimus, nors elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo ir teikimo praktika dar yra tik ankstyvojoje stadijoje. Sąskaitoje faktūroje pateikiamos informacijos standartizavimas sudarys palankias sąlygas siekiamai tarpvalstybinei tarpusavio sąveikai. Vis dėlto Komitetas mano, kad numatyti terminai yra pernelyg ilgi, neatitinka tikslo užtikrinti greitą visuotinį elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimą vykdant viešuosius pirkimus ir ši praktika sukels „domino efektą“ kitoms rinkoms.

4.2

Be to, pasiūlymui trūksta ryžtingumo, nes jame tik apsiribojama draudimu viešosioms institucijoms atsisakyti priimti pagal europinį standartą parengtus dokumentus.

4.3

Atsižvelgiant į dideles valstybių narių investicijas į infrastruktūrą, pageidautina skubiai baigti standartizavimą siekiant užtikrinti jau atliktų investicijų rentabilumą ir vengti naujų investicijų, kurios po kiek laiko neatitiks naujų standartų.

4.4

Komisija įgalios Europos standartizacijos komitetą (CEN) atlikti standartizavimo darbus. EESRK laikosi nuomonės, kad ši veikla turi būti grindžiama CEN atlikto darbo rezultatais praktiniame seminare „Verslo sąveikos sąsajos viešuosiuose pirkimuose Europoje“ (angl. Business Interoperability Interfaces), kuriame buvo parengti „sąveikių standartų profiliai“, ir patirtimi įgyvendinant projektą „Europos e. viešieji pirkimai internetu“ (PEPPOL), kuriame buvo apibrėžti tarpusavio sąveikos sprendimai, būtini prisijungimui prie valstybėse narėse jau veikiančių platformų.

4.5

Dabartinėmis ribotų finansinių išteklių sąlygomis Komitetas palankiai vertina Komisijos planą, t. y. visiškai elektroninius viešuosius pirkimus leidžiančios vykdyti infrastruktūros kūrimą finansuoti ir remti pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) programą (6). Tačiau, atsižvelgiant į aplinkybes ir skiriamų lėšų sumažinimą nuo 9,2 mlrd. EUR iki vos 1 mlrd. EUR, Komitetas rekomenduoja skirstant šiuos menkus išteklius nepamirši investicijų į elektroninių viešųjų pirkimų priemonių kūrimą.

4.6

Kadangi visiškai elektroninių viešųjų pirkimų įgyvendinimo sėkmė nėra vien tik Komisijos atsakomybė, reikia priminti valstybėms narėms jų vaidmenį užtikrinant, kad ši praktika taptų realybe. Komisija turėtų ne tik rodyti pavyzdį pradėdama pati vykdyti elektroninius viešuosius pirkimus, bet ir įgyvendinti savo standartizavimo funkciją bei padėti valstybėms narėms skleisti gerąją praktiką ir skatinti parengti nacionalines strategijas, skirtas visiems prieinamų viešųjų pirkimų sistemų, kurioms būdinga tarpusavio sąveika ir visuotinė prieiga, nustatymui. Kitas svarbus Komisijos vaidmens aspektas – leisti laisvai naudotis turimais atvirosios programinės įrangos sprendimais.

4.7

Komisija paskelbė apie pradedamą tyrimą, kurio tikslas – nustatyti veiksmingiausias Europoje elektroninių viešųjų pirkimų ir elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo strategijas siekiant padėti valstybėms narėms pačioms įsivertinti savo politiką. Gerosios praktikos sklaida yra svarbi ir reikalinga. Jau atlikta keletas tyrimų ir paskelbti jų rezultatai, pavyzdžiui, ekspertų grupės dėl elektroninių viešųjų pirkimų rekomendacijos, ataskaita „Geroji e. viešųjų pirkimų patirtis“ (nors šie tyrimai nepriklausomi, juose prieita prie panašių išvadų) ir projekto PEPPOL galutinė ataskaita. Kiekviena šalis turi savo specifiką ir joms visoms reikia pagalbos rengiant strategijas, tačiau šiuo tikslu nereikia rengti dar vieno tyrimo (jų jau yra begalė), – tenka pripažinti, kad tokie veiksmai gali duoti priešingų rezultatų ar netgi pasirodyti visiškai nenaudingi.

4.8

Komitetas teigiamai vertina Komisijos pastangas skatinti kurti ir naudoti elektroninius sertifikatus taikant bendrovės virtualių dokumentų sistemą, sukurtą įgyvendinant projektą PEPPOL; tokiu būdu ekonominės veiklos vykdytojai galėtų pateikti reikiamus dokumentus bet kuriai Europos perkančiajai organizacijai, taip pat juos aiškinti ir priimti.

4.9

Teigiamai vertinamas ir siekis nacionaliniu lygmeniu kontroliuoti su viešaisiais pirkimais susijusias išlaidas ir susijusius veiklos rodiklius. Šioje srityje kaip pavyzdį norėtume paminėti Portugalijos portalą „Base“ (7), kuriame jau galima kontroliuoti su viešaisiais pirkimais susijusias išlaidas ir gauti įvairių statistinių duomenų.

4.10

Komitetas palankiai vertina galimybę 2014–2020 m. laikotarpio struktūrinių fondų lėšas panaudoti įmonėms skirtų mokymo programų kūrimui finansuoti ir primygtinai teigia, kad pagalba ypač reikalinga MVĮ. Tačiau nevertėtų pamiršti ir viešojo sektoriaus įstaigų tarnautojų mokymo ir to, kad reikia rengti mokymo programas, kuriomis būtų skatinamas skaitmeninių ir mažiau kainuojančių naujų metodų veiksmingas taikymas. Nemažiau svarbi ir galimybė finansuoti infrastruktūrą, kuri būtų orientuota ne vien tik į viešojo administravimo institucijas, bet ir į ekonominės veiklos vykdytojus.

4.11

Kaip jau minėta, Komitetas mano, kad tarpusavio sąveikos ir visuotinės prieigos klausimas yra ypatingai svarbus, ir teigiamai vertina Komisijos paskelbtus elektroninių viešųjų pirkimų sistemos reglamentavimo pagrindinius principus. Komitetas ne tik išreiškia susirūpinimą dėl lengvos prieigos sudarymo tarpvalstybiniams tiekėjams ir MVĮ, bet ir primygtinai ragina atsižvelgti į kalbines kliūtis ir neįgaliems asmenims kylančius prieigos sunkumus ir šiuo klausimu primena nediskriminavimo dėl negalios taisykles, išdėstytas Europos Sąjungos pagrindinių teisių deklaracijos 21 straipsnyje ir Europos Sąjungos ratifikuotoje Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje.